Renginiai

2025-11-13 19:00

2025-11-13 20:30

ARQUS universitetų aljanso grupė „European Identity and Heritage Living Lab“ kviečia į paskaitų ciklą "Critical heritage studies at Arqus: concepts, approaches and findings" (Kritinės paveldo studijos: sąvokos, požiūriai ir išvados). Paskaitų ciklas vyks „YouTube“ platformoje ir bus atviras visiems „Arqus“ universitetų studentams, doktorantams ir akademiniams darbuotojams.

Europos sąvoka yra glaudžiai susijusi su kultūros paveldo kūrimu, išsaugojimu ir diskusijomis apie jį. Šiandien kultūros paveldo studijos apima įvairias disciplinas ir tyrinėja ne tik materialius objektus, bet ir žodines tradicijas, menines išraiškas, ritualines praktikas, kultūrinius kraštovaizdžius ir gamtos objektus. Visa tai formuoja kolektyvinę atmintį ir tapatybę bei prisideda prie nuolatinio Europos kūrimo.

Pastaraisiais dešimtmečiais paveldo supratimas tapo sudėtingesnis dėl pokolonijinių diskusijų, politinių permainų ir socialinių transformacijų, taip pat dėl populistinio nacionalizmo kilimo visoje Europoje ir skaitmeninės revoliucijos bei klimato kaitos pasekmių. Siekiant spręsti šią problemą, „Arqus“ universitetų aljansas pradeda internetinių paskaitų seriją „„Arqus“ kritinės paveldo studijos: sąvokos, požiūriai ir išvados“, kurioje kultūros paveldas nagrinėjamas iš įvairių perspektyvų. Paskaitos vyks anglų kalba „You Tube“ platformoje, ketvirtadieniais, 19 val.

Pirmoji kviestinė paskaita – Vilniaus universiteto profesorės Marijos Drėmaitės pranešimas „Dissonant Heritage: Interpreting Baltic Modernism in Lithuania“ – lapkričio 13 d. 19:00 val. „YouTube“ kanale: https://arqus-alliance.eu/event/arqus-critical-heritage-studies-webinar-series-1-dissonant-heritage-interpreting-baltic-modernism-lithuania/

2025-11-17 17:00

2025-11-17 18:30

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas, karo istorikas dr. Kęstutis Kilinskas kartu su italų tyrinėtojais dr. Andrea Rizzi ir dr. Pieru Paolo Alfei parengė monografiją „La Regia Aeronautica nel Baltico 1919–1940“ (liet. „Italijos karinės oro pajėgos Baltijos regione ir Tolimojoje Šiaurėje 1919–1940 m.“). Monografijos pristatymas vyks lapkričio 18 d. 17 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Renginyje bus aptariama Italijos užsienio politika Baltijos regione, tolimieji karo aviacijos skrydžiai per Atlantą ir Arktį, jų ideologinė reprezentacija tarpukario Lietuvoje, Lietuvos karo aviacijos lėktuvų įsigijimai ir pilotų mokymai Italijoje, taip pat karinių ryšių ir žinių cirkuliacija tarp abiejų valstybių 1919–1940 m.

Nuotraukoje Dirižablis N- 4 „Italija“ Špitzbergeno salyne 1928 m, Norvegijos nacionalinė biblioteka.

2023 m. Italijos karinės oro pajėgos minėjo savo šimtmetį. Jubiliejinė programa buvo ne tik prisodrinta lėktuvų pasirodymų ir parodų, bet ir tapo puikia proga išsamiau pažvelgti į Italijos aviacijos istoriją Baltijos šalyse ir Tolimojoje Šiaurėje. Monografijos idėja gimė Italijos karinių oro pajėgų šimtmečio minėjimo komitete, kuris dar 2020 m., Europoje siaučiant pandemijai, paskelbė tarptautinį kvietimą istoriniams tyrimams. Šio kvietimo rezultatas – bendras VU istoriko ir italų tyrinėtojų darbas.

Monografijoje analizuojami Italijos politiniai, ideologiniai ir komerciniai interesai Šiaurės Europoje – Švedijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Norvegijoje ir Arkties regione 1919–1920 m. Atskleidžiami Baltijos užsienio politikos metmenys, karo aviacijos vaidmuo šios politikos kontekste ir politinių, karinių bei komercinių institucijų tinklas, veikęs Šiaurės Europoje.

Politinės ideologijos propagandos kontekste išsamiai nagrinėjami gen. Umberto Nobile skrydžiai oro balionu per Šiaurės ašigalį ir gen. Italo Balbo masiniai aviacijos skrydžiai Viduržemio jūros regione bei per Atlantą, jų reprezentacija tarpukario Lietuvoje ir įtaka Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio veiklai. Taip pat rekonstruojami Lietuvos karo aviatorių ryšiai su Italija, lėktuvų SVA-10, „Ansaldo A120“, „Fiat CR-20“ įsigijimai, pilotų mokymai ir žinių mainai.

2025-11-07 09:00

2025-11-07 18:00

Šių metų lapkričio 7 d. VU Istorijos fakulteto 211 aud. vyks tęstinis renginys- kasmetinis VU Istorijos fakulteto ir Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorikų koliokviumas. Šiemet prie jo prisijungė naujas partneris - Nord Ost institutas (Liuneburgas).

Pagrindinė šių metų susitikimo diskusijų tema – šeima ir kartos XIX – XX a. Baltijos regione. Koliokviumo dalyviai diskutuos apie šeimos vertybinius orientyrus amžių bėgyje bei iškylančius iššūkius skirtingoms kartoms permainingo laiko kontekstuose. Pranešimai bus publikuojami atskiru leidiniu. Koliokviumas vyks anglų kalba.

Koliokviumo programa čia. 

O. ir B. Talių šeima. Rokiškio krašto muziejus. Inventorinis numeris RKM F 12552.

Autorius (-iai) Nežinomas fotografas. Sukūrimo data XX a. 4 deš.

2025-10-23 09:00

2025-10-23 12:30

2025 spalio 23 d. modulyje „Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje“ (vad. prof. Jurgita Verbickienė) Istorijos fakulteto 330 aud. paskaitas skaitys kviestinė dėstytoja prof. Daniela Ozacky Stern.

Paskaitų temos:

9:00–10:30 – Pasipriešinimas Vilniaus gete. Naujos perspektyvos;

11:00–12:30 – Žydų partizanų pasipriešinimas ir išlikimas miškuose.

Šios modulio paskaitos yra atviros ir vyks anglų kalba.

Dr. Daniela Ozacky Stern yra Vilnios geto ir žydų partizaninio pasipriešinimo Holokausto metu tyrinėtoja. Ji yra Holokausto studijų programos lektorė Vakarų Galilėjos koledže, Izraelyje. Ozacky Stern įgijo žydų istorijos daktaro laipsnį Haifos universitete, kur apgynė disertaciją apie Lietuvos žydų partizanus, ir atliko išsamius archyvinius tyrimus apie Vilniaus geto išgyvenusius asmenis ir partizanų liudijimus Yad Vashem, Jungtinių Valstijų Holokausto memorialiniame muziejuje ir Fortunoffo vaizdo įrašų archyve Holokausto liudijimams Jeilio universitete. Jos publikacijose nagrinėjamas žydų partizaninis karas Rytų Europoje, kasdienis gyvenimas ir pasipriešinimas Vilniaus gete, išgyvenusiųjų vaikų liudijimai ir Holokausto dokumentai. Ji yra žurnalo „ Žydų kultūra ir istorija“ knygų apžvalgų redaktorė.

2025-10-19 16:00

2025-10-21 19:30

2025 metų spalio 19–21 d. Vilniaus universitete (VU) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „YIVO Vilniuje ir pasaulyje“, skirta YIVO 100-mečiui paminėti.

YIVO Žydų mokslo institutas buvo įkurtas Vilniuje 1925 m. ir tapo svarbiausiu pasaulio jidiš kultūros, mokslo bei švietimo centru. Institutas buvo viena reikšmingiausių žydų kultūros institucijų – pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų kultūros tyrimų įstaiga, kurioje buvo norminama jidiš kalba, rengiami jaunieji mokslininkai, kaupiama biblioteka ir archyvas. Rytų Europoje žydų diasporos aktyvistams puoselėjant ir skleidžiant savo kultūrą šalyse, kuriose gyveno, kilo naujas judėjimas, davęs pradžią novatoriškų kultūros institucijų tinklui. Pastangos per Holokaustą išgelbėti dalį instituto kolekcijų ir perkelti jas į Niujorką buvo ne mažiau monumentalus pasiekimas. Šiandien YIVO tęsia savo veiklą Niujorke, tačiau išlieka turtingo Vilniaus žydų bendruomenės paveldo simboliu.

Lietuvos Respublikos Seimas 2025 metus paskelbė YIVO įkūrimo 100-mečio metais. Šia proga konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, JAV, Argentinos, Vokietijos,  Izraelio. Jubiliejinė konferencija suburs mokslininkus iš viso pasaulio diskutuoti apie YIVO indėlį į žydų mokslą, kultūrą ir paveldą, taip pat apie instituto reikšmę šiuolaikinėms žydų studijoms.

 PROGRAMA 

2025-10-07 11:00

2025-10-07 12:30

Šių metų spalio 7 d.  modulyje  „Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje“ (vad. prof. dr. Jurgita Verbickienė)  Istorijos fakulteto 330 aud. nuo 11  ir nuo 13 val. paskaitas skaitys kviestinė dėstytoja Assoc. prof. dr. Valerie Morkevicius (Colgate University JAV). 

Paskaitų tema: „Propaganda ir visuomenė. Kodėl ir kaip patikime neįtikėtinais dalykais“

Šios modulio paskaitos yra atviros ir vyks anglų kalba.

2025-09-29 15:00

2025-10-03 18:00

2025 m. rugsėjo 29 – spalio 3 dienomis Vilniaus universiteto knygyne „Littera“ (Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kiemelis, Universiteto g. 5) veiks paroda „Petro Repšio Vilnius“.
Paroda ir ją lydintys renginiai skirti dailininko Petro Repšio 85-mečiui. Ekspozicijos darbo laikas 15.00–18.00 val.

Jubiliejinio 85-ojo gimtadienio proga Vilniaus universiteto senųjų rūmų (buvusiame) knygyne „Littera“ surengtoje Petro Repšio kūrybos parodoje eksponuojami bene populiariausio jo ofortų ciklo „Vilnius“ fragmentai. Tačiau proginei parodai ciklas pasirinktas dėl to, kad Vilniui ir Vilniaus universitetui Repšio gyvenime, kaip ir Repšiui Vilniaus ir Vilniaus universiteto istorijoje, tenka ypatinga vieta.

Repšys gimė Šiauliuose, mokyklą baigė Kaune, Vilniuje apsigyveno, kai 1960 m. pradėjo studijuoti grafiką LSSR valstybiniame dailės institute. Vilnius užvaldė jo mintis ir vaizduotę nuo pirmosios akimirkos dailininkui čia įžengus. Pasak Repšio, „net sužalotas karų, pokario rekonstrukcijų ir agresyvių dabarties statybų, Vilnius yra gražiausias pasaulio miestas, kurį galima palikti tik baisios nelaimės akivaizdoje, gelbstint savo gyvybę“.

Vaizduoti Vilnių, kad pagautų ir įmintų jo paslaptį, Repšys pradėjo dar studijų metais, o nuo 1978 m. kūrė ofortų ciklą, kurį vis dar laiko nebaigtu, nors raižyti Vilniaus vaizdus nustojo apie 1993 m., kai miestas ėmė drastiškai keistis. Daugiausia raižinių dailininkas sukūrė 1989 m., lyg nujausdamas artėjančią mylimo miesto metamorfozę.

Parodoje eksponuojami keturiolika ofortų, kurie perteikia ciklo ikonografijos ir stiliaus spektrą – nuo skaidrių ir šviesių barokinių bokštų nėrinių iki apleistų niūrių, bet tuo kartu ir patrauklių mūrų, kurių tikrovėje, deja, jau nebepamatysime, atvaizdų.

Parodos vieta – tinkamas fonas Repšio „Vilniaus ciklo“ pristatymui. Kadaise knygynas, kurio sienas ištapė Repšio vyresnysis kolega Antanas Kmieliauskas, buvo visuotinai žinomas miesto kultūros židinys, čia šurmuliavo žmonės, lentynose keitėsi knygos. Ši vieta – Repšio atvaizduoto Vilniaus dalis, fragmentas miesto, kurio atmintį tebesaugo dailininko amžininkai ir kelios už juos jaunesnių vilniečių kartos. Svarbu ir tai, kad už kelių žingsnių nuo „Litteros“ į vieną pusę yra Lituanistikos centras su Repšio opus magnum – freska „Metų laikai“ (1974–1986), į kitą – Istorijos fakultetas, kuriame menininko jubiliejaus proga veikia jo studentų istorikų grafikos ir tapybos ant stiklo paroda.

Giedrė Jankevičiūtė

Lydinčioji programa:

Rugsėjo 30 d. (antradienį) 17 val. ir spalio 3 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame į ekskursiją „Petro Repšio Vilniaus universitetas“. Ekskursijos metu galėsite apžiūrėti Petro Repšio metalo raižinių ekspoziciją buvusiame knygyne „Littera“ (Mikalojaus Kazimiero Sarbievijaus kiemelis), freską „Metų laikai“ ir kenotafą „Išnykusioms baltų gentims“ (Filologijos fakultetas), atminimo lentą Steponui Batorui (Didysis kiemas), taip pat Istorijos fakulteto studentų, kuriems dėstė Petras Repšys, kūrinių parodą (Istorijos fakultetas).

Ekskursijos trukmė iki 1 val. 30 min.
Registruotis galite čia: https://forms.gle/X1krfpnNQavjFZVu5

Informacija +370 5 261 1995,

2025-10-03 15:00

2025-10-03 16:30

PAScapes kviečia į Sorbonos universiteto profesorės Luba Jurgenson paskaitą „Kraštovaizdis kaip smurto liudininkas: gyvųjų atmintis“.

Profesorė Jurgenson yra Sorbonos universiteto Vidurio, Rytų ir Balkanų Europos tarpdisciplininio tyrimų centro direktorė, Meno ir kalbos tyrimų centre vadovauja seminarui „Pasakojimas, fikcija, istorija“. Taip pat - žurnalų Memories at Stake bei Interdisciplinary Inventory of Notions and Concepts of Testimony and Memory Areas redakcinių kolegijų narė.

Data ir laikas: spalio 3 d., 15:00 val.

Vieta: 330 auditorija, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

2025-10-03 13:00

Antrajame Seimelyje visą savo dėmesį skirsime stebuklams! Šiandien stebuklus suprantame kaip kažką antgamtiško, nepaklūstančio fizikos dėsniams ir nepaaiškinamo, bet ar visada taip buvo? Kaip stebuklus įsivaizdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai ir gyventojos? Kuo skyrėsi stebuklo samprata skirtingose kultūrose ir kaip ji mainėsi bėgant laikui? Kas darė stebuklą stebuklu? Kiek jame antgamtiškumo, o kiek gamtos? Nejaugi stebuklas priklauso tik religijos sferai ir ar paprasta rasti atsakymus į visus šiuos klausimus? Kviečiame kartu pasigilinti į stebuklus ir pamėginti surasti bendrą ikimoderniojo stebuklo vardiklį.

2025-09-25 08:30

Kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Archeologinės kelionės laiku“, skirtą habil. dr. Jono Puzino 120, habil. dr. Adolfo Tautavičiaus 100 ir habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90 metų jubiliejinėms sukaktims paminėti. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai bei Lietuvos istorijos institutas.

Rugsėjo 25 dieną konferencija vyks VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Rugsėjo 26 dieną – Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Šis renginys VU Istorijos fakultete – tai ir 13-ieji habil. dr. Jono Puzino skaitymai.

Renginio programa

Visus susidomėjusius maloniai kviečiame!

2025-09-25 17:00

2025-09-25 18:30

Kviečiame į diskusiją "Kaip geopolitinė situacija veikia mažumų politiką Baltijos regione?", kurioje dalyvauja Glazgo universiteto prof. David Smith (Glazgo universitetas) ir žmogaus teisių aktyvistas bei vietinių gyventojų centro "Uralic" Estijoje įkūrėjas Oliver Loode. Diskusiją moderuoja Kembridžo universiteto Baltijos geopolitikos programos vadovas Charles Clarke.

Diskusija vyks 2025 m. rugsėjo 25 d, 17.00 val. VU  Istorijos fakultete, 331.auditorijoje. 

2025-09-17 17:00

2025 m. rugsėjo 17 d. 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 329 auditorijoje vyks KU Leuven doktorantės Magdės Bielinienės paskaita-seminaras „Iš laukų į uostus. Šaltinių radybos Rygoje: Naujos perspektyvos XVII-XVIII a. Lietuvos valstiečių ir žydų tarptautinės prekybos istorijoje“.

Visus susidomėjusius maloniai kviečiame!

2025-09-25 10:00

Kviečiame į 2025 m. rugsėjo 25 d. Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejuje vyksiantį trečiąjį miestelių seminarą „Tarpukario Lietuvos miesteliai: kasdienybės istorijos ir atspindžiai“. Jo metu gvildensime su tarpukario Lietuvos miestelių istorija, kultūra ir paveldu susijusius klausimus. Seminaro akcentai – miestelių kasdienybė ir socialiniai santykiai, miestelių praeities refleksija ir reprezentavimas šiandien. Seminaras vyks 2025 m. rugsėjo 25 d. Rumšiškėse, Lietuvos etnografijos muziejuje.

Renginio transliacija

Daugiau informacijos:
www.paveldobendruomenes.if.vu.lt

Organizatoriai ir partneriai: Lietuvos etnografijos muziejus; Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Seminaras dedikuojamas šviesios atminties muziejininkui, paveldosaugininkui dr. Eligijui Juvencijui Morkūnui (1945–2023).

Gyvai dalyvaujantiems reikalinga registracija. Registracija vyksta iki rugsėjo 22 d.

2025-09-08 17:00

2025-09-08 18:30

VU Istorijos fakulteto Kultūros paveldo studijų magistro programa kviečia pradėti rudens semestrą įkvepiančia kviestinės mokslininkės Eglės Rindzevičiūtės paskaita apie atominį paveldą. Paskaita vyks rugsėjo 8 d. (pirmadienį), 17.00 val., 211 auditorijoje.

Aktyvuojant atominį paveldą: įžvalgos iš JK ir Lietuvos patirties

Paskaitoje bus apžvelgiami pagrindiniai mokslinio tyrimo „Branduolinės erdvės“ (www.nuspaces.eu) rezultatai ir aptariamos atominio kultūros paveldo perspektyvos Lietuvoje. Ar autentiškumas gali būti suderinamas su radiacine sauga? Kokius ateities scenarijus įkūnija Ignalinos atominės elektrinės reaktoriaus simuliatorius?

Eglė Rindzevičiūtė yra Kingstono universiteto Londone profesorė ir VU (Post)Autoritarinių kraštovaizdžių (PAScapes) tyrimo centro vizituojanti mokslininkė, tarptautinio projekto „Branduolinės erdvės“ vadovė (www.nuspaces.eu), knygų The Power of Systems: How Policy Sciences Opened Up the Cold War World (Cornell University Press, 2016) ir The Will to Predict: Orchestrating the Future Through Science (Cornell University Press, 2023) autorė.

 Eglė Rindzevičiūtė

2025-06-11 09:45

Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje ir Jogailos universitetas birželio 11–12 d. kviečia į tarptautinę konferenciją:

„Nuo karūnos iki kartuvių: išaukštinti ar nubausti?“.

Kviečiame susipažinti su konferencijos programa ir pranešimų anotacijomis.

Konferencija vyks nuotoliniu būdu.
Prisijungimo nuoroda:
https://us06web.zoom.us/j/89450422127
Meeting ID: 894 5042 2127

2025-06-14 10:30

2025-06-14 17:00

Jau septintą kartą Lietuvoje bus minimos Europos archeologijos dienos, kurios šiemet vyks birželio 13–15 dienomis. Tai trys dienos, skirtos šiuolaikiškai ir profesionaliai pristatyti archeologinį paveldą plačiajai visuomenei.

Birželio 14-ąją Kernavės archeologinės vietovės muziejuje taip pat vyks Europos archeologijos dienoms skirtas renginys. Jame bus galima susipažinti su senąja baltų kultūra, Kernavės naujausiais archeologiniais tyrimais, metalų konservavimo ir restauravimo užkulisiais. Renginyje taip pat bus teminis pristatymas ir diskusija kartu su Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Archeologijos katedros magistro studijų studentais M. Bodrijė, A. Butkevičiūte, A. Lediajevu ir J. Janutėnu.

„Šiais metais mūsų I kurso magistrantai pirmą kartą turėjo archeologijos mokslo ir paveldo pristatymo praktinį seminarą. Šio seminaro vienas iš tikslų buvo parengti ir praktiškai įgyvendinti tyrimu grįstą archeologinio paveldo pristatymo visuomenei projektą. To pasakoje, Archeologijos studentai pirmą kartą dalyvaus Europos archeologijos dienose VU Istorijos fakulteto socialinio partnerio erdvėse (Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija) ir pristatys archeometalurgijos temą „Metalai, pakeitę baltų pasaulį“, pasinaudodami pranešimais ir informaciniais stendas“, – dalinasi dėstytoja lekt. A. Žilinskaitė.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje vyksiančius Europos archeologijos dienų renginius rasite čia.

2025-06-11 17:00

2025 m. birželio 11 d. 17 val. kviečiame į PAScapes organizuojamą dr. Johannes Neurath (Universidad Nacional Autónoma de México, Museo Nacional de Antropología) paskaitą „Wixárika: kaip sekimas protėvių pėdomis tampa ekologija“. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 209 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Apie paskaitą:

Paskutiniais dešimtmečiais vakarų Meksikoje gyvenantys Wixárika arba huičiolių tautos žmonės atliko pagrindinį vaidmenį svarbiuose ekologiniuose konfliktuose – kai kurie jų sulaukė plataus žiniasklaidos dėmesio. Nors tuo metu Meksikoje vyravusi pusiau autoritarinė neoliberali politinė sistema nebuvo palanki autochtonų teisėms, Wixaritari dažniausiai pasiekdavo savo tikslus, tarkime, sustabdė greitkelių, hidroelektrinių, viešbučių statybas. 2012 m. jiems net pavyko užkirsti kelią tarptautinių bendrovių valdomų sidabro kasyklų atidarymui.

Šioje paskaitoje norėčiau analizuoti, kaip autochtonams nepriklausantys ekologai, aktyvistai ir Wixaritari sąjungininkai galėtų pasinaudoti gilesniu Wixárika ekologijos ir kosmopolitikos supratimu – ne tik tam, kad įgytų geresnį antropologinio tam tikrų Amerikos čiabuvių teorijų ir praktikų pažinimą, bet ir tobulindami mūsų bendras pastangas kurti tvaresnius santykių būdus tarp visų Žemės biosferoje gyvenančių būtybių.

Kieviena Wixaritari politinė praktika prasideda nuo kovos už autonomiją ir autochtonų teises. Jie nesiekia „išgelbėti planetos“, o veikiau kuria ir atkuria savo animistinį arba multinaturalistinį pasaulį. Jie stengiasi tobulinti savo bendruomenės organizaciją ir ginti sąlygas, būtinas pasaulio išradimui ir atkūrimui. Jie stiprina yeiyari – vadinamųjų „papročių“ – praktikas. Tai sudėtingas veiksmų kompleksas, kurį galima išversti kaip „sekimą protėvių pėdomis“. Be kita ko, tai apimą transformaciją, plėtrą ar net virsmą protėviais, kurie reiškiasi kaip po po kraštovaizdį pasklidusios šventos vietos.

Paskaita yra (Post)Autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (Pascapes) programos dalis. Programą finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priemonę „Universitetų kompetencijų stiprinimas“ (Priemonės Nr. 12-001-01-01-01 „Mokslo ir studijų aplinkos gerinimas“). Projekto Nr.: S-A-UEI-23-12.

 Apie lektorių:

Johannes Neurath studijavo antropologiją Vienos universitete ir Meksikos nacionaliniame autonominiame universitete (UNAM, Meksikas). Nuo 1992 m. atlieka lauko tyrimus tarp Wixárika, Náayeri ir O’dam tautų vakarų Meksikoje. Jis yra Meksikos Nacionalinio antropologijos muziejaus mokslininkas ir kuratorius, taip pat Sistema Nacional de Investigadores (Meksikos nacionalinės mokslininkų sistemos) narys, dėsto UNAM Mesoamerikos studijų doktorantūros programoje.

Neurathas yra įvairių knygų autorius, tarp jų: „Didžiųjų namų šventės: huičiolių bendruomenės ritualiniai procesai, kosmovizija ir socialinė struktūra“ (Universidad de Guadalajara, Instituto Nacional de Antropología e Historia, México, 2002); „Vaizdų gyvenimas. Huičiolių menas“ (Consejo Nacional de la Cultura y las Artes, Artes de México, 2013); „Pavergti dievybes, nepasitikėti vaizdiniais“ (Sb editorial, Buenos Aires, 2020); ir „Mesoamerikos autochtonų religijos“ (Sb editorial, Buenos Aires, 2023).

2025-06-12 18:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į viešą renginį – pokalbį-diskusiją apie vieną iš tradicinių, kitokią ir kartais paslaptinga vadinama religinių bendrijų – Lietuvos sentikių bažnyčios - istoriją XX-XXI a. pradžioje.

Data ir laikas: 2025 m. birželio 12 d. (ketvirtadienis), 18:00 val.

Vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorija

Universiteto g. 7, Vilnius

Dalyvauja:

• knygos autorius doc. dr. Grigorijus Potašenko (VU Istorijos fakultetas)

• prof.  dr. Arūnas Streikus (VU Istorijos fakultetas)

• rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė

• dr. Andrius Marcinkevičius (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas)

• dr. Nadežda Morozova (moderatorius, Lietuvių kalbos institutas)

Renginys vyks lietuvių kalba

2025-06-02 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetu, birželio 2 d. maloniai kviečia Jus į Dr. Bethan Winter paskaitą On Great Men and Geniuses: Between Exceptionalism and Egalitarianism in Marxist Thought and Socialist Policies in 20th Century Europe.

Paskaitą moderuos Dr. Povilas Dikavičius.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.
Pradžia - 17 val.
Paskaita vyks anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą:

Thomas Müntzer’s revolutionary theology evokes scenarios, in which Christ and Antichrist are gathering their troops for the final clash, before the elect of God will take dominion over the world. The apocalyptic character of these scenarios is readily apparent; however, it has been largely overlooked how deeply Müntzer’s thought is rooted in philosophical discourses, especially Neo-Platonic cosmology. According to Müntzer, humans have fallen out of the spiritual world into the sensible world where, enmeshed in creaturely desires, they have forgotten about their origin. The office of reformation preachers is not only to awaken the people and to remind them of their divine origin, but also to make aware of what reformation actually means: the purification of every individual from sinfulness through persecution and suffering, the gathering of the elect from all nations and religions, and the removal obstacles to radical reform, such as princes, monks, priests, and moderate reformers. In Müntzer’s view the existing religio-political structures of Christianity have assumed the form of a collective Antichrist and caused a cosmic crisis, since they obstruct the return of the human souls into the spiritual world. The solution of the crisis will require massive killing and bloodshed, Müntzer prophesies, but it will allow for the divinization (Vergottung) of the elect. As I will show, many elements of this theological program have been created in conscious opposition to Martin Luther, Müntzer’s main opponent in the early Reformation movement.

Biographical note:

Matthias Riedl is an associate professor of history at Central European University, Vienna, and chair of CEU’s Advanced Certificate Program in Political Thought. He also taught at Friedrich-Alexander University of Erlangen-Nuremberg, Duke University, Durham, NC, and Tokyo University of Foreign Studies. His research focuses on the relation between religion and politics in Western Christianity, from late antiquity to the early modern period. His current research is on the emergence of revolutionary apocalypticsm in the Later Middle Ages and Early Modernity; and he’s writing a monograph on the German radical reformer Thomas Müntzer. He is the author of a monograph on the 12th century apocalyptic thinker Joachim of Fiore (2004), numerous articles on the history of religious and political thought, as well as (co-)editor of volumes on Prophets and Prophecies (2005), Humans at War, at Peace with Nature (2006), Religions – The Religious Experience (2008), God or Gods? (2009), The City –Axis and Centre of the World (2011), The Apocalyptic Complex (2018), and Companion to Joachim of Fiore (2018).

2025-05-20 17:00

2025 m. gegužės 20 d., antradienį, 17 val. 109 auditorijoje vyks dr. Mikola Volkau paskaita "Pilių aukso amžius: gynybinė ir gyvenamoji architektūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 16–17 a. pirmoje pusėje".