Renginiai

2025-06-11 09:45

Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje ir Jogailos universitetas birželio 11–12 d. kviečia į tarptautinę konferenciją:

„Nuo karūnos iki kartuvių: išaukštinti ar nubausti?“.

Kviečiame susipažinti su konferencijos programa ir pranešimų anotacijomis.

Konferencija vyks nuotoliniu būdu.
Prisijungimo nuoroda:
https://us06web.zoom.us/j/89450422127
Meeting ID: 894 5042 2127

2025-06-14 10:30

2025-06-14 17:00

Jau septintą kartą Lietuvoje bus minimos Europos archeologijos dienos, kurios šiemet vyks birželio 13–15 dienomis. Tai trys dienos, skirtos šiuolaikiškai ir profesionaliai pristatyti archeologinį paveldą plačiajai visuomenei.

Birželio 14-ąją Kernavės archeologinės vietovės muziejuje taip pat vyks Europos archeologijos dienoms skirtas renginys. Jame bus galima susipažinti su senąja baltų kultūra, Kernavės naujausiais archeologiniais tyrimais, metalų konservavimo ir restauravimo užkulisiais. Renginyje taip pat bus teminis pristatymas ir diskusija kartu su Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Archeologijos katedros magistro studijų studentais M. Bodrijė, A. Butkevičiūte, A. Lediajevu ir J. Janutėnu.

„Šiais metais mūsų I kurso magistrantai pirmą kartą turėjo archeologijos mokslo ir paveldo pristatymo praktinį seminarą. Šio seminaro vienas iš tikslų buvo parengti ir praktiškai įgyvendinti tyrimu grįstą archeologinio paveldo pristatymo visuomenei projektą. To pasakoje, Archeologijos studentai pirmą kartą dalyvaus Europos archeologijos dienose VU Istorijos fakulteto socialinio partnerio erdvėse (Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija) ir pristatys archeometalurgijos temą „Metalai, pakeitę baltų pasaulį“, pasinaudodami pranešimais ir informaciniais stendas“, – dalinasi dėstytoja lekt. A. Žilinskaitė.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje vyksiančius Europos archeologijos dienų renginius rasite čia.

2025-06-11 17:00

2025 m. birželio 11 d. 17 val. kviečiame į PAScapes organizuojamą dr. Johannes Neurath (Universidad Nacional Autónoma de México, Museo Nacional de Antropología) paskaitą „Wixárika: kaip sekimas protėvių pėdomis tampa ekologija“. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 209 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Apie paskaitą:

Paskutiniais dešimtmečiais vakarų Meksikoje gyvenantys Wixárika arba huičiolių tautos žmonės atliko pagrindinį vaidmenį svarbiuose ekologiniuose konfliktuose – kai kurie jų sulaukė plataus žiniasklaidos dėmesio. Nors tuo metu Meksikoje vyravusi pusiau autoritarinė neoliberali politinė sistema nebuvo palanki autochtonų teisėms, Wixaritari dažniausiai pasiekdavo savo tikslus, tarkime, sustabdė greitkelių, hidroelektrinių, viešbučių statybas. 2012 m. jiems net pavyko užkirsti kelią tarptautinių bendrovių valdomų sidabro kasyklų atidarymui.

Šioje paskaitoje norėčiau analizuoti, kaip autochtonams nepriklausantys ekologai, aktyvistai ir Wixaritari sąjungininkai galėtų pasinaudoti gilesniu Wixárika ekologijos ir kosmopolitikos supratimu – ne tik tam, kad įgytų geresnį antropologinio tam tikrų Amerikos čiabuvių teorijų ir praktikų pažinimą, bet ir tobulindami mūsų bendras pastangas kurti tvaresnius santykių būdus tarp visų Žemės biosferoje gyvenančių būtybių.

Kieviena Wixaritari politinė praktika prasideda nuo kovos už autonomiją ir autochtonų teises. Jie nesiekia „išgelbėti planetos“, o veikiau kuria ir atkuria savo animistinį arba multinaturalistinį pasaulį. Jie stengiasi tobulinti savo bendruomenės organizaciją ir ginti sąlygas, būtinas pasaulio išradimui ir atkūrimui. Jie stiprina yeiyari – vadinamųjų „papročių“ – praktikas. Tai sudėtingas veiksmų kompleksas, kurį galima išversti kaip „sekimą protėvių pėdomis“. Be kita ko, tai apimą transformaciją, plėtrą ar net virsmą protėviais, kurie reiškiasi kaip po po kraštovaizdį pasklidusios šventos vietos.

Paskaita yra (Post)Autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (Pascapes) programos dalis. Programą finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priemonę „Universitetų kompetencijų stiprinimas“ (Priemonės Nr. 12-001-01-01-01 „Mokslo ir studijų aplinkos gerinimas“). Projekto Nr.: S-A-UEI-23-12.

 Apie lektorių:

Johannes Neurath studijavo antropologiją Vienos universitete ir Meksikos nacionaliniame autonominiame universitete (UNAM, Meksikas). Nuo 1992 m. atlieka lauko tyrimus tarp Wixárika, Náayeri ir O’dam tautų vakarų Meksikoje. Jis yra Meksikos Nacionalinio antropologijos muziejaus mokslininkas ir kuratorius, taip pat Sistema Nacional de Investigadores (Meksikos nacionalinės mokslininkų sistemos) narys, dėsto UNAM Mesoamerikos studijų doktorantūros programoje.

Neurathas yra įvairių knygų autorius, tarp jų: „Didžiųjų namų šventės: huičiolių bendruomenės ritualiniai procesai, kosmovizija ir socialinė struktūra“ (Universidad de Guadalajara, Instituto Nacional de Antropología e Historia, México, 2002); „Vaizdų gyvenimas. Huičiolių menas“ (Consejo Nacional de la Cultura y las Artes, Artes de México, 2013); „Pavergti dievybes, nepasitikėti vaizdiniais“ (Sb editorial, Buenos Aires, 2020); ir „Mesoamerikos autochtonų religijos“ (Sb editorial, Buenos Aires, 2023).

2025-06-12 18:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į viešą renginį – pokalbį-diskusiją apie vieną iš tradicinių, kitokią ir kartais paslaptinga vadinama religinių bendrijų – Lietuvos sentikių bažnyčios - istoriją XX-XXI a. pradžioje.

Data ir laikas: 2025 m. birželio 12 d. (ketvirtadienis), 18:00 val.

Vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorija

Universiteto g. 7, Vilnius

Dalyvauja:

• knygos autorius doc. dr. Grigorijus Potašenko (VU Istorijos fakultetas)

• prof.  dr. Arūnas Streikus (VU Istorijos fakultetas)

• rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė

• dr. Andrius Marcinkevičius (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas)

• dr. Nadežda Morozova (moderatorius, Lietuvių kalbos institutas)

Renginys vyks lietuvių kalba

2025-06-02 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetu, birželio 2 d. maloniai kviečia Jus į Dr. Bethan Winter paskaitą On Great Men and Geniuses: Between Exceptionalism and Egalitarianism in Marxist Thought and Socialist Policies in 20th Century Europe.

Paskaitą moderuos Dr. Povilas Dikavičius.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.
Pradžia - 17 val.
Paskaita vyks anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą:

Thomas Müntzer’s revolutionary theology evokes scenarios, in which Christ and Antichrist are gathering their troops for the final clash, before the elect of God will take dominion over the world. The apocalyptic character of these scenarios is readily apparent; however, it has been largely overlooked how deeply Müntzer’s thought is rooted in philosophical discourses, especially Neo-Platonic cosmology. According to Müntzer, humans have fallen out of the spiritual world into the sensible world where, enmeshed in creaturely desires, they have forgotten about their origin. The office of reformation preachers is not only to awaken the people and to remind them of their divine origin, but also to make aware of what reformation actually means: the purification of every individual from sinfulness through persecution and suffering, the gathering of the elect from all nations and religions, and the removal obstacles to radical reform, such as princes, monks, priests, and moderate reformers. In Müntzer’s view the existing religio-political structures of Christianity have assumed the form of a collective Antichrist and caused a cosmic crisis, since they obstruct the return of the human souls into the spiritual world. The solution of the crisis will require massive killing and bloodshed, Müntzer prophesies, but it will allow for the divinization (Vergottung) of the elect. As I will show, many elements of this theological program have been created in conscious opposition to Martin Luther, Müntzer’s main opponent in the early Reformation movement.

Biographical note:

Matthias Riedl is an associate professor of history at Central European University, Vienna, and chair of CEU’s Advanced Certificate Program in Political Thought. He also taught at Friedrich-Alexander University of Erlangen-Nuremberg, Duke University, Durham, NC, and Tokyo University of Foreign Studies. His research focuses on the relation between religion and politics in Western Christianity, from late antiquity to the early modern period. His current research is on the emergence of revolutionary apocalypticsm in the Later Middle Ages and Early Modernity; and he’s writing a monograph on the German radical reformer Thomas Müntzer. He is the author of a monograph on the 12th century apocalyptic thinker Joachim of Fiore (2004), numerous articles on the history of religious and political thought, as well as (co-)editor of volumes on Prophets and Prophecies (2005), Humans at War, at Peace with Nature (2006), Religions – The Religious Experience (2008), God or Gods? (2009), The City –Axis and Centre of the World (2011), The Apocalyptic Complex (2018), and Companion to Joachim of Fiore (2018).

2025-05-20 17:00

2025 m. gegužės 20 d., antradienį, 17 val. 109 auditorijoje vyks dr. Mikola Volkau paskaita "Pilių aukso amžius: gynybinė ir gyvenamoji architektūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 16–17 a. pirmoje pusėje".

2025-05-22 17:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas kviečia į išskirtinį viešą renginį – pokalbį-diskusiją apie vieną įtakingiausių XX a. pradžios Europos veikėjų – Józefą Piłsudskį. Renginio svečias – Vokietijos publicistas Wolfgangas Templinas, šiuolaikinės biografijos „Józef Piłsudski. Nuo revoliucionieriaus iki Maršalo“ autorius.

Data ir laikas: 2025 m. gegužės 22 d. (ketvirtadienis), 17:00 val.
Vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorija, Universiteto g. 7, Vilnius

Dalyvauja:

• Wolfgang Templin, knygos „Józef Piłsudski. Nuo revoliucionieriaus iki Maršalo“ autorius

• prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas (VU Istorijos fakultetas)

• dr. Tomaš Božerocki (VU Komunikacijos fakultetas)

• Andrius Grodis (VU Istorijos fakultetas)

Moderatorius: dr. Artūras Vasiliauskas, VU prorektorius

Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalbomis.

2025-05-19 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetu, gegužės 19 d. maloniai kviečia Jus į Dr. Bethan Winter paskaitą On Great Men and Geniuses: Between Exceptionalism and Egalitarianism in Marxist Thought and Socialist Policies in 20th Century Europe

Paskaitą moderuos Dr. Povilas Dikavičius.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.
Pradžia - 17 val.
Paskaita vyks anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą:

This talk examines the persistent tension in socialist and Marxist thought between the collectivist foundations of historical materialism and the enduring cultural fascination with individual heroes and geniuses. Tracing the conceptual evolution from early modern thinkers (Hobbes, Locke, Rousseau) through Enlightenment and Romantic notions of genius (Kant, Hegel, Schopenhauer, Nietzsche), the study reveals how Marxist thinkers, including Marx, Engels, Plekhanov, Lenin, Trotsky, Lukács, and Zilsel, confronted and critiqued the "Great Man" theory and the bourgeois "geniereligion." Despite explicit warnings by theorists, such as Zilsel, against hero worship and the elevation of individuals above the collective, socialist states systematically developed their own secular pantheons of revolutionary leaders, artists, scientists, and exemplary workers, paradoxically echoing the bourgeois hero cults they sought to rival or supplant. Through examining initiatives such as Lenin’s Monumental Propaganda and state-driven hero worship (Stakhanovites, Lenin and Stalin cults, commemorations of Goethe and Bach in the GDR), the study demonstrates how Marxist thought justified celebrating historic individuals as embodiments of collective aspirations, even as it risked replicating the ideological contradictions inherent in elevating individuals within ostensibly egalitarian frameworks. The study thus provides an exploration of the dialectical relationship between individual agency and collective determinism in socialist historiography and cultural policy.

Biographical note:

Dr Bethan Winter is a social and cultural historian of the Cold War, with particular expertise in the German Democratic Republic and its international relations. Her research explores the role of cultural and musical diplomacy in East German foreign policy, examining how the GDR reinterpreted its musical heritage to promote a socialist narrative, attract international visitors, and forge relationships with countries otherwise unreachable due to West Germany’s Hallstein Doctrine.

Her current project builds on this research to examine the socialist construction of “genius” through the rewriting of cultural and historical figures. Focusing on the GDR, Poland, and the USSR, she explores how state-sanctioned biographies and commemorative narratives recast individuals to align with ideological priorities, offering new insight into the cultural politics of reputation and legacy in the socialist world.

She is currently a Postdoctoral Associate Member of the Faculty of History at the University of Oxford and a Mieroszewski Scholar based in Warsaw. She completed her doctorate at Oxford as a Hanseatic Scholar, and has previously held lectureships in both History and Music at Magdalen College, Oxford.

2025-05-05 09:00

2025 m. Gegužės 5 d. VU Istorijos fakulteto 331 aud. vyks  mokslinė studentų konferencija Istorijų atradėjai. Konferencijos pradžia 9 val. 

Konferencijos programa

Studentų mokslinės konferencijos metu vyks papildoma sesija Pirmoji mokslinė tezė, skirta I-II kurso BA pakopos studentams, kurie apskrito stalo diskusijoje pristatys savo pirmąsias mokslinių tyrimų idėjas.
Sesiją moderuos dr. K. Minkevičius.
Sesija vyks 111 aud., 13 val.

2025-04-30 10:00

VU studentų istorikų korporacija „Tilia“ rengia jau antrąją architektūros istorijos studentų konferenciją!

Renginys sumanytas pastebėjus, kad pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas architektūra, architektūros istorija siekia neregėtas aukštumas: į viešas paskaitas sunkiai telpa visi norintys, atviros architektūros savaitgaliai kasmet muša lankomumo rekordus, o dažnas bent kiek kultūriniu gyvenimu besidomintis žmogus veikiausiai bus skaitęs nors vieną kitą naujesnę Lietuvoje išleistą architektūrai skirtą knygą. Svarbiausių architektūros teorijos veikalų vertimų, Lietuvos architektūros tyrimų gausa neatsiejama nuo vis augančio šių temų populiarumo: nauji tyrimai veda į naujas diskusijas, ieškojimus, taip pat į tolesnius tyrimus. Svarbu, kad į diskusijų lauką įsitraukia ir vis daugiau jaunų balsų: architektūros istorija vis dažniau tampa ir studentų mokslinių darbų objektu.

Pernykštis renginys susilaukė plataus profilio tyrėjų susidomėjimo, sukėlė daug įtraukių diskusijų ir tapo puikia proga suburti bendraminčius, tad atrodo prasminga formuoti kasmetinio renginio tradiciją ir vėl klausti: kuo domisi studentai, užsiimantys architektūros istorijos tyrimais? Ar galime įžvelgti tam tikras tyrimų tendencijas? Kokios yra ateities tyrimų perspektyvos?

Konferencija vyks VU IF 211 auditorijoje.

Konferencijos programą rasite čia.

Kilus klausimams dėl detalesnės informacijos rašykite el. paštu

Konferencijos remėjai: LAPAS, RARA, Vilniaus dailės akademijos leidykla, VU Istorijos fakultetas

2025-04-17 17:00

Balandžio 17 d. 17:00 val. kviečiame bendruomenės narius į dirbtuves, skirtas vardinių esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius (https://spacy.io/usage/facts-figures).

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Iš esmės, kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose. Taip pat aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui.

Planuojama trukmė: 45 min.

Tikslinė auditorija: Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžių nereikia. Darbas su modeliu vyks per Google Colab. Dalyviui būtina turėti Google paskyrą (pvz., Gmail).

Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti savo „Windows“ nešiojamąjį kompiuterį ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių arba anglų kalba .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu daug galima rasti, pvz., čia: https://www.epaveldas.lt/collections/21.

Laikas: balandžio 17 d., 17:00–18:00.

Vieta: Filologijos fakultetas, A4 auditorija (2)

Registracija >>

Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas, .

2024-10-22 17:00

The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History, together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.

A discussion and the presentation of archival sources from YIVO will follow each seminar.

PROGRAM

2025-03-19 16:00

Data: 2025 m. kovo 19 d.
Laikas: 16:00
Vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, 329 auditorija

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia studentus, svarstančius apie pedagogines studijas, į susitikimą-diskusiją su VU Istorijos fakulteto alumne, Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos istorijos mokytoja eksperte Rūta Tamkevičiūte.

Diskusijoje bus aptariamos šios temos: 

• Kokia yra istorijos mokytojo darbo prasmė?

• Ar mokytojas yra kūrėjas?

• Akimirkos, dėl kurių verta paaukoti ir 24 val. per parą

• Kaip mokytojui išgyventi "mokyklos džiuglėse"?

Renginys skirtas visiems, besidomintiems pedagogine veikla ir istorijos mokymo iššūkiais šiuolaikinėje mokykloje. Kviečiame dalyvauti!

2025-03-05 17:30

Kovo 5 d. (trečiadienį), 17.30 val., Vilniaus paveikslų galerijoje parodos „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ atidarymas. Joje bus eksponuojami XVIII a.–XX a. I p. žydų religinės, pasaulietinės, monumentalios ir taikomosios dailės kūriniai iš Lietuvos bei kitų Europos kraštų.

2025-03-10 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu, maloniai kviečia Jus kovo 10 d. į Dr. Waltraud P. Indrist paskaitą „To “Secure the German Reich”: – Biopolitical Designing ± Planning Forces by NS-Institutions in the Baltic “.

Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas).

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje, pradžia 17:00.

 Facebook

2025-02-27 17:00

Vasario 27 d. 17.00 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos dirbtuves, kuriose bus pristatytos atvirojo kodo geografinių informacinių sistemų (GIS) programos QGIS galimybės.

QGIS – tai galinga nemokama programa, leidžianti dirbti su geografiniais duomenimis tiek žemėlapių, tiek erdvinių duomenų bazių pavidalu. Ji gali būti naudinga visuose tyrimo etapuose – nuo duomenų rinkimo ir analizės iki rezultatų pateikimo.

Naudodamiesi QGIS tyrėjai gali:

• įkelti žemėlapius iš interneto, išsaugant visus geoduomenis; • analizuoti žemėlapius įvairiais formatais (įskaitant atstumų, plotų ir objektų tankio matavimus); • lyginti istorinius ir šiuolaikinius žemėlapius, georeferencijuodami senuosius pagal dabartines koordinates; • redaguoti esamus įvairių istorinių laikotarpių žemėlapius, pridedant tyrimo duomenis. • kurti savo žemėlapius; • vykdyti erdvinę analizę geografinių duomenų bazėse, tokiose kaip PostGIS ir GeoPackage.

Ko tikėtis iš pirmųjų QGIS dirbtuvių?

Aptarsime pagrindines GIS sąvokas (skirtingų tipų žemėlapius, skirtumus tarp vektorinių ir rastrinių žemėlapių, geoduomenų sąvoką). Dalyviai taip pat išmoks lyginti istorinius žemėlapius su šiuolaikiniais, pritaikydami jų geoduomenis ir taip uždėdami seną žemėlapį ant naujo.

Numatoma trukmė: 50 minučių

Per šį laiką praktiškai išnagrinėsime pavyzdį, georeferencijuodami istorinį Kauno žemėlapį pagal šiuolaikinį žemėlapį. Vėliau dalyviai galės savarankiškai uždėti istorinį Vilniaus (ar kito pasirinkto miesto) žemėlapį ant šiuolaikinio žemėlapio.

Prašome atsinešti savo nešiojamus kompiuterius, turintys VU prisijungimus galės naudotis ir lokaliais kompiuteriais. Rekomenduojame iš anksto įdiegti QGIS (3.34 versiją), kurią galite nemokamai atsisiųsti iš oficialios svetainės: https://qgis.org/download/

Laikas: vasario 27 d., 17.00–18.00 val. Vieta: Filologijos fakultetas, A4 (2) auditorija

Registracija

Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, .

2025-02-10 17:00

2025-02-06 17:00

Vasario 6 d. 17:00 kviečiame bendruomenės narius į seminarą, skirtą skaitmeninių humanitarinių mokslų temai. Jos metu bus demonstruojamos Transkribus platformos galimybės atpažinti rankraštį. Seminaras yra DH laboratorijos, bendro Filologijos ir Istorijos fakultetų projekto, dalis.

Transkribus – tai platforma, skirta rankraščių ir spausdintų tekstų atpažinimui bei apdorojimui. Ji sukurta 2015 m. kaip projekto READ (Recognition and Enrichment of Archival Documents) dalis. Platforma leidžia atpažinti rankraščius įvairiomis kalbomis, naudojant jau sukurtus bendruomenės modelius, arba mokyti individualius modelius, pritaikytus konkrečiam raštui ar kalbai. Šis įrankis gali žymiai sutrumpinti rankraščių archyvų ar retomis šriftų formomis spausdintų tekstų apdorojimo laiką.

Seminaro metu sužinosime, kaip pasirinkti tinkamiausią modelį, rankiniu būdu reguliuoti parametrus bei dirbti su dokumentais, kuriuose yra keli elementai (pvz., tekstas su pastabomis paraštėse, atvirukai ar puslapiai su tekstu skirtingomis kalbomis). Taip pat aptarsime nemokamą Transkribus alternatyvą – eScriptorium projektą – ir jo privalumus.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Dalyviai galės sukurti paskyrą platformoje ir eksperimentuoti su dokumentų atpažinimu. Pravartu atsinešti (arba turėti internetinėje prieigoje) nuskenuotą rankraščio pavyzdį .jpg formatu (anglų, vokiečių, lenkų, prancūzų, ispanų, ukrainiečių ar rusų kalbomis), kurį galėsite naudoti praktikai. Nešiojamasis kompiuteris pageidaujamas, bet nebūtinas.

Laikas: vasario 6 d., 17:00–18:00

Vieta: A4 (Lingafono kambarys 2), Filologijos fakultetas

Registracija >>

Seminaras bus vedamas anglų kalba ir jį ves Dr. Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, . Tai pirmasis iš seminarų apie skaitmeninių humanitarinių mokslų įrankius, kuriuos Dr. Gurbych rengs kas dvi savaites.

2025-01-31 15:00

Data: 2025 m. sausio 31 d. 15 val. 

Vieta: VU IF 211 aud.

Organizuoja (Post)Autoritarinių tyrimų kraštovaidžių centras (PAScapes) ir Amsterdamo universiteto Rytų Europos studijų centras. 

Seminaro metu pranešimus skaitys dr. Marius Ėmužis "Gently the Nemunas flows...": Construction of the Kaunas Dam and the transformation of the Nemunas Valley landscape ir Agnė Kereišiūtė  „And Potatoes Will Bloom Again“: the Battle Against Colorado Potato Beetle in the Soviet Lithuania.

2025-01-06 09:00

2025-01-06 15:00

Kviečiame į Studentų mokslinę konferenciją, skirtą atskleisti tarpukario Lietuvos visuomenės transformacijas 1918–1940 m. Kartu diskutuosime apie socialinius, kultūrinius ir ekonominius pokyčius, nagrinėsime iškilusias problemas bei rūpesčius. Galiausiai, bandysime rasti atsakymą į klausimą: ar tarpukario Lietuva šuoliavo pirmyn, ar visgi trypčiojo vietoje?

Laikas: 2025-01-06, 09:00-15:00.
Vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 218 auditorija

09:00-10:30 Socialiniai rūpesčiai ir problemos

J. Augustis, „Nemunu į La Platą“: lietuvių diasporos tapatybė Urugvajuje 1926-1940 m.

B. Jakilaitė, Koks sportuojančių moterų įvaizdis buvo formuojamas spaudoje: 1938 m. Europos moterų ir vyrų krepšinio čempionato sklaidos skirtumai

N. Skačkovas ir L. Uginčius, Elgetavimas tarpukario Lietuvoje 1918-1940 m.

G. Lamsodytė, P. Stanys ir U. Žėkaitė, Beglobiai vaikai tarpukario Lietuvoje

Ū. Kabailaitė, Vaikų su specialiaisiais poreikiais švietimas Lietuvoje 1928-1940 m.: „supuvę obuoliai“ ar rūpesčio reikalingi silpnesnieji?

G. Stirneckaitė, Būsto prieinamumas tarpukario Lietuvoje

10:35-12:15 Sveikata, moralė ir etika

G. Plutulevičiūtė, Tarpukario Lietuvos epidemijos ir epidemiologinė situacija

P. Brazinskas, „Visa šalis pilna šundaktarių“: nelegali medicinos praktika Lietuvoje 1921-1940 m.

I. Tamulynaitė, Tarpukario Lietuvos visuomenės požiūris į katalikybę

A. Bredelytė, Tarpukario Lietuvos katalikų Bažnyčios pozicija eutanazijos ir abortų klausimais

R. Černeckas ir K. Dragūnaitė, Nuo viešnamio iki draudimo: prostitucijos reguliavimo transformacija Lietuvoje 1920-1929 m.

K. Grigaliūtė, Gyvūnų padėtis tarpukario Lietuvoje: nuo įstatymų iki visuomenės požiūrių

12:15-12:45 Pertraukėlė

12:45-14:00 Švietimas, kultūra ir intelektualinis gyvenimas

A. Azarovas, Pradinis ugdymas Lietuvos tarpukario kariuomenėje

M. Žarskis, Lietuvos karo pilotų rengimo socialinis aspektas 1930-1940 m.

J. Trofimova, Lietuvos policija 1924-1930 m.

D. Rudokas, E. Stasilo ir G. Šatkovskis, Debatų kultūra ir kalbėsena II Seimo laikotarpiu

M. Miškinis ir G. Paplauskas, Tarpukario Lietuvos maisto kultūros formavimasis

U. Virvičiūtė, Tarpukario Lietuvos visuomenės opinija kino filmų atžvilgiu

14:00-15:00 Ekonomika ir krizės

I. Cirtautas ir G. Kareniauskas, Lietuvių darbininkų kasdienybė 1930-1940 m. Lietuvoje

P. Balandaitė, 1935 m. Suvalkijos ūkininkų streikai: visuomenės informavimo problematika

A. Mirskaitė, 1928 m. nederlius Šiaurės Lietuvoje: skirtingi sprendimo būdai

D. Pakinkevičius, Ar M. Putino romanas „Krizė“ gali būti patikimas šaltinis tyrinėjant 1930 m. krizę?