Katedros vedėjas prof. dr. Albinas Kuncevičius
el. paštas:
Studijų administratorė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
103–104 kab. / Universiteto g. 7, LT-01131 Vilnius
tel. +370 5 268 7284
el. paštas:
Katedros darbuotojai
Siūlomos kursinių ir bakalauro baigiamųjų darbų tematinės kryptys
Apie katedrą
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra yra viena iš pagrindinių Lietuvos archeologijos mokslo institucijų ir vienintelė šalyje rengianti visų trijų studijų pakopų (bakalauro, magistro ir doktorantūros) archeologijos specialistus. Nuo 1993 m., kai pradėta vykdyti atskira archeologijos studijų programa, katedra parengė daugiau nei 500 archeologijos specialistų.
Katedroje dirba 9 dėstytojai, kurie yra žymūs mokslininkai, tyrinėjantys archeologijos paminklus Lietuvoje ir už jos ribų. Moksliniuose tyrimuose ir ugdant specialistus bendradarbiaujama su kitais Vilniaus universiteto padaliniais (Medicinos fakultetu, Chemijos ir geomokslų fakultetu ir kt.) ir kitomis mokslo bei paveldosaugos institucijomis (Lietuvos istorijos institutu, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmais, Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir kt.). 2017 m. Istorijos fakultete buvo įkurtas ir aktyviai veikia Bioarcheologijos tyrimų centras, kuriame studentai atlieka tiriamuosius darbus, įgyja įgūdžių bioarcheologijos srityje.
Katedroje sukaupta ir nuolat papildoma didelė archeologinių leidinių (daugiau nei 4000 vienetų) lietuvių ir užsienio kalbomis kolekcija. Biblioteką taip pat praturtina žymių mokslininkų dovanotos profesinės literatūros fondai: prof. Marijos Gimbutienės, habil. dr. Rimutės Rimantienės, Raimundo Sidrio ir kt. Didžioji dalis leidinių yra laisvai prieinama Archeologijos katedroje įrengtose atvirose lentynose. Archeologijos katedroje esantys leidiniai katalogizuojami, jų sąrašas (nuolat pildomas) viešai skelbiamas IF tinklapyje.
-
Nuo 1999 m. katedra leidžia periodinį mokslo žurnalą „Archaeologia Lituana“, skirtą Lietuvos ir tarptautinei mokslo bendruomenei, muziejų ir paveldo institucijų darbuotojams, archeologijos studentams. Visi leidinio tomai skaitmeniniu formatu yra pasiekiami adresu: https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/index
-
Nuo 1996 m. katedra kas dvejus metus organizuoja archeologo habil. dr. Jono Puzino atminimui skirtą tęstinę tarptautinę archeologinės tematikos konferenciją. 2019 m. įvyko 10-oji konferencija, skirta žmonių ir gyvūnų kaulų tyrimams („Investigating Bones: Diet, Health, Environment in the Baltic Region“). Konferencijoje pranešimus skaitė žymūs mokslininkai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos. 2025 m. 13-oji tarptautinė konferencija organizuota kartu su partneriais – Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmais ir Lietuvos istorijos institutu ir skirta trijų iškilių Lietuvos archeologijoje asmenybių – habil. dr. Jono Puzino 120-osioms, habil. dr. Adolfo Tautavičiaus 100-osioms ir habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90-osioms jubiliejinėms sukaktims paminėti.
-
2016 m. Lietuvoje vyko Europos archeologų asociacijos konferencija, kurios pagrindinis organizatorius buvo Archeologijos katedra (konferencijos pirmininkas prof. dr. A. Kuncevičius). Europos archeologijos asociacijos konferencija – didžiausias kasmetinis Europos archeologų renginys. Renginyje Lietuvoje dalyvavo apie 1500 mokslininkų iš 49 šalių.
Europos archeologų asociacijos konferencijos Lietuvoje organizatoriai ir savanoriai, 2016 m.
-
2020–2021 m. prof. dr. A. Kuncevičius vadovavo didžiausiam pastarojo meto projektui Lietuvos archeologų bendruomenėje – „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje archeologiniai tyrimai“. Projektas sujungė archeologų pajėgas ne tik iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros, bet ir Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, įmonių „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir „Kultūros vertybių paieška“. Tai išskirtinis geopolitinis projektas, kurio metu archeologinio paveldo objektų paieška buvo vykdoma visoje 165 km ilgio GIPL jungties trasoje, išsamūs archeologiniai tyrinėjimai vyko beveik 9 tūkstančių kvadratinių metrų plote, o archeologiniai žvalgymai atlikti visos dujotiekio trasos plote, apimančiame beveik 200 hektarų teritoriją. Archeologinių žvalgymų metu, mechanizuotai nuimant paviršinį žemės sluoksnį, aptikta ir ištirta apie 170 įvairių laikotarpių archeologinių struktūrų. Šiose struktūrose surasta apie 3000 archeologinių radinių. Aptikta ir ištirta 30 iki tol nežinotų archeologinių paminklų: 2020 m. – 10 akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenviečių bei 10 geležies amžiaus gyvenviečių; 2021 m. – 9 objektai Užnemunėje: 1 akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio, 7 geležies amžiaus gyvenvietėse ir 1 kaimavietėje. 2020 m. projektas įvertintas kaip „Geriausias Vilniaus universiteto taikomasis mokslo darbas“ ir Vilniaus universiteto rektoriaus įsakymu projekto vadovui prof. dr. A. Kuncevičiui už reikšmingus mokslo pasiekimus paskirta premija.
Be galo džiaugiamės galimybe studijuoti šią nuotykių ir žinių suteikiančią specialybę.