Sidebar

Fakulteto mokslininkų pastarųjų metų publikacijos (monografijos, studijos, šaltiniai)


Naujos fakulteto mokslininkų publikacijos (knygos)

Alenius KaubrysKari Alenius, Saulius Kaubrys. Balancing between National Unity and "Multiculturalism": National Minorities in Lithuania and Finland 1918–1939. Paderborn: Brill Schoning, 2022. – 264 p.

Monografijoje pristatomi Suomijos ir Lietuvos tautinių mažumų pasauliai, sutilpę tarpukario chronologiniuose rėmuose. Darbo autoriai pateikia skirtingų bendruomenių raidos skerspjūvius bei stengiasi išryškinti jų buvojimo laike skirtybes ir bendrybes. Tyrimo metu akcentuota, kad  skirtingi aplinkybių kontekstai, gyvensenos tradicijos sąlygojo pavienių tautinių grupių egzistencinės saviraiškos ypatumus. Monografijoje taip pat gilinamasi į titulinių daugumų ir mažumų kasdienybėje išsiskleidžiančius tarpusavio santykius bei jų prieštaras. Darbe konstatuojama,kad skirtingose sambūvio istorijose persipynė skirtingos patirtys ir likiminės perspektyvos. Jų interpretavimas ir pažinimas tapo ašine tyrimo linija. Tyrėjų galva, tautinių mažumų būties paslapčių suvokimas – tęstinis procesas, nuolat atsigręšiantis į jos pradžią ir iš jos išaugusius plėtojimosi turinius.

nesauti i kiski guolyjeRenata Kačerauskaitė-Surintė, Saulius Kaubrys.Nešauti į kiškį guolyje: medžioklės teisinio reglamentavimo ir organizavimo praktikos Lietuvoje 1918–1940 metais istorinė metrika. Vilnius: Margi raštai, 2021. –248 p. ISBN 9789986095156.

Ši monografija nuves į tarpukario Lietuvos medžioklės raidos plotus, kuriuose virė aistros, azartas, mezgėsi sėkmių ir nesėkmių istorijos. Knygos autoriai šioje ieškojimų kelionėje gilinosi į medžioklės teisinio reglamentavimo peripetijas bei jos organizacines praktikas. Pastarųjų pažinimas praskleidė dalinės nežinios skraistę ir šviesino aptariamųjų procesų suvokimo horizontą. Pristatomosios metrikos konstravimas – tęstinis veiksmas, spėtina, sulauksiantis besidominčiųjų šia tematika atidos bei siekio plėtoti diskusiją.

Mokseciu administravimo istorijaDalia Bukelevičiūtė. Mokesčių administravimo istorija: 1918-1940 m. Vilnius : Tyto alba, 2020. –327 p. ISBN 9786094665011.

Monografijoje atskleidžiama Lietuvos valstybės mokesčių sistema ir mokesčių administravimo politika 1918-1940 m. Pristatomos Lietuvos Tarybos, seimų ir vyriausybės pastangos sukurti mokesčių sistemą ir ją įteisinti teisės aktais iki 1924 m., ir vėlesnės intencijos ją tobulinti. Buvo suformuota tiesioginių, netiesioginių mokesčių bei rinkliavų sistema, turėjusi užtikrinti pajamas į valstybės biudžetą. Mokesčių administravimas buvo patikėtas Finansų ministerijos Mokesčių departamentui, kuriam teko atsakomybė nustatyti, surinkti, išieškoti mokesčius, skirti baudas ir išaiškinti nusižengimus. Išsamiau aptariami Mokesčių departamento veiklos principai, mokesčių inspektorių ir akcizo kontrolierių darbo sąlygos, jų santykiai su mokesčių mokėtojais, savivaldos ir policijos atstovais. 

Knygos recenzija.

1940 cover final 1

Norbertas Černiauskas. 1940. Paskutinė Lietuvos vasara. Vilnius: Aukso žuvys, 2021. – 260 p., ISBN: 978-609-8120-65-3.

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautorius. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos  istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018” (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“.

Apie knygą tinklalaidėje "Ko tyli istorikai?"

IstorikoTeritorija virselisAurimas Švedas. Istoriko teritorija. Vilnius: Aukso žuvys, 2020.  – 368 p., ISBN: 978-609-8120-62-2.

Istoriko ir publicisto Aurimo Švedo kultūrologinės eseistikos knyga „Istoriko teritorija“ – tai tarpdisciplininėje erdvėje gimę 30 tekstų, kuriuose susilydo istoriosofiniai apmąstymai, nekonvencinės istoriografijos idėjos, ironiški ir jautrūs autorefleksijos fragmentai, visuomenės kritikos eskizai.

Savitu mąstymo ir kalbėjimo stiliumi pasižymintis istorikas kalba apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi.

Kada praeitis virsta istorija? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kada užmarštis yra ne prakeiksmas, o mūsų gyvenimui reikalingas veiksmas? Ar tikrai visa žmonijos istorija yra nenutrūkstama blogio raiška? Kaip nepakliūti į baimės spąstus? Ar įmanoma susigyventi su istorijos mums paliktais randais? Ką geresniam praeities supratimui duoda pojūčiai? Ką reiškia būti žvėrimi žmonių istorijoje? Kokias istorijas mums apie mus pačius gali papasakoti augalai? Kodėl mums reikia išmokti klausytis, ką pasakoja daiktai? Ar prasminga klausti „O kas būtų, jeigu..?“ Ko šiandienos žmogų gali išmokyti praeityje gyvenę žmonės?

Tai tik keletas klausimų, kuriuos kelia bei svarsto knygos autorius, diskutuodamas su iškiliais Vakarų akademinio pasaulio atstovais – praeities tyrinėtojais, filosofais, antropologais (Thomas Hylland Eriksen, Ewa Domańska, François Hartog, Dipesh Chakrabarty, etc.), pristatydamas, komentuodamas, interpretuodamas jų knygose ir straipsniuose išsakytas idėjas, kurios keičia XXI amžiaus akademijos ir visuomenės diskursą bei savivoką.

Knygos pagrindu tapo geriausi nuo 2015 kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ publikuoti tekstai. Skiriama plačiam skaitytojų ratui.

Ambruleviciute Modernejantis Vilnius virselisAelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870– 1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 344 p., ISBN 9786090703939.

Monografijoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros / tankėjimo sukeltas problemas (visų pirma blogėjančią miesto sanitarinę aplinką). Knyga yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos kontekstuose.

 

Zaksauskiene Vilties desantas virselisInga Arlauskaitė Zakšauskienė, Vilties desantas. JAV radijo transliacijos į sovietų Lietuvą, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 248 p., ISBN 9786090703298.

Šaltojo karo pradžioje, nusileidus geležinei uždangai, pradėtos JAV radijo transliacijos ištisus dešimtmečius pavergtoms šalims buvo vieninteliu alternatyvios informacijos šaltiniu. Informacijos, apie JAV užsienio politiką, pasaulio įvykius, Sovietų Sąjungos dalyvavimą juose, apie gyvenimą Amerikoje. Tiriant JAV radijo transliacijas monografijoje atskleidžiama radijo stočių, kaip politinio karo priemonės, svarba Šaltojo karo metais, informacijos kontrolės ypatybės ir tikslai, Laisvosios Europos ir Amerikos balso radijo laidos kaip aktyvi Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politika, išeivijos vaidmuo steigiant bei rengiant radijo laidas sovietų Lietuvai.

Istorijos inzinierius virselisIstorijos inžinierius: Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Aukso žuvys, 2019. – 352 p., ISBN 9786098120448.

Knygoje – svarbiausi medievistikos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tekstai, straipsniai ir interviu, skelbti 1987–2008 metais.

Rimvydas Petrauskas: Edvardas Gudavičius – neabejotinai ryškiausia Lietuvos istoriografijos figūra transformacijos laikotarpiu. Jis mokė apie Lietuvos istoriją mąstyti europiniame kontekste ne tik gausų mokinių būrį, bet ir visuomenę. Galiausiai padovanojo Lietuvai naują istorijos datą – Liepos 6-ąją. /

Rimvydas Valatka: Edvardas Gudavičius yra istorijos Maestro. Mūsų medievistikoje iškyla kaip uola, nuo kurios skrydžiui atsispyrė puikių istorikų karta. Jo dėka į savo valdovus ir istoriją galime žiūrėti be prasčiokiškų romantizmo akinių.

Alfredas Bumblauskas: Kuo labiausiai skiriasi Edvardas Gudavičius nuo visų kitų istorikų? Tuo (nors pats jis neprisipažįsta), kad visa jo sistema iš esmės yra dedukcinė. Jis pirmiau susikūrė pasaulio istorijos modelį ir dabar jame suranda Lietuvai vietą. Ir net jeigu nėra faktų, jų trūkumą užpildo dedukcine logika.

Paulius Gritėnas: Edvardo Gudavičiaus dėka istorija mūsų akyse tapo didinga, paslaptinga ir kartais tragiška amžinąja žmogaus tiesos paieška, o ne trumpalaikių dabarties interesų žaislu. Jo darbai ne tik išplėtė mūsų žinias apie Lietuvos istoriją, bet ir prisidėjo prie naujų istorinių pasakojimų, naujų interpretacijų gimimo ir naujų atsakymų atradimo.

Babinskas Analitines istorijos virselisNerijus Babinskas, Analitinės istorinės regionistikos paradigmos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 184 p., ISBN 9786090703496, eISBN: 9786090703502.

Studijoje pristatomos ir analizuojamos pastarojo šimtmečio trijų iškiliausių Europos istorinių mezoregionų tyrinėtojų sampratos. Istorinė regionistika integruojama į platesnį transnacionalinių istoriografijos prieigų kontekstą (lyginamoji, globalinė istorija ir kt.). Knyga gali būti laikoma istorinių mezoregionų prieigos metodologiniu įvadu, nes joje aptartos pagrindinės sąvokos, episteminių nuostatų klasifikacija, pristatyti išskirtų paradigmų privalumai ir trūkumai, pateiktos tolesnių tyrimų gairės. Studijoje aptarta lietuviškosios istorinės regionistikos ir apskritai transnacionalinio pobūdžio istorinių tyrimų būklė Lietuvoje.

Bukeleviciute Visada saliaDalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Sigita Černevičiūtė, Marius Ėmužis, Ingrida Jakubavičienė, Kęstutis Kilinskas, Vytautas Volungevičius, Visada šalia: Valstybės vadovų apsauga XIII–XXI a., Vilnius: Mažoji leidykla, 2019. – 299 p., ISBN 9786098218060.

Istorinėje monografijoje septynių autorių kolektyvas atskleidžia Lietuvos vadovų apsaugos istorinę raidą nuo XIII a. iki šių dienų. Aprašoma, kaip kūrėsi valdovo apsauga senojoje, viduramžiais atsiradusioje Lietuvos valstybėje, LDK laikais. Apžvelgiamas periodas, kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai ir funkcionavo carinės valdžios apsauga. Daug vietos skirta valstybės pareigūnų apsaugos istorijai Vasario 16-osios Lietuvoje, pirmųjų Lietuvos prezidentų detalėms. Atskleidžiama sovietmečio specifika – partizaninis karas ir partizanų vadų apsaugos problema. Analizuojamas vadovybės apsaugos atsiradimas ir veikla Kovo 11-osios Lietuvoje, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus įkūrimo aplinkybės.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos