Vykstančios podoktorantūros stažuotės
 |
dr. Mingailė Jurkutė.Smurtinių įvykių dalyvių atmintis: Lietuvos partizanų karo atvejis
- Stažuotės vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus
- Trukmė: 2020–2022
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0134)
Trumpai apie tyrimą
Projekte siekiama kompleksiškai išanalizuoti Lietuvos partizanų karo smurtinių veiksmų ilgalaikius socialinius, kultūrinius ir mentalinius padarinius, pasireiškusius po karo iki nepriklausomybės (1944–1990), apimant visas smurtinių įvykių dalyvių grupes, nuo ginkluotų kovotojų (partizanai, NKVD kareiviai, stribai), iki beginklių asmenų (šeimų žudynės ir kiti smurtiniai veiksmai prieš civilius). Tiriama privati patirto smurto komunikaciją šeimoje, smurtinių įvykių paliestų asmenų komunikaciją už šeimos rato ribų (mokykla, artimoji profesinė aplinka etc.), taip pat formalizuotas (socialinė politika) ir formaliai neapibrėžtas sociumo narių elgesys su tokiais asmenimis.
dr. Aleksandra Pister-Gainienė. Muzika viešųjų ryšių ir kultūros diplomatijos tarnyboje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo ir didikų dvaruose
- Stažuotės vadovas: doc. dr. Liudas Jovaiša
- Trukmė: 2020–2022
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" (09.3.3-LMT-K-712-19-0066).
Trumpai apie tyrimą
Derinant muzikologinę ir istorinę perspektyvą projekte tiriamos muzikos reprezentacinės funkcijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų dvaruose. Projektu siekiama praplėsti žinias apie reikšmingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos istorijos reiškinius ir juos įvertinti iš (šiuolaikinių) diskursų – viešųjų ryšių ir kultūros diplomatijos – perspektyvos, pasiekti naujų rezultatų tiriant ir aktualinant Ankstyvųjų Naujųjų laikų Lietuvos muzikos istoriją. Tiriami aktualūs naratyviniai ir notografiniai šaltiniai, tyrimo rezultatai integruojami į žinių apie XVI–XVIII a. Europos muzikos kontekstą.
Dr. Monika Šipelytė. Tautų Sąjungos aplinka 1927–1939 m.: Juozo Gabrio ir jo bendražygių veikla bei kolektyvinis portretas
- Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus
- Trukmė: 2020-08-10–2022-08-09
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712)
Trumpai apie tyrimą
Projektu siekiama ištirti asmenų, kurie buvo suinteresuoti Lietuvos reikalais, tinklą ir veiklą prie Tautų Sąjungos 1927–1939 m. ir suformuoti jų kolektyvinį portretą. Tyrimas pradedamas nuo 1927 m., nes tuomet, oficialiai panaikinus nuolatinę Lietuvos atstovybę prie Tautų Sąjungos, sustiprėjo neakredituotų Lietuvos „atstovų“ aktyvumas ir įtaka. Juozas Gabrys tyrimui svarbus kaip veikėjas, kuris beveik visą tarpukario laiką gyveno Šveicarijoje ir bandė perimti lyderystę Lietuvos užsienio politikoje. Taip pat jis buvo oficialus korespondentas prie Tautų Sąjungos 1927–1935 m., teikė savo apžvalgas krikščionių demokratų leidiniui „Rytas“ ir aplink save buvo sutelkęs įvairių tautybių politikos, kultūros, žurnalistikos veikėjus, kurie formavo tam tikras interesų grupes už oficialiosios Lietuvos diplomatijos ribų, pasitelkdami spaudą, verslą ir asmeninius ryšius. Taigi, siekiama ištirti save su Tautų Sąjungos veikla ir joje sprendžiamais Lietuvai aktualiais klausimais siejusių asmenų motyvus ir pagrindines idėjas bei išnagrinėti jų tarpusavio sąveikų tinklą, santykį su oficialiomis Lietuvos institucijomis bei diplomatais. Taip pat šiame tyrime siekiama suformuoti kolektyvinį tokio veikėjo portretą, atskleidžiantį užkulisinę diplomatijos pusę ir būdus, kurie atrodė tinkami veikimui tarptautinėje organizacijoje.