Kvietimai
Vykstančios podoktorantūros stažuotės
dr. Aušra Černauskienė. Pokarinės betono architektūros vertinimas ir išsaugojimas: Lietuvos atvejis
Vadovė: prof. dr. Marija Drėmaitė
Trukmė: 2022-2024
Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos programos „Podoktorantūros stažuotės“ lėšomis (Projekto reg. nr. S-PD-22-88)
Projekto turinys: Projekte nagrinėjama pokarinė betono architektūra kaip paveldo objektas. Betono architektūra yra laikoma vienu pagrindinių XX a. kultūros mediumų, išreiškiančių laikmečiui būdingų estetinių, etinių, socialinių, politinių ir ekonominių klausimų gvildenimą bei technologinių inovacijų spurtą. Projekte apibrėžiamos betono architektūros vertės ir jų atributai bei nagrinėjami saugojimo iššūkiai, atsižvelgiant į pasaulinės klimato krizės kontekstą. Projekto tikslas yra parengti betono architektūros išsaugojimo gaires Lietuvos kontekstui bei skatinti įvairiapusį betono architektūros kaip paveldo objekto pažinimą.
dr. Ina Ėmužienė. Sovietų Lietuvos viešoji komunikacija lietuvių diasporai Šiaurės Amerikoje (1944-1991): dalyviai, kanalai, atgarsiai
Vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus
Trukmė: 2022 – 2024
Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos programos „Podoktorantūros stažuotės“ lėšomis (Projekto reg. nr. P-PD-22-052)
Projekto turinys: Projektu siekiama ištirti sovietų Lietuvos propaguotą viešąją komunikaciją nukreiptą ir skleistą Lietuvių diasporoje ir jos recepciją (1944-1991). Projektas įgyvendinamas kreipiant dėmesį į informacijos sklaidos mechanizmus (sovietų pusė) ir tos informacijos recepciją (išeivijos pusė). Pirmą, siekiama rekonstruoti į lietuvių diasporą nukreiptus, sovietų Lietuvos viešosios komunikacijos formas ir turinius, už jų kūrimą ir realizavimą atsakingus veikėjus (institucinius ir individualius), jų tarpusavio santykius informacinės politikos kaitą lėmusius veiksnius. Šių komunikacijos formų platinimo ir skleidimo išeivijoje kanalu. Koncentruojantis į sovietų organizacijas, leidybos ir platinimo kanalus, Lietuvių diasporą pasiekusius komunikacijos šaltinius kaip diasporai rengtą spaudą (Tėvynės balsas, Gimtasis kraštas), lietuvių išeivijoje dominusią sovietų Lietuvos spaudą (Literatūra ir menas, Tiesa, etc.) ir LTSR radijo transliacijas užsieniui. Antrą, siekiama išanalizuoti sovietų Lietuvos iškomunikuotos informacijos poveikį ir atgarsį lietuvių diasporoje. Tai leis geriau suprasti sovietinės Lietuvos komunikaciją, jos siekius ir poveikius diasporai ir Lietuvos naratyvui.