Podoktorantūros stažuotės
DR. ALEKSANDRA PISTER-GRAINIENĖ : MUZIKA VIEŠŲJŲ RYŠIŲ IR KULTŪROS DIPLOMATIJOS TARNYBOJE LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVO IR DIDIKŲ DVARUOSE
- Stažuotės tema: „Muzika viešųjų ryšių ir kultūros diplomatijos tarnyboje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovo ir didikų dvaruose“
- Stažuotojas: dr. Aleksandra Pister-Gainienė
- Stažuotės vadovas: doc. Dr. Liudas Jovaiša
- Trukmė: 2020–2022
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" (09.3.3-LMT-K-712-19-0066).
Derinant muzikologinę ir istorinę perspektyvą projekte tiriamos muzikos reprezentacinės funkcijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų dvaruose. Projektu siekiama praplėsti žinias apie reikšmingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos istorijos reiškinius ir juos įvertinti iš (šiuolaikinių) diskursų – viešųjų ryšių ir kultūros diplomatijos – perspektyvos, pasiekti naujų rezultatų tiriant ir aktualinant Ankstyvųjų Naujųjų laikų Lietuvos muzikos istoriją. Tiriami aktualūs naratyviniai ir notografiniai šaltiniai, tyrimo rezultatai integruojami į žinių apie XVI–XVIII a. Europos muzikos kontekstą.
DR. MONIKA ŠIPELYTĖ: TAUTŲ SĄJUNGOS APLINKA 1927–1939 M.: JUOZO GABRIO IR JO BENDRAŽYGIŲ VEIKLA BEI KOLEKTYVINIS PORTRETAS
- Stažuotės tema: Tautų Sąjungos aplinka 1927–1939 m.: Juozo Gabrio ir jo bendražygių veikla bei kolektyvinis portretas
- Stažuotojas: dr. Monika Šipelytė
- Vadovas: prof. Zenonas Butkus
- Trukmė: 2020-08-10 - 2022-08-09
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" (Nr. 09.3.3-LMT-K-712)
Projektu siekiama ištirti asmenų, kurie buvo suinteresuoti Lietuvos reikalais, tinklą ir veiklą prie Tautų Sąjungos 1927–1939 m. ir suformuoti jų kolektyvinį portretą. Tyrimas pradedamas nuo 1927 m., nes tuomet, oficialiai panaikinus nuolatinę Lietuvos atstovybę prie Tautų Sąjungos, sustiprėjo neakredituotų Lietuvos „atstovų“ aktyvumas ir įtaka. Juozas Gabrys tyrimui svarbus kaip veikėjas, kuris beveik visą tarpukario laiką gyveno Šveicarijoje ir bandė perimti lyderystę Lietuvos užsienio politikoje. Taip pat jis buvo oficialus korespondentas prie Tautų Sąjungos 1927–1935 m., teikė savo apžvalgas krikščionių demokratų leidiniui „Rytas“ ir aplink save buvo sutelkęs įvairių tautybių politikos, kultūros, žurnalistikos veikėjus, kurie formavo tam tikras interesų grupes už oficialiosios Lietuvos diplomatijos ribų, pasitelkdami spaudą, verslą ir asmeninius ryšius. Taigi, siekiama ištirti save su Tautų Sąjungos veikla ir joje sprendžiamais Lietuvai aktualiais klausimais siejusių asmenų motyvus ir pagrindines idėjas bei išnagrinėti jų tarpusavio sąveikų tinklą, santykį su oficialiomis Lietuvos institucijomis bei diplomatais. Taip pat šiame tyrime siekiama suformuoti kolektyvinį tokio veikėjo portretą, atskleidžiantį užkulisinę diplomatijos pusę ir būdus, kurie atrodė tinkami veikimui tarptautinėje organizacijoje.
DR. MARIUS ĖMUŽIS: KOMUNISTINIS POGRINDIS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE (1935 – 1940 M.): VEIKIMAS, SKVERBIMASIS, PORTRETAS
- Stažuotės tema: Komunistinis pogrindis nepriklausomoje Lietuvoje (1935 – 1940 m.): veikimas, skverbimasis, portretas
- Stažuotojas: dr. Marius Ėmužis
- Vadovas: doc. dr. Arūnas Streikus
- Trukmė: 2017–12–04 – 2019–12–03
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712)
- Plakatas
Trumpai apie tyrimą: Nagrinėjamas komunistinio pogrindžio veikimas Pirmojoje Lietuvos Respublikoje 1935–1940 m. Šis laikotarpis išsiskiria pasikeitusia Kominterno taktika po 7-ojo šios organizacijos kongreso. Šiame kongrese komunistinėms partijoms leista suartėti su kitomis kairiosiomis partijomis ir organizacijomis, sudaryti „Liaudies frontus“ – kairiųjų jėgų koalicijas. Taip pat leista dar labiau plėsti veiklą per legalias organizacijas ir kariuomenę bei paramilitarines organizacijas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti komunistų veikimo kitose politinėse partijose, politinėse, visuomeninėse ir studentų organizacijose, kariuomenėje mastą ir metodus (Lietuvos atvejis). Taip pat siekiama rekonstruoti komunistinio pogrindžio dalyvio kolektyvinį portretą, bandant pagrįsti hipotezes, kad kompartijos nariais buvo gana įvairių biografijų veikėjai ir dėl to jie turėjo galimybių integruotis į gana įvairias organizacijas bei kariuomenę.
DR. GRAŽINA SVIDERSKYTĖ: (DE-)HEROIZAVIMAS ISTORINIAME PASAKOJIME: KAS KURIA IR NAIKINA MODERNIOS LIETUVOS HEROJUS?
- Stažuotės tema: (De-)heroizavimas istoriniame pasakojime: kas kuria ir naikina modernios Lietuvos herojus?
- Stažuotojas: dr. Gražina Sviderskytė
- Vadovas: prof. dr. Alfredas Bumblauskas
- Trukmė: 2017–12–04 – 2019–12–03
- Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712)
- Plakatas
Trumpai apie tyrimą: Remiantis atvejo studija ir teorijos analize nagrinėjamos modernių istorinių herojų (de-)konstravimo technikos ir funkcijos, tendencija ir perspektyvos Lietuvoje. Siekiama struktūruotai ir argumentuotai apibendrinti (de-)heroizavimo istoriniame pasakojime specifiką, raidos etapus, esamą būvį ir galimybes. Kodėl herojus, kurį istorikai (plačiąja prasme) pripažino „nuolat aktualiu“, dingsta iš mokslo, atminties ir vaizduotės? Kaip polinkį deheroizuoti įtakojo tautinės valstybės kūrimas, sovietų okupacija, posovietinė branda? Atsakant į šiuos bei kitus klausimus, istoriniu matmeniu papildoma tarpdalykinė mokslinė diskusija. (De-)heroizavimo problematikos tyrimas ypač savalaikis, kai moksle intensyvėja heroizmo studijos, o švietime kartu su istorijos e-mokymu pristatomi ir naujieji e-herojai.