Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0002
Projekto pavadinimas: „Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-08 iki 2021-07-07.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Giedrė Keen.

Santrauka: Eurazijoje kultūrinių augalų ir prijaukintų gyvūnų rūšys jau priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, egzistavusių pietvakarių Azijoje ir dabartinės Kinijos teritorijoje. Šie procesai turėjo nepaprastą ekologinę, ekonominę bei socialinę įtaką vietinėms populiacijoms bei aplinkai. Kultūrinių augalų bei gyvūnų išplitimas per Eurazijos žemyną žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų formavimosi pradžią, prasidėjusią trimis tūkstančiais metų anksčiau, nei garsusis Šilko kelias. Tačiau tam tikrų kultūrinių augalų pasiskirstymas Eurazijos priešistorėje rodo galimą geografinių paribių, tokių kaip dykumos ar kalnai, svarbą ankstyviesiems maisto globalizacijos procesams, mainų ir paplitimo mechanizmai, veikiantys juose ar per juos lieka diskusijų objektu. Iki šiol geografinių paribių, kaip filtrų poveikis augalų ir gyvūnų selekcijai, kurią vykdė vietinės bendruomenės lieka neaiškus.

Šio projekto tikslas – nustatyti aukštikalnių įtaką maisto globalizacijos procesams priešistorėje, vadovaujantis centrinio Tian Šanio (Kirgizijoje) bronzos amžiaus bendruomenių pavyzdžiais.

Siekiamas rezultatas: Projekto metu bus tiriamos pirmųjų žemdirbių ir gyvulių augintojų adaptacijos strategijos ribinėse centrinio Tian Šanio (Kirgizijoje) kalnų zonose, aiškinantis kultūrinių augalų bei gyvūnų kilmę, chronologiją, rūšinę sudėtį, įvertinant kultūrinių augalų bei gyvūnų pasirinkimo kriterijus. Tyrimų duomenys bus lyginami su Uzbekistane, Turkmėnijoje, Kazachstane, Kinijoje tyrinėtų objektų medžiaga. Projektu metu gauti duomenys bus integruojami į platesnį maisto globalizacijos kontekstą. Tyrimams atlikti pasirinkta tarptautinė specialistų ir jaunųjų mokslininkų komanda, kuri gautus projekto rezultatus paskelbs straipsniuose bei pristatys tarptautinėse konferencijose.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Lietuvos valstybinių institucijų korespondencija su Vakarų valstybėmis 1991 m. Sausio įvykių metu

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0214
Projekto pavadinimas: „Lietuvos valstybinių institucijų korespondencija su Vakarų valstybėmis 1991 m. Sausio įvykių metu“
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-09-01–2022-03-31
Projekto vadovas: dr. Inga Zakšauskienė
Projekto vykdytoja: Emilija Kilinskaitė

Projekto tikslas:  Lietuvos Respublikos institucijų korespondencija su Vakarų valstybėms 1991 metų sovietų agresijos Sausio įvykių metu. Tyrime koncentruojamasi į 1991 metų tragiškų sausio įvykių metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos parengtus dokumentus ir informacines žinutes, skirtus Vakarų valstybių politinėms institucijoms, žiniasklaidai ir visuomenėms, siekiant pranešti apie iškilusią grėsmę Lietuvos valstybingumui bei pateikti savąją įvykių eigą ir vertinimą. Tyrimas bus atliktas LR Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos archyvų saugomų dokumentų pagrindu, ir bus pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalių regione analizuojantis institucijų korespondencijos Sausio įvykių laikotarpiu.

Planuojami rezultatai: Atlikus tyrimą planuojama paskelbti mokslinį straipsnį ir pranešimą, bei mokslo populiarinimo stiliaus straipsnį. Visuminė institucinė Sausio įvykių korespondencijos analizė bus atlikta aprašomuoju ir interviu pagalbos metodu. Per tyrimams skirtą laiką numatyti šie tikslai: išanalizuoti Kauno radiofono padarytus įrašus (transliuotus ir paruoštus), AT/AS ir URM dokumentus, skirtus Vakarų valstybėms bei aprašyti jų turinį; siekiant tekstą padaryti atraktyvesnį platesniam skaitytojų ratui, teksto perrašymas publikaciniu stiliumi.

Valstybės ir autochtonų bendruomenių konfliktai: resursų gavyba ir žemėvaldos diskusijos Sibire (Rusijos Federacija)

S-MIP-17-41
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Donatas Brandišauskas

Projekto turinys: Projekto rezultatai apibendrinti mokslo monografijoje: Donatas Brandišauskas, Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Rituals and Places Among Orochen-Evenki, Berghahn Press: Oxford, New York, 2017.

XIII–XVIII a. sausumos keliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: struktūra, architektūra, priežiūra ir funkcionalumas

S-MIP-17-43
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Tomas Čelikis

Projekto turinys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sausumos kelių tinklo ir infrastruktūros tyrimai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: biogramų sąvadas

S-MIP-17-34
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Rafał Witkowski

Projekto turinys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyrų katalikų vienuolių struktūruotų biogramų duomenų bazės parengimas.

Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas

S-MIP-19-67
Trukmė: 2019–2022
Vadovė: Giedrė Piličiauskienė

Projekto turinys: Projekto idėja yra pasitelkus pažangiausius metodus – stroncio ir deguonies izotopų tyrimus – atlikti dviejuose išskirtinių kapų koncentracija pasižyminčiuose regionuose (Rytų ir Centrinėje Lietuvoje) aptiktų etaloninių numanomai nevietinės kilmės ir socialiniu požiūriu išskirtinių asmenų (vyrų ir moterų) bei žirgų palaikų tyrimus. Palyginamajai analizei bus ištirti ir keli archeologiniu požiūriu tipiški, t.y. įkapių kompleksais iš vietos kultūrinio konteksto neišsiskiriantys kapai. Gauti duomenys, įvertinti Europos stroncio ir deguonies izotopų tyrimų kontekste bei pasitelkus naujausius archeologinius, zooarcheologinius bei antropologinius tyrimus, pagaliau leis patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Tautų kraustymosi laikotarpiu Lietuvą pasiekė nevietinės kilmės žmonės ir žirgai, turėję įtakos baltų genčių socialinei organizacijai ir kultūrai bei vietinio tipo žirgų raidai. Pasitvirtinus hipotezei apie nevietinę šių individų kilmę, būtų nustatyta tiriamų žmonių kilmės vieta, o kai kuriais atvejais – ir viso gyvenimo mobilumo istorija, įvertinamas politinis ir socialinis migracijų fonas. Projekto metu 14C AMS metodu patikslintas tiriamų kapų datavimas leis pakoreguoti ir Tautų kraustymosi laikotarpio paminklų bei dirbinių tipų chronologiją Lietuvoje.

Tarp pašaukimo ir profesijos: protestantų dvasininkija (evangelikai reformatai) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.

S-MIP-19-12
Trukmė: 2019–2022
Vadovė: Raimonda Ragauskienė

Projekto turinys: Planuojama mokslinė monografija „Tarp pašaukimo ir profesijos: protestantiškoji dvasininkija (evangelikai reformatai) XVI–XVIII a. LDK“ ir straipsniai „Evangelikų reformatų pamokslininkų „dinastijos“: Bitneriai ir Minvydai“ (Raimonda Ragauskienė), „LDK evangelikų reformatų dvasininkijos elitas XVII–XVIII a.: superintendentų kolektyvinis portretas“ (Deimantas Karvelis).

Šunys Lietuvoje XIII–XVIII a.: veislių ištakos, paskirtis ir auginimo kultūra

S-MIP-20-5
Trukmė: 2020–2022
Vadovas: Povilas Blaževičius

Projekto turinys: Projekto tikslas – sudėtinga ir įvairialypė viduramžiais bei naujaisiais laikais Lietuvoje gyvenusių šunų istorija. Ištikimiausias žmogaus draugas ir palydovas buvo ir yra labai reikšminga praeities bei šiuolaikinio žmogaus kasdieninio gyvenimo dalis. Deja, iki šiol Lietuvoje tema tyrinėta labai fragmentiškai. Projekto metu pirmą kartą Lietuvoje siekiama visapusiškai ir išsamiai ištirti archeologinius, zooarcheologinius bei istorinius šaltinius apie XIII-XVIII a. Lietuvoje augintus šunis: jų dydžių ir sudėjimo įvairovę, sveikatos būklę, gydymo apraiškas, šunų priežiūros „ūkio“ struktūrą ir jos veikimo principus bei kt. Atlikus šunų stabiliųjų izotopų tyrimus bus įvertinta šunų mityba, nustatytos sąsajos tarp šuns tipo, galimos jo paskirties, mitybos ir sveikatos būklės. Numatomi moderniausi genetiniai tyrimai atskleistų per daugiau negu 500 metų Lietuvoje augintų šunų tarpusavio sąsajas ir ryšius su dabartinėmis veislėmis, leistų apčiuopti seniausias iki šiol žinomas vietinių veislių ištakas, o morfologiniai tyrimai rekonstruotų kaip atrodė atskirų veislių pirmtakai.

LDK pasienio su Prūsija infrastruktūra. Jos socialinės aplinkos ir ekonominio efektyvumo tyrimas (XVIII a. antra pusė)

Konsultantas – prof. dr. Tim Cole (Bristolio universitetas, Jungtinė Karalystė)

Projekto turinys: Pasienio su Prūsija ruožas yra viena pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos erdvių. Ji jungia prekių judėjimą sausumos ir vandens keliais, plačią prekybos, prekybininkų aptarnavimo ir sienos su Prūsiją kontrolės infrastruktūrą. Projekte pasitelkus LDK Iždo komisijos pareigūnų suformuotus dokumentus didikų šeimų faktorių parengtas prekių gabenimo ir plukdymo ataskaitas  bei kitus šaltinius, siekiama ištirti LDK pasienio su Prūsija infrastruktūrą, jos socialinę aplinką ir ekonominį efektyvumą. Analizuojant prekių judėjimą (asortimentą, kiekius, nuo sezoniškumo priklausančius gabenimo būdus ir kt.) iki sienos  ir per sieną, jas aptarnaujantis personalas, kelionės trukmė ir įveikiami nuotoliai, siekiant suprasti iki šiol mažai tyrinėtas prekybos ir joje dalyvaujančių asmenų (neretai srities profesionalų) veikimo schemas, susiformavusias nelegalios prekybos alternatyvas (kontrabandą) ir kelius bei būdus apeiti valstybinę sienos infrastruktūrą, vietos gyventojų ir pareigūnų kasdienybės siužetus. Pagrindinis keliamas klausimas: kaipXVIII a. antroje pusėje funkcionavo bei kokiu pralaidumu pasižymėjo kaip manoma didžiausius prekybinius LDK srautus aptarnavęs regionas, kokia buvo ir kaip keitėsi šio regiono infrastruktūra, kokie veiksniai tai įtakojo? Keliavimo algoritmo sukūrimas ir infrastruktūros kokybės ir kiekybės, ekonominiai bei socialiniai pasienio ruožo (bei aplinkinių urbanizuotų ir neurbanizuotų vietovių) veikimo klausimai yra sprendžiami greta kitų istorinio tyrimo metodų, pasitelkiant ir skaitmeninės humanistikos instrumentus.

Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija

S-LIP-18-44
Trukmė: 2018–2021
Vadovas: Aurelijus Gieda

Projekto turinys: Projekto tikslas – išryškinti Augustino Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose itin stipriai persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, visuomenės gyvenimo aktualijos ir pulsas. Tyrime bus gilinamasi į ankstyvą Voldemaro susidomėjimą filologija ir istorija, istorijos teorijos ir metodologijos problematika, intelektualinius impulsus Peterburgo ir Permės laikotarpiais (1900–1917), į jo akademinius mokytojus, kuriuos vienas pirmųjų lietuvių Peterburgo universiteto docentų vėliau ne kartą pagarbiai prisimindavo. III deš. Voldemaras įsitraukė į vienu iš naujosios istorijos (nouvelle histoire) tėvų vadinamo Henri Berro nuo 1925 m. inicijuotą Tarptautinį sintezės centrą (Centre International de Synthese), kuris tuometinėje Europoje tapo vienu ryškiausių tarpdisciplininių studijų centrų. Nors ir nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai svarstyti apie šio įsitraukimo mastą, viena aišku, kad Voldemaras priklausė Tarptautinio sintezės centro Istorinės sintezės sekcijos narių grupei, taip bent formaliai įsiterpdamas tarp ryškių to meto istorikų, sociologų ir filosofų. Tad išsamiam tyrimui būtinas detalus žvilgsnis į prancūziškuosius Voldemaro biografijos kontekstus.

Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.

S-LIP-18-33
Trukmė: 2018–2021
Vadovė: Dovilė Troskovaitė}

Projekto turinys: Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sanklodos Lietuvoje XIX–XX a. tyrimai.

Lietuvos sentikių bažnyčia: 1918–2018 m.

S-LIP-19-69
Trukmė: 2019–2022
Vadovas: Grigorijus Potašenko

Projekto turinys: Lietuvos sentikių bažnyčios 1918–2018 m. istorijos tyrimai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinė kultūra: Valdovo teismas XV a. pabaigoje – XVI a.

S-LIP-19-70
Trukmė: 2019–2022
Vadovė: Irena Valikonytė

Projekto turinys: Mokslo monografijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo teismas XV a. pabaigoje – XVI a.“ parengimas ir publikavimas.

Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija

S-LIP-20-13
Trukmė: 2020–2023
Vadovas: Eligijus Raila

Projekto turinys: Tado Daugirdo asmenybės istorijos (savimonės raidos aspektas) tyrimai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vartai

02.3.1-CPVA-V-526-01-0001
Trukmė: 2018–2020
Vadovas: Žilvinas Jančoras

Projekto turinys: Projektu siekiama didinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros pažinimą ir istorijos suvokimą, suteikiant Lietuvos ir tarptautinei visuomenei vieningą, skaitmeninę prieigą prie LDK paveldo. Projekto rezultatai: Lietuvos Metrikoje minimų dalykų (istorinių realijų) ir vietovardžių internetu pasiekiamos elektroninės duomenų bazės parengimas. Atsižvelgiant į planuojamo kurti portalo tematiką, numatomos dvi pagrindinės naudotojų grupės – visuomenė (kurios didžiąją dalį sudaro moksleiviai ir studentai) ir mokslo darbuotojai.

Projektas vykdomas pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonę Nr. 02.3.1-CPVA-V-526 „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“.
Projektas finansuojamas Eu­ropos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Siauruko tiltai: paveldas bendruomenėms, bendruomenės paveldui

S/KP-9(6.37)/2020
Trukmė: 2020
Vadovas: Salvijus Kulevičius

Projekto turinys: Projekto tikslas – siaurojo geležinkelio paveldo pažinimas ir aktualizavimas, į šias veiklas įtraukiant vietos bendruomenes, suteikiant joms reikiamų paveldosauginių gebėjimų ir padedant joms sukurti, suformuluoti jų pačių lūkesčius ir poreikius atitinkančias šio paveldo atgaivinimo ir įveiklinimo vizijas. Besidominčias bendruomenes siekiama paversti aktyviomis „paveldo bendruomenėmis“ ir jų pastangomis išsaugoti siaurojo geležinkelio paveldą. Su mokslo problematika susijusios šio projekto veiklos: (1) sakytinės istorijos medžiagos rinkimas (ekspedicija), jos apibendrinimas ir tyrimo rezultatų pristatymas renginiuose ir publikacijose; (2) siaurojo geležinkelio paveldo atgaivinimo ir įveiklinimo koncepcijos rengimas.

Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas (Šiaulių apskritis)*

* Finansavimo sutartis sudaryta su VšĮ Šiaulių ir gamtos paveldo apsaugos klubu „Aukuras“
Trukmė: 2020
Vadovas: Salvijus Kulevičius

Projekto turinys: Projekto tikslai: (1) istorinių vėjo malūnų paveldą, kaip vieną būdingiausių ir savičiausių Šiaulių apskrities istorinių ženklų, pasitelkti regiono ir vietos kultūrinio tapatumo formavimui ir stiprinimui, istorinės atminties įprasminimui; (2) vykdant mokslinę tiriamąją veiklą, užfiksuoti istorinę, etnografinę ir kito pobūdžio informaciją apie šį paveldą ir ją susisteminus, apibendrinus pateikti skaitmeninėmis, didelį prieinamumą turinčiomis priemonėmis; (3) geriau pažįstant paveldą ir skleidžiant informaciją apie jį formuoti palankią terpę Šiaulių apskritį išskiriančio (savito) paveldo aktualizavimui – istorinių vėjo malūnų pažinimui, išsaugojimui ir atgaivinimui. Pagrindinis rezultatas (mokslinės problematikos): sukurta skaitmeninė viešai prieinama tyrimo rezultatus apibendrinanti ir pristatanti duomenų bazė (Lietuvos vėjo malūnų istorijos). Projekto (tyrimo) medžiaga pristatoma interneto svetainėje Lietuvos malūnai (www.malunai.lt), žr. Šiaulių apskritį.

Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas: unitų kelias

PN-18
Trukmė: 2020
Vadovas: Salvijus Kulevičius}

Projekto turinys: Projekto idėja – sukurti viešai prieinamą skaitmeninį produktą, aktualizuojantį unitų ir bazilijonų paveldą Lietuvoje. Pagrindinis tyrimo objektas – Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno kompleksas Vilniuje, jo istoriniai, kultūriniai ir architektūriniai aspektai. Projektas įgyvendinamas kartus su Ukrainos katalikiškuoju universitetu (Lvovas).