Buvę jėzuitai Lietuvoje po 1773 m.: kolektyvinė biografija

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusių ir dirbusių jėzuitų likimai po jėzuitų ordino panaikinimo 1773 m. Buvusių jėzuitų veikla po 1773 m. Lietuvoje nėra sistemingai tyrinėta, daugiau informacijos turima tik apie Edukacijos komisijos sistemoje dirbusius jėzuitus, o nemokytojavusiųjų jėzuitų biografijos žinomos labai menkai. Tyrimas turėtų atsakyti į klausimus: kiek jėzuitų ir kodėl rinkosi vienokį ar kitokį gyvenimo kelią (mokytojauti, kunigauti parapijoje, prisijungti prie Baltarusijoje oficialiai veikusių jėzuitų, grįžti į privatų gyvenimą)?; kokia jėzuitų dalis liko ištikima senajai tapatybei ir toliau palaikė tarpusavio ryšius, kokie buvo šios neformalios grupės tarpusavio ryšiai ir kokia jų reikšmė?; koks buvusių jėzuitų indėlis į Lietuvos bažnytinį ir kultūrinį gyvenimą XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje? Tyrimo rezultatai bus paskelbti monografijoje su priedu – LDK po 1773 m. veikusių buvusių jėzuitų biografijų sąvadu.

Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Lietuvos žydų (nacių okupacijos metų prievartinių izoliacinių) getų tikrovės vaizdavimo ir atminties vizualizavimo tyrimai įvairiapusiškai plėtojami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Analizuojama fotografija, atskirų menininkų (literatų, muzikų, dailininkų) meninis palikimas, rečiau – meninių fenomenų grupės (portretai, vaikų piešiniai, teroro atvaizdai ir kt.). Projekto vykdytojų supratimu, gilėjantis požiūris į Antrojo pasaulinio karo istoriją, augantis žinojimas apie gyvenimą Lietuvos getuose, gausėjanti faktinė informacija (ilgą laiką marginalizuotų menininkų biografijų rekonstrukcija, Kauno geto fotografijų kritinė analizė ir kt., naujų artefaktų atradimai) skatina suvokti ir interpretuoti gyvenimo gete vizualizacijos fenomeną kaip visuminį reiškinį, identifikuojant jo ypatumus, kilmės pagrindą, genezę, raiškos formas, funkcionavimą sukūrimo laiku ir formuojant Holokausto atminties diskursą.

Projektas remiasi atvejo studija (Kauno geto tikrovės reprezentacijos tyrimu), kuria siekiama įvairiapusiškai rekonstruoti geto tikrovės vizualizacijos fenomeną, išryškinant Šoa aukos – tiek išgyvenusiųjų, tiek žuvusiųjų – perspektyvą ir pasiūlyti šiuolaikinę vaizduotę veikiantį šios informacijos perskaitymo būdą. Sėkmingai atliktas tyrimas leistų užpildyti kai kurias reikšmingas faktografines spragas, kritiškai įvertinti gausiai, bet kartais chaotiškai naudojamais pirminiais šaltiniais besiremiančios istoriografijos būklę. Projektu taip pat tikimasi nuosekliai rekonstruoti Abraomo Tory archyvo sudarymo ir jo suradimo istoriją, praplėsti archyvo sudarytojo intencijų sampratą, apčiuopti menininkų ir jų užsakovų ryšius, ištirti Kauno gete aktyvių menininkų – vietinių ir Kaune atsidūrusių užsienio žydų – biografijas, veikimo motyvus ir formas.

Pranciškus Smuglevičius – iškili Europos Apšvietos figūra Abiejų Tautų Respublikoje

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projektas skirtas menkai ar ir visai netirtiems Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) asmenybės ir veiklos aspektams atskleisti, patį Smuglevičių traktuojant kaip iškilų Abiejų Tautų Respublikos ir Europos kultūros bei politikos veikėją. Tyrimas apima visą pluoštą perspektyvų ar aspektų. (1) Smuglevičiaus asmuo bei veikla gvildenamos Apšvietos kontekste, siekiant atskleisti jo, kaip Apšvietos asmenybės, originalumą ir individualumą. (2) Kitas aspektas – Smuglevičiaus šeima, unikalus ATR menininkų klanas, kelias kartas aktyviai besireiškęs kultūriniame gyvenime. Šeimos socialinio konteksto tyrimas padeda atskleisti menininko ryšius su elitu ir visuomene. (3) Smuglevičius 20 metų dirbo Romoje. Iš šio jo gyvenimo laikotarpio ir pėdsako menkai aptarti du aspektai – Smuglevičiaus santykis su Antika ir Romos dailės (ypač Taddeo Zuccari ir Giorgio Vasari sukurtų monumentalių istorinių ciklų, jų aplinkos) įtaka Smuglevičiaus vaizdinei raiškai. (4) Mažiausiai tyrinėta Smuglevičiaus kūrybinio palikimo dalis – jo sukurta sakralinė dailė. Šį jo plikimą siekiama atskleisti epochos dvasinių ieškojimų kontekste, išryškinti sąšaukas su katalikiškosios Apšvietos idėjomis. (5) Grįžęs iš Romos Smuglevičius tapo ne tik paklausiu dailininku, bet ir reikšminga ATR visuomenės figūra, o valstybei lemtingais metais ypač svarbūs buvo jo istorinio, tautinio ir alegorinio turinio kūriniai. Tad ir projekte analizuojama Smuglevičiaus politinė aplinka, jo politinė kūryba ir jos refleksija.

Vatikanas ir Lietuva Antrojo Pasaulinio ir Šaltojo karo laikotarpiu (1939–1958)

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – į Lietuvos akademinį lauką įvesti neseniai atvertų Vatikano archyvinių fondų, chronolgiškai apimančių popiežiaus Pijaus XII pontifikato laikotarpį (1939–1958), lituanistinius šaltinius ir, pasitelkiant jais, atlikti Lietuvos (lietuvių) santykių su Šv. Sostu Antroko pasaulinio ir Šaltojo karo metais analizę. Numatomas pagrindinis projekto rezultatas – dokumentų rinkinio mokslinis leidimas.

Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir jų valstybingumo problema 1918–1920

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekte tiriama keturių didžiųjų Europos valstybių – Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – interesų sankirta Baltijos šalyse 1918–1920 m. ir iš to kilusi politinė bei karinė kova, tos kovos poveikis šių šalių valstybingumo kūrybai. Pasitelkus lyginamąjį aspektą gvildenamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių atsiradimo tarptautinės aplinkybės, vertinama, kaip tas aplinkybės paveikė Versalio sistemos kūrėjų ir jos priešininkų grumtynės, kokį poveikį tam turėjo Antantės šalių karinės ir diplomatinės misijos. Taip pat nagrinėjama Baltijos šalių tarptautinio pripažinimo istorija, jos pradžia Vakaruose ir derybos bei taikos sutartys su Sovietais, Vilniaus klausimo sprendimas Sovietų taikos derybose su Lietuva ir Lenkija. Tyrimui ketinama panaudoti net septynių šalių archyvuose sukauptą medžiagą.

Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste: ankstyvojo feodalizmo koncepcijos revizija

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projektu siekiama atlikti XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinės struktūros sisteminę analizę ir tipologinę reinterpretaciją Europos periferinių visuomenių kontekste. Tai būtų indėlis į ikikapitalistinių visuomenių lyginamąją istorinę sociologiją, kvestionuojant ar bent koreguojant LDK ankstyvojo feodalizmo (gamybos būdo prasme) tezę. Verifikavimui bus pasitelktas iki šiol lietuvių istoriografijoje ignoruotas ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis. Omenyje turima Vidurio Rytų Europos šalių istoriografijoje XX a. viduryje kilusi, bet ir XXI a. aktualumo nepraradusi koncepcija bei šiuolaikinėje marksistinėje medievistikoje pasitelkiamos konceptualizuotos feodalinio gamybos būdo ir jo alternatyvų (tributarinis, valstiečių, afrikinis ir kt. gamybos būdai) sampratos. Tyrimą sudarys trys dalys: teorinė, LDK atvejo ir lyginamoji.

Tyrimas padės suvokti ankstyvosios LDK atvejį plačiame Europos periferinių visuomenių kontekste, tuo pačiu iš esmės atnaujinant ir praplečiant komparatyvistinį-tipologinį instrumentarijų ir atsisakant Vakarų istoriografijoje sukritikuotos tiesmukos feodalizmo/Azijinio gamybos būdo dichotomijos; atskleis Europos periferinių visuomenių jų ankstyvojo valstybingumo raidos stadijoje panašumus ir skirtumus; prisidėti prie tarpdalykinės istorijos ir socialinių mokslų sąveikos bei neetnocentrinės lituanistikos plėtros.

LDK pasienio su Prūsija infrastruktūra. Jos socialinės aplinkos ir ekonominio efektyvumo tyrimas (XVIII a. II pusė)

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Pasienio su Prūsija ruožas buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos erdvių. Čia telkėsi prekybiniai vandens ir sausumos keliai, prekybos, prekybininkų aptarnavimo ir sienos kontrolės infrastruktūra. Projektu siekiama ištirti šios erdvės infrastruktūrą, ekonominį efektyvumą ir jos socialinę aplinką XVIII a. antroje pusėje. Tam ketinama analizuoti prekių judėjimą iki sienos ir per sieną (neužmirštant prekių asortimento ir kiekių, nuo sezoniškumo priklausančių prekių gabenimo būdų, kelionės trukmės ir įveikiamo nuotolio klausimų), su tuo susijusį personalą, o taip pat nelegalią prekybą (būdus ir kelius apeiti valstybinę sienos infrastruktūrą) bei vietos gyventojų ir pareigūnų kasdienybės siužetus. Tikimasi geriau suvokti LDK prekybos ir joje dalyvavusių asmenų veikimo schemas. Tyrimui bus pasitelkti LDK Iždo komisijos dokumentai, didikų šeimų prekių gabenimo ataskaitos ir kiti šaltiniai. Kartu su kitais istorinio tyrimo metodais bus naudojami ir skaitmeninės humanistikos instrumentai.

Piliakalnių funkcinė raida – nuo įtvirtintos gyvenvietės iki kunigaikščio rezidencijos

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Žmonės ant Aukuro kalno Kernavėje apsigyveno pirmaisiais amžiais po Kristaus. Vėliau piliakalnio paskirtis keitėsi. Atėjo laikas, kai ant jo iškilo ankstyviausia rezidencinė Lietuvos valdovo pilis. Šiandien šis piliakalnis laikomas vienu iš ryškiausių priešistorės ir pirmųjų Lietuvos valstybės šimtmečių liudininkų. Kernavėje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos piliakalnių, archeologiniai tyrimai vykdyti dar XX a. Deja, šių tyrimų rezultatai kelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų. Pastaraisiais metais taikomi nauji archeologinių tyrimų ir archeologinės medžiagos analizės metodai suteikia gerokai daugiau galimybių ir informacijos.

Tyrimu siekiama nustatyti Aukuro kalno piliakalnyje susiformavusių kultūrinių sluoksnių chronologiją ir remiantis tuo patikslinti lokalų, o kartu ir regioninį sociokultūrinės raidos modelį, geriau suvokti valdovo rezidencinės pilies raidą. Pagrindinės tyrimo kryptys ir metodai: esamų archeologinių duomenų susisteminimas; neintervenciniai geofiziniai (georadaras, magnetometras) ir minimalūs intervenciniai (geologinis grąžtas) tyrimai; detalieji archeologiniai tyrimai; aptiktų artefaktų ir objektų analizė; surastų ekofaktų zooarcheologiniai ir paleobotaniniai tyrimai; sluoksnių ir objektų datavimas AMS 14C metodu bei datavimo sinchronizavimas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XIV–XVII a. I pusėje

Būklė: vykdomas

Projekto turinys: Pastaruoju metu populiariomis tapo tiek kulinarijos apskritai, tiek istorinės virtuvės temos. Reaguojant į tai siūlomas sistemingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų virtuvės tyrimas. Tyrimas apimtų įvairius Lietuvos „aukščiausios“ virtuvės aspektus: maisto produktų, patiekalų, gėrimų ir maisto gamybos, o taip pat virtuvės tarnybos, stalo serviravimo, ceremonialo ir puotų temas. Tyrimu siekiama atskleisti, kokią reikšmę valgymas ir puotos turėjo socialiniame ir valstybės reprezentavimo kontekstuose, kokie buvo ryšiai su kitų Europos šalių valdovų virtuvėmis, kaip ir kada iš kitų šalių būdavo perimamos naujovės. Pasirinkta plati tyrimo chronologija, nuo XIV a. iki XVII a. vidurio, leidžianti apčiuopti Lietuvos valdovų virtuvės tradicijas ir pokyčius. Tyrimui pasitelkiami įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, valdovų sąskaitų knygų duomenys, archeologinių tyrimų rezultatai. Planuojamas projekto rezultatas – mokslo monografija.

Lietuvos užsienio politikos 1917–1920 m. dokumentų rinkinys

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Sistemingas užsienio politikos dokumentų publikavimas yra tapęs valstybių prestižo ir įtakingumo žymeniu. Tai jau seniai daro ne tik Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Vokietija ar kitos didelę įtaką tarptautinių santykių politikoje turinčios ir aktyviai šioje sferoje veikiančios šalys, bet „mažesni žaidėjai“. Šie dokumentai publikuojami kaip politinis ir intelektualinis šalies paveldas.

Šis projektas yra didesnio projekto, kuriuo siekiama publikuoti 1917–2018 m. Lietuvos užsienio politikos dokumentų rinkinį, pirmasis etapas. Jis skirtas pirmojo rinkinio tomo (chronologinės ribos 1917–1920 m.) parengimui ir publikavimui. Tyrimo metu buvo atrinkti valstybės atkūrimo tarptautines sąlygas, valstybės kūrėjų pastangas tas sąlygas pagerinti ir steigti valstybines institucijas, pirmuosius žingsnius deklaruojant šalies nepriklausomybę ir pastangas tam gauti tarptautinį pripažinimą bei laviravimą tarp didžiųjų valstybių interesų liudijantys Lietuvos užsienio politikos dokumentai.

Projekto rezultatas: dokumentų rinkinys Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917–1920 metai, sud. Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas, Kęstutis Kilinskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022.

Šunys Lietuvoje XIII–XVIII a.: veislių ištakos, paskirtis ir auginimo kultūra

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) laukas – sudėtinga ir įvairialypė viduramžiais bei naujaisiais laikais Lietuvoje gyvenusių šunų istorija. Tokie vaizdingi epitetai, kaip „ištikimiausias žmogaus draugas ir palydovas“, kartu su realijomis ir faktais, byloja apie reikšmingą šuns vaidmenį žmogaus gyvenime. Atitinkamai šunų istorija gali būti puikiu „šaltiniu“ geriau pažįstant žmonių gyvenimą ir jo raidą.

Projektu pirmą kartą Lietuvoje siekiama visapusiškai ir išsamiai ištirti archeologinius, zooarcheologinius ir istorinius šaltinius apie XIII–XVIII a. Lietuvoje augintus šunis: jų dydžių ir sudėjimo įvairovę, sveikatą, gydymo apraiškas, šunų priežiūros „ūkio“ struktūrą ir jos veikimo principus ir kt. Atlikus šunų archeologinių artefaktų stabiliųjų izotopų tyrimus bus įvertinta šunų mityba ir nustatytos sąsajos tarp šuns tipo, galimos jo paskirties, mitybos bei sveikatos būklės. Numatomi moderniausi genetiniai tyrimai, kurie padėtų atskleisti XIII–XVIII a. Lietuvoje augintų šunų tarpusavio sąsajas (per 500 metų istorijos laikotarpį) ir ryšius su dabartinėmis veislėmis, leistų apčiuopti seniausių šiandieną žinomų vietinių veislių ištakas, o morfologiniai tyrimai padėtų rekonstruoti, kaip atrodė atskirų šunų veislių pirmtakai.

Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Tadas Daugirdas (1852–1919) – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kuris turėjo didelės įtakos tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui jis pasiliko istorinės atminties periferijoje. Likdamas „milžinų paunksmėje“ jis taip ir nesusilaukė bent kiek platesnio ir atidesnio tyrinėtojų žvilgsnio. Daugirdo veikla apėmė kelias visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sferas: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką. Deja, jo asmenybė, suskaidyta į meninės veiklos, archeologinės praktikos ir valstybės veikėjo darbų fragmentus, taip ir liko išbarstyta po įvairius akademinius kontekstus. O jo nuopelnai lietuviškos savimonės formavimuisi vis dar lieka iš principo neįvertinti.

Projektu (tyrimu) siekiama pateikti vientisą, sintetinę Daugirdo biografiją, bandant suvokti jo asmenybę kaip biografinę visumą ir omenyje turint, kad jo asmenybė puikiai atspindi lietuviškos tapatybės virsmus ir XIX a.–XX a. sandūroje užgimusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinė kultūra: valdovo teismas XV a. pabaigoje – XVI a.

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto tikslas – ištirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų sistemos raidą ir kismą XVI a. I pusėje (iki teismų reformos ir Antrojo Lietuvos Statuto). Šis LDK teisinės kultūros pažinimui svarbus sandas yra palyginti menkai reflektuotas Lietuvos ir užsienio istoriografijoje. Bus gvildenama valdovo teismo ir jo atšakų formavimo istorija, kuriai atskleisti svarbiausias ir išsamiausias šaltinis yra kaip sudėtinė Lietuvos Metrikų dalis išlikusios valdovo teismo knygos. Į šias knygas įrašyti dokumentai teikia galimybę tirti didžiojo kunigaikščio – aukščiausio teisėjo – teisinę sąmonę, juridinio mąstymo raidą, vykdyto teisingumo sampratą, įstatymų naudojimo ir laikymosi kultūrą, t. y. principo non rex est lex, sed lex est rex realizavimo klausimą; taip pat leidžia analizuoti valdovo – viršiausio teisėkūros instituto – indėlį ir vaidmenį tobulinant juridines normas ir Lietuvos Statutą.

Lietuvos sentikių bažnyčia: 1918–2018 m.

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto tikslas – ištirti Lietuvos sentikių bažnyčios istoriją nuo 1918 iki 2018 m., esmingai ją atnaujinant šaltinių ir tyrimo metodų požiūriu, įtraukiant naujus istorinius siužetus. Nagrinėjami: sentikių Bažnyčios vidiniai procesai, jos sąveiką su valstybe, visuomene ir tarptautinėmis realijomis; sentikių religinė kultūrinė ir politinė tapatybė; religinio paveldo (cerkvių, ikonų) ir meno istorijos klausimai. Istorinis aspektas papildomas šiuolaikinėmis kultūros sociologijos ir religijos sociologijos perspektyvomis. Projekto metu tai pat bus parengta šaltinių publikacija (knyga), kurioje numatyta paskelbti tris šaltinių grupes: Bažnyčios ir valstybės santykiai; vidiniai Bažnyčios dokumentai; sentikiai ir visuomenė, santykiai su kitomis konfesijomis. Į akademinę ir visuomeninę apyvartą būtų įtrauktas naujas kompleksas Lietuvos sentikių istorijos šaltinių.

Tarp pašaukimo ir profesijos: protestantų dvasininkija (evangelikai reformatai) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantų dvasininkai. Tyrimui pasirinkti evangelikai reformatai (preliminariai apie 1000 asmenų), kaip reprezentatyvi ir gausiausia evangelikų tikėjimo grupė. Reformacija atnešė daug pokyčių LDK visuomenėje, vienas iš jų – susiformavo nauja socialinė grupė evangelikų dvasininkai. Jie tapo vienais iš svarbiausių reformacijos veikėjų. Paradoksalu, tačiau gausioje Reformacijos istoriografijoje, įskaitant ir fundamentalias sintezes, LDK protestantų dvasininkai kaip atskiras objektas (socialinė grupė) iš esmės nėra sulaukusi dėmesio.

Tyrime analizuotas kolektyvinis evangelikų reformatų dvasininkų portretas: aptarta regioninė ir socialinė kilmė, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, socialiniai gyvenimo pagrindai, karjera, santykiai su bendruomene ir pasaulietine valdžia. Ketinama sudaryti LDK evangelikų reformatų dvasininkų sąrašą, patikslinti protestantiškų bažnyčių tinklą. Tyrimu siekiama sukonkretinti LDK protestantišką tapatybę ir išsiaiškinti jos ypatumus (nuo tipiškumo iki išskirtinumo).

Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto idėja – atlikti dviejų regionų (Rytų ir Centrinės Lietuvos) išskirtiniuose kapuose aptiktų etaloninių numanomai nevietinės kilmės ir socialiniu požiūriu išskirtinių individų (vyrų ir moterų) bei žirgų palaikų tyrimus, tam pasitelkiant naujausius metodus (stroncio ir deguonies izotopų). Palyginamajai analizei numatyta tirti ir kelis archeologiniu požiūriu tipiškus (įkapių kompleksais iš vietos kultūrinio konteksto neišsiskiriantys) kapus. Gauti duomenys, juos įvertinus Europos stroncio ir deguonies izotopų tyrimų kontekste bei pasitelkus naujausius archeologinius, zooarcheologinius ir antropologinius tyrimus, leistų patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Tautų kraustymosi laikotarpiu Lietuvą pasiekė nevietinės kilmės žmonės bei žirgai ir tai turėjo įtakos baltų genčių socialinei organizacijai ir kultūrai bei vietinio tipo žirgų raidai. Pasitvirtinus hipotezei apie nevietinę šių individų kilmę, būtų nustatyta jų kilmės vieta, o kai kuriais atvejais ir viso gyvenimo mobilumo istorija, įvertinamas politinis ir socialinis migracijų fonas. Projekto metu naudojantis 14C AMS metodu bus patikslintas tiriamų kapų datavimas, o tai leistų patikslinti Tautų kraustymosi laikotarpio paminklų ir dirbinių chronologiją Lietuvoje.

Projekto metu atlikti 41 gyvūno, 40 žmonių ir 13 arklių tyrimai. 87Sr/86Sr tyrimų duomenimis, apie 30 proc. individų buvo ne vietinės kilmės. Reikšmingo skirtumo tarp nevietinių gyventojų dalies, lyginant vyrų ir moterų, o taip pat ir skirtingo socialinio sluoksnio žmonių grupes, nebuvo. Arklių 87Sr/86Sr tyrimai iš dalies patvirtino hipotezę, kad didžiausi III–VII a. arkliai yra nevietinės kilmės, o naujai atlikti II–XIV a. arklių morfologiniai tyrimai leido rekonstruoti arklių biometrinius ypatumus bei jų raidą. Pagal 87Sr/86Sr tyrimų rezultatus, nevietinių arklių, taip pat kai kurių žmonių kilmės vieta galimai buvo Pietų Švedija. Nustatyta, kad bent 3 kariai galėjo būti kilę iš Sembos arba šiaurės rytų Lenkijos. Gauti rezultatai verčia iš naujo apsvarstyti dabartinius modelius, remiantis kuriais, Pietų ir Vidurio Europa yra dominuojančios migracijos erdvės tiek vėlyvuoju romėnišku, tiek Tautų kraustymosi laikotarpiu.

Projekto rezultatai paskelbti mokslo straipsniuose.

Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos (1919–1920, 1926–1940) biografija yra sulaukusi išskirtinio tyrinėtojų dėmesio, yra pasirodžiusi ne viena jo asmenybei skirta biografija. Tyrėjų dėmesio sulaukė ir beveik visų 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų biografijos. Tačiau nepriklausomos Lietuvos kūrėjų gretose išskirtinį vaidmenį vaidino ir ilgalaikis politinis Smetonos bendražygis, pirmasis Lietuvos Respublikos premjeras, užsienio reikalų ministras, istorikas Augustinas Voldemaras (1883–1942).

Projekto (tyrimo) tikslas – išryškinti Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, visuomenės gyvenimo aktualijos. Gilintasi į ankstyvą Voldemaro susidomėjimą filologija ir istorija, istorijos teorijos ir metodologijos problematika, intelektualinius impulsus Peterburgo ir Permės laikotarpiais (1900–1917). 3 deš. Voldemaras įsitraukė į vienu iš naujosios istorijos (nouvelle histoire) tėvų vadinamo Henri Berro 1925 m. inicijuotą Tarptautinį sintezės centrą (Centre International de Synthese). Šis centras buvo vienas ryškiausių tarpdisciplininių studijų centrų to meto Europoje. Nors ir nėra pakankamai duomenų apie Voldemaro įsitraukimo mastą, viena aišku, kad jis priklausė centro Istorinės sintezės sekcijai ir taip, bent formaliai, įsiterpė tarp to meto ryškių istorikų, sociologų ir filosofų. Būtent dėl to tyrime atidžiai gvildenami prancūziškieji Voldemaro biografijos kontekstai.

Tyrime taikomos intelektualinės istorijos ir socialinės biografijos prieigos.

Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projektu siekta atlikti tuo metu Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis ja (1) identifikuoti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, (2) išryškinti dominuojančius ir alternatyvius muziejinius naratyvus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, (3) remiantis šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo. Pagrindiniai projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys, moksl. red. Rūta Šermukšnytė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019; rekomendacijos Lietuvos ir Ukrainos muziejų specialistams; seminarų ciklas. Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Tyrimas remiasi idėja, kad modernios nekrikščioniškų bendruomenių tapatybės Vidurio Rytų Europoje, tapusios lūžiu šių bendruomenių gyvenime ir savivokoje, buvo šiame regione vykusio spartaus tautų kūrimosi pasekmė, tačiau turėjo ir savitumų, kurios lėmė gyvenimas diasporoje, nekrikščioniška religija, poreikis prisitaikyti dominuojančioje visuomenėje. Tyrimu siekta nustatyti modernių nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių formavimą(si), atskleidžiant tų tapatybių ryšius su nacionalizmo formavimosi procesais regione, dominuojančios visuomenės nuostatomis ir politika mažumų atžvilgiu. Projekto rezultatai pristatyti mokslo straipsniuose.

Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Eurazijoje kultūrinių augalų ir prijaukintų gyvūnų rūšys jau priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, egzistavusių pietvakarių Azijoje ir dabartinės Kinijos teritorijoje. Šie procesai turėjo didelės ekologinės, ekonominės ir socialinės įtakos vietinėms populiacijoms bei aplinkai. Minėtų augalų ir gyvūnų išplitimas Eurazijoje žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų formavimosi pradžią, prasidėjusią 3000 metų anksčiau nei garsusis Šilko kelias. Nors tam tikrų kultūrinių augalų pasiskirstymas Eurazijos priešistorėje rodo galimą geografinių paribių, tokių kaip dykumos ar kalnai, svarbą ankstyviesiems maisto globalizacijos procesams, visgi mainų ir paplitimo mechanizmai veikiantys juose ar per juos lieka diskusijų objektu. Iki šiol geografinių paribių, kaip filtrų, poveikis augalų ir gyvūnų selekcijai, kurią vykdė vietinės bendruomenės, lieka neaiškus. Šio projekto tikslas – vadovaujantis centrinio Tian Šanio (Kirgizija) bronzos amžiaus bendruomenių pavyzdžiais, nustatyti aukštikalnių įtaką maisto globalizacojos procesams priešistorėje.

Projekto metu atlikti pirmųjų žemdirbių ir gyvulių augintojų adaptacijų strategijų ribinėse centrinio Tian Šanio kalnų zonose tyrimai, aiškinantis kultūrinių augalų ir gyvūnų kilmę, chronologiją, rūšinę sudėtį, įvertinant jų pasirinkimo kriterijus. Tyrimų medžiaga lyginta su žemesnėse vietose (Uzbekistane, Turkmėnijoje, Kazachstane ar Kinijoje) esančių jau tyrinėtų objektų medžiaga. Surinkti duomenys integruoti į platesnį maisto globalizacijos kontekstą.

Projektą įgyvendino tarptautinė specialistų ir jaunų mokslininkų komanda, naudotos naujausios empirinių mokslinių tyrimų metodikos, leidžiančios prasiskverbti iki molekulinio lygmens.

XIII–XVIII a. sausumos keliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: struktūra, architektūra, priežiūra ir funkcionalumas

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – XIII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinkas ir jo raida. Vandens kelių išsidėstymas buvo nulemtas gamtinių sąlygų ir pritaikomumo, o šiuo atveju sausumos keliai buvo tikslingai kuriami ir jie tapo akivaizdžiais visuomenės raidos ir jos gyvenimo ritmo liudytojais. Pastarųjų raida priklausė nuo politinių, socialinių, ekonominių veiksnių. Tyrimas išryškino kelis sausumos kelių LDK ridos „žingsnius“: XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą; LDK valdovas šalį valdė po ją keliaudamas nuolatiniais maršrutais, kurie ilgainiui peraugo į valstybinės reikšmės traktus; iki XVII a. vidurio susiklostė šalies urbanistinė struktūra, kuri buvo sujungta sausumos keliais; XVIII a. valstybė skyrė ypatingą dėmesį kelių gerinimui ir priežiūrai, jie tapo efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Tomas Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021; ir šaltinių publikacijoje: Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai / Descriptions of the Old Roads of the Grand Duchy of Lithuania, par. Algirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018.

Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projektas skirtas gyvenamosios architektūros modernizacijos Lietuvoje tyrimui, siekiant išryškinti gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo sąlygų pokyčius per 5 dešimtmečius (1940‐1990 m.). Buvo atlikta sovietmečiu Lietuvoje pastatytų gyvenamųjų namų inventorizacija, nustatant jų architektūrinę įvairovę ir tiriant jų statybos sociopolitines aplinkybes bei dėsningumus. Nagrinėtos gyvenamosios architektūros planavimo ir statybos aplinkybės, kaita ir įvairovė, akcentuojant planavimo politiką, gyventojų ir architektų siekį individualizuoti erdves bei pasitelkiant Baltijos regiono kontekstą. Projekte derintos menotyros ir istorijos disciplinos.

Istorinės vaizduotės laboratorija: praeities tyrinėtojų ir menininkų dialogai

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Tirtos XX a. pab. – XXI a. istorinės kultūros lauke gimusios konceptualiai įdomiausios meninės Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos reinterpretacijos/reprezencijos (sukurtos rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus, dailininko Petro Repšio, fotografo Algimanto Aleksandravičiaus, kino režisieriaus Algimanto Puipos, kompozitorių kolektyvo kūrusio 2018 m. Vasario 16-osios koncerto „Gloria Lietuvai“ programą), esmingai praturtinusios posovietinio sociumo istorinę kultūrą naujais pasakojimais apie praeitį. Tyrimo metu kelti ir spręsti šie klausimai: (1) ką esmingai naujo apie istoriją ir atmintį gali pasakyti menininkas, pasitelkdamas „vaizduotės intrumentus“?; (2) kokios yra konkrečios meninės veiklos ir raiškos formos (romano, kino filmo, piešinio, fotografijos, muzikinio kūrinio ir kt.) galimybės bei ribotumai reflektuojant ir reprezentuojant istoriją?; (3) kaip įmanomas menininko ir mokslininko bendras darbas reinterpretuojant bei reprezentuojant konkrečius Lietuvos istorijos siužetus istorinės vaizduotės lauke?; (4) kokiais būdais konkretiems menininkams savo darbais pavyko praturtinti Lietuvos visuomenės istorinę kultūrą? Projekto rezultatai yra svarbūs keliais aspektais: (1) mokslinis aspektas – ištirtas Lietuvos istorikų bendruomenei iki šiol mažai pažįstamas istorinės vaizduotės reiškinys ir jo raiška, tuo pačiu pasiūlant teorinius-metodologinius „intrumentus“, kaip istorikai turėtų dirbti su menininkų kuriamomis istorijos ir atminties interpretacijomis; (2) kultūrinis aspektas – inicijuojamo mokslininkų ir menininkų dialogo metu buvo populiarinamos novatoriškos Lietuvos istorijos ir atminties temų interpretacijos, atliktos iškilių Lietuvos menininkų.

Projekto rezultatai: parengtas tekstas Istorinės vaizduotės laboratorija; publikuoti du mokslo straipsniai; žurnale Kultūros barai publikuoti keturi interviu su meninių istorijos interpretacijų autoriais.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: biogramų sąvadas

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto tikslas – parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (1387–1795 m.) katalikų (tiek lotynų, tiek graikų apeigų) vyrų vienuolių struktūruotų biogramų sąvadą. Sukurtas atviros prieigos ir be apribojimų prieinamas skaitmeninis (internetinis) sąvadas: http://monasch.nazwa.pl/mw19-lt/index.php?title=Strona_główna.

Sąvade susistemintos ir patogiai prieinamos žinios apie lig šiol menkai pažintos, tačiau intelektualiniam, religiniam ir kultūriniam Lietuvos gyvenimui itin svarbios ir kokybiškai gausios socialinės grupės – katalikų vienuolijų narių – personalijas. Pateikiama informacija apie asmens gimimo (krikšto) aplinkybes, geografinę ir socialinę kilmę, įvilktuves, įžadus ir šventimus, studijas, pareigas vienuolijoje, intelektualinę ir kultūrinę veiklą, mirtį ir palaidojimą. Projekto rezultatai reikšmingi įvairių humanitarinių mokslų sričių – istorijos, filologijos, filosofijos, teologijos, menotyros – tyrinėtojams Lietuvoje ir už jos ribų.

Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – tirti XX a. 3–9 deš. seksualinių normų ir elgsenos kaitą Lietuvos valstybės politikos ir diskursyviniame bei praktiniame socialinės tikrovės lygmenyse, nustatyti įvykusius pagrindinius pokyčius ir įvertinti, ar šie pokyčiai leidžia kalbėti apie esminį lūžį, kuris sociologijoje ir socialinėje istorijoje yra apibrėžiamas „seksualinės revoliucijos“ sąvoka. Projekto rezultatai: publikuoti 6 mokslo straipsniai, parengta monografija (Tomas Vaiseta, Valdemaras Klumbys, Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Baltos lankos, 2022).

Valstybės ir autochtonų bendruomenių konfliktai: resursų gavyba ir žemėvaldos diskusijos Sibire (Rusijos Federacija)

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Sugriuvus Sovietų Sąjungai Rusijos Federacija priėmė teisės aktus, reguliuojančius Rusijos šiaurės tautų teises į žemę ir resursus. Šie aktai (teoriniame lygmenyje) įteisino autochtonų bendruomenių (obščiny) teisę valdyti dideles teritorijas, į kurias negali pretenduoti pramoniniai projektai arba bent jau numatytas siekis, kad resursų gavybos projektai būtų nagrinėjami ir vertinami atsižvelgiant į kultūrinį bei gamtinį poveikį autochtonams. 2000 m. šis teisinis mechanizmas neteko galios. Nuo tada galima matyti minėtos praktikos akivaizdžią ir nuolatinę eroziją.

Projekte gvildenta autochtonų teritorinių teisių situacija Rusijos Federacijoje. Pasitelkiant juridinės antropologijos prieigą ir kokybinius tyrimų metodus analizuotos autochtonų recepcijos ir jų praktikose pasireiškiantis „socialinis teisės aktų gyvenimas“: siekta atskleisti, kaip autochtonai suvokia ir vertina teisinius tekstus, politinius procesus ir įvykius, kokias strategijas jie naudoja įgalinant savo veiksmus tiek formaliame lygmenyje, tiek ir kasdieninėse praktikose valdant dideles taigos teritorijas. Atskleidžiama, kaip teisės aktai yra naudojami, interpretuojami ir realizuojami tam tikrose vietose ir tam tikru laiku, kaip šie procesai sąlygoja spalvingas teisių raiškos (ar jų neegzistavimo) geografijas.

Projekto rezultatai apibendrinti monografijoje: Donatas Brandišauskas, Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Rituals and Places Among Orochen-Evenki, Oxford, New York: Berghahn Press, 2017.

Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – nustatyti, kaip XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje, kuomet stiprėjo didžiojo kunigaikščio valdžia, buvo pertvarkoma Lietuvos valstybė ir jos teritorija, sukuriant naujus galios centrus Kernavėje ir Trakuose, ir kaip tai atsispindėjo to meto kultūriniame kraštovaizdyje. Įgyvendinant projektą buvo atlikti kompleksiniai archeologiniai tyrimai, taikant nedestrukcinius ar mažos apimties destrukcinius metodus. Atskleista, kad dideli aplinkos keitimo darbai Kernavėje atlikti tik XIV a., jau valdant Gediminaičių dinastijos kunigaikščiams, o ne didžiojo kunigaikščio Traidenio (1268–1282) laikais, kaip manyta iki tol. Nustatyta, kad Senieji ir Naujieji Trakai buvo įkurti iki tol neapgyventose vietose ir abiem atvejais vietos pilių statyboms buvo pasirinktos taikantis prie gamtinės aplinkos.

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo straipsniuose.

Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – ištirti Vilniaus, Kauno ir Gardino miestų (Lietuvos gubernijų centrų) modernios ekologijos ir sanitarinės-higieninės sistemos ištakas bei jos funkcionavimą 1870–1914 m. Atlikta trijų miestų simetrinė analizė, ją praplečiant ir papildant asimetrišku palyginimu su Vakarų Europos miestų situacija. Tirta: (1) remiantis miesto sociologijos komparatyvistikos teorijomis eksplikuota miesto modernizacijos scenarijų įvairovė, leidžianti tipologizuoti miestų modernizacijos tipus (periferinį ir pažangų); (2) eksplikuotos socialinės ir ekonominės aplinkybės, lėmusios XIX a. pirmoje pusėje įvykusį Vakarų Europos miestų perėjimą iš tradicinės miestų ekologijos ir sanitarinę-higieninę sistemos į modernią; (3) analizuotos miestų sanitarinės-higieninės gyvenimo sąlygos ir visuomeninės sveikatos priežiūros institucijų tinklas bei jų reorganizavimo priežastys 1870–1914 m. Rusijos imperijos; 4) lyginta Vilniaus, Kauno ir Gardino sanitarinė-higieninė situacija, šių miestų administracijos priemonės kovojant su užterštumu, sanitarinių tarnybų ir miestų atliekų valymo tinklo formavimasis; 5) lygintas Vilniaus, Kauno, Gardino ir pažangiausių Europos miestų (Londono) sanitarinės infrastuktūros modernėjimas.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

Lietuvos Metrikos Teismų knygos: Antrojo Lietuvos Statuto link

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: XVI a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo realijos ir praktikos bei to meto bajorų teisinė sąmonė ir kultūra. Analizei pasitelkiamos ne tik Lietuvos Statuto normos (kuo dažniausiai apsiriboja teisės istorikai), bet ir jų realizavimas, išsamiausiai atspindėtas Lietuvos Metrikos vadinamosiose Teismų knygose. Vienas iš projekto etapų – XVI a. pirmos pusės trijų Lietuvos Metrikos Teismų knygų parengimas spaudai ir publikavimas. Šie šaltiniai leidžia tirti didžiojo kunigaikščio, kaip „viršiausio“ teisėkūros instituto, vykdyto teisingumo sampratą, o taip pat atskleidžia juridinių normų tobulinimo procesus, rengiant teismų reformą ir Antrąjį Lietuvos Statutą. Pastarasis iš visų trijų Statutų sulaukė mažiausiai tyrėjų dėmesio – iki šiol net nėra parengtas akademinis teksto leidinys. Kadangi šio Statuto svarbiausias šaltinis buvo Pirmojo Statuto išplėstinė redakcija, prasminga paskelbti pastarosios (vienintelio išlikusio jos nuorašo originalo (rusėnų) kalba) faksimilinę publikaciją su transkribuotu tekstu ir jo vertimu į lietuvių kalbą.

Projekto rezultatai: mokslo šaltinių publikacijos ir mokslo straipsnių rinktinė Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos, sud. Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017.

Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – remiantis Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno atveju kompleksiškai (apimant plačius istorinius, menotyrinius, kultūrologinius, antropologinius ir kitus kontekstus) ištirti Kijevo metropolijos (stačiatikių, o nuo 1596 unitų) vietą ir vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, o taip pat aktualizuoti bendrą LDK paveldą kaip daugiatautį ir daugiakultūrinį darinį, kurti bendras buvusios LDK erdvės visuomenių (lietuvių, ukrainiečių ir kt.) kultūrines atmintis. Projekte dalyvavo 19 mokslininkų (10 iš Ukrainos ir 9 iš Lietuvos), atstovavusių skirtingas mokslinių tyrimų sritis ir perspektyvas – antropologiją, archeologiją, istoriją, literatūrologiją, menotyrą, paveldosaugą ir religijotyrą. Projekto metu susiformavo Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimo tinklas, vėliau vykdyti ir kiti bendri mokslo ir mokslo sklaidos projektai.

Projekto rezultatai pristatyti kolektyvinėje monografijoje Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, moksl. red. Alfredas Bumblauskas, Salvijus Kulevičius, Ihoris Skočiliasas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Vilniaus pilių gyventojai XIV–XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Pasitelkiant pirminius šaltinius siekta geriau pažinti XIV–XVIII a. Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir jų kasdienybės dėmenis – juos supusią aplinką, higienos situaciją, mitybos ypatumus, o taip pat mėsos vartojimo įpročius, apimant gyvulių auginimo specifikos, medžioklės reikšmės, medžiojamos faunos ir jos kelio iki pilies virtuvės stalo, atliekų tvarkymo tyrimus. Tam buvo tiriama Vilniaus pilių teritorijoje rasta zooarcheologinė medžiaga, įvertinant ją iš archeologinės ir istorinės perspektyvų bei kontekstų. Publikuota kolektyvinė monografija: Povilas Blaževičius, Neringa Dambrauskaitė, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė, Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.

Žydai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vienos didžiausių Rytų Europos žydų bendruomenių istorija

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – žydų bendruomenės sociokultūrinė istorija ir krikščionių bei žydų bendruomenių santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iki šiol šios temos tyrinėtos gana fragmentiškai, stokota visuminio ir įvairiaaspekčio vaizdo. Ši tema taip pat menkai buvo pristatyta anglų kalba ir tuo pačiu mažai žinoma tarptautinei bendruomenei. Dėl to susidurta su situacija, kai geriau ir nuosekliau ištirta Lenkijos Karalystės žydų istorija buvo pateikiama ne tik kaip reprezentuojanti Lenkijos situaciją, bet ir per analogiją priskiriama LDK. Tokia istoriografijoje susiklosčiusi situacija laikytina klaidinančia, iškreipiančia praeities suvokimą. Ankstesni šio projekto vadovės Jurgitos Verbickienės tyrimai atskleidė, kad būta gana esmingų teisinių skirtumų, sąlygojusių skirtingą žydų „įsigyvenimą“ ir sambūvį LDK ir Lenkijos Karalystėje. Tyrimu siekta: (1) revizuoti ir pagilinti esamas žinias apie LDK žydų sociokultūrinę istoriją; (2) atlikti jos reiškinių daugiaasapektį palyginimą su panašiais fenomenais Lenkijos Karalystėje; (3) šiam lyginimui suteikti Vidurio ir Rytų Europos žydų bendruomenių sociokultūrinės istorijos kontekstą.

Tyrimo rezultatas – kolektyvinė monografija anglų kalba Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, The History of Jews in Lithuania. From the Middle Ages to the 1990s (series: On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics, vol. 44), Brill, Schöningh, 2019.

Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Antrojo pasaulinio („Didžiojo Tėvynės“) karo tema sovietinės propagandos sistemoje užėmė išskirtinę vietą. Ji naudota kaip vienas iš svarbiausių ir paveikiausių sovietinio režimo mitų, skirtų telkti ir vienyti sovietinę visuomenę – kurti jos tariamai bendrą istoriją, vertybes ir tapatybę. Mito įtvirtinimui ir sklaidai Sovietų Sąjungos erdvė buvo prisotinta atitinkamų materialių ženklų – monumentų (laidojimo vietų ir paminklų). Šį „Didžiojo Tėvynės“ karo mitą perėmė ir aktyviai naudoja šiandieninė Rusija. Jis, kaip propagandos priemonė, vėl išgyvena pakilimą. Antrasis pasaulinis karas tampa dezinformacijos, propagandos ir informacinių karų objektu, priemone „minkštosios galios“ sklaidai.

Projekto (tyrimo) tikslas – identifikuoti esamas ir potencialias ideologines (valstybingumui priešiškas) tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais Lietuvoje, įvertinti galimas grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų ir kitose susijusiose perspektyvose) ir pateikti siūlymus dėl jų valdymo.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016; seminarai atminties ir paveldo specialistams (praktikams); rekomendacijos dėl Antrojo pasaulinio sovietinių karių palaidojimo vietų valdymo.

Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) tarptautinę padėtį ir užsienio politiką tarpukaryje (1918–1940), atskleisti dviejų didžiųjų kaimyninių valstybių – Sovietų ir Vokietijos – diplomatijos poveikį šių šalių užsienio ir vidaus politikai, taip pat šių šalių demokratinės ar autoritarinės sistemų gebėjimą gintis nuo nacistinio ir stalininio totalitarizmų skvarbos.

Projekto rezultatai pristatomi monografijoje: Zenonas Butkus, Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. Monografijoje pirmąkart istoriografijoje analizuojama ir sugretinama didžiųjų bei mažųjų valstybių politika Baltijos regione, atskleidžiami totalitarinių valstybių poveikio demokratinėms valstybėms mechanizmai. Knygoje taip pat išskirti ir nustatyti tarpukario meto Baltijos valstybių užsienio politikos etapai, atskleista Vokietijos ir SSRS diplomatinė praktika, jos skirtumai nuo Vakarų valstybių diplomatijos tendencijų.

Gyventojų dislokacija ir jos politinis bei kultūrinis palikimas XX amžiaus Lietuvoje

Būklė: įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – ištirti priverstinės gyventojų dislokacijos (displacement) poveikį ir palikimą XX a. Lietuvoje.

Projekto rezultatai: mokslinė studija Population Displacement in Lithuania in the 20th century: Experiences, Identities and Legacies, eds. Tomas Balkelis, Violeta Davoliūtė, Vilnius: Vilnius Academy of Arts, 2015. Šioje ir kitose projekto publikacijose remiantis kultūrologine ir nacionalizmo studijomis bei transnacionalinės istorijos teorinėmis perspektyvomis analizuojama lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių ir kitų gyventojų grupių priverstinių migracijų nulemta etninė, socialinė ir kultūrinė Lietuvos visuomenės transformacija.

Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žydų surašymo pavyzdžiu

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projektas apima trijų XVIII a. (1765, 1775, 1784) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktų žydų surašymų istorinį, demografinį ir bendruomenės socialinės struktūros tyrimus. Tarpdisciplininiai istorinės demografijos tyrimai leidžia geriau pažinti visuomenės formavimosi procesus, nustatyti atskirų jos grupių charakteristikas ir jų santykį su dominuojančiomis grupėmis, rekonstruoti gyventojų etninę, konfesinę, socialinę, šeimos ar profesinę struktūras, identifikuoti ir suprasti gyventojų urbanizacijos bei migracijos procesus. Tyrimo išvados iš esmės koreguoja turėtas žinias apie Rytų Europos žydų istoriją ir formuoja pilnutinį (istorinį, kultūrinį, socialinį, demografinį) šio regiono visuomenių vaizdą. Projekto vykdymui buvo sutelkta tarptautinė mokslininkų grupė, į tyrimą įtraukti doktorantai.

Projekto išvados apibendrintos kolektyvinėje monografijoje. Tyrimo duomenys publikuoti https://censusmosaic.demog.berkeley.edu.

Jonas Basanavičius: asmenybė, idėjos, kontekstai

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Jonas Basanavičius (1851–1927) titluluojamas „lietuvių tautos patriarchu“. Apie Basanavičių buvo tiek daug kalbama, kad, regis, apie jį jau buvo viskas pasakyta – viskas žinoma ir viskas parašyta. Tačiau dažniausiai apie jį kalbama kaip apie Lietuvos nepriklausomybės simbolį, Vasario 16-osios akto signatarą, visiškai nemąstant apie jį, kaip konkrečiame laike gyvenusią ir veikusią istorinę asmenybę. Basanavičių galėtume laikyti bene pagrindiniu šiuolaikinės lietuviškosios ideologijos kūrėju ir vienu iš svarbiausių (greta Vinco Kudirkos ir Jono Jablonskio) moderniosios lietuvybės stulpų. Visgi jo poveikis lietuvių tautos tapatybės formavimuisi iš esmės liko neįvertintas. Visa jo asmenybė, suskaidyta į politinės veiklos, gydytojo praktikos ir tautosakos darbų fragmentus, taip ir liko išbarstyta po įvairiausius akademinius kontekstus. Šiuo projektu (tyrimu) siekta pateikti vientisą, sintetinę Basanavičiaus–„Lietuvos Mozės“ asmenybės biografiją, išryškinant ne kokį nors vieną jo veiklos barą, bet bandant suvokti jo asmenybę kaip biografinę visumą.

Tyrimo rezultatai apibendrinti ir pristatyti monografijoje: Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2019.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškosios visuomenės teisinės kultūros ir teisinės sąmonės raiška XVI a. I pusėje. Įgyvendinant projektą publikuotos dvi Lietuvos Metrikos knygos, surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė“. Konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu sudarytas straipsnių rinkinys: Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė, sud. Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015.

Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – Dubingių mikroregiono pavyzdžiu išanalizuoti Lietuvos valstybės, kaip politinio teritorinio vieneto, ir lietuvių tautos bei visuomenės formavimosi procesą I–XV a., pasitelkiant archeologijos, istorijos ir gamtos mokslų duomenis. Lietuvos valstybės ir feodalinės visuomenės susidarymo procesas viduramžiais buvo unikalus atvejis Europos viduramžių istorijoje, nes šiame regione ribojosi rytų ir vakarų krikščionybės kultūrinės erdvės, pasireiškė islamo įtaka, o pati Lietuvos visuomenė iki pat XVI a. pab. liko pagoniška. Per Dubingių mikroregiono, esančio netoli istorinės sostinės Vilniaus, tyrimus galima suprasti, kaip pagoniška, gentinė baltų visuomenė transformavosi į krikščionišką Lietuvos valstybę – teritorinį-administracinį vienetą. Tuo metu visuomenė patyrė daug pokyčių, o svarbiausi iš jų atsispindėjo gyvenimo ir laidojimo vietose. Jos tampa ir šio projekto tyrimo objektu. Tyrimo uždaviniai: (1) teoriškai pagrįsti mikroregiono sampratos ir geografinės erdvės apibrėžimus, praktiškai pritaikyti mikroregiono tyrimų metodologiją; (2) surinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinę informaciją apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją mikroregione, nustatyti chronologinę raidą; (3) atlikti atskirų konkrečių mikroregiono paminklų tyrimus (visuomenės socialinės struktūros ir organizacijos aspektai) ir lyginamąją analizę; 4) suformuluoti mikroregiono socialinės organizacijos ir kultūrinio daugiasluoksniškumo raidos modelius.

Tyrimo metu sukurta priešistorės pabaigos – ankstyvųjų viduramžių laikotarpio mikroregionų tarpdisciplininių tyrimų metodika ir trimatis analitinis modelis, kurį galima taikyti kitų mikroregionų tyrimams. Tyrimo rezultatai paskelbti kolektyvinėje monografijoje: Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Rimantas Jankauskas, Renaldas Augustinavičius, Ramūnas Šmigelskas, Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Petro ofsetas, 2015.

Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m. Lietuvoje.

Tyrimas leido nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje, išanalizuoti gyventojų užimtumo struktūrą, išryškinti urbanizacijos ir agrarinės reformos įtakas jos kaitai. Taip pat atskleistos visuomenės sluoksnių kaitos tendencijos ir socialinė diferenciacija, nustatyti dvarininkų luomo eliminavimo iš valstybės politinio ir ūkinio gyvenimo padariniai tolimesnei šalies raidai, išryškintos esminės vyriausybės socialinės politikos kryptys (sveikatos priežiūros, darbo apsaugos ir socialinio draudimo sistemos), siekiant pagerinti individo ir visos visuomenės gyvenimo kokybę.

Projekto rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografija: Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Politinė cenzūra sovietų Lietuvoje

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Cenzūra sovietinėje Lietuvoje tiriama kaip iš skirtingų, tarpusavyje ne tik bendradarbiavusiųjų, bet neretai ir konkuravusių ar netgi konfliktavusių, ideologinės kontrolės institutų sudarytas mąstymo ir jo viešos raiškos disciplinavimo mechanizmas. Tyrime ideologinė kontrolė dažniausiai atskleidžiama analizuojant cenzūrines situacijas, susiklosčiusias dėl konkrečių asmenų mėginimų peržengti senas ar nustatyti naujas leistinumo ribas. Tokių situacijų aplinkybės ir kartais netikėtos atomazgos patvirtina, kad sovietinė cenzūra toli gražu ne visada buvo racionaliai sutvarkytas, sklandžiai vykstantis ir valdomas procesas. Kita vertus, tiriamos ne tik cenzūrinės situacijos ir jose atsidūrusių asmenų elgsenos, bet ir ieškoma jų veiksmus paaiškinti galinčių motyvų. Dėl to itin daug dėmesio skiriama sovietų Lietuvos kultūros lauko veikėjų (menininkų, mokslininkų, žurnalistų, administratorių) grupinei diferenciacijai, kurią lėmė skirtinga patirtis, išsilavinimas, estetinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos, kultūrinio kapitalo dydis. Tyrimu taip pat rekonstruojamos kintančios netiesioginio ideologinio reglamentavimo formos, apimančios vidinį ir viešą kūrinių recenzavimą (kritiką), autorių viešinimo laipsnio nustatymą per kūrybines sąjungas, parodų komitetus, kitus žemesnio lygmens institucinius darinius. Nepamirštas ir toks iki šiol mažai tyrinėtas cenzūros veiksnys kaip „liaudies balsas iš apačios“, išreikštas aktyvių skaitytojų ir žiūrovų laiškuose, įsiskaudinusių pareigūnų skunduose ir kituose panašaus žanro dokumentuose.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Arūnas Streikus, Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2018.

Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: teisinė situacija, veikla, socialinė tapatybė

Būklė: sėkmingai įgyvendintas

Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – XIX a. Vilniaus pirklių tyrimas, atsakant į klausimus: kaip to meto ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai veikė pirklių tapatybę bei savo vietos ir paskirties įsivaizdavimą modernėjančioje visuomenėje; kokios buvo jų ekonominės veiklos kryptis ir galimybės ir kokį poveikį tam darė Rusijos imperijos įstatyminės sistemos pokyčiai; kokia buvo jų buitis ir socialinė raiška, kaip jie dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Tyrimas Vilniaus pirklius atskleidžia kaip aktyviausią Lietuvos gubernijų verslo žmonių grupę, padeda suvokti šios grupės raidą ir veiklos savitumus XIX a., jos socioekonominę padėtį modernėjančioje visuomenėje.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.