Mokslo publikacijos

Straipsniai:

• Audronė Bliujienė et al., "Plants in the artefacts not used for their original purpose. A remarkable case from the Lazdininkai (Kalnalaukis) cemetery in western Lithuania", in: Archaeologia Baltica, 2023, 30, p. 116–132.

• Karolis Minkevičius et al., "New insights into the subsistence economy of the Late Bronze Age (1100–400 cal BC) communities in the southeastern Baltic", in: Archaeologia Baltica, 2023, 30, p. 58–79.

• Vytenis Podėnas et al., "Diet of the fortified settlement communities in Lithuania from 1000 cal. BC to 200 cal. AD", in: Journal of Archaeological Science: Reports, 2023, 51, p. 104–184.

• Rokas Vengalis et al., "New Data on the Structure and Economy of Unenclosed Settlements in the Late Striated Ware Culture: the Skudeniai Settlement Site in Southeastern Lithuania", in: Lietuvos archeologija, 2023, 48, p. 101–153.

• Agnė Čivilytė et al., „Vėlyvojo bronzos amžiaus ekonomika Rytų Baltijos regione: naujo modelio link" [Late Bronze Age Economy in the Eastern Baltic Region: Towards a New Model], in: Lietuvos archeologija, 2023, 48, p. 57–99.

• Agnė Čivilytė et al., "New Insights on Bronze Age Metallurgy in the Eastern Baltic Region: Archeometallurgical Investigations Based on EDXRF and Lead-Isotope", in: Archaeology & Anthropology: Open Access, 2023, 4(4), p. 627–638.

• Heidi Luik et al., "Animal Bones, Bone Artefacts and Bone Working at Late Bronze Age Fortified Settlements in North-Eastern Lithuania: Sokiškiai, Mineikiškės and Garniai I", in: Archaeologia Lituana, 2022, 23:237–268.

• Viktorija Micelicaitė et al., "Zooarchaeology of the Late Bronze Age Fortified Settlements in Lithuania", in: Heritage, 2022, 6(1), p. 333-350.

• Gytis Piličiauskas et al., "Towards a better understanding of the economy and culture of the Late Bronze Age in the southeastern Baltic: Tarbiškės settlements", in: Archaeologia Baltica, 2022, 29, p. 149–168.

• Rokas Vengalis et al., "Hidden landscapes of the Earliest Iron Age: Excavations at Kakliniškės 7 reveal an overlooked settlement phase in southern Lithuania", in: Archaeologia Baltica, 2022, 29, p. 119–148.

• Karolis Minkevičius, “Landscape as Metaphor: Burial Monuments and ‘Landscapes of Power’ in Late Iron Age Britain”, in: eds. Attila Gyucha, Roderick B. Salisbury, The Archaeology of Nucleation in the Old World: Spatiality, Community, and Identity, Oxford: Archaeopress, 2022, p. 173–185.

• Karolis Minkevičius, „Grūdus bežarstant: ankstyvoji Lietuvos archeobotanikos istorija“, in: eds. Vykintas Vaitkevičius, Audronė Bliujienė, Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai: Straipsniai, skirti Gintauto Zabielos 60-mečiui, Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2022, p. 88–110.

• Vytenis Podėnas et al., “Fortify to Develop Contacts? A Review of Late Bronze Age Defensive Systems in the East Baltic and New Data from Mineikiškės Fortified Settlement”, in: eds. Vykintas Vaitkevičius, Audronė Bliujienė, Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai: Straipsniai, skirti Gintauto Zabielos 60-mečiui, Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 2022, p. 218–240.

• Gytis Piličiauskas et al., "The earliest evidence for crop cultivation during the Early Bronze Age in the southeastern Baltic", in: Journal of Archaeological Science: Reports, 2021, 36, p. 1–9.

• Audronė Bliujienė et al., "The first data on the human diet in Late Roman and Early Migration Period western Lithuania: evidence from stable isotope, archaebotanical and zooarchaeological analyses", in: Journal of Archaeological Science: Reports, 2020, 33, p. 1–13.

• Karolis Minkevičius et al., "New evidence on the southeast Baltic Late Bronze Age agrarian intensification and the earliest AMS dates of Lens culinaris and Vicia faba", in: Vegetation History and Archaeobotany, 2020, 29(3), p. 327–338.

• Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė et al., "From bronze age hillfort to capital city: New radiocarbon dates and the first archaeobotanical investigation at the Vilnius castle Hill", in: Acta Archaeologica, 2020, 91(2), p. 47–60.

• Karolis Minkevičius, „Bilionių piliakalnio archeobotaninė medžiaga“, in: eds. Gintautas Zabiela, Bilionių piliakalnis – nauji Žemaitijos istorijos faktai, Klaipėda, Druka, 2019, p. 136–145.

Publikacijos Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje:

• Karolis Minkevičius et al., „Mineikiškių piliakalnis“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021, p. 70–72.

• Gytis Piličiauskas et al., „Skudenių neįtvirtinta gyvenvietė“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021, p. 85–90.

• Gytis Piličiauskas et al., „Kudonių senovės gyvenvietė“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021, p. 83–85.

• Gytis Piličiauskas et al., „Kakliniškių gyvenvietės“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021, p. 75–82.

• Gytis Piličiauskas et al., „Vilūnų senovės gyvenvietės“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021, p. 34–38.

• Gytis Piličiauskas et al., „Tarbiškių gyvenvietės“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais, Vilnius, 2021, p. 29–33.

Mokslo projektai

• Baltijos pajūrio bendruomenių lokalinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Vykdyta: 2022-2024.

Vykdytojas: Klaipėdos universitetas.

Vadovas: dr. Elena Pranckėnaitė (Klaipėdos universitetas).

Projekto tikslas: Baltijos jūros regiono archeologiniame kontekste nustatyti VBA pajūrio Kukuliškių bendruomenės adaptacines strategijas prie lokalinių sąlygų, kompleksiškai ištiriant paleoaplinką, vidaus erdves, ūkio technologijas bei mitybos pagrindus ir palyginant šias adaptacijas su Lietuvos ir Baltijos jūros regiono aktualiomis gyvenvietėmis.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Romėniškojo laikotarpio agrariniai kraštovaizdžiai: žemdirbystės ir gamtinės aplinkos sąveikos Lietuvoje I-IV a.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Podoktorantūros stažuotės.

Vykdyta: 2022-2024.

Vykdytojas: Gamtos tyrimų centras.

Vadovas: dr. Dalia Kisielienė (Gamtos tyrimų centras).

Projekto tikslas: Taikant archeobotaninės ir zooarcheologinės medžiagos stabiliųjų δ¹³C ir δ¹⁵N izotopų tyrimus nustatyti pasėlių kultivavimo sąlygas ir žemdirbystės poveikį gamtinei aplinkai romėniškojo laikotarpio Lietuvoje.

Veikla projekte: Mokslininkas stažuotojas.

• Piliakalnių funkcinė raida - nuo įtvirtintos gyvenvietės iki kunigaikščio rezidencijos

Vadovas: doc. dr. Gintautas Vėlius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis tarpdisciplininiais Aukuro kalno piliakalnio (Kernavė) tyrimais bei kontekstiniais duomenimis nustatyti ir tiksliai chronologizuoti Rytų Lietuvos piliakalnių funkcinės paskirties bei juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje bei pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais (I-XIV a.).

Projekto rezultatai:

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link

Vadovas: dr. Agnė Čivilytė (Lietuvos istorijos institutas).

Projekto tikslas: Suformuluoti naują vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) gyvenviečių ekonomikos modelį rytiniame Baltijos jūros regione.

Projekto rezultatai:

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Pirmieji indoeuropiečiai Lietuvoje. Virvelinės keramikos kultūra 2900-2400 m. pr. Kr.

Vadovas: dr. Gytis Piličiauskas (Lietuvos istorijos institutas).

Projekto tikslas: Remiantis keramikos, jos technologinių ir tipologinių požymių, funkcijos bei chronologijos tyrimai suprasti, kaip atsirado Virvelinės keramikos kultūra, kaip gyveno ją sukūrę žmonės, kuo jų gyvenimas skyrėsi nuo kitų bendruomenių, gyvenusių greta „virvelininkų“ arba kiek anksčiau.

Projekto rezultatai: Monografija: Gytis Piličiauskas, Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800-2400 cal BC (Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018); straipsnis: Gytis Piličiauskas, et al., Deconstructing the concept of Subneolithic farming in the southeastern Baltic. Vegetation history and archaeobotany, 2017, 26(2):183-193; archeologiniai tyrimai Karaviškėse, Šventojoje, Kuršių nerijoje, Daktariškėje.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Pirmieji indoeuropiečiai Lietuvoje. Virvelinės keramikos kultūra 2900–2400 cal BC

Projekto rezultatai:

• Piličiauskas G., Kisielienė D., Piličiauskienė G. 2017. Deconstructing the concept of Subneolithic farming in the southeastern Baltic. Vegetation history and archaeobotany 26(2):183-193.
• Piličiauskas, G., 2018. Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800-2400 cal BC. Lietuvos istorijos institutas, Vilnius.

Veikla projekte: Tyrėjas.

Ekspertinė veikla

• Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento

Eksperto veikla: Narys, nuo 2023.

Archeologiniai tyrimai

• Kernavės archeologinė vietovė (Širvintų r. sav., Kernavės mstl.), detalieji archeologiniai tyrimai; 2016–2021; archeobotaninių tyrimų specialistas;

• Kukuliškių piliakalnis (Klaipėdos r. sav., Kukuliškių k.), detalieji ir žvalgomieji archeologiniai tyrimai; 2017–2020; archeologas, archeobotaninių tyrimų specialistas;

• Mineikiškių piliakalnis (Zarasų r. sav., Mineikišnių k.), detalieji archeologiniai tyrimai; 2020; tyrimų vadovas.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Lietuvos mokslo tarybos parama doktorantams už akademinius pasiekimus (Lietuva)

Suteikta: Už akademinius pasiekimus, 2018.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas (tema: Lietuvos archeologijos įvadas; Mokslinio darbo rašymas; kartu su lekt. Agnė Žilinskaite ir doc. dr. Justina Poškiene);
• Archeologijos lauko tyrimų metodai ir dokumentacijos pagrindai (tema: Archeologijos lauko tyrimų metodai; Archeologijos lauko tyrimų  dokumentacijos pagrindai; kartu doc. dr. Gintautu Vėliumi ir doc. dr. Justina Poškiene);
• Geležies amžiaus (I tūkstantmečio) archeologija (tema: Romėniškasis ir Tautų kraustymosi laikotarpiai Europoje; kartu dr. Rūta Kačkute, dr. Laurynu Kurila ir dr. Šarūne Valotkiene);
• Archeologinės medžiagos analizė: kontekstas, stratigrafija, chronologija (tema: Archeologinių vietovių formavimasis; kartu su kitais dėstytojais);

• Bakalauro darbo seminaras (tema: Seminaras; Tarpinis (bandomasis) bakalauro darbo gynimas; kartu su bakalauro darbų vadovais, doktorantais, Archeologijos katedros dėstytojais).

Archeologijos magistro studijų programa:

• Bronzos amžiaus archeologija: tiriamasis seminaras (kartu su lekt. Agne Žilinskaite ir doc. dr. Giedre Piličiauskiene);

Tarptautinių studijų studentams:

• Exploring Balts: Archaeology of the Baltic Region.

Mokslo publikacijos

Monografijos:

• Povilas Blaževičius et al.,  Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2023.

• Povilas Blaževičius et al.,  Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.

Straipsniai:

• Giedrė Piličiauskienė et al., "Dogs in Lithuania from the 12th to 18th C AD: Diet and Health According to Stable Isotope, Zooarchaeological, and Historical Data", in:  Animals 14(7): 1023, 2024.

• Edvardas Simčenka et al., "Human diet in Lithuania during the Late Roman and Migration Periods (c. 200-700 AD)", in: Archaeologia Baltica 30: 80-115, 2023.

• Gytis Piličiauskas et al., "Garnys: An underwater riverine site with delayed Neolithisation in the southeastern Baltic", in: Journal of Archaeological Science: Reports 52, 2023.

• Harry K. Robson et al., "Carbon, nitrogen and sulphur isotope data of archaeological fish and mammal bone collagen from Lithuania", in: Data in Brief 48, 2023.

• Laurynas Kurila et. al., "New Human Bone Radiocarbon Dates from the Roman Period–Migration Period Lithuanian Cemeteries", in: Radiocarbon, 65(2): 411-429, 2023.

• Viktorija Micelicaitė et al., "Zooarchaeology of the Late Bronze Age Fortified Settlements in Lithuania", in: Heritage 6, 333-350, 2023.

• Freydis Ehrlich et al., "Bird remains from Vilnius Lower Castle, Lithuania (13th–19th centuries) reveal changes in social status and unusual bird pathologies", in: International Journal of Osteoarchaeology, 33(4), 731–741, 2023.

• Rokas Vengalis et al., "New data on thestructure and economy of unenclosed settlements in the late Striated ware culture: the Skudeniai settlement site in southeastern Lithuania", in: Lietuvos Archeologija 48: 101–153, 2022.

• Heidi Luik et al., "Animal Bones, Bone Artefacts and Bone Working at Late Bronze Age Fortified Settlements in North-Eastern Lithuania: Sokiškiai, Mineikiškės and Garniai", in: Archaeologia Lituana 23: 237-68, 2022.

• Gytis Piličiauskas et al., "Towards a better understanding of the economy and culture of the Late Bronze Age in the southeastern Baltic: Tarbiškės settlements", in: Archaeologia Baltica 29: 149-168, 2022. 

• Giedrė Piličiauskienė et al., "Horses in Lithuania in the Late Roman–Medieval Period (3rd–14th C AD) Burial Sites: Updates on Size, Age and Dating", in: Animals, 2022, no. 12, 1549.

• Gytis Piličiauskas et al., "Strontium isotope analysis reveals prehistoric mobility patterns in the southeastern Baltic area", in: Archaeological and Anthropological Science, 2022, 14, p. 74.

• Giedrė Piličiauskienė et al., "The Origin of Late Roman Period–Post-Migration Period Lithuanian Horses", in: Heritage, 2022, 5, no. 1, p. 332–352.

• Giedrė Piličiauskienė et al., "Spread of Foreign Cattle in Lithuania in the Late Medieval and Early Modern Periods", in: eds. Salmi Ana Kaisa, Niinimäki Sirpa, Archaeologies of Animal Movement. Animals on the Move. Themes in Contemporary Archaeology, Springer, Cham, 2021, p. 95–104.

• Freydis Ehrlich et al., "The Meaning of Eagles in the Baltic Region. A Case Study from the Castle of the Teutonic Order in Klaipėda, Lithuania (13th–14th Century)", in: Archaeologia Lituana, 2020, 21, p. 59–78.

• Giedrė Piličiauskienė et al., "Zooarchaeology in Lithuania", in: Archaeologia Lituana, 2020, 21, p. 155–168.

• Gytis Piličiauskas et al., "Fishing history of the East Baltic during the Holocene according to underwater multiperiod riverine site Kaltanėnai, northeastern Lithuania", in: Archaeological and Anthropological Science, 2020, 12.

• Aikaterini Glykou et al., "Reconstructing the ecological history of the extinct harp seal population of the Baltic Sea", in: Quaternary Science Reviews, 2021, p. 251.

• Grzegorz Osipowicz et al., "Stone Age technologies and human behaviors as reflected in decoration of osseous artefacts from the northern part of East-Central Europe", in: Quaternary International, 2020.

• Harry Robson et al., "Diet, cuisine and consumption practices of the first farmers in the southeastern Baltic", in: Archaeological and Anthropological Sciences, 11, 2019.

• Giedrė Piličiauskienė et al., "Archaeoichthyological and historical data on fish consumption in Vilnius Lower Castle during the 14th-17th c.", in: Estonian Journal of Archaeology, 2019, 23(1), p. 39-55.

• Giedrė Piličiauskienė et al., „Žinduoliai Vilniaus pilyse“, in: Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, p. 19–101.

• Saulius Rumbutis et al., „Paukščiai Vilniaus pilyse“, in: Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, p. 103–131.

• Audronė Bliujienė et al., "Human-Horse Burials in Lithuania in the Late Second to Seventh Century AD: A Multidisciplinary Approach", in: European Journal of Archaeology, 2017, 20(4), p. 682–709.

• Gytis Piličiauskas et al., "Reconstructing Subneolithic and Neolithic diets of the inhabitants of the SE Baltic coast (3100–2500 cal BC) using stable isotope analysis", in: Archaeological and Anthropological Sciences, 2017, 9(7), p. 1421–1437.

• Gytis Piličiauskas et al., "Deconstructing the concept of Subneolithic farming in the southeastern Baltic", in: Vegetation History and Archaeobotany, 2017, 26(2), p. 183–193.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Life and death written in bone

Veikla projekte: Tyrėja.

Nacionaliniai projektai:

• Piliakalnių funkcinė raida – nuo įtvirtintos gyvenvietės iki kunigaikščio rezidencijos

Vadovas: doc. dr. Gintautas Vėlius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis tarpdisciplininiais Aukuro kalno piliakalnio (Kernavė) tyrimais bei kontekstiniais duomenimis nustatyti ir tiksliai chronologizuoti Rytų Lietuvos piliakalnių funkcinės paskirties bei juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje bei pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais (I–XIV a.).

Veikla projekte: Tyrėja.

• Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link

Vadovas: dr. Agnė Čivilytė (Lietuvos istorijos institutas).

Projekto tikslas: sistemingų tarpdisciplininų tyrimų pagalba atsakyti į klausimus apie VBA ekonomiką, jos pobūdį ir specifiką Europos bronzos amžiaus kontekste. Bus siekiama išsiaiškinti, kaip vėluojantys gamybinio ūkio procesai, staigus metalurgijos atsiradimas ir įtvirtintų gyvenviečių tinklo susiformavimas įtakojo Baltijos bendruomenių gyvenseną bei veikė komunikacijos ryšius mikro bei makro lygmenyse. 

Veikla projekte: Tyrėja.

• Šunys Lietuvoje XIII–XVIII a.: veislių ištakos, paskirtis ir auginimo kultūra

Vadovas: dr. Povilas Blaževičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: visapusiškai charakterizuoti XIII–XVIII a. Lietuvoje augintus šunis: jų kilmę, genetinius ir morfologinius ypatumus, sąsajas su dabartinėmis šunų veislėmis, mitybos ir priežiūros specifiką, diduomenės ir miestiečių šunų auginimo kultūrą bei kitus aktualius klausimus.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas

Vadovas: dr. Giedrė Piličiauskienė.

Projekto tikslas:  ⁸⁷Sr/⁸⁶Sr ir δ¹⁸O izotopų duomenimis nustatyti TKL Lietuvos kapinynuose palaidotų žmonių ir žirgų kilmę, identifikuoti galimai vykusias migracijas ir jų kryptis bei įvertinti socialinį jų aspektą.

Projekto rezultatai:

• Laurynas Kurila, Giedrė Piličiauskienė, Edvardas Simčenka, Kerstin Lidén, Ellen Kooijman, Melanie Kielman-Schmitt, Žydrūnė Miliauskienė, “Late Roman and Migration Period Elites from Lithuania – Locals or Migrants? Reinterpretation of the Current Concept Based on 87Sr/86Sr Stable Isotope Analysis”, in: Archaeological and Anthropological Science, (submitted).
• Laurynas Kurila, Giedrė Piličiauskienė, Edvardas Simčenka, Žydrūnė Miliauskienė, Žilvinas Ežerinskis, Justina Šapolaitė, Andrius Garbaras, „New Human Bone Radiocarbon Dates from the Roman Period – Migration Period Lithuanian Cemeteries“, in: Radiocarbon (submitted).
• Giedrė Piličiauskienė, Laurynas Kurila, Žilvinas Ežerinskis, Justina Šapolaitė, Andrius Garbaras, Aurelija Zagurskytė, Viktorija Micelicaitė, “Horses in Lithuania in the Late Roman–Medieval Period (3rd–14th C AD) Burial Sites: Updates on Size, Age and Dating”, in: Animals, 2022, 12, no. 12, 15–49.
• Gytis Piličiauskas, “The Origin of Late Roman Period–Post-Migration Period Lithuanian Horses”, in:Heritage, 2022,5, no. 1, p. 332–352.

Veikla projekte: Vadovė ir tyrėja.

• Osteologinė medžiaga kaip lituanistinių tyrimų šaltinis: pažinimas, sisteminimas ir prieiga

Vadovas: doc. dr. Žydrūnė Miliauskienė.

Projekto tikslas: pristatyti antropologinę ir zooarcheologinę medžiagą kaip specifinį, patikimą ir vertingą praeities visuomenių tyrimų šaltinį, įvertinti neišnaudotas ir potencialias tyrimų galimybes, bei padidinti VU osteologinės kolekcijos prieinamumą Lietuvos bei užsienio mokslininkams, taip skatinant įvairiapusius tarpdalykinius humanitarinių, biomedicinos ir fizikinių mokslo sričių tyrimus.

Projekto rezultatai:

• Giedrė Piličiauskienė, Viktorija Micelicaitė, “Zooarchaeology in Lithuania”, in: Archaeologia Lituana, 2020, 21, p. 155–168.
• Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė, Žydrūnė Miliauskienė, Aistis Žalnora, Rimantas Jankauskas, “The Human Osteological Collection of Vilnius University”, in: Archaeologia Lituana, 2020, 21
  142–154.
• http://www.osteo.mf.vu.lt/

Veikla projekte: Tyrėja.

• Vilniaus pilių gyventojai XIV–XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis

Vadovas: dr. Povilas Blaževičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės aspektus – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies, virtuvės stalo ir galiausiai – atliekų tvarkybą.

Projekto rezultatai:

• Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius, Saulius Rumbutis, Heidi Luik, Neringa Dambrauskaitė, Toma Zarankaitė,  kolektyvinė monografija Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018.
• Piličiauskienė G., Blaževičius P. 2019, “Archaeoichthyological and historical data on fish consumption in Vilnius Lower Castle during the 14th–17th c”, in: Estonian Journal of Archaeology, 23(1), p. 39–55.
• Dambrauskaitė, N. 2018, Valdovo pasninkas: žuvies vartojimas ir reikšmė Žygimanto Augusto virtuvėje istoriniais ir zooarcheologiniais duomenimis, in: Lituanistika
• Luik H., Blaževičius P., Piličiauskienė G, 2017, Bone artefacts: witnesses to the lives of the inhabitants of the Vilnius Castle complex and the Palace of the Grand Dukes of Lithuania. In: Saints, bishops, towns and castles Time travels into Middle and Early Modern Ages. Studies in Honour of Jaan Tamm. ed. E. Russow. Muintasaja Teadus 27: 183–216.

Veikla projekte: Tyrėja.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

• Aurelija Zagurskytė, Paukščiai Lietuvos zooarcheologinėje medžiagoje 4000 m. Kr.–XIX a.: įvairovė, naminių rūšių atsiradimas ir reikšmė, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 2020–2024.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Mokslo žurnalo Archaeologia Lituana leidyba

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Vykdyta: 2022–2024.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Veikla projekte: Vadovė.

Užsakomieji tyrimai:

• Šviesos g. Telšiai, zooarcheologinės medžiagos tyrimai.

Užsakovas: MB Praeities tyrimų institutas.

• Daržų g. 11B, Klaipėda, zooarcheologinės medžiagos tyrimai.

Užsakovas: UAB „Statybų archeologija“.

• Prelomciškės piliakalnio zooarcheologinės medžiagos tyrimai.

Užsakovas: UAB „Juodasis ežys“.

• Kernavės piliakalnių zooarcheologinės medžiagos tyrimai.

Užsakovas: Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.

• Vilniaus žemutinės pilies zooarcheologiniai tyrimai.

Užsakovas: Nacionalinis muziejus  LDK Valdovų rūmai.

• Arsenalo 1, Vilnius, zooarcheologiniai tyrimai.

Užsakovas: VšĮ Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos.

• Merkinės senamiesčio zooarcheologiniai tyrimai.

Užsakovas: VšĮ Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos.

• Reformatų skvero Vilniuje zooarcheologiniai tyrimai.

Užsakovas: VšĮ Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos.

• Klaipėdos pilies zooarcheologinės medžiagos tyrimai.

Veikla: tyrimų organizavimas ir vykdymas

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Bioarcheologijos pagrindai (kartu su kitais dėstytojais);
• Žmogus ir jo aplinka: kilmė, raida ir įvairovė (kartu su kitais dėstytojais).

Archeologijos magistro studijų programa:

• Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijoje: archeobotaniniai, stabiliųjų izotopų ir zooarcheologiniai tyrimai archeologijoje (kartu su doc. dr. Giedre Keen).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Albinas Kuncevičius, et al., Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos: monografija, 2015, Vilnius: Petro ofsetas.

Straipsniai:

• Rimvydas Laužikas, et al., „Kultūros paveldo informacijos pusiau automatinis valdymas ir tyrimai naudojant 3D technologijas“ [The Semi-Automated Management of Cultural Heritage Information and Investigations in Implementing 3d Technologies], in: Informacijos mokslai, 2017, t. 77, p. 160–179.

• Augustinavičius, Renaldas, Poškienė, Justina, „Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologinio paveldo apsaugos teisinio reglamentavimo srityje“, [Archaeological Heritage Protection System in Lithuania: Changes in Legislation During the Last Decade], in: Archaeologia Lituana, 2015, t. 16, p. 137–157.

• Rimvydas Laužikas, et al., „Rytų Lietuvos teritorinis modelis I–XV a.“, in: Lietuvos archeologija, 2013, t. 39, p. 11–40.

• Albinas Kuncevičius, et al., „Dubingių istorinė žemė – Rytų Lietuvos pilkapių kultūros ar lietuvių pilkapių teritorija?“, in: Lituanistica, 2012, t. 58(1), p. 12–35.

• Albinas Kuncevičius, et al., „Erdvės užkariavimas: 3D technologijos taikymo galimybės ir problemos Lietuvos archeologijoje“, in: Archaeologia Lituana, 2012, t. 13, p. 7–29.

Mokslo projektai

• Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikororegiono tyrimų duomenimis

Vadovas: prof.dr.(HP) Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Dubingių mikroregiono pavyzdžiu išanalizuoti Lietuvos valstybės, kaip politinio teritorinio vieneto ir visuomenės formavimosi procesą I–XV a. archeologijos duomenimis.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija: A. Kuncevičius, R. Laužikas, R. Jankauskas, R. Šmigelskas, R. Augustinavičius, Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius, 2015, 362 p. 

Veikla projekte: Tyrėjas.

Archeologiniai tyrimai

• 2014 metai, Dubingių piliavietės žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kartu su R. Šmigelsku, A. Kuncevičiumi ir R. Laužiku.

• 2012–2013 metai, Baluošos piliakalnio žvalgymai, kartu su R. Šmigelsku, A. Kuncevičiumi ir R. Laužiku.

• 2012 metai, Jutonių pilkapyno detalieji archeologiniai tyrimai, kartu su R. Šmigelsku, A. Kuncevičiumi ir R. Laužiku.

• 2011 metai, Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanų tyrimai, kartu su Z. Bauboniu, M. Mačiuliu ir R. Zilinsku.

• 2002 metai, Viekšnių senkapis, žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kartu su D. Dakaniu ir A. Strazdu.

• 2002 metai, Žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymas Velžių kaime.

• 2001 metai, Baltadvario pilkapynas, detalieji archeologiniai tyrimai, kartu su B. Dakaniu.

• 2001 metai, Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose, kartu su B. Dakaniu ir L. Kurila.

• 2001 metai, Skliausčių archeologinių vietų žvalgomieji tyrimai, kartu su B. Dakaniu ir A. Merkevičiumi.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Archeologinių tyrimų duomenų matematinė ir erdvinė analizė, kartu su doc. dr. Rolandu Tuču;
• Paveldosaugos pagrindai, kartu su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi ir doc. dr. Justina Poškiene.

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Paveldosaugos teisinė ir administracinė sistema, kartu su doc. dr. Salvijumi Kulevičiumi ir prof. dr. Irena Vaišvilaite.

Mokslo publikacijos

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "Margins or Nodes? The Role of the Inner Asian Mountain Communities in Prehistoric Food Globalization", in: OHB of Mountain Archaeology, Oxford University Press, 2024, DOI: 1093/oxfordhb/9780197608005.013.26.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "Broomcorn millet: From Past to Future", in: Archaeology of Food and Foodways, 2024, DOI:  https://doi.org/10.1558/aff.27126.

• Shinya Shoda et al., "Steppe Nomads and Millet Porridge", in: New Developments in Archaeological Sciences in East Asia, eds. Yoneda M., Sasaki Y., Gakuhari T., Tokyo: Yuzankaku, 2024, p. 88-96. (in Japanese), ISBN: 9784639029700

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "A Brief History of Broomcorn Millet Cultivation in Lithuania", in: MDPI Agronomy, 2023, 13(8), 2171, DOI: https://doi.org/10.3390/agronomy13082171

• Paula N. Doumani Dupuy et al., "A Wooly Way? 3000-Year-Old Textiles along the Inner Asian Mountain Corridor", in: Frontiers in Ecology And Evolution, 2023, 10:1070775, DOI: 10.3389/fevo.2022.1070775

• Taylor Randoplh Hermes et al., "Carbon and Oxygen Stable Isotopic Evidence for Diverse Sheep and Goat Husbandry Strategies amid a Final Bronze Age Farming Milieu in the Kyrgyz Tian Shan", in: International Journal of Osteoarchaeology, 2022, 32 (4): 792–803, DOI: https://doi.org/10.1002/oa.3103.

• Marta Dal Corso et al., "Between cereal agriculture and animal husbandry – Millet in the early economy of the North Pontic area", in: World Archaeology, 2022, DOI: https://doi.org/10.1007/s10963-022-09171-1

• Elise Luneau et al., "Assessing variability in the Andronovo ceramic production of northern Kyrgyzstan in the light of social complexity, economy and mobility", in: Eurasia Antiqua, 24, 2018 (2022).

• Elina Ananyevskaya et al., "Early indicators to C4 plant consumption in central Kazakhstan during the Final Bronze Age and Early Iron Age based on stable isotope analysis of human and animal bone collagen", in: Archaeological Research in Asia, 2017, DOI:https://doi.org/10.1016/j.ara.2017.12.002.

• Xinyi Liu et al., "Journey to the east: wheat and barley took different pathways, and faced different environmental challenges, on the way to prehistoric China", in: Plos1 12(11), 2017. 1371/journal.pone.0187405

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "Living on the lake and farming the land. Archaeobotanical investigation of Luokesas I lake dwelling site", in: Lietuvos Archeologija, 30, 2017, p. 123-138.

• Mindaugas Grikpėdis et al., "A Review of the Earliest Evidence of Agriculture in Lithuania and the Earliest Direct AMS Date on Cereal", in: European Journal of Archaeology, 21,2: 264-279, 2017. DOI: 10.1017/eaa.2017.36.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Archaeobotanical Investigations of a Burnt-down Storage Shed in the Civitas Rutenica Quarter: An Insight into the Daily Lives of Foreigners in Vilnius in the Late Fourteenth Century - the First Half of the Fifteenth Century", in: Lituanistica, 63 (4), 2017, p. 2019-222, DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v63i4.3609

• Mindaugas Grikpėdis et al., "The beginning of rye (Secale cerale) in the East Baltics", in: Vegetation History and Archaeobotany, 25, 6, 2016, DOI:1007/s00334-016-0587-6

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Climate or dietary change? Stable isotope analysis of Neolithic-Bronze Age populations from the Upper Ob and Tobol River basins", in: Holocene 26, 10: 1711-1721, 2016, DOI: https://doi.org/10.1177/0959683616646843

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "The first OSL dating results of the ancient geometric earthworks of Kazakhstan", in: Archaeological Research in Asia, 7: 1-7, 2016, DOI: https://doi.org/10.1016/j.ara.2015.12.001

• Xinyi Liu et al., "The virtues of small grain size: Potential pathways to a distinguishing feature of Asian wheats", in: Quaternary International 426: 107-119, 2016, DOI: https://doi.org/10.1016/j.quaint.2016.02.059

• Xinyi Liu et al., "Radical change and dietary conservatism: Mixing model estimates of human diets along the Inner Asia and China’s mountain corridors", in: Holocene 26, 10: 1556-1565, 2016, DOI:https://doi.org/10.1177/0959683616646842

• Martin Jones et al., "Food globalisation in prehistory: The agrarian foundations of an interconnected continent", in: Journal of British Academy 4, 2016, p. 73-87, DOI: 5871/jba/004.073

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "First farmers of Ukraine: based on AMS dates of wheat grains from Ratniv-II site", in: Archeologia Lituana 17,  2016, p. 100-111, DOI: https://doi.org/10.15388/ArchLit.2016.17.10685

• Г. Мотузайте Матузевичуйте, "Рацион питания населения Каратумы, определенный с помощью анализа костного коллагена", Байпаков К.М., Воякин Д.А., Захаров С.В. Могильник Каратума. Некрополь раннего железного века в Семиречье, Алматы: ТОО «Археологическая экспертиза», 2016. Приложение 3, С. 623-633.Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "AMS radiocarbon dating from the Neolithic of Eastern Ukraine casts doubts on existing chronologies", in: Radiocarbon 57,4: 657-664, 2015, DOI: 10.2458/azu_rc.57.18438

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Ecology and subsistence at the Mesolithic and Bronze Age site of Aigyrzhal-2, Naryn Valley, Kyrgyzstan", in: Quaternary International 437: 35-49, 2015, DOI: https://doi.org/10.1016/j.quaint.2015.06.065

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Securing the Timeline of our Past: Concerns and Perspectives of Radiocarbon Dating in the east Baltic", in: Interarchaeologia, 5, 2015, p. 227-243.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "On identity of prehistoric lake dwellers in Lithuania", in: Interarchaeologia 4, 2015, p. 93-104.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "The extent of agriculture among pastoralist societies in Kazakhstan determined 
using stable isotope analysis of bone collagen during the Bronze Age-Turkic 
period", in: Journal of Archaeological Science 59: 23-34, 2015, DOI: 10.1016/j.jas.2015.03.029

• A. Tsybrii et al."Novye issledovaniya poseleniya Rakushechnyi Yar v 2008-2013 g.g.", in: Samarskii Nauchnyi Vestnik 3, 8: 203-214, 2014.

• A. Abdykanova, et al., "Novyi pamyatnik kamennogo veka Aigyrzhal-2 (Kyrgyzstan, Narynskaya oblast). Dialog kultur Evrazii v arkheologii Kazakhstana", in: Materialy mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posvyaschenoi 90-letiyu K.A. Akisheva, April 22-24, 2014, Astana, Kazakhstan, p. 147-160.

• Xinyi Liu et al., "From necessity to choice: dietary revolutions in west China in the second millennium BC", in: World Archaeology, 46, 5: 661-680, 2014, DOI: https://doi.org/10.1080/00438243.2014.953706

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "Neolithic of Ukraine: a Review of Theoretical and Chronological Interpretations", in: Archaeologia Baltica, 20, 2014, p. 136-149.

• Emma Lightfoot et al., "How ‘Pastoral’ is Pastoralism? Dietary Diversity in Bronze Age Communities in the Central Kazakhstan Steppes", in: Archaeometry, 57: 232–249, 2014, DOI:https://doi.org/10.1111/arcm.12123

• Aurélie Salavert et al., "First results of archaeobotanical analysis from Neolithic layers of Buran Kaya IV (Crimea Mountains, Ukraine)", in: Environmental Archaeology, 20, 3: 274-282, 2014, DOI:https://doi.org/10.1179/1749631413Y.0000000016

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "Stabiliųjų izotopų analizės metodas ir jo panaudojimas archeologijoje", in: (ed.) A. Merkevičius: Moksliniai metodai archeologijoje, 2014.

• Guanghui Dong et al., "A Comparative Study of ¹⁴C Dating on Charcoal and Charred Seeds from Late Neolithic and Bronze Age Sites in Gansu and Qinghai Provinces, NW China", in: Radiocarbon 56, 1: 157-163, 2014, DOI: 10.2458/56.16507

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "The early chronology of broomcorn millet (Panicum miliaceum) in Europe", in: Antiquity 87, 338, p. 1073-1085, 2013, DOI:https://doi.org/10.1017/S0003598X00049875.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Miliacin in palaeosols from an Early Iron Age in Ukraine reveal in situ cultivation of broomcorn millet", in: Archaeological and Anthropological Sciences 8,1, p. 43-50, 2013, DOI:https://doi.org/10.1017/S0003598X00049875

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "The Earliest Evidence of Cereal Cultivation in Crimea: Archaeobotanical Investigation and Direct Radiocarbon Dating Of Cereal Grains", in: Journal of Field Archaeology, 38, 2, p. 120-128, 2013.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Archaeobotanical investigation of two Scythian-Sarmatian period pits in eastern Ukraine: Implications for floodplain cereal cultivation", in: Journal of Field Archaeology 38,2, p. 51-61, 2013, DOI:https://doi.org/10.1179/0093469013Z.00000000042

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "The earliest appearance of domesticated plant species and their origins in the western fringes of the Eurasian Steppe", in: Documenta Praehistorica, XXXIX, p. 1-21, 2012, DOI: https://doi.org/10.4312/dp.39.1

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Experimental approaches to understanding variation in grain size in Panicum miliaceum (broomcorn millet) and its relevance for interpreting archaeobotanical assemblages", in: Vegetation History and Archaeobotany 21,1, p. 69–77, January 2012. DOI:https://doi.org/10.1007/s00334-011-0322-2

• Martin Jones et al., "Food globalisation in prehistory, in: World Archaeology", 43,4, p. 665–675, December 2011, DOI:https://doi.org/10.1080/00438243.2011.624764

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Keramika i zemledelie ili tolka keramika? Osobennosti neolita basseina Severskogo Dontsa (po materialam neoliticheskikh poselenii Vostochnoi Ukrainy Starobelsk-I i Novoselovka-III)", in: Vzaimodeistvie i khronologiya kultur mezolita i neolita vostochnoi evropy. Materialy Mezhdunarodnoi nauchnoi konferencii, posveschyannoi 100-letiyu N. N. Gurinoi, p. 143-145.

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė et al., "Multiple sources for Neolithic European agriculture: Geographical origins of early domesticates in Moldova and Ukraine", in: eds. P. Dolukhanov, G. R. Sarson, A. M. Shukurov, The East European Plain on the Eve of Agriculture, BAR International Series S1964, Archaeopress: Oxford, 2009, p. 53-64.

• Harriet Hunt et al., "Millets across Eurasia: chronology and context of early records of the genera Panicum and Setaria from archaeological sites in the Old World", in: Vegetation History and Archaeobotany, 17, 5, p. 5-18, 2008. 1007/s00334-008-0187-1

• Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, "Living above the water or dryland? The application of soil analysis methods to investigate a submerged Bronze-Early Iron Age lake dwelling site in eastern Lithuania", in: Archaeologica Baltica, 9, 2008, p. 33-46

• Francesco Menotti et al., "The First Lake-Dwellers of Lithuania: Late Bronze Age Pile Settlements on Lake Luokesas", in: Oxford Journal of Archaeology, 24, 4: p. 381-403, 2005, DOI:https://doi.org/10.1111/j.1468-0092.2005.00242.x

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• HORIZON ERC-2022-COG: MILWAYS:101087964 (PAST & FUTURE MILLET FOODWAYS)

Vykdoma: 2023–2028.

Veikla projekte: Vadovė.

• SOUP: Scientific Collaboration Building through Organic Residue Analysis of Ukrainian Prehistoric Potter.

Finansavimo šaltinis: MITSUBISHI fondas

Vadovas: Shinya Shoda

Veikla projekte: Tyrėja

• Fields under the Hoof: A comparative analysis of crop cultivation investment and labor strategies of communities in Inner Asia (3rd-1st mil. BC)

Finansavimo šaltinis: National Science Foundation of the USA.

Vykdoma: 2022–2027.

Vadovė: Melissa Ritchey.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Crops, pollinators and people: the long-term dynamics of a critical symbiosis

Vykdyta: 2017–2022.

Vadovas: Martin K. Jones.

Veikla projekte: Ekspertė.

• National Science Foundation The origins and spread of millet cultivation

Vykdyta: 2018–2021.

Vadovas: X. Liu.

Veikla projekte: Tyrėja.

• The first pastoralist of Tien Shan JSPS KAKENHI 17H04533

Vykdyta: 2015–2021.

Vadovas: Kume Shogo.

Veikla projekte: Tyrėja.

• КӨПІР : Knowledge Transfer on the Methodology and Practice of Investigation, Recording and Conservation of Archaeological Remains

Vykdyta: 2019–2020.

Veikla projekte: Patarėja.

• Leverhumo projektas (Kembridžo universitete): Pan Azijinio kontakto pionieriai (Pioneers of Pan-Asian Contact)

Vykdyta: 2010–2013.

Veikla: Pagrindinė vykdytoja.

• Neolito-Bronzos amžiaus populiacijų paleomitybos analizė Altajaus regione, pietiniame Sibire, Rusijoje

Finansavimo šaltinis: McDonald‘o archeologinių tyrimų institutas, Kembridžo universitetas.

Vykdyta: 2011.

Veikla projekte: Pagrindinė vykdytoja.

• HORIZON ERC projektas: Food globalisation in Prehistory, University of Cambridge.

Vykdyta: 2011

Veikla projekte: Tyrėja

Nacionaliniai projektai:

• XIII-XVIIII a. Vilniaus gyventojų bioarcheologinė charakteristika ir jos raida

Vykdoma: 2023–2026.

Vadovas: R. Jankauskas (Vilniaus universitetas).

Veikla projekte: Tyrėja.

• Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai

Finansavimo šaltinis: 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje.

Programa: priemonės mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą 9 prioritetas Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas.

Vykdyta: 2018–2021.

Veikla projekte: Vadovė.

• Maisto globalizacijos pradžia Eurazijos stepėmis: pirmieji rytų vakarų kontaktai ir jų pasekmės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: podoktorantūros stažuotės.

Vykdyta: 2013–2015.

Veikla projekte: Stažuotoja.

Kviestiniai pranešimai

• 2023, ISBA 10, Estonian National Museum: Biomolecular approach to millet journey across time and space.

• 2020, Keynote: Belt and Road Lecture series. Fudan University, China: Human-landscape Interactions and Environmental Adaptation across Eurasia.

• 2020, Lecture at Max Plank institute, Germany: The ancient millet roads out of China.

• 2019, German Archaeological Institute, Berlin. Who Controls the Steppe? Territorialism and social complexity as seen through the geoglyphs of northern Kazakhstan.

• 2018, Royal University of Bhutan: The antiquity of the Great Silk Road.

• 2017, National Research Institute for Cultural Properties in Nara, Japan: Before the Silk Road: Food networks in prehistory.

• 2017, Tokyo University, Japan: Tracking down Ancient crop dispersal across Eurasia.

• 2015, ORMIL (Millet cultivation in Caucasus), Lyon, France: A review of the newest accounts on Chinese millets in European and central Asian Prehistory.

• 2015, German Archaeological Institute, Berlin, Germany: The earliest evidence of crop consumption in Tian Shan: based on stable isotope analysis, archaeobotany and AMS ¹⁴C dating.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Kyriaki Karanikola, Social and environmental aspects of millet use through time via archaeobotanical research in Central Europe, nuo 2023 m.
• Meiirzhan Abdrakhmanov, Millet Cultivation and Climate Change in Central and Northeastern Europe: A Study of Miliacin Biomarker and ??? Isotope, nuo 2023 m.
• Rūta Karaliūtė, Diachroninė agrarinės raidos analizė urbanizuotose erdvėse: XIV–XVII a. pab. Vilniaus miesto pavyzdys, nuo 2022.
• Elina Ananyevskaya, Economy of the Kazakh steppe populations during the construction of geoglyphs in Turgai region, Kazakhstan, 2020.
• Mindaugas Grikpėdis, Kultūrinių augalų kilmė Rytų Baltijos regijono kontekste, 2021. 

Ekspertinė veikla

• 2022 m. projekto MEROS: (Mutual Engagement in aechaeological heritage and Science), Uzbekistan-Japan (Nara National Research Institute for Cultural Properties) patarėja
• 2020–2025 expert in Scientific Archaeological committee of Lithuania (Ministry of Cultural Heritage).
• 2020 Advisory committee on Leverhulme grant, PI Martin K. Jones: Crops, pollinators and people: the long-term dynamics of a critical symbiosis.
• 2020–2023 Advisory board of KORIP project (Joint Japanese-Kazakhstani project).
• From 2018 UNESCO expert: "Agriculture and Gastronomy" UNESCO Interactive Atlas of Cultural Interactions along the Silk Road.
• From 2017 ICOMOS & ICAHM expert

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Millet and Pseudocereals: New Insights into Archaeobotany, Plant Domestication and Global Foodways (specialus numeris)

Veikla: Redaktorė (kartu su Xinyi Liu).

• Fronties in Ecology and Wvolution: Effects of Novel Environments on Domesticated Species (specialus numeris)

Veikla: Redaktorė (kartu su Shinya Shoda, Petra Vaigilova, Xinyi Liu).

• Archaeology and Early History of Ukraine

Veikla: Narė.

Archeologiniai tyrimai

• Investigation of Chap and Uch Kurbu site in Kyrgyzstan, 2017–2021.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• http://en.unesco.kz/margins-or-nodes-dietary-adaptation-strategies-and-the-role-of-inner-asian-mountain
• https://www.delfi.lt/en/culture/lithuanian-archaeologists-discovered-secrets-of-bronze-age-farmers.d?id=84498401
• https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000156943/profesija-bioarcheologe-giedre-motuzaite-matuzeviciute-keen-archeologija-tuo-ir-idomi-nes-nezinai-kas-laukia-toliau

Apdovanojimai, įvertinimai

• Vilniaus universiteto rektoriaus premija

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: už mokslo pasiekimus (už geriausią akademinę praktiką), 2021.

• L`Oréal-UNESCO Baltic “For Women in Science” stipendija

Institucija: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija.

Suteikta: 2018.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Archeologijos įvadas (tema: Archeologijos tyrimų įvairovė ir metodai);
• Bioarcheologijos pagrindai;
• Žmogus ir jo aplinka.

Archeologijos magistro studijų programa:

• Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijoje.

Gyvybės mokslų centro magistrantams:

• Augalų ir gyvūnų domestikacija.

Kursas doktorantams:

• Rytų Baltijos regionas maisto globalizacijos kontekste.

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos:

• Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė et al., Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Šaltinių publikacijos:

• Dovilė Baltramiejūnaitė et al., Atrastoji Kernavė: Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, Vilnius: Petro ofsetas, 2017.

Straipsniai:

• Justina Poškienė, “Обзор фунеральнх исследований в криптах храмов Литвы”, in: Лёс фамільных скарбаў магнацкіх родаў Беларусі: зборнік матэрыялаў Міжнароднай навуковай канферэнцыі “Лёс фамільных скарбаў магнацкіх родаў Беларусі” (Нясвіж, 10 лістапада 2020 г.) і Міжнароднага навуковага семінара “Крыпта князёў Радзівілаў у Нясвіжы: гісторыя, сучасны стан, даследаванні, перспектывы выкарыстання” (Нясвіж, 4 кастрычніка 2019 г.): Нацыянальны гісторыка-культурны музей-запаведнік «Нясвіж», 2020, p. 319–343.

• Justina Poškienė et al., „Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII–XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai“, in: Lietuvos archeologija, 2020, t. 46, p. 207–254.

• Justina Poškienė et al., “Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries”, in: Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.

• Justina Poškienė et al., “Transformations of Different Soils Under Natural and Anthropogenized Land Management”, in: Žemdirbystė / Agriculture, 2019, vol. 106, no. 1, p. 3–14.

• Justina Poškienė, “Lithuanian Troy: Preservation and Interpretation of Kernavė, UNESCO World Heritage Archaeological site”, in: Analecta Archaeologica Ressoviensia, 2018, vol. 13, p. 463–486.

• Justina Poškienė et al., „Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos“, in: Archaeologia Lituana, 2018, t. 19, p. 120–140.

• Albinas Kuncevičius et al., „Žvilgsnis į Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos ištakas", in: Archaeologia Lituana, 2017, t. 18, p. 29–46.

• Justina Poškienė, “Archaeological Heritage in Lithuania after the 1990s: Defining, Protecting, Interpreting”, in: eds. Predrag Novaković et al., Recent developments in preventive archaeology in Europe: proceedings of the 22nd EAA meeting in Vilnius, 2016, Ljubljana: Ljubljana University Press, p. 161–172.

• Justina Poškienė, „Archeologinė keramika“, in: sud. Jūratė Senvaitienė et al., Archeologinių radinių konservavimas: nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose (serija: Muziejinių eksponatų priežiūra, t. 4), Lietuvos dailės muziejus, 2015, kn. 2, p. 549–598.

• Renaldas Augustinavičius et al., „Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologinio paveldo teisinio reglamentavimo srityje“, in: Archaeologia Lituana, 2015, t. 16, p. 137–157.

• Albinas Kuncevičius et al., “The 2002 Excavation of the Vilnius Mass Grave of Soldiers from Napoleon‘s Grande Armee”, in: Archaeological Investigations in Independent Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 160–164.

Knygų dalys:

• Justina Poškienė, „Beieškant genius loci: archeologijos paveldas“, in: Vietos dvasios beieškant (sud. Rasa Čepaitienė), Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 73–118.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: konkursinė prioritetinių mokslinių tyrimų programa „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.

Vykdomas: 2023–2026

Veikla projekte: Tyrėja.

• Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: mokslininkų grupių projektai.

Vykdyta: 2017–2019.

Projekto turinys: projekto metu siekta nustatyti, kaip, stiprėjant didžiojo kunigaikščio valdžiai, Lietuvos valstybės teritorija buvo pertvarkoma kuriant naujus galios centrus ir naujas teritorines struktūras, bei kaip tai atsispindi tuo metu suformuotame kultūriniame kraštovaizdyje.

Projekto rezultatai:

• Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, “Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries”, in: Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202. 
• Rokas Vengalis, Jonas Volungevičius, Gintautas Vėlius, Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, „Žmogus prieš gamtą: Reljefo transformavimas įrengiant XIII–XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai“, in: Lietuvos archeologija, t. 46, p. 207–254.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Reikminiai tyrimai.

Vykdyta: 2015–2016.

Projekto turinys: siekta identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacija susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Veikla projekte: Tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija „Paveldas pavojuje: šiuolaikiniai kultūros paveldo vietovių valdymo iššūkiai Baltijos valstybėse“, 2021 m. spalio 29 – 30 d., Ryga (Latvija).  Pranešimas: „Šiuolaikiniai archeologinio paveldo valdymo iššūkiai Lietuvoje“, kartu su Agne Žilinskaite (Lietuvos archeologijos draugija) ir Augustina Kuriliene (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos).
• Tarptautinis mokslinis seminaras „Kunigaikščių Radvilų kripta Nesvyžiuje: istorija, būklė, tyrimai“. Nesvyžius (Baltarusija), 2019 m. spalio mėn. Pranešimas: „Bažnyčių rūsių ir juose esančių palaidojimų kompleksiniai tyrimai: Lietuvos patirtis“.
• Baltijos šalių paveldo specialistų seminaras. Kernavė, 2018 m. rugpjūčio mėn. Pranešimas: „Archeologijos paveldo valdymas: Lietuvos patirtis ir iššūkiai“.
• Tarptautinė mokslinė konferencija “Cherven’s Towns – the Golden Apple of Polish Archaeology”. Zamostė (Lenkija), 2017 m. rugsėjo mėn.  Pranešimas: “Lithuanian Troy: Management and Interpretation of  Kernavė, UNESCO World Heritage Archaeological Site”.
• Tarptautinis Lietuvos ir Švedijos istorijos dėstytojų seminaras “Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges”. Vilnius, 2017 m. lapkričio mėn. Pranešimas: “The Module Study System at  Vilnius University, Faculty of History: Opportunities and Challenges”.
• Tarptautinis mokslinis seminaras „Pasaulio paveldo iššūkiai Lietuvoje: Vilniaus istorinio centro ir Kernavės archeologinės vietovės vertinimai“. Kernavė, 2014 m. gegužės mėn. Pranešimas „Pastarųjų dešimties metų pokyčiai Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos srityje“.

Kviestiniai pranešimai kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose:

• Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų metodinis seminaras, 2020 m. gruodžio mėn. Skaitytas pranešimas: „Archeologinių tyrimų metu aptiktų statinių liekanų saugojimas in situ: tikslai, praktika, teisinis reglamentavimas“. Organizatorius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

• Kvalifikacijos kėlimo seminaras, skirtas kultūros paveldo specialistams „Kultūros paveldo apsauga“, 2020 m. lapkričio mėn. Skaitytas pranešimas: „Archeologinio paveldo išsaugojimas in situ“. Organizatorius: VšĮ „Kultūros paveldo akademija“.

Ekspertinė veikla

• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos VI nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimas, vertingųjų savybių nustatymas.

Ekspertinė veikla: pirmininkė nuo 2023 m. lapkričio mėn.

• Kernavės archeologinės vietovės, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, valdymo plano priežiūros grupė

Eksperto veikla: pirmininkė, nuo 2022 m.

• Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato taryba

Eksperto veikla: pirmininkė, nuo 2020 m.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė, nuo 2018 m.

• 2020–2022 m. dalyvauta  tarptautinio projekto H2020 SOPs4RI (https://sops4ri.eu/) veiklose, skirtose mokslinių tyrimų etikos ir integralumo klausimams (pakviesta kaip bendradarbiavimo grupės (co-creation workshops team) narė). 

Archeologiniai tyrimai

• Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, Timo Ibsen, Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, „Kernavės piliakalnių ir jų aplinkos tyrimai", in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2019, p. 89–94.

• Albinas Kuncevičius, Timo Ibsen, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, „Trakų pusiasalio pilies Aukų kalnas", in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2019, p. 185–187.

• Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Ramūnas Šmigelskas, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, „Senųjų Trakų piliavietė", in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2019, p. 182–184

• Juatina Poškienė, Vytenis Podėnas, Aleksiejus Luchtanas, „Antilgės piliakalnis", in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2018, p. 91–95.

• Justina Poškienė, „Tyrinėjimai Raugyklos g. 9", in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2008, p. 423–424.

• Justina Poškienė, „Napoleono Didžiosios Armijos karių masinės kapavietės tyrinėjimai Vilniuje", in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, Lietuvos archeologijos draugija, 2003, p. 220–222.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Interneto svetainė: „Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje: tyrimai“. Svetainė pristato 2016 ir 2017 m. vykdytų projektų „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ ir „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilių palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus“ medžiagą. Pateikiami penkių autorių tekstai, kurie aptaria Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje istoriją ir tyrimų rezultatus platesniame istoriniame ir paveldosauginiame kontekste. Svetainė skirta besidomintiems Radvilų giminės istorija, LDK paveldu, taip pat rekomenduota ją naudoti VU Istorijos fakulteto studijų programose kaip metodinę priemonę. Svetainės sudarytojas: doc. dr. Salvijus Kulevičius. Svetainės adresas: http://www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt

• Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, neakivaizdinė Jaunųjų Istorikų Mokykla. Archeologijos mokslą ir archeologijos paveldą populiarinančios paskaitos: „Archeologija aplink mus“, 2019 m. kovo mėn. Paskaita „Archeologinis paveldas: fantastinis gyvūnas ir kur jį rasti?", 2021 m. kovo mėn.

• Lietuvos archeologijos draugijos organizuotuose kultūros paveldo populiarinimo ir kvalifikacijos kėlimo seminaruose „Archeologija Lietuvoje. Pažink, aplankyk, atrask“, 2018 m. gruodžio mėn. Vilniuje ir Dubingiuose skaitytojos paskaitos archeologijos paveldo apsaugos ir perteikimo temomis:http://lad.lt/vykdomi-projektai/kvalifikacijos-kelimo-kursai/

• Mandalėjaus universitete (Mianmaras) skaitytos paskaitos ir vesti mokymai universiteto dėstytojams temomis „Siekiami studijų rezultatai: studijų programos, modulio, dalyko lygmenys“ bei „Studentų darbo krūvis ir siekiami studijų rezultatai“.

• 2018 m. kovo 10–18 d. Koimbros universitetų grupė, pagal Erasmus + ICM mokymo vizitą, skirtą universitetinių studijų programų rengimui bei tarptautinių ryšių plėtotei.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis: Studijų įvadas (temos: Archeologijos studijų įvadas; Lietuvos archeologijos įvadas);
• Modulis: Archeologijos lauko tyrimų metodai ir dokumentacijos pagrindai (tema: Archeologinė buitinė keramika);
• Modulis: Paveldosaugos pagrindai (tema: Archeologijos paveldosaugos istorija ir teorija);
• Modulis: Istorinių laikų archeologija (tema: Lietuvos naujųjų ir naujausių laikų archeologija).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis: Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas: archeologinis paveldas).

Archeologijos magistro studijų programa:

• Magistratūros tiriamasis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: metodologiniai ir teoriniai tyrimų modeliai (kartu su prof. A. Kuncevičiumi).
• Archeologija mokslo ir kultūros projektuose (kartu su lekt. A. Žilinskaite).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Archeologinis paveldas, jo tyrimų ir apsaugos problemos.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Zenonas Baubonis et al., Lietuvos piliakalniai. Atlasas, IV tomas, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2017.

Šaltinių publikacijos:

• Vygandas Juodagalvis et al., Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018.

Straipsniai:

• Egidijus Šatavičius, „Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė prie Baltosios Ančios upės“, in: Archaeologia Lituana, t. 22, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021, p. 37–61.

• Egidijus Šatavičius, „Nežinomi piliakalniai Pietų Lietuvoje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2018, p. 562–570.

• Egidijus Šatavičius, „Naujai surasti pilkapynai Rytų ir Vidurio Lietuvoje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2018, p. 570–591.

• Audronė Bliujienė et al., “Concentration of Authority and Power in East Lithuania, Between Tauragnas Lake and the Middle Reaches of the Žeimena River, During the Migration Period”, in: Estonian Journal of Archaeology, 2017, Vol. 21:2, p. 117–147.

• Egidijus Šatavičius, “The First Palaeolithic Inhabitants and the Mesolithic in Lithuanian Territory”, in: eds. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2016, p. 8–39.

• Klavs Randsborg et al., “Kaup 2014: Archaeological Excavation and Research History”, in: Acta Archaeologica, vol. 87:1, p. 85–130.

• Egidijus Šatavičius, „Ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai Kalvių apyežeryje“, in: Archaeologia Lituana. t. 15, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014, p. 7–22.

• Eglė Marcinkevičiūtė et al., „Archeologinių vietų prognozinis modeliavimas taikant GIS“, in: ed. Algimantas Merkevičius, Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti, Vilnius, 2013, p. 551–584.

• Egidijus Šatavičius, “Flint mining sites and workshops in Lithuania”, in: Супольнасцi каменнага i бронзавага вякоў мiжрэчча Вiслы i Дняпра, Мiнск, 2013, c. 13.

• Egidijus Šatavičius, „Titnago kasimo dirbtuvės prie Titno ežero“, in: Archaeologia Lituana, t. 13, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 66–83.

• Egidijus Šatavičius, “Flint Mining Sites and Workshops at Lake Titnas”, in: Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 339–343.

• Egidijus Šatavičius, “The investigation of the Sudota archaeological complex”, in: Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 27–34.

• Egidijus Šatavičius, “Pasieniai 1 settlement”, in: Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 21-26.

• Egidijus Šatavičius et al.,  “The excavation of Neravai ancient settlement”, in: Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990–2010), Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 35–39.

• Egidijus Šatavičius, “Searching for Traces of the Origins of our Ancestors”, in: Archaeologia Baltica, Vol. 13, At the Origins of the Culture of the Balts, Klaipėda, 2010, p. 12–19.

• Egidijus Šatavičius, „Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija“, in: Archaeologia Lituana, t. 6, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 49–82.

• Egidijus Šatavičius, „Svidrų kultūra Lietuvoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 29, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2005, p. 133–170.

• Egidijus Šatavičius, „Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 25, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004, p. 17–44.

• Egidijus Šatavičius, „Akmens amžiaus karyba Lietuvoje“, in: Karo archyvas, t. XIX, Vilnius, 2004, p. 6-29.

• Egidijus Šatavičius, „Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 23, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2002, p. 163–186.

• Egidijus Šatavičius, “The Early Mesolithic Site of Pasieniai I”, in: Environmental history and quaternary stratigraphy of Lithuania, Pact 54, Bergen, 1998, p. 157–169.

Mokslo projektai

• Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje

Vadovas: doc. dr. Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Naujai identifikuoti ankstyvojo metalų laikotarpio archeologinio paveldo gyvenamąsias ir laidojimo vietas Lietuvoje, parengti jų mokslinius katalogus, o projekto rezultatus pristatyti nacionalinėse konferencijose. Tyrimų metu gautais duomenimis nustatyti ankstyvojo metalų laikotarpio ankstyvųjų baltų etninius, kultūrinius, socialinius, religinius tapatumo bruožus, jų raidą ir tęstinumą.

Projekto rezultatai: Dvi kolektyvinės mokslo studijos Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018); Ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklai Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija From Emergence to the Present Day, organizuota Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, 2017, Vilnius-Klaipėda (Lietuva). Pranešimo tema: “Early hillforts in Eastern Lithuania”.

• Tarptautinis Europos archeologų asociacijos kongresas (EAA-22), organizuotas Europos archeologų asociacijos, 2016, Vilnius (Lietuva). Pranešimo tema: “Lithic raw material and flint mining sites in Lithuania in the Final Palaeolithic-Early Neolithic (TH1-16)”.

• Tarptautinė konferencija VIII-ieji J. Puzino skaitymai Revision of Early Prehistoric Sites: Verifying Old Material, Creating New Theories, organizuota Vilniaus universiteto, 2015, Vilnius (Lietuva). Pranešimo tema: “Transition from Mesolithic to Neolithic in East Lithuania”.

• Tarptautinė konferencija Супольнасцi каменнага i бронзавага вякоў мiжрэчча Вiслы i Дняпра, organizuota universiteto, 2013, Minskas (Baltarusija). Pranešimo tema: “Flint mining sites and workshops in Lithuania”.

• Tarptautinė konferencija Naujausi archeologiniai tyrinėjimai, organizuota Lietuvos archeologijos draugijos, 2010, Šiauliai (Lietuva). Pranešimo tema: „Naravų senovės gyvenvietė“.

• UISPP XXXII komisijos kasmetinė tarptautinė konferencija Interaction between East and West in the Great European Plain during the Final Palaeolithic. Finds and concepts (Sąveika tarp rytų ir vakarų didžiojoje Europos žemumoje finaliniame paleolite. Radiniai ir koncepcijos), organizuota UISPP komisijos, 2004, Vilnius (Lietuva). Pranešimo tema: „Flint mines and raw material in South-Eastern Lithuania”. Organizuotoje ekskursijoje po Pietų Lietuvą įvairių šalių akmens amžiaus specialistai supažindinti su prie Titno ežero esančiomis titnago kasyklomis ir jų tyrimų rezultatais.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje archeologiniai tyrimai

Vadovas: prof. dr. Albinas Kuncevičius

Projekto tikslas: Archeologiškai išžvalgyti ir ištirti statomo dujotakio GIPL-LT trasą Širvintų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus, Marijampolės, Lazdijų rajonuose.

Projekto rezultatai: Išžvalgyta ir ištirta dujotakio trasa. Parengtos tyrimų ataskaitos ir pažymos. Trumpa tyrimų informacija paskelbta leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais“ (Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2021).

Veikla projekte: Paskirto ruožo Kaišiadorių, Prienų, Birštono ir Alytaus rajonuose tyrimų organizavimas, koordinavimas ir vykdymas.

• Lazdijų rajono ir Punsko valsčiaus savivaldybių kultūros paveldo pritaikymas turizmo plėtrai

Vykdytojas: Lazdijų rajono savivaldybė.

Projekto tikslas: Išžvalgyti ir ištirti dalį Kapčiamiesčio senovės gyvenvietės, kurioje bus vykdomi eroduojančių šlaitų stabilizavimo darbai ir įrengiama turizmui pritaikyta infrastruktūra.

Projekto rezultatai: Atlikti archeologiniai žvalgymai ir tyrimai. Tyrimų mokslinė informacija publikuota leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais“ ir „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais“ (Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2007, 2008). Parengtos statybos darbų rekomendacijos.

Veikla projekte: Archeologinės grupės tyrimų vadovas.

Užsakomieji tyrimai:

• Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo tarp Marijampolės ir Pasiekų (valstybės siena) rekonstruojamos ir naujai įrengiamos trasos archeologiniai žvalgymai

Vykdyta: 2021.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Atlikti magistralinio kelio A5 Marijampolė-Pasiekos būsimos ir rekonstruojamos atkarpos archeologinius žvalgymus. Tyrimų metu naujai identifikuota Kušliškių senovės gyvenvietė bei dvi dvarvietės/sodybvietės. Taip pat nustatyta 12 vietovių su dalinai išlikusiomis archeologinio paveldo vertingosiomis savybėmis.

Veikla: Vienas iš projekto vykdytojų.

• Skarulių pilkapių vietos archeologiniai tyrimai

Vykdyta: 2009–2011.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Archeologiškai tirta būsimo Jonavos pietrytinio aplinkkelio trasa. Tyrimų metu surastos finalinio paleolito-ankstyvojo mezolito (XI–X tūkstm. pr. Kr.) ir neolito pabaigos-bronzos amžiaus pradžios (XXII–XVIII a. pr, Kr,) gyvenviečių liekanos, atidengtos viduriniojo geležies amžiaus pabaigos – vėlyvojo geležies amžiaus pradžios 6 pilkapių vietos su degintiniais žmonių kapais ir griautiniais žirgų kapais bei Skarulių miestelio (XVI–XX a.) liekanos.

Veikla: Tyrimų vadovas.

• Neravų senovės gyvenvietės archeologiniai tyrimai

Vykdyta: 2009–2010.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Rekonstruojant magistralę Vilnius-Kaunas archeologiškai tyrinėta akmens amžiaus gyvenvietė ir buvusio Misijonarkos kaimo vieta. Tyrimų metu atidengta finalinio paleolito-ankstyvojo mezolito (XI-X tūkstm. pr. Kr.) gyvenvietės liekanos su titnago radiniais ir pastatų vietomis, ankstyvojo metalų laikotarpio kulto-laidojimo vieta su išbertais kremuotais palaikais ir pavienėmis brūkšniuotosios keramikos šukėmis, taip pat surasta senojo geležies amžiaus (I-IV a.) pavienių dirbinių bei gausus kiekis puodų šukių, monetų, kitų dirbinių iš buvusio Misijonarkos kaimo (XV–XX a. vid.).

Veikla: Tyrimų vadovas.

• Ignalinos atominės elektrinės antro sklypo žvalgomieji tyrimai

Vykdyta: 2006.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Archeologiškai išžvalgyti antro sklypo teritoriją (apie 800 ha) ruošiantis jos rekultivacijai. Tyrimų metu surasti 8 nauji archeologiniai objektai: Grikiniškės 1-3, Petriškės 1-3 senovės gyvenvietės, Petriškės piliakalnis ir Stabatiškės kaimavietė/dvarvietė. Senovės gyvenvietės datuojamos mezolito-neolito-bronzos amžiaus laikotarpiais ir vėlesniais laikais, Petriškės piliakalnis – ankstyvuoju geležies amžiumi, o Stabatiškės dvarvietė – XV–XX a. viduriu.

Veikla: Tyrimų vadovas.

Ekspertinė veikla

• Duomenų bazė „Lituanistika“

Institucija: Lietuvos mokslo taryba.
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: mokslinių publikacijų įvertinimas ir ekspertavimas.
Eksperto veikla: ekspertas, 2008–2013.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Archaeologia Lituana (Lietuva)

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra .
Veikla: redkolegijos narys, nuo 2016.

• Baltų archeologija (Lietuva)

Institucija: Kultūros paveldo centras .
Veikla: atsakingasis sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas, 1994–2002.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• 2021 m. Egidijus Šatavičius su Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos darbuotoja Irute Eidukiene parengė ir išleido leidinį „Praeities atgarsiai Dieveniškių krašto archeologiniame pavelde“

Leidinyje apžvelgiama Dieveniškių krašto archeologinių tyrimų istorija, plačiai aprašomi esantys ir tyrinėti archeologiniai objektai – senovės gyvenvietės, piliakalniai, pilkapynai, dvarai, lobiai, senieji keliai ir kulto vietos. Leidinys gausiai iliustruotas archeologinių tyrimų ir paveldo objektų nuotraukomis. Publikacijos chronologinės ribos apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki XVIII a. Šis leidinys skirtas visiems, besidomintiems krašto praeitimi. Be to, jis puikiai tinka kaip mokymosi priemonė archeologijai.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Jubiliejinis piliakalnių metų medalis (Lietuva)

Suteikta: Už naujų piliakalnių suradimą Lietuvoje, 2018.

• 2020 metų geriausiojo taikomojo darbo atminimo ženklas (Lietuva)

Suteikta: Už reikšmingus mokslo pasiekimus 2020 metais geriausio taikomojo darbo kategorijoje atminimo ženklu apdovanotas darbas „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje  archeologiniai tyrimai“. Archeologinius tyrimus pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį vykdė Vilniaus universitetas (subrangovas) kartu su Klaipėdos universitetu, Lietuvos istorijos institutu, VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB ,,Kultūros vertybių paieška“. Projekto vadovas – prof. dr. Albinas Kuncevičius. 

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas (temos: Archeologijos mokslo įvadas; Mokslinio darbo rašymo pagrindai; kartu su doc. dr. Algimantu Merkevičiumi ir kitais dėstytojais);
• Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologija (temos: Pasaulio akmens amžius; Akmens amžius Lietuvoje ir Rytų Baltijos regione).

Archeologijos magistro studijų programa:

• Titnago inventorius ir akmens amžiaus archeologijos teorinės-metodologinės problemos;
• Geoarcheologija.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Gintautas Vėlius, Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV a., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.

Šaltinių publikacijos:

• Dovilė Baltramiejūnaitė, et al., Atrastoji Kernavė: Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, Vilnius: Petro ofsetas, 2017.

Straipsniai:

• Gintautas Vėlius, “Archaeology in the Study of the Anti-Soviet Lithuanian Partisan War”, in: The Unknown War, Anti-Soviet armed resistance in Lithuania and its legacies, Edited by Arūnas Streikus, Routledge, 2022, p. 149–167.

• Gintautas Vėlius, „Našlaičių kapinių (Vilniaus m.) archeologiniai tyrimai – Lietuvos partizanų palaikų paieškos“, in: Archaeologia Lituana, 2021, t. 22, p. 62–96.

• Gintautas Vėlius et al., „Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII–XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai“, in: Lietuvos archeologija, t. 46. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2020, p. 207–254.

• Gintautas Vėlius et al., “Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania During the 13th-14th Centuries”, in: Acta Archaeologica, vol. 90 (2), Wiley-Blackwell, 2019, p. 181–202.

• Gintautas Vėlius et al., “Anthropogenic Transformation Forms of Soils in the Lithuanian Agroecosystems and their Influence on Soil Chemical and Physical Properties”, in: Žemdirbystė-Agriculture, vol. 106, No. 1, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, 2019, p. 3–14.

• Gintautas Vėlius et al., „Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos“, in: Archaeologia Lituana, 2020, t. 20, p. 75–115.

• Gintautas Vėlius et al., „Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos“, in: Archaeologia Lituana, 2018, t. 19, p. 120–140.

• Rytis Jonaitis et al., “Early Christian Burials”, in: A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2016, p. 430–441.

• Inga Merkytė et al.,  „Geofizikinių tyrimų metodų taikymas Kernavėje“, in: sud. Algimantas Merkevičius, Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pažinti, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 366–410.

• Gintautas Vėlius et al., „Pokario Lietuvos partizanų bunkeriai Mėnaičių ir Balandiškio k.“, in: Lietuvos archeologija, 2013, t. 39, p. 177–234.

• Gintautas Vėlius, “Могилник XIII–XIV вв. в Кернаве: этническая принадлежность погребенных”, in: Археология и история Литвы и северо–запада России в средневековье (доклады российско-литовского семинара, Вильнюс, 28–30 марта, 2011 г.), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, p. 59–79.

• Gintautas Vėlius, „Neries pakrantės tarp Karmazinų ir Kernavės (geležies amžiaus gyvenvietės)“, in: Lietuvos archeologija, 2012, t. 38, p. 221–252.

• Gintautas Vėlius, „Lietuviškieji piniginiai sidabro lydiniai Kernavėje“, in: Archaeologia Lituana, 2010, t. 11, p. 156–169.

• Gintautas Vėlius, „Sugrįžtantys numirėliai: „netradicinė“ laidosena Lietuvos Viduramžių senkapiuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2010, t. 25, p. 62–73.

• Aleksiejus Luchtanas et al.,  „Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, sud. Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas, Vilnius: Versmė, 2005, p. 43–51.

• Gintautas Vėlius, „Istoriniai šaltiniai apie mirusiųjų deginimą Lietuvoje, išimtys ar taisyklė?“, in: Lituanistica, 2001, nr. 1, p. 65–72.

Mokslo projektai

• Piliakalnių funkcinė raida - nuo įtvirtintos gyvenvietės iki kunigaikščio rezidencijos

Vadovas: doc. dr. Gintautas Vėlius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis tarpdisciplininiais Aukuro kalno piliakalnio (Kernavė) tyrimais bei kontekstiniais duomenimis nustatyti ir tiksliai chronologizuoti Rytų Lietuvos piliakalnių funkcinės paskirties bei juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje bei pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais (I-XIV a.).

Projekto rezultatai: Atlikti archeologiniai, geofiziniai, paleobotaniniai, paleozoologiniai tyrimai, skaityti pranešimai nacionaliniame lygmenyje, planuojama kolektyvinė monografija, pranešimai tarptautiniame lygmenyje.

Veikla projekte: Vadovas.

• Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta prof. M. Gimbutienės 100-mečiui

Vadovas: doc. dr. Gintautas Vėlius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: atskleisti, pažymėti ir įprasminti prof. M. Gimbutienės mokslinę veiklą ir pasiekimus pastarojo 100-mečio mokslo raidos kontekste, aktualizuoti ir naujai įvertinti mokslininkės visuomeninės, profesinės veiklos ir mokslinių tyrimų rezultatus, jų įtaką šiandieniniams moksliniams procesams, o taip pat naujai įvertinti mokslininkės darbų įtaką Lietuvos mokslo raidai, tai viešinti tiek specialistams, tiek visuomenei.

Projekto rezultatai: tarptautinė mokslinė konferencija (Vilnius, 2021 m. rugsėjo 23-24 d.).

Veikla projekte: Vadovas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

• Karolis Minkevičius, Žemdirbystės raida ir gyvenviečių dinamika Lietuvoje XI a.pr.Kr.–XII a. (archeobotaninių tyrimų duomenimis), 2020.

• Rasa Valatkevičienė, Juvelyrika Vilniuje XIII–XVII a, 2018–2022.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Archaeologia Lituana (Lietuva)

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra.
Veikla: redaktorių kolegijos narys.

Archeologiniai tyrimai

• Kernavės archeologinės vietovės archeologiniai tyrimai (Širvintų r.), tyrimų vadovas, 1994–2022.

• Našlaičių kapinių Vilniaus mieste archeologiniai tyrimai (Vilniaus m. sav.), tyrimų vadovas, 2017–2020.

• Dainavos apygardos Vytauto tėvūnijos štabo (Baublio) bunkerio archeologiniai tyrimai (Varėnos r.), tyrimų  vadovas, 2016.

• Algimanto apygardos štabo bunkerio archeologiniai tyrimai Šimonių girioje (Anykščių r.), tyrimų vadovas, 2015.

• Rytų Lietuvos partizanų srities štabo bunkerio archeologiniai tyrimai Butkiškių vienkiemyje (Anykščių r.), tyrimų vadovas, 2014.

• Buvusio Dusetų stribyno teritorijos archeologiniai tyrimai, žuvusiųjų partizanų palaikų paieška (Zarasų r.), tyrimų vadovas, 2012.

• Dainavos apygardos Genio grupės partizanų bunkerio archeologiniai tyrimai ir žuvusiųjų palaikų ekshumavimas (Varėnos r.), tyrimų vadovas, 2012.

• Partizanų bunkerio Balandiškio k. archeologiniai tyrimai (Radviliškio r.), tyrimų vadovas, 2010.

• Partizanų bunkerio Minaičių k. archeologiniai tyrimai (Radviliškio r.), tyrimų vadovas, 2010.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Lietuvos kariuomenės medalis kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“

Institucija: Lietuvos kariuomenės vadas.
Suteikta: sėkmingi Našlaičių kapinių (Vilniaus m.) archeologiniai tyrimai, aptikti partizanų palaikai, 2019.

• Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius

Institucija: Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Suteikta: už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje (ilgametis partizanų palaikų užkasimo vietų archeologinių tyrimų vadovas, 2018 m. nustatęs Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų užkasimo vietą), 2018.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Archeologijos lauko tyrimų metodikos ir dokumentacijos pagrindai (tema: Archeologijos lauko tyrimų metodikos pagrindai; kartu su doc. dr. Aleksiejumi Luchtanu).
• Archeologijos lauko tyrimų metodikos ir dokumentacijos pagrindai (tema: Archeologijos lauko tyrimų dokumentacijos pagrindai; kartu su doc. dr. Aleksiejumi Luchtanu).
• Istorinių laikų archeologija (tema: Vėlyvasis geležies amžius Lietuvoje).

Archeologijos magistro studijų programa:

• Kraštovaizdžio archeologija (kartu su dr. Roku Vengaliu);
• Magistratūros tiriamasis seminaras - Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai (kartu su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi, doc. dr. Justina Poškiene, doc. dr. Aleksiejumi Luchtanu, doc. dr. Algimantu Merkevičiumi, lek. Agne Žilinskaite).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos:

• Vadimas Adadurovas et al., Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017.

• Albinas Kuncevičius et al., Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Petro ofsetas, 2015.

• Albinas Kuncevičius et al., Radvilų rūmai Dubingiuose, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.

• Albinas Kuncevičius et al., Radvilų tėvonija Dubingiuose, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009.

• Albinas Kuncevičius, Lietuvos viduramžių archeologija, Vilnius: Versus aureus, 2005.

Straipsniai:

• Rokas Vengalis et al., „Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimasis įrengiant XIII-XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai“, in: Lietuvos archeologija, t. 46, 2020, p. 207–249.

• Rimvydas Laužikas et al., „Nekilnojamojo kultūros paveldo monitoringas taikant 3D ir dirbtinio intelekto technologijas“, in : Archaeologia Lituana, Vilnius, 2019, t. 20, p. 151–166.

• Jonas Volungevičius et al., “Transformation of different soils under material and anthropogenized land management”, in: Žemdirbyste-Agriculture. 2019. 106(1), p. 3–14.

• Albinas Kuncevičius et al., “Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13^th–14th centuries”, in: Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.

• Albinas Kuncevičius et al., „Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos“, in: Archaeologia Lituana, 2018, t. 19, p. 120–140.

• Albinas Kuncevičius et al., „Nekropolis ir jo archeologiniai tyrimai“, in: Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017, p. 224–236.

• Albinas Kuncevičius et al., “Crypt Archaeology: Preliminary Investigations in the Basilian Church of the Holy Trinity of Vilnius, Lithuania”, in: Medicina Historica, 2017, vol. 1, no. 2, p. 128‒130.

• Albinas Kuncevičius et al., „Žvilgsnis į Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos ištakas", in: Archaeologia Lituana, 2017, t. 18, p. 29–46.

• Albinas Kuncevičius et al., “The Dubingiai Microregion: The Radvila Family Ancestral Home”, in: Lituanus, 2015, vol. 61, no. 1, p. 21–44.

• Rimantas Jankauskas et al., “Palaeopathology of German Military Hospital Re mains from 1915 – 18”, in: The Routledge handbook of the bioarchaeology of human conflict, Routledge –London and New York, 2014, p. 602–620.

• Albinas Kuncevičius et al., „Rytų Lietuvos teritorinis modelis I–XV a.“, in: Lietuvos archeologija, 2013, t. 39, p. 11–40.

• Albinas Kuncevičius et al., “Territorial Model of eastern Lithuania during the 1^st- 15^th centuries”, in: Migracje (serija: Funeralia Lednickie, t.15), Poznan: Stowarzyszenie Naukowe Archeologów Polskich, 2013, p. 59–70.

• Albinas Kuncevičius et al., „Trimačio vaizdo technologijų taikymas archeologijoje“, in: Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pažinti, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 618–641.

• Albinas Kuncevičius et al., „Erdvės užkariavimas: 3D technologijos taikymo galimybės ir problemos Lietuvos archeologijoje, in: Archaeologia Lituana, 2012, t. 13, p. 7–28.

• Albinas Kuncevičius et al., „Dubingių istorinė žemė – Rytų Lietuvos pilkapių ar lietuvių pilkapių teritorija“, in: Lituanistica, 2012, nr. 1, p. 12–35.

• Albinas Kuncevičius, “An archaeologist and his Road to Voruta”, in: Archaeologia Baltica, 2011, t. 16, p. 14–27.

• Albinas Kuncevičius et al., “Im Osten etwas Neues: Anthropological analysis of remains of German soldiers from 1915–1918”, in: Anthropologischer Anzeiger, 2011, vol. 68, no. 4, p. 393–414.

• Albinas Kuncevičius, „Lietuva 1009 metais archeologų ir istorikų darbuose“, in: Florilegium Lithuanum: in honorem eximii atgue academici Lithuanni domini Eugenii Jovaiša anniversarii sexagesimi causa dicatum, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010, p. 127–150.

• Albinas Kuncevičius et al., „Radvilų rūmai Dubingiuose“, in: Archaeologia Lituana, 2010, t. 11, p. 169–187.

• Albinas Kuncevičius, “Les orgines: de l'apparition des baltes à la veille de la formation de l'etat”, in: Historiore de la Lituanie un Millenaire, Crozon: Armeline, 2009. p. 22–48.

• Albinas Kuncevičius et al., „Archeologiniai tyrimai Dubingių piliavietėje 2003–2007 metais“, in: Archaeologia Lituana, 2008, t. 9, p. 109–140.

• Rimantas Jankauskas et al., “Badania archeologiczne na zamczysku w Dubinkach – dawnej rezydencji Radziwillow”, in: Barok : historia, literatūra, sztuka, 2006, 13, nr. 1 (25), p. 155–167.

Publikacijos „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“:

• Albinas Kuncevičius et al., „Senųjų Trakų piliavietė“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Vilnius, 2019, p. 182–184.

• Albinas Kuncevičius et al., „Trakų pusiasalio pilies Aukų kalnas“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais, Vilnius, 2019, p. 185–187.

• Albinas Kuncevičius, „Vilniaus bazilijonų Švč. Trejybės bažnyčios unitų palaidojimų tyrimai 2016 m.“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais, 2018, Vilnius, p. 265–268.

• Albinas Kuncevičius et al., „Baluošos piliakalnio žvalgymai“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais, Vilnius, 2013, p. 130–131.

• Albinas Kuncevičius et al., „Jutonių, Dubingių pilkapynas“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais, Vilnius, 2013, p. 149–153.

Kita:

• Albinas Kuncevičius et al., “The Excavation of the Radziwill Palace at the Dubingiai Castle Site”, in: Archaeological Investigations in Independent Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 234–238.

• Albinas Kuncevičius et. al.,  “The Dubingiai Castle Site Church”, in: Archaeological Investigations in Independent Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 260–266.

• Albinas Kuncevičius, “The 1994–1997 and 2009 Excavation of the Senieji Trakai Castle Site”, in: Archaeological Investigations in Independent Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 190–195.

• Albinas Kuncevičius et al.,  “The 2002 Excavation of the Vilnius Mass Grave of Soldiers from Napoleon‘s Grande Armee”, in: Archaeological Investigations in Independent Lithuania, sud. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012, p. 160–164.

• Albinas Kuncevičius, „Senųjų Trakų pilis“, in: sud. Brigita Balčytienė, Vytautaus Didysis ir jo epocha / Vytautas the Great and his epoch, skiriama Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, Trakai: Trakų istorijos muziejus, 2010, p. 7–20.

• Albinas Kuncevičius, Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras, Vilnius: Vaga, 2001.

• Zigmantas Kiaupa et al., , Historia Litwy: od czasow najdawniejszych do 1795 roku, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2007.; Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius, Lietuvos istorija iki 1795 metų, 3 leid., Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 2000.; Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius, The History of Lithuania before 1795, Vilnius: Lithuanian Inst. of History, 2000.

• Albinas Kuncevičius et al., Lithuanian Archaeology: Investigations and Findings, Vilnius: Institute of Cultural Heritage, 1998.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikororegiono tyrimų duomenimis

Vadovas: prof.dr.(HP) Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Dubingių mikroregiono pavyzdžiu išanalizuoti Lietuvos valstybės, kaip politinio teritorinio vieneto ir visuomenės formavimosi procesą I–XV a. archeologijos duomenimis.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos (Vilnius: Petro ofsetas, 2015).

Veikla projekte: Vadovas.

• Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse

Vadovas: prof.dr.(HP) Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Gamtinės aplinkos įsisavinimo darbų pobūdžio ir apimčių nustatymas istorinėse Lietuvos sostinėse Kernavėje ir Trakuose (Senųjų Trakų piliavietė ir senovės gyvenvietė, Naujųjų Trakų Pusiasalio pilis), gautų rezultatų palyginimas su Vilniaus tyrimų rezultatais bei interpretacija Lietuvos valstybės raidos kontekste. Kompleksinių, tarpdisciplininių ir nedestrukcinių tyrimų metodikų taikymo plėtra archeologijos paveldo objektų tyrimuose.

Projekto rezultatai: Paskelbti moksliniai straipsniai: 1) Albinas Kuncevičius, et al., „Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos", in: Archaeologia Lituana, Vilnius, 2018, t.19, p. 120–140. 2) Jonas Volungevičius, et. al., "Transformations of different soils under natural and anthropogenized land management", in: Žemdirbystė-Agriculture, vol. 106, No. 1 (2019), p. 3–14. 

Veikla projekte: Vadovas.

• Urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas panaudojant 3D vaizdo technologijas

Vadovas: prof.dr.(HP) Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Projekto tikslas yra sukurti rinkai skirtą produktą - kompiuterinę programinę įrangą ir jos taikymo metodologiją, skirtas urbanistinio paveldo ir kultūrinių kraštovaizdžių kaitos automatiniam monitoringui atlikti, panaudojant 3D lazerines technologijas.

Projekto rezultatai: projektas vykdomas, jo vadovavimas perduotas prof.dr. R.Laužikui.

Kviestiniai pranešimai

• Europos archeologijos asociacijos 2016 metų XXII kongresas (2016 m. rugsėjo mėn. 4 d., Vilnius) kviestinis pranešimas “Lithuanian Medieval Archaeology”.

• VU Istorijos fakulteto 2015 m. metinė paskaita visuomenei Valdovų rūmuose „Atskleidžiant bazilijonų rūsių paslaptis“.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Skaistė Ardanavičiūtė, Keramika ir metalai: stalo serviravimo indai ir įrankiai Lietuvoje XIV–XVII a., 2021–2025.

• Gediminas Petrauskas, Laidosena viduramžių Lietuvoje: XIII–XV a. pirmos pusės degintiniai kapinynai, 2017.

• Irena Kaminskaitė, Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje, 2017.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Roman Shirouhov, Vakarų baltų socialinė, ekonominė ir kultūrinė raida X–XIII a., 2013–2015. 

Ekspertinė veikla

• Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento

Eksperto veikla: Narys, nuo 2019.

• Lietuvos archeologijos draugija

Eksperto veikla: Tarybos narys.

• Lietuvos kultūros taryba

Eksperto veikla: Ekspertas, nuo 2014.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: Ekspertas.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: Valdybos pirmininkas, nuo 2021 iki 2022.

• Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), Archeologijos studijų krypties aprašo parengimo ekspertų grupės vadovas, 2020.
• Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Istorijos ir archeologijos krypties doktorantūros komiteto narys.
• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos paveldosaugos trečios kategorijos ekspertas – nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo specialioji ekspertizė, taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas, specializacija – archeologiniai tyrimai, nuo 2013.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Lituanistica

Veikla: Redakcinės kolegijos narys.

• Archaeologia Lituana

Veikla: Vyriausiasis redaktorius.

• Archaeologia Baltica

Veikla: Redakcinės kolegijos narys.

Taikomieji tyrimai

Užsakomieji tyrimai:

• 2020–2021 m. vykdyto projekto „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos darbai“, kuriuose archeologinius tyrimus vykdė Vilniaus universitetas (vadovaujanti institucija) ir partneriai: Klaipėdos universitetas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB ,,Kultūros vertybių paieška“, Lietuvos istorijos institutas. Veikla: archeologinių tyrimų vadovas.

Taikomieji projektai:

• Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios statinių komplekso evangelikų reformatų bažnyčios, Senoji g. 3, Kėdainiai laidojimo kriptų kompleksiniai tyrimai.

Užsakovas, finansavimas: Kėdainių krašto muziejus.
Vykdyta: 2019–2020 m.
Veikla: Tyrimų vadovas
Projekto turinys ir rezultatai: 2019 m. rudenį atlikti pirminiai tyrimai Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios laidojimo kriptose. Sarkofaguose ir kriptose rasti palaikai pervežti į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą tolimesniems tyrimams.

• Vilniaus Bazilijonų Švč. Trejybės bažnyčios unitų palaidojimų tyrimai.

Užsakovas, finansavimas: Kultūros paveldo departamentas.
Vykdyta: 2015–2016.
Veikla: Tyrimų vadovas.
Projekto turinys ir rezultatai: kolektyvinė monografija Vadimas Adadurovas, et al., Kultūrų kryžkėle: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017 (2018 monografija išleista ir ukrainiečių kalba).

Archeologiniai tyrimai

• Vilniaus valdovų rūmai (1988–1994);

• Senųjų Trakų piliavietė (1994 su pertraukomis iki 2019);

• Baltadvario piliavietė (Molėtų r.) (1999–2001);

• Napoleono karių masinė kapavietė Vilniuje (2001–2003);

• Pirmojo pasaulinio karo vokiečių masinė kapavietė Panevėžyje (2005);

• Dubingių piliavietė (Molėtų r.), (2003–2009);

• Vilniaus bazilijonų Švč. Trejybės bažnyčios unitų palaidojimų tyrimai (2015–2016).

Apdovanojimai, įvertinimai

• Nacionalinė mokslo pažangos premija

Suteikta: Už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus (2003–2009 m.), atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“, 2009 m.

• Ювiлейна медаль Василiяньского Чину Святого Йосафата / Šv. Juozapato bazilijonų ordino jubiliejinis medalis (Ukraina, Lietuva)

Suteikta: Už svarbią pagalbą, prisidedant prie Vilniaus Šv. Juozapato bazilijonų vienuolyno ir Švč. Trejybės šventovės atgimimo, 2017.

• Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius

Suteikta: Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, 2017.

• Vilniaus universiteto rektoriaus apdovanojimas – Geriausias Vilniaus universiteto taikomasis mokslo darbas

Suteikta: Už geriausią Vilniaus universiteto taikomojo mokslo darbą, 2020.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Paveldosaugos istorija Lietuvoje (tema: Paveldosaugos pagrindai);

• Lietuvos viduramžių archeoogija (tema: Istorinių laikų archeologija).

Archeologijos magistro studijų programa:

• Tiriamasis magistrinis seminaras. Lietuvos archeologijos istoriografija: teoriniai ir metodologiniai tyrimų modeliai.