Kas yra Laisvės kovos?

Įvairių valstybinių švenčių ir istorinių minėjimų proga, istorijos bei pilietinio ugdymo pamokose neretai išgirstame vartojant Laisvės kovų sąvoką. Dažniausiai šiuo terminu apibrėžiame Lietuvos ir jos piliečių pastangas apginti savo ir valstybės laisvę bei nepriklausomybę. 

Laisvės kovas neabejotinai turėtume suvokti kaip besiformuojančios ar susiformavusios pilietinės visuomenės siekį nuo išorinės agresijos visomis priemonėmis apginti bendrapilietines ir bendrapolitines vertybes vienijančias didžiąją dalį vienos šalies gyventojų.

Nuo kada galime kalbėti apie Laisvės kovas Lietuvoje? Nusikelkime į laikus, kada Lietuvoje, tiksliau kalbant Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), buvo pasėti pirmieji pilietinės visuomenės daigai. XVIII a. pab. vykdant įvairias valstybines reformas bei priėmus 1791 m. Gegužės 3-osios konstituciją buvo padėti pagrindai modernios visuomenės gimimui – pilietines teises įgavo vis daugiau ATR piliečių, imta svarstyti apie valstiečių paleidimą iš baudžiavos. Šiems planams, dėl kaimyninių valstybių agresijos, nebuvo lemta išsipildyti, tačiau minėtos reformos davė vaisių: Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo metu (1794) vienose gretose savo valstybę gynė ir bajorai, ir miestiečiai, ir valstiečių – dalgininkai, o kariuomenėje vieningai kovėsi įvairių konfesijų bei tautybių asmenys. Nors sukilimas buvo numalšintas – jo pilietiniai idealiai bei T. Kosciuškos vardas dar ilgai pasaulyje asocijavosi su pasipriešinimu tironijai ir laisvės idėja. Vėliau ATR gyvavimo pabaigoje subrandintos idėjos nežlugo, jas puoselėjo slaptos Vilniaus universiteto studentų draugijos, buvusią valstybę du kartus bandyta atkurti 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų metu.

XIX a. antroje pusėje pilietinės visuomenės idėja pradėta brandinti tautiniu pagrindu, o Laisvės kovos tikslu tapo išsivadavimas iš Rusijos imperijos bei Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimas. Net ir įgyvendinus šiuos tikslus 1918 m. Lietuvai savo laisvę teko gynė nepriklausomybės karuose (1919-1920), kuriuose, pirmiausiai, sėkmingai kovota su į Rytų Europą plūstančia Sovietų Rusijos Raudonąja armija, o vėliau ir su bermontininkais bei želegovskininkais. Gindami savo šalį ir begimstančias demokratines vertybes Lietuvos savanoriai parodė nepaprastą ryžtą ir atkaklumą. Savanorių kovų tradicijas vėliau puoselėjo 1941 m. sukilėliai ir 1944–1953 m. partizanai. Pastarųjų kova yra bene ryškiausias Laisvės kovų pavyzdys XX a. Lietuvos istorijoje. 

Tačiau su paskutiniais partizanais Laisvės kovos neužgeso. Šiandien prisimename savo antisovietinius rezistentus, disidentus, bei, žinoma, 1991 m. sausio 13-osios didvyrius.

Žinia, čia aptarėme tik kelias svarbiausias datas ir įvykius, tačiau Laivės kovų idealai atsispindi ir daugelyje kitų Lietuvos istorijos puslapių, už kurių glūdi tūkstančiai asmenybių, šimtai liudijimų, detalių ir simbolių.

Modernios Lietuvos valstybei pasitinkant savąjį šimto metų jubiliejų – kviečiame kūrybiškai pažvelgti ir į prabėgusį valstybės šimtmetį. Juk prie šio mūsų visų  gimtadienio atskirais dešimtmečiais prisidėjo  tūkstančiai skirtingo amžiaus, tikėjimo, profesijos ar tautybės Lietuvos piliečių. Kiekvienas jų liudijimas, išsaugotas daiktas ar prisimintas įvykis taip pat yra itin svarbus praeities atspindys, kurio įkvėpti šiandien galime kurti savo ir valstybės ateitį. 

Svarbiausi įvykiai liudijantys Lietuvos valstybingumo šimtmečio ir Laisvės kovų istoriją:

• 1794, 1830–1831, 1863–1864 m. sukilimai;
• Spaudos draudimo laikotarpis (knygnešiai ir „vargo mokyklos“, kova dėl religinės laisvės);
• 1918 m. vasario 16-oji (jos tradicija, signatarų ir kitų valstybės tėvų likimai);
• 1919–1920 m. kovos dėl Nepriklausomybės;
• Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) visuomeninių ir kultūrinių organizacijų veikla;
• Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) kariuomenės istorija;
• 1941 m. birželio sukilimas;
• Antinacinė rezistencija, žydų gelbėjimas;
• 1944–1953 m. partizanų karas;
• 1972 m. Kauno pavasaris;
• Lietuvos antisovietinis neginkluotas pasipriešinimas;
• Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika ir kiti antisovietiniai leidiniai bei organizacijos;
• „Lietuvos laisvinimo byla“ išeivijoje;
• Baltijos kelias;
• Kovo 11-oji ir jos ištakos;
• Šiandieninės Lietuvos kariuomenės kūrimasis;
• 1991 m. įvykiai ir kt.
• Kiti Jūsų gimtajame krašte nutikę įvykiai, kurių pagalba galite papasakoti apie modernios Lietuvos valstybės šimtmetį.