dr. Aelita Ambrulevičiūtė

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita; Drėmaitė Marija; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė. Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
• Ambrulevičiūtė, Aelita; Voronič, Tatyana; Žiemelis, Darius. Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, „Niekad nemislijau, kad prastas artojas tokią štuką padarytų (XIX a.)“, in: Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės, Kaišiadirys: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Printėja, 2018, p. 59–80.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.

Šaltinių publikacijos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė, Prabilę namai: Mėsinių gatvės eskizai XIX–XX a. (iki 1940) = Houses that Talk. The Passages of Mėįsinių Street in the 19th–20th Centure (up to 1940),Vilnius: Aukso žuvys, 2023, 304 p.
• Ambrulevičiūtė, Aelita; Konstantanavičiūtė Gintė; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė, Prabilę namai: Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940) = Houses that Talk. EverydayLife in Žydų Street in the 19th–20th Centure (up to 1940), Vilnius: Aukso žuvys, 2018, 280 p.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai = Houses that Talk. Sketches of Vokiečių Street in the Nineteenth Century. Vilnius: Aukso žuvys, 2015 (in Lithuanian and English), 272 p.

Straipsniai:

Periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose, esančiuose tarptautinėse duomenų bazėse

Užsienio:

• Norkus, Zenonas; Ambrulevičiūtė, Aelita, Claming a Great Ancient Imperial Past as an Identity Element of Small Modern Nation. The Case of Lithuania, in: National Stereotyping, Identity Politics, European Crises, 2020.
• Zenonas Norkus, Aelita Ambrulevičiūtė, Jurgita Markevičiūtė, Real Wages of Lithuanian Construction Workers from 1913 to 1939 (Measured in Subsistence and Welfare Ratios) in a Cross-National Comparison, in: Lithuanian Historical Studies, 2019, vol. 23 / Issue 1 (Dec 2019), p. 25–57.
• Norkus, Zenonas; Ambrulevičiūtė, Aelita; Vaidas Morkevičius, Relevance of American Diasporas for the Post-Soviet Economic Recoveryand Growth of Their Homelandsarmenia and Lithuania in Comparison, in: Revue D’études Comparatives Est-Ouest, 2019, Vol. 50 / Nº 1, p. 207–237.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Changes in the Vilnius, Kaunas and Grodno Provinces Peasants’ Approach To Consumption in the Second Half of the 19th ─ Early 20th Centuries, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice / The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, Vol. 5, Issue 2 (2013): pp. 91–118, ISSN 2067-1725.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Economic Relations between Jewish Traders and Christian Farmers in the Nineteenth-Century Lithuanian Provinces, in: Polin, 2012, nr. 25, p. 71–91.

Lietuvos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė, Vilniaus plėtra ir gyvenamosios infrastuktūros raida 1875–1939 metais, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2023 (priimtas spaudai).
• Ambrulevičiūtė, Aelita; Žiemelis, Darius, Modernusis miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas, in: Istorija, 2018, t. 109 (publikuojamas).
• Žiemelis, Darius; Ambrulevičiūtė, Aelita, Modernaus miesto plėtra: socioekologinės koncepcijos ir jų recepcija analizuojant 1870–1914 metų Vilniaus miesto struktūrą, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 41, p. 103–128.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus sociotopografija: pramonės zonų sklaida 1870–1914 metais, in: Lituanistica, 2018, t. 64, nr. 3(113), p. 179–199.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje, in: Lituanistica, 2015, t. 61. nr. 4 (102), p. 239–253.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus pirkliai 1800–1824 metais, in: Teisė, 2014, nr. 92, p. 34–47.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vartotojų visuomenės užuomazgos Lietuvoje (XIX a. antra pusė–XX a. pradžia), in: Sociologija. Mintis ir veiksmas 2013/2(33), p. 134–158.

Straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose

Užsienio:

• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus mieto erdvės sanitarinė būklė XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje (Санитарное состояние городского пространства Вильно в конце XIX – начале ХХ в.), in: Grodnae et orbi: гарадскія супольнасці і гарадское асяроддзе ХІV–ХХ стст. : Матэрыялы міжнар. навук. канф. (Гародня, 4–5 лістапада 2017 г.) / пад рэд. А. Радзюка і В. Галубовіча. — Мінск : А. М. Янушкевіч, 2018, c. 215–228.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Городское общество и проблема чистоты (вторая половина XIX в.), in: Гарадзенскі соцыум. Горад і яго жыхары: партрэт на фоне эпохі. Х – ХХ стст.: зборнік навуковых артыкулаў. Пад рэд . А. Ф. Смаленчука. Мінск: 2016, с. 130–144.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Нелегальные коммерческие практики виленского купечества в 1824–1863 гг., in: Гаpадзенскi соцыум: гiсторыя i памяць XV–XVI стст., Гродна, 2015, c. 181–195.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Социальная характеристика чая, или превращение чая из предмета роскоши в повседневный товар, in: Гаpадзенскi соцыум: гiсторыя i памяць XV–XVI стст., Гродна, 2014, c. 166–175.

Lietuvos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita, Maisto produktų parduotuvės Vilniuje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskatės 65-mečio sukakčiai, Vilnius, 2015, p. 377–390.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Отражение благотворительной деятельности купечества в духовных завещаниях в XIX веке, in: Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI-XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Интитуте истории Литвы 8–9 октября 2014 г. Vilnius, 2015, c. 328–342.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940metais

Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė.

Projekto tikslas – atlikti modernėjančio Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros lyginamąją analizę dviem skirtingais laikotarpiais (1870–1914 ir 1920–1940 m.), nustatant ar / kaip ilgalaikėje perspektyvoje keitėsi Vilniaus sociotopografija miesto plėtros ir modernėjimo kontekste.

Projekto objektas – gyvenamosios infrastruktūros pokyčiai Vilniaus plėtos laikotarpiu. Įgyvendinant projekto tikslą, sprendžiami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti modernios gyvenamosios infrastruktūros ir būsto formų formavimąsi 1870–1914 m. (pirmuoju miesto plėtros ir modernėjimo etapu) ir 1920–1940 m. (antruoju miesto plėtros ir modernėjimo etapu); 2) išnagrinėti (lyginamosios analizės metodu) kokybinius ir kiekybinius gyvenamosios infrastruktūros ir būsto formų pokyčius miesto erdvėje sociotopografinės struktūros modernėjimo kontekste 1870–1940 m.; 3) remiantis 1940 m. duomenimis apibendrinti gyvenamosios infrastruktūros pokyčius, nustatyti gyventojų socialinių grupių koncentraciją (priklausomą ir nuo būsto kokybės) tam tikrose miesto vietose ir struktūruoti miesto erdvę.

Tyrimo rezultatus planuojama paskelbti studijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Vilniaus gyvenamosios infrastuktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais.

• Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 Europos miestų modernizacijos kontekstuose

Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė.

Projekto tikslas – atlikti Vilniaus, Kauno, Gardino modernios miestų ekologijos ir sanitarinės-higieninės sistemos atsiradimo priežasčių ir jos funkcionavimo 1870–1914 m. simetrinę analizę, ją praplečiant ir papildant asimetrišku Vakarų Europos miestų modernios ekologinės ir sanitarinės-higieninės sistemos palyginimu. Tam pasitelkiama Lietuvos ir užsienio istoriografijos, šaltinių analizė, taip pat ir miesto sociologijos komparatyvistikoje vystomos miesto modernizacijos kelių teorijos.

Tyrimo objektas – Vilniaus, Kauno, Gardino (Lietuvos gubernijų centrų) ekologijos ir sanitarinės infrastruktūros modernizavimas. Projekto vykdymo metu buvo numatyta: 1) remiantis miesto sociologijos komparatyvistikos teorijomis eksplikuoti miesto modernizacijos „scenarijų“ įvairovę, kuri leistų tipologizuoti miestų modernizacijos tipus (periferinį ir pažangų); Nustatyta, kad Vilnius, Kaunas ir Gardinas; 2) eksplikuoti socialines, ekonomines aplinkybes, lėmusias XIX a. pirmojoje pusėje pažangiuose Vakarų Europos miestuose įvykusį perėjimą iš tradicinės į modernią miestų ekologijos ir sanitarinę-higieninę sistemą; 3) analizuoti sanitarines-higienines gyvenimo sąlygas bei visuomeninės sveikatos priežiūros institucijų tinklą ir jų reorganizavimo vidines ir išorines priežastis 1870–1914 m. Rusijos imperijos miestuose; 4) remiantis simetrine analize lyginti Vilniaus, Kauno, Gardino higienines-sanitarines būkles, miestų administracijos priemones, taikytas kovai su miestų (buitiniu ir pramoniniu) užterštumu, sanitarinių tarnybų ir miestų atliekų valymo tinklo formavimą XIX a. paskutiniajame trečdalyje–XX a. pradžioje, nurodyti panašumus bei skirtumus; 5) remiantis asimetrine analize lyginti Vilniaus, Kauno, Gardino ir pažangiausių Europos miestų (Londono) miestų sanitarinės infrastuktūros modernėjimas. sanitarines gyvenimo sąlygas, sanitarinės sistemos diegimo ir paplitimo ypatumus, valymo komunikacijų tinklo sukūrimo aplinkybes, sveikatos priežiūros ir sanitarinės sistemos pokyčius 1870–1914 m. laikotarpiu.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

• Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: teisinė situacija, veikla, socialinė tapatybė

Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė.

Projekto tikslas – pradėti nuoseklų Vilniaus pirklių (ekonominio elito) tyrimą, kuris atsakytų į klausimą, kaip pirkliai reagavo į įstatyminės sistemos kaitą, kaip ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, pokyčiai veikė pirklių tapatybę, jų vietos ir paskirties įsivaizdavimą modernėjančioje visuomenėje XIX amžiuje. Šiuo projektu siekiama padėti pagrindą tolimesnėms Lietuvos socialinės ir ekonominės istorijos tyrimams, itin svarbiems Lietuvos visuomenės modernizacijos procesams pažinti, kurie, projekto autorės manymu, leidžia analizuoti Vilniaus pirklius, kaip labiausiai aktyvią Lietuvos gubernijų verslo žmonių grupę, jų veiklos specifiką ir raidos ypatumus, socioekonominę padėtį modernėjančios ekonomikos sąlygomis, veiklos pokyčius, kuriems įtakos turėjo politiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai.

Tyrimų objektas: Vilniaus pirkliai – labiausiai aktyvi Lietuvos gubernijų verslo žmonių grupė, jų socioekonominė ir sociokultūrinė veikla, įvaizdis visuomenėje. Sprendžiami šie uždaviniai: 1) iširti Rusijos imperijos įstatymus, kurie reguliavo pirklių ekonominę veiklą, pirklių ekonominės veiklos sferas ir galimybes XIX amžiuje; 2) ištirti ir į mokslinę apyvartą įvesti naujus XIX a. Lietuvos istorijos šaltinius, susiję su nagrinėjamos temos problemomis; 3) nagrinėti Vilniaus pirklių socialines galimybes, jų labdaringa veiklą, buitį, gyvenimo sąlygas; 5) nustatyti pirkliams skirtų įstatymų raidą, pirklių reakciją į ekonominės veikos įstatyminius pokyčius ir jų įtaką sluoksnio formavimuisi; 6) ištirti pirklių ekonominės veiklos kryptis ir galimybes; 7) išnagrinėti Vilniaus pirklių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, jų vietos ir paskirties įsivaizdavimą modernėjančioje visuomenėje.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.