Glaustas akademinės karjeros aprašymas
2002 m. Vilniaus universitete įgytas Archeologijos magistro laipsnis, darbo tema „Virvelinės keramikos kultūra Pietų Lietuvoje“.
2008 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje apginta biomedicinos mokslų veterinarinės medicinos krypties daktaro disertacija „Galvijų kaulų iš Vilniaus žemutinės pilies osteologinė analizė ir amžiaus nustatymas pagal dantų struktūrą“.
Nuo 2007 m. Istorijos fakultete dirbau asistente ir lektore, nuo 2019 m. – docente.
Lietuvos pajūrio akmens amžiaus gyvenviečių – Šventosios, Nidos, Alksnynės 3 zooarcheologinės medžiagos tyrimai, padėję rekonstruoti gyventojų žvejybos pobūdį, ūkį, mitybą.
Vilniaus pilių zooarcheologinės medžiagos tyrimai, leidę rekonstruoti pilių gyventojų mitybos, medžioklės pobūdį ir kitus kasdienybės aspektus.
Tautų kraustymosi laikotarpio žmonių ir žirgų mobilumo tyrimai, atsakantys į klausimą, apie Lietuvos kapinynuose IV–VI a. palaidotų žmonių ir žirgų kilmę bei galimas migracijų kryptis.
Moksliniai interesai
- Zooarcheologija;
- Baltijos regiono priešistorinės ekonomikos;
- paleomityba ir priešistorinės migracijos;
- medžioklės, žvejybos, gyvulininkystės istorija;
- akmens amžius.
Mokslinės publikacijos
Monografijos
• Povilas Blaževičius, et al., Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.
Straipsniai
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „An Occasional Ornament, Part of Clothes or Just a Gift for Ancestors? The Results of Traceological Studies of teeth Pendants from the Subneolithic Sites in Šventoji, Lithuania“, in: Journal of Archaeological Science: Reports, 2020, vol. 29, p. 1–14, doi.org/10.1016/j.jasrep.2019.102130.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „A Closer Look at Šventoji 2/4 – a Stratified Stone Age Fishing Site in Coastal Lithuania, 3200–2600 cal BC“, in: Lietuvos archeologija, 2019, t. 45, p. 105–143.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „Adapt or die-Response of Large Herbivores to Environmental Changes in Europe During the Holocene“, in: Global Change Biology, 2019, vol. 25, DOI:10.1111/gcb.14733
• Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė, “Archaeoichthyological and Historical Data on fish Consumption in Vilnius Lower Castle during the 14th-17th c.”, in: Estonian Journal of Archaeology, 2019, vol. 23, no. 1, p. 39–55.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., Comb Ware Culture in Lithuania: New Evidence from Šventoji 43, in: Lietuvos archeologija, 2019, t. 45, p. 67–103.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „Diet, Cuisine and Consumption Practices of the first Farmers in the Southeastern Baltic“, in: Archaeological and Anthropological Sciences, 2019, no. 11, p. 4011–4024, https://doi.org/10.1007/s12520-019-00804-9
• Povilas Blaževičius, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, „Late Medieval and Early Modern Bone and Antler Working in the Vilnius Castle Complex“, in: CPAG, 2019, 29, p. 187–201.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „“Seal Scrapers“ from Šventoji – In Search of their Possible Function“, in: Journal of Archaeological Science: Reports, 2019, 27, p. 1–12. DOI: 10.1016/j.jasrep.2019.101928.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „The Story of one Harpoon. Reutilization of an Osseous Projectile from Subneolithic at Šventoji (Lithuania)“, in: CPAG, 2019, 29, p. 237–250.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „Foraging Habitats and Niche Partitioning of European Large Herbivores during the Holocene – Insights from 3D Dental Microwear Texture Analysis, in: Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology, 2018, vol. 506, p. 183–195.
• Povilas Blaževičius, Saulius Rumbutis, Giedrė Piličiauskienė, „Paukščiai Vilniaus pilyse“, in: Povilas Blaževičius, et al., Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 103–131.
• Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė, „Žinduoliai Vilniaus pilyse“, in: Povilas Blaževičius, et al., Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 19–101.
• Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė, „Žuvys Vilniaus pilyse“ in: Povilas Blaževičius, et al., Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 133–155.
• Povilas Blaževičius, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, „Bone Artefacts: Witnesses to the Lives of the Inhabitants of the Vilnius Castle Complex and the Palace of the Grand Dukes of Lithuania“, in: ed. E. Russow, Pühakud, piiskopid, linnad ja linnused: ajarännakuid kesk- ja varauusaega: uurimusi Jaan Tamme auks / Saints, Bishops, Towns and Castles: Time Travels into Middle and Early Modern Ages: Studies in Honour of Jaan Tamm, Tallinn: Tallinna Ulikool, 2017, p. 183–216.
• Dalia Kisielienė, Gytis Piličiauskas, Giedrė Piličiauskienė, „Deconstructing the Concept of Subneolithic Farming in the Southeastern Baltic“, in: Vegetation history and archaeobotany, 2017, vol. 26, no. 2, p. 183–193.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „Human-Horse Burials in Lithuania in the Late Second to Seventh Century AD: A Multidisciplinary Approach“, in: European Journal of Archaeology, 2017, vol. 20, no. 4, p. 682–709.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „Reconstructing Subneolithic and Neolithic Diets of the Inhabitants of the SE Baltic Coast (3100–2500 cal BC) Using Stable Isotope Analysis“, in: Archaeological and Anthropological Sciences, 2017, vol. 9, no. 7, p. 1421–1437.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „The Transition from Foraging to Farming (7000–500 cal BC) in the SE Baltic: A re-evaluation of Chronological and Palaeodietary Evidence from Human Remains“, in: Journal of Archaeological Science: Reports, 2017, 14, p. 530–542.
• Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, „Bone Tools at the Neolithic Sites of Šventoji, Lithuania: Used Materials and Working Methods, in: ed. ,Vitezović S., Close to the Bone: Current Studies in Bone Technologies, Belgrade, 2016, p. 188–200.
• Heidi Luik, Gytis Piličiauskas, Giedrė Piličiauskienė, „Reconsidered Late Mesolithic and Early Neolithic of Lithuanian Coast: Smeltė and Palanga Sites“, in: Estonian Journal of Archaeology 2015, vol. 19, no. 1, p. 3–28.
• Alina Mikolėnaitė, Giedrė Piličiauskienė, Ernestas Vasiliauskas, „The Zooarchaeological Investigation of Žagare II (Žvelgaitis) Hillfort and Manor Site“, in: Archaeologija un etnografija, 2014, vol. 28, p. 111–124.
• Giedrė Piličiauskienė, „Zooarcheologiniai radiniai Lietuvoje“, in: sud. L. Vedrickienė, Archeologinių radinių konservavimas nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuos, Vilnius: Lietuvos muziejų asociacija, 2014, p. 327–340.
• Giedrė Piličiauskienė, „Zooarcheologiniai tyrimai“, in: sud. Algimantas Merkevičius, Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos Lietuvos praeities pažinti, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 106–136.
• Ieva Masiulienė, Giedrė Piličiauskienė, „Animal Breeding and Butchering: a Glimpse from old Klaipėda, in: Archaeologia Baltica, 2011, vol. 16, p. 168–185.
• Gytis Piličiauskas, Giedrė Piličiauskienė, „Archeologiniai tyrimai Ukmergėje, Utenos gatvėje“, in: Lietuvos archeologija, 2011, t. 37, p. 217–250.
• Giedrė Piličiauskienė, et al., „Arklių ir galvijų amžiaus nustatymo metodų pagal dantų aukštį įvertinimas“, in: Veterinarija ir zootechnika, 2008, t. 41, nr. 63, p. 101–106.
• Giedrė Piličiauskienė, „Galvijų bandos struktūros pokyčiai XIV-XVII a. Vilniaus žemutinės pilies teritorijos PV dalyje“, in: Lietuvos archeologija, 2008, t. 33, p. 123–136.
• Jurgita Baublienė, Linas Daugnora, Giedrė Piličiauskienė, „Galvijų lyties nustatymas pagal XIV-XVII a. plaštakų osteometrinę medžiagą, in: Veterinarija ir zootechnika, 2006, t. 34, nr. 56, p. 40–45.
• Linas Daugnora, Giedrė Piličiauskienė, Snieguolė Veličkaitė, „VII–XVII a. Lietuvos arkliai pagal plaštakų ir pėdų kaulų osteometrinę analizę“, in: Veterinarija ir zootechnika, 2006, t. 33, nr. 55, p. 8–15.
• Giedrė Grinevičiūtė, „Gribašos 4-oji akmens amžiaus gyvenvietė“, in: Archaeologia Lituana, 2002, t. 3, p. 5–33.
• Giedrė Grinevičiūtė, „Virvelinė keramika Pietų Lietuvoje“, in: Lietuvos archeologija, 2000, 19: 109-124.
Mokslinių tyrimų projektai
- Šunys Lietuvoje XIII-XVIII a.: veislių ištakos, paskirtis ir auginimo kultūra
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba
programa: mokslininkų grupių projektai
sutarties nr.: (sudarinėjama)
data: 2020–2022
pareigos: vykdytoja
projekto turinys: atlikus zooarcheologinius, DNR, stabiliųjų izotopų bei istorinius tyrimus visapusiškai apibūdinti XIII–XVIII a. Lietuvos šunis
projekto rezultatai: prasidėjęs projektas - Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba
programa: mokslininkų grupių projektai
sutarties nr.: S-MIP-19-67
data: 2019–2021
pareigos: vadovė
projekto turinys: atlikus IV–VI a. žmonių bei žirgų stroncio ir deguonies stabiliųjų izotopų tyrimus, nustatyti Tautų kraustymosi laikotarpiu Lietuvos kapinynuose palaidotų žmonių ir žirgų kilmę, identifikuoti galimai vykusias migracijas, jų kryptis bei įvertinti socialinį jų aspektą
projekto rezultatai: prasidėjęs projektas - Osteologinė medžiaga kaip lituanistinių tyrimų šaltinis: pažinimas, sisteminimas ir prieiga
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba
programa: valstybinė Lituanistinių tyrimų ir sklaidos programa 2016–2024 m.
sutarties nr.: S-LIP-18-50
data: 2018–2020
pareigos: vykdytoja
projekto turinys: inventorizavus, susisteminus ir paviešinus Vilniaus universitete saugomą antropologinę bei zooarcheologinę kolekciją, pristatyti osteologinę medžiagą kaip specifinį, patikimą ir vertingą praeities visuomenių tyrimų šaltinį
projekto rezultatai: http://www.osteo.mf.vu.lt/apie-vu-osteologine-kolekcija/ - Vilniaus pilių gyventojai XIV-XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba
programa: valstybinė Lituanistinių tyrimų ir sklaidos programa 2016–2024 m.
sutarties nr.: LIP-015/2016
data: 2016–2018
pareigos: vykdytoja
projekto turinys: ištirta Vilniaus pilių zooarcheologinė medžiaga, kurios tyrimų rezultatai, įvertinti archeologinių ir istorinių tyrimų kontekste, suteikė unikalių duomenų apie Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą, supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybą, gyvulių auginimo specifiką, medžioklės pobūdį, atliekų tvarkymą ir kt.
projekto rezultatai:
kolektyvinė monografija Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018
straipsniai:
• Luik H., Piličiauskienė, Blaževičius P. 2019. Late Medieval and Early Modern bone and antler working in the Vilnius castle complex. CPAG 29: 187–201.
• Piličiauskienė G. Blaževičius P. 2019. Archaeoichthyological and historical data on fish consumption in Vilnius Lower Castle during the 14th-17th c. Estonian Journal of Archaeology, 23(1): 39–55.
• Dambrauskaitė, N. 2018. Valdovo pasninkas: žuvies vartojimas ir reikšmė Žygimanto Augusto virtuvėje istoriniais ir zooarcheologiniais duomenimis. Lituanistica, 64, 3(113): 169–178.
• Zarankaitė-Margienė, T., 2018. Medžiojamosios faunos ir medžioklės produktų vertės bei kainos LDK valdovo aplinkoje XV a. pab.–XVI a. II p. Lituanistica, 64, 2(112): 81–98.
• Luik H., Blaževičius P., Piličiauskienė G. 2017. Bone artefacts: witnesses to the lives of the inhabitants of the Vilnius Castle complex and the Palace of the Grand Dukes of Lithuania. In: Saints, bishops, towns and castles Time travels into Middle and Early Modern Ages. Studies in Honour of Jaan Tamm. ed. E. Russow. Muintasaja Teadus 27: 183–216. - Lietuvos pajūrio neolitizacija
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba
programa: Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“. Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“
sutarties nr.: VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-021
pareigos: vykdytoja
projekto turinys: Lietuvos pajūrio neolitizacijos pradžia, eiga, pobūdis
Projekto rezultatai (svarbiausi):
Piličiauskas, G., Luik, H., Piličiauskienė, G., 2015. Reconsidering Late Mesolithic and Early Neolithic of the Lithuanian coast: the Smeltė and Palanga sites. Estonian Journal of Archaeology 19(1):3–28.
Piličiauskas, G, Piličiauskienė, G, Jankauskas, R., Dupras, T., 2017. Reconstructing Subneolithic and Neolithic diets of the inhabitants of the SE Baltic coast (3100–2500 cal BC) using stable isotope analysis. Archaeological and Anthropological Sciences 9(7): 1421–1437.
Piličiauskas G., Jankauskas R., Piličiauskienė G., Craig O., E., Charlton D., Dupras T., 2017. The transition from foraging to farming (7000–500 cal BC) in the SE Baltic: A re-evaluation of chronological and palaeodietary evidence from human remains. Journal of Archaeological Science: Reports 14:530–542.
Mokslo sklaidos, mokslo taikomieji ir kiti projektai:
Užsakomieji tyrimai / zooarcheologiniai tyrimai
Užsakomieji tyrimai vykdomi nuolat, dažniausiai tiriama Vilniuje, Klaipėdoje ir kt. miestuose, miesteliuose bei piliakalniuose archeologinių tyrimų metu surinkta negausi zooarcheologinė medžiaga. Toliau pateikiami tiktai reikšmingesni pastarųjų metų užsakomieji tyrimai:
- Karaimų g. 14, 35, Trakai
užsakovas, finansavimas: IĮ Juodasis ežys
data: 2019 m.
pareigos: tyrimų vykdytoja;
projekto turinys ir rezultatai: ištirta Trakuose, dviejuose Karaimų g. sklypuose archeologinių tyrimų metu surinkta XVI–XVIII a. zooarcheologinė kolekcija, jos tyrimai suteikė naujų ir labai įdomių duomenų apie išskirtinę Trakų gyventojų mitybą bei ūkį. - Klaipėdos pilis
užsakovas, finansavimas: Klaipėdos universitetas
data: 2018 m.
pareigos: tyrimų vykdytoja;
projekto turinys ir rezultatai: ištirta Klaipėdos pilies archeologinių tyrimų metu surinkta XIII – XVIII a. zooarcheologinė kolekcija, jos tyrimai suteikė duomenų apie pilies gyventojų mitybą, ūkinę veiklą, naminių ir laukinių gyvūnų rūšių morfologiją ir kt. - Gertrūdos g. 51, Kaunas
užsakovas, finansavimas: UAB „Statybų archeologija“
data: 2018 m.
pareigos: tyrimų vadovas
projekto turinys ir rezultatai: ištirta Kaune, Gertrūdos g. archeologinių tyrimų metu surinkta reprezentatyvi zooarcheologinė kolekcija, kurios tyrimai suteikė duomenų apie XV – XVIII a. kauniečių mitybą, ūkinę veiklą, įvairių rūšių naminių ir laukinių gyvūnų morfologiją ir kt.
Dalyvavimas mokslo asociacijose
- Europos archeologijos asociacija / European Association of Archaeologists (EAA)
veiklos pobūdis ar sritis:
pareigos: narė
datos: - Tarptautinė archeozoologijos taryba / International Council for Archaeozoology (ICAZ)
veiklos pobūdis ar sritis:
pareigos: narė
datos: - Kaulo dirbinių tyrėjų grupė / Worked Bone Research Group (WBRG)
veiklos pobūdis ar sritis:
pareigos: narė
datos: - Jūros žinduolių tyrėjų darbo grupė / Marine Mammal Working Group (MMWG)
veiklos pobūdis ar sritis:
pareigos: narė
datos: