Skelbimai

Prof. dr. Alfredas Bumblauskas

Siūlomos kursinių ir bakalauro darbų temos:

I. LDK paveldas ir atmintis:

• LDK mūrinis paveldas: 1790 m. Gyventojų surašymo duomenys
• Vokiečių ordino mūrinis paveldas: šaltinių ir tyrimų apžvalga
• Sarmatija=LDK: naujų legendų genezė
• Gotai ir baltai: paramokslas ir mokslo koncepcijos
• LDK vardo likimas pasaulio ir europos žemėlapiuose
• LDK kartografijos paminklai ir jų tyrinėjimai
• Vytauto raštinės raštų kalbos ir Vytauto vardo formos
• Lietuvių abėcėlės raida ir šiuolaikinė „w“ byla
• „Autochtoninė“ Lietuvos daugiakalbystė: analogijų paieškos
• „Žemaičių tautos sunaikinimo“ byla: istorinės realijos, interpretacijos (Telšių teismo procesas)
• „Civitas ruthenica“ – metropolito miestas Vilniuje; tyrinėjimų būklė
• Vilnius – bažnytinės unijos metropolis
• Vilnius ir Rytų krikščionybės šventieji
• “Antrosios Lenkijos” idėja. Analogų paieškos Lietuvos polonizacijai: Airija ir Škotija, Vengrija ir Čekija, Norvegija ir Suomija.

II. Atminties vietos: simboliai ir kontroversijos. Užmarštys:

• Sovietinė Žalgirio atminties genezė
• Liublino unija: kontroversijos
• Gegužės 3-osios konstitucija ir jos įpaveldinimo byla
• 1792 m. liepos 23-oji: užmaršties motyvai
• 1920 m. liepos 12-osios Lietuvos-Rusijos sutartis: slaptojo protokolo byla
• 1921 m. ruduo: antrasis P. Hymanso planas ir jo atmetimas: užmaršties genezė
• 1940 m. birželio 15 d.: kur planas „R“?
• 1944 m. Glintiškės-Dubingiai. Įpaveldinimo byla
• Aukštieji Paneriai – įpaveldinimo interpretacijos
• Rainiai ir Telšiai: trys II pasaulinio karo aukų memorialai
• Lietuvių tradicinės tapatybės simbolių kilmė
• H. Senkiewicziaus „Tvanas“ – Lenkijos atminties vieta ir Lietuva
• H. Senkewicziaus „Kryžiuočiai“ – Lenkijos atminties vieta ir Lietuva
• Vilniaus universiteto atminties galerijos
• LAF’o atsišaukimai: skirtingos atmintys ir užmarštys.

Doc. dr. Donatas Brandišauskas

Siūlomos kursinių darbų temos:

• Sakytinė istorija: Baikalo Amūro Magistralės statybos;
• Sakytinė istorija: Sibiro tremtinių pragyvenimo strategijos;
• Ekspedicijų į Lietuvos žmonių tremties vietas tyrimai.

Doc. dr. Jurgita Verbickienė

Siūlomos kursinių darbų temos:

• Atvykstamojo žydų turizmo organizavimas: privačių gidų veiklos analizė;
• Knygos paie žydus po 1990 m.: kiekybinė ir kokybinė analizė;
• Žydų paveldo pristatymo iniciatyvos. Įtaigumo ir poveikio visuomenei įvertinimas;
• Kaip kalbėti vaikams apie Holokaustą: gerųjų užsienio patirčių identifikaviams ir analizė;
• Etninių ir konfesinių bendruomenių paveldo pristatymas XXXX vietovėje/ regione: galimybių studija;
• Žydų krautuvė tarpukario Lietuvoje: istorinė rekonstrukcija;
• Lietuvos žydų istorija ir jos kontekstai Lenkijos žydų istorijos muziejuje “Polin”;
• Žydų ir miestiečių santykiai LDK miestuose;
• Žydų repatriacija iš sovietinės Lietuvos;
• Žydų saviveikla sovietinėje Lietuvoje;
• Iš Lietuvos kilusių žydų organizacijos užsienyje: veikla ir nariai, Lietuvos suvokimo kontekstai;
• Karaimų dvasinio lyderio Serajos Šapšalo kolekcija: struktūra ir kilmė;
• Etninių ir konfesinių mažumų istorijos ir kultūros pristatymas krašto muziejuose: situacijos įvertinimas ir galimybių studija;
• Žydų ekonominio gyvenimo tarpukario Lietuvoje rekonstrukcija: xxxx vietovės atvejis;
• Šiandienos Lietuvos visuomenės žinios apie žydus/ totorius/ karaimus: jų šaltiniai ir kokybinis įvertinimas;
• Kapinės Lietuvos atminties kultūroje;
• Žydų kvartalų sudarymo tendencijos LDK;
• Žmogaus amžiaus supratimas ir jo nusakymas (gali būti tyrinėjama skirtingais istoriniais laikotarpiais).

Doc. dr. Eligijus Raila

Doc. dr. Aurelijus Gieda

Siūlomi kursinių ir bakalauro darbų teminiai blokai:

• Istorika ir istoriografijos istorija: Lietuvoje ir Europoje;
• Europos idėjos istorija;
• Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje: sąryšiai, identitetas, atmintis;
• Lietuvos intelektualinė istorija: autoriai, idėjos, tekstai;
• Lietuvos inteligentijos istorija: grupės, ideologijos, veiklos programos;
• Istorijos didaktikos ir istorijos metodikos tradicija Lietuvoje;
• Vasario 16-osios minėjimų tradicija: atmintis, idėjos, diskursai;
• Kultūra, istoriografija ir atmintis išeivijoje (1944–1993);
• 1883–1940 metų Lietuvos kultūros profiliai: kultūros ir mokslo institucijos, švietimas, radijas, kinas, laisvalaikis, kasdienybė ir šventės, reklama, kalendoriai, socialinė kritika, politinė kultūra, atmintis, lietuvybės paieškos kultūroje, juokas ir satyra, sportas ir transportas <...>. 

Doc. dr. Rūta Šermukšnytė

Siūlomos kursinių darbų temos:

• Idealaus istorijos vadovėlio idėja tarpukario Lietuvoje;
• Etnografinio muziejaus vaidmuo ir perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje;
• Pilietiškumo ugdymas parodinėmis priemonėmis. Valstybės pažinimo centras: koncepcioja ir edukacinė vertė;
• Skaitmeninės patirties panaudojimas mokant istorijos: kompiuterinių mokomųjų programų ir priemonių istorine tematika analizė; 
• Istorijos mokymo sovietizavimas – „Tarybinio mokytojo“ analizė; 
• Kaip sudominti vaikus mokykline istorija? Didaktinių principų ir „gerųjų pavyzdžių“ analizė;
• „Kuriozai“ muziejų edukacijoje Lietuvoje: edukacinių programų temų ir turinio tyrimas; 
• Muziejaus edukatoriaus Lietuvoje portretas.
• Lietuvos jūrų muziejaus fenomenas
• Laida „Istorijos detektyvai“
• Muziejaus edukatoriaus portretas
• Kino, TV, muzikos muziejai: koncepcijos ir lietuviškų pavyzdžių analizė
• Vaizdai - informacijos šaltinis ar iliustracija istorijos pasakojimui? Lietuviškų istorijos vadovėlių analizė

Doc. dr. Grigorijus Potašenko

Siūlomos kursinių ir bakalauro darbų temos (temos gali būti tikslinamos konsultacijų metu):

I. Lietuvos etnokultūrinė įvairovė, mažumos ir jų kultūros paveldas: „ilgoji“ istorija

• Stačiatikybės istorija Lietuvoje: 13–20 a.: paplitimas ir raida, religinė ir socialinė padėtis, santykiai su katalikais ir unitais; 
• Sentikybės istorija Lietuvoje: 17– 21 a. pradžia;
• Lietuvos rusų, ukrainiečių ir baltarusių paveldas XIX – XX a.: objektai, kompleksai, personalijos ir interpretacijos problemos;
• Lietuvos lenkų ir vokiečių paveldas XIX – XX a.: objektai, kompleksai, personalijos ir interpretacijos problemos;
• Tautų Sąjunga ir etninės mažumos Europoje: 1919-1939 m.;
• Lietuvos politinė struktūra ir etninė politika 1918-1940 m.: integracijos politika ir socialinė įvairovė dominuojančios tautinės/etninės savimonės šalyje;
• Lietuvos partizanai ir migrantai/vietiniai rusai pokaryje: 1944 – 1953 m.;
• Rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kiti sovietinėje Lietuvoje: migracija, socialinė padėtis, personalijos;
• Prozorovai, Jegorovai, Nikitinai, Pimonovai Lietuvoje XIX – XX a.: giminės geneologija, religinė, ūkinė ir visuomeninė veikla;
• Ikonų tapybos tradicijos Lietuvoje XIX–XXI a. pradžioje: unitai, stačiatikiai, sentikiai, katalikai.

II. Lietuvos visuomenės ir  kultūros istorija. Lietuviškumas ir etninių mažumų istorija, jų teisių apsauga ir kultūros paveldas: „trumpoji“ istorija ir dabartis:

• Europos kultūrinė įvairovė: daugiakultūriškumo idėjos iškilimas ir nuopuolis? Naujos diskusijos apie įtraukimą ir adaptaciją moderniose visuomenėse;
• Etninė adaptacija ir politika Europoje: daugumos ir mažumų santykiai, bendri etninių mažumų apsaugos standartai,  įvairios etninės politikos strategijos ir skirtingos praktikos;
• Etinių mažumų paveldas šiuolaikinėje Lietuvoje: įpaveldinimas, interpretacijos, klastojimai;
• Valstybinė kalba (-os) ir daugiakalbystė šiuolaikinėje Europoje: skirtingi modeliai ir patirtys lyginamojoje perspektyvoje;
• Rytų ir Vidurio Europa po 1989 m.: daugiakultūrės šalys be nuoseklienės daugiakultūriškumo politikos?
• Lietuvos etninė politika ir mažumos 1990–2019 m.: tarp kultūros pliuralizmo ir dominavimo (strategijos ir etapai);
• Etnokultūrinės įvairovės adaptacija ir mažumos Lietuvoje 1990–2019 m.: švietimo ir kalbos politika;
• Lietuva, Latvija, Estija 1990-2019 m.: visuomenės integracijos politikos ir etninės mažumos.

III. Teoriniai aspektai

• Nacionalizmas, tautiškumas, tauta, etninė mažuma: R. Brubaker, W. Kymlicka, Ch. Taylor ir kt. pozicijos;
• Daugiakultūriškumas: idėja, ideologija, judėjimas;
• Naujoji kultūros istorija.

Doc. dr. Aurimas Švedas

Siūlomos kursinių darbų temos:

Doc. dr. Salvijus Kulevičius

Siūlomos kursinių ir bakalauro darbų temos, susijusios su: 

• paveldosaugos istorija, teorija ir praktika;
• atminties studijomis.

Doc. dr. Genutė Kirkienė

Kursiniams ir bakalauro darbams siūloma tematika:

• LDK senosios giminės (xx) ir jų tradicija; 
• Vilnius kaip Bažnytinės unijos centras: tyrinėjimų būklė (reikalinga lenkų k.);
• Vilniaus miesto krimonogeninė situacija XVIII a. pab.- XIX a.pradžioje; 
• Vilniaus universiteto kilnojamųjų kultūros turtų kaupimas - xxx muziejai, kolekcijos; 
• Vilniaus universiteto turtų (xxx muziejų, kolekcijų) išdalijimas Rusijos institucijoms;  
• Dvarų kasdienybės paveikslas / rekonstrukcija remiantis inventoriais, bei išlaidų knygomis; 
• LDK atminties vietos  kaimyninių šalių (x) istorinėje kultūroje.

Dr. Bernardas Gailius

Kursinių darbų temos:

• Ginkluoto civilių pasipriešinimo Europoje Antrojo pasaulinio karo metais priežastys;
• Generolo Konstantino Kleščinskio byla;
• Valstybės gynimo idėja Lietuvos visuomenėje: nuo 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų iki 1944-1953 m. partizanų karo;
• Komunistinis pogrindis ir jo vertinimai Lietuvoje 1918-1940 m.;
• 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas: kodėl žlugo demokratija?
• Lietuva 1944-1953 m. partizanų ateities vizijose.

Bakalauro darbų temos:

• XX a. vidurio Ginkluoto pasipriešinimo sąjūdžių Lietuvoje ir Ukrainoje palyginimas;
• Visuomenės santykis su kontržvalgyba ir politine policija 1918-1925 m. ir 1927-1939 m. laikotarpiais.

Dr. Artūras Vasiliauskas

Kursinių darbų temos:

• LDK XVII amžiaus antros pusės testamentai kaip egodokumentas;
• Seimelių dokumentai XVII antros pusės - XVIII amžiaus pirmos pusės LDK pavietų knygose;
• Valstiečių kasdienybės aspektai LDK XVIII  teismų dokumentuose;
• Šiuolaikinės pseudomokslinės teorijos apie senovės baltų civilizaciją.

Dr. Inga Leonavičiūtė

 Siūlomi kursinių ir bakalauro darbų teminiai blokai (detalesnės temos derinamos individualiai):

• Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009-ieji (Istoriografiniai / šaltinotyriniai / atminties detalizavimai);  
• Vilniaus universiteto istorija (detalesnė tematika: studentijos istorija; Stepono Batoro universitetas; senojo universiteto atmintis Stepono Batoro universitete; universiteto jubiliejai, ypač 1929 ir 1939 m.; SBU uždarymo klausimas 1939 m.); 
• Vilniaus universiteto dokumentinis (plačiąja prasme) paveldas; 
• LDK vizualiniai šaltiniai. Vaizdinis paveldas;
• LDK dokumentinis (plačiąja prasme) paveldas Lietuvos / užsienio šalių atminties institucijose;
• Lietuva Viduramžių kartografijoje;
• Lietuva Renesanso ir Naujųjų laikų Europos / pasaulio kartografijoje;
• LDK kartografinis paveldas; 
• Kartografinis paveldas Lietuvos atminties institucijose.

Dr. Loreta Skurvydaitė

Siūlomi kursinių darbų teminiai blokai:

• Temos iš LDK Heraldikos srities:
  • LDK Heraldikos raidos tendencijos;
  • Pagrindiniai LDK Heraldikos elementai;
  • LDK Heraldikos formavimosi aplinkybės;
  • Miestų ir asmenų Heraldika.
• Temos iš Vilniaus universiteto istorijos.

Dr. Nerijus Babinskas

Siūlomos kursinių ir bakalauro darbų teminiai blokai (konkreti tema derinama individuliai):

• Istorinių mezoregionų (Mitteleuropa, Norden ir panašiai) sampratos ir tyrimo prieigos;
• Visuotinės istorijos atnaujinimo koncepcijos ir istorinio mąstymo globalizavimo idėjos: gilioji, didžioji istorija, neuroistorija ir kita;
• Istoriniai Europos pasieniai lyginamosios istorijos ir sociologijos požiūriu: ypač ikimodernūs ir ankstyvieji naujieji laikai;
• Metodologinio nacionalizmo įveikos būdai istoriografijoje: transnacionalinė, globalinė istorija ir kita.

• Sociogamtinės istorijos (социоестественная история) paradigma: idėjų kritinė analizė (tik kursinis, būtina skaityti rusiškai)

• Ankstyvųjų Vidurio Europos monarchijų sociopolitinės raidos ypatumai (tik kursinis, būtina skaityti rusiškai, pageidautina – ir lenkiškai arba čekiškai) 

• Antikinio gamybos būdo koncepcija anglosaksiškoje istoriografijoje (tik kursinis; būtina skaityti angliškai)

Dr. Dovilė Troskovaitė

Siūlomos kursinių ir bakalauro darbų temos:

• Vytauto Didžiojo kulto formavimasis Lietuvos nekrikščioniškose bendruomenėse ir jo raiška bendruomeninėse praktikose;
• Lietuvos etninių mažumų organizacijos tarpukariu: steigimas, veikla, reikšmė bendruomenių tapatumui;
• Valstybinių švenčių minėjimas Lietuvos nekrikščioniškose bendruomenėse XX a. pirmoje pusėje;
• Šiuolaikiniai etninių mažumų muziejai ir ekspozicijos Lietuvoje: idėja, turinys ir rekomendacijos;
• Sovietizacija ir jos poveikis Lietuvos  nekrikščioniškoms bendruomenėms (interviu metodas).

Lekt. Dalia Vitkauskaitė

Dr. Akvilė Naudžiūnienė

Siūlomos kursinių ir bakalauro darbų temos (temos tikslinamos konsultacijų metu):

• Štetlų istorijos Lietuvoje XIX a. - XX a. pr. ir jų paveldas po 1990-ųjų (konkrečiu atveju identifikuojant atskirą štetlą tyrimui)

• Nuobodžioji istorija: mokyklinių Lietuvos istorijos datų ir faktų naratyvo analizė

• Lietuvos istorijos mokymas(is) tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje po 1990-ųjų

• Lietuvos istorijos mokymas(is) lietuvių diasporose (konkrečiu atveju identifikuojant tam tikrą diasporos bendruomenę)

• "Ekrano" gamykla Panevėžyje (1962-2006 m.): socioistorinių pokyčių dimensija

• Istoriko tapatybės raida nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje: savirecepcija ir visuomenės recepcija