Kultūros istorija ir antropologija
Kultūros istorija ir antropologija – kūrybinė istorija
Programa, tarptautinių ekspertų nuomone, pasižymi tarpdiscipliniškumu, kūrybingumo ugdymu ir profesionaliais dėstytojais. Praeities ir dabarties, visuomenės ir kultūros istorijos temos nagrinėjamos antropologijos, sociokultūrinės istorijos, atminties ir kultūros studijų požiūriu. Programoje studijuojama istorijos politika, meno istorija, paveldas, kasdienybė, modernybė ir postmodernizmas, sociologija, turizmas ir kt. Įgytos žinios leidžia suprasti visuomenę ir kurti tai, kas yra ar bus reikšminga. Modulinė studijų sistema leidžia tolygiai paskirstyti krūvį ir susidaryti individualų „studijų portfelį“. Greta pagrindinių studijų galima rinktis „specializacijas” – kultūrinio turizmo arba etninių mažumų istorijos. Taip pat studijuojantieji gali rinktis gretutines studijas, taip papildant savo išsilavinimą pedagogikos, skandinavistikos, anglų, prancūzų ar vokiečių filologijų, filosofijos, socialinių mokslų ir kitomis žiniomis, kompetencijomis.
Turinys ir pasiekti rezultatai
Asmuo, baigęs Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programą, turi teorinių žinių, kurias sudaro kultūros istorijos ir istorinės antropologijos pamatinės koncepcijos ir metodologijos, istorijos didaktikos žinios; suvokia istorijos mokslo ir taikomųjų istorijos sričių (paveldosaugos, kultūrinio turizmo, muziejininkystės ir kt.) ryšį. Jis geba atlikti istorinius-antropologinius tyrimus – istoriografijos bei šaltinių paiešką, juos analizuoti, sisteminti bei vertinti; turi tvirtų rašytinės ir žodinės komunikacijos įgūdžių. Absolvento studijų programos apimtis - 240 kreditas (pagrindinės studijų krypties (šakos) dalykai (moduliai) - 225 kreditai, bendrieji universitetinių studijų dalykai (moduliai) - 15 kreditų).
Kvalifikacijos teikiamos galimybės
Programa orientuota į profesionalizacijos įvairovės atvėrimą. Studijų tikslas ruošti specialistus, išmanančius istorijos taikomumą ir konceptualumą. Programos absolventų įgūdžiai ir gebėjimai gali būti plačiai pritaikomi tiek atminties (ir kultūros plačiąja prasme) institucijose (archyvai, muziejai, bibliotekos), tiek naujuose visuomeninės ir komercinės istorinės kultūros ir politikos srityse (tautinės ir socialinės mažumos, informacinė visuomenė, tarpkultūrinė komunikacija, tapatybių ir atminčių konfliktai, paveldas, kultūrinis turizmas etc.).
Klausk studento
Liveta Šikarskaitė, Kultūros istorijos ir antropologijos studijų prgramos IV kurso studentė. El. paštas
Istorija – aktuali praeitis