Istorijos fakultetas kviečia rinktis Istorijos magistro studijų programą. Ši programa suteikia galimybę studijuoti jau pasiteisinusias ir tradicinėmis tapusias naujosios istorijos arba medievistikos kryptis. Be jų studentams siūloma nauja sociokultūrinės istorijos kryptis, kuri gimė reaguojant į studijų ir tyrimų aktualijas: didėjantį tarpdiscipliniškumą, atminties kultūros ir kasdienybės tyrimų proveržį. Istorijos bakalauro studijų programos kertiniai teminiai blokai – LDK politinė, socialinė ir kultūros istorija, Lietuvos modernėjimo raida, sovietikos ir totalitarizmo studijos, karo istorija nagrinėjami platesniame erdvės ir laiko horizonte, lavinami studentų įgūdžiai kritiškai permąstyti ir tyrinėti jiems būdingus reiškinius ir procesus. Istorijos magistro studijų programa prieš keletą metų buvo atnaujinta ne tik turinio, bet ir studijų formų plotmėje: daugiau kursų skaito po kelis dėstytojus, peržiūrėtas paskaitų ir seminarų santykis, numatytas lankstus paskaitų grafikas ir įvairios studentų savarankiško darbo bei atsiskaitymo formos.

Studijų programoje dėstomi kursai nuolat atnaujinami, studentų pasirinkimui siūlomi nauji:

• Socialistinė modernizacija Vidurio ir Rytų Europoje: atmintis ir aplinka (prof. dr. Arūnas Streikus, prof. dr. Marija Drėmaitė) – svarstys socialistinės modernizacijos reiškinį po Antrojo pasaulinio karo ir jo santykį su regiono valstybių atminties kultūrų bei gyvenamosios aplinkos kaita;
• XX a. sociokultūrinė kasdienybė ir istorija (asist. dr. Norbertas Černiauskas, asist. dr. Valdemaras Klumbys, doc. dr. Tomas Vaiseta) – gvildens XX a. Lietuvos socialinę bei kasdienybės istoriją plačiame Europoje ir SSRS vykusių procesų kontekste;
• Lietuva ir Europa XIII-XVII a.: valstybės ir visuomenės struktūros (asist. dr. Tomas Čelkis,) – struktūrų istorijai skirtas dalykas remiasi XIII-XVII a. Lietuvos ir Europos valstybių ir visuomenių institucijų bei struktūrų istorijos lyginimu;
• Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida (prof. dr. Jurgita Verbickienė) – kursas orientuotas į praktinių studentų kompetencijų ugdymą, idėjų formulavimą, įgyvendinimą bei sklaidą.
• Šiuolaikinių karų istorinė analizė (asist. dr. K. Kilinskas, asist. dr. I. Zakšauskienė, asist. dr. A. Abromaitis) – kursas suteikia šiuolaikinių karinių konfliktų analizės instrumentus, valstybių saugumo ir karinių konfliktų teorijos žinias, gebėjimą taikyti istorijos mokslo žinias bei metodus karo ir saugumo tyrimų lauke.
• Tarpdisciplininis seminaras. Žmogus be vietos: priverstinė gyventojų migracija XX-XXI a. Europos istoriniuose, kultūriniuose ir teisiniuose kontekstuose (asist. dr. Norbertas Černiauskas) – seminaras skirtas aktualioms politinėms ir sociokultūrinėms šiandieninio pasaulio problemoms, su kuriomis tiesiogiai ar kontekstuoliai susiduria Europos visuomenės bei valstybės, analizuoti.
• Mikroistorija: euristika, metodas, naratyvas (doc. dr. E. Saviščevas, asist. dr. M. Jakulis) – studentai supažindinami su mikroistorijos tyrimo metodais ir jų taikymu, formuojami mikroistorijos teksto rašymo įgudžiai.

Su Istorijos magistro studijų programos studijų planu susipažinkite čia.

Baigę istorijos magistrantūros studijas studentai gali toliau studijuoti Istorijos krypties doktorantūros studijose.

Istorijos fakultetas kviečia rinktis vienintelę Lietuvoje Archeologijos magistro studijų programą. Programa suteikia galimybę gilinti ir praplėsti bakalauro studijose įgytas žinias bei kompetencijas tiek tematiniu, tiek metodologiniu aspektu, siūlo naujus studijų dalykus, kuriuos skaito Archeologijos katedros ir kviestiniai dėstytojai. Programos turinys nuolat atnaujinamas, siūlomos naujos, į studento individualius interesus orientuotos, studijų formos, stiprinamas bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. 

Archeologijos magistro studijų programos tikslas – sudaryti sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių savarankiškai atlikti ir organizuoti archeologijos tyrimus (fundamentinius ir taikomuosius), integruoti kitų mokslų galimybes sprendžiant mokslinę problemą, vykdyti projektinę veiklą mokslo ir kultūros srityse (parengti ir įgyvendinti archeologinio paveldo sklaidos visuomenei projektą), ugdyti(s) analitinius gebėjimus, kritinį mąstymą, darbo grupėje kompetencijas. Programa siekia parengti aukštos kvalifikacijos, plataus akiračio profesionalus, galinčius dirbti padidintos atsakomybės darbą archeologijos, paveldosaugos, kultūros, turizmo, švietimo, viešojo administravimo srityse valstybiniame ir privačiame sektoriuje, taip pat susikurti darbo vietą. Absolventai gali rinktis ir akademinės karjeros kelią, tęsdami studijas doktorantūroje arba dirbdami  tiriamąjį darbą mokslinėse institucijose.

Studijų programos sandara. Privalomiesiems studijų dalykams pirmo kurso I ir II semestruose skirta po 10 kreditų. Dalykai Kraštovaizdžio archeologija: tyrimų strategijos ir metodai I ir Kraštovaizdžio archeologija: tyrimų strategijos ir metodai II formuoja programos struktūrą metodologine prasme. Magistrantūros tiriamasis seminaras (I semestras) siūlo gilinti bakalauro studijose įgytas žinias reaguojant į šiuolaikines archeologijos mokslo aktualijas, sudaro sąlygas studentams kelti naujas tyrimų idėjas „ieškant“ individualaus magistratūros studijų profilio. II semestro privalomasis dalykas Archeologijos mokslo ir paveldo pristatymo praktinis seminaras, vykdomas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, ne tik gilinsis į archeologinio paveldo perteikimo visuomenei problematiką, bet ir pasiūlys tokį projektą parengti ir įgyvendinti.

Pasirenkamiems studijų programos dalykams pirmo kurso I ir II semestruose skirta po 20 kreditų. Rudens semestro dalykai Titnago inventorius ir akmens amžiaus archeologijos teorinės-metodologinės problemos; Bronzos amžiaus archeologija: tiriamasis seminaras; Geležies amžiaus archeologijos problemos: tiriamasis seminaras; Istorinės archeologijos šaltiniai: numizmatika, heraldika ir sfragistika, istorinė geografija ir kartografija siūlys gilinti teorines ir praktines specialybės žinias atsižvelgiant į individualius studijuojančiųjų interesus. Dalykas Archeologija mokslo ir kultūros projektuose siūlys įgyti praktinių kompetencijų projektų idėjų formulavimo, projektų paraiškų ir jų biudžeto parengimo, projektų planavimo, įgyvendinimo ir vadybos srityje. Pavasario semestro dalykai Geoarcheologija; Nuo lauko darbų iki tyrimų laboratorijose: archeobotaniniai ir zooarcheologiniai tyrimai archeologijoje; Baltijos regiono biologinė istorija: nuo morfologijos iki genetikos yra skirti archeologijos mokslo bei susijusių sričių teorinėms ir metodologinėms problemoms nagrinėti, didelis dėmesys skiriamas praktinėms užduotims. Dalykas Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba siūlys įgyti žinių apie Lietuvos ir regiono paveldo tvarkybos istoriją, taikytas bei taikomas metodikas, tvarkybos darbų projektus. Dalykas Kultūros istorijos teorinės ir didaktinės problemos nagrinės aktualiais Lietuvos kultūros istorijos tyrimų ir perteikimo visuomenei problemas.

Antrieji studijų metai skirti praktikoms (30 kreditų) bei baigiamojo magistro darbo rengimui (30 kreditų). Magistro taikomoji praktika nėra privaloma – pagal individualų studijų planą galima rinktis dalykus iš Archeologijos, kitų IF ar VU vykdomų studijų programų (15 kreditų).

Su Archeologijos magistro studijų programos planu susipažinkite čia.