Lietuvos mokslo taryba: Bendra Lietuvos–Ukrainos mokslinių tyrimų programa
Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis
TAP LU-6/2016
Trukmė: 2016–2017
Vadovė: Genutė Kirkienė
Projekto turinys: Projekto tikslas – remiantis esamos (ukrainiečių atveju) ar potencialios (lietuvių atveju) atminties vietos – Vilniaus Švč. Trejybės cerkvės ir vienuolyno – atveju kompleksiškai (apimant plačius istorinius, menotyrinius, kultūrologinius, antropologinius ir kitus kontekstus) ištirti Kijevo metropolijos (stačiatikių, o nuo 1596 unitų) vietą ir vaidmenį LDK istorijoje; aktualizuoti ir populiarinti bendrą LDK paveldą kaip daugiatautį ir daugiakultūrinį darinį; kurti bendras buvusios LDK erdvės visuomenių (lietuvių, ukrainiečių ir kt.) kultūrines atmintis. Projekto rezultatai pristatyti tarptautinėje konferencijoje ir kolektyvinėje monografijoje Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017).
Lietuvos mokslo taryba: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai
Politinė cenzūra sovietų Lietuvoje
MIP-002/2015
Trukmė: 2015–2018
Vadovas: Arūnas Streikus
Projekto turinys: Cenzūra sovietinėje Lietuvoje tiriama kaip iš skirtingų, tarpusavyje ne tik bendradarbiavusiųjų, bet neretai konkuravusių ar netgi konfliktavusių ideologinės kontrolės institutų sudarytas mąstymo ir jo viešos raiškos disciplinavimo mechanizmas. Parengta ir publikuota monografija: Arūnas Streikus, Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2018. Monografijoje ideologinės kontrolės veikimas dažniausiai atskleidžiamas analizuojant cenzūrines situacijas, susiklosčiusias dėl konkrečių asmenų mėginimų peržengti senas ar nustatyti naujas leistinumo ribas. Narpliojamos jų aplinkybės ir kartais netikėtos atomazgos patvirtina, kad sovietinė cenzūra toli gražu ne visada buvo racionaliai sutvarkytas, sklandžiai vykstantis ir valdomas procesas. Kita vertus, tiriamos ne tik cenzūrinės situacijos ir jose atsidūrusių asmenų elgsenos, bet ir ieškoma jų veiksmus paaiškinti galinčių motyvų. Šia prasme itin daug dėmesio skiriama sovietų Lietuvos kultūros lauko veikėjų (menininkų, mokslininkų, žurnalistų, administratorių) grupinei diferenciacijai, kurią lėmė skirtinga patirtis, išsilavinimas, estetinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos, kultūrinio kapitalo dydis. Knygoje taip pat rekonstruojamos kintančios netiesioginio ideologinio reglamentavimo formos, aprėpiančios tokius dalykus kaip vidinis ir viešas kūrinių recenzavimas (kritika), autorių viešinimo laipsnio nustatymas per kūrybines sąjungas, parodų komitetus, kitus žemesnio lygmens institucinius darinius. Nepamirštas ir toks iki šiol mažai tyrinėtas cenzūros veiksnys kaip „liaudies balsas iš apačios“, išreikštas aktyvių skaitytojų ir žiūrovų laiškuose, įsiskaudinusių pareigūnų skunduose ir kituose panašaus žanro dokumentuose.
Jonas Basanavičius: asmenybė, idėjos, kontekstai
MIP-032/2015
Trukmė: 2015–2018
Vadovas: Eligijus Raila
Projekto turinys: Jono Basanavičiaus asmenybė, idėjų ir kontekstų tyrimai. Tyrimų rezultatai apibendrinti mokslo monografijoje: Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2019.
Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse
S-MIP-17-36
Trukmė: 2017–2019
Vadovas: Albinas Kuncevičius
Projekto turinys: Projekto tikslas – gamtinės aplinkos įsisavinimo darbų pobūdžio ir apimties nustatymas istorinėse Lietuvos sostinėse Kernavėje ir Trakuose. Remiantis atliktais tyrimais parengtos publikacijos: Dovilė Baltramiejūnaitė, Justina Poškienė, Gintautas Vėlius, Rokas Vengalis, Atrastoji Kernavė: Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, Vilnius: Petro ofsetas, 2017; Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, „Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries“, Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.
Valstybės ir autochtonų bendruomenių konfliktai: resursų gavyba ir žemėvaldos diskusijos Sibire (Rusijos Federacija)
S-MIP-17-41
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Donatas Brandišauskas
Projekto turinys: Projekto rezultatai apibendrinti mokslo monografijoje: Donatas Brandišauskas, Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Rituals and Places Among Orochen-Evenki, Berghahn Press: Oxford, New York, 2017.
XIII–XVIII a. sausumos keliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: struktūra, architektūra, priežiūra ir funkcionalumas
S-MIP-17-43
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Tomas Čelikis
Projekto turinys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sausumos kelių tinklo ir infrastruktūros tyrimai.
Lietuvos mokslo taryba: Nacionalinė lituanistikos mokslo plėtros 2016–2024 m. programa
Lietuvos Metrikos Teismų knygos: Antrojo Lietuvos Statuto link
LIP-002/2016
Trukmė: 2016–2018
Vadovė: Irena Valikonytė
Projekto turinys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės modernizavimo ir kodifikavimo epochos raiška Lietuvos Metrikos knygose. Projekto rezultatai: publikuotos trys Lietuvos Metrikos knygos, surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ ir joje perskaitytų pranešimų pagrindu paskelbtas mokslo straipsnių rinkinys.
Vilniaus pilių gyventojai XIV–XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis
LIP-015/2016
Trukmė: 2016–2018
Vadovas: Povilas Blaževičius
Projekto turinys: Analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies virtuvės stalo ir galiausiai – atliekų tvarkybą.
Vykdant projektą ištirta Vilniaus pilių zooarcheologinė medžiaga, kurios tyrimų rezultatai, įvertinti archeologinių ir istorinių tyrimų kontekste, suteikė unikalių duomenų apie Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą, supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybą, gyvulių auginimo specifiką, medžioklės pobūdį, atliekų tvarkymą ir kt. Publikuota kolektyvinė monografija (Povilas Blaževičius, Neringa Dambrauskaitė, Heidi Luik, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė, Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018), mokslo straipsniai.
Lietuvos mokslo taryba: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“
Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose
S-MOD-17-9
Trukmė: 2017–2019
Vadovė: Aelita Ambrulevičiūtė
Projekto turinys: Vilniaus, Kauno ir Gardino ekologijos ir sanitarinės-higieninės sistemos 1870–1914 m. tyrimai, pasitelkiant Europos miestų modernizacijos kontekstus. Tyrimo rezultatai publikuoti kolektyvinėje mokslo monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas. Miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios
S-MOD-17-21
Trukmė: 2017–2019
Vadovė: Marija Drėmaitė
Projekto turinys: Gyvenamosios architektūros sovietinėje Lietuvoje tyrimai. Projekto rezultatai pristatomi mokslo monografijoje.
Lietuvos kultūros taryba
Istorinės vaizduotės laboratorija: praeities tyrinėtojų ir menininkų dialogai
S-TYR-5(6.51)-2017
Trukmė: 2017–2018
Vadovas: Aurimas Švedas
Projekto turinys: Projekto įgyvendinimo metu buvo ištirtos XX a. pab. – XXI a. istorinės kultūros lauke gimusios konceptualiai įdomiausios meninės Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos reinterpretacijos/reprezencijos (sukurtos rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus, dailininko Petro Repšio, fotografo Algimanto Aleksandravičiaus, kino režisieriaus Algimanto Puipos, kompozitorių kolektyvo kūrusio 2018 m. Vasario 16-osios koncerto „Gloria Lietuvai“ programą), esmingai praturtinusios posovietinio sociumo istorinę kultūrą naujais pasakojimais apie praeitį. Tyrimo metu buvo keliami ir išspręsti šie klausimai: 1) ką esmingai naujo apie istoriją ir atmintį gali pasakyti menininkas, pasitelkdamas „vaizduotės intrumentus“?; 2) kokios yra konkrečios meninės veiklos ir raiškos formos (romano, kino filmo, piešinio, fotografijos, muzikinio kūrinio, etc.) galimybės bei ribotumai reflektuojant ir reprezentuojant istoriją?; 3) kaip įmanomas menininko ir mokslininko bendras darbas reinterpretuojant bei reprezentuojant konkrečius Lietuvos istorijos siužetus istorinės vaizduotės lauke?; 4) kokiais būdais konkretiems menininkams savo darbais pavyko praturtinti Lietuvos visuomenės istorinę kultūrą? Išliekamąją projekto vertę ir projekto rezultatų poveikį Lietuvos visuomenei bei istorinės kultūros laukui galima apibūdinti keliais aspektais: 1) parengtas rankraštis (darbinis pavadinimas „Istorinės vaizduotės laboratorija“); 2) publikuoti du mokslo straipsniai; 3) žurnale „Kultūros barai“ publikuoti 4 interviu su projekto metu tirtų meninių istorijos interpretacijų autoriais (M. Ivaškevičiumi, A. Puipa, D. Abariu, A. Aleksandravičiumi). Projekto rezultatai yra svarbūs keliais aspektais: 1) mokslinis aspektas – ištirtas Lietuvos istorikų bendruomenei iki šiol mažai pažįstama istorinės vaizduotės reiškinys ir jo raiška, tuo pačiu pasiūlant teorinius-metodologinius „intrumentus“, kaip istorikai turėtų dirbti su menininkų kuriamomis istorijos ir atminties interpretacijomis; 2) kultūrinis aspektas – inicijuojamo mokslininkų ir menininkų dialogo metu buvo populiarinamos novatoriškos Lietuvos istorijos ir atminties temų interpretacijos, atliktos iškilių Lietuvos menininkų.
Mokslo sklaidos ir mokslo taikomieji projektai
Lietuvos kultūros taryba
Savilaidos sklaida ir įprasminimas
PTU1-11(6.37)/2017
Trukmė: 2017
Vadovas: Valdemaras Klumbys
Projekto turinys: Lietuvoje sovietinės okupacijos metu plitusi savilaida (pogrindžio spauda) liudijo Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai, išreiškė ir platino laisvą, necenzūruotą visuomenės nuomonę. Lietuvoje šis reiškinys iš Vidurio ir Rytų Europos šalių išsiskyrė dideliu intensyvumu bei ilgaamžiškumu. Projekto tikslai yra išsaugoti, pateikti ir kuo plačiau pasinaudojant interneto priemonėmis paskleisti savilaidos tekstus ir informaciją apie ją, taip ugdant istorinę atmintį, prisidedant prie kultūrinės tapatybės stiprinimo Lietuvoje; diegti Lietuvos istorijos savitumo suvokimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, pasiekiant ir lietuviškai nemokančius svetainės lankytojus. Įgyvendinant projektą parengta interneto svetainė Savilaida. Pogrindinė spauda (XX a. antra pusė) internete: www.savilaida.lt. Svetainė sukurta lietuvių ir anglų kalbomis.
Akademinio jaunimo vasaros stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis’ 2017“
PTU1-8(6.35)/2017
Trukmė: 2017
Vadovas: Salvijus Kulevičius
Projekto turinys: Tai tęstinis (vykstantis nuo 2012 m.) paveldo tyrimų, sklaidos ir visuomenės pažintinių ir paveldosauginių gebėjimų ugdymo projektas. Projekto tikslas – bendradarbiaujant kultūros paveldo specialistams (mokslininkams, tyrėjams), akademiniam jaunimui ir vietos bendruomenei atskleisti kovų už Lietuvos laisvę ženklus (paveldo ir atminties vietas) bei ugdyti akademinio jaunimo ir vietos bendruomenes patriotiškumą, pilietiškumą, gilesni savo istorijos pažinimą ir paveldosauginę savimonę. Projekto metu surengta akademinio jaunimo vasaros stovykla-seminaras, skirta kovu už Lietuvos laisvę istorijos ir paveldo pažinimui bei paveldosauginių gebėjimų ugdymui; tęsti kompleksinius partizanu ryšininkų Sajų sodybos Balandiškyje ir kitų istoriniu vietų, susijusių su kovomis už Lietuvos laisvę, tyrimai.
Šiaurės sparnai: Šiaures Lietuvos vėjo malūnų paveldo aktualizavimas S/KP1-36(6.41)/2017 * Finansavimo sutartis sudaryta su VšĮ Šiaulių ir gamtos paveldo apsaugos klubu „Aukuras“ 2017 Salvijus Kulevičius
S/KP1-36(6.41)/2017 * Finansavimo sutartis sudaryta su VšĮ Šiaulių ir gamtos paveldo apsaugos klubu „Aukuras“
Trukmė: 2017
Vadovas: Salvijus Kulevičius
Projekto turinys: Projekto tikslas – pasitelkiant paveldo edukacija, geriau pažįstant paveldą ir skleidžiant informaciją apie jį, tikslingai veikiant per suinteresuotas/susijusias grupes formuoti palankią terpę Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo, konkrečiai vėjo malūnų, aktualizavimui – pažinimui, išsaugojimui ir atgaivinimui. Projekto metu: (1) atlikti archyviniai, sakytinės istorijos (organizuojant ekspediciją) tyrimai ir sukurta tyrimų medžiagą susisteminanti duomenų bazė; (2) sukurti informaciniai produktus apie senuosius vėjo malūnus (leidinys, paroda, straipsnių ciklas, viešų paskaitų ciklas) ir organizuoti informacijos apie paveldą sklaidos renginiai (apskritas stalas, praktinis seminaras, konferencija, paroda, pažintinė ekskursija); (3) sukaupti duomenys, reikalingi vėjo malūnų vertingųjų savybių nustatymui ir tikslinimui (paveldo apskaitai); (4) skatintas įvairių sektorių (savivaldos, paveldo institucijų, akademinių institucijų, vietos bendruomenių) bendradarbiavimas, siekiant profesionalumo puoselėjant paveldą.
Piliakalnių slėpiniai: nuo bronzos amžiaus sodybų iki Gedimino pilies S/KP1-9(6.41)/2017 2017 Linas Tamulynas
Projekto turinys: Projektu siekiama visuomenei pateikti moksliniais tyrimais paremtą, tačiau ir ne specialistams suprantamą informaciją apie Lietuvos ir aplinkinių kraštų piliakalnius. Šiuo tikslu socialiniame tinkle facebook sukurta paskyra piliakalniai/hillforts, kur publikuojama mokslo populiarinimo pobūdžio informacija apie piliakalnius, jų tyrimus. Sukurtas Lietuvos ir aplinkinių teritorijų skaitmeninis piliakalnių žemėlapis: www.piliakalniukrastas.if.vu.lt.