ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės projektai (Lietuvos mokslo taryba): Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai
Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai
09.3.3-LMT-K-712-01-0002
Trukmė: 2018–2021
Vadovė: Giedrė Motuzaitė-Keen
Projekto turinys: Eurazijoje kultūrinių augalų ir prijaukintų gyvūnų rūšys jau priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, egzistavusių pietvakarių Azijoje ir dabartinės Kinijos teritorijoje. Šie procesai turėjo nepaprastą ekologinę, ekonominę bei socialinę įtaką vietinėms populiacijoms bei aplinkai. Kultūrinių augalų bei gyvūnų išplitimas per Eurazijos žemyną žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų formavimosi pradžią, prasidėjusę 3000 metų anksčiau nei garsusis Šilko kelias. Nors tam tikrų kultūrinių augalų pasiskirstymas Eurazijos priešistorėje rodo galimą geografinių paribių, tokių kaip dykumos ar kalnai, svarbą ankstyviesiems maisto globalizacijos procesams, mainų ir paplitimo mechanizmai veikiantys juose ar per juos lieka diskusijų objektu. Iki šiol geografinių paribių, kaip filtrų, poveikis augalų ir gyvūnų selekcijai, kurią vykdė vietinės bendruomenės, lieka neaiškus. Šio projekto tikslas nustatyti aukštikalnių įtaką maisto globalizacojos procesams priešistorėje, vadovaujantis centrinio Tian Šanio (Kirgizijoje) bronzos amžiaus bendruomenių pavyzdžiais. Projekto metu bus tiriamos pirmųjų žemdirbių ir gyvulių augintojų adaptacijos strategijos ribinėse centrinio Tian Šanio kalnų zonose, aiškinantis kultūrinių augalų bei gyvūnų kilmę, chronologiją, rūšinę sudėtį, įvertinant kultūrinių augalų bei gyvūnų pasirinkimo kriterijus. Tyrimų medžiaga bus lyginama su žemesnėse vietose (Uzbekistane, Turkmėnijoje, Kazachstane ar Kinijoje) esančių jau tyrinėtų objektų medžiaga, surinkta projekto metu duomenys integruojami į platesnį maisto globalizacijos kontekstą. Tyrimams atlikti atrinkta tarptautinė specialistų ir jaunųjų mokslininkų komanda, naudojamos naujausios empirinių mokslinių tyrimų metodikos iki molekulinio lygmens. Daugiau žr. www1040.vu.lt/lt/projektai.
Lietuvos mokslo taryba: Bendra Lietuvos–Ukrainos mokslinių tyrimų programa
Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos
S-LU-18-8
Trukmė: 2018–2019
Vadovė: Rūta Šermukšnytė
Projekto turinys: Projekto tikslas – atlikti Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis šia analize (1) atskleisti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, (2) išryškinti dominuojančius ir alternatyvius jiems muziejinius pasakojimus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, (3) remiantis šiuolaikinių muziejinių pasakojimų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo. Pagrindiniai projekto rezultatai: kolektyvinė mokslo monografija, rekomendacijos Lietuvos ir Ukrainos muziejų specialistams, seminarų ciklas.
Lietuvos mokslo taryba: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai
Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse
S-MIP-17-36
Trukmė: 2017–2019
Vadovas: Albinas Kuncevičius
Projekto turinys: Projekto tikslas – gamtinės aplinkos įsisavinimo darbų pobūdžio ir apimties nustatymas istorinėse Lietuvos sostinėse Kernavėje ir Trakuose. Remiantis atliktais tyrimais parengtos publikacijos: Dovilė Baltramiejūnaitė, Justina Poškienė, Gintautas Vėlius, Rokas Vengalis, Atrastoji Kernavė: Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, Vilnius: Petro ofsetas, 2017; Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, „Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries“, Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.
Valstybės ir autochtonų bendruomenių konfliktai: resursų gavyba ir žemėvaldos diskusijos Sibire (Rusijos Federacija)
S-MIP-17-41
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Donatas Brandišauskas
Projekto turinys: Projekto rezultatai apibendrinti mokslo monografijoje: Donatas Brandišauskas, Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Rituals and Places Among Orochen-Evenki, Berghahn Press: Oxford, New York, 2017.
XIII–XVIII a. sausumos keliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: struktūra, architektūra, priežiūra ir funkcionalumas
S-MIP-17-43
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Tomas Čelikis
Projekto turinys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sausumos kelių tinklo ir infrastruktūros tyrimai.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: biogramų sąvadas
S-MIP-17-34
Trukmė: 2017–2020
Vadovas: Rafał Witkowski
Projekto turinys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyrų katalikų vienuolių struktūruotų biogramų duomenų bazės parengimas.
Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas
S-MIP-19-67
Trukmė: 2019–2022
Vadovas: Giedrė Piličiauskienė
Projekto turinys: Projekto idėja yra pasitelkus pažangiausius metodus – stroncio ir deguonies izotopų tyrimus – atlikti dviejuose išskirtinių kapų koncentracija pasižyminčiuose regionuose (Rytų ir Centrinėje Lietuvoje) aptiktų etaloninių numanomai nevietinės kilmės ir socialiniu požiūriu išskirtinių asmenų (vyrų ir moterų) bei žirgų palaikų tyrimus. Palyginamajai analizei bus ištirti ir keli archeologiniu požiūriu tipiški, t.y. įkapių kompleksais iš vietos kultūrinio konteksto neišsiskiriantys kapai. Gauti duomenys, įvertinti Europos stroncio ir deguonies izotopų tyrimų kontekste bei pasitelkus naujausius archeologinius, zooarcheologinius bei antropologinius tyrimus, pagaliau leis patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Tautų kraustymosi laikotarpiu Lietuvą pasiekė nevietinės kilmės žmonės ir žirgai, turėję įtakos baltų genčių socialinei organizacijai ir kultūrai bei vietinio tipo žirgų raidai. Pasitvirtinus hipotezei apie nevietinę šių individų kilmę, būtų nustatyta tiriamų žmonių kilmės vieta, o kai kuriais atvejais – ir viso gyvenimo mobilumo istorija, įvertinamas politinis ir socialinis migracijų fonas. Projekto metu 14C AMS metodu patikslintas tiriamų kapų datavimas leis pakoreguoti ir Tautų kraustymosi laikotarpio paminklų bei dirbinių tipų chronologiją Lietuvoje.
Tarp pašaukimo ir profesijos: protestantų dvasininkija (evangelikai reformatai) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.
S-MIP-19-12
Trukmė: 2019–2022
Vadovas: Raimonda Ragauskienė
Projekto turinys: Planuojama mokslinė monografija „Tarp pašaukimo ir profesijos: protestantiškoji dvasininkija (evangelikai reformatai) XVI–XVIII a. LDK“ ir straipsniai „Evangelikų reformatų pamokslininkų „dinastijos“: Bitneriai ir Minvydai“ (Raimonda Ragauskienė), „LDK evangelikų reformatų dvasininkijos elitas XVII–XVIII a.: superintendentų kolektyvinis portretas“ (Deimantas Karvelis).
Lietuvos mokslo taryba: Nacionalinė lituanistikos mokslo plėtros 2016–2024 m. programa
Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija
S-LIP-18-44
Trukmė: 2018–2021
Vadovas: Aurelijus Gieda
Projekto turinys: Projekto tikslas – išryškinti Augustino Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose itin stipriai persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, visuomenės gyvenimo aktualijos ir pulsas. Tyrime bus gilinamasi į ankstyvą Voldemaro susidomėjimą filologija ir istorija, istorijos teorijos ir metodologijos problematika, intelektualinius impulsus Peterburgo ir Permės laikotarpiais (1900–1917), į jo akademinius mokytojus, kuriuos vienas pirmųjų lietuvių Peterburgo universiteto docentų vėliau ne kartą pagarbiai prisimindavo. III deš. Voldemaras įsitraukė į vienu iš naujosios istorijos (nouvelle histoire) tėvų vadinamo Henri Berro nuo 1925 m. inicijuotą Tarptautinį sintezės centrą (Centre International de Synthese), kuris tuometinėje Europoje tapo vienu ryškiausių tarpdisciplininių studijų centrų. Nors ir nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai svarstyti apie šio įsitraukimo mastą, viena aišku, kad Voldemaras priklausė Tarptautinio sintezės centro Istorinės sintezės sekcijos narių grupei, taip bent formaliai įsiterpdamas tarp ryškių to meto istorikų, sociologų ir filosofų. Tad išsamiam tyrimui būtinas detalus žvilgsnis į prancūziškuosius Voldemaro biografijos kontekstus.
Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.
S-LIP-18-33
Trukmė: 2018–2021
Vadovė: Dovilė Troskovaitė
Projekto turinys: Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sanklodos Lietuvoje XIX–XX a. tyrimai.
Lietuvos sentikių bažnyčia: 1918–2018 m.
S-LIP-19-69
Trukmė: 2019–2022
Vadovas: Grigorijus Potašenko
Projekto turinys: Lietuvos sentikių bažnyčios 1918–2018 m. istorijos tyrimai.
Lietuvos mokslo taryba: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“
Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose
S-MOD-17-9
Trukmė: 2017–2019
Vadovė: Aelita Ambrulevičiūtė
Projekto turinys: Vilniaus, Kauno ir Gardino ekologijos ir sanitarinės-higieninės sistemos 1870–1914 m. tyrimai, pasitelkiant Europos miestų modernizacijos kontekstus. Tyrimo rezultatai publikuoti kolektyvinėje mokslo monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas. Miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios
S-MOD-17-21
Trukmė: 2017–2019
Vadovė: Marija Drėmaitė
Projekto turinys: Gyvenamosios architektūros sovietinėje Lietuvoje tyrimai. Projekto rezultatai pristatomi mokslo monografijoje.
Mokslo sklaidos ir mokslo taikomieji projektai
ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės projektai: Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vartai
02.3.1-CPVA-V-526-01-0001
Trukmė:2018–2020
Vadovas:Žilvinas Jančoras
Projekto turinys: Projektu siekiama didinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros pažinimą ir istorijos suvokimą, suteikiant Lietuvos ir tarptautinei visuomenei vieningą, skaitmeninę prieigą prie LDK paveldo. Projekto rezultatai: Lietuvos Metrikoje minimų dalykų (istorinių realijų) ir vietovardžių internetu pasiekiamos elektroninės duomenų bazės parengimas. Atsižvelgiant į planuojamo kurti portalo tematiką, numatomos dvi pagrindinės naudotojų grupės – visuomenė (kurios didžiąją dalį sudaro moksleiviai ir studentai) ir mokslo darbuotojai.
Lietuvos kultūros taryba
Senieji vandens malūnai: gyvosios istorijos
S/KP2-2(6.37)/2019
Trukmė: 2019
Vadovas: Salvijus Kulevičius
Projekto turinys: (1) etnografinės, istorinės ir paveldosauginės informacijos (kompleksinis tyrimas, sakytinės istorijos rinkimo ekspedicija) apie Pasvalio krašto vandens malūnus surinkimas ir susisteminimas; (2) vandens malūnų paveldo aktualizavimas, siekiant atskleisti šių malūnų svarbą krašto istorijai, kultūrai ir ekonomikai; (3) vietos bendruomenės ir savininkų paveldosauginio sąmoningumo stiprinimas, kuriant vandens malūnų išsaugojimui palankią opiniją.
Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas
S/TKR-PN-68(6.105)/2019 * Finansavimo sutartis sudaryta su Pasvalio krašto muziejumi
Trukmė: 2019
Vadovas: Salvijus Kulevičius
Projekto turinys: Projekto tikslai: (1) istorinių vėjo malūnų paveldą, kaip vieną iš Pasvalio apskrities istorinių ženklų, pasitelkti regiono ir vietos kultūrinio tapatumo formavimui ir stiprinimui, istorinės atminties įprasminimui; (2) vykdant mokslinę tiriamąją veiklą, užfiksuoti istorinę, etnografinę ir kito pobūdžio informaciją apie šį paveldą ir ją susisteminus, apibendrinus pateikti skaitmeninėmis, didelį prieinamumą turinčiomis priemonėmis; (3) geriau pažįstant paveldą ir skleidžiant informaciją apie jį formuoti palankią terpę šio paveldo aktualizavimui – istorinių vėjo malūnų pažinimui, išsaugojimui ir atgaivinimui. Pagrindinis rezultatas (mokslinės problematikos): sukurta skaitmeninė viešai prieinama tyrimo rezultatus apibendrinanti ir pristatanti duomenų bazė (Lietuvos vėjo malūnų istorijos).
Projekto (tyrimo) medžiaga pristatoma interneto svetainėje Lietuvos malūnai (www.malunai.lt), žr. Panevėžio apskritį.
Kultūros paveldo departamentas: Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilių mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje (Baltarusija): vertybės ir jos tyrimų pristatymas internetinėje erdvėje (II etapas)
PN-13
Trukmė: 2019
Vadovas: Salvijus Kulevičius
Projekto turinys: Projektas skirtas išskirtinei paveldo vietai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilių mauzoliejui (kriptoms) Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Kriptose ilsisi vienos garsiausių ir reikšmingiausių LDK didikų giminės – Radvilų – atstovai. Palaidojimų skaičiumi (vienos giminės atstovų) tai vienas didžiausių mauzoliejų Europoje. Pati bažnyčia – pirmoji baroko stiliaus bažnyčia Šiaurės Rytų Europoje. Mauzoliejuje išlikusios ir unikalios kilnojamosios vertybės (įkapės). 2016 m. vykdytas bendras Lietuvos ir Baltarusijos projektas „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“, 2017 m. bendras abiejų šalių projektas „Kunigaikštystės didikų Radvilių palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus“.Istorijos fakultetas inicijuoja kitą šio tęstinio projekto etapą – vietos (vertybės) ir naujausių jos tyrimų rezultatų pristatymą internetinėje erdvėje. Tai paveldo pažinimo ir sklaidos projektas, kur sklaidai pasirenkama šių dienų auditorijai parankiausia ir patraukliausia priemonė – interneto erdvė. Orientuojamasi į plačiąją visuomenę, siekiant ją supažindinti su LDK paveldu užsienyje ir paveldo tyrimų bei puoselėjimo svarba.Projekto rezultatas – interneto svetainė lietuvių ir anglų kalbomis Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Tyrimai = The Radziwiłł Mausoleum in Nesvizh. Research / www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt.