Inga Leonavičiūtė, Tūkstantmečio detektyvas: šv. Brunonas ir 1009-ieji, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija; VšĮ „Naujasis Židinys- Aidai“, 2016. – 504 p., iliustr., ISBN: 9786098163087.

„Šis veikalas – pirmasis fundamentalus brunonistikos tyrinėjimas, aprėpiantis itin platų darbo lauką. Monografijoje detaliai nagrinėjami ne vien šv. Brunono Kverfurtiečio gyvenimo ir kankinystės istorijos šaltiniai (surenkant jų korpusą, detaliai nagrinėjant jų panašumus ir skirtumus, nustatant „genetinius“ tarpusavio ryšius), bet ir jas remiantis klostęsis šv. Brunono „pažinimas“ – t. y. hagiografinė (arba ankstyvoji istoriografinė) tradicija. Toks tyrimo pobūdis veikalo autorę išveda iš tradiciškai ribotos lituanistinės tyrimo erdvės į platų europinį krikščioniškosios Vakarų Europos kultūros arealą." (Liudas Jovaiša)

„Prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo paminėtas Lietuvos vardas. Paminėtas nelabai garbinga proga: pagonys užmušė krikščionių misionierių, ir tai buvo užfiksuota jo žemiečių vienuolyne rašytuose analuose. Kankinio mirtimi žuvęs Brunonas Bonifacas tapo šventuoju, o žinutė iš Kvedlinburgo analų pradėjo gyventi savo gyvenimą kituose Viduramžių ir vėlesniuose rašytiniuose paliudijimuose, aprašymuose, pasakojimuose, kuriuose svarbios tapo visai kitos realijos ir tikrenybės. Tik praėjusiame šimtmetyje, labiau galvojant apie Lietuvos, nei apie Brunono pažinimą, šis ryšys istorijos tyrėjų vėl buvo užmegztas. Ingos Leonavičiūtės knyga yra ne apie Lietuvos paminėjimą, ne apie Brunono žūties laikus, o kaip tik apie šį ilgą tarpsnį, apie žinios apie Brunoną Bonifacą gyvenimą. Tai „įkalčių“ – užrašytų, perrašytų, išplėtotų ir jų publikacijų – kruopštus tyrimas, kuriuo Inga Leonavičiūtė, 2015 m. apdovanota už geriausią Lietuvoje apgintą humanitarinių ir socialinių mokslų daktaro disertaciją, žengia į europinį Viduramžių tyrimų lygmenį." (Nerijus Šepetys)

Inga Arlauskaitė - Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 312 p., ISBN: 9786094598005.

Tai mokslinis pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietas Lietuvoje, jų atsiradimą, išnaudojimą politiniais ir ideologiniais tikslais sovietmečiu ir nepriklausomoje Lietuvoje, apie įsižiebiančius naujus atminčių konfliktus. 

Tai pasakojimas apie žmones, kurių žemiškąją kelionę nutraukė karas ir kurie buvo grąžinti į gyvenimą kaip anoniminiai betoniniai kūnai, kaip skulptūros, obeliskai, stelos, ir pradėjo naują, šį kartą simbolinę, kelionę. Ir ji tęsiasi iki šiol – kaip ilgai ir rūpestingai puoselėjamas, politinius ir ideologinius tikslus realizuojantis mitas. 

Skaitytojams siūloma į temą pažvelgti per istorijos, propagandos, paveldo ir atminties prizmes. 

"Jau mažai kas bežino (ir valstybė savo politika siekia, kad tai būtų užmiršta!), jog čia [Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Smalvose, Zarasų r.], tankių jaunų medžių paunksnėje, Rusijos vyriausybės dėka vis dar pagarbiai mirtinu miegu snaudžia kadais galingos ir laimingos valstybės - SSRS - sūnūs. Šiame svetimos žemės lopinėlyje paskutinį prieglobstį rado 1840 karių išvaduotojų [...] (memorialinėse lentose įrašytos tikjąo karių pavardės..., dauguma įrašų su nedideliais netikslumais...). [...] Tada jie buvo išvaduotojai ir jų atėjimas į šias vietas daugeliui buvo vienintelė laimingo ir šviesaus gyvenimo viltis. Nors tais laikais kai kuriuos ir tenkino fašistų propaganda apie gyvenimų be komunistų... Bet šiandien iš dokumentų žinome, koks vaidmuo būtų tekęs Baltijos šalims, jei Europoje būtų laimėjusi fašistinė Vokietija..."

"My pomnim o vas...", 2010

"Nuo sovietmečio paminklų prabylanti iškreipta tiesa, kai sovietų kariai vadinami mūsų nepriklausomybės gynėjais, o Lietuvos partizanai - buržuaziniais nacionalistais ar net banditais, itin žeidžia už Lietuvą kovojusius, lagerius bei tremtį iškentėjusius politinius kalinius bei tremtinius. Tačiau paveldosaugininkai tikina, kad situaciją galėtų pakeisti nebent įstatymų leidėjai."

Daiva Baronienė, „Vis dar supainiota tiesa", 2014

"Rusijos ambasados pinigais Lietuvoje yra masiškai atnaujinamos sovietinių karių kapinės, o atliekant tokius darbus kartais bandoma padidinti palaidotųjų skaičių. Pasitaikė atvejų, kai lietuviškus senkapius neteisėtai buvo bandoma paversti sovietinių karių kapinėmis. Rusijos ambasada ir jos darbus atliekanti lietuviška įstaiga tai neigia."

Dovydas Pancerovas, „Už Rusijos ambasados pinigus „karių kapais" bandoma paversti net lietuviškus senkapius", 2016

Knyga parengta pagal projektą „Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės“.  

Taip pat žr. čia.

Mykolas Michelbertas, Romėniškojo laikotarpio emaliuoti dirbiniai Lietuvoje: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 110, [1] p.: iliustr., žml., ISBN 978-609-459-708-4.

Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo svarų vakarų ir rytų baltų genčių indėlį į romėniškojo laikotarpio europinio Barbaricumo materialinę ir dvasinę kultūrą.

Apie knygą žr. Knyga apie romėniškojo laikotarpio emaliuotus dirbinius. 

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика (1559-1563); 40-oji Teismų bylų knyga: (XVII a. pradžios kopija), tekstus parengė Neringa Šlimienė, Irena Valikonytė; rodykles parengė Neringa Šlimienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. – XXXII, 468 p., ISBN 978-609-459-549-3. 

Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos Nr. 254 (vadinamosios 50-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, s.v. 254), dokumentai, surašyti gudų kalba. Tai valdovo teismo knyga, todėl į ją buvo nurašyti daugiausia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1559–1563 m. vadovauto teismo sprendimai ir protokolai bei kiti su teismo procesu susiję dokumentai. Knygoje taip pat daug nekilnojamo turto užrašymų ir kitokių sandorių, bajorų pateiktų valdovui patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos Metrikos „knygas“, kurios atliko ir notarinę funkciją. Į šią knygą pateko du dovanotą nuosavybę patvirtinantys dar XV a. pabaigoje sudaryti dokumentai (vienas nedatuotas, o kitas – 1486 m.). Publikacijos įvade išanalizuota folianto struktūra, kopijos nurašymo kultūra ir teismų knygos sandara, o pabaigoje pateiktos dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Taip patr žr. Lietuvos Metrikos naujienos, 2016, 15, p. 11-16.

Edvardas Gudavičius, Los Caprichos. Du tūkstantis devintieji, Vilnius: Aidai, 2015. – 623 p.: lent., santr. vok., ISBN: 978-609-450-030-5.

„Visai suprantama, kad mokslines šv. Brunono relikvijas teks taip dalintis, kaip šv. Vaitiekaus kūniškomis relikvijomis Gniezne dalinosi Otonas III ir Boleslovas Narsusis."

Dar niekada šv. Brunono istorija nebuvo skaitoma taip atidžiai ir detaliai – žodis po žodžio, sakinys po sakinio. Patikimai prasmei atrasti pasitelkiama erudicija ir ironija, hermeneutika ir paleografija. Galiausiai viską vienija ir į pasakojimą supina Autoriaus figūra – nebijanti mestis nei į mūšius su kitais istorikais, nei į painiausius Viduramžių tekstų brūzgynus.

“Los Caprichos. Du tūkstantis devintieji” – tai ypatingos ir retos rūšies knyga: ją skaitytojas atsiverčia iš anksto apsišarvavęs kantrybe, bet kuo toliau, tuo noriau leidžiasi į bendrą mokslinį nuotykį ir it ginklanešys nulydi Autorių iki paskutinio puslapio.

Aelita Ambrulevičiūtė, Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai = Houses that talk: Sketches of Vokiečių Street in the Nineteenth Century, Vilnius: Aukso žuvys, 2015. – 271 p.: iliustr., faks., portr., ISBN 978-609-8120-17-2, lietuvių, anglų kalbomis.

Įkvepiantis vadovas po XIX a. Vokiečių gatvę, atspindintis tuometinę jos dvasią, gyvenimo būdą, papročius ir tradiciją. Čia rasite kiekvieno gatvės namo, jų šeimininkų ir juose plėtoto verslo istorijas, sužinosite, kokios prekės buvo siūlomos vilniečiams, kas buvo reklamuojama ir vertinama.

Wioletta Pawlikowska-Butterwick, Liudas Jovaiša, Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai = The statutes of the chapters of Vilna and Samogitia, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015. – 414, [1] p.: faks., ISBN: 978-9986-592-82-2.

Leidinyje skelbiami ankstyvieji Lietuvos bažnytinės teisės paminklai – XVI a. sudaryti Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų katedrų kapitulų statutai. Tekstai pateikiami originalo (lotynų) kalba su publikacijos principus paaiškinančiais įvadais lietuvių ir anglų kalbomis. Išsamioje Wiolettos Pawlikowskos-Butterwick studijoje, skelbiamoje lietuvių ir anglų kalbomis, išsamiai aptariama, kaip susiformavo Lietuvos vyskupijų katedrų kapitulų statutai ir kokia buvo jų reikšmė kapitulų kasdieniame gyvenime. Šaltinių ir studijų tekstus papildo iliustracijos, santrauka lenkų kalba, santrumpų ir bibliografijos sąrašai bei vardų rodyklės.

Publikacija prieinama čia.

Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė: straipsnių rinkinys, sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus uni­versiteto leidykla, 2015. – 304 p. ISBN 978-609-459-509-7 (internete), ISBN 978-609-459-510-3 (spausdintas)

Straipsnių rinkinyje, parengtame pagal 2013 m. lapkričio 7–8 d. Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje 1588 m. Trečiojo Lietuvos Sta­tuto priėmimo 425 metų sukakčiai, perskaitytus pranešimus, Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto turinį, kiek teisės formavimo ir funkcionavimo bei kodifikavimo tradicijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemas, teisės vaidmenį įvairiose bajoriš­kosios visuomenės gyvenimo srityse, taip pat santykiuose su Lenkijos Karalyste ir Abiejų Tautų Respublikos epochoje. Autorių įžvalgos, besiremiančios modernios prieigos metodais, papildo statutianą ir pagilina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitinės ir kultūros raidos vaizdinius šiuolaikinėje istoriografijoje.

Turinys

Autoriai:

istorijos m. kandidatas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Oleg Dziarnovič (Baltarusija),

humanitarinių m. dr., prof. Raimonda Ragauskienė (Lietuva),

istorijos m. kandidatas, doc. Igor Teslenko (Ukraina),

istorijos m. kandidatas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Boris Čerkas (Ukraina).

Įžanga humanitarinių m. dr., prof. Alfredo Bumblausko ir humanitarinių m. dr., doc. Genutės Kirkienės.

Reziumė anglų kalba autorė humanitarinių m. dr., doc. Genutė Kirkienė.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. 

Versta iš: Князi Острозькі, Киïв: Балтiя-Друк. 

Knygoje „Kunigaikščiai Ostrogiškiai“ pasakojama apie rusėnų (ukrainiečių) kilmės kunigaikščius Ostrogiškius. Pagrindinis dėmesys skiriamas iškiliausiems šios giminės atstovams – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui ir jo sūnui Konstantinui Konstantinovičiui Ostrogiškiui, pasižymėjusiam LDK konfesiniame gyvenime. Konstantinas Ostrogiškis laikomas vienu žymiausių XVI amžiaus pirmosios pusės ir visos Lietuvos istorijos karvedžių. 1514 m. jis vadovavo jungtinei LDK ir Lenkijos kariuomenei, sutriuškinusiai keleriopai didesnę Maskvos kariuomenę. Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Tai laimėjimas pasiektas ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš tris kartus gausesnę priešo kariuomenę. Pergalė Oršos mūšyje nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Ji sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios net 40 metų valstybėje užtikrino taiką. Toji taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti. Tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir pažangos idėjos. Savo reikšme Oršos mūšis nenusileidžia Žalgirio mūšio svarbai. Tai vienas šlovingiausių karų epizodų, iki šiol vis dar skendintis užmarštyje. Šis mūšis yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija, Ukraina ir Lenkija. Istoriniai dokumentai ir archyvinė medžiaga šiai knygai rinkta Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos muziejuose.

Knygos ištrauka 

Taip pat žr. Metų knyga Ukrainoje išrinktas istorinis leidinys apie kunigaikščius Ostrogiškius

Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva. Sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2016, 560 p., ISBN: 9786090123072

Antriji knyga „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“, apima 1996-1999 m. rodytas laidas, skirtas apmąstyti istorinės Lietuvos buvimui Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos  praeityje ir šio buvimo pėdsakus dabartinėse jų teritorijose.

Kodėl Lietuvos didieji kunigaikščiai veržėsi į rytų slavų žemes ir mėgino jose įsitvirtinti? 

Ką imperijos kūrimo pastangos reiškė lietuvių tautai ir kaip jos veikė Lietuvos valstybės likimą?

Kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būsimųjų ukrainiečių ir baltarusių protėviams reiškė galimybę atsirasti istorijos arenoje?

Kiek ir kada Lietuvos būta Palenkėje? Kaip ir kodėl Palenkės pažinimas gali pakeisti lietuvio požiūrį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją?

Kurias Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos vietas pirmiausia turėtų aplankyti lietuvis, ieškantis istorinės Lietuvos ženklų šių šalių teritorijose XXI amžiuje?

,,Būtovės slėpiniai“  Lietuvos visuomenei padeda pažvelgti į savo istoriją iš netikėtų pozicijų, kvestionuoja neginčijamomis tiesomis laikytus teiginius apie tautos ir valstybės praeitį, negailestingai griauna stereotipus ir kloja pagrindus XXI a. lietuvio istorinės sąvivokos, pilietiškumo bei patriotizmo ugdymui.

Jau dvidešimt šešerius metus Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Tik ar užtenka šią dieną minėti gedulingai ir su liūdesiu širdyse? Juk Sausio 13-oji yra visų mūsų Pergalės diena, kuri suvienijo laisvės troškusius žmones, kurie išdrįso visam pasauliui pademonstruoti tvirtą valią, ryžtą ir apsisprendimą. Mes parodėme pasauliui, jog taikiai, be ginklo rankoje galima apginti savo garbę, orumą, turtą, šeimą, valstybę – LAISVĘ. Atėjo metas džiaugsmingai, linksmai ir iškilmingai, pakeltomis galvomis ir su muzika švęsti savo pergalę ir laisvę. 

Daugiau žr. Lrytas.lt biblioteka. „Būtovės slėpiniai“