Algirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai, Vilnius: Vilniaus uni­versiteto leidykla, 2018. – 432 p.; ISBN: 9786090700075. 

Istorikų dr. Algirdo Antano Baliulio ir VU Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Tomo Čelkio parengta knyga „Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai“.

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrenginių būklę, apskaičiavo jų remonto išlaidas. Kartu registruoti mokesčiai, kurie rinkti ant tiltų ir upių perkėlose. Aprašuose išsamiai lokalizuota dalis valstybės traktų, nurodytos prie jų buvusios gyvenvietės, dvarai, miesteliai, miestai ir stambūs geografiniai objektai. Itin gausi istorinė toponimika. Išsamiai aprašyti per upes statyti mediniai ir mūriniai tiltai bei jų architektūra, tiksliai nusakytos upių brastų ir pelkių žemgrindų vietos. Skelbiami šaltiniai yra tarpdisciplininio pobūdžio ir praverčia ne tik istorijos, bet ir archeologijos, paveldosaugos bei kitų sričių tyrimuose.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių leidyba įgauna pagreitį. Publikuojami pavieniai archyviniai rankraštiniai dokumentai arba jų rinkiniai, reguliariai skelbiamos Lietuvos Metrikos knygos. „Šaltinių sklaida atveria parankesnį jų informacijos prieinamumą, išplečia panaudos galimybes ir neretai aktualizuoja naujų mokslinių tyrimų temas. Istoriografijoje seniau parašytas knygas neišvengiamai keičia kitos – naujesnės, nes, pasak Wernerio Paravicinio, istorijos mūza – Klėja nuolat išgyvena amžiną jaunystę. Išties, mokslas nenutrūkstamai ieško naujų įžvalgų ir interpretacijų. Tuo tarpu šaltinių publikacijų „gyvybingumas“ yra ilgalaikiškesnis – jos ne taip greitai sensta, nors jų publikavimo principai taip pat keičiasi. Prieš šimtą ar daugiau metų pasirodę leidiniai nebeatitinka esamų publikavimo taisyklių, o skaitytojai ir tyrėjai kelia klausimus – ar parengtuose leidiniuose neįsivėlę klaidų ir netikslumų. Be to, šaltinių leidyba svarbi tuo, kad saugo originalių dokumentų informaciją nuo galimo pradingimo, pergyvenant katastrofas – nuo gaisrų iki karų. Todėl šio leidinio rengėjai siekia papildyti istorijos šaltinių publikacijų biblioteką nauja XVIII a. antros pusės LDK dokumentų knyga“, – teigia knygos rengėjai.

Kultūrų kryžkelė. Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. – 408 p., ISBN: 9786094599491.

Monografijoje, parengtoje bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos mokslininkams, atveriami nauji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus ir Švč. Trejybės ansamblio istorijos puslapiai, pateikiamos naujos bendro dviejų tautų paveldo interpretacijos.

Ansamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų. Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių / unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas tapo visos Kijevo metropolijos dvasiniu centru ir unitiško Bazilijonų ordino lopšiu. Peržengtos ir civilizacijų ribos – ši vieta suartino rusėniškus (ukrainietiškus-baltarusiškus) Rytus ir lietuviškus Vakarus.

Monografijoje, parengtoje bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos mokslininkams, atveriami nauji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus ir Švč. Trejybės ansamblio istorijos puslapiai, pateikiamos naujos bendro dviejų tautų paveldo interpretacijos. Knygos autorių teigimu, Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai ir specialistai (archeologai, architektai, istorikai, menotyrininkai, kultūrologai, teologai), pasitelkdami tarpdalykinį ir kompleksinį požiūrius, gvildeno įvairius Švč. Trejybės komplekso istorijos ir tradicijos aspektus, žvelgdami į juos per platesnę civilizacinę prizmę. Įgyvendinant projektą buvo ištirti ir į mokslinę apyvartą įtraukti nauji šaltiniai, kritiškai išnagrinėti abiejose šalyse dominuojantys moksliniai konceptai ir paradigmos.

„Džiaugiamės, kad Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai šia monografija galės prisidėti prie bendro LDK paveldo sklaidos ir pristatymo plačiajai visuomenei. Tikimės, kad šis Lietuvai ir Ukrainai reikšmingas leidinys bus svarbus ne tik šių šalių humanitariniams mokslams, bet ir jų visuomenių atminčiai, taip dar labiau sustiprinant intelektualinius ir dvasinius lietuvių ir ukrainiečių ryšius“, – monografijos pratarmėje sako vieni iš knygos autorių prof. dr. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Genutė Kirkienė ir prof. dr. Igoris Skočiliasas.

Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. Turinys liet. k. ; ukr. k.

Apie knygos pristatymą Vilniuje, 2018 09 28: 

У Вільнюсі презентували монографію: «На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі» (29.09.2018);

У Вільнюсі презентували монографію про місцевий монастир литовською та українською мовами (02.10.2018);

У столиці Литви пройшла презентація монографії: «На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі» (28.09.2018);

У Палаці великих князів литовських у Вільнюсі презентували колективну монографію «На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі» (01.10.2018); nuotraukos; 

У столиці Литви презентували монографію «На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі» (02.10.2018).

Knygos pristatymas Lvove, 2018 10 04: 

Презентація литовсько-українського проекту у Львові (05.10.2018);

У Львові презентували монографію про Василіянський монастир і храм у Вільнюс (osbm.in.ua, 05.10.2018);

У Львові презентували монографію про Василіянський монастир і храм у Вільнюсі (КІРІОС, 05.10.2018).

Lietuvos Metrika (1554–1568), parengė Irena Valikonytė ir Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. – 762 p., ISBN: 9786094599538.

Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr. 249 (vadinamosios 35-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, s.v. 249), dokumentai, surašyti rusėnų kalba. Tai valdovo teismo knyga, į kurią nurašyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1554–1568 m. vadovauto teismo protokolai ir sprendimai bei kiti su teismo procesu susiję dokumentai. Į šią knygą taip pat pateko nekilnojamo turto užrašymų, testamentų ir įvairių sandorių, bajorų pateiktų valdovui patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos Metrikos „knygas“, kurios atliko ir notarinę funkciją. Publikacijos įvade išanalizuota rankraštinio folianto struktūra ir teksto paleografija, taip pat teismo knygos sandara, dokumentų chronologija, geografija bei repertuaras, o pabaigoje pateiktos dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. 

Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas, Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga, 1 dalis, papildytas leid., Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2018. – 304 p., ISBN: 9786094700972.

Leidinyje aprašomi pagrindiniai Lietuvos istorijos epizodai nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Mūsų šalies istorija skleidžiasi Europos istorijos kontekste. Daug dėmesio skiriama kasdieniam žmonių gyvenimui (darbams ir šventėms, būstui, mitybai). Bene pirmą kartą dėmesys sutelkiamas į vaikus istorijoje: kokie senovėje buvo jų žaidimai, auklėjimo sistema, mokyklos ir elementoriai, kaip gyveno ir valdė mažamečiai kunigaikščiai ir karaliai. Pasak prof. Alfredo Bumblausko, pagrindinis autorių tikslas – papasakoti istoriją, regimą vaiko akimis, ir išmokyti pastebėti istorijos, kultūros ženklus savo kasdienėje aplinkoje. Senovės palikimas siejamas su dabartimi: pagonybės pėdsakai vietovardžiuose, reliktai šventėse, bibliniai ženklai, Užgavėnių kaukės, „Kaziuko“ širdys ir t. t. Atskleidžiami praeities ir mūsų laikų visuomenės skirtumai bei panašumai. Knygoje apstu įdomių, dar negirdėtų mūsų krašto istorijos faktų. Juos autoriai stengiasi pateikti žaismingai ir intriguojamai, kad pakurstytų jaunųjų skaitytojų smalsumą. Leidinį praturtina gausi vaizdinė medžiaga, puikūs dailininkų Šarūno Miškinio ir Rimo Valeikio piešiniai. Iliustracijos – labai svarbi knygos dalis, nes žadina vaizduotę ir padeda pasijusti praeityje tarsi čia ir dabar. Kad susidarytų visuminis senosios Lietuvos vaizdas, knygoje stengtasi integruoti kelias disciplinas: istoriją, religijotyrą, etnologiją, tautosaką, dailę, literatūrą. Tai leidžia geriau suprasti istorinius procesus.

Arūnas Streikus, Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2018. – 437, [2] p.: iliustr., portr., ISBN: 9786098163148.

Arūnas Streikus – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas. Tiria Bažnyčios istoriją Lietuvoje XX amžiuje, sovietų režimo kultūros politiką. Knygų Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje 1944–1990 (2002), Diplomatas Stasys Antanas Bačkis (2007), Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje (2015) autorius.

Šios knygos tyrimo objektas nėra vien rutininės tekstų ar vaizdų uždraudimo praktikos, daugiausia atliekamos Glavlito, t. y. cenzūra siaurąją prasme. Cenzūra čia tiriama kaip iš skirtingų, tarpusavyje ne tik bendradarbiavusiųjų, bet neretai konkuravusių ar netgi konfliktavusių ideologinės kontrolės institutų sudarytas mąstymo ir jo viešos raiškos disciplinavimo mechanizmas. Be Glavlito, partinės valdžios ideologinių skyrių ir sovietų slaptosios policijos ideologinės kontržvalgybos padalinių sudėtine šios tarpinstitucinės sistemos dalimi laikomas ir įvairialypis redaktorių korpusas, kurį reprezentavo periodinių leidinių ir leidyklų redakcijos, teatrų, kino, radijo ir televizijos meno ir redakcinės tarybos, kiti panašaus profilio institutai. Ideologinės kontrolės veikimas dažniausiai atskleidžiamas analizuojant cenzūrines situacijas, susiklosčiusias dėl konkrečių asmenų mėginimų peržengti senas ar nustatyti naujas leistinumo ribas. Knygoje narpliojamos jų aplinkybės ir kartais netikėtos atomazgos patvirtina, kad sovietinė cenzūra toli gražu nevisada buvo racionaliai sutvarkytas, sklandžiai vykstantis ir valdomas procesas. Kita vertus, tiriamos ne tik cenzūrinės situacijos ir jose atsidūrusių asmenų elgsenos, bet ir ieškoma jų veiksmus paaiškinti galinčių motyvų. Šia prasme itin daug dėmesio skiriama sovietų Lietuvos kultūros lauko veikėjų (menininkų, mokslininkų, žurnalistų, administratorių) grupinei diferenciacijai, kurią lėmė skirtinga patirtis, išsilavinimas, estetinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos, kultūrinio kapitalo dydis. Knygoje taip pat rekonstruojamos kintančios netiesioginio ideologinio reglamentavimo formos, aprėpiančios tokius dalykus kaip vidinis ir viešas kūrinių recenzavimas (kritika), autorių viešinimo laipsnio nustatymas per kūrybines sąjungas, parodų komitetus, kitus žemesnio lygmens institucinius darinius. Nepamirštas ir toks iki šiol mažai tyrinėtas cenzūros veiksnys kaip „liaudies balsas iš apačios“, išreikštas aktyvių skaitytojų ir žiūrovų laiškuose, įsiskaudinusių pareigūnų skunduose ir kituose panašaus žanro dokumentuose. 

Turinys

„Istorijos laboratorija“. Ar aštrios sovietmečio cenzūros žirklės: kaip buvo karpoma tiesa? (DELFI.TV, 2018 04 28)

Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017. – 447 p., ISBN: 9786098163124. 

Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą, kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo, ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai, o europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga yra teminis istorinių studijų rinkinys, kurio tekstai tęsia, plėtoja, nauja problematika papildo vienas kitą.

Rimvydas Petrauskas. Iš Pratarmės

Rimvydas Petrauskas yra vienas žymiausių Lietuvos medievistų, kaip tyrėjas ir viešas kalbėtojas gerai žinomas ir užsienyje. Jo tyrimų kokybę gausiai paliudija publikacijos Lietuvoje ir svetur. Šis platus, konceptualumu ir temine vienove išsiskiriantis studijų rinkinys neabejotinai suteiks naujų impulsų tolesniems tyrimams.

Prof. Mathias Niendorf, Greifsvaldo universitetas

Nepastebimai pačiam sau, o ir kitiems, Rimvydas Petrauskas tapo autoritetingiausiu Lietuvoje istoriku, nuo 2016 m. viešojoje ervėje imtas tituluoti ir istorinių bestselerių autoriumi. Lietuvoje, kur žmonės viską žino apie istoriją, tik pernelyg nesigilina, nors knygas ir perka. Tiems, kurie perka ir skaito, ši istorinių studijų rinktinė bus atradimas. Mat vidutinis nuotolis, o ne komentaro sprintas ar monografinis maratonas yra tikroji gero istoriko distancija: čia jis geriausiai atsiskleidžia iškeldamas klausimus, aptardamas esamą žinojimą, ir palengva jį praturdindamas, pagilindamas, padarydamas skaidresnį ir aiškesnių ribų. Tikrą dabartinį žinojimą apie tik praeityje tikra telikusią LDK.

Nerijus Šepetys, redaktorius

Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo europinių Viduramžių dalis (2018-01-31)

Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918-2018, edited by Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta], [Vilnius]: [Lithuanian Culture Institute], [2018]. – 205, [2] p.: iliustr., faks., žml., ISBN: 9786098015638

Specialiai dalyvavimui Londono knygų mugės programoje “Baltic Countries Market Focus” ir minėdamas atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, Lietuvos kultūros institutas išleido 100 vizijų rinktinę “Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018”. 

Autoriai: Vytautas Ališauskas, Norbertas Černiauskas, Jūratė Čerškutė, Marija Drėmaitė, Marius Ėmužis, Rosita Garškaitė, Karolis Kučiauskas, Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Elona Lubytė, Agnė Narušytė, Akvilė Naudžiūnienė, Ernestas Parulskis, Rimvydas Petrauskas, Paulina Pukytė, Eligijus Raila, Vasilijus Safronovas, Monika Saukaitė, Rūta Stanevičiūtė, Kristina Steiblytė, Arūnas Streikus, Gražina Sviderskytė, Helmutas Šabasevičius, Monika Šipelytė, Aurimas Švedas, Gediminas Urbonas, Julijonas Urbonas, Nomeda Urbonienė, Tomas Vaiseta.

Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940, sudarė Marija Drėmaitė, tekstų autoriai: Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė ... [et al.]. Vilnius: Lapas, 2018. – 299, [1] p.:  iliustr., ISBN: 9786098198041.

Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos: straipsnių rinkinys, sudarė Irena Valikonytė ir Neringa Šlimienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 331 p., [3] iliustr. lap. (Lietuvos istorijos studijos, ISSN 1822-4016; t. 13); ISBN: 9786094599064

VU Istorijos fakulteto mokslininkių prof. dr. Irenos Valikonytės ir Neringos Šlimienės sudarytas straipsnių rinkinys.

„Istoriografijoje seniai įteisinta koncepcija, kad XVI a. Lietuvos istorijoje yra teisėkūros klestėjimo ir teisės kodifikavimo amžius, o Lietuvos Statutas – Europos teisės fenomenas. Tačiau Statuto, kaip ir kitų vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Europoje galiojusių teisynų, turinys buvo gerokai platesnis nei šiuolaikinių teisės kodeksų. Antra vertus, Lietuvos Statutas – labai svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos ir kultūros šaltinis, be kurio negali apsieiti daugelio LDK ir viso regiono istorijos problemų tyrėjai“, – teigia prof. I. Valikonytė.

Leidinys pradedamas Vokietijos teisės istoriko Heinerio Lücko straipsniu, kuriame autorius, išanalizavęs teisės kodifikavimo proceso XVI a. įvairiose Europos šalyse poreikio aplinkybes, koncepcijas ir padarinius, išryškina Lietuvos Statuto vietą tame procese, akcentuodamas išskirtinę jo apimtį ir užbaigtumą. Knygos sudarytojų teigimu, Statutianoje nuo seno daug dėmesio skiriama LDK teisės šaltinių refleksijai. Leidinyje taip pat svarstomas LDK teisės tradicijų klausimas, dėmesio sulaukė ir asmenybės, prisidėjusios prie Antrojo Lietuvos Statuto parengimo ir tobulinimo.

„Istoriografijoje tradiciškai laikomasi požiūrio, kad būtent Antrasis Statutas juridiškai įteisino notariato veiklą LDK, nors šio instituto genezė gerokai ankstyvesnė. Pastaruoju metu istorikai gerokai daugiau dėmesio skiria LDK teisės kultūros tyrimams, o dar XX a. pabaigoje užgimusi tradicija Lietuvos Statutą laikyti lūžine LDK istorijos periodizacijos riba tebėra gyvybinga. Kita vertus, akivaizdu, kad Lietuvos Statuto panaudos galimybės toli gražu neišsemtos, o Temidės ir Klėjos globojamų mokslų tyrimo laukas toks platus, kad prireiks ir istoriko (kurio triūsą įžymus XX a. pirmosios pusės prancūzų medievistas Marcas Blochas prilygino ikiteisminio tyrimo teisėjo darbui), ir teisės specialisto (kuriam Bardachas rekomendavo naudotis istorinės prieigos modeliu) pastangų“, – sako prof. I. Valikonytė.

Turinys

Vilniaus universiteto leidykla pristato: „Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ (2018-04-26)

Alfredas Bumblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija kiekvienam, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. – 440 p., ISBN: 9785420017975.

Knygoje autoriai atsako į klausimą, kuris kiekvienam Lietuvos žmogui yra pats svarbiausias: kaip atsirado šiuolaikinė Lietuva ir kodėl mūsų valstybė yra ne atsitiktinumų ar šalutinių aplinkybių išraiška, bet ne vieną šimtmetį brandintas, nuolatinės visų piliečių kovos už laisvę ir nepriklausomybę rezultatas.

„Mes sakome paprastai – Lietuva yra sena istorinė valstybė, žinoma kaip galinga pagoniška imperija, po krikšto nepraradusi savo valstybingumo ir stipriose unijose su Lenkija. Katalikybės dėka tapusi Europos civilizacijos dalimi, Lietuva net ir po 1795-ųjų, įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, sugebėjo iškilti kaip tauta iš užmaršties ir atkurti savo valstybę. Sparti valstybės raida ir greita pažanga įtvirtino lietuvių sąmonėje nuostatą, kad visuomet sieksime savo valstybės. Ir to siekio niekaip nesugniuždė nei Stalino, nei Hitlerio režimai. Teigiame, kad pačių lietuvių pastangų dėka, palankiai susiklosčius tarptautiniams įvykiams, XX amžiuje net du kartus atkūrėme savo valstybę ir tokį pasiekimą vargu kam pavyks pakartoti. Ilgaamžėje, kruvinoje, sekinančioje kovoje Lietuva nusipelnė teisę egzistuoti kaip valstybė ir nebus lengva tam, kuris netyčia, dėl mūsų istorijos nežinojimo, tai pamirš. Tokią siunčiame žinią. Ir dar – mes didžiuojamės savo istorija", – sako vienas šios knygos sumanytojų, sudarytojų ir autorių Alfonsas Eidintas.

Remdamiesi gausiais šaltiniais, dokumentais ir visų kartų istorikų tyrinėjimais autoriai parengė lengvai skaitomą, tiesos ir atvirumo kriterijais grįstą trumpą Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Nenuslėpta ir nenutylėta klaidos ar klystkeliai, kurių pasitaikė Lietuvos istorijoje. Svarbiausia – parodyta, kad dramatiškose ir sudėtingose situacijose valstybės kūrėjai, kartu su savo šalies žmonėmis eidami per okupacijų duobes ir atkurtos Nepriklausomybės įkalnes, rūpinosi valstybės sukūrimu ir jos išlikimu, žmonių gyvenimo, kūrybos sąlygomis. Visų jų pastangos lėmė, kad 2018 metais Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.

Knyga siekiame paskatinti visuomenę domėtis savo valstybės istorija. Šiuolaikiniam mąstančiam žmogui istorinės žinios, istorinio konteksto išmanymas – būtinas, jis primena, kas žmogaus, visuomenės ir valstybės istorijoje svarbu ir reikšminga.