doc. dr. Aurimas Švedas

Moksliniai interesai

• istoriografijos istorija;
• sakytinė istorija;
• kultūrinė ir komunikacinė atmintis;
• istorijos teorija;
• XX a. II pusės kultūros istorija.

Mokslinės publikacijos

Monografijos

• Elena Baliutytė, et al., Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos kolektyvinė monografija, Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019.

• Elena Baliutytė, et al., Tarp estetikos ir politikos: Lietuvių literatūra sovietmečiu: kolektyvinė monografija, sud., moksl. red. Dalia Satkauskytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015.

• Aurimas Švedas, In the Captivity of the Matrix: Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985, Amsterdam; New York: Rodopi, 2014.

• Saulius Grybkauskas, et al., Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje: kolektyvinė monografija, red. Česlovas Laurinavičius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013.

• Kęstutis Bartkevičius, et al., Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia: kolektyvinė monografija, moksl. red. Jūratė Kavaliauskaitė, Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011.

• Aurimas Švedas, Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985), Vilnius: Aidai, 2009.

Šaltinių publikacijos

• Aurimas Švedas, Irena Veisaitė, Life Should be Transparent: Conversations about Lithuania and Europe in the Twentieth Century and Today, CEU Press, 2020.

• Aurimas Švedas, Irena Veisaitė, Ein Jahrhundertleben in Litauen, Göttingen: Wallstein Verlag, 2019.

• O godne życie: Irena Veisaitė w rozmowie z Aurimasem Švedasem, Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek „Pogranicze – sztuk, kultur, narodów“, 2019.

• Aurimas Švedas, Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus, Vilnius: Aukso žuvys, 2016.

• Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Aurimas Švedas, Epizodai paskutiniam filmui: režisierius Almantas Grikevičius, Vilnius: Vaga, 2013.

• Piešimas buvo tarsi durys, Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2013.

• Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų, Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2008.

Sudaryti leidiniai

• Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai, t. 3: Lietuvos vartai į jūrą, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2017.

• Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai, t. 2: Užmiršta Lietuva, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2016.

• Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai, t. 1: Nuo Netimero iki…, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2014.

Straipsniai

• Aurimas Švedas, „Praeities refleksijos literatūroje“, in: Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos, Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 330–347.

• Aurimas Švedas, „Formy dialogu pamięci i historii w humanistyce litewskiej po roku 1990 (wykorzystanie metody „oral history“), in: Acta Baltico‐Slavica, 2018, t. 42, p. 271–287.

• Aurimas Švedas, „Kodėl rašytojų kuriami pasakojimai apie istoriją yra reikalingi praeities tyrinėtojams?“, in: Colloquia, 2018, t. 41, p. 13–32.

• Aurimas Švedas, „Manifesty w dwudziestowiecznej historiografii litewskiej“, in: Studia Metodologiczne, 2016, t. 46, p. 385–398.

• Aurimas Švedas, „Three (Un)Successful Cases of the Application of Oral History Method“, in: The Soviet Past in the Post-Socialist Present. Methodology and Ethics in Russian, Baltic and Central European Oral History and Memory Studies, Melanie Ilic, Dalia Leinarte, Routledge, 2016, p. 161 – 177.

• Aurimas Švedas, „Filmo „Herkus Mantas“ istorija: kaip sovietmečio lietuvių kinematografas buvo (ne)panaudotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdinio refleksijoms“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, n 32, p. 125–153.

• Aurimas Švedas, „J. Marcinkevičiaus drama Mindaugas sovietinės ideologijos, istorijos politikos ir istoriografinių konjunktūrų lauke“, in: Colloquia, 2013, n 30, p. 34–55.

• Aurimas Švedas, „Nepriklausomos Lietuvos kinematografas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorija. Kas būtų, jeigu..? “, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: Tautų atminties vietos (specialusis Lietuvos istorijos studijų leidinys, t. 9), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 210–226.

• Aurimas Švedas, „Asmenybės sovietmečio Lietuvos istorijos politikos lauke: elgsenos strategijos ir galimybės išlikti“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2011, t. 28, p. 91–104.

• Aurimas Švedas, „Czy sowiecki eksperyment rzeczywiście się skończył? Historiografia, miejsca pamięci, elita polityczna“, in: Politeja. Pismo Wydziału Studiów Międzynarodowych i Politycznych Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2011, n 2, p. 251–264.

• Aurimas Švedas, „Istorinės tapatybės konstravimas XXI a. Rusijoje: viešosios erdvės analizės bandymas“, in: Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011, p. 411–439.

• Aurimas Švedas, „Sovietų pastangos ir poveikis keičiant Lietuvos visuomenės interpretacinį kontekstą“ / „Soviet Influence Shaping the Interpretative Context of Lithuanian Society“, in: Demokratija Lietuvoje. Pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania. Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, Vilnius: Naujasis židinys–Aidai, 2011, p. 151–160; 369–379.

• Aurimas Švedas, „Sakytinės istorijos galimybės sovietmečio ir posovietmečio epochos tyrimuose (atminties kultūros ir istorijos politikos problematikos aspektas)“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2010, n 26, p. 148–161.

• Aurimas Švedas, „Istorijos erdvės „užkariavimas“ XXI a. Rusijoje: negatyvioji istorinė tapatybė? “, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, n 24, p. 167–177.

• Aurimas Švedas, „Senosios kartos istorikų elgsenos modeliai sovietizacijos procesų akivaizdoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2008, n 21, p. 58–68.

• Aurelijus Gieda, Aurimas Švedas, „Kuo svarbi istoriografijos istorija?: istorikų identiteto problemos Lietuvos istoriografijoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2005, t. 16, p. 42–47.

Mokslinių tyrimų projektai

• LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai

pareigos: tyrėjas

projekto turinys: analizuoti svarbūs LDK istorijos fenomenai ir jų poveikis moderniems tautiniams tapatumams bei atminčiai

projekto rezultatai: kartu su kitais autoriais parengtos 4 knygos, 34 straipsniai, 8 internetinės publikacijos (šaltinių fragmentai, tekstai, iliustracijos ir t. t.) ir LDK atminties vietų sąrašas. Monografija A. Bumblauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija. Vilnius, 2011; straipsnius rinkinys LDK istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos. Straipsnių rinkinys / sudarė A. Bumblauskas ir G. Potašenko, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013; šaltinio publikacija su įvadiniais straipsniais ir komentarais Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства / Подготовлено Надеждой  Морозовой и  Григорием  Поташенко. Вильнюс, Вильнюсский университет, 2011; straipsnius ir studijų rinkinys G. Potašenko , P. Lavrinec, A. Marcinkevičius. Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis = Русские Литвы в XX – начале XXI вв.: история, идентичность, память, Vilnius, 2013.

2012-11-15–2012-11-16 įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos“. Konferencijos tikslas – apibendrinti trejus metus vykdyto mokslinio projekto „LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ veiklą. Projektas siekė plėtoti, integruoti bei įgyvendinti metodologiškai naujus modernių valstybių tautų, t. y. Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos, tapatybių ir istorinės atminties XIV–XXI a. pradžioje teorinius, istorinius, sociologinius bei filologinius tyrimus. Šis projektas yra unikalus dar ir tuo, jog jame pirmą kartą pradėta kalbėti apie „senalietuvius“ bei pristatyta Jerzy Giedroyco Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos (ULB) koncepcija kultūroje. 

• Monografijos „Matricos nelaisvėje“ vertimas į anglų kalbą

pareigos: vadovas

projekto turinys: tikslas – išversti 2009 m. Lietuvoje išleistos monografijos “Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944-1985)” pataisytą adaptuotą Vakarų skaitytojų auditorijai variantą į anglų kalbą. Monografijos vertimas į anglų kalbą atliekamas siekiant publikuoti ją prestižinėje Vakarų leidykloje.

projekto rezultatai: monografija Aurimas Švedas, In the Captivity of the Matrix: Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985, Amsterdam; New York: Rodopi, 2014.

Mokslo sklaidos, mokslo taikomieji ir kiti projektai

• Edvardo Gudavičiaus straipsnių rinktinės leidyba

pareigos: vadovas

• Istorinės vaizduotės laboratorija: praeities tyrinėtojų ir menininkų dialogai

pareigos: vadovas

• Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje

pareigos: tyrėjas

• Tarptautinė konferencija: Demokratijos ir pilietinio sąmoningumo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose

pareigos: vadovas

• Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija

pareigos: tyrėjas

• Istorinė atmintis sovietmečio ir posovietinėje Lietuvoje: atminties politikos pokyčiai ir lietuviškojo tapatumo transformacijos

pareigos: stažuotojas Aurimas Švedas, (vadovas Zenonas Norkus)

Ekspertinė veikla

• Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“

datos: nuo 2016

Dalyvavimas mokslo asociacijose

• Tarptautinis mokslininkų tinklas „Istorijos teorijos tinklas“ / „International Network for Theory of History“

•  „Slavistikos, Rytų Europos ir Euroazijos studijų asociacija“ / Association for Slavic, East European and Eurasian Studies“

datos: nuo 2012

Dalyvavimas mokslo leidinių redakcinėse kolegijose

• Lithuanian Historical Studies

datos: nuo 2012

Dalyvavimas kitų institucijų veikloje

• Lietuvos kultūros institutas

datos: nuo 2020

• Vilniaus mažasis teatras

Datos: nuo 2019

• Atviros Lietuvos Fondas

datos: 2016–2018

Apdovanojimai, įvertinimai

• Geriausias Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas (Lietuva)

institucija: Vilniaus universitetas

• Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius

institucija: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

• Metų publicistikos ir dokumentikos knygos apdovanojimas

institucija: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas. Istorijos laboratorija. („Įvadas į istorijos ir antropologijos studijas“)

Kultūros istorijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas. Istorijos laboratorija. („Įvadas į istorijos ir antropologijos studijas“)
• LDK kultūros profiliai: praeitis, tradicija, paveldas („LDK tradicija XIX ir XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse“)
• Istoriografija ir istorika. („Šiuolaikinė istoriografija: tarp mokslo ir meno“)
• Atminties kultūra ir istorijos politika. I („Teoriniai atminties studijų pagrindai“)
• Atminties kultūra ir istorijos politika. II

Istorijos magistro studijų programa:

• „Kinas ir istorija“

Kitai

• Fulbright Visiting Scholar stažuotė Stanfordo universitete /Stanford University (JAV)

institucija: Bureau of Educational and Cultural Affairs

• „Literatūra ir menas“ (apžvalgininkas nuo 2012)

• LRT Klasikos radijas laidos „Istoriko teritorija“ autorius ir vedėjas

Nuo: 2018

• LRT televizijos laidos „Svajonių šalis“ vedėjas

Nuo: 2020