Fakultetas turi specializuotą biblioteką, kurioje kaupiamos istorinių šaltinių publikacijos, fundamentiniai humanitarinių mokslų, archeologijos ir paveldosaugos tekstai, šių sričių klasikiniai ir naujausi teoriniai veikalai, istoriografijos leidiniai ir kt.

Sukaupta apie 45 000 leidinių įvairiomis kalbomis (lietuvių, anglų, lenkų, vokiečių ir kt.). Kasmet prenumeruojama apie 50 (popierinių) ir 100 (elektroninių) periodinių leidinių. Galima naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos elektroniniais ištekliais: Lietuvos ir užsienio duomenų bazėmis, elektroniniais leidiniais.

Specializuota biblioteka turi dvi skaityklas:

• Istorijos skaitykla

daugiau nei 30 000 leidinių, 6 000 iš jų atvirame fonde

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7 (III aukštas), 321 kab.

Tel. (8 5) 268 7143

30 darbo vietų, iš jų 4 kompiuterizuotos

• Istorijos šaltinių skaitykla

daugiau kaip 15 000 leidinių, prieinamų atvirame fonde

Vilniaus universiteto Centrinė biblioteka, Universiteto g. 3 (III aukštas)

Tel. (8 5) 268 7124

18 darbo vietų, iš jų 3 kompiuterizuotos

Biblioteka viešai prieinama. Daugiau informacijos.

Informacija rengiama

Informacija rengiama

Archeologijos katedra

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

Naujosios istorijos katedra

Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra

Informacija rengiama

{slide=Tarptautinė mokslinė konferencija: "UNIJOS IR DALYBOS: NAUJOS VALDŽIOS FORMOS VĖLYVŲJŲ VIDURAMŽIŲ EUROPOJE"|close}

Unijos ir dalybos: naujos valdžios formos vėlyvųjų Viduramžių Europoje / Unions and Partitions: New Forms of Power in the Late Medieval Europe / Unionen und Teilungen. Neue Herrschaftsformen im spätmittelalterlichen Europa

Konferencijos programa

2019 m. gruodžio 5 - 7 d. 

Lietuvos nacionalinis muziejus Valdovų rūmai, Katedros a. 4.

2019 m. minimos Liublino unijos tarp Lenkijos ir Lietuvos 450-osios metinės. Tarptautinės konferencijos konceptualus naujumas – Lenkijos ir Lietuvos unija bus išsamiai nagrinėjama šalia kitų vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų tarpvalstybinių unijų ir jų pasekmėje atsiradusių politinių darinių. Vėlyvųjų Viduramžių dinastinių unijų tematika pirmą kartą aprėpiama tokiu plačiu lygmeniu, kaip lyginamoji Europos istorijos problema. Konferencijos rezultatai gali turėti reikšmės (kaip istorinė paralelė) ir aktualioms politinėms diskusijoms apie integracinius procesus Europoje.

Šiuolaikinėje istoriografijoje keičiasi požiūris į unijas. Kaip pastebi britų istorikas Robertas Frostas, atskirų tautinių valstybių istorikai paprastai žvelgė į unijas skeptiškai, vertindami jas kaip kliūtis plėtotis tautinei valstybe. Tačiau nauji tyrimai atskleidžia, kad unitarinės valstybės toli gražu nebuvo savaime suprantama politinė santvarka ikimoderniųjų laikų Europoje. Priešingai, valstybių politinės sąjungos buvo ganėtinai įprastas politinis instrumentas, sprendžiant atskiroms šalims iškilusias problemas. Paprastai tokias unijas sudarydavo dvi valstybes, nors kartais (1397 m. Kalmaro unijos atvejis Skandinavijoje) pasitaikydavo ir daugiau narių. Dažniausiai unijas sąlygodavo dinastinės aplinkybės, kuomet biologinį viešpataujančių dinastijų išmirimą lydėdavo dinastinė politika, siekiant formuoti teritorinius tarpvalstybinius kompleksus.  Unijos buvo transnacionalinė politinė struktūra, atsiradusi ne užkariavimo keliu, o abipuse sutartimi, kurioje vieno valdovo valdomi unijos dalyviai išsaugodavo savarankiškumą.

Daugiau tyrinėtos yra ankstyvųjų Naujųjų laikų personalinės unijos, kaip kad Anglijos-Škotijos (1603-1707). Didžiosios Britanijos ir Hanoverio (1714-1837) ar Saksonijos ir Lenkijos-Lietuvos (1697-1763). Tačiau politiniai dariniai, kuriuos siejo vieno valdovo asmuo, atsirado jau Viduramžiais. Ankstyviausi pavyzdžiai – Anglijos Karalystė ir Normandija (1066-1204) ar Vengrija ir Kroatija (nuo 1102). Vėliau sekė Šv. Romos imperijos sąjunga su Sicilijos Karalyste  (1194-1254) ir Čekijos Karalystės su Austrijos Hercogyste (1251-1278). Vėlyvaisiais Viduramžiais tokių dinastinių/personalinių unijų skaičius dar labiau išaugo.       

Tad 1386 m. prasidėjusi Lenkijos ir Lietuvos unija nebuvo nei pirma, nei paskutinė unija Europoje. Lenkijos ir Lietuvos unija buvo išskirtinė savo ilgaamžiškumu. Daugelis kitų unijų buvo kur kas trumpesnės, todėl šalia unijų sudarymo svarbus ir unijų žlugimo bei po to sekusių politinių dalybų klausimas.

Konferencijos tikslas yra išnagrinėti unijų sudarymo ir žlugimo aplinkybes vėlyvaisiais Viduramžiais. Pagrindiniai klausimai: 1) kokie faktoriai lėmė dinastinių unijų sudarymą, ar tai būdavo iš anksto planuojami ar veikiau politinės konsteliacijos ir atsitiktinių veiksnių nulemti sprendimai; 2) nuo ko priklausė unijų sėkmė ir ilgalaikiškumas; 3) socialinis unijų kontekstas: bajorijos, miestiečių, Bažnyčios santykis su unija ir socialinės unijos pasekmės; 4) unijų vertinimas ir atmintis.

Konferencijoje dalyvaus 25 mokslininkai iš įvairių Europos šalių. Ji bus atvira akademinei bendruomenei ir suinteresuotai visuomenei. Apie konferenciją bus parengti pranešimai platesnei visuomenei (portalas www.15min.lt) ir parengti apžvalginiai straipsniai akademiniuose leidiniuose („Lietuvos istorijos metraštis“ ir „Lietuvos istorijos studijos“).  Per partnerių institucijas informacija apie konferenciją bus išplatinta ir tarptautinėje mokslo bendruomenėje.

Konferencijos rengėjai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Herderio institutas Marburge, Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje, Kylio Christiano Alberto universitetas 

Vilnius, 2019 m. gruodžio 5 - 7 d. 

Konferencijos kalbos: anglų ir vokiečių 

Organizatoriai ir rėmėjai:

{slide=Tarptautinė mokslinė konferencija Jono Puzino skaitymai 9, tema "INVESTIGATING BONES: DIET, HEALTH, ENVIRONMENT IN THE BALTIC REGION"|close}

Dear colleagues and friends,

It is our great pleasure to invite you to attend the international meeting INVESTIGATING BONES: DIET, HEALTH, ENVIRONMENT IN THE BALTIC REGION in Vilnius, October 4-5, 2019. The meeting will take place at the historical Vilnius University – an institution with a 440-year academic tradition and the widest range of study programs in Lithuania.

The meeting will focus on an interdisciplinary approach to the bioarchaeology of human and animal remains. The objective is to present up-to-date bioarchaeological research results in a variety of areas: stable isotopes, migrations, paleopathology, epidemiology, forensic archaeology, mummy studies, and more. One of the meeting’s goals is to introduce the osteological material of the Baltic region available currently available, thus providing all participants with an opportunity to evaluate these collections’ potential for future research. Therefore, this international meeting will provide colleagues from the Baltic region a unique opportunity to exchange ideas on various topics and to discuss diverse perspectives and possible future collaboration, including building on existing professional relationships. In addition to oral presentations, there will be a traditional “hands-on” session, a visit to the anthropological and zooarchaeological collections stored at Vilnius University, as well as an excursion to crypts and Kernavė Archaeological Site (UNESCO World Heritage List), http://www.kernave.org/en/administration/reserve

There is a possibility to publish the proceedings of this international meeting in the journal Archaeologia Lituana.

We wish all the participants active involvement, beneficial brainstorming discussions, and fruitful outcomes for joint projects!

The deadline for abstract submission (of c. 200 words) is 1 June 2019.

Registration for speakers and non-speakers is by email (please include name, affiliation and address).

Conference dinner and lunch will be provided for registered conference participants (registration fee 45EUR). However, participants are requested to organize their own accommodation, for which the conference website may prove helpful.

On behalf of the Organizing Committee, we wish you a very warm welcome to Vilnius in 2019!

Best wishes!

Giedrė and Justina

The payment should be made to the Vilnius University account:

Account holder: Vilnius University

Address: Universiteto 3, LT01513, Vilnius, Lithuania

Bank name: AB SEB bankas, Gedimino 12, LT01103, Vilnius, Lithuania

IBAN (account no): LT247044060001101392

SWIFT: CBVILT2X

Description: IF-2019-10-0007, participant’s name 

Please note that your registration is confirmed only when the payment has been made.

{/slides}

Informacija ruošiama.