 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasMoksliniai interesai:
Biografija:2011–2015 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir įgijo bakalauro, 2015–2017 m. – magistro laipsnį. 2022 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Belaisviai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino karuose (XIV–XV amžiai)“. Nuo 2021 m. dirba Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje. Tinklai: |
Antanas Petrilionis, “The Livonian Master Robin von Eltz: from war to peace with Grand Duchy of Lithuania”, in: Die Meister des Deutschen Ordens in Livland, 2023 (įteikta spaudai).
Antanas Petrilionis, „‚Auf die Hand‘ praktika: belaisvių lygtiniai paleidimai tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos (XIV a. pabaiga–XV a. pirma pusė)“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 45, 2020, p. 31–46.
Archeologijos bakalauro studijų programa:
Istorijos bakalauro studijų programa:
Skandinavistikos bakalauro studijų programa:
Bendrosios universitetinės studijos:
 Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedratel. +370 (5) 268 72 97 Moksliniai interesai:
Biografija:1999 m. Lietuvos istorijos institute ir Vytauto Didžiojo universitete apgynė humanitarinių mokslų srities istorijos krypties (05 H) daktaro disertaciją tema „Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antroje pusėje (1662–1702)“. Docentas (2002), profesorius (2005). Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Lietuvos edukologijos universitete (1992–2018), Vytauto Didžiojo universitete (1995–1997), Mykolo Romerio universitete (2001–2003), Klaipėdos universitete (1999–2001), Lietuvos istorijos institute (1995–2001, 2005–2009). Vyriausiasis mokslo darbuotojas (nuo 2018) Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje, Istorijos fakultete, Vilniaus universitete. Tinklai: |
Senojo Vilniaus (XVI–XVIII a.) visuomenė: istorija, šaltinotyra, istoriografija. Mokslo darbų apžvalga. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2015. – 44 p.
(su bendraautoriais), Українське Козацтво і Велике князівство Литовське, Київ: Балтія Друк, 2014.–200 p.
Aleksandras Sinkevičius (1908–1989): trečdalis gyvenimo, paskirto lietuviškam midui, Vilnius, 2008. – 51, [1] p.
Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), Vilnius, 2002. – 477, [1] p.
(su bendraautore), Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems. Studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją, Vilnius, 2001. – 253, [2] p.
Adolfas Šapoka, Raštai, t. 3: Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai 1655 m. Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m., tekstus parengė, įvadą ir komentarus parašė Robertas Jurgaitis, Aivas Ragauskas, Vilnius, 2018.–680, [1] p.: faks. ISBN: 9786094711381. Recenzija: Selenis, Adolfo Šapokos disertacijos „Raštų“trečiajame tome, Istorija, 2019, t. 113, nr. 1, p. 103–106.Adolfas Šapoka, Raštai. T. 1: Vilniaus istorija, tekstus parengė, įvadą ir komentarus parašė Aivas Ragauskas, Vilnius, 2013.– 663, [1] p.
Stasys Samalavičius, Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII-XVIII amžiuose. Sudarė Almantas Samalavičius, parengė Aivas Ragauskas, Vilnius, 2011.–511, [1] p.
Vilniaus burmistro Luko Markovičiaus „Mundijaus“ kalbos, laiškai ir kiti raštai (1551-1584 m.). Sudarė Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė. Įvadą parašė ir komentarus parengė, mokslinę redakciją atliko, lenkiškus tekstus parengė ir į lietuvių kalbą išvertė, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklę sudarė Aivas Ragauskas. Rusėniškus tekstus parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Raimonda Ragauskienė. Vokiškus tekstus parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Vilija Gerulaitienė. Lotyniškus tekstus parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Rita Katinaitė, Vilnius, 2010. – LXX, 223, [1] p. : faks.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 51 (1566–1574). Užrašymų knyga 51, parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas. Vilnius: Žara, 2000.–486 p.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (1990–1992) narių biografinis žodynas, sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, [Danutė Blažytė-Baužienė], Vilnius, 2018. 655, [1] p.: iliustr., diagr., faks., portr. Recenzija: V. Stravinskienė, Naujas „Didžiojo Lietuvos parlamentarų biografinio žodyno“ tomas, Parlamento studijos, 2019, nr. 27, p. 170–174.
Raimonda Ragauskienė. Bibliografinė rodyklė. 1991–2018, sudarė Deimantas Karvelis ir Aivas Ragauskas, Vilnius, 2018.– 60 p.
Lietuvos Respublikos I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) seimų narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: VPU leidykla, 2007. – 847 p. (Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 3).
Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, MindaugasTamošaitis, Vilnius, 2006.–554 p. (Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 2)
Senojo Vilniaus (XIV a. pab.–XIX a. vid. Santykis su istorine praeitimi XXI amžiaus Vilniuje, sudarytojai Alvydas Nikžentaitis, Aivas Ragauskas, Vilnius, 2004.–76 p.
Bajorystės dokumentų falsifikatorius Florijonas Levkovičius ir jo klientai Minsko vaivadijoje (XVIII a. pab.), Surasti tiesą. Pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime. Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytoja Rūta Čapaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022, p. 351–393.
Kogo na sejmie lubelskim reprezentował Augustyn Rotundus Mieleski († 1582), wójt wileński i sekretarz królewski, Unia Lubelska 1569 Roku i Unie w Europie Środkowo-Wschodniej.Pamięci Profesora Henryka Lulewicza (1950-2019), redakcja naukowa Jacek Krochmal, Warszawa: AGAD, 2020, p. 122–139.
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia ir kapinės Jonušavoje,1628–1864, Istorija, 2020, t. 118, Nr. 2, p. 4–46.
Tarp Kėdainių ir Tobago: škotai Benetai Naujamiestyje. XVII a. antroji, Iš Panevėžio praeities. Šeimos portretas istorijos kontekste, [mokslinių straipsnių rinkinys], Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2019, p. 30–74. ISBN 978-609-407-012-9.
„Skrido į Šatriją“: raganų „kelionės“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII – XVIII a., Nuo kelionių iki turizmo istorijos. Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytojas Robertas Jurgaitis, Vilnius, 2019, p. 31-53.
Iš lokalinės protestantiškojo švietimo istorijos Lietuvoje: Kėdainių gimnazija (XVII–XVIII a.): istoriografinės įžvalgos, Miestas, dvaras, kaimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje XVI-XVIII a.: lokalinės istorijos problemos, sudarytoja ir mokslinė redaktorė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, p. 275–291.
Постройка здания архива судов Упитского повета в начале XVII в. и упитский староста Ярош Волович, Гістарычна-археалагічны зборнік. Да 60–годдзя Валянціна Фёдаравіча Голубева, Мінск, 2017, Nr. 32, p. 96–103.
Ławnik Reinhold Wittmacher–Palmstruch (1612–1670) ryżanin w elicie władzy starego Wilna, Szlachta i ziemiaństwo na pograniczu kultur dawnej Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, pod redakcją Doroty Michaluk i Krzysztofa Mikulskiego, Warszawa: DiG, 2016, p. 75–84.
War and Peace in Historical Education of Modern Lithuania, Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt, Hrsg. von Gerd-Bodo Carlsburg, Thomas Vogel, Frankfurt am Main etc.: Peter Lang, 2014, S. 239-248 (su bendraautore).
Ar istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864) buvo istorijos šaltinių falsifikuotojas, Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2009, t. 9, p. 324–335.
Nemiestietiška Vilniaus sociotopografija: valdančiojo elito žemėvalda XV a. pabaigoje – XVI a. pirmojoje pusėje, 2008, t. 72, p. 32–39.
Ekonomisto Michaelio Brouno Ayre knyga apie škotus Kėdainiuose ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos istorijos metraštis. 2021/1. Vilnius, 2021, p. 181–190. ISSN 0202–3342.
Umowa kiejdańska. Próba ratowania Wielkiego Księstwa Litewskiego, Mówią Wieki. Polska i Litwa, 2018, Numer specjalny, Nr. 1, p. 50–61.
Liko tik Bambyziškis... Naujamiesčio evangelikų – reformatų bendruomenės, bažnyčios ir mokyklos lemtys (XVI a. pab. – XX a. vid.), Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija ir lituanistika“, 2017 m. rugsėjo 25–26 d. Kėdainiai, Vilnius, 2017, p. 23–26.
Ar mokytojas iš Lietuvos Aleksandras Karolis Kurcijus naujojo Amsterdamo (Niujorko) mokykloje 1659–1661 m. dėstė rusų ir lenkų kalbas? Vieno mito dekonstrukcija, Lituanistika (baltistika) šiuolaikiniuose ugdymo procesuose: tarptautinė mokslinė konferencija,2017 m. balandžio 6–7 d., Vilnius, Lietuva, Vilnius, 2017, p. 53–54.
Kas mokėsi Kėdainių gimnazijoje XVII – XVIII a.? Apie atrastus kelis mokinių sąrašus, Mokslu grįsto švietimo link: 2-oji tarptautinė mokslinė konferencija, 2017 m. spalio 19–20 d., Vilnius, 2017, p. 91–93.
Veikla projekte: Projekto vykdytojas, tema “Szlachta pochodzenia mieszczańskiego w WKsL w wiekach XVII-XVIII (na przykładzie mieszczaństwa wileńskiego)”.
Veikla projekte: Dalyvis.
Programa: 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa.
Vykdyta: 2019.
Vadovas: prof. dr. A. Kuncevičius (Vilniaus universitetas).
Veikla prokete: mokslinių tyrimų grupės istorinių tyrimų vykdytojas.
Veikla projekte: Dalyvis-vykdytojas.
Veikla projekte: Pagrindinis vykdytojas-tyrėjas.
Užsakomieji tyrimai:
Projekto rezultatai – keturi leidinio tomai: Adolfas Šapoka, Raštai, t. 3: Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai 1655 m. Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m., tekstus parengė, įvadą ir komentarus parašė Robertas Jurgaitis, Aivas Ragauskas, Vilnius, 2018.– 680, [1] p.: faks. ISBN: 9786094711381; Adolfas Šapoka, Raštai, t. 4: Mokslinė korespondencija, tekstus parengė, įvadą ir komentarus parašė Valdas Selenis, Vilnius, 2014.– 210, [1] p. : iliustr., faks. ISBN 978-609-420-380-0; Adolfas Šapoka, Raštai, t. 1: Vilniaus istorija, tekstus parengė, įvadą ir komentarus parašė Aivas Ragauskas, Vilnius, 2013. – 663, [1] p.: faks. 978-9955-20-850-1; Adolfas Šapoka, Raštai, t. 2: Lietuva Reformų seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos, įvadą, tekstus ir komentarus parengė Robertas Jurgaitis, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2008. – 557, [1] p. : iliustr., faks., portr. ISBN 978-9955-20-362-9.
Projekto rezultatai – trys leidinio tomai: Lietuvos Respublikos AukščiausiosiosTarybos-Atkuriamojo Seimo (1990–1992) narių biografinis žodynas, sudarytojai A. Ragauskas, M. Tamošaitis, [D. Blažytė-Baužienė], Vilnius, 2018. 655, [1] p. : iliustr., diagr., faks., portr. (Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 4); Lietuvos Respublikos I (1922–1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sudarytojai A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius: VPU leidykla, 2007. – 847 p. (Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 3). ISBN 978-9955-20-146-5; Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius: VPU leidykla, 2006.-554 p. (Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 2). Finansavimas projektinis (ne LMT). Projekto idėjos autorius, projekto vadovas.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys.
Varšuva. 2021 09 28 – 29. Pranešimas „Z dziejów Vilna ruthenica: pisarze miejscy ruscy (do początku XVIII w.)”. XXX konferencja Komisji Lituanistycznej. Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk. Tarptautinė mokslinė konferencija “Wielkie Księstwo Litewskie: urzędy i urzędnicy".
2021 09 08-10. Pranešimas „Namų pavadinimai su –iszki Radvilų Kėdainiuose (XVII–XIX a. pr.): lietuviška oikoniminė tradicija daugiatautiškame mieste". Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“.
Klaipėda. 2021 06 11-12. Pranešimas „Prūsiškas mūras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčių statyboje – kitoniškumo manifestas? Kėdainių Jonušavos evangelikų reformatų bažnyčios atvejis (XVII a. 3 dešimt.)“. Nacionalinė mokslinė konferencija „Kam skambino varpai. Bažnyčių ir šventorių tyrimai. Archaeologia urbana 2”.
2021 05 28. Pranešimas „Bažnyčia kaip laidojimo erdvė: istoriko perspektyva. Dubingių ir Kėdainių atvejai”. Nacionalinė mokslinė konferencija „Radvilų mauzoliejai: erdvės, palaikai, daiktai. Dubingių ir Kėdainių atvejai“.
2020 12 03 04. Pranešimas “Kaip tikėjimas keitė pasaulį... Ar senajame Vilniuje veikė liuteroniška mergaičių mokykla?“. Tarptautinė mokslinė konferencija "Vyrai ir moterys: statusas, santykiai, įvaizdžiai“.
2020 11 10. Nesvyžius. Pranešimas „Типография Иоахима Георга Ретта в Радзивилловских Кедайняй“. Tarptautinė mokslinė konferencija „Судьба фамильных собраний магнатских родов Беларуси”.
2020 10 14-15. Pranešimas „Piarnu pakamario Mikalojaus Tomo Bildziukevičiaus 1704 m. „testamento“ falsifikatas – šaltinis XVIII a. pab. dokumentų falsifikatoriaus Florijono Levkovičiaus „dirbtuvei“ pažinti“. „Tarptautinė mokslinė konferencija „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“
2020 10 02. Pranešimas „Dubingių evangelikų reformatų dvasininkai XVI a. pab. XVIII a. pr.“. Nacionalinė mokslinė konferencija „Atrasti – neatrasti Dubingiai“.
Varšuva. 2019 11 14–15. Pranešimas „Kogo na sejmie lubelskim reprezentowal wojt wilenski, sekretarz krolewski Augustyn Rotundus Mieleski”. Tarptautinė mokslinė konferencija „Unia Lubelska – Unie w Europie środkowej (XIV–XVIII w.)”. Dalyvavimas nuotoliniu būdu.
Panevėžys. 2019 11 21. Pranešimas “Tarp Kėdainių ir Tobago: škotai Benetai Naujamiestyje XVII a. antroje pusėje”. Nacionalinė mokslinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“.
2019 11 15 d. Pranešimas ”Iš XVII a. I pusės Vilniaus miestietijos elito socialinės karjeros istorijos: Bildziukevičių šeimos atvejis”. Mokslinė konferencija „Vilnius ir vilniečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais“ .
Kėdainiai. 2019 11 03. Pranešimas ”Evangelikų reformatų palaidojimai Kėdainiuose (XVII a. 5 dešimt.–XVIII a.): kas, kur ir kaip”. Mokslinė konferencija „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“.
Nesvyžius, 2019 10 04. Pranešimas „Некрополь Радзивиллов и других литовских евангеликов-реформатов в Кедайняе: данные исторического анализа“. Международный научный семинар „Крипта князей Радзивиллов в Несвиже: история, современное состояние, исследования“.
2019 09 27-29. Pranešimas: Rusini w elicie władzy Wilna (koniec XV – XVIII w.): liczebność, skład, dynamika. Tarptautinė mokslinė konferencija „8th International Congress of Belarusian Studies“. Sekcija: Vilnia / Wilno / Vilnius as the «Civitas Ruthenica» (ethnoconfessional communities in the public space of the Grand Duchy of Lithuania capital city).
2019 05 23-24. Pranešimas „Послы города Вильнюса на Люблинском сейме 1569 года: статус, состав, результаты работы“. Tarptautinė mokslinė konferencija „Унии Великого Княжества Литовского с Польским Королевством: проблемы суверенитета“.
2018 09 27. Pranešimas „Tarp Dancigo ir Mintaujos: Kėdainių gimnazijos spaustuvė (XVII a. 6–7 dešimtmetis). Kultūrinės inovacijos mieste pradžia ir pabaiga“. Mokslinė konferencija „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“.
Kaunas, 2017 11 23. Pranešimas: Kas buvo dėstoma Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios mokykloje XVI a. Nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos švietimo istorijos paveldas ir dabartis “. Skirta Lietuvos švietimo istorijos muziejaus įkūrimo 95-mečio sukakčiai.
2017 10 26. Pranešimas: „Išminčiui visas pasaulis tėvynė“. Apie mokytojo iš Lietuvos dr. Aleksandro Karolio Kurcijaus (m. po 1668) neeilinį gyvenimą ir kūrybą“. Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“.
2017 10 19–20. Pranešimas “Kas mokėsi Kėdainių gimnazijoje XVII – XVIII a.? Apie atrastus kelis mokinių sąrašus“. Tarptautinė mokslinė konferencija „Mokslu grįsto švietimo link“.
2017 10 05. Pranešimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų atstovų dalyvavimas Abiejų Tautų Respublikos seimuose (XVI–XVIII a.)“. Tarptautinė mokslinė konferencija „Parlamentarizmas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje XVIII a.: institucijos, parlamentarai, parlamentinė praktika“.
2017 09 14–16. Pranešimas: “Orai ir grūdų kainos XVIII a. Vilniuje”. IV–sis Lietuvos istorikų suvažiavimas. Sekcija „Visuomenė ir gamta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
2017 05 31. Pranešimas „Ar buvo „buvusieji burmistrai“ senajame Vilniuje? Dėl miesto savivaldos institucijų pareigūnų terminų XVI a. antros pusės šaltiniuose turinio“. Mokslinis seminaras – diskusija. „Bevardžiai“ Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės šaltiniai: pagalbinių istorijos mokslų terminijos lietuvių kalba problemos.
2017 04 28. Pranešimas “1747 m. Vilniaus miesto valdžos elito savidisciplinos bandymas”. Tarptautinėmokslinėkonferencija “Urban Societies of Central and Eastern Europe in the 17th-19th Centuries: Continuity and Changes of Elites”.
2017 04 06-07. Pranešimas „Ar mokytojas iš Lietuvos Aleksandras Karolis Kurcijus Naujojo Amsterdamo (Niujorko) mokykloje 1659-1661 m. dėstė rusų ir lenkų kalbas? Vieno mito dekonstrukcija”.Tarptautinė mokslinė konferencija „Lituanistika (baltistika) šiuolaikiniuose ugdymo procesuose“.
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
tel. +370 616 99448
Moksliniai interesai:
Biografija:1993 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės politiniai santykiai XV a. pabaigoje – XVI a. pirmame trečdalyje“, vadovas prof. Edvardas Gudavičius. Dirbo Šiaulių pedagoginiame institute. 1996 m. suteiktas docentės vardas. 1999–2018 m. – Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros vedėja. Nuo 2014 m. – ŠU profesorė, nuo 2020 m. – vyriausioji mokslo darbuotoja. Mokslinių žurnalų „Istorija“, „Forschungen zur Baltischen Geschichte“ (iki 2020 m.) redkolegijos narė, „Baltų centro“ ir Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narė, 2018–2022 – Valstybės nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos prie LRS narė, LMT, Lituanistikos duomenų bazės ekspertė. Buvo ir yra kelių istorijos mokslinių projektų vadovė ir vykdytoja (finansuojamų Lietuvos ir Užsienio mokslo bei kultūros institucijų). Mokslinių žurnalų „Istorija“, Acta humanitarica academiae Saulensis, „Forschungen zur Baltischen Geschichte“ (iki 2020 m.) redkolegijos narė. Tinklai: |
Pagrindinės mokslo publikacijos
Švenčionių krašto šviesuoliai. Švenčionys: Firidas, 2020, p. 131.
Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir Vidurio Europa XV-XVI a. sandūroje. Šiauliai, ŠPI, 1996, 207 p.
Petro Tarvainio „Linksmas pasveikinimas“ ir Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, Šiaulių katedra. Istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2009, p. 44–58.
Papilės istorija nuo XIII iki XVI amžiaus. Papilė. I dalis : 11 -oji serijos "Lietuvos valsčiai" monografija. Vilnius: Versmė, 2004, p. 174–190.
Prascevičiūtė, R. R. Trimonienė, Senosios Radviliškio rajono kaimų kapinės: mokslinis žinynas [Elektroninis išteklius]. Šiauliai: [Šiaulių universitetas], 2018. 682 s.
R. Trimonienė, L. Prascevičiūtė, Senosios Kelmės ir Pakruojo rajonų kaimų kapinės. Žinynas. Šiauliai: Lucilijus, 2015, 983 p. (CD)
Šiaulių klebono Petro Tarvainio „Linksmas pasveikinimas“ (1634 m.), Šiaulių katedra. Istorija, architektūra, dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2009, p. 59–77.
Vygantas Marburgietis. Naujoji Prūsijos kronika. Vilnius: Vaga, 1999. R. R. Trimonienė. Įvadas. Vygando Marburgiečio kronika, p. 5–45; R. Trimonienė, K. Gudmantas. Paaiškinimai, p. 247–380.
Vakarų Europos valdovų rekomendaciniai raštai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dvariškiui. Aleksandro Soltano politinės veiklos štrichai, Lietuvos istorijos studijos, 1996, t. 3, p. 101–119.
Nuo bajorių iki valstiečių: karo pabėgėlės Tvano laikotarpiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XLII, 2021, p. 39–60.
Vietos bendruomenės ir valdžios komunikacijos problemos XVII a. antrojoje pusėje (pagal Šiaulių ekonomijos pavyzdį), Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXXIX, 2019, p. 195–218.
Aleksandro Jogailaičio laikų pasiuntiniai į Lenkijos karalystę, Lituanistica, 2016, vol. 62, No 3, p. 170–186.
gailestingųjų seserų kongregacija Vilniuje ir jos karitatyvinė veikla 1744–1808 metais, inter-studia humanitatis, 2015, t. 18, p. 58–79.
Žemaitijos bajorų etninio tapatumo problema XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje, imigraciniai procesai. Tiltai. Priedas: Mokslo darbai: Krikščioniškosios vertybės kultūros ir istorijos kontekste, red. ir sud. Arvydas Ramonas, Stasys Vaitekūnas, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, nr. 43, p. 217–236.
Ewangeliccy przybysze z polski i innych krajów i ich społeczno-ekonomiczna integracja ze społeczeństwem lokalnym na Żmudzi w drugiej połowie XVI wieku, Studia nad reformacją, pod redakcją Elžbiety Bagińskiej, Piotra Guzowskiego, Marzeny Liedke. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2010, p. 99–110.
Kryžių kalnai Žemaitijoje XVI–XIX a.: liaudies christianizacijos problema, Menotyra. 2010, t. 17, nr. 1, p. 37–50.
Konfesinės problemos Žemaitijoje: stačiatikiai XVI a. II pusėje, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 2 (74), p. 1–13.
Polityka jagiellońska a kształtowanie się litewskiego narodu politycznego w końcu XV – I połowie XVI wieku, Białoruskie Zeszyty Historyczne. Białystok 2003, № 19, p. 219–228.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vidaus konsolidacijos ir “politinės tautos” formavimosi problema, Lietuvos istorijos studijos, 1994 , t. 2, p. 17–33.
Kobieta chłopska w obliczu śmierci w XVII wieku według ksiąg sądu dworskiego ekonomii szawelskiej. W kręgu rodziny epok dawnych. Śmierć, pod. red. B. Popiołek, A. Chłostej-Sikorskiej, M. Plonki. Kraków: Libron, 2022, s. 161–176.
Czynniki integracji szlachty polskiej i z Prus w społeczeństwo Żmudzi w drugiej połowie XVI wieku, Unia lubelska i jej dziedzictwo. ks. S. Nabywaniec, Beata Lorens, ks. S. Zabraniak. Wydawnictwo uniwersytetu rzeszowskiego, 2021, p. 63–81.
„Roznemi katowniami, mękami przy wykonanych bezbożnych, tyrraniach grożąc” – prawo silnego jako model szlacheckiego społeczeństwa, W kręgu rodziny epok dawnych – Przemoc, redakcja Bożena Popiołek, Agnieszka Chłosta-Sikorska, Marcin Gadocha. Kraków 2020, p. 72–83.
Międzynarodowa rodzina szlachecka w Wielkim Księstwie Litewskim w drugiej połowie XVI i na początku XVII wieku, W kręgu patronatu kobiecego w XVII–XVIII wieku. Red. B. Popiołek, U. Kicińska, A. Penkała-Jastrzębska, A. Słaby. Wydawnictwo naukowe Uniwersytetu pedagogicznego, 2019, s. 59–78.
Mikroistorijos ir lokalinės istorijos takoskyros problematika, Miestas, dvaras, kaimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje XVI–XVIII a. Lokalinės istorijos problemos. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. ir moksl. Red. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: LII leidykla, 2018, p. 27–45.
Przygotowanie do śmierci – obowiązki dobrego chrześcijanina w świetle testamentów magnackich w Wielkim Księstwie Litewskim w XV stuleciu i na początku XVI w., Symboliczne i realne podstawy tożsamości społecznej w średniowieczu. Warszawa 2017, s. 563–578.
Jogailaičių titulatūra ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo problema (XV a. antra pusė – XVI a. pradžia, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Nacionalinis muziejus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, 2016, p. 249–259.
Nuo valsčiaus tijūno iki valstiečio. Vienos lenkų bajorų giminės likimas Žemaitijoje, Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos. Marius Ščavinskas. Klaipėda 2015, p. 244–253.
Livonijos bajorų žemėvaldos pobūdis Žemaitijoje XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pradžioje, Kultūra – ekonomika – visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje. Marius Ščavinskas. Klaipėda 2015, p. 190–202.
Badania nad społeczeństwem Wielkiego Księstwa Litewskiego. Aktualne problemy, Historia społeczna późnego średniowiecza. Nowe badania, pod redakcją Sławomira Gawlasa przy współudziele Michała T. Szczepanskiego, Warszawa 2011, s. 49–61 (Centrum Europy Środkowo-Wschodniej Instytutu Historycznego Uniwersytetu Warszawskiego, Colloquia IV).
Bernardinai Lietuvoje XV–XVII a. pradžioje: misijos ir ryšiai su valdančiuoju elitu, Šviesa ir šešėliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje. Žemaičių krikštui – 600 metų. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 197–219.
Šiaulių klebono Petro Tarvainio „Linksmas pasveikinimas“: XVII a. lokalinės istorinės atminties pavyzdys, Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija. Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai. T.9. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2009, p. 274–286.
Svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigracija į Žemaitiją XVI a. antrojoje pusėje-XVII a. pirmojoje pusėje. Imigracijos kultūriniai veiksniai ir įtakos Žemaičių visuomenei, Rytų Europos kultūra migracijos kontekste. Tarpdalykiniai tyrimai. Vilnius: Versus Aureus, 2007, p. 491–514.
Kultūriniai ryšiai Jogailaičių Europoje XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. D. Steponavičienė. Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007, p. 5–15.
Šv. Jono Kapistrano misija ir Lietuva, Suvažiavimo darbai: LKMA metraščio priedas, 2005, t.19, p. 291–306.
Socialinių santykių XVII-XVIII a. tyrimai ir lokalinė istorija, Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius 2005, p. 149–155.
Bajorų luomo vedybinių ryšių atspindžiai Žemaičių Žemės ir Pilies teismų aktuose. XVI a. antra pusė – XVII a. pirma pusė, Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai-Ryga: „Liucilijus“, 2004, p. 167–178.
1471 m. Čekijos sosto klausimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui. Sud. A. Bumblauskas ir R. Petrauskas. „Aidai“ 1999, p. 193–212.
Katalikų bažnyčios politika bažnytinės unijos klausimu Kazimiero ir Aleksandro valdymo metais, Metraštis, t. XII. Vilnius: Katalikų akademija, 1998, p. 327–340.
Vadovai: prof. habil. dr. Lidia Korczak
Projekto rezultatai: Jogailaičių korespondencijos XV a. kodekso publikacija.
Veikla projekte: Tyrėja.
Vadovas: prof. dr. Rita Regina Trimonienė (Vilniaus universitetas).
Projekto tikslas: remiantis mikroistorine, naujosios politinės ir socialinės istorijos prieigomis, gausiu šaltinių kompleksu nuodugniai ištirti, kaip NA LDK formavosi ir pasireiškė vietos bendruomenės (kaip pavyzdys atvejo analizei imamas ŠE atvejis) samprata, jos struktūrą, analizuoti bendruomenės santykių ir komunikacijos būdus bei formas su įvairaus lygio valdžios institucijomis, publikuoti tyrimą, taip pat paskelbti ŠE dvaro teismo dalį dokumentų.
Projekto rezultatai: Monografija Vietos visuomenė ir valdžia. Tarpusavio sąveikos (ŠE atvejis XVII-XVIII a. pradžia); kartu su monografija publikuoti šaltinių rinkinį ŠE dvaro teismo knygos (1636–1738 m.) dokumentai; 2 straipsniai mokslo leidiniuose; 1 pranešimas mokslo konferencijoje užsienyje; išvykos į archyvus Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje.
Veikla projekte: Vadovė.
Vadovė: prof. dr. Rita Regina Trimonienė (ŠU).
Projekto tikslas: atlikti Radviliškio rajono senųjų kaimo kapinių apskaitą (inventorizavimą) ir istorinius tyrimus. Siekiama padaryti kapinių, išlikusių kryžių, antkapinių paminklų, tvorų ir vartų fotofiksaciją; aprašyti kapinių teritoriją, apželdinimą, nurašyti įrašus nuo kapinėse išlikusių kryžių ir antkapinių paminklų, pateikti kapinių situacija aerofotonuotraukoje, kapinių įpaveldinimo raidą, atlikti kapinių paieška XIX a. – XX a. pr. kartografiniuose šaltiniuose. Taip pat tyrimo metu archyvuose, bibliotekose, bažnyčiose surinkti istorinę medžiagą apie kapines, nustatyti laidojimo tankumą, asmenis, įdomesnius atvejus, surengti konkursą rajono moksleiviams „Ką mes žinome apie mūsų gyvenvietės senąsias kapines?“.
Projekto rezultatai: L. Prascevičiūtė, R. R. Trimonienė, Senosios Radviliškio rajono kaimų kapinės: mokslinis žinynas. Elektroninis išteklius. Šiauliai: [Šiaulių universitetas], 2018. 682 p. ISBN 9786098179170.
Veikla projekte: Vadovė.
Vadovė: prof. dr. Rita Regina Trimonienė (ŠU).
Projekto tikslas: atlikti Kelmės ir Pakruojo rajonų senųjų kaimo kapinių apskaitą (inventorizavimą) ir istorinius tyrimus. Siekiama padaryti kapinių, išlikusių kryžių, antkapinių paminklų, tvorų ir vartų fotofiksaciją; aprašyti kapinių teritoriją, apželdinimą, nurašyti įrašus nuo kapinėse išlikusių kryžių ir antkapinių paminklų, pateikti kapinių situacija aerofotonuotraukoje, kapinių įpaveldinimo raidą, atlikti kapinių paieška XIX a. – XX a. pr. kartografiniuose šaltiniuose. Taip pat tyrimo metu archyvuose, bibliotekose, bažnyčiose surinkti istorinę medžiagą apie kapines, nustatyti laidojimo tankumą, asmenis, įdomesnius atvejus, surengti konkursą rajono moksleiviams „Ką mes žinome apie mūsų gyvenvietės senąsias kapines?“.
Projekto rezultatai: R. R. Trimonienė, L. Prascevičiūtė, Senosios Kelmės ir Pakruojo rajonų kaimų kapinės. Žinynas. Šiauliai: Lucilijus, 2015, 983 p. (CD) ISBN 978-9955-32-305-1.
Veikla projekte: Vadovė.
Sugyvenimas ir meilė. Jokūbo Nagurskio šeimos pavyzdys, In: XIX-toji mokslinė konferencija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Vyrai ir moterys (I): statusas, santykiai, įvaizdžiai, org. LII, VDU, Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai, 2020-12-03–04.
„Rytm życia kobiety chłopskiej w XVII wieku. Śmierć (według ksiąg sądu dworu szawelskiej ekonomii)”, In: Śmierć. Instytut Historii i archiwistyki Uniwersytetu Pedagogicznego Komisji Edukacji Narodowej w Krakowie, Kraków, 2020-12-02–03.
„Roznemi katowniami, mękami przy wykonanych bezbożnych, tyraniach grożąc – prawo silnego jako model szlacheckiego społeczeństwa”, In: W kręgu rodziny epok dawnych – rytmy życia, rytmy codzienności. Premoc“ Lenkijoje, Krokuvoje 2018-10-15–2018-10-19.
„Międzynarodowa rodzina szlachecka w Wielkim Księstwie Litewskim w drugiej połowie XVI– początku XVII w.”, In: III Congress of International Researchers of Polish History in Kraków, October 11-15, 2017. “The Polish - Lithuanian Commonwealth: History – Memory – Legacy” („Dawna Rzeczpospolita: historia – pamięć – dziedzictwo”)
Interaction between centers and local societies: disturbances in the Grand Duchy of Lithuania in the 15th century, In: Unity and diversity of Medieval (Central) Europe. Social order and its cohesive and disruptive forces, Olomouc Palacky universitetas ir MECERN, Čekija, 2016-03-31–04-02
Vidmantas Airini, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės husarai Europos kavalerijos raidos kontekste 1576–1776 metais, KU, 2021–2022; gynimas 2022 m. rudenį.
Jolanta Skurdauskienė, Palivarkinis ūkis privačiuose Žemaitijos dvaruose XVI a., Humanitariniai mokslai, Istorija, H 05, Klaipėdos universitetas, apginta 2011-06-29.
Veikla: Tarybos narė, nuo 2017.
Šiaulių m. savivaldybės „Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Šiaulių mieste“ komisijos narė
Veikla: narė nuo 2018.
Veikla: ekspertė nuo 2004.
Veikla: Ekspertė, nuo 2006.
Veikla: Redakcinės kolegijos narė, nuo 2022.
Veikla: Redakcinės kolegijos narė, nuo 2010.
Vykdytojas: Šiaulių universitetas.
Projekto tikslas: Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos pramonės paveldo panaudojimas turizmo ir verslo plėtrai.
Projekto rezultatai: Studija lietuvių ir latvių kalbomis Pramonės paveldo panauda šiandienos poreikiams: gerosios patirties analizė = Rūpniecības mantojuma izmantošana šodienas vajadzībām: labās pieredzes analīze (elektroninis išteklius CD-ROM, sud. Salvijus Kulevičius, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007); skaitmeninis žemėlapis ir interneto svetainė; rekomendacijos; mokymai.
Veikla projekte: Tarptautinės tyrėjų grupės tyrėja.
Str. „Valstiečių savivalda XVII a. Šiaulių ekonomijoje. Vaitai“, Šiaulių naujienos: Prieiga internete: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/42050-valstieciu-savivalda-xvii-a-siauliu-ekonomijoje-vaitai 2020-10-31
Pranešimas „Keli štrichai, kaip gyveno šiauliečiai ir Šiaulių ekonomijos valstiečiai“, Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodos „Šiauliai – Žemaitijos kunigaikštystės centras“ atidaryme (2019 m. gruodžio mėn.)
Konsultacijos rengiant parodą apie Šiaulius, skaitytas pranešimas.
Pranešimas „Istorikų paklydimai datose” Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus organizuotoje konferencijoje, skirtoje Sidabrės 730 metų minėjimui. 2018-12-03. Prieiga internete: http://manojoniskis.lt/naujiena/moksline-konferencija-sidabres-730-metu-sukakciai-pamineti
Pranešimas „Saulės mūšis ir „savos“ atminties formavimas Šiauliuose“, renginys LR Seime Forumas-minėjimas „Saulės mūšio pergalės reikšmė valstybės istorijoje ir dabartyje“, skirtas Saulės mūšio 780-osioms metinėms, 2016-09-22
Komiksų knygelė vaikams „Saulės mūšis: istorija ir istorijos“, kūrė iliustratorė Miglė Anušauskaitė, istorikė Rita R. Trimonienė ir dailininkas Tomas Januškevičius. 2016
informacija rengiama
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir Vidurinių amžių istorijos katedra
tel. +370 615 219 39
Moksliniai interesai:
Biografija:Studijavo Vilniaus, Zalcburgo (Austrija) ir Berlyno (Vokietija) universitetuose, stažavosi Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje (Lenkija). 2001 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763–1794 m.“. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete dėsto nuo 1996 m. Nuo 2017 m. – docentas. Taip pat dirbo Lietuvos istorijos institute, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Nuo 2009 m. – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius. Daugelio Lietuvos ir užsienio valstybių komisijų bei kultūros ir mokslo institucijų tarybų, mokslo leidinių redakcinių kolegijų narys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas (nuo 2020 m.). Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau nei 400 mokslo ir mokslo populiarinimo publikacijų, vertimų iš lenkų, vokiečių, rusų kalbų, yra daugiau nei 40 parodų katalogų ir kitų leidinių sudarytojas. Mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje perskaitė per 30 pranešimų. Kaip kuratorius, koordinatorius, koncepcijos ir ekspozicijos plano autorius surengė ar dalyvavo rengiant daugiau nei 50 tarptautinių ir nacionalinių parodų. Tinklai: |
Pagrindinės mokslo publikacijos
Dvasinis skydas: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno / A Spiritual Shield: The Munich Prayer Book of the Chancellor of Lithuania Albertus Gastold / Geistiger Schild: Das Münchner Gebetbuch des Kanzlers von Litauen Albertus Gastold (Parodos katalogas / Exhibition Catalogue / Ausstellungskatalog), sud. / ed. / hrsg. v. Vydas Dolinskas, Gintarė Tadarovska, Vilnius, 2022; p. 32–67 (Vydas Dolinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas “Clipeus spiritualis” / “The Clipeus spiritualis” Prayer Book of the Cancellor of the Grand Duchy of Lithuania and Palatine of Vilnius Albertus Gastold / Das Gebetbuch “Clipeus spiritualis” von Albertus Gastold, Großkanzler des Großfürstentums Litauen und Palatin von Vilnius) (2,75 aut. lanko);
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, tekstų autoriai ir sudarytojai Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Gintautas Striška, Vilnius, 2017 (2 laida; viso – 4,25 aut. lanko; autoriaus indėlis – apie 2 aut. lankai);
Palace of the Grand Duchy of Lithuania. Exposition Guide, text authors and compilers Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Gintautas Striška, Vilnius, 2017 (second edition; viso – 4,25 aut. lanko; autoriaus indėlis – apie 2 aut. lankai);
Legami storici tra Milano e la Lituania. Bona Sforza e il Palazzo dei Granduchi di Lituania (Historical Relations between Milan and Lithuania. Bona Sforza and the Palace of the Grand Dukes of Lithuania), a cura di Vydas Dolinskas, Claudio Salsi, Milano, 2015, p. 3–18 (Vydas Dolinskas, Alcune osservazioni sui legami storici tra Lituania e Lombardia, Vilnius e Milano (Some Observations on Historical Relations between Lithuania and Lombardy, Vilnius and Milan)) (1 aut. lankas);
Prikeltas laikas. Jonava žemėlapiuose ir fotografijose (Resurrected time. Jonava in maps and photographs), sud. Vidmantas Jankauskas, Artūras Narkevičius, Vytautas Venckūnas, Vilnius, 2015, p. 13–52 (Vydas Dolinskas, Kosakovskiai Lietuvos ir Jonavos istorijoje XVI–XVIII a. (The Kossakowski‘s in the History of Lithuania and Jonava in the 16th–18th Centuries)) (tekstai kartu su Algimantu Miškiniu; autoriaus indėlis – 4,25 aut. lanko);
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sud. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2012 (2 pataisyta ir papildyta laida);
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2012 (2 pataisyta ir papildyta laida);
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections, sud. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2010;
Przeszłość otwarta dla przyszłości. Pałac Wielkich Książąt Litewskich w Wilnie (The past is open to the future. Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius), sud. Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Warszawa, 2006 (parodos Lenkijoje katalogas-vadovas);
Vydas Dolinskas, Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763–1794 m. (Simonas Kosakovskis. Political and military activities in the Grand Duchy of Lithuania in 1763–1794), Vilnius, 2003 (45 aut. lankai, 773 p.);
Vilniaus katedros lobynas / Vilnius Cathedral Treasury, sud. Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas, Vilnius, 2002, p. 255–350, XVIII–XXIV (Vydas Dolinskas, Vilniaus katedros lobynas. Istorinė apžvalga – Vilnius Cathedral Treasury: An Historical Commentary) (with Romualdas Budrys; 9 aut. lankai).
Vydas Dolinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas “Clipeus spiritualis” / “The Clipeus spiritualis” Prayer Book of the Cancellor of the Grand Duchy of Lithuania and Palatine of Vilnius Albertus Gastold / Das Gebetbuch “Clipeus spiritualis” von Albertus Gastold, Großkanzler des Großfürstentums Litauen und Palatin von Vilnius, in: Dvasinis skydas: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno / A Spiritual Shield: The Munich Prayer Book of the Chancellor of Lithuania Albertus Gastold / Geistiger Schild: Das Münchner Gebetbuch des Kanzlers von Litauen Albertus Gastold, sud. / ed. / hrsg. v. Vydas Dolinskas, Gintarė Tadarovska, Vilnius, 2022, p. 32–67 (2,75 aut. lanko tekstas, su vertimais vokiečių ir anglų kalbomis – 8,25 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto maldynas “Clipeus spiritualis” (“The Clipeus spiritualis” Prayer Book of the Cancellor of the Grand Duchy of Lithuania and Palatine of Vilnius Albertus Gastold), in: Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai / Litauen und Bayern. Dynastische Heiratspolitik und staatlichen Beziehungen / Lithuania and Bavaria. Dynastic Marriage Policy and State Relations, sud. / hrsg. v. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Vilnius, 2021, p. 164–183 (2,5 aut. lanko);
[Vydas Dolinskas, 7 eksponatų aprašai / Descriptions of 7 Exhibits], in: Radvilos / The Radziwills. Kunigaikščių istorija ir paveldas / History and Legacy of the Princes (Tarptautinės parodos katalogas / International Exhibition Catalogue), kn. / Book II, sud. / ed. Gintarė Džiaugytė, Rita Lelekauskaitė, Vilnius, 2020, p. 194–195; 360–367; 368–371; 468–471; 472–475; 520–521; 572–579 (viso – 3,5 aut. lanko);
[Vydas Dolinskas, 22 eksponatų aprašai / Descriptions of 22 Exhibits], in: Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III (tarptautinės parodos katalogas) / Kurfürsten von Sachsen – Großfürsten von Litauen. Hofkultur und Hofkunst unter August II. und August III. (Katalog zur internationalen Ausstellung) / The Saxon Electors – the Grand Dukes of Lithuania. Court Culture and Art under the Reign of Augustus II and Augustus III (International exhibition catalogue), sud. / hrsg. v. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Dirk Syndram, Vilnius, 2018, p. 212–214, 226, 230, 264–266, 176, 277, 326–328, 332–334, 354–356, 358–360, 366, 394–396, 410, 470, 472–474, 510–512, 514–516, 518–520, 522–524, 526–528, 530–532, 534–536 (1 aut. lankas; kartu su Rita Lelekauskaite, Toma Zarankaite-Margiene, Theda Jürjens);
Vydas Dolinskas, Keli lietuviški motyvai dailininko Voicecho Gersono kūryboje / Kilka motywów litewskich w twórczości malarza Wojciecha Gersona / Some Lithuanian motifs in the works of painter Wojciech Gerson, in: Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas / Chrzest Litwy. Obraz Wojciecha Gersona / Baptism of Lithuania. The Painting by Wojciech Gerson (tarptautinės parodos katalogas / katalog międzynarodowej wystawy / international exhibition catalogue), sud. / opr. / comp. Vydas Dolinskas, Živilė Mikailienė, Vilnius, 2017, p. 88–100 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje – ryšių su Italija centras Renesanso ir ankstyvojo Baroko laikais (The residence of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius was the center of relations with Italy during the Renaissance and early Baroque periods), in: Lietuva – Italija: Šimtmečių ryšiai. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Daiva Mitrulevičiūtė, Vilnius, 2016, p. 53–73 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Daiva Mitrulevičiūtė, Il Palazzo dei Granduchi di Lituania. La memoria restituita (The Palace of the Grand Dukes of Lithuania. The memory returned), in: Salvare la Memoria. La Bellezza, l’Arte, la Storia, a cura di Sandrina Bandera, Elena Maria Menotti, Mantova, 2016, p. 51–55, 101–105;
Vydas Dolinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio gyvenimo aktualijos ir Lietuvos atstovų veikla 1764 m. konvokaciniame seime (Actualities of the Political Life of the Grand Duchy of Lithuania and the Activities of Lithuania’s Representatives at the Convocation Sejm of 1764), in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90–mečio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša, Vilnius, 2016, p. 467–517 (5 aut. lankai; su reziumė anglų k.);
Vydas Dolinskas, Rezydencje monarsze w stołecznym Wilnie oraz w innych miastach Wielkiego Księstwa Litewskiego (Monarchs’ residences in the Capital city of Vilnius and other Cities of the Grand Duchy of Lithuania), in: Władza i architektura. Rezydencje monarchów i siedziby władz państwowych w Europie – formy i funkcje (XV–XXI w.), Anna Czarniecka, Przemysław Deles Angela Sołtys, Warszawa, 2016, s. 171–183 (lenkų k.; 0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Kosakovskiai Lietuvos ir Jonavos istorijoje XVI–XVIII a. (The Kosakovski’s in the History of Lithuania and Jonava in the 16th–18th Centuries), in: Prikeltas laikas. Jonava žemėlapiuose ir fotografijose, sud. Vidmantas Jankauskas, Artūras Narkevičius, Vytautas Venckūnas, Vilnius, 2015, p. 13–52 (3,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė ir jos istorija (The Jewellery Coffret of Hedwig Jagiellon and its History), in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. III, sud. Gintautas Striška, Vilnius, 2015, p. 169–189 (su reziumė anglų k.);
Vydas Dolinskas (Відас Далінскас), Gente poloni, natione lituani: нарыс генеалогіі Касакоўскіх і сляды іх дзейнасці ў Літве (Gente poloni, natione lituani: Features of the Kosakovski’s Genealogy and Traces of their Activities in Lithuania), in: Arche / Пачатак, ред. Дмитрий Витько, № 6, Mінck, 2014, с. 108–144 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų heroldas (Herald of the Grand Dukes' Palace of Lithuania), in: Ministri Historiae. Pagalbiniai istoriniai mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas dr. Edmundo Rimšos 65–mečio sukakčiai, sud. Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 33–43 (0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Kai kurie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo Kunigaikštystės santykių aspektai XVI–XVIII amžiais (Some Aspects on Relations between the Grand Duchy of Lithuania and the Duchy of Courland in the 16th–18th Centuries), in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. II, sud. Gintautas Striška, 2012, p. 369–379 (1 aut. lankas);
[Vydas Dolinskas, 16 eksponatų aprašai / Descriptions of 16 Exhibits], in: Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai / The Crosses stand for virtue, the Arrow for victory... The Sapiehas – statesmen, art patrons and collectors / Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy (Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue / Katalog międzynarodowej wystawy), sud. / comp. / opr. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 291, 294, 348–351, 356, 432–436, 438–441, 464–465, 515–517 (indėlis – 2 aut. lankai);
[Vydas Dolinskas, 86 eksponatų aprašai / Descriptions of 86 Exhibits] (with co-authors Dalia Tarandaitė, Birutė Verbiejūtė, Reda Bružaitė), in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the rulers and magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв (Tarptautinės parodos katalogas / Iternational exhibition catalogue / Каталог міжнародної виставки), sud. / comp. / упорядн. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 101–313 (autoriaus indėlis – 7 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Ukraina ir Lietuva, Lvovas, Luckas ir Vilnius. Kelios pastabos apie istorinius ryšius / Ukraine and Lithuania, Lviv, Lutsk and Vilnius. A few comments on their historical ties / Україна і Литва, Львів, Луцьк і Вільнюс. Кілька зауваг до історичних зв’язків, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the rulers and magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв (Tarptautinės parodos katalogas / Iternational exhibition catalogue / Каталог міжнародної виставки), sud. / comp. / упорядн. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 38–73 (taip pat žr.: http://www.valdovurumai.lt/muziejaus–veikla/straipsniai/vydas–dolinskas–ukraina–ir–lietuva–lvovas–luckas–ir–vilnius) (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Simonas Kosakovskis: biografija ir bandymas įvertinti karjerą (The Last Grand Hetman of the Grand Duchy of Lithuania Simon Kossakowski: Biography and Evaluation of Career), in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuania, t. 1, sud. Gintautas Striška, Vilnius, 2011, p. 190–209 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Die Verwendung architektonischer Details aus Naturstein beim Wiederaufbau des Palastes der Großfürsten von Litauen in Vilnius (The use of natural Stone Architectural Details in the Reconstruction of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius), in: Rekonstruktion am Beispiel Berliner Schloss aus kunsthistorischer Sicht. Ergebnisse der Fachtagung im April 2010. Essays und Thesen (= Impulse – Villa Vigoni im Gespräch, Band 2), hrsg. v. Manfred Rettig, Stuttgart, 2011, S. 103–106 (0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas (Відас Далінскас), Апошні вялікі гетман Вялікага Княства Літоўскага Шыман Касакоўскі (Grand Hetman of the Grand Duchy of Lithuania Simonas Kosakovskis), in: Arche / Пачатак, ред. Aндрей Мацук, № 6 (105), Mінck, 2011, с. 428–460 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Szymon Kossakowski. Dzieje jednej kariery (Simonas Kosakovskis. The Story of one Career), in: Krakowskie Pismo Kresowe, r. 3 (2011), Kraków, 2012, s. 79–117 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: istorinės raidos bruožai, atkūrimas, ekspozicijos / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania: Historical Outline, Reconstruction, Exhibitions, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle, sud. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2010, p. 31–73 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Odbudowa i urządzenie Pałacu Wielkich Książąt Litewskich w Wilnie (Restoration and furnishing of the Grand Dukes' Palace of Lithuania in Vilnius), in: Niasvižski palac Radzivilau: gistoryja, novyja dasledavani. Vopyt stvarenyja palacavych muzejnych ekspazicyj. Materialy 1–j mižn. nabukova–praktyčnaj kanferencyi (Niasviž, 20 kastryčnika 2009 goda), red. B. A. Stoliarčiuk, G. M. Kondacjeva, A. A. Fomčenkova, Niasviž, 2010, s. 207–215 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Šventoji Jadvyga Anžujietė ir jos atminimas Vilniaus katedroje (Saint Jadvyga of Anjou and her Memory in Vilnius Cathedral), in: Tarptautinė mokslinė konferencija „Šventoji Jadvyga ir Lietuva“. Pranešimai / „Szent Hedvig es Litvania“ Nemzetközi tudomanyos konferencia. Elöadasok, Vilnius, 2010, p. 97–115 (1 aut. lankas; su rez. vengrų k.);
Vydas Dolinskas, Vilniaus katedra – karinių pergalių minėjimo ir įamžinimo vieta / Wileńska katedra – miejsce obchodów i upamiętnienia zwycięstw wojennych / Vilnius Cathedral – a place for the commemoration and memorialization of military triumphs, in: „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos / Jak to było podczas Wielkiej Bitwy... Odsłony Grunwaldu / How this happened in the Great Battle… Exposé of Grunwald“, sud. / opr. / ed. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2010, p. 79–93;
[Vydas Dolinskas, 11 eksponatų aprašai, 6 įvadiniai tekstai / Descriptions of 11 Exhibits, 6 introductory Texts], in: Lietuvos sakralinė dailė. XI–XX a. pradžia / Sacred Art of Lithuania. 11th–early 20th c., t. / vol. V: Dokumentai, knygos, parodos kronika / Documents, books, exhibition chronicle, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Jolita Liškevičienė, Vilnius, 2009, p. 16–19, 65–67, 113–121, 125–129, 132–134, 164–172, 173–176, 184–185, 202–213 (with Jolita Liškevičienė) (autoriaus indėlis – 3 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: istorinė ir numatoma funkcija, interjerai ir ekspozicijos / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania: Historical and Intended Functions, Interiors and Exhibitions, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its restoration, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 235–257 (1,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams skirta konferencija ir jos leidinys / The Conference Dedicated to the Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Publication, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its restoration, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 469–480 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, in: Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos. Parodos katalogas, sud. Jerzy T. Petrus, Kazimierz Kuczman, Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka, Vilnius, 2009, p. 19–24 (0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, The Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle, in: Wawel in Vilnius. From the Jagiellonians to the End of the Polish–Lithuanian Commonwealth. Exhibition Catalogue, ed. Jerzy T. Petrus, Kazimierz Kuczman, Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka, Vilnius, 2009, p. 19–24 (0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Pałac Wielkich Książąt Litewskich na Zamku Dolnym w Wilnie, in: Wawel w Wilnie. Od Jagiellonów do końca Rzeczypospolitej Obojga Narodów. Katalog wystawy, opr. Jerzy T. Petrus, Kazimierz Kuczman, Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka, Vilnius, 2009, s. 19–24 (0,5 aut. lanko);
[Vydas Dolinskas, 3 eksponatų aprašai / Descriptions of 3 Exhibits], in: Skarbiec Katedry Wileńskiej. Zamek Królewski w Warszawie, 2 lipca – 28 września 2008. Zamek Królewski na Wawelu, 15 października 2008 – 15 stycznia 2009. Katalog wystawy, red. nauk. Dariusz Nowacki, Anna Saratowicz–Dudyńska, Warszawa, 2008, s. 129 (kat. 11), s. 163 (kat. 29), s. 185 (kat. 43) (0,25 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinių ryšių atspindžiai Vilniaus katedros lobyne (Reflections of the cultural ties of the Grand Duchy of Lithuania in the treasury of the Vilnius Cathedral), in: LDK sakralinė dailė: atodangos ir naujieji kontekstai (Acta Academiae Artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 51), sud. Rūta Janonienė, Vilnius, 2008, p. 43–57 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Der Palast der Großfürsten von Litauen in Vilnius: Wiederaufbau und Nutzung (The Palace of the Grand Dukes of Lithuania: Reconstruction and Use), in: Wege für das Berliner Schloss / Humboldt–Forum? Wiederaufbau und Rekonstruktion zerstörter Residenzschlösser in Deutschland und Europa (1945–2007), hrsg. von Guido Hinterkeuser, Berlin, 2008, S. 169–196 (1,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus ir daugiafunkcinis kultūros centras (The Palace of the Grand Dukes of Lithuania: a Museum of the Type of a historical Residence and a multifunctional cultural Center), in: Vilniaus istorijos muziejiniai kontekstai, sud. Nastazija Keršytė, Vilnius, 2008, p. 26–43 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Simonas Kosakovskis, in: Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, t. 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, sud. Gintautas Surgailis, Vilnius, 2008, p. 232–240 (0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Stephan Bathory in der Geschichte Litauens und in der litauischen Geschichtsschreibung (Stephan Batory in the History of Lithuania and in Lithuanian Historiography), in: A Bathoriak kora (A Bathoriak es Europa), Nyirbator, 2008, p. 11–20;
[Vydas Dolinskas, 11 eksponatų aprašai / Descriptions of 11 Exhibits], in: Lietuvos sakralinė dailė, t. IV: Auksakalystė XIII–XX a., kn. 2: Pavieniai metalo dirbiniai, sud. Jolita Liškevičienė, Vilnius, 2007, p. 120, 149–150, 158, 174, 176–177, 187–188, 198, 200–201, 205 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Vilniaus katedros lobyno auksakalystės dirbinių kolekcija (Collection of Goldsmith's Articles from the Treasury of the Vilnius Cathedral), in: Lietuvos sakralinė dailė, t. IV: Auksakalystė XIII–XX a., kn. 1: Kolekcijos, sud. Jolita Liškevičienė, Vilnius, 2006, p. 233–242, 276 (0,75 aut. lanko);
[Vydas Dolinskas, 85 eksponatų aprašai / Descriptions of 85 Exhibits], in: Lietuvos sakralinė dailė, t. IV: Auksakalystė XIII–XX a., kn. 1: Kolekcijos, sud. Jolita Liškevičienė, Vilnius, 2006, p. 243–276 (5,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Kelios pastabos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo šiuolaikinėms kultūrinėms funkcijoms (A few Remarks regarding the Restoration and Adaptation of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania and the modern cultural Functions), in: Lietuvos muziejų rinkiniai, Nr. 4: VIII mokslinė konferencija – „Muziejai istoriniuose pastatuose“, Vilnius, 2005, p. 5–10 (0,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, 2001 m. jubiliejinių renginių ciklas Lietuvos dailės muziejuje. Lietuvos krikščionėjimui skirta konferencija ir jos leidinys / Ein Zyklus von Jubiläumsveranstaltungen im Kunstmuseum Litauen im Jahre 2001. Die der litauischen Christianisierung gewidmete Konferenz und die Herausgabe ihrer Materialien (Cycle of jubilee Events in the Art Museum of Lithuania in 2001. The Conference dedicated to Lithuanian Christianization and the Publication of its Materials), in: Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste / Die Christianisierung Litauens im mitteleuropäischen Kontext (konferencijos medžiaga), sud. / zusammengestellt v. Vydas Dolinskas, Vilnius, 2005, p. 369–383 (1,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Kaunas – vyskupijos centras. Pastangos paversti Kauną vyskupijos centru XVIII amžiuje (Kaunas – the Center of the Diocese. Efforts to turn Kaunas into the Episcopal Center in the 18th Century), in: Dienovidis, 2001, Nr. 12, p. 12–16; 2002, Nr. 1–2, p. 13–17 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Vilniaus katedros lobynas. Istorinė apžvalga – Vilnius Cathedral Treasury: An Historical Commentary, in: Vilniaus katedros lobynas / Vilnius Cathedral Treasury, sud. Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas, Vilnius, 2002, p. 255–350 (9 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Gotikos epochos Vilniaus katedros lobynas. Istorinės pastabos (Treasury of Vilnius Cathedral of the Gothic Era. Historical Notes), in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė (Acta Academiae Artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 26), sud. Algė Jankevičienė, Vilnius, 2002, p. 224–241 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Tarp Respublikos ir Rusijos: Kuršo sosto įpėdinystė XVIII viduryje (Between the Republic and Russia: Succession to the Curonian Throne in the Middle of the 18th century), in: Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono (prof. B. Dundulio atminimui), red. Irena Valikonytė, Elmantas Meilus, Arturas Mickevičius, Vilnius, 2001, p. 330–345 (su santrauka vokiečių k.; 1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Kardinolai ir Lietuva. Šventosios Romos Bažnyčios kardinolai Lietuvos istorijoje (Cardinals and Lithuania. Cardinals of the Holy Roman Church in the History of Lithuania), in: Dienovidis, 2001, nr. 2, p. 16–18; nr. 3, p. 13–15 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Gente poloni, natione lituani: kelios pastabos apie Kosakovskių genealogiją ir įsigalėjimą Lietuvoje (Gente poloni, natione lituani: a few Notes about the Kossakowski’s Genealogy and Establishment in Lithuania), in: Mūsų kraštas (Lietuvos kraštotyros draugijos leidinys), red. Irena Seliukaitė, 2001, nr. 13, p. 17–36 (1,5 aut. lanko);
Vydas Dolinskas, Keli štrichai Jonavos dvaro ir miestelio istorijai XVIII a. antrojoje pusėje (A few Touches on the History of the Jonava Manor and Town in the second half of the 18th century), in: Mūsų kraštas (Lietuvos kraštotyros draugijos leidinys), red. Irena Seliukaitė, 2001, nr. 13, p. 36–58 (2 aut. lankai);
Vydas Dolinskas, Kosakovskiai ir Vilniaus katedros lobyno perlai (The Kossakowski’s and the Pearls of the Vilnius Cathedral Treasure), in: Lietuvos dailės muziejus. Metraštis, t. III, Vilnius, 1999, p. 11–24 (1 aut. lankas);
Vydas Dolinskas, Die konföderierte Adelsbewegung im Großfürstentum Litauen 1768–1772 (The Confederate Nobility Movement in the Grand Duchy of Lithuania 1768–1772), in: Litauisches Kulturinstitut. Jahrestagung. 1996. Lietuvių Kultūros institutas. Suvažiavimo darbai, Lampertheim-Hüttenfeld 1997, S. 11–34 (1,5 aut. lanko).
Dvasinis skydas: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno / A Spiritual Shield: The Munich Prayer Book of the Chancellor of Lithuania Albertus Gastold / Geistiger Schild: Das Münchner Gebetbuch des Kanzlers von Litauen Albertus Gastold (Parodos katalogas / Exhibition Catalogue / Ausstellungskatalog), sud. / ed. / hrsg. v. Vydas Dolinskas, Gintarė Tadarovska, Vilnius, 2022;
Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai (Parodos katalogas), sud. Kryzsztof Czyżewski, Vydas Dolinskas, Gintare Tadarovska, Vilnius, 2022;
Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai / The Mysticism of Baroque Sculpture: Johann Georg Pinsel and Other 18th-century Lviv Masters / Містика барокової скульптури: Іван Георгій Пінзель та інші львівські майстри XVIII ст. (Parodos katalogas), sud. / ed. / уп. Vydas Dolinskas, Gintarė Tadarovska, Vilnius, 2022;
Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai / Litauen und Bayern. Dynastische Heiratspolitik und staatlichen Beziehungen / Lithuania and Bavaria. Dynastic Marriage Policy and State Relations, sud. / hrsg. v. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Vilnius, 2021;
Radvilos / The Radziwills. Kunigaikščių istorija ir paveldas / History and Legacy of the Princes (Tarptautinės parodos katalogas / International Exhibition Catalogue), kn. / Book I, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Gintarė Džiaugytė, Rita Lelekauskaitė, Vilnius, 2020;
Valdovų rūmų muziejui – 10 metų (2009–2018). 100 istorijos akimirkų, sud. Vydas Dolinskas, Ramunė Vaičiulytė, Vilnius, 2019;
Florencija Renesanso ir Baroko laikais. Tapyba iš fondo „Cassa di Risparmio di Firenze“ ir banko „CR Firenze“ kolekcijų (tarptautinės parodos katalogas) / Firenze tra Rinascimento e Barocco dalle Collezioni d‘Arte della Fondazione Cassa di Risparmio di Firenze e di Banca CR Firenze (Catalodo della mostra internazionale) / Florence from the Renaissance to the Baroque. Paintings from the Art Collections of the Fondazione Cassa di Risparmio di Firenze and the Banca CR Firenze (International exhibition catalogue), sud. / a cura di / ed. Emanuele Barletti, Vydas Dolinskas, Giovanni Matteo Guidetti, Daiva Mitrulevičiūtė, Vilnius, 2018;
Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III (tarptautinės parodos katalogas) / Kurfürsten von Sachsen – Großfürsten von Litauen. Hofkultur und Hofkunst unter August II. und August III. (Katalog zur internationalen Ausstellung) / The Saxon Electors – the Grand Dukes of Lithuania. Court Culture and Art under the Reign of Augustus II and Augustus III (International exhibition catalogue), sud. / hrsg. v. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Dirk Syndram, Vilnius, 2018;
Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai / Antiquity Comes Alive in Slonim. The Tapestries of Lithuanian Hetman Michał Kazimierz Ogiński (tarptautinės parodos katalogas / international exhibition catalogue), sud. / comp. Vydas Dolinskas, Vilnius, 2017;
Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas / Chrzest Litwy. Obraz Wojciecha Gersona / Baptism of Lithuania. The Painting by Wojciech Gerson (tarptautinės parodos katalogas / katalog międzynarodowej wystawy / international exhibition catalogue), sud. / opr. / comp. Vydas Dolinskas, Živilė Mikailienė, Vilnius, 2017;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sud. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2017 (2 laida);
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, comp. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2017 (2 laida);
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90–mečio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša, Vilnius, 2016;
Praemiando incitat. Šventojo Stanislovo ordinas. Skirta 250–osioms Šventojo Stanislovo ordino įsteigimo metinėms (1765–2015) (parodos katalogas), sud. Vydas Dolinskas, Eimantas Gudas, Gintarė Skujutė, Vilnius, 2016;
Legami storici tra Milano e la Lituania. Bona Sforza e il Palazzo dei Granduchi di Lituania, a cura di Vydas Dolinskas, Claudio Salsi, Milano, 2015;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sud. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2015;
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, comp. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Gintautas Striška, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2015;
Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance tapestry in Europe. History wowen in threads (Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue), sud. / ed. Vydas Dolinskas, Gintarė Skujūtė, Vilnius, 2014;
Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance tapestry in Europe. History wowen in threads (Tarptautinės parodos albumas / International exhibition album), sud. / ed. Vydas Dolinskas, Gintarė Skujūtė, Vilnius, 2014;
Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai / The Crosses stand for virtue, the Arrow for victory... The Sapiehas – statesmen, art patrons and collectors / Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy (Tarptautinės parodos katalogas / Iternational exhibition catalogue / Katalog międzynarodowej wystawy), sud. / comp. / opr. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2012;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the rulers and magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв (Tarptautinės parodos katalogas / Iternational exhibition catalogue / Каталог міжнародної виставки), sud. / comp. / упорядн. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2012;
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sud. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2012 (2 pataisyta ir papildyta laida);
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2012 (2 pataisyta ir papildyta laida);
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections, sud. / ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2010;
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sud. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2010;
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, ed. Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2010;
„Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos / Jak to było podczas Wielkiej Bitwy... Odsłony Grunwaldu / How this happened in the Great Battle… Exposé of Grunwald“, sud. / opr. / ed. Vydas Dolinskas, Birutė Verbiejūtė, Vilnius, 2010;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its restoration, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė, Vilnius, 2009;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its restoration, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė, Vilnius, 2009 (antras pataisytas leidimas);
Lietuvos sakralinė dailė. XI–XX a. pradžia / Sacred Art of Lithuania. 11th–early 20th c., t. / vol. 5: Dokumentai, knygos, parodos kronika / Documents, books, exhibition chronicle, sud. / ed. Vydas Dolinskas, Jolita Liškevičienė, Vilnius, 2009;
Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos (Parodos katalogas), sud. Jerzy T. Petrus, Kazimierz Kuczman, Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka, Vilnius, 2009;
Wawel in Vilnius. From the Jagiellonians to the End of the Polish–Lithuanian Commonwealth (Exhibition Catalogue), ed. Jerzy T. Petrus, Kazimierz Kuczman, Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka, Vilnius, 2009;
Wawel w Wilnie. Od Jagiellonów do końca Rzeczypospolitej Obojga Narodów (Katalog wystawy), opr. Jerzy T. Petrus, Kazimierz Kuczman, Vydas Dolinskas, Marijus Uzorka, Vilnius, 2009;
Byševska, 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis / L. Byszewska, Żurnał podróży do Wilna z roku 1786, sud. Vydas Dolinskas, Piotr J. Jamski, Ewa Manikowska, Vilnius, 2008;
Przeszłość otwarta dla przyszłości. Pałac Wielkich Książąt Litewskich w Wilnie, sud. Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Warszawa, 2006;
Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste / Die Christianisierung Litauens im mitteleuropäischen Kontext. Straipsnių rinkinys, tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto 750–iems jubiliejiniams metams, medžiaga, Vilnius, 2001 m. rugsėjo 26–27 d., sud. / zusammengestellt v. Vydas Dolinskas, Vilnius, 2005;
Michele Bianchi (Alberto Vimina), Trumpas pasakojimas apie Lietuvos ir Lenkijos karą su Maskva XVII a. viduryje / Breve racconto della guerra di Lituania e Polonia contro Mosca alla metà del XVII secolo, vertė Guido Michelini, komentarus parašė Antanas Tyla, sud. Vydas Dolinskas, Vilnius, 2004;
Vilniaus katedros lobynas / Vilnius Cathedral Treasury. Albumas, sud. / ed. Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas, Vilnius, 2002;
Parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ vadovas, sud. Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas, Marija Kuodienė, Dalia Tarandaitė), Vilnius, 2001;
Guide to the Exhibition “Christianity in Lithuanian Art”, Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas, Marija Kuodienė, Dalia Tarandaitė), Vilnius, 2001;
Sven Ekdahl, Žalgiris. Šiandienos žvilgsnis. Trys paskaitos Vilniuje, sud. Vydas Dolinskas, Vilnius, 1999.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Wege für das Berliner Schloss / Humboldt–Forum? Wiederaufbau und Rekonstruktion zerstörter Residenzschlösser in Deutschland und Europa (1945–2007)“ („Keliai Berlyno rūmams / Humboldtų forumui? Sunaikintų rezidencinių pilių atkūrimas Vokietijoje ir Europoje (1945–2007)“, organizuota Berlyno rūmų draugijos (Gesellschaft Berliner Schloss e.V.), 2007 m. gegužės 1 d., Berlynas, Vokietija. Pranešimo tema: „Der Palast der Großfürsten von Litauen in Vilnius: Wiederaufbau und Nutzung“ (The Palace of the Grand Dukes of Lithuania: Reconstruction and Use). Tekstas paskelbtas 2008 m. specialiame konferencijos leidinyje.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Rekonstruktion am Beispiel Berliner Schloss aus kunsthistorischer Sicht“ (Berlyno rūmų rekonstrukcija kaip pavyzdys meno istorijos požiūriu), organizuota Berlyno Humboldtų forumo (Humboldt-Forum, Berlynas, Vokietija) ir Vokiečių-italų centro Europos dialogui (Deutsch-Italienischen Zentrum für den Europaischen Dialog, Villa Vigoni, Loveno di Menaggio prie Milano, Italija), 2010 m. balandžio 8–9 d. Villa Vigoni, Loveno di Menaggio prie Milano, Italija. Pranešimo tema: Die Verwendung architektonischer Details aus Naturstein beim Wiederaufbau des Palastes der Großfürsten von Litauen in Vilnius (The use of natural Stone Architectural Details in the Reconstruction of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius). Tekstas paskelbtas 2011 m. specialiame konferencijos leidinyje.
Tarptautinių mokslinių seminarų ciklo „Polacy i Litwini, spadkobiercy wspólnej historii. Spróbujmy się lepiej zrozumieć” („Lenkai ir lietuviai – bendros istorijos įpėdiniai. Pabandykim vieni kitus labiau suprasti“) renginys – „Dwugłos“ („Dvibalsis“), skirtas aptarti dvi kontraversines istorines asmenybes – Jonušą Radvilą ir Simoną Kosakovskį, organizuotas Varšuvos karališkosios pilies – Muziejaus (Lenkija), 2010 m. sausio 13 d., Varšuva, Lenkija. Dalyviai – prof. Henryk Wisner (Varšuva, Lenkija) ir dr. Vydas Dolinskas (Vilnius, Lietuva). Pranešimo tema: Szymon Kossakowski: dzieje jednej kariery (Simonas Kosakovskis: vienos karjeros istorija) (Simonas Kosakovskis. The Story of one Career). Tekstas paskelbtas 2011 m. specialiame seminarų ciklo leidinyje lenkų kalba, taip pat baltarusių ir lietuvių kalbomis.
Tarptautinis seminaras “Palazzo Reale di Palermo – palazzo dei Granduchi di Lituania: Due identità storico–architettoniche a confronto“ („Palermo karališkieji rūmai ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Dviejų istorinių bei architektūrinių identitetų sąveika“), organizuotas Palermo Normanų rūmų – Sicilijos autonominio regiono asamblėjos ir Lietuvos Respublikos garbės konsulato Sicilijos regionui (Italija), 2012 m. birželio 21 d., Palermas, Italija (Sicilija). Pranešimo tema: „Il Palazzo dei Granduchi di Lituania: un passato aperto al futuro“ (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: praeitis atverta ateičiai) (The Palace of the Grand Dukes of Lithuania: the past is open to the future).
Tarptautinė mokslinė konferencija „Władza i architektura. Rezydencje monarchów i siedziby władz państwowych w Europie – formy i funkcje (XV–XXI w.)“, organizuota Varšuvos karališkosios pilies – Muziejaus, 2014 m. balandžio 9–11 d., Varšuva, Lenkija. Pranešimo tema: Rezydencje monarsze w stołecznym Wilnie oraz w innych miastach Wielkiego Księstwa Litewskiego (Monarchų rezidencijos sostinėje Vilniuje ir kituose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose) (Monarchs’ residences in the Capital city of Vilnius and other Cities of the Grand Duchy of Lithuania). Tekstas paskelbtas 2016 m. specialiame konferencijos leidinyje.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva–Italija: šimtmečių ryšiai“, organizuota Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto, 2014 m. gegužės 14–16 d., Vilnius, Lietuva. Pranešimo tema: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje – ryšių su Italija centras Renesanso ir ankstyvojo Baroko laikais“ (The residence of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius was the center of relations with Italy during the Renaissance and early Baroque periods). Tekstas paskelbtas 2016 m. specialiame konferencijos leidinyje (šiuo metu rengiama leidinio versija italų kalba).
Veikla: Tarybos pirmininkas, 2009–2018 m., Tarybos narys, nuo 2019 m.
Veikla: Komisijos pirmininkas, nuo 2009 m.
Veikla: Komisijos narys, 2013–2016 m., Komisijos pirmininkas, nuo 2020 m.
Veikla: Tarybos narys, nuo 2018 m.
Veikla: Tarybos narys, nuo 2021 m.
Užsienio šalių leidiniai:
Veikla: Metraščio mokslinės tarybos narys, nuo 2013 m.
Veikla: Tarptautinės redakcinės kolegijos narys, nuo 2015 m.
Veikla: tarptautinės redakcijos narys, nuo 2019 m.
Institucija: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius) Veikla: Tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas, nuo 2009 m.
Veikla: Redaktorių kolegijos narys, nuo 2014 m.
Veikla: Redaktorių kolegijos narys, nuo 2015 m.
2022 m. tarptautinės parodos „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai / The Mysticism of Baroque Sculpture: Johann Georg Pinsel and Other 18th-century Lviv Masters / Містика барокової скульптури: Іван Георгій Пінзель та інші львівські майстри XVIII ст.“ parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano vienas iš autorių, katalogo vienas iš sudarytojų (kartu su Gintare Tadarovska, Marijum Uzorka, Taras Voznyak);
2022 m. tarptautinės vieno šedevro parodos iš Krokuvos „Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“ vienas koordinatorių (kartu su Kryzsztof Czyżewski, Marijum Uzorka, Gintare Tadarovska);
2022 m. tarptautinės vieno šedevro parodos iš Miuncheno „Dvasinis skydas: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno / A Spiritual Shield: The Munich Prayer Book of the Chancellor of Lithuania Albertus Gastold / Geistiger Schild: Das Münchner Gebetbuch des Kanzlers von Litauen Albertus Gastold“ koncepcijos vienas autorių ir kuratorių, katalogo sudarytojų (kartu su Sven Kuttner, Saulium Martecku, Gintare Tadarovska);
2021 m. tarptautinės parodos iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusios ir Ukrainos rikinių „Kad Tėvynė gyvuotų... Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ vienas iš koncepcijos ir ekspozicijos plano autorių (kartu su Rmune Šmigelskyte-Stukiene, Marijum Uzorka);
2020–2021 m. rengtos, bet neįvykusios tarptautinės parodos iš Bavarijos rinkinių „Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai / Litauen und Bayern. Dynastische Heiratspolitik und staatlichen Beziehungen / Lithuania and Bavaria. Dynastic Marriage Policy and State Relations“ koncepcijos autorius, vienas iš kuratorių ir katalogo sudarytojų (katalogas išleistas 2021 m.; kartu su Dalium Avižiniu);
2020 m. tarptautinės parodos „Nuo Sacro iki Profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano / Tra Sacro e Profano. La Collezione Giorgio Baratti – Milano / From Sacro to Profano. The Giorgio Baratti art collection from Milan“ koncepcijos ir ekspozicijos plano vienas autorių bei konsultantų (kartu su Daiva Mitrulevičiūte, Giovanni matteo Guidetti, Gianmaria Scenini);
2019–2020 m. tarptautinės parodos „Radvilos / The Radziwills. Kunigaikščių istorija ir paveldas / History and Legacy of the Princes“ koncepcijos ir ekspozicijos plano vienas autorių, vienas katalogo sudarytojų (kartu su Przemysław Mrozowski, Marijum Uzorka, Gintare Džiaugyte, Rita Lelekauskaite);
2019–2021 m. tarptautinė vieno šedevro parodos iš Lvivo „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika / Славетна, велична і небачена подія: Присяга царя Московського в 1611 р. / Akt sławny, wielki i nigdy niewidziany: Hołd cara moskiewskiego w 1611 r. / A Glorious, Grand and Unprecedented Event: the Oath of the Tsar of Muscovy in 1611“ vienas idėjos ir ekspozicijos plano autorių, vienas iš kuratorių (kartu su Roman Čmelyk, Marijum Uzorka);
2019 m. tarptautinės parodos „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ idėjos ir koncepcijos autorius (kartu su Živile Mikailiene, Marijum Uzorka, Gintare Džiaugyte);
2018 m. tarptautinės parodos iš Dresdeno „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai.: dvaro kultūra ir menas valdant Augusui II ir Augustui III“ Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos autorių, katalogo sudarytojų (kartu su Dirk Syndram, Dalium Avižiniu);
2018 m. tarptautinės parodos „Florencija Renesanso ir Baroko laikais. Tapyba iš fondo „Cassa di Risparmio di Firenze“ ir banko „CR Firenze“ kolekcijų“ Valdovų rūmų muziejuje vienas ekspozicijos plano autorių ir katalogo sudarytojų (kartu su Daiva Mitrulevičiūte, Emanuele Barletti, Giovanni Matteo Guidetti);
2018 m. tarptautinės parodos „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ Valdovų rūmų muziejuje konsultantas (kartu su Marium Uzorka, Małgorzata Orzeł);
2018 m. tarptautinės vieno šedevro parodos iš Atėnų „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“ Valdovų rūmų muziejuje vienas iš organizatorių ir koncepcijos autorių (kartu su Dovile Čypaite);
2017–2018 m. muziejaus rinkinių parodos „Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“ Valdovų rūmų muziejuje vienas iš autorių (kartu su Dalium Avižiniu, Eduardu Kaukliu);
2017 m. muziejaus rinkinių parodos „Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“ Valdovų rūmų muziejuje vienas iš autorių (kartu su Dalium Avižiniu, Eduardu Kaukliu);
2017 m. tarptautinės parodos iš Lenkijos „Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai“ Valdovų rūmų muziejuje vienas kuratorių, ekspozicinio plano ir katalogo sudarytojas (kartu su Jerzy Petrus, Marium Uzorka, Dalium Avižiniu, Rita Lelekauskaite, Eduardu Kaukliu);
2017 m. tarptautinės parodos iš Latvijos „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos“ Valdovų rūmų muziejuje vienas rengėjų (kartu su Dalium Avižiniu, Marium Uzorka);
2017 m. tarptautinės parodos „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas“ Valdovų rūmų muziejuje vienas rengėjų, katalogo sudarytojas (kartu su Marium Uzorka, Živile Mikailiene, Eimantu Gudu);
2017 m. tarptautinės parodos iš Baltarusijos rinkinių „Pranciškaus Skorinos keliais“ Valdovų rūmų muziejuje vienas iš organizatorių (kartu su Marium Uzorka);
2016 m. tarptautinės parodos „Praemiando incitat. Šventojo Stanislovo ordinas“ Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos ir ekspozicinio plano autorių, katalogo sudarytojų (kartu su Eimantu Gudu, Rita Lelekauskaite, Gintare Skujute, Dalium Avižiniu, Marium Uzorka, Eduardu Kaukliu, Kęstučiu Karla);
2016 m. tarptautinės parodos iš Gardino religijų istorijos muziejaus rinkinių „Amžinybės atspaudas. Italų renesanso ir baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose“ Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos ir ekspozicijos plano autorių (kartu su Marium Uzorka, Dalium Avižiniu, Rita Lelekauskaite);
2016 m. tarptautinės parodos „Salvare la Memoria. La Belezza, l‘Arte, la Storia“ Mantujos nacionaliniame archeologijos muziejuje ir Šv. Eustordžijaus bazilikos muziejuje Milane dalies, skirtos Valdovų rūmams, vienas koncepcijos autorių ir rengėjų (kartu su Daiva Mitrulevičiūte);
2016 m. tarptautinės parodos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ Baltarusijos nacionaliniame istorijos ir kultūros muziejuje-draustinyje „Nesvyžius“ vienas katalogo tekstų autorių ir leidinio parengimo koordinatorių;
2015–2016 m. tarptautinės parodos „Žygimanto Augusto herbinis gobelenas iš Vilniaus rinkinių“ Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje – Valstybiniuose meno rinkiniuose vienas kuratorių (kartu su Marijum Uzorka, Dalium Avižiniu);
2015–2016 m. tarptautinės parodos „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos ir ekspozicinio plano autorių (kartu su Daiva Mitrulevičiūte, Gintare Skujute, Eduardu Kaukliu, Alessandro Bianchi);
2015 m. tarptautinės parodos „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ Milano Sforcų pilyje vienas koncepcijos autorių ir kuratorių (kartu su Daiva Mitrulevičiūte, Gintare Skujute, Eduardu Kaukliu);
2015 m. tarptautinės parodos „Viduramžių papuošalas. Mįslingas Vytauto Didžiojo epochos diržas“ Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos autorių (kartu su Marijum Uzorka, Dalium Avižiniu, Gintare Skujute);
2014–2015 m. tarptautinės parodos su partneriais iš Jungtinės Karalystės ir Italijos „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance tapestry in Europe. History wowen in threads” Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos autorių, kuratorių ir leidybos koordinatorių, katalogo sudarytojų (kartu su Daiva Mitrulevičiūte, Gintare Skujute, Dino Levis);
2014–2015 m. tarptautinės parodos su partneriais iš Jungtinės Karalystės ir Italijos „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance tapestry in Europe. History wowen in threads” Valdovų rūmų muziejuje vienas koncepcijos autorių, kuratorių ir leidybos koordinatorių, katalogo sudarytojų (kartu su Daiva Mitrulevičiūte, Gintare Skujute, Dino Levis);
2013 m. tarptautinės parodos „Istoriniai gobelenai iš Lenkiškųjų karališkųjų rezidencijų“ Valdovų rūmų muziejuje vienas kuratorių (kartu su Marijum Uzorka, Dalium Avižiniu);
2013 m. tarptautinės vieno šedevro parodos su Sankt Peterburgo Valstybiu Ermitažu (Rusija) „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė. Šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“ Valdovų rūmų muziejuje vienas kuratorių ir leidybos koordinatorių (kartu su Marijum Uzorka);
2012 m. tarptautinės parodos su Lietuvos dailės muziejumi ir partneriais Ukrainoje “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the rulers and magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв” Vilniaus paveikslų galerijoje vienas koncepcijos autorių, kuratorių ir leidybos koordinatorių, katalogo sudarytojų ir autorių (kartu su Birute Verbiejūte, Marijum Uzorka);
2012 m. tarptautinės parodos su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi (Lenkija), Lietuvos dailės muziejumi ir kitais partneriais “Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai / The Crosses stand for virtue, the Arrow for victory... The Sapiehas – statesmen, art patrons and collectors / Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy” Vilniaus paveikslų galerijoje vienas koncepcijos autorių, kuratorių ir leidybos koordinatorių, katalogo sudarytojų (kartu su Marijum Uzorka, Birute Verbiejūte, Dalium Avižiniu);
2012 m. parodos „Valdovų rūmų muziejaus vertybės“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vienas koncepcijos autorių ir kuratorių (kartu su Dalium Avižiniu);
2012 m. tarptautinės parodos „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske vienas koncepcijos autorių ir kuratorių (kartu su Marijum Uzorka, Ėrika Striškiene, Dalium Avižiniu);
2011 m. parodos „Sugrįžęs Barokas. Valdovų rūmų muziejaus vertybės“ Šiaulių „Aušros“ muziejuje vienas koncepcijos autorių ir kuratorių (kartu su Dalium Avižiniu);
2011 m. parodos „Valdovų rūmų muziejaus vertybės“ Jurbarko krašto muziejuje vienas koncepcijos autorių ir kuratorių (kartu su Dalium Avižiniu);
2010–2011 m. tarptautinės parodos su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi (Lenkija) ir kitais partneriais iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos “Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos / Jak to było podczas Wielkiej Bitwy... Odsłony Grunwaldu / How this happened in the Great Battle… Exposé of Grunwald“ Radvilų rūmų muziejuje, Vilniuje, vienas koncepcijos autorių, kuratorių ir leidybos koordinatorių, katalogo sudarytojų (kartu su Marijum Uzorka, Birute Verbiejūte);
2009 m. tarptautinės parodos su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi (Lenkija) ir Lietuvos dailės muziejumi “Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos” Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas kuratorių, leidybos koordinatorių, katalogų sudarytojų ir autorių (kartu su Jerzy Petrus, Marijum Uzorka);
2009 m. tarptautinės parodos Lietuvos archyvų departamentu ir kitais partneriais “Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose” Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas kuratorių (kartu su Viktoru Domarku, Birute Verbiejūte, Alfonsu Tamulynu);
2009 m. tarptautinės parodos su A. Mickevičiaus institutu (Lenkija) ir kitais partneriais „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas koncepcijos autorių ir kuratorių, katalogo sudarytojų (kartu su Marijum Uzorka, Birute Verbiejūte);
2009 m. Lietuvos dailės muziejaus rengtos parodos „Lietuva: kultūra ir istorija“, skirtos Lietuvos tūkstantmečiui pristatyti užsienyje, vienas konsultantų (kartu su Romualdu Budriu, Irena Vaišvilaite, Mečislovu Juču, Mindaugu Šapoka);
2008 m. parodos „Lietuvos valstybės šiuolaikinė heraldika“ Vilniaus paveikslų galerijoje vienas kuratorių (kartu su Remigijum Černium, Dalium Avižiniu);
2006–2007 m. tarptautinės parodos „Przeszłość otwarta dla przyszłości. Pałac Wielkich Książąt Litewskich w Wilnie“, vykusios Varšuvos, Krokuvos, Šcecino, Vroclavo, Biskupino muziejuose (Lenkija), vienas koncepcijos autorių ir kuratorių, katalogo autorių (kartu su Ėrika Striškiene, Gintautu Striška, Eduardu Kaukliu);
2006 m. jubiliejinės parodos „Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras“ Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas kuratorių (kartu su Remigijum Černium);
2006 m. tarptautinės parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas koordinatorių (kartu su Romualdu Budriu, Remigijum Černium, Vytautu Rimša, Vytautu Balčiūnu);
2005–2013 m. atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių parodos ir 3 jos atnaujinimų Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas kuratorių (kartu su Dalium Avižiniu, Eduardu Kaukliu);
2004–2013 m. parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ ir 4 atnaujinimų Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas kuratorių (kartu su Ėrika Striškiene, Gintautu Striška, Eduardu Kaukliu);
2004 m. tarptautinės parodos, skirtos šv. Kazimiero kanonizacijos patvirtinimo 400 metų jubiliejui, iš Florencijos Palazzo Pitti – Galleria Palatina muziejaus ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos bei Lietuvos dailės muziejaus rinkinių Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, vienas kuratorių (kartu su Loreta Meškelevičiene);
kultūros paveldo institucijų tarptautinės parodos Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, kuratorius;
2003 m. tarptautinės popiežiaus Pijaus XI tiaros parodos iš Vatikano Šv. Petro bazilikos lobyno Taikomosios dailės muziejuje kuratorius (kartu su Loreta Meškelevičiene);
2003 m. Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 m. donacinio rašto ir kitų lituanistinių vertybių iš užsienio
1999–2003 m. Lietuvos tūkstantmečio programos parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“, surengtos Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, tarybos sekretorius ir 5 tomų (6 knygų) katalogo leidybos koordinatorius, 7 parodos atnaujinimų kuratorius (kartu su Romualdu Budriu, Vytautu Balčiūnu);
1999 m. tarptautinės parodos „Žalgirio mūšis“ Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, kultūrinės, mokslinės programos ir informacinių leidinių rengimo koordinatorius.
Suteikta: Už geriausią metų mokslinį darbą, 2002 m.
Suteikta: Už nuopelnus kultūrai ir mokslui, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo plėtojimą, 2014 m.
Suteikta: Už nuopelnus atkuriant valdovų rūmus, kultūros vadybą ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą, 2014 m.
Suteikta: Už Lietuvos ir Švedijos kultūrinių ryšių plėtojimą, 2015 m.
Suteikta: Už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių ryšių plėtojimą, 2015 m.
Suteikta: Už Lietuvos ir Italijos kultūrinių ryšių plėtojimą, 2016 m.
Suteikta: Už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių ryšių plėtojimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, 2021 m.
Suteikta: Už išskirtinę veiklą, skatinančią Lietuvos visuomenę įsitraukti į Lenkijos ir Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą bei populiarinimą, 2022 m.
Istorijos bakalauro studijų programa:
Liudas Jovaiša, Wioletta Pawlikowska-Butterwick, Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai / The Statutes of the Chapters of Vilna and Samogitia, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015.
Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611–1651 m.) / Acta visitationum dioecesis Samogitiae (A. D. 1611–1651) (serija: Fontes Historiae Lituaniae, t. 11), parengė Liudas Jovaiša, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2011.
Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579) / Visitatio dioecesis Samogitiæ (A.D. 1579) (serija: Fontes ecclesiastici historiæ Lithuaniæ, t. 1), parengė ir vertė Liudas Jovaiša, Vilnius: Aidai, 1998.
Žemaičių Krikštas ir krikščionybė Žemaitijoje: Šešių šimtmečių istorija (serija: Bažnyčios istorijos studijos, t. 7), sud. Liudas Jovaiša, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2014.
Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė (serija: Bažnyčios istorijos studijos, t. 5), sud. Liudas Jovaiša, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2012.
Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, sud. Liudas Jovaiša, Vilnius: Aidai, 2008.
Paulius Rabikauskas, Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai, sud. Liudas Jovaiša, Vilnius: Aidai, 2002.
Paulius Rabikauskas, Krikščioniškoji Lietuva. Istorija, šaltiniotyra, hagiografija, sud. Liudas Jovaiša, Vilnius: Aidai, 2002.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, sud. Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša ir kt., Vilnius: Aidai, 2001.
Liudas Jovaiša, „Lietuvos jėzuitų misijų trajektorijos“, in: Vieno pasaulio negana, parengė Brigita Zorkienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 18–26.
Liudas Jovaiša, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šventieji globėjai Lietuvos vyskupijų liturginių kalendorių duomenimis“, in: Excellentia virtutum. Šventieji Lietuvos kultūroje (serija: Religinės kultūros paveldo studijos, t. 4), sud. Asta Giniūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019, p. 11–38.
Liudas Jovaiša, Irena Katilienė, „In angulo cum libello: asmeninės istorijos pėdsakai Lietuvos jėzuitų užrašų knygelėse“, in: Senoji Lietuvos literatūra, kn. 47, sud. Žavinta Sidabraitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 196–221.
Liudas Jovaiša, „A Catholic University Fathered by Protestantism? The Jesuits of Vilnius and the Counter-Reformation in the Late Sixteenth century“, in: Le università e la riforma protestante: studi e ricerche nel quinto centenario delle tesi luterane, dir. Simona Negruzzo, Bologna: Il Mulino, 2018, p. 323–339.
Liudas Jovaiša, „Eustachijus Valavičius: neįvertinto herojaus curriculum vitae“, in: Ganytojai ir broliai: biografistikos perspektyva (serija: Bažnyčios istorijos studijos, t. 9), sud. Martynas Jakulis, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2018, p. 83–167.
Liudas Jovaiša, „Trakų parapija ir jos šventovė XV–XVIII amžiuje“, in: Po Trakų Dievo Motinos karūna (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 90), sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2018, p. 71–101.
Liudas Jovaiša, „Gyvenimas po mirties: Kražių jėzuitų ir buvusių jėzuitų likimai po 1773 metų“, in: Jėzuitiškosios tradicijos paveldas (serija: Senoji Lietuvos literatūra, kn. 44), sud. Živilė Nedzinskaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017, p. 96–152.
Liudas Jovaiša, „Lietuvos vienuolijų XVI–XIX a. personalinio ir biografinio pobūdžio šaltiniai“, in: Senoji Lietuvos literatūra, kn. 43, sud. Mintautas Čiurinskas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017, p. 140–190.
Liudas Jovaiša, „Tie patys autoriai, kiti statutai: Jonas Domanovskis, Petras Roizijus ir „Medininkų katedros bažnyčios konstitucijos““, in: Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 13), sud. Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017, p. 111–122.
Liudas Jovaiša, „Jesuit Historiography in Lithuania Since 1990: Proximity and Distance Along World Routes“, in: Archivum Historicum Societatis Iesu, 2016, vol. 95, no. 169, p. 221–232.
Liudas Jovaiša, „The Last Jesuits in Courland and Their Fate after 1773“, Reliģiski-filozofiski raksti / Religious-Philosophical Articles, t. 21, Rīga, 2016, p. 14–59.
Liudas Jovaiša, „Penki krikščioniškos Žemaitijos amžiai (1417–1926)“, in: Žemaičių vyskupijos istorija ir paveldas, sud. Lijana Birškytė-Klimienė, Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2015, p. 9–25.
Liudas Jovaiša, „Kritinis diskursas ar literatūrinė vaizduotė? XVII a. Žemaičių vyskupijos istorija Motiejaus Valančiaus ‚Žemaičių vyskupystėje‘“, in: Žemaičių Krikštas ir krikščionybė Žemaitijoje: Šešių šimtmečių istorija (serija: Bažnyčios istorijos studijos, t. 7), Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2014, p. 171–180.
Liudas Jovaiša, „Neinstitucinė moterų vienuolystė? Davatkos Žemaitijoje XVII–XVIII amžiuje“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: tradicija ir paveldas, sud. Aušra Vasiliauskienė, Vilnius: Versus aureus, 2014, p. 47–68.
Liudas Jovaiša, „Vilniaus arkivyskupijos istorijos bruožai“, in: „JĖGA IR GROŽIS JO ŠVENTOVĖJE...“ (Ps 96,6). Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje“, sud. Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2012, p. 15–27.
Liudas Jovaiša, „„Ypatingoji provincijolo knyga“ – XVII a. pirmosios pusės liudijimas apie Lietuvos jėzuitų studijas ir vienuolinę formaciją“, in: Liber extraordinarius Provincialis / Ypatingoji provincijolo knyga, parengė Irena Katilienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 9–27 (anglų k. – p. 29–45).
Liudas Jovaiša, „Mikalojus Lancicijus: apdulkėjusio portreto istorija“, in: Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas, sud. Neringa Markauskaitė, Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2011, p. 193–216.
Liudas Jovaiša, „„Tėvas siratų ir visų ponaičių“: vyskupo Jurgio Tiškevičiaus portretas“, Naujasis Židinys-Aidai, 2010, Nr. 1–2, p. 39–46.
Liudas Jovaiša, „Albertas Vijūkas-Kojalavičius Jėzaus Draugijoje”, in: Albertas Vijūkas-Kojalavičius iš 400 metų perspektyvos (serija: Senoji Lietuvos literatūra, kn. 27), sud. Sigitas Narbutas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, p. 25–42.
Liudas Jovaiša, „Šv. Brunono Kverfurtiečio kultas Lietuvoje: liturginis ir hagiografinis aspektas“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXXII (ser. A), Vilnius, 2009, p. 194–207.
Tas pats lenkiškai: „Ślady kultu świętego Brunona na Litwie: aspekt hagiograficzno–liturgiczny“, in: Święty Brunon. Patron lokalny czy symbol jedności Europy i powszechności Kościoła, red. Andrzej Kopiczko, Olsztyn, 2009, p. 277–287.
Tas pats angliškai: „The Cult of St Bruno in Lithuania: Liturgical and Hagiographical Aspects”, Lithuanian Historical Studies, vol. 14 (2009), Vilnius, 2010, p. 27–40.
Liudas Jovaiša, „Castus, doctus, diligens, devotus: tridentinio sielovadininko formavimas(is) Žemaičių vyskupijoje“, in: Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo (1545–1563) įtaka Lietuvos kultūrai. Susirinkimo idėjų suvokimas ir sklaida Vidurio Europos rytuose, sud. Aleksandra Aleksandravičiūtė (serija: Religinės kultūros paveldo studijos, t. 2), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009, p. 206–220.
Liudas Jovaiša, „Vienuolinis gyvenimas Gorodiščės abatijoje“, Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2008, p. 57–82.
Liudas Jovaiša, „Švč. Mergelės apsireiškimas Šiluvoje: liudijimai, tradicija, kritika“, Naujasis Židinys–Aidai, 2007, Nr. 11/12, p. 511–518.
Liudas Jovaiša, „Žemaičių vyskupijos parapinių bažnyčių pastatai XVII a. 1 pusėje“, Menotyra, 2006, Nr. 3 (44), p. 1–11.
Liudas Jovaiša, „Užnemunė Žemaičių vyskupijos sudėtyje (XVI a. vid. – 1795 m.): bažnytinė struktūra ir religinis gyvenimas“, in: Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai, sud. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 12–31.
Liudas Jovaiša, „Šventųjų relikvijos ir jų gerbimas Lietuvoje (1387–1655)“, in: Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Aidai, 2005, p. 185–228.
Liudas Jovaiša, „Krikšto vardai XVII a. pirmos pusės Lietuvoje“, in: Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Aidai, 2005, p. 147–184.
Liudas Jovaiša, „Kur lavonas? J. T. pomirtinės piligrimystės istorija“, Naujasis Židinys-Aidai, 2005, Nr. 7–8, p. 321–325.
Liudas Jovaiša, „Religinis gyvenimas Viduramžių Žemaitijoje“, in: Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sud. Antanas Ivinskis, Vilnius: Aidai, 2004, p. 115–127.
Liudas Jovaiša, „Gyvenimas Vilniaus jėzuitų profesų namuose“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXV, Vilnius, 2004, p. 309–329.
Liudas Jovaiša, „Vilniaus jėzuitų naujokyno gnomos“, Menotyra, 2004, Nr. 3 (36), p. 17–25.
Liudas Jovaiša, „’Descriptio dioecesis Samogiciensis’: komentaras“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos Metraštis, t. XX, Vilnius, 2002, p. 225–239.
Liudas Jovaiša, „Mikalojus Daukša – dvasininkas“, Naujasis Židinys-Aidai, 2000, Nr. 1/2, p. 40–45.
Dangaus miestas. Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje, sud. Dalia Vasiliūnienė, tekstų autoriai Dalia Vasiliūnienė, Liudas Jovaiša, Martynas Jakulis, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2020.
Liudas Jovaiša, Vilniaus vyskupai ir jų portretai, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2016.
Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Tomasz Jaszczołt, Mindaugas Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a., / The Lithuanian Catholic Clergy (14th–16th c.) (serija: Bažnyčios istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Aidai, 2009.
Krikščionybės Lietuvoje istorija, sud. Vytautas Ališauskas, Vilnius: Aidai, 2006, p. 151–218, 245–262, 273–285, 294–298.
Veikla projekte: Vadovas.
Projekto turinys: buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jėzuitų kolektyvinė biografija po Draugijos panaikinimo 1773 m.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: Lietuvos katalikiškos sakralinės dailės objektų, esančių Šiaulių vyskupijos teritorijoje, paieška, fiksavimas, publikavimas ir tyrinėjimas.
Projekto rezultatai: Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1-3; d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 1-2, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011–2020.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: LDK vyrų katalikų vienuolių struktūruotų biogramų duomenų bazės parengimas.
Projekto rezultatai: duomenų bazė http://monasch.nazwa.pl/mw19-lt/index.php?title=Strona_g%C5%82%C3%B3wna
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: Lietuvos katalikiškos sakralinės dailės objektų, esančių Šiaulių vyskupijos teritorijoje, paieška, fiksavimas, publikavimas ir tyrinėjimas.
Projekto rezultatai: Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1-3; d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 1-2, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011–2020.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: XVI a. sudarytų Lietuvos bažnytinės teisės paminklų – Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutų – publikacija su jų istorinį ir teisinį kontekstą atskleidžiančia studija.
Projekto rezultatai: Liudas Jovaiša, Wioletta Pawlikowska-Butterwick, Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai / The Statutes of the Chapters of Vilna and Samogitia, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: Lietuvos katalikiškos sakralinės dailės objektų, esančių Šiaulių vyskupijos teritorijoje, paieška, fiksavimas, publikavimas ir tyrinėjimas.
Projekto rezultatai: Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1-3; d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 1-2, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011–2020.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: Lietuvos katalikiškos sakralinės dailės objektų, esančių Šiaulių vyskupijos teritorijoje, paieška, fiksavimas, publikavimas ir tyrinėjimas.
Projekto rezultatai: Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1-3; d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 1-2, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011–2020.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: XVII a. Žemaičių vyskupijos dvasininkų struktūruotų biogramų korpuso parengimas.
Projekto rezultatai: Liudas Jovaiša, „Žemaičių vyskupijos dvasininkai 1601–1650 m.“, in: Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė (serija: Bažnyčios istorijos studijos, t. 5), Vilnius, 2012, p. 99–208.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Projekto turinys: XVII a. Žemaičių vyskupijos ir XVIII a. Vilniaus vyskupijos vizitacijų aktų parengimas ir publikavimas.
Projekto rezultatai: Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611–1651 m.) / Acta visitationum dioecesis Samogitiae (A. D. 1611–1651) (serija: Fontes Historiae Lituaniae, t. 11), parengė Liudas Jovaiša, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2011.
Vadovavimas doktorantams:
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2015.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2011.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2008.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2008.
Veikla: Vyriausiasis redaktorius, nuo 2007.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2007.
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2006.
Veiklos pobūdis, sritis: Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio paveldo inventorinimas, saugojimas, restauravimas, eksponavimas, tyrinėjimas, viešinimas.
Veikla: Tarybos narys, nuo 2018.
Suteikta, įvertinta: už novatoriškus ir konceptualius tyrimus istorijos ir religinio paveldo srityse, 2016.
Suteikta, įvertinta: už Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų katedrų kapitulų statutų publikaciją, 2016.
Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos:
Istorijos magistro studijų programa:
Bendrosios universitetinės studijos:
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasVilniaus universitete įgijo istorijos bakalauro (1994), magistro (1997) ir humanitarinių mokslų daktaro (2001) laipsnį. Studijavo ir stažavosi Bazelio, Berlyno, Greifsvaldo, Krokuvos universitetuose, Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, Herderio institute Marburge.
VU profesorius (nuo 2010), Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas (2007-2020), Istorijos fakulteto dekanas (2012-2020), Vilniaus universiteto rektorius (nuo 2020).
Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys (2016), Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas (nuo 2013), Lietuvos Mokslo tarybos narys (2008-2013), Lietuvos Mokslo tarybos valdybos narys, pirmininkas (2017-2020), Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos Vykdymo grupės pirmininkas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas (2022), Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos narys (2008-2016), Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys.
Apdovanotas Lietuvos nacionaline mokslo premija (2019), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018), Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019).
Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais, Vilnius, 2017.
Rimvydas Petrauskas, Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos, Vilnius, 2016.
Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija. III tomas. XIII a. – 1385 m.: Valstybės iškilimas tarp rytų ir vakarų, Vilnius, 2012.
Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas, Rimvydas Petrauskas, Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius, 2012.
Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija. IV tomas: Nauji horizontai: Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529, Vilnius, 2009.
Rimvydas Petrauskas, Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia, Vilnius, 2003 (translation into Belarusian, 2014).
Eberhard Windecke, Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai, ed. by Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2015.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504), ed. by Darius Antanavičius, Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2007.
Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, ed. by Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2005.
Tannenberg – Grunwald – Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter, ed. by Werner Paravicini, Rimvydas Petrauskas, Grischa Vercamer, Wiesbaden, 2012.
Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste, ed. by Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2008.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, ed. by Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila, Vilnius, 2001 (translation into Polish: Kraków, 2006).
Rimvydas Petrauskas, “From dynasty to the identity of the nobility: the development of the historical tradition in the chronicles of the Grand Duchy of Lithuania in the fifteenth and sixteenth centuries”, in: Competing narratives of the past in Central and Eastern Europe, c. 1200-c.1600 (Historiography and identity, vol. 6), ed. Pavlína Rychterová, Turnhout, 2021, p. 281–301.
Rimvydas Petrauskas, “Geneza i początek unii polsko-litewskiej: czy zmiana paradygmatu we współczesnej historiografii?”, in: Unie międzypaństwowe – parlamentaryzm – samorządność. Studia z dziejów ustroju Rzeczypospolitej Obojga Narodów, red. Wacław Uruszczak, Zdisław Noga, Michał Zwierzykowski, Krzysztof Fokt, Warszawa, 2020, s. 132–146.
Rimvydas Petrauskas, “Palemon und die vier Sippen: die römische Abstammungstheorie der Litauer”, in: Abstammungsmythen und Völkergenealogien im frühneuzeitlichen Ostseeraum (Studien zur Geschichte der Ostseeregion Bd. 2), hrsg. von Stefan Donecker, Greifswald, 2020, S. 195–209.
Rimvydas Petrauskas, “Noble Names: Changes in Lithuanian Aristocratic Name-Giving During the Late-Fourteenth and Fifteenth Centuries”, in: Social and Cultural Relations in the Grand Duchy of Lithuania: Microhistories, ed. Richard Butterwick and Wioletta Pawlikowska, New York-London, 2019, p. 91–104.
Rimvydas Petrauskas, “Fürsten und Grafen des Heiligen Römischen Reiches: die litauischen Hochadeligen und ihre römischen Titel im Kontext des Wiener Fürstentags”, in: Das Wiener Fürstentreffen von 1515. Beiträge zur Geschichte der habsburgisch-jagiellonischen Doppelvermählung, hrsg. von Bogusław Dybaś und István Tringli, Budapest, 2019, s. 213–224.
Rimvydas Petrauskas, “Die „Litauer-Reisen“ zwischen Krieg und Frieden”, in: Das Baltikum. Geschichte einer europäischen Region. Bd. 1: Von der Vor-und Frühgeschichte bis zum Ende des Mittelalters, hrsg. von Karsten Brüggeman, Detlef Henning, Konrad Maier und Ralph Tuchtenhagen, Stuttgart, 2018, s. 404–413.
Rimvydas Petrauskas, „Albertas Radvila: pirmas didikas Vilniaus vyskupo soste“, in: Bažnyčios istorijos studijos, t. 9: Ganytojai ir broliai: biografistikos perspektyva, Vilnius, 2018, p. 11–27.
Rimvydas Petrauskas, “Ojczyzna dzieci króla”: Wielkie Księstwo Litewskie w systemie władzy Jagiellonów w końcu XV – pierwszej połowie XVI wieku, in: Jagiellonowie i ich świat. Centrum a peryferie w systemie władzy Jagiellonów, pod red. Bożeny Czwojdrak, Jerzego Sperki i Piotra Węcowskiego, Kraków, 2018, s. 113–123.
Rimvydas Petrauskas, “Die Außenwelt der Gediminiden: Formen und Möglichkeiten internationaler Politik der heidnischen Großfürsten Litauens in der zweiten Hälfte des 14. Jahrhunderts”, in: Akteure mittelalterlicher Außenpolitik: Das Beispiel Ostmitteleuropas, hrsg. von Stephan Flemming und Norbert Kersken, Marburg, 2017, s. 53–67.
Rimvydas Petrauskas, “Litwa Mendoga – Litwa Giedyminowiczów: drogi konsolidacji państwa i elity przywódczej”, in: Wokół Wielkiego Księstwa Litewskiego i jego tradycji, red. Bernadetta Manyś i Michał Zwierzykowski, Poznań, 2016, s. 11–20.
Rimvydas Petrauskas, „Valdovo svainiai ir satrapų palikuonys: Lietuvos diduomenė krikšto išvakarėse“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas straipsnių rinkinys, sudarė Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša, Vilnius, 2016, p. 131–141.
Rimvydas Petrauskas, “Litewski Jagiellończyk? Rządy Aleksandra Jagiellończyka w Wielkim Księstwie Litewskim”, in: Jagiellonowie i ich świat. Dynastia królewska w drugiej połowie XIV i w XVI wieku, pod red. Bożeny Czwojdrak, Jerzego Sperki i Piotra Węcowskiego, Kraków, 2015, s. 197–209.
Rimvydas Petrauskas, „Tarp riteriško mobilumo ir indigenato teisės: svetimšaliai riteriai didžiojo kunigaikščio dvare“, in: Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos, sudarė Marius Ščavinskas, Klaipėda, 2015, p. 183–193.
Rimvydas Petrauskas, „Jei bajoras iš pono dvarą išsitarnautų“. Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje – XVI amžiaus viduryje, in: Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė (Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys. T. 12), sudarė Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė, Vilnius, 2015, p. 87–100.
Rimvydas Petrauskas, “Monarcha i wasal: Witold a unia horodelska”, in: Prace Historyczne, nr. 2 (141), 2014, s. 221–233.
Rimvydas Petrauskas, “Europa późnego średniowiecza a rozwój społeczeństwa i kultury Wielkiego Księstwa Litewskiego”, in: Zapiski Historyczne, t. 78/3, 2013, s. 39–57.
Rimvydas Petrauskas, „Atrandant protėvius: genealoginio mąstymo prielaidos ir užuomazgos Lietuvoje XIV– XVI a. viduryje“, in: Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimuose. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas dr. Edmundo Rimšos 65-ečio sukakčiai, sudarė Zigmantas Kiaupa ir Jolita Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 45–63.
Rimvydas Petrauskas, “Между Вильнюсом и Киевом: литовские вельможи во главе Киевского воеводства в XV – начале XVI вв.”, in: Ukraina Lithuanica: студiї з iсторiї Великого князiства Литовського, т. 2, Київ, 2013, c. 48–60.
Rimvydas Petrauskas, “Związki personalne między możnowładztwem Polski i Litwy od końca XIV do połowy XVI wieku”, in: Narodziny Rzeczypospolitej. Studia z dziejów średniowiecza i czasów wczesnonowożytnych, red. Waldemar Bukowski i Tomasz Jurek, t. 1, Kraków, 2012, s. 479–496.
Rimvydas Petrauskas, “Правящий род и знать: к вопросу о предпосылках формирования Литовского государства”, in: Studia Slavica et Balcanica Petropolitana, t. 1, 2012, c. 95–116.
Rimvydas Petrauskas, “Grunwaldu życie pośmiertne od XV do XX w. w historiografii i tradycji litewskiej, białoruskiej i sowieckiej”, in: Wojna, pamięć, tożsamość. O bitwach i mitach bitewnych, pod red. Jana M. Piskorskiego, Warszawa, 2012, s. 147–164, 193–197, 434–435.
Rimvydas Petrauskas, “Litauen und der Deutsche Orden: Vom Feind zum Verbündeten”, in: Tannenberg – Grunwald – Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter, hrsg. von Werner Paravicini, Rimvydas Petrauskas und Grischa Vercamer, Wiesbaden, 2012, s. 237–251.
Rimvydas Petrauskas, “Kształtowanie się instytucji dworu wielkoksiążęcego w Wielkim Księstwie Litewskim (koniec XIV – połowa XV wieku)”, in: Pismo wydziału studiów międzynarodowych i politycznych Uniwersytetu Jagiellońskiego, t. 16/2: Studia litewskie, Kraków, 2011, s. 155–185.
Rimvydas Petrauskas, “Mediewistyka polska a historiografia litewska”, in: Widziane z zewnątrz. I kongres zagranicznych badaczy dziejów Polski, pod red. Michała Baczkowskiego, Tomasza Gąsowskiego, Andrzeja Nowaka, Zenona Piecha i Bogdana Szlachty, t. 1, Warszawa, 2011, s. 147–156.
Rimvydas Petrauskas, “Korona Witolda: niedoszła koronacja i jej późniejsza legenda historyczna”, in: Tradycja – metody przekazywania i formy upamiętnienia w państwie polsko-litewskim, XV – pierwsza połowa XIX wieku, pod red. Urszuli Augustyniak, Warszawa, 2011, s. 13–23.
Rimvydas Petrauskas, „Valdovas ir jo karūna: neįvykusios Vytauto karūnacijos aplinkybės“, in: Lietuvos istorijos metraštis: 2009/2, Vilnius, 2010, p. 57–72.
Rimvydas Petrauskas, “La formation du Grand Duché aux XIII et XIV siècles”, in: Histoire de la Lituanie – un millénaire, sous la direction de Yves Plasseraud, Crozon, 2009, p. 49–70.
Rimvydas Petrauskas, „Zenonas Ivinskis ir Henrykas Łowmiańskis: pokyčiai tarpukario medievistikoje Kaune ir Vilniuje“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai (Specialusis Lietuvos istorijos studijų leidinys. T. 7), sudarė Alfredas Bumblauskas ir Grigorijus Potašenko, Vilnius, 2009, p. 225–235.
Rimvydas Petrauskas, „Vėlyvųjų viduramžių Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raida XIV–XVI amžiuje“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 23, 2009, p. 69–84.
Rimvydas Petrauskas, Darius Staliūnas, “Die drei Namen der Schlacht: Erinnerungsketten um Tannenberg/Grunwald/Žalgiris”, in: Verflochtene Erinnerungsorte. Polen und seine Nachbarn im 19. und 20. Jahrhundert, hrsg. von Martin Aust, Krzysztof Ruchniewicz, Stefan Troebst, Köln-Weimar-Wien, 2009, S. 119–136.
Rimvydas Petrauskas, „Socialiniai pokyčiai Lietuvoje valstybės formavimosi laikotarpiu“, in: Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste, sudarė Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2008, p. 160–183 (Der soziale Wandel bei der litauischen Staatsbildung, in:, p. 184–211).
Rimvydas Petrauskas, “Knighthood in the Grand Duchy of Lithuania from the Late Fourteenth to the Early Sixteenth Centuries”, in: Lithuanian Historical Studies, vol. 11/2006, Vilnius, 2007, p. 39–66.
Rimvydas Petrauskas, „Didžiojo kunigaikščio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje – XV a. viduryje)“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2005/1, Vilnius, 2006, p. 5–38.
Rimvydas Petrauskas, „Ankstyvosios valstybinės struktūros Lietuvoje XIII amžiuje–XV amžiaus pradžioje“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 16, 2005, p. 19–30.
Rimvydas Petrauskas, „Titulas ir valdžia: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų savimonės pokyčiai XVI amžiaus pirmoje pusėje“, in: Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha (Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys. T. 3), sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė, Vilnius, 2005, p. 35–46.
Rimvydas Petrauskas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: Didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.“, in: Parlamento studijos, t. 3, 2005, p. 9–32.
Rimvydas Petrauskas, “Der Frieden im Zeitalter des Krieges. Formen friedlicher Kommunikation zwischen dem Deutschen Orden und dem Großfürstentum Litauen zu Beginn des 15. Jahrhunderts”, in: Annaberger Annalen, Bd. 12, 2004, S. 28–42.
Rimvydas Petrauskas, “Der litauische Blick auf den polnisch-litauischen Staatsverband – “Verlust der Staatlichkeit” oder Bewahrung der Parität”, in: Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, Bd. 53 (H. 3), 2004, S. 363–372.
Rimvydas Petrauskas, “Die Staatsstrukturen des frühen Grossfürstentums Litauen”, in: Litauisches Kulturinstitut. Jahrestagung 2003, Lampertheim, 2004, s. 13–26.
Rimvydas Petrauskas, “Możnowładztwo litewskie XIV–XV wieku: główne linie rozwoju”, in: Stan i perspektywy badań nad społeczeństwem Polski średniowiecznej na tle porównawczym, pod red. J. Pakulskiego i J. Wroniszewskiego, Toruń, 2003, s. 317–332.
Rimvydas Petrauskas, “The Lithuanian Nobility in the Late-Fourteenth and Fifteenth Centuries: Composition and Structure”, in: Lithuanian Historical Studies, vol. 7, 2002, Vilnius, 2003, p. 1–22.
Rimvydas Petrauskas, „Ponas savo žemėje: Lietuvos pareigūnai XIV a. pabaigoje – XV amžiuje“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2001/1, Vilnius, 2002, p. 9–30.
Rimvydas Petrauskas, „Vytauto laikų didikų kilmė“, in: Lituanistica, t. 1/2, 2000, p. 16–31.
Rimvydas Petrauskas, „XV amžiaus Lietuvos bajorijos struktūra: giminės problema“, in: Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui (Specialusis “Lietuvos istorijos studijų” leidinys. T. 1), sudarė A. Bumblauskas, R. Petrauskas, Vilnius, 1999, p. 123–158.
Veikla projekte: projekto dalyvis.
Laukiamas rezultatas: mokslinė šaltinio publikacija „Lenkija-Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politika Melniko unijos laikotarpiu 1499-1501/1506 / Polska-Litwa. Studium w sprawie polityki Wielkiego Księstwa Litewskiego wobec unii mielnickiej w okresie 1499-1501/1506“ (2017-2019, projekto dalyvis, Lenkijos nacionalinis mokslo centras / National Science Centre Poland, Lenkijos mokslo akademija).
Rezultatas: publikacija spaudoje.
Veikla projekte: projekto dalyvis.
Rezultatas: leidinys „Dokumenty pokoju brzeskiego między Polską i Litwą a Zakonem Krzyżackim z 31 grudnia 1435 roku“, wydali Adam Szweda, Marcin Hlebionek, Sobiesław Szybkowski, Janusz Trupinda, przy współudziale Rimvydasa Petrauskasa i Sergieja Polechova, Toruń, Uniwersytet Mikołaja Kopernika w Toruniu.
Veikla projekte: Vadovas.
Rezultatas: moksliniai straipsniai nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
The Emergence of the Polish-Lithuanian Union. Tarptautinė mokslinė konferencija „Unions and Divisions. New Forms of Rule in Late Medieval Europe“ (Vilnius, 2019 12 05-07).
Der Großfürst und seine Freunde: der frühe litauische Adel in der Umgebung der litauischen Großfürsten. Tarptautinė mokslinė konferencija „The Lithuanians – the Last Pagan People in Europe?“ (Brno, 2019 05 22-23).
Lithuanian Ethnogenesis: an Historian‘s View. Tarptautinė mokslinė konferencija „Genes: from Past to the Future“ (Vilnius, 2019 05 02-03).
Herrscher und ihre Kronen: Sigismund von Luxemburg und der litauische Großfürst Vytautas, 1420-1430. Tarptautinė mokslinė konferencija „Sigismund von Luxemburg, der Deutsche Orden und Polen-Litauen“ (Kiel, 2018 10 05-06).
Heathens and Christians: Diplomacy of the Grand Duchy of Lithuania in the Age of Crusades. Tarptautinė mokslinė konferencija „Splendin Encounters 7. Conflict and Peace-making in Diplomacy 1300–1800“ (Vilnius, 2018 09 27-28).
Geneza i początek unii polsko-litewskiej: czy zmiana paradygmatu we współczesnej historiografii? Tarptautinė mokslinė konferencija „III Kongres zagranicznych badaczy dziejów Polski: Dawna Rzeczypospolita: historia-pamięć-dziedzictwo“ (Kraków, 2017 10 11-14).
Ziel-oder Ausgangsort? Das Großfürstentum Litauen als verlängerter Arm der Kreuzzugsbewegung vom Ende des 14. bis zum Beginn des 16. Jahrhunderts. Tarptautinė mokslinė konferencija „Crusading and the Crusader Movement in the Peripheries of the Christian West 1100-1500“ (Marburg, Herder-Institut, 2017 10 05-07).
„Ojczyzna dzieci króla“: Wielkie Księstwo Litewskie w systemie władzy Jagiellonów w końcu XV – 1. połowie XVI wieku, Tarptautinė mokslinė konferencija „Jagiellonowie i ich świat: centrum a peryferie w systemie władzy Jagiellonów“ (Oswięcim, 2016 10 22-24).
Wolność szlachecka – wolność chłopska: idea wolności w Wielkim Księstwie Litewskim w późnym średniowieczu, in: Tarptautinė mokslinė konferencija „Los wolności w Europie Wschodniej: autokracja – oligarchia – anarchia?“ (Warszawa/College of Europe Natolin, 2016 09 22-23).
Geneza reprezentacji stanowej na Litwie (XV w. – początek XVI w.). Tarptautinė mokslinė konferencija „Parlamentaryzm Korony i Litwy (XV-XVIII wiek)” (Kraków, 2015 10 23-24).
Das Großfürstentum Litauen und der Deutsche Orden. Tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos šalių istorinės komisijos 68-asis suvažiavimas“ (Göttingen, 2015 05 29-30).
Herzöge und Grafen des Heiligen Römischen Reiches: die litauischen Hochadligen und ihre römische Titel im Kontext des Wiener Fürstentags. Tarptautinė mokslinė konferencija „Zentraleuropa zwischen Jagiellonen und Habsburgern“ (Wien, 2015 04 15-17).
Die Außenwelt der Gediminiden: Formen und Möglichkeiten der internationalen Politik der heidnischen Grossfürsten Litauens in der zweiten Hälfte des 14. Jahrhunderts. Tarptautinė mokslinė konferencija „Akteure mittelalterlicher Außenpolitik: Das Beispiel Ostmitteleuropas” (Marburg, Herder-Institut, 2014 11 14-15).
Litewski Jagiellończyk? Rządy Aleksandra Jagiellończyka w Wielkim Księstwie Litewskim. Tarptautinė mokslinė konferencija „Jagiellonowie i ich świat. Dynastia królewska w drugiej połowie XV i XVI wieku“ (Oswięcim, 2014 10 16-18).
Litwa Mendoga – Litwa Giedyminowiczów: drogi konsolidacji państwa i elity przywódczej. Tarptautinė mokslinė konferencija „XIX Lenkijos istorikų suvažiavimas: Lenkija – Baltija – Europa / XIX Powszechny Zjazd Historyków Polskich: Polska – Bałtyk – Europa” (Szczecyn, 2014 09 17-21).
Vom heidnischen Krieger zum europäischen Ritter: zum Wandel des litauischen Adels im Mittelalter (Deutsche Akademie der Naturforscher Leopoldina / Sächsische Akademie der Wissenschaft, Halle / Leipzig, 2014 01 30).
Monarcha i wasal: Witold a unia horodelska. Tarptautinė mokslinė konferencija „Królestwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie w dobie unii horodelskiej”, Kraków, 2013 09 20-21).
Gediminaičiai, Algirdaičiai, Jogailaičiai – stirps regia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai“ (Vilnius, 2012 10 04-05).
Palemon und die vier Sippen: die römische Abstammungstheorie der Litauer (Palemonas ir keturios giminės: lietuvių kilmės iš romėnų teorija. Tarptautinė mokslinė konferencija „Abstammungsmythen und Völkergenealogien im frühneuzeitlichen Ostseeraum“ (Greifswald, 2011 09 06-07).
Lietuva ir Vokiečių ordinas: nuo priešo iki sąjungininko. Tarptautinė mokslinė konferencija „Žalgiris – Griunvaldas – Tanenbergas: karas ir taika vėlyvaisiais Viduramžiais“ (Vilnius, 2010 10 21-23).
Iki ir po Didžiojo mūšio: politiniai pokyčiai Rytų Pabaltijyje Žalgirio mūšio epochoje. Tarptautinė mokslinė konferencija „Jogailos ir Vytauto laikai“ (Kaunas, 2010 09 09-10).
Grunwaldu „życie pośmiertne“ w okresie od XV do XX wieku w historiografii i tradycji litewskiej, białoruskiej i sowieckiej. 18–asis Lenkijos istorikų kongresas (Olštinas, 2009 09 16-19).
Mediewistyka polska a historiografia litewska. Tarptautinė mokslinė konferencija „I Kongres zagranicznych badaczy dziejów Polski“ (Kraków, 2007 06 28-30).
Tannenberg/Grunwald/Žalgiris/Dubroŭna: nationale Erinnerungen an eine mittelalterliche Schlacht. Tarptautinė mokslinė konferencija „Transnacionalinės atminimo vietos: Šiaurės ir Pietų Europos perspektyvos“ (Berlin, 2006 10 12-14).
Antanas Petrilionis, Belaisviai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino karuose (XIV–XV amžiai), 2022.
Mindaugas Klovas, Bajorų dokumentai: privačių dokumentų atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVI a. viduryje, 2017.
Vytautas Volungevičius, Pilis ir jos sociopolitinės transformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje, 2014.
Agnė Railaitė, Lietuvių kilmės iš romėnų teorijos atspindžiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės genealogijoje ir heraldikoje, 2013.
Reda Bružaitė, Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV–XVI a. III ketvirtyje, 2012.
Tomas Čelkis, Valdžia ir erdvė: Lietuvos teritorializacijos procesas XIV a. vid. – XVI a., 2011.
Ričardas Dediala, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIII a. pabaigoje – XIV pradžioje: politika, visuomenė, karyba, nuo 2015.
Tomas Vaitkus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžios elitas 1522–1569 m.: sudėtis ir struktūra, nuo 2015.
Karolis Čižauskas, Mikalojus II Radvila: didikas XV a. pab. –XVI a. pr. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nuo 2019.
Povilas Andrius Stepavičius, Smurtas XVII a. antrosios pusės Vilniuje, nuo 2019.
Eksperto veikla: narys, nuo 2021.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2019.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2016.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2015.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2009.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2020.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, redakcinės kolegijos narys, nuo 2013.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2008.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, nuo 2006.
Interneto svetainė „Orbis Lituaniae“ (ldkistorija.lt) (2012–2013 m., koncepcijos kūrimas, apie 40 tekstų autorystė). Projektas kelis kartus apdovanotas už kūrybinius ir inovatyvius sprendimus.
Dalyvavimas televizijos laidų cikle „Istorijos detektyvai“ (LTV, 2013–2022).
Dalyvavimas kuriant dokumentinius filmus „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“, „Radviliada“.
Viešos paskaitos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temomis Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmai, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Bažnytinio paveldo muziejuje ir kt. (2012–2022).
Dalyvavimas kuriant serijinį filmą „Korona królów“ Telewizja Polska (2018–2019).
Publikacijos mokslo politikos temomis portale delfi.lt (2020–2022).
Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2019).
Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžius (2019).
Lietuvos Respublikos Gedimino ordino Riterio kryžius (2018).
Vilniaus universiteto rektoriaus premija už mokslinius pasiekimus (2003, 2009).
Istorijos bakalauro studijų programa:
Istorijos magistro studijų programa:
Bendrosios universitetinės studijos:
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
tel. +370 683 14931
Moksliniai interesai:
Biografija:2005‒2009 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir įgijo bakalauro, 2009‒2011 m. ‒ magistro laipsnį. 2011‒2015 m. studijavo Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinėje doktorantūroje, 2014 m. kovą‒birželį stažavosi Varšuvos universiteto Istorijos institute. 2016 m. gegužės 13 d. apgynė daktaro disertaciją tema „Špitolės Vilniuje XVI‒XVIII a.“. Nuo 2015 m. dirba Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje. 2019 m. išleido monografiją „Špitolės Vilniuje: labdara, gydymas ir skurdas XVI‒XVIIIa.“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019. Tinklai:Orcid.org |
Martynas Jakulis, Špitolės Vilniuje: labdara, gydymas ir skurdas XVI‒XVIII, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.
Aelita Ambrulevičiūtė, et al., Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės, Vilnius: Valstybinis patentų biuras, Kaišiadorys: Printėja, 2018.
Vadimas Adadurovas, et al., Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017.
Straipsniai:
Justina Kozakaitė, Martynas Jakulis, Rūta Brindzaitė, Žydrūnė Miliauskienė, Dario Piombino-Mascali, Rimantas Jankauskas, “A Possible Case of Paralysis in Early Modern Vilnius and the Implications for Social Care”, in: International Journal of Paleopathology, 2022, Vol. 36, p. 14–23.
Edvardas Simčenka, Martynas Jakulis, Justina Kozakaitė, Giedrė Piličiauskienė, Kirsten Lidén, “Isotopic Dietary Patterns of Monks: Results from Stable Isotope Analyses of a Seventeenth‒Eighteenth Century Basilian Monastic Community in Vilnius, Lithuania”, in: Archaeological and Anthropological Sciences, 2020, Vol. 12 (5), art. No. 102.
Мартинас Якулис, “Под крылом Aнгела Cмерти: болезнь и смерть князя Христофора Николая Радзивилла (1590–1607 гг.) в Болонье”, in: Лёс фамільных скарбаў магнацкіх родаў Беларусі: зборнік матэрыялаў Міжнароднай навуковай канферэнцыі «Лёс фамільных скарбаў магнацкіх родаў Беларусі» (Нясвіж, 10 лістапада 2020 г.) і Міжнароднага навуковага семінара «Крыпта князёў Радзівілаў у Нясвіжы: гісторыя, сучасны стан, даследаванні, перспектывы выкарыстання» (Нясвіж, 4 кастрычніка 2019 г.), уклад. У. У. Караленак, С. М. Клімаў, Нясвіж: Нацыянальны гісторыка-культурны музей-запаведнік «Нясвіж», 2020, c. 303‒318.
Martynas Jakulis, „Vilniaus bonifratrų personalinė sudėtis XVII amžiaus antroje pusėje–XVIII amžiuje, in: Lietuvos istorijos studijos, 2019, t. 43, p. 8–21.
Martynas Jakulis, “The Poor and the Community: The Lutheran Charitable System in Eighteenth-Century Wilna”, in: Richard Butterwick and Wioletta Pawlikowska (eds), Social and Cultural Relations in the Grand Duchy of Lithuania: Microhistories, London and New York: Routledge, 2019, p. 47‒61.
Martynas Jakulis, “New Challenges, New Institutions: Hospitals in Eighteenth-Century Vilnius”, in: Historia‒Literatura‒Sztuka, 2018, t. XXV/1‒2 (Nr. 49‒50), p. 135‒148.
Martynas Jakulis, „Nobiles pauperes: Vilniaus misionierių špitolės globotiniai XVIII a.“, in: Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (sud.), XVIII amžiaus studijos, t. 4: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: visuomenė, kasdienybės istorija“, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, p. 58–72.
Martynas Jakulis, „Nuo „matematinių instrumentų“ iki „naudingų mašinų“ (XVIII a.)“, in: Aelita Ambrulevičiūtė, et al., Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės, Vilnius: Valstybinis patentų biuras, Kaišiadorys: Printėja, 2018, 37‒57.
Dario Piombino-Mascali, Rimantas Jankauskas, Albinas Kuncevičius, Martynas Jakulis, Vytautė Lukšėnienė, Justina Kozakaitė, “Crypt Archaeology: Preliminary Investigations in the Basilian Church of the Holy Trinity of Vilnius, Lithuania”, in: Medicina Historica, 2017, vol. 1, no. 2, p. 128‒130.
Justina Kozakaitė, Martynas Jakulis, „Lūžę šonkauliai, praskeltos galvos: Vilniaus Švč. Trejybės cerkvėje palaidotų vienuolių sužalojimai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 24–39.
Martynas Jakulis, Albinas Kuncevičius, Justina Kozakaitė, Vytautė Lukšėnienė, „Nekropolis ir jo archeologiniai tyrimai“, in: Vadimas Adadurovas, et al., Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 224–236.
Martynas Jakulis, “‘Our gracious benefactors’: The Charitable Activities of the Vilnius Cathedral Chapter in the Sixteenth to Eighteenth Centuries”, in: Istorija, 2017, t. 108, Nr. 4, p. 22–39.
Martynas Jakulis, „Pamestinukų globa XVIII amžiaus Vilniuje“, in: Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (sud.), XVIII amžiaus studijos, t. 3: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: iššūkiai, laimėjimai, netektys“, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016, p. 193‒209.
Martynas Jakulis, „Vilniaus liuteronų špitolės globotiniai XVIII a.“, Lituanistica, 2015, t. 61, Nr. 2, p. 102‒114.
Martynas Jakulis, „‘Advenit, et susceptus est ad nostram infirmariam‘: Vilniaus bonifratrų špitolės ligoniai XVIII amžiuje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2014, t. 34, p. 48–61.
Martynas Jakulis, „Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI a. antroje pusėje‒XVIII a. pajamų-išlaidų registrų duomenimis“, in: Artūras Dubonis (sud.), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 5, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 171‒194.
Martynas Jakulis, „Pavainikiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje XVI–XVIII a.: teisinė padėtis ir galimybės“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2012, 2013, t. 2, p. 41–57.
Martynas Jakulis, „Vilniaus bonifratrų Šv. Kryžiaus konvento bendruomenė XVIII a.: struktūra, sudėtis, sugyvenimas“, in: Liudas Jovaiša (sud.), Bažnyčios istorijos studijos, t. 5: „Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė“, Vilnius: LKMA, 2012, p. 281–306.
Martynas Jakulis, „Rokitai: santvarka ir veikla XVIII–XIX a. I pusėje“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2010, t. 33, p. 59–95.
Vadovė: prof. dr. Jurgita Verbickienė (Vilniaus universitetas).
Projekto tikslas: ištirti LDK pasienio su Prūsija infrastruktūrą, jos socialinę aplinką ir ekonominį efektyvumą.
Projekto rezultatai: straipsniai, daugiasluoksnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos pasienio žemėlapis.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Vadovas: dr. Rafał Witkowski.
Projekto tikslas: sukurti LDK vyrų katalikų vienuolių struktūruotų biogramų duomenų bazę.
Projekto rezultatai: LDK vyrų katalikų vienuolių struktūruotų biogramų duomenų bazė (sukurta).
Veikla projekte: Tyrėjas.
Pareigos: tyrėjas.
Projekto tikslas: kompleksiškai ištirti Vilniaus bazilijonų Švč.Trejybės šventovės ir vienuolyno istoriją
Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Vadovavimas doktorantams:
Vykdyta: 2017.
Užsakymo turinys ir rezultatai: Kompleksiniai Radvilų kriptos Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčioje tyrimai.
Veikla: Tyrėjas.
Veikla: Tyrėjas.
Projekto vadovas ir svetainės sudarytojas dr. Salvijus Kulevičius.
Suteikta už: mokslo darbą Vilniaus socialinės ir medicinos istorijos tyrimai (XVI‒XVIII a.), 2020.
Istorijos bakalauro studijų programa:
Archeologijos bakalauro studijų programa:
Istorijos magistro studijų programa:
1996 m. baigė magistrines studijas, apgindama darbą „Šemetų genealogija XV–XVI a.“; nuo 1995 m. pradėjo dirbti Lietuvos Metrikos ir Lietuvos statutų tyrimų grupėje (dab. Lietuvos Metrikos ir Lietuvos statutų tyrimų centras) jaunesniąja mokslo darbuotoja: transkribuoja rankraščių tekstus, sudarinėja rodykles.
Lietuvos Metrika (1554–1568): 35-oji Teismų bylų knyga, parengė Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Irena Valikonytė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.
Lietuvos Metrika (1546–1548): 19-oji Teismų bylų knyga, parengė Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, ir kt., Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2009.
Lietuvos Metrika (1540–1543): 12-oji Teismų bylų knyga, Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, ir kt., Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007.
Lietuvos Metrika (1540–1541): 10-oji Teismų bylų knyga, Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003.
Lietuvos Metrika (1542): 11-oji Teismų bylų knyga, Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2001.
Lietuvos Metrika (1522–1530): 4-oji Teismų bylų knyga, parengė Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė, ir kt., Vilnius: Vilniaus universitetas, 1997.
Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, „Šemetų geneologija XV–XVI amžiuje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 14, p. 30–49.
Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, „Apie Pauliaus Valavičiaus gyvenimą ir tragišką mirtį“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2019, t. 44, p. 111–125.
Vadovas: prof. dr. Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas).
Projekto tikslas ir rezultatai: Lietuvos Metrikos 34-osios ir 35-osios Teismų bylų knygų parengimas ir publikavimas bei tarptautinės mokslinės konferencijos „Antrasis Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ (įvykusios 2016 m. lapkričio 17–18 d.) koordinatorė.
Veikla projekte: Tyrėja.
1990 m. VU IF baigė studijas. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos Metrikos ir Lietuvos statutų tyrimų grupėje (dab. Lietuvos Metrikos ir Lietuvos statutų tyrimų centras) jaunesniąja mokslo darbuotoja: transkribuoja Lietuvos Metrikos rankraščių tekstus, sudarinėja rodykles. 1998–2003 m. studijavo VU IF doktorantūroje. Dėstė dalį kurso LDK visuomenė (XIV–XVIII a.) 2006–2016 m.
Lietuvos Metrika (1554–1556), 34-oji Teismų bylų knyga, parengė: N. Šlimienė, I. Valikonytė. Vilnius 2018.
LIETUVOS STATUTAS: TEMIDĖS IR KLĖJOS TERITORIJOS. Straipsnių rinkinys. Sudarė I. Valikonytė, N. Šlimienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, 333 p.
Lietuvos Metrika (1559–1563), 40-oji Teismų bylų knyga, parengė: N. Šlimienė, I. Valikonytė. Vilnius 2015.
LIETUVOS METRIKA (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga / Литовская Метрика (1562–1566). 47-я книга судных дел / The Lithuanian Metrica (1562–1566). Court Record Book no 47 /Metryka Litewska (1562–1566). Księga 47 spraw sądowych. Parengė I. Valikonytė, N. Šlimienė. Vilnius: LII leidykla, 2011, XXXIII, 324 p. In: Lietuvos Metrikos naujienos, 13 – 2011, Vilnius 2012.
Lietuvos Metrika (1562–1566). 47-oji Teismų bylų knyga, parengė I. Valikonytė, N. Šlimienė. Vilnius 2011.
Lietuvos Metrika (1540–1543), 12-oji Teismų bylų knyga, parengė: I. Valikonytė, N. Šlimienė, S. Viskantaitė – Saviščevienė, L. Steponavičienė, Vilnius 2007.
Lietuvos Metrika (1533–1535), 8-oji Teismų bylų knyga, parengė: I. Valikonytė, S. Lazutka, N. Šlimienė, Vilnius 1999.
Lietuvos Metrika (1522–1530), 4-oji Teismų bylų knyga, parengė: S. Lazutka, I. Valikonytė, G. Kirkienė, E. Gudavičius, J. Karpavičienė, S. Viskantaitė (asmenvardžių rodyklę: N. Šlimienė, I. Ilarienė, S. Viskantaitė), Vilnius 1997.
Lietuvos Metrika (1528–1547), 6-oji Teismų bylų knyga, parengė S. Lazutka, I. Valikonytė, mokslinį-informacinį aparatą parengė S. Lazutka, L. Steponavičienė, J. Karpavičienė, I. Vidugirytė, N. Truskauskaitė, R. Cicėnienė, Vilnius 1995.
Truskauskaitė N, Lietuvos didžiojo kunigaikščio 1529 m. Nuostatai Vilniaus ir Trakų vaivadijų dvarų laikytojams, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 2. Vilnius, 1994.
Vadovas: prof. dr. Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas).
Projekto tikslas ir rezultatai: Lietuvos Metrikos 34-osios ir 35-osios Teismų bylų knygų parengimas ir publikavimas bei tarptautinė mokslinė konferencija „Antrasis Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ (įvyko 2016 m. lapkričio 17–18 d.).
Veikla projekte: Tyrėja.
Vadovas: prof. dr. Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas).
Projekto tikslas ir rezultatai: Lietuvos Metrikos 40-osios ir 50-osios Teismų bylų knygų parengimas ir publikavimas bei tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė“ (įvyko 2013 m. lapkričio 7–8 d.).
Veikla projekte: Tyrėja.
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
tel. +370 (5) 268 72 97 Moksliniai interesai:
Biografija:Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą baigė 1971 m. ir pradėjo dirbti Lietuvos TSR istorijos katedroje, nuo 1990 m. – Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje. 1978 m apgynė dr. (tuomet – mokslų kandidato) disertaciją „Socialinė-ekonominė ir teisinė moterų padėtis LDK (XV a. pab.–XVI a. I pusė) ir jos atspindys Pirmajame Lietuvos Statute“. Nuo 1988 m. docentė, nuo 2001 m. – profesorė. 1993–2007 m. katedros vedėja. |
Irena Valikonytė. Rex iustissimus. Valdovo teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pabaigoje – XVI a. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 2023, 360 p.
Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, Edvardas Gudavičius, Первый Литовский Статут (1529 г.), Vilnius: Margi raštai, 2004.
Irena Valikonytė, Stanislovas Lazutka, Edvardas Gudavičius, Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Vilnius: Vaga, 2001.
Irena Valikonytė, Pirmojo Lietuvos Statuto Slucko nuorašas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2020.
Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lietuvos Metrika (1554–1568) / Lithuanian Metrica (1554–1568) / Литовская Метрика (1554–1568): 35-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.
Neringa Šlimienė, Irena Valikonytė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1554–1556): 34-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.
Irena Valikonytė, Tomas Čelkis, Lirija Steponavičienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1541–1542): 27-oji Užrašymų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.
Neringa Šlimienė, Irena Valikonytė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1559–1563): 40-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.
Lirija Steponavičienė, Irena Valikonytė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Metryka Litewska (1565–1566): 50-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.
Irena Valikonytė, Statuta Lituaniae. Pirmasis Lietuvos Statutas / The First Statute of Lithuania 1529, Vilnius: Artlora, 2014.
Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1562–1566): 47-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.
Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1555–1558): 37-oji Teismų bylų knyga Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2010.
Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lirija Steponavičienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Metryka Litewska (1546–1548): 19-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2009.
Irena Valikonytė, et al., Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Metryka Litewska (1540–1543): 12-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007.
Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, Edvardas Gudavičius, Первый Литовский Статут (1529), Vilnius: Margi raštai, 2004.
Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica /, Литовская Метрика (1540–1541): 10-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003.
Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1542): 11-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2001.
Irena Valikonytė, Stanislovas Lazutka, Neringa Šlimienė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1533–1535): 8-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999.
Irena Valikonytė, et al., Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1522–1530): 4-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1997.
Stanislovas Lazutka, Irena Valikonytė, Lietuvos Metrika / Lithuanian Metrica / Литовская Метрика (1528–1547): 6-oji Teismų bylų knyga, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1995.
Stanislovas Lazutka, Edvardas Gudavičius, Irena Valikonytė et al., Pirmasis Lietuvos Statutas, t.II, pirma dalis: Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, Vilnius: Mintis, 1991.
Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė (sud.), Lietuvos statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 13), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017.
Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė (sud.), Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 12), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015.
Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė (sud.), Pirmasis Lietuvos statutas ir epocha: straipsnių rinkinys (specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2005.
Irena Valikonytė (sud.), Lietuvos Metrikos studijos: mokymo priemonė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1998.
Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, „Apie Pauliaus Valavičiaus gyvenimą ir tragišką mirtį“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 44, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 111–125.
Irena Valikonytė, „Struktura i zasady kompletowania ksiąg sądowych Metryki Litewskiej Zygmunta Augusta“, in Rocznik Lituanistyczny, Rok 2018, tom 4, Warszawa: Instytut historii Polskiej akademini nauk, 2018, p. 7–23.
Irena Valikonytė, „Lietuvos Statutai: konstitucijos vaikystė“, in: Dainius Žalimas (red. kol. pirmininkas), Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018, p. 14–36.
Irena Valikonytė, „Skundą privalo šaukimuose išdėstyti“: šaukimų į teismą reglamentavimas Pirmajame ir Antrajame Lietuvos statutuose“ / “W pozviech ma žalobą viobrazic”: reglamentacija pozwów w Pierwszym i Drugim statutach Litewskich”, in: Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė (sud.), Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 13), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017, p. 241–258.
Irena Valikonytė, “The Lithuanian Statutes: the Childhood of the Constitution”, in: Dainius Žalimas (editor in chief), Lithuanian Constitutionalism: the Past and the Present, Vilnius: Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2017, p. 14–42.
Irena Valikonytė, „Kepurės statymo paprotys: teisinės kultūros aspektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI amžiuje“, in: Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša (sud.) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos: profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016, p. 303–321.
Irena Valikonytė, “The Genesis and Spread of the Notariat Institution in the Grand Duchy of Lithuania”, in: Jolanta Karpavičienė (sud.), History of the Lithuanian Notariat, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2016, p.35–47.
Irena Valikonytė, „Povilas Kasparavičius Ostrovickis (Bytautaitis): biografijos bruožai“ in: Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė (sud.), Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 12), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 31–45.
Irena Valikonytė, „Lietuvos Statutas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų konstitucija“, in: Konstitucinė jurisprudencija. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis, 2012, nr.4 (28), Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2013, p.276–284.
Irena Valikonytė, „Antrojo Lietuvos Statuto rengimo komisijos nariai – giminaičiai?“, in: Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas dr. E. A. Rimšos 65-čio sukakčiai, Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, p.229–242.
Irena Valikonytė, „Lietuvos Statutas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų konstitucija“, in: Europos kanstitucinio palikimo standartai / Standards of Europe s Constitutional Heritage, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, Europos Taryba, 2013, p. 28–37.
Irena Valikonytė, „Priešteisminių dokumentų funkcijos ir likimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. viduryje: šaukimų registravimo žurnalai“, in: Artūras Dubonis (sud.), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, p.93–107.
Irena Valikonytė, „Notariato instituto genezė ir sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: iki XVI amžiaus antrosios pusės“, in: Jolanta Karpavičienė (sud.), Lietuvos notariato istorija, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012, p. 35–47.
Irena Valikonytė, „Valdovo dvaro teisėjai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio teismo funkcionavimo XVI a. pirmoje pusėje modelio paieškos“, R. Šmigelskytė-Stukienė (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama prof. J. Kiaupienės 65-čiui, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, p.439–459.
Irena Valikonytė, „Joachimas Lelevelis Clio soste Vilniaus universitete“, in: Literatūriniai trečiadieniai. 2011 metai / Środy literackie. 2011 rok, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012, p.36–42.
Irena Valikonytė, „Teisinių dokumentų Lietuvos Metrikoje repertuaras: rašto ir teisinės kultūros aspektai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. pirmojoje pusėje“, in: Artūras Dubonis (sud.), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2010, p.109–127.
Irena Valikonytė, „Pirmasis Lietuvos Statutas Žemaitijoje“, in: Darius Antanavičius (sud.), Istorijos šaltinių tyrimai, t.3, Vilnius: Versus aureus, 2011, p.179–194.
Irena Valikonytė, „W poszukiwaniu modelu układu najstarszych ksiąg spraw sądowych Metryki Litewskiej“ in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija. Red. kol. pirm. A. Dubonis, Vilnius, 2007, p. 97–114.
Irena Valikonytė, „Zwyczaj stawiania czapki: szczególny aspekt kultury prawnej Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku“, in: Litwa w epoce Wazów. Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi w 70 rocznicę urodzin. Pod red. W. Kriegseisena i Rachuby, Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2006, s. 191–206.
Irena Valikonytė, „Prokuratorius XVI amžiaus pirmojoje pusėje: bylos šalies pavaduotojas, kalbovas ar „teisingumo riteris“?, in: Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė (sud.), Pirmasis Lietuvos statutas ir epocha: straipsnių rinkinys, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2005, p. 135–151.
Irena Valikonytė, „Konstitucijos link: Lietuvos Statutas bajoriškos visuomenės vertybių hierarchijoje“, in: Mūsų konstitucionalizmo raida. Straipsnių rinkinys, Vilnius: LR seimo leidykla, „Valstybės žinios“, 2003, p. 6–19.
Irena Valikonytė, „Lietuvos Metrikos 4-oji Teismų bylų knyga – šaltinis moters statusui tirti“, in: Lietuvos Metrikos studijos. Mokymo priemonė, sud. I. Valikonytė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1998, p. 124–149.
Irena Valikonytė, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorių teisė laisvai ištekėti: realybė ar fikcija?“, in: Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p.147–157.
Irena Valikonytė, „Ar Lietuvos Didžiojopje Kunigaikštystėje XVI a. moteris buvo pilietė“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 2, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1994, p. 62–73.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovas: prof. dr. Irena Valikonytė.
Projekto turinys: teismų sistemos organizavimo ir valdovo teismo instancijos vaidmuo LDK teisenoje. Projekto tikslas – tirti Lietuvos ir užsienio istoriografijoje dar menkai reflektuojamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisinės kultūros problemos svarbų sandą – teismų sistemos raidos ir kismo XVI a. I pusėje (iki teismų reformos ir Antrojo Lietuvos Statuto) dinamiką. Ypač svarbu monografijoje išanalizuoti tyrinėtojų dėmesio iki šiol dar nesulaukusią valdovo teismo ir jo atšakų formavimo istoriją, kuriai atskleisti svarbiausias ir išsamiausias šaltinis yra Lietuvos Metrikos sudėtyje išlikusios valdovo teismo knygos (Pirmasis Lietuvos Statutas valdovo teismo organizavimo ir funkcionavimo problemą beveik „nutyli“). Į šias teismo knygas įrašyti dokumentai teikia galimybę tirti didžiojo kunigaikščio - aukščiausio teisėjo – vykdyto teisingumo sampratą, teisinę sąmonę, juridinio mąstymo raidą, įstatymų vartosenos ir laikymosi kultūrą, t.y. principo non rex est lex, sed lex est rex realizavimo klausimą; taip pat leidžia analizuoti valdovo – viršiausio teisėkūros instituto - indėlį ir vaidmenį tobulinant juridines normas ir Lietuvos Statuto turinį konkrečiai. Todėl problemos tyrimui svarbi ir PLS išplėstinė redakcija, kurios vienintelis išlikęs vadinamasis Slucko nuorašas originalo (rusėnų) kalba saugomas Rusijos nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge rankraščių skyriuje. Todėl kitas projekto tikslas – publikuoti iš esmės jau parengtą spaudai faksimilinį šio nuorašo leidinį (su transkribuotu nuorašo tekstu, jo vertimu į lietuvių kalbą ir įvadiniu straipsniu), kuris ne tik leis giliau tirti LDK teisinės kultūros XVI a. dinamiką, bet, kita vertus, užbaigs dar XX a. 9 dešimtmetyje Vilniaus universiteto istorikų pradėtą svarbiausių Pirmojo Statuto nuorašų faksimilių publikavimo programą.
Vadovas: prof. dr. Irena Valikonytė.
Projekto turinys: LDK teisės modernizavimo ir kodifikavimo epochos raiška Lietuvos Metrikos (LM) knygose.
Projekto rezultatai: publikuotos 3 LM knygos ( 1. Lietuvos Metrika (1541-1542). 27-oji Užrašymųknyga, parengė I. Valikonytė, T. Čelkis, L. Steponavičienė, Vilnius, 2016; 2. Lietuvos Metrika (1554-1568). 35-oji Teismų bylų knyga, parengė S. Viskantaitė-Saviščevienė, I. Valikonytė, Vilnius, 2018; 3. Lietuvos Metrika (1554-1556). 34-oji Teismų bylų knyga, parengė N. Šlimienė, I. Valikonytė, Vilnius, 2018 ), 2016 m. surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos“ ir joje perskaitytų pranešimų pagrindu 2017 m. tokiu pat pavadinimu paskelbtas straipsnių rinkinys.
Vadovas: prof. dr. Irena Valikonytė.
Projekto turinys: LDK bajoriškosios visuomenės teisinės kultūros ir teisinės sąmonės XVI a. I pusėje raiška.
Projekto rezultatai: publikuotos 2 LM knygos (1. Lietuvos Metrika (1565-1566). 50-oji Teismų bylųknyga, parengė L. Steponavičienė, I. Valikonytė, Vilnius, 2014; 2. Lietuvos Metrika (1559-1563).40-oji Teismų bylų knyga, parengė N. Šlimienė, I. Valikonytė, Vilnius, 2015), 2013 m. surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė“ ir joje perskaitytų pranešimų pagrindu 2015 m. tokiu pat pavadinimu paskelbtas straipsnių rinkinys.
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
tel. +370 (5) 268 72 97
Moksliniai interesai:
Biografija:2004 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Žemaitijos valdžios elitas 1409–1566 m.“. Nuo 2004 m. dirba dėstytojų Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 2011 m. docentas. Nuo 2022 m. vadovauja Lietuvos Statutų ir Metrikos tyrimų centrui. Vadovavo ir bendradarbiavo įvairiuose LDK istorijos šaltinių publikavimo ir istorijos tyrimų sklaidos projektuose. |
Źródła do dziejów Żmudzi (1522–1648), oprac. E. Saviščevas, J. Drungilas (Monumenta Magni Ducatus Lithuaniae), Toruń: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022 (spaudoje).
Triumfo diena. 1611 m. birželio 13 Smolensko pergalė ir iškilmingas Zigmanto Vazos sutikimas Vilniuje 1611 m. liepos 24, parengė E. Ulčinaitė ir E. Saviščevas, Vilnius, 2011 = Dies Triumphi. Victoria Sigismundi III die XIII Junii A. D. MDCXI Smolensko expugnato et triumphalis ingressus Vilnam die XXIV Julii A. D. MDCXI Comparavit E. Ulčinaitė et E. Saviščevas, Vilnae, MMXI= Day of Triumph. The Victory at Smolensko in June 13, 1611 and the ceremonial reception of Sigismund Vasa in Vilnius on July 24, 1611, Text compilation by E. Ulčinaitė and E. Saviščevas, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, 327 p.
Žemaitijos žemės privilegijos XV–XVII a. = Privilegia terrestria Samogitiensia saec. XV–XVII, (Historiae Lituaniae Fontes Minores, t. 6) parengė D. Antanavičius ir E. Saviščevas, Vilnius: Versus Aureus, 2010,104 p.
Palemonidai, Gediminaičiai ir žemaičiai: kelios pastabos apie lituanistiką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Žemaitijos kronikoje, Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 48 p. 8–32.
Sądy starostów generalnych żmudzkich (druga połowa XV–pierwsza połowa XVI w.), Rocznik Lituanistyczny, 2020, t. 6, p. 7–32.
https://apcz.umk.pl/czasopisma/index.php/RL/article/view/RL.2020.6.01/26611
„Regionai ir jų privilegijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime (XV a.–XVI a. vidurys)“ in: Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos, sudarė I. Valikonytė ir N. Šlimienė, Vilnius, 2017, p. 49–75.
Początki parlamentaryzmu na Żmudzi w XVI wieku, Studia Historyczne, LIX, 2016, zeszyt 2 (234), p. 157–174.
Plungė: „Žemaičių dievų“ žemės bendruomenė XVIII amžiaus pirmojoje pusėje, Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 37, p. 83–105.
„Rikių šešėlis: kelios pastabos apie XIII-XIV a. pradžios baltų genčių aristokratiją ir jos likimą“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtų mokslinių straipsnių rinkinys, sudarė V. Dolinskas, R. Petrauskas, E. Rimša, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016, p. 112–129.
Odisėjo lynas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Leono Sapiegos tarnai ir jų organizacija paskutiniame XVI amžiaus dešimtmetyje, Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015, p. 135–184.
Polityka nadań wielkich książąt litewskich na Żmudzi w pierwszej połowie XV wieku, Zeszyty naukowe uniwersytetu Jagiellońskiego. Prace historyczne, 2014, 141, z. 2, p. 481–510.
Influx of the „outside“ nobility into Samogitia in the 16 th century, Zapiski Historyczne, 2014, 69, z. 4, p. 5–24.
http://dx.doi.org/10.15762/ZH.2014.14
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega ir Smolensko karo kampanija (1609–1611), Chronikcon Palatii Magnorum Ducorum Lithuaniae, t. 2 (2011), Vilnius, 2012, p. 167–180.
Apie bajorų gyvenimą, aistras ir mirties bausmę XVI a. Žemaitijoje, Istorijos šaltinių tyrimai, 2010, t. 2, p. 179–208.
„Tarnybininkai XVI amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bajorų (didikų) dvaro socialinėje organizacijoje“ in: Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai. (Skaitmeninė knyga), Vilnius, 2010.
„XVI a. vidurio Lietuvos miestelio rinka: Pasvalys 1551 metais” in: Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, (Acta humanitarica universitatis Saulensis, Mokslo darbai, t. 9), Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2009, p. 255–
Žemaitija ir Lietuva XIII–XVIII amžiuje: regioninės (provincinės) savivaldos spindesys ir skurdas, Lietuvos istorijos studijos, 2009, 23, p. 94–110.
Suvaldyti chaosą: bandymas naujai tirti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero suteikčių knygą, Istorijos šaltinių tyrimai, 2008, d. 1, p. 115–173.
Kęsgailų Žemaitija. Kelios pastabos apie Kęsgailų valdymą Žemaitijoje (1442–1527), Lituanistica, 2004, t. 58, nr. 2, p. 1–21.
Bilevičių kilmė ir genealogija (XV – XVI a.), Lituanistica, 2001, t. 48, nr. 4, p. 3–22.
Veikla projekte: Tyrėjas-bendradarbis.
Projekto turinys: LDK unikalių šaltinių publikavimas: 1522–1642 m. Žemaitijos politinių dokumentų (oficialus susirašinėjimas su valdovu, seimelio instrukcijos) paieška, atranka ir publikavimas.
Projekto rezultatai: Źródła do dziejów Żmudzi (1522–1648), (serija Monumenta magni Ducatus Lithuaniae), opracowałi E. Saviščevas i J. Drungilas.
Veikla projekte: Vadovas.
Projekto turinys: surinktos iš skirtingų rankraščių saugyklų Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žemaitijos bendruomenei duotos privilegijos.
Projekto rezultatai: Žemaitijos žemės privilegijos XV–XVII a. / Privilegia terrestria Samogitiensia saec. XV–XVII, (Historiae Lituaniae Fontes Minores, t. 6) parengė D. Antanavičius, E. Saviščevas, Vilnius: Versus Aureus, 2010.
Veikla projekte: Vadovas.
Projekto turinys: 2013 m. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusios tarptautinės konferencijos Lietuva – Lenkija – Švedija: Europos dinastinės jungtys ir ir istoriniai-kultūriniai ryšiai straipsnių mokslinis redagavimas ir leidinio sudarymas.
Projekto rezultatai: Lietuva – Lenkija – Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai / Lithuania–Poland – Sweden: European Dynastic Unions and Historical-Cultural Ties, sudarė E. Saviščevas, M. Uzorka, Vilnius, 2014.
Tarptautinė virtuali konferencija Marija Gimbutienė Lietuvoje ir pasaulyje: minint šimtąsias gimimo metines, [Maria Gimbutas in Lithuania and the World: a Centenary Commemoration, International virtual conference], 2021 balandžio 29–30 d. Pranešimo tema: „Marijos Gimbutienės Senovės Europa ir civilizacija kaip istorinio diskurso raktinis žodis“.
Tarptautinė konferencija Žemaičių žemės sūnūs broliai Narutavičiai: Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862–1932) ir pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius (1865–1922) [The Sons of the Samogitian Land Narutavičiai: Stanislovas Narutavičius (1862–1932), a Signatory to the Act of Independence of Lithuania, and Gabrielius Narutavičius (1865–1922), the First President of Poland]. Plungė, Žemaičių dailės muziejus 2018 m. rugsėjo 22 d. Pranešimo tema: „Narutavičių genealogija; ypatybės ir tolimesnių tyrimų perspektyvos“.
Tarptautinė konferencija Bona Sforza d‘Argona (1492–1557). Legenda i rzeczewistość [Bona Sforza d‘Argona (1492–1557). The Legend and Reality] Varšuvos karališkoji pilis – muziejus. 2018 m. balandžio 20–21 d. Pranešimo tema: „Kto wrócił Żmudź pod rządy Jagillonów: Zygmunt I czy Bona?“
Tarptautinė konferencija Be emocijų. Lenkų – lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį. [Without emotions. Polish-Lithuanian dialogue about Józef Piłsudski]. Vilniaus rotušė 2017 gruodžio 5–6 d. Pranešimo tema: „Pilsudskių giminė Žemaitijoje XVI a.“
Tarptautinė konferencija Lituanistikos komisijos prie Lenkijos mokslų akademijos mokslų komiteto XXVI konferencija Wielkie Księstwo Litewskie: Institucje [Grand Duchy of Lithuania. Institutions]. Varšuva, Lenkijos Mokslų Akademijos istorijos institutas 2017 m. rugsėjo 26–27 d. Pranešimo tema: Sądy starostów generalnych żmudzkich (druga połowa XV–pierwsza połowa XVI wieku).
Tarptautinė konferencija Antrasis Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos Teritorijos [The Second Statute of Lithuania: Territories of Themis and Clio]. Vilniaus universitetas 2016 lapkričio 17–18 d. Pranešimo tema: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regioninių privilegijų kilmė“.
Tarptautinė konferencija II konferencję polsko-litewska w Krakowie: Parlamentaryzm Korony i Litwy (XV-XVIII wiek) [Parliamentarism of Crown and Lithuania]. Krokuva, Polska Akademia Umiejętności 2015 spalio 23–24 d.. Pranešimo tema: „Początki parlamentarizmu na Żmudzi w XVI wieku“
Tarptautinė konferencija Lituanistikos komisijos prie Lenkijos mokslų akademijos mokslų komiteto XXII konferencija Przekaształcenia wewnętrzne w Wielkim Księstwie Litewskim w latach 1387–1795 [Development of the Grand Duchy of Lithuania in 1387–1795]. Lenkijos Mokslų Akademijos istorijos institutas, Varšuva 2013 m. rugsėjo 24–25 d.. Pranešimo tema: „Starosta a starostwo: Chodkiewiczowie na Żmudzi w połowie XVI wieku.“
Tarptautinė konferencija Horodło (1413–2013): Królewstwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie w dobie unii horodelskiej [The Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania in the Age of the Union of Horodło], 2013 rugsėjo 20–21 d., Polska Akademia Umiejętności, Krokuva. Pranešimo tema: „Polityka nadań wielkich książąt litewskich na Żmódzi w pierwszej połowie XV wieku“.
Tarptautinė konferencija Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė. 2013 lapkričio 7–8 d. Vilniaus universitetas, Vilnius. Pranešimo tema: “Leonas Sapiega ir jo tarnai Trečiojo Lietuvos Statuto įsigaliojimo metais„.
Tarptautinė konferencija Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas 2013 balandžio 24–26 d. Pranešimo tema: „Rikių šešėlis: kelios pastabos apie XIII–XIV a. baltų genčių aristokratiją ir jos likimą“.
Tarptautinė konferencija Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius 2011 m. spalio 19 d. Pranešimo tema: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega ir Smolensko karo kampanija (1609–1611)“.
Vita Diemantaitė, LDK kanceliarijos struktūra ir veikla 1566–1623 m., nuo 2016.
Andrius Jurkevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regioniniai valdžios elitai: Smolenskas, Polockas ir Vitebskas (1392–1578 m.), 2019.
Mangirdas Bumblauskas, Žemaitijos christianizacija ir pagonybės veiksnys (XV–XVI a.), 2015.
Knygos F. Braudel., Civilizacijų gramatika, (Vilnius: Kitos knygos, 2020) mokslinis redaktorius ir įvadinio straipsnio Ko skaitytojui tikėtis iš Fernando Braudelio „Civilizacijų gramatikos (p. 23–35) autorius.
Bumblauskas, E. Gudavičius, Būtovės slėpiniai, [t.] 1–3, (Vilnius: Alma Litera, 2015–2017), mokslinis redaktorius ir komentarų autorius.
Tinklalapio Orbis Lituaniae: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija vienas iš kūrėjų ir kelių tekstų autorius (projektas įgyvendintas 2011-2013 m.). http://www.ldkistorija.lt/
Istorijos bakalauro studijų programa:
Bendrosios universitetinės studijos:
Istorijos magistro studijų programa:
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir viduramžių istorijos katedra
tel. +370 627 57648
Moksliniai interesai:
Biografija:2017 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Bajorų namų ūkis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a.–XVII a. I pusėje“ (Noble household in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th century and the first half of the 17th century). Nuo 2015 m. dirba Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro vyresniąja specialiste Lietuvos heraldikos klausimais (nuo 2021 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausiaja specialiste Lietuvos heraldikos klausimais) ir nuo 2017 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros dėstytoja. 2015–2021 m. buvo Leidimų naudoti Lietuvos Respublikos oficialius simbolius prekių ženkle ar dizaine suteikimo komisijos narė. Nuo 2017 m. yra Lietuvos heraldikos komisijos narė, paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Tinklai: |
Neringa Dambrauskaitė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.
Povilas Blaževičius, Neringa Dambrauskaitė, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė, Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 215–242 („Mėsos ir žuvies vartojimo reikšmė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvėje XV–XVII amžiaus pirmos pusės rašytinių šaltinių duomenimis“).
Veikla projekte: Vadovė.
Veikla projekte: Vadovė.
Veikla projekte: Tyrėja.
2017 m. vykdant tyrimų sklaidą ir istorijos mokslo populiarinimą laidos vedėjos vaidmenyje kartu su Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi sudalyvavo televizijos projekte „Aplink Lietuvą“. 10 laidų televizijoje parodyta 2018 m.
Suteikta: Už nuveiktą mokslinę ir mokslo sklaidos veiklą, 2019.
Suteikta: Už doktoranto akademinius pasiekimus, 2014, 2016.
Istorijos bakalauro studijų programa:
Skandinavistikos bakalauro studijų programa:
 Vilniaus universiteto Istorijos fakultetasSenovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
tel. +370 5 268 72 97
Moksliniai interesai:
Biografija:2005–2007 m. Vilniaus universitete Istorijos fakultete įgytas istorijos magistro kvalifikacinis laipsnis. 2007–2011 m. doktorantūros studijos Vilniaus universitete Istorijos fakultete, apginta disertacija tema „Valdžia ir erdvė: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorializacijos procesas XIV–XVI a.“ (vadovas prof. dr. Rimvydas Petrauskas). 2012–2014 m. podoktorantūros stažuotė Lietuvos istorijos institute, tyrimų objektas: „Sausumos kelių tinklo formavimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVII a.“ (vadovė prof. dr. Raimonda Ragauskienė). 2009–2022 m. stažuotės Prancūzijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos mokslo institucijose ir archyvuose. Nuo 2013 m. Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros asistentas. Nuo 2021 m. gruodžio Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos narys. Tinklai: |
Tomas Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2021, 464 p.
Tomas Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV–XVI amžiuje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 352 p.
Tomas Čelkis, „Archyvinės smulkmenos. Ką pasakoja 1701 m. kartografinis šaltinis apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę?“, in: Knygotyra, t. 77, 2021, p. 331–366.
Tomas Čelkis, „Du dokumentai apie kartografo kasdienybę XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (šaltinių publikacija)“, in: Knygotyra, t. 74, 2020, p. 229–238.
Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai / Descriptions of the Old Roads of the Grand Duchy of Lithuania. Parengė / Prepared by Algirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, 430 p.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 27 (1541–1542). Užrašymų knyga 27, Parengė Irena Valikonytė, Tomas Čelkis, Lirija Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, 296 p.
Žvilgsnis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš paukščio skrydžio (Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fondai) = Bird’s-eye view of the Grand Duchy of Lithuania (Funds of the Manuscript Department of Vilnius University Library), Parengė / Prepared by Tomas Čelkis, Valentina Karpova-Čelkienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, 312 p.
Tomas Čelkis, Darius Antanavičius, „1545 metų Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos patikrinimas (Livonijos pareigūnų ataskaita)“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 27, 2011, p. 164–178.
Vykintas Vaitkevičius, Tomas Čelkis, „Istorijos tėkmėje: brastos XIV a. Lietuvoje“, in: Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai. Straipsniai, skirti Gintauto Zabielos 60-mečiui / Discovering the Past Preserving for the Future Essays on the Occasion of Gintautas Zabiela’s 60th Birthday, Sudarytojai / Edited by Vykintas Vaitkevičius, Audronė Bliujienė. Klaipėda, 2022, p. 195–215.
Tomas Čelkis, “Traveling in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–17th Century. Mobility Conditions and Travellers’ Everyday Life”, in: The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, Vol. 11, Issue 2, 2019, p. 79–119.
Tomas Čelkis, „Vieškelių tinklo struktūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVII a.“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2019 metai, 1, 2019, p. 33–77.
Tomas Čelkis, „Kirviu ir kaltu: nekilmingųjų ženklai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV–XVI a. šaltiniuose“, in: Istorijos šaltinių tyrimai, t. 6, Vilnius, 2018, p. 307–329.
Томас Чэлкіс, “Развіццё паняцця заходніх межаў Вялікага Княства Літоўскага ў XIII–XVI ст.”, in: Беларускі Гістарычны Агляд, Том 25, Сш. 1-2, 2018, с. 3–32.
Tomas Čelkis, „Istorinė kartografija: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės urbanistikos istorijos šaltiniai“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, nr. 86-87. Vilnius, 2018, p. 13–32.
Tomas Čelkis, Valentina Karpova–Čelkienė, “Reading signs: manuscript cartography sources of the 16th-19th century from the Vilnius University Library”, e-Perimetron, Vol. 12, No. 2, 2017. p. 40-52.
Tomas Čelkis, „Žemėlapis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV–XV a. sandūroje“, in: Lietuvos nacionalinis atlasas, 2, Vilnius, 2015, p. 19.
Tomas Čelkis, „Žemėlapis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karas su Ordinais XIII–XV a. 4-ame dešimtmetyje“, in: Lietuvos nacionalinis atlasas, t. 2, Vilnius, 2015, p. 20.
Tomas Čelkis, „Žemėlapis: Lietuvos valstybė XIII a.“, in: Lietuvos nacionalinis atlasas, t. 2, Vilnius, 2015, p. 17.
Tomas Čelkis, „Žemėlapis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV a.“, in: Lietuvos nacionalinis atlasas, t. 2, Vilnius, 2015, p. 18.
Tomas Čelkis, „1788 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės sienos žemėlapis“, in: Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos. Skiriama prof. Stephen C. Rowell 50–mečiui. Marius Ščavinskas. Klaipėda, 2015, p. 254–263.
Tomas Čelkis, „Kaip keliauta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVII a.?“, Liaudies kultūra, 2015, nr. 4, p. 6–14.
Tomas Čelkis, „Valdovo keliai“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinės struktūros sandaroje XV–XVI amžiuje”“ in: Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė. Straipsnių rinkinys. Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienei. Vilnius, 2015, p. 247–259.
Tomas Čelkis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIII–XVI a.“, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 5. Sud. A Dubonis. Vilnius, 2014, p. 11–41.
Томас Челкис, “Перспектива исследования истории двусторонних отношений Великого княжества Литовского и Османской империи”, in: Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė. Vilnius, 2014, p. 29–41.
Tomas Čelkis, “Stan drog lądowych i struktura systemu połączeń w Wielkim Księstwie Litewskim w końcu XV–XVII wieku”, Zapiski Historyczne, T.79, Zeszyt 3, 2014, s. 39–61.
Tomas Čelkis, Valentina Karpova, „Bažnytinės žemėvaldos pavyzdys: trys vienos teritorijos XVII–XIX a. planai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 32, p. 159–172.
Tomas Čelkis, „Žemių ribų ženklinimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVI amžiuje“, in: Liaudies kultūra, nr. 4, 2013, p. 16–26.
Tomas Čelkis, „Keliais po viduramžių Lietuvą. II: XIII–XV a. pradžios karo žygių sąlygos“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 3 (93), 125–137.
Tomas Čelkis, „Keliais po viduramžių Lietuvą. I: XIII–XV amžiaus pirmosios pusės sausumos kelių samprata“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 2 (92), 61–76.
Tomas Čelkis, Valentina Karpova, „Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusių žemių „veidrodžiai“: du neskelbti XVII a. pirmos pusės žemėvaldos žemėlapiai“, in: Istorija. 2012, t. 86, p. 53–65.
Tomas Čelkis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų stepėse XIV–XVI amžiuje samprata“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 30, 2012, p. 25–35.
Tomas Čelkis, „Privačios žemėvaldos ribų nustatymas ir žymėjimas XV–XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, in: Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3. Sud. Antanavičius D. Vilnius, 2011, p. 31–58.
Tomas Čelkis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos „prie Juodosios jūros“ XV–XV a.“, in: Istorija, t. 83 (3), 2011, p. 3–13.
Tomas Čelkis, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų sutartys ir delimitacijos procedūra XIV–XVI amžiuje“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 25. 2010, p. 25–47.
Tomas Čelkis, „Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 22. 2008, p. 58–73.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.
Projekto turinys: kelionės LDK XVI–XVIII a.: kelionių samprata, susisiekimo infrastruktūra, keliautojai.
Projekto rezultatai: 2023 m. kolektyvinė monografija anglų k. tarptautinėje akademinėje leidykloje „Brill Academic Publishers“, du moksliniai straipsniai anglų k.
Veikla projekte: Tyrėjas.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Projekto turinys: LDK sausumos kelių tinklo ir infrastruktūros tyrimai.
Projekto rezultatai: šaltinių leidinys (Algirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai / Descriptions of the Old Roads of the Grand Duchy of Lithuania, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018); monografija (Tomas Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021), du straipsniai.
Veikla projekte: Vadovas.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Projekto turinys: LDK rankraštinių kartografinių šaltinių tyrimas ir publikavimas.
Projekto rezultatai: kartografinių šaltinių leidinys (Tomas Čelkis, Valentina Karpova-Čelkienė, Žvilgsnis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš paukščio skrydžio: XVI–XIX amžiaus rankraštiniai šaltiniai (Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fondai) / Bird’s-eye View of the Grand Duchy of Lithuania: Manuscript Cartography Sources of the 16th–19th Century (Funds of the Manuscript Department of Vilnius University Library), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015).
Veikla projekte: Vadovas.
Veikla: ekspertas, 2022 m. vasaris – 2024 m. vasaris.
Veikla: nuo 2018.
Veikla: ekspertas, nuo 2016.
Suteikta: už vykdytus mokslinius tyrimus.
Istorijos bakalauro studijų programa:
Archeologijos magistratūros studijų programa:
| Mokslininkai | Darbuotojai |
| prof. dr. Rimvydas Petrauskas |
|
|
|
|
|
|
|
| doc. dr. Tomas Čelkis |
|
|
|
| doc. dr. Martynas Jakulis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| j. m. d. Neringa Šlimienė n |
|
| j. m. d. Saulė Viskantaitė-Saviščevienė |
|
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas