Mokslinių tyrimų projektai
Šunys Lietuvoje XIII–XVIII a.: veislių ištakos, paskirtis ir auginimo kultūra
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai
sutarties nr.: S-MIP-20-5
data: 2020–2022
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Povilas Blaževičius, vykdytojai dr. Giedrė Piličiauskienė, dr. Toma Zarankaitė-Margienė, dokt. Raminta Skipitytė, Viktorija Micelicaitė
projekto turinys: Projekto tikslas – sudėtinga ir įvairialypė viduramžiais bei naujaisiais laikais Lietuvoje gyvenusių šunų istorija. Ištikimiausias žmogaus draugas ir palydovas buvo ir yra labai reikšminga praeities bei šiuolaikinio žmogaus kasdieninio gyvenimo dalis. Deja, iki šiol Lietuvoje tema tyrinėta labai fragmentiškai. Projekto metu pirmą kartą Lietuvoje siekiama visapusiškai ir išsamiai ištirti archeologinius, zooarcheologinius bei istorinius šaltinius apie XIII-XVIII a. Lietuvoje augintus šunis: jų dydžių ir sudėjimo įvairovę, sveikatos būklę, gydymo apraiškas, šunų priežiūros „ūkio“ struktūrą ir jos veikimo principus bei kt. Atlikus šunų stabiliųjų izotopų tyrimus bus įvertinta šunų mityba, nustatytos sąsajos tarp šuns tipo, galimos jo paskirties, mitybos ir sveikatos būklės. Numatomi moderniausi genetiniai tyrimai atskleistų per daugiau negu 500 metų Lietuvoje augintų šunų tarpusavio sąsajas ir ryšius su dabartinėmis veislėmis, leistų apčiuopti seniausias iki šiol žinomas vietinių veislių ištakas, o morfologiniai tyrimai rekonstruotų kaip atrodė atskirų veislių pirmtakai.
projekto rezultatai: Prasidėjęs projektas.
Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai
sutarties nr.: S-MIP-19-67
data: 2019–2021
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovė dr. Giedrė Piličiauskienė, vykdytojai dr. Laurynas Vytis Kurila, dr. Žydrūnė Miliauskienė, dokt. Edvardas Simčenka
projekto turinys: Projekto idėja yra pasitelkus pažangiausius metodus – stroncio ir deguonies izotopų tyrimus – atlikti dviejuose išskirtinių kapų koncentracija pasižyminčiuose regionuose (Rytų ir Centrinėje Lietuvoje) aptiktų etaloninių numanomai nevietinės kilmės ir socialiniu požiūriu išskirtinių asmenų (vyrų ir moterų) bei žirgų palaikų tyrimus. Palyginamajai analizei bus ištirti ir keli archeologiniu požiūriu tipiški, t.y. įkapių kompleksais iš vietos kultūrinio konteksto neišsiskiriantys kapai. Gauti duomenys, įvertinti Europos stroncio ir deguonies izotopų tyrimų kontekste bei pasitelkus naujausius archeologinius, zooarcheologinius bei antropologinius tyrimus, pagaliau leis patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Tautų kraustymosi laikotarpiu Lietuvą pasiekė nevietinės kilmės žmonės ir žirgai, turėję įtakos baltų genčių socialinei organizacijai ir kultūrai bei vietinio tipo žirgų raidai. Pasitvirtinus hipotezei apie nevietinę šių individų kilmę, būtų nustatyta tiriamų žmonių kilmės vieta, o kai kuriais atvejais – ir viso gyvenimo mobilumo istorija, įvertinamas politinis ir socialinis migracijų fonas. Projekto metu 14C AMS metodu patikslintas tiriamų kapų datavimas leis pakoreguoti ir Tautų kraustymosi laikotarpio paminklų bei dirbinių tipų chronologiją Lietuvoje.
projekto rezultatai: Prasidėjęs projektas.
Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės projektai
programa: Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai (09.3.3-LMT-K-712-01)
sutarties nr.: 09.3.3-LMT-K-712-01-0002
data: 2018–2022
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovė dr. Giedrė Keen
projekto turinys: Eurazijoje kultūrinių augalų ir prijaukintų gyvūnų rūšys jau priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, egzistavusių pietvakarių Azijoje ir dabartinės Kinijos teritorijoje. Šie procesai turėjo nepaprastą ekologinę, ekonominę bei socialinę įtaką vietinėms populiacijoms bei aplinkai. Kultūrinių augalų bei gyvūnų išplitimas per Eurazijos žemyną žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų formavimosi pradžią, prasidėjusę 3000 metų anksčiau nei garsusis Šilko kelias. Nors tam tikrų kultūrinių augalų pasiskirstymas Eurazijos priešistorėje rodo galimą geografinių paribių, tokių kaip dykumos ar kalnai, svarbą ankstyviesiems maisto globalizacijos procesams, mainų ir paplitimo mechanizmai veikiantys juose ar per juos lieka diskusijų objektu. Iki šiol geografinių paribių, kaip filtrų, poveikis augalų ir gyvūnų selekcijai, kurią vykdė vietinės bendruomenės, lieka neaiškus. Šio projekto tikslas nustatyti aukštikalnių įtaką maisto globalizacojos procesams priešistorėje, vadovaujantis centrinio Tian Šanio (Kirgizijoje) bronzos amžiaus bendruomenių pavyzdžiais. Projekto metu bus tiriamos pirmųjų žemdirbių ir gyvulių augintojų adaptacijos strategijos ribinėse centrinio Tian Šanio kalnų zonose, aiškinantis kultūrinių augalų bei gyvūnų kilmę, chronologiją, rūšinę sudėtį, įvertinant kultūrinių augalų bei gyvūnų pasirinkimo kriterijus. Tyrimų medžiaga bus lyginama su žemesnėse vietose (Uzbekistane, Turkmėnijoje, Kazachstane ar Kinijoje) esančių jau tyrinėtų objektų medžiaga, surinkta projekto metu duomenys integruojami į platesnį maisto globalizacijos kontekstą. Tyrimams atlikti atrinkta tarptautinė specialistų ir jaunųjų mokslininkų komanda, naudojamos naujausios empirinių mokslinių tyrimų metodikos iki molekulinio lygmens.
projekto rezultatai: Prasidėjęs projektas.
Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai
sutarties nr.: S-MIP-17-36
data: 2017–2019
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas prof. dr. Albinas Kuncevičius, vykdytojai dr. Gintautas Vėlius, dr. Rokas Vengalis, dr. Justina Poškienė, dr. Regina Prapestienė
projekto turinys: Projekto tikslas – gamtinės aplinkos įsisavinimo darbų pobūdžio ir apimties nustatymas istorinėse Lietuvos sostinėse Kernavėje ir Trakuose. Rinkti ir apibendrinti istoriniai ir archeologiniai duomenys.
projekto rezultatai: Publikacijos: Dovilė Baltramiejūnaitė, Justina Poškienė, Gintautas Vėlius, Rokas Vengalis, Atrastoji Kernavė: Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, Vilnius: Petro ofsetas, 2017; Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius, „Landscape Transformations in the Historical Capitals of Lithuania during the 13th–14th Centuries“, in: Acta Archaeologica, 2019, vol. 90, no. 2, p. 181–202.
Vilniaus pilių gyventojai XIV–XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooacheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa
sutarties nr.: LIP-015/2016
data: 2016–2018
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Povilas Blaževičius, vykdytojai dr. Giedrė Piličiauskienė, dr. Heidi Luik, dokt. Neringa Dambrauskaitė, dokt. Toma Zarankaitė, Saulius Rumbutis
projekto turinys: Analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies virtuvės stalo ir galiausiai – atliekų tvarkybą.
projekto rezultatai: Ištirta Vilniaus pilių zooarcheologinė medžiaga, kurios tyrimų rezultatai, įvertinti archeologinių ir istorinių tyrimų kontekste, suteikė unikalių duomenų apie Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą, supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybą, gyvulių auginimo specifiką, medžioklės pobūdį, atliekų tvarkymą ir kt. Kolektyvinė monografija Povilas Blaževičius, Neringa Dambrauskaitė, Heidi Luik, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė, Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.
Straipsniai:
- Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius, „Late Medieval and Early Modern Bone and antler working in the Vilnius Castle Complex”, in: CPAG, 2019, vol. 29, p. 187–201.
- Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius, “Archaeoichthyological and Historical data on Fish Consumption in Vilnius Lower Castle during the 14th-17th c.”, in: Estonian Journal of Archaeology, 2019, vol. 23, no. 1, p. 39–55.
- Neringa Dambrauskaitė, „Valdovo pasninkas: žuvies vartojimas ir reikšmė Žygimanto Augusto virtuvėje istoriniais ir zooarcheologiniais duomenimis“, in: Lituanistica, 2018, t. 64, nr. 3, p. 169–178.
- Toma Zarankaitė-Margienė, „Medžiojamosios faunos ir medžioklės produktų vertės bei kainos LDK valdovo aplinkoje XV a. pab.–XVI a. II p.“, in: Lituanistica, 2018, t. 64, nr. 2, p. 81–98.
- Heidi Luik, Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė, „Bone Artefacts: Witnesses to the lives of the Inhabitants of the Vilnius Castle complex and the Palace of the Grand Dukes of Lithuania”, in: Saints, bishops, towns and castles Time travels into Middle and Early Modern Ages. Studies in Honour of Jaan Tamm. E. Russow, Muintasaja Teadus 27, 2017, p. 183–216.
Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Nacionalinė mokslo programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“
sutarties nr.: VAT-47/2012
data: 2012–2014
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Algimantas Merkevičius, vykdytojai dr. Vygantas Juodagalvis, Rėda Nemickienė, Lijana Remeikaitė, dr. Egidijus Šatavičius, dr. Gintautas Zabiela
projekto turinys: II–I tūkst. pr. Kr. (vėlyvajame priešistoriniame laikotarpyje) vyko pirminis baltų etnokultūrinio tapatumo formavimosi etapas. Jo metu susiformavo saviti etniniai, kultūriniai, socialiniai ir religiniai bruožai. Šiame laikotarpyje ankstyvoji baltų visuomenė paliko gausų materialųjį paveldą, kuris yra svarbiausias tapatumo tyrimų šaltinis. Gyvenamieji (neįtvirtintos gyvenvietės, piliakalniai ir šlapyninės gyvenvietės) ir laidojimo paminklai (kapinynai, pilkapynai ir pavieniai kapai) yra pagrindinis šaltinis priešistorinėje visuomenėje vykusių procesų genezei pažinti. Svarbu ne tik tirti šiuos objektus, siekiant nustatyti ankstyvosios baltų visuomenės tapatumo bruožų formavimąsi, bet ir išsaugoti šį kultūros paveldą. Projekto tikslas – identifikuoti, surinkti duomenis, suklasifikuoti, nustatyti raidą ir datuoti II–I tūkst. pr. Kr. gyvenamuosius ir laidojimo paminklus Lietuvoje. Remiantis surinktais duomenimis išskirti ankstyvųjų baltų tapatumo bruožus. Taip pat projektu siekiama prisidėti prie minėtų kultūros paveldo paminklų išsaugojimo sukuriant jų duomenų bazę.
projekto rezultatai: Šaltinių publikacija: Vygantas Juodagalvis, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Lijana Remeikaitė, Egidijus Šatavičius, Gintautas Zabiela, Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje, 2018, Vilnius: Vilniaus universitetas.
Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Europos Sąjungos fondų lėšos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1.3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“
sutarties nr.: VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-037
data: 2011–2015
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas prof. dr. Albinas Kuncevičius, vykdytojai prof. dr. Rimvydas Jankauskas, dr. Rimvydas Laužikas, Renaldas Augustinavičius, Ramūnas Šmigelskas, Indrė Rutkauskaitė
projekto turinys: Mokslinio tyrimo tikslas – Dubingių mikroregiono pavyzdžiu išanalizuoti Lietuvos valstybės, kaip politinio teritorinio vieneto ir lietuvių tautos ir valstybės visuomenės formavimosi procesą I – XV a. archeologijos, istorijos, gamtos mokslų duomenimis. Lietuvos viduramžių valstybės ir feodalinės visuomenės susidarymo procesas buvo unikalus atvejis Europos viduramžių istorijoje, nes šiame regione ribojosi rytų ir vakarų krikščionybės kultūrinės erdvės, pasireiškė islamo įtaka, o pati Lietuvos visuomenė iki pat XVI a. pab. liko pagoniška. Per mikroregiono, esančio netoli istorinės sostinės – Vilniaus, tyrimus galime suprasti, kaip pagoniška, gentinė baltų visuomenė transformavosi į Lietuvos krikščioniškos valstybės teritorinį – administracinį vienetą. Akivaizdu, kad per tuos amžius visuomenė pergyveno daug pokyčių, kurių svarbiausius galime aptikti tirdami senąsias gyvenimo ir laidojimo vietas. Mokslinio tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti mikroregiono sampratos, geografinės erdvės apibrėžimus, pritaikyti mikroregiono tyrimų metodologiją; 2. Surinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinę informaciją apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją mikroregione ir nustatyti chronologiškai pagrįstą jos raidą; 3. Atlikti atskiro mikroregiono regiono paminklų visuomenės socialinės struktūros bei organizacijos tyrimus ir palyginamąją analizę; 4. Sudaryti atskiro mikroregiono socialinės organizacijos modelius ir kultūrinio daugiasluoksniškumo raidos modelius.
projekto rezultatai: Mokslinio projekto išskirtinis bruožas – šiuolaikinių, kompiuterinių technologijų taikymas. Archyvinių dokumentų duomenys yra susiejami su geografinėmis koordinatėmis, apdorojami specialiomis GIS kompiuterinėmis programomis. Kompiuterinės neintervencinės technologijos taikomos ir laidojimo paminklų bei piliakalnių tyrimuose. Tokia projekto vykdymo metodologija yra svarbi dar ir dėl to, kad taikomi tradiciniai (kasinėjimo metodai) yra ardantys paveldą, imlūs laikui, brangūs, o gaunamos pridėtinės mokslinės informacijos kiekis yra nepakankamas. Projekte Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis siekta pritaikyti Lietuvos sąlygomis naujus, kompiuterinius tyrimo metodus, kurie neardytų archeologijos paveldo, leistų sukaupti didesnį mokslinių duomenų kiekį mažesnėmis lėšomis ir per trumpesnį laiką. Kadangi mokslinis tyrimas yra fundamentinis, tai pagrindinis šio tyrimo rezultatas yra žinios, kurios bus paskelbtos Lietuvos akademinei ir plačiajai visuomenei bei tarptautinei auditorijai. Tyrimo rezultatai paskelbti monografija, moksliniais straipsniais ir pranešimais nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Taip pat tyrimo metu sukurta priešistorės laikotarpio pabaigos – ankstyvųjų viduramžių laikotarpio mikroregionų tarpdisciplininių tyrimų metodika ir trimatis analitinis modelis, kuriuos bus galima sėkmingai taikyti ir kitų mikroregionų tyrimams.
Kolektyvinė monografija: Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Rimantas Jankauskas, Renaldas Augustinavičius, Ramūnas Šmigelskas Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Petro ofsetas, 2015.
Senieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje
finansavimo šaltinis: Kultūros rėmimo fondas, UAB „Ilsata“
programa:
sutarties nr.:
data: 2011
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Algimantas Merkevičius
projekto turinys: Surinkti ir paskelbti duomenys apie ankstyvuosius metalinius dirbinius Lietuvoje.
projekto rezultatai: Publikacija: Algimantas Merkevičius, Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje, Vilnius: Versus aureus, 2011.
Senieji laukai Šiaurės vakarų Lietuvoje
finansavimo šaltinis: Kultūros rėmimo fondas, UAB „Ilsata“
programa:
sutarties nr.:
data: 2011
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Algimantas Merkevičius
projekto turinys: Surinkti ir paskelbti duomenys apie senuosius laukus ŠR Lietuvoje.
projekto rezultatai: Publikacija: Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Senieji laukai šiaurės vakarų Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.
Archeologinių lituanistikos išteklių sąvado sudarymas ir skaitmeninimas (ARCHEOLITAS)
finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo tarybos
programa: Nacionalinė lituanistikos mokslo plėtros 2009–2015 m. programa
sutarties nr.: LIT-10149
data: 2010–2011
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Aleksiejus Luchtanas
projekto turinys: Lietuvos institucijose saugomų Archeologinių šaltinių skaitmeninimas – viena iš dviejų pagrindinių projekto ARCHEOLITAS veiklų. Archeologiniai šaltiniai projekto sumanytojų nuomone yra ne tik archeologinio paveldo objektai bei juose rasti dirbiniai, bet ir visa medžiaga, susijusi su tokių objektų tyrimais. Būtent šią medžiagą užsimota skaitmeninti ARCHEOLITO projekto metu. Skaitmeninimo tikslas – padaryti XIX a. pab. – XX a. pr. publikacijas bei archyvinius dokumentus prieinamesnius didesniam būriui tyrėjų, studentų ir suinteresuotai visuomenės daliai. Įvairių šaltinių skaitmeninimo darbai pradėti 2006 m. ir buvo finansuojami iki 2008 m.
projekto rezultatai: Internetinė svetainė http://www.archeolitas.if.vu.lt/.
Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis (ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS)
finansavimo šaltinis: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
programa: prioritetinė kryptis „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“
sutarties nr.:
data: 2008–2010
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Valdemaras Šimėnas, koordinatorius VU Archeologijos katedroje Linas Tamulynas, grupės vadovas dr. Algimantas Merkevičius, grupės vadovas prof. Mykolas Michelbertas, vykdytojai dr. Rasa Banytė-Rowell, dr. Vygantas Juodagalvis, Laurynas Kurila, Andra Simniškytė, dr. Ilona Vaškevičiūtė, dr. Gintautas Vėlius, dr. Rokas Vengalis, Lijana Remeikaitė
projekto turinys: Projekto tikslai – kartografiškai užfiksuoti moderniomis ir tiksliausiomis priemonėmis Lietuvos archeologijos paveldo žinomus pavienius objektus ir jų kompleksus; tirti jų vietą gamtinėje aplinkoje, siekiant rekonstruoti paveldo objektus palikusių bendruomenių veiklą, jų gyvensenos modelius, pasaulėžiūros elementus (tyrinėjant gyvenamųjų vietų ir laidojimo paminklų bei kulto objektų tarpusavio santykius); analizuoti apgyvendintų vietų telkimosi priežastis, priešistorinės demografijos procesus kaip tradicijos raidą Lietuvos kraštovaizdžio ypatybių [kintančių ir pastovių] plotmėje; tirti mikroregionų vidinę sandarą kaip atskiras kultūrinės-gamtinės aplinkos “ląsteles” gentinių darinių ar kultūrinių centrų/versus kultūrinių periferijų ar senųjų istorinių apgyvendinimo vietų kūrimosi procese; nustatyti kaip gamtinės sąlygos įtakojo žmonių gyvenseną, bei kaip patys žmonės keitė juos supančią aplinką.
projekto rezultatai: Vilniaus universitete vykdyti 3 mikroregionų tyrimai: Kurmaičių (vad. dr. A. Merkevičius), Paprūdžių (vad. prof. M. Michelbertas) ir Kretingalės (vad. L. Tamulynas). Paskelbtas straipsnis: Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė, „Kurmaičių mikroregionas ankstyvajame ir senajame geležies amžiuje“, in: Lietuvos archeologija, 2012, t. 38, p. 107–120.
Ankstyvosios žemdirbystės laukų sistemos Vakarų Lietuvoje
finansavimo šaltinis: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
programa:
sutarties nr.:
data: 2002–2004
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas dr. Algimantas Merkevičius
projekto turinys: Archeologinių žvalgymų ir kasinėjimų metu surasta keliasdešimt senųjų laukų ŠV Lietuvoje. Keli iš jų ir kasinėti.
projekto rezultatai: Paskelbtos publikacijos (mokslo straipsniai), skaityti pranešimai konferencijose.
Archeologinių radinių visuminės sudėties tyrimai
finansavimo šaltinis: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
programa:
sutarties nr.:
data: 1994
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas prof. dr. Mykolas Michelbertas, vykdytojai dr. Algimantas Merkevičius
projekto turinys: Rinkti duomenys ir vykdyti metalinių dirbinių visuminės sudėties tyrimai.
projekto rezultatai: Duomenys panaudoti rengiamiems straipsniams.
Užsakomieji tyrimai / Archeologiniai tyrimai
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios statinių komplekso evangelikų reformatų bažnyčios, Senoji g . 3, Kėdainiai, Lietuvos Respublika, ir Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios, (k. 610Г000465), Nesvyžius, Baltarusijos Respublika, laidojimo kriptų kompleksiniai tyrimai
užsakovas, finansavimas: Kėdainių krašto muziejus, Europos Sąjungos lėšos
data: 2019–2020
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas prof. dr. Albinas Kuncevičius, vykdytojai prof. dr. Aivas Ragauskas, dr. Raimonda Ragauskienė, dr. Justina Kozakaitė
projekto turinys ir rezultatai: 2019 m. rudenį atlikti pirminiai tyrimai Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios laidojimo kriptose. Tyrimų tikslas: Kristupo Radvilos Perkūno palaikų paieška ir identifikacija bei detali asmenų, palaidotų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, palaikų ir įkapių analizė. Rasti palaikai pervežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą tolimesniems tyrimams.
Vilniaus Bazilijonų Švč. Trejybės bažnyčios unitų palaidojimų tyrimai
užsakovas, finansavimas: Kultūros paveldo departamentas
data: 2015–2016
projekto dalyviai ir jų pareigos: vadovas prof. dr. Albinas Kuncevičius, vykdytojai Justina Kozakaitė, Martynas Jakulis, Vytautė Lukšėnienė
projekto turinys ir rezultatai: Projekto metu ištirti 72 vienuolių bazilijonų palaikai. Istoriniai, archeologiniai ir bioarcheologiniai tyrimų rezultatai publikuoti monografijoje Vadimas Adadurovas, et al., Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017 (monografija išleista ir ukrainiečių kalba, 2018 m. išleistas jos antras leidimas ukrainiečių kalba).
Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A 18 Šiaulių aplinkkelis (šiaurės rytų krypties) žvalgomieji archeologiniai tyrimai (nuo 16,5 iki 23,75 km)
užsakovas, finansavimas:
data: 2014–2015
projekto dalyviai ir jų pareigos: tyrimų vadovas dr. Algimantas Merkevičius (kartu su Rėda Nemickiene)
projekto turinys ir rezultatai: Kelio tiesimo teritorijoje vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai. Surasti keli archeologiniai objektai.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bioarcheologijos tyrimų centre nuolat atliekami antropologiniai, archeobotaniniai ir zooarcheologiniai tyrimai.