ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojami mokslo projektai: Visuotinės dotacijos projektai
Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis
VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-037
Trukmė: 2011–2015
Vadovas: Albinas Kuncevičius
Projekto turinys: Mokslinio tyrimo tikslas – Dubingių mikroregiono pavyzdžiu išanalizuoti Lietuvos valstybės, kaip politinio teritorinio vieneto ir lietuvių tautos ir valstybės visuomenės formavimosi procesą I–XV a. archeologijos, istorijos, gamtos mokslų duomenimis. Lietuvos viduramžių valstybės ir feodalinės visuomenės susidarymo procesas buvo unikalus atvejis Europos viduramžių istorijoje, nes šiame regione ribojosi rytų ir vakarų krikščionybės kultūrinės erdvės, pasireiškė islamo įtaka, o pati Lietuvos visuomenė iki pat XVI a. pab. liko pagoniška. Per mikroregiono, esančio netoli istorinės sostinės Vilniaus, tyrimus galime suprasti, kaip pagoniška, gentinė baltų visuomenė transformavosi į Lietuvos krikščioniškos valstybės teritorinį-administracinį vienetą. Akivaizdu, kad per tuos amžius visuomenė pergyveno daug pokyčių, kurių svarbiausius galime aptikti tirdami senąsias gyvenimo ir laidojimo vietas. Tyrimo uždaviniai: 1) teoriškai pagrįsti mikroregiono sampratos, geografinės erdvės apibrėžimus, pritaikyti mikroregiono tyrimų metodologiją; 2) surinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinę informaciją apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją mikroregione ir nustatyti chronologiškai pagrįstą jos raidą; 3) atlikti atskiro mikroregiono regiono paminklų visuomenės socialinės struktūros bei organizacijos tyrimus ir palyginamąją analizę; 4) sudaryti atskiro mikroregiono socialinės organizacijos modelius ir kultūrinio daugiasluoksniškumo raidos modelius. Tyrimo rezultatai paskelbti monografija, moksliniais straipsniais ir pranešimais nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Taip pat tyrimo metu sukurta priešistorės laikotarpio pabaigos – ankstyvųjų viduramžių laikotarpio mikroregionų tarpdisciplininių tyrimų metodika ir trimatis analitinis modelis, kuriuos bus galima sėkmingai taikyti ir kitų mikroregionų tyrimams. Kolektyvinė monografija: Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Rimantas Jankauskas, Renaldas Augustinavičius, Ramūnas Šmigelskas, Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Petro ofsetas, 2015.
Gyventojų dislokacija ir jos politinis bei kultūrinis palikimas XX amžiaus Lietuvoje
VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-014
Trukmė: 2013–2015
Vadovas: Tomas Balkelis
Projekto turinys: Projekto tikslas – ištirti priverstinės gyventojų dislokacijos (displacement) poveikį ir palikimą XX-ojo amžiaus Lietuvoje. Projekto rezultatai: mokslinė studija Population Displacement in Lithuania in the 20th century: Experiences, Identities and Legacies, eds. Tomas Balkelis, Violeta Davoliūtė, Vilnius: Vilnius Academy of Arts, 2015; mokslinė studija (straipsnių rinkinys) skirta kompleksinei ir diachroninei pagrindinių priverstinės gyventojų dislokacijos atvejų Lietuvoje apžvalgai. Remiantis kultūrologijos, nacionalizmo studijų ir transnacionalinės istorijos teorinėmis perspektyvomis publikacijoje analizuojama lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių ir kitų gyventojų grupių priverstinių migracijų nulemta etninė, socialinė ir kultūrinė Lietuvos visuomenės transformacija.
Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žydų surašymo pavyzdžiu
VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-050
Trukmė: 2013–2015
Vadovas: Jurgita Verbickienė
Projekto turinys: Projektas apima trijų (1765, 1775, 1784) XVIII a. pab. LDK atliktų žydų surašymų istorinį, demografinį ir bendruomenės socialinės struktūros tyrimą. Tarpdisciplininiai istorinės demografijos tyrimai leidžia geriau pažinti visuomenės formavimosi procesus, nustatyti atskirų jos grupių charakteristikas, jų santykį su dominuojančiomis grupėmis, rekonstruoti gyventojų etninę, konfesinę, socialinę, šeimos ar profesinę struktūrą, identifikuoti ir suprasti gyventojų urbanizacijos bei migracijos eigą. Tyrimo išvados iš esmės koreguoja esamas žinias apie Rytų Europos žydų praeitį ir formuoti pilnutinį (istorinį, kultūrinį, socialinį, demografinį) šio regiono visuomenių vaizdą. Projekto vykdymui buvo sutelkta tarptautinė mokslininkų grupė, į tyrimą įtraukiant doktorantus. Projekto išvados apibendrinamos kolektyvinėje monografijoje. Tyrimo duomenys publikuoti https://censusmosaic.demog.berkeley.edu/.
Lietuvos mokslo taryba: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai
Politinė cenzūra sovietų Lietuvoje
MIP-002/2015
Trukmė: 2015–2018
Vadovas: Arūnas Streikus
Projekto turinys: Cenzūra sovietinėje Lietuvoje tiriama kaip iš skirtingų, tarpusavyje ne tik bendradarbiavusiųjų, bet neretai konkuravusių ar netgi konfliktavusių ideologinės kontrolės institutų sudarytas mąstymo ir jo viešos raiškos disciplinavimo mechanizmas. Parengta ir publikuota monografija: Arūnas Streikus, Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2018. Monografijoje ideologinės kontrolės veikimas dažniausiai atskleidžiamas analizuojant cenzūrines situacijas, susiklosčiusias dėl konkrečių asmenų mėginimų peržengti senas ar nustatyti naujas leistinumo ribas. Narpliojamos jų aplinkybės ir kartais netikėtos atomazgos patvirtina, kad sovietinė cenzūra toli gražu ne visada buvo racionaliai sutvarkytas, sklandžiai vykstantis ir valdomas procesas. Kita vertus, tiriamos ne tik cenzūrinės situacijos ir jose atsidūrusių asmenų elgsenos, bet ir ieškoma jų veiksmus paaiškinti galinčių motyvų. Šia prasme itin daug dėmesio skiriama sovietų Lietuvos kultūros lauko veikėjų (menininkų, mokslininkų, žurnalistų, administratorių) grupinei diferenciacijai, kurią lėmė skirtinga patirtis, išsilavinimas, estetinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos, kultūrinio kapitalo dydis. Knygoje taip pat rekonstruojamos kintančios netiesioginio ideologinio reglamentavimo formos, aprėpiančios tokius dalykus kaip vidinis ir viešas kūrinių recenzavimas (kritika), autorių viešinimo laipsnio nustatymas per kūrybines sąjungas, parodų komitetus, kitus žemesnio lygmens institucinius darinius. Nepamirštas ir toks iki šiol mažai tyrinėtas cenzūros veiksnys kaip „liaudies balsas iš apačios“, išreikštas aktyvių skaitytojų ir žiūrovų laiškuose, įsiskaudinusių pareigūnų skunduose ir kituose panašaus žanro dokumentuose.
Jonas Basanavičius: asmenybė, idėjos, kontekstai
MIP-032/2015
Trukmė: 2015–2018
Vadovas: Eligijus Raila
Projekto turinys: Jono Basanavičiaus asmenybė, idėjų ir kontekstų tyrimai. Tyrimų rezultatai apibendrinti mokslo monografijoje: Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2019.
Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: teisinė situacija, veikla, socialinė tapatybė
MIP-070/2014
Trukmė: 2014–2016
Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė
Projekto turinys: XIX a. Vilniaus pirklių teisinės situacijos, veiklos ir socialinės tapatybės tyrimas. Tyrimo rezultatai pristatomi monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.
Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.
MIP-069/2014
Trukmė: 2014–2016
Vadovas: Zenonas Butkus
Projekto turinys: Projekto tikslas – ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m. Lietuvoje. Projekto rezultatai: atlikti tyrimai, leidę nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje, išanalizuota gyventojų užimtumo struktūra, išryškinti urbanizacijos ir agrarinės reformos įtaka jos kaitai; atskleistos visuomenės sluoksnių kaitos tendencijos ir socialinė diferenciacija, nustatyti dvarininkų luomo eliminavimo iš valstybės politinio ir ūkinio gyvenimo padariniai tolimesnei šalies raidai, išryškintos pamatinės vyriausybės socialinės politikos kryptys siekiant pagerinti tiek individo, tiek visos visuomenės gyvenimo kokybę (sveikatos priežiūros, darbo apsaugos ir socialinio draudimo sistemos kūrimas). Rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografija: Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.
Lietuvos mokslo taryba: Nacionalinė lituanistikos mokslo plėtros 2009–2015 m. programa
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė
LIT-7-3
Trukmė: 2013–2015
Vadovė: Irena Valikonytė
Projekto turinys: Projekto tikslas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškosios visuomenės teisinės kultūros ir teisinės sąmonėsraiška XVI a. I pusėje.
Projekto rezultatai: Publikuotos dvi Lietuvos Metrikos knygos, surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė“ ir joje perskaitytų pranešimų pagrindu 2015 m. tokiu pat pavadinimu paskelbtas straipsnių rinkinys.
Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos
LIT-8-79
Trukmė: 2014–2015
Vadovas: Zenonas Butkus
Projekto turinys: Projekto tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) tarptautinę padėtį ir užsienio politiką tarpukaryje (1918–1940), atskleisti dviejų didžiųjų kaimyninių valstybių – Sovietų ir Vokietijos – diplomatijos poveikis šių šalių užsienio ir vidaus politikai, taip pat jų demokratinės ar autoritarinės sistemų gebėjimą gintis nuo nacistinio ir stalininio totalitarizmų skvarbos.
Projekto rezultatai: Monografija Zenonas Butkus, Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019. Čia pirmąsyk istoriografijoje analizuojama ir sugretinama didžiųjų bei mažųjų valstybių politika Baltijos regione, imamasi išaiškinti totalitarinių valstybių galimi poveikio demokratinėms valstybėms mechanizmai. Išskirti ir nustatyti Baltijos valstybių užsienio politikos etapai tarpukaryje, parodyta Vokietijos ir SSRS diplomatinė praktika, jos skirtumai nuo Vakarų valstybių diplomatijos tendencijų.
Lietuvos mokslo taryba: Reikminių tyrimų projektai
Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės
REP-6/2015
Trukmė: 2015–2016
Vadovas: Algirdas Jakubčionis
Projekto turinys: Antrojo pasaulinio („Didžiojo Tėvynės“) karo tema sovietinės propagandos sistemoje užėmė centrinę vietą ir buvo viena svarbiausių sovietinio tapatumo konstravimo priemonių. Ji naudota bendros istorijos ir bendrų vertybių mito kūrimui – turėjo vienyti sovietinę visuomenę. Mito įtvirtinimui sovietinė erdvė buvo prisotinta atitinkamų materialių ženklų – monumentų (laidojimo vietų, paminklų). Praktiškai visi šie sovietmečiu sukurti monumentai Lietuvoje išliko iki šių dienų. Įsitvirtinusi nuostata, kad Antrojo pasaulinio karo tema ir jam skirtos atminties vietos šiandieną yra „tušti“ ženklai ir jie yra už šiandieninės lietuviškosios atminties ribų. Visgi „Didžiojo Tėvynės“ karo mitą perėmė ir aktyviai naudoja Rusijos Federacija. Šiandieną šis mitas, kaip propagandos priemonė, išgyvena pakilimą. Antrasis pasaulinis karas tampa dezinformacijos, propagandos ir informacinių karų objektu, priemone „minkštosios galios“ sklaidai. Apie 2006 m. Lietuvoje praėjo pirmoji Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių palaidojimo vietų rekonstrukcijos banga (už Rusijos Federacijos lėšas). Būta ženklų, kad po 2010 m. ketinta pradėti antrąją rekonstravimo bangą. Greta ryškėjo tendencijos keisti šių vietų turinį, pavyzdžiui, didinti palaidotų karių skaičių. Antrojo pasaulinio sovietinių karių monumentai Lietuvoje iki šio projekto nebuvo įvertinti kaip potencialūs išorinių jėgų propagandos sklaidos „užtaisai“, nesukurtos apsaugos nuo šios propagandos, jos valdymo priemonės.
Projekto tikslas – identifikuoti esamas ir potencialias propagandines (Lietuvos valstybingumui priešiškas) tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl jų valdymo. Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016; seminarai atminties ir paveldo specialistams (praktikams), rekomendacijos dėl Antrojo pasaulinio sovietinių karių palaidojimo vietų valdymo.
Lietuvos kultūros taryba
Akademinio jaunimo vasaros stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis
S/PTU-16(6.31)/2015
Trukmė: 2015
Vadovas: Salvijus Kulevičius
Projekto turinys: Tai tęstinis (vykstantis nuo 2012 m.) paveldo tyrimų, sklaidos ir visuomenės pažintinių ir paveldosauginių gebėjimų ugdymo projektas. Projekto tikslas – bendradarbiaujant kultūros paveldo specialistams (mokslininkams, tyrėjams), akademiniam jaunimui ir vietos bendruomenei atskleisti kovų už Lietuvos laisvę ženklus (paveldo ir atminties vietas) bei ugdyti akademinio jaunimo ir vietos bendruomenes patriotiškumą, pilietiškumą, gilesni savo istorijos pažinimą ir paveldosauginę savimonę. Projekto metu surengta akademinio jaunimo vasaros stovykla-seminaras, skirta kovu už Lietuvos laisvę istorijos ir paveldo pažinimui bei paveldosauginių gebėjimų ugdymui; tęsti kompleksinius partizanu ryšininkų Sajų sodybos Balandiškyje ir kitų istoriniu vietų, susijusių su kovomis už Lietuvos laisvę, tyrimai.