Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės
Finansavimas: Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-VIS-23-13
Trukmė: 2023-2026 m.
Vadovas: doc. dr. Salvijus Kulevičius
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Kultūros paveldas užima išskirtinę vietą šiuolaikinės visuomenės sąrangoje: tai yra vienas svarbiausių visuomenės tapatybių ar savivokos formavimo(si) dėmenų, gali telkti ir konsoliduoti visuomenę, legitimuoti jos socialinę sanklodą ir vertybes. Paveldo ištekliai gali tapti priemone krizių įveikai, tolerancijos įvairovei ir kitų šiuolaikinių vertybių bei kintančių kultūrinių tapatybių įtvirtinimui. Būtent taip paveldas yra traktuojamas pasaulinių (UNESCO) ir europinių (Europos Sąjunga, Europos Taryba) institucijų. Siekdama visuotinio žmogaus teisių, demokratijos įtvirtinimo ir kultūrinės raiškos užtikrinimo, 2005 m. Europos Taryba priėmė Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją (Faro konvencija), kurioje formuluojamos pamatinės žmogaus teisėmis ir europietiškomis vertybėmis grįstos XXI a. paveldosaugos nuostatos, o kaip jos principų realizacijos subjektas yra įtvirtinama paveldo bendruomenės kategorija.
Projekto tikslas – Faro konvencijos kontekste įvertinti paveldo (vietos ir idėjinių) bendruomenių dalyvavimo paveldosaugos procesuose Lietuvoje realijas, problemas, galimybes, jų vaidmenį su paveldo lauku susijusiuose konfliktuose bei pateikti atitinkamas valstybinio (strateginio) ir vietos lygmens rekomendacijas (pasitelkiant sociologinę, komunikacinę, istorinę tyrimų prieigas, paveldosaugos sistemos, konfliktinių ir gerosios praktikos atvejų studijas). Siekiama prisidėti prie lygių galimybių dalyvauti ir reikštis kultūros ir paveldo srityse Lietuvoje, tokį dalyvavimą užtikrinančių prielaidų ir priemonių identifikavimo ir kūrimo, atitinkamos savivokos bendruomenių lygmeniu ugdymo.
Migracija, paveldas ir atsparumas: Lietuvos architektai ir architektūra krizių laikotarpiu 1939–1959 m.
Finansavimas: Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-VIS-23-3
Trukmė: 2023-2026 m.
Vadovas: prof. dr. Marija Drėmaitė
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Istorinis Lietuvos architektūros ir architektų tyrimas skirtas nustatyti kaip ir kokiomis formomis profesionalų (architektų) grupės geopolitinių iššūkių laikotarpiu (1939-1959 m.) išlaikė santykį su savo paveldu (architektūriniu - tiek materialiu, tiek ir nematerialiu) skirtingais prievartinės migracijos etapais ir skirtingose aplinkose (II pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje 1939-1944 m.), emigracijoje į Vakarus (1945-1949 DP stovyklose Vokietijoje ir 1949-1959 JAV) ir vidinės migracijos Lietuvoje, santykyje su imigravusių vadovaujančių architektų veikla (1945-1959 m. Vilniuje).
Taikant simbolinių geografijų teoriją (Peteri 2010) ir remiantis istoriniais pavyzdžiais, analizuojami architektų kaip profesinės grupės veikimo krizinėmis situacijomis būdai ir architektūros paveldo vaidmuo kultūrinės tapatybės atsparumui.
Procesas, istorija, kalbos režimai: 1962 m. parodomųjų Kauno ir Vilniaus nacių talkininkų teismų kilmės ir poveikio rekonstrukcija ir interpretacija
Finansavimas: Mokslininkų grupių projektai (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-MIP-23-60
Trukmė: 2023-2026 m.
Vadovas: dr. Tomas Vaiseta
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektu siekiama ištirti 1962 m. rudenį dviejuose didžiausiuose sovietų okupuotos Lietuvos miestuose - Kaune ir Vilniuje - vykusius viešus dviejų nacių laikotarpiu veikusių policijos batalionų narių teismo procesus, jų politinę ir ideologinę kilmę, prielaidas ir įtaką visuomenei sovietmečiu. Istorinio ir teisinio tyrimo metu bus analizuojami sovietiniai teismo procesai kaip teisiniai ritualai, kurie turėjo tam tikrą struktūrą ir etapus, dalyvius ir jiems priskirtus vaidmenis, politinę ir ideologinę paskirtį, funkcijas, spektaklį primenančią dramaturgiją ir estetiką. Taip pat bus aiškinamasi šių procesų santykis su istorine tikrove: ar ir ką iš teismo procesų, jų bylų medžiagos galima sužinoti apie 1941-1944 m. vykdytą Holokaustą, kaltinamųjų tikruosius veiksmus ir motyvus, jų, taip pat Holokaustą išgyvenusiųjų žydų ir į teismo procesus įtrauktų liudininkų likimus sovietinės okupacijos metais. Kartu siekiama išanalizuoti sovietinį nusikaltimų tyrimą, kaip ideologinio pasakojimo konstravimo, mechanizmus ir priemones teisinės sistemos transformacijos, sovietinės atminties kultūros kaitos, Eichmanno teismo proceso ir Šaltojo karo kontekstuose. Teismo procesai gali būti matomi tik kaip baigiamasis ideologinio pasakojimo konstravimo etapas, kurio metu sprendžiami ilgalaikiai tikslai ir kartu reaguojama į konkretaus laikotarpio politinius ir ideologinius poreikius.
Past & Future Millet Foodways (MILWAYS)
Finansavimas: Europos mokslinių tyrimų taryba
Sutartis:
Trukmė: 2023 m. -
Vadovas: Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
Būklė: Vykdomas
Projekto turinys: Projekte MILWAYS naudojant tikrąsias soras (Panicum miliaceum) bus apjungiama didelė geografinė teritorija, kurioje nuo II tūkst. vid. pr. Kr. fiksuojamas ankstyviausias sorų paplitimas Rytų ir Vidurio Europoje nuo pietų iki pat šiauriausios augalų kultivavimo ribos. MILWAYS komanda, pasitelkdama aukštas sorų anglies izotopų vertes, atsirandančias dėl augaluose vykstančios C4 fotosintezės kartu su išskirtiniu miliacino biomarkeriu, žyminčiu tiesioginį sorų vartojimą, tuo pat metu atsižvelgs į klimato pokyčius, žmonių mobilumą, demografines lyties bei amžiaus grupes ir sorų vartojimo pokyčius istoriniais laikais.
Vilnius ir Lvivas daugiacentrėje vidurio ir rytų Europos erdvėje vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais
Finansavimas: Parama mokslo renginiams (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-MOR-23-41
Trukmė: 2023 m.
Vadovas: dr. Aivas Ragauskas
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys:
Lietuvos Metrikos XVI a. vidurio teismų bylų knygų (LM 239 ir LM 265) publikavimas
Finansavimas: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-LIP-23-18
Trukmė: 2023-2024 m.
Vadovas: dr. Eugenijus Saviščevas
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektas skirtas jau tris dešimtmečius Vilniaus universiteto istorijos fakulteto Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos centro vykdomam Lietuvos Metrikos (toliau – LM) Teismų bylų knygų moksliniam publikavimui ir tyrimui tęsti.
Projekto metu numatome publikuoti dvi XVI a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) valdovo teismo funkcionavimą atspindinčias knygas. Viena iš jų susiklostė LDK teisinės sistemos pagrindu buvus Pirmajam Lietuvos Statutui, o kita – perėjimo prie Antrojo Lietuvos Statuto (1566) sistemos metais. Pastarųjų knygų leidimas prisidės prie nuoseklios publikuotų XVI a. LM teismų bylų serijos sudarymo. Mokslinis knygų aparatas (įvadas, šaltiniotyrinė knygos analizė, asmenvardžių, vietovardžių ir dalykų rodyklės) palengvins tyrėjams darbą su gausiu ir įvairiu knygų turiniu ir prisidės prie LDK istorijos tyrimoų gilinimo.
Iš Vilniaus miesto elito karjeros praeities. Tikroji ir falsifikuotoji miestiečių Bildziukevičių šeimos istorija (XVI a. vidurys–XIX a. pradžia)
Finansavimas: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-LIP-23-15
Trukmė: 2023 m.
Vadovas: dr. Aivas Ragauskas
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Lietuvos miestų elitų karjeros ir bajorystės aktų falsifikavimo kontekstuose knygoje analizuojama vienos žymiausių senojo Vilniaus miestietijos šeimos – katalikų pirklių Bildziukevičių karjera XVI a. vid. – XVIII a. pr. ir šios šeimos istorijos „vagystė“ XVIII a. pab. – XIX a. pr. Tyrime išsamiai atskleidžiama jų genealogija, kapitalo kaupimas ir transformacijos, giminystės ryšiai su vilniečiais Rudaminomis, kitais miestiečiais iš Vilniaus ir Prūsijos ir netgi kunigaikštiškų šeimų atstovėmis, taip pat strategiškai svarbūs ryšiai su didikais katalikais Radvilomis ir kitais. Aptarta Bildziukevičių šeimos istorijos „vagystė“. Jos dėka bendrapavardžiai Radaškonių (Minsko vaivadija) miestiečiai XVIII a. pab. – XIX a. pr., pasitelkę falsifikatorius ir suklastoję daugelį dokumentų, pasisavino vilniečių Bildziukevičių istoriją ir tapo bajorais.
Projekto tikslas - publikuoti mokslinę studiją "Iš Vilniaus miesto elito karjeros praeities. Tikroji ir falsifikuotoji miestiečių Bildziukevičių šeimos istorija (XVI a. vidurys–XIX a. pradžia)".
E. Gudavičiaus monografijos „Mindaugas“ vertimas, publikacijos parengimas ne Lietuvos skaitytojui ir leidimas lenkų kalba
Finansavimas: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-LIP-23-19
Trukmė: 2023 - 2024 m.
Vadovas: dr. Inga Leonavičiūtė
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Prof. Edvardas Gudavičius (1929-2020) paliko didelės vertės ir reikšmės Lietuvos viduramžių tyrimų palikimą. Jo svarba pripažįstama akademinėje bendruomenėje tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų (nors publikavo jis daugiausia lietuviškai). Šiuo požiūriu tarptautinis jo tyrimų pristatymas atrodo toli gražu nepakankamas. Projekto tikslas – išleisti Gudavičiaus monografijos Mindaugas vertimą į lenkų kalbą pripažintoje ir mokslo leidinių publikavimo patirtį turinčioje Lenkijos leidykloje. Projekto idėja – pasiekti kiek įmanoma platesnį mokslininkų ratą santykinai mažomis išlaidomis. Lenkų kalba buvo pasirinkta vertimui, nes ji vis dar vaidina komunikacijos priemonės vaidmenį viduramžių Lietuvos tyrėjų tarpe. Leidimas bus pritaikytas ne Lietuvos skaitytojui, pridedant būtinus įvadus, bibliografiją, komentarus ir paaiškinimus, kartoschemas ir schemą. Gudavičiaus darbas sudomins praeities tyrėjus, nagrinėjančius Lietuvos istoriją, o taip pat ir tuos, kurie domisi Europos viduramžiais. Jos nepastebėtos nepaliks ir istorijos mylėtojai bei entuziastai.
Mindaugas – ilgamečių autoriaus tyrimų vaisius. Knygoje aptariamas mindauginės Lietuvos suvienijimo procesas, valstybės susidarymas, jos vidinis tvirtėjimas ir išorinio pripažinimo pasiekimas, Mindaugo krikštas ir karūnavimas bei tragiška jo valdymo pabaiga. Taigi, tai – knyga, pateikianti Lietuvos valstybingumo pradžios panoramą. Ji turi visus privalumus skleisti žinias apie viduramžių Lietuvą ir atlikti panašų vaidmenį kaip S.C. Rowello monografijos lenkiškasis leidimas (Pogańskie Imperium, 2017).
Mindaugas pirmą ir vienintelį kartą buvo išleistas 1998 m. ir nuo to laiko neišverstas nė į vieną kalbą. Jos vertimas ir leidimas lenkiškai užpildys šią rimtą spragą Lietuvos humanitarinių mokslų pasiekimų tarptautinio pristatymo kontekste. Tuo pačiu bus pagerbtas atminimas įžymaus Lietuvos mokslininko, kurio išugdyti mokiniai dabar sėkmingai dirba įvairiuose praeities tyrimų baruose.