Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės
Finansavimas: Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-VIS-23-13
Trukmė: 2023-2026 m.
Vadovas: doc. dr. Salvijus Kulevičius
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Kultūros paveldas užima išskirtinę vietą šiuolaikinės visuomenės sąrangoje: tai yra vienas svarbiausių visuomenės tapatybių ar savivokos formavimo(si) dėmenų, gali telkti ir konsoliduoti visuomenę, legitimuoti jos socialinę sanklodą ir vertybes. Paveldo ištekliai gali tapti priemone krizių įveikai, tolerancijos įvairovei ir kitų šiuolaikinių vertybių bei kintančių kultūrinių tapatybių įtvirtinimui. Būtent taip paveldas yra traktuojamas pasaulinių (UNESCO) ir europinių (Europos Sąjunga, Europos Taryba) institucijų. Siekdama visuotinio žmogaus teisių, demokratijos įtvirtinimo ir kultūrinės raiškos užtikrinimo, 2005 m. Europos Taryba priėmė Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją (Faro konvencija), kurioje formuluojamos pamatinės žmogaus teisėmis ir europietiškomis vertybėmis grįstos XXI a. paveldosaugos nuostatos, o kaip jos principų realizacijos subjektas yra įtvirtinama paveldo bendruomenės kategorija.
Projekto tikslas – Faro konvencijos kontekste įvertinti paveldo (vietos ir idėjinių) bendruomenių dalyvavimo paveldosaugos procesuose Lietuvoje realijas, problemas, galimybes, jų vaidmenį su paveldo lauku susijusiuose konfliktuose bei pateikti atitinkamas valstybinio (strateginio) ir vietos lygmens rekomendacijas (pasitelkiant sociologinę, komunikacinę, istorinę tyrimų prieigas, paveldosaugos sistemos, konfliktinių ir gerosios praktikos atvejų studijas). Siekiama prisidėti prie lygių galimybių dalyvauti ir reikštis kultūros ir paveldo srityse Lietuvoje, tokį dalyvavimą užtikrinančių prielaidų ir priemonių identifikavimo ir kūrimo, atitinkamos savivokos bendruomenių lygmeniu ugdymo.
Migracija, paveldas ir atsparumas: Lietuvos architektai ir architektūra krizių laikotarpiu 1939–1959 m.
Finansavimas: Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-VIS-23-3
Trukmė: 2023-2026 m.
Vadovas: prof. dr. Marija Drėmaitė
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Istorinis Lietuvos architektūros ir architektų tyrimas skirtas nustatyti kaip ir kokiomis formomis profesionalų (architektų) grupės geopolitinių iššūkių laikotarpiu (1939-1959 m.) išlaikė santykį su savo paveldu (architektūriniu - tiek materialiu, tiek ir nematerialiu) skirtingais prievartinės migracijos etapais ir skirtingose aplinkose (II pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje 1939-1944 m.), emigracijoje į Vakarus (1945-1949 DP stovyklose Vokietijoje ir 1949-1959 JAV) ir vidinės migracijos Lietuvoje, santykyje su imigravusių vadovaujančių architektų veikla (1945-1959 m. Vilniuje).
Taikant simbolinių geografijų teoriją (Peteri 2010) ir remiantis istoriniais pavyzdžiais, analizuojami architektų kaip profesinės grupės veikimo krizinėmis situacijomis būdai ir architektūros paveldo vaidmuo kultūrinės tapatybės atsparumui.
Procesas, istorija, kalbos režimai: 1962 m. parodomųjų Kauno ir Vilniaus nacių talkininkų teismų kilmės ir poveikio rekonstrukcija ir interpretacija
Finansavimas: Mokslininkų grupių projektai (Lietuvos mokslo taryba)
Sutartis: S-MIP-23-60
Trukmė: 2023-2026 m.
Vadovas: dr. Tomas Vaiseta
Būklė: Sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektu siekiama ištirti 1962 m. rudenį dviejuose didžiausiuose sovietų okupuotos Lietuvos miestuose - Kaune ir Vilniuje - vykusius viešus dviejų nacių laikotarpiu veikusių policijos batalionų narių teismo procesus, jų politinę ir ideologinę kilmę, prielaidas ir įtaką visuomenei sovietmečiu. Istorinio ir teisinio tyrimo metu bus analizuojami sovietiniai teismo procesai kaip teisiniai ritualai, kurie turėjo tam tikrą struktūrą ir etapus, dalyvius ir jiems priskirtus vaidmenis, politinę ir ideologinę paskirtį, funkcijas, spektaklį primenančią dramaturgiją ir estetiką. Taip pat bus aiškinamasi šių procesų santykis su istorine tikrove: ar ir ką iš teismo procesų, jų bylų medžiagos galima sužinoti apie 1941-1944 m. vykdytą Holokaustą, kaltinamųjų tikruosius veiksmus ir motyvus, jų, taip pat Holokaustą išgyvenusiųjų žydų ir į teismo procesus įtrauktų liudininkų likimus sovietinės okupacijos metais. Kartu siekiama išanalizuoti sovietinį nusikaltimų tyrimą, kaip ideologinio pasakojimo konstravimo, mechanizmus ir priemones teisinės sistemos transformacijos, sovietinės atminties kultūros kaitos, Eichmanno teismo proceso ir Šaltojo karo kontekstuose. Teismo procesai gali būti matomi tik kaip baigiamasis ideologinio pasakojimo konstravimo etapas, kurio metu sprendžiami ilgalaikiai tikslai ir kartu reaguojama į konkretaus laikotarpio politinius ir ideologinius poreikius.
Past & Future Millet Foodways (MILWAYS)
Finansavimas: Europos mokslinių tyrimų taryba
Sutartis:
Trukmė: 2023 m. -
Vadovas: Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen
Būklė: Vykdomas
Projekto turinys: Projekte MILWAYS naudojant tikrąsias soras (Panicum miliaceum) bus apjungiama didelė geografinė teritorija, kurioje nuo II tūkst. vid. pr. Kr. fiksuojamas ankstyviausias sorų paplitimas Rytų ir Vidurio Europoje nuo pietų iki pat šiauriausios augalų kultivavimo ribos. MILWAYS komanda, pasitelkdama aukštas sorų anglies izotopų vertes, atsirandančias dėl augaluose vykstančios C4 fotosintezės kartu su išskirtiniu miliacino biomarkeriu, žyminčiu tiesioginį sorų vartojimą, tuo pat metu atsižvelgs į klimato pokyčius, žmonių mobilumą, demografines lyties bei amžiaus grupes ir sorų vartojimo pokyčius istoriniais laikais.