Knygoje analizuojama pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsižvelgiant į visus šio reiškinio įvairavimus XIV–XVI a. nevienalytėje valstybėje. Pilis suvokiama ir interpretuojama diachroninėje ir sinchroninėje europinėje lyginamojoje perspektyvoje atsispiriant nuo teritorijos, visuomenės ir valdžios. Pilis čia iškyla kaip ilgos trukmės reiškinys, integruotas į vienalaikių įvykių ir procesų grandinę.
Dr. Vytautas Volungevičius: "Parašiau knygą apie pilį ir pilis, bandydamas aprėpti visumą išsaugant detalės vienkartiškumą. Siekiau susieti visuomenės viršūnę ir dugną, nes nėra vieno be kito. Pilis man – viso Viduramžių gyvenimo branduolys, įtampos laukas, – laikais, kai dar nebuvo skiriama galia ir valdžia, pavaldumas ir priklausomybė, teritorija ir erdvė. Čia galima prisiliesti prie žmogaus judėjimo erdvėje, jo sąlyginės laisvės, pavaldumo ir sąlygų, kuriomis jis gyveno. Knygoje individai ir visuomenė – nuo Vytauto Didžiojo iki tūlo Vaskos ir Ivaškos – susiejami su juos kasdienėje erdvėje supančiais daiktais."
Prof. Edvardas Gudavičius: "Šiandien skaitau lietuvių medievisto monografiją, kurioje siekiama einšteiniškai sukabinti erdvę ir laiką, išdėstančią paradigminės vertės pilies koncepciją. Čia klausimas pradedamas svarstyti nuo jo genezės, o nauja šioje knygoje yra viskas. Knyga parašyta ne taip, kaip reikėdavo mano jaunystėje, nes dabar istorijos mokslas ne toks. Volungevičiaus veikalas atveria visiškai naują tyrimų kryptį."