prof. dr. Marija Drėmaitė

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Marija Drėmaitė, ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022.
• Marija Drėmaitė, Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017.
• Marija Drėmaitė, Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 2016.
• Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė, Architektūra sovietinėje Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012.

Šaltinių publikacijos:

• Lithuanian Architects Assess the Soviet Era: 1992 oral history tapes, eds. John V. Maciuika and Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas in collaboration with Vilnius University, 2020.

Straipsniai:

• Marija Drėmaitė, Defining the Attributes for Modernist Urban Heritage: The Case of Kaunas 1919-1939, Architecture of Optimism", in: Buildings, 2023, 13, 196, https://doi.org/10.3390/ buildings13010196  
• Marija Drėmaitė, Co-operative Housing in Lithuania as a Field of Architectural Experimentation (1960s–1980s), ABE Journal, 20, 2022, https://doi.org/10.4000/abe.13188 
• Marija Drėmaitė, Housing-based Urban Planning and New Housing Standard in Vilnius, 1919–1939, Architecture and Urban Planning, Vol. 18, Issue 1, pp. 139–147, https://doi.org/10.2478/aup-2022-0014
• Marija Drėmaitė, Reclaiming Identity: The Postmodern Turn in the Vilnius Architecture of the 1980s. City History, Culture, Society, 1 (13), 234–251. https://doi.org/10.15407/mics2022.01.234
• Marija Drėmaitė, Dream factories revisited. Post-war industrialisation in the Nordic and Baltic countries 1945-1990, Fabrik & Bolig. The industrial heritage of the Nordic Countries, Copenhagen: The Danish Society for the Conservation of Industrial Heritage, 2020, p. 5-19. 
• Marija Drėmaitė, Problem integralności w adaptacji powojennego modernizmu do współczesnych celów - doświadczenia Litwy i państw bałtyckich, Modernizm w Europie - modernizm w Gdyni, t. 7, Architektura XX wieku zachowanie jej autentyzmu i integralności w Gdyni i w Europie = Architecture of the 20th century. Preservation of its authenticity and integrity in Gdynia and Europe / redakcja: Maria Jolanta Saltysik, Marek Stępa, 2020, p. 99–106.
• Marija Drėmaitė, "Migrant modernists: The making of national architects in Lithuania in the 1930s and their survival strategies in the 1950s", in: Journal of Modern European History, 2020, https://doi.org/10.1177/1611894420943041
• Marija Drėmaitė, "Symbolic geographies, Nordic inspirations, and Baltic identities: Finnish impact on the formation of the postwar modernist architecture in Lithuania during the state socialist period", in: Architectural Research in Finland (ARF), 2020, vol. 4, no. 1, p. 21–35, https://doi.org/10.37457/arf.84565
• Marija Drėmaitė, "Baltic mikroraions and kolkhoz settlements within the Soviet architectural award system", in: The Journal of Architecture, 2019, 24:5, p. 655–675, https://doi.org/10.1080/13602365.2019.1670717
• Marija Drėmaitė, "The Exceptional Design of Large Housing Estates in the Baltic Countries", in: Housing Estates in the Baltic Countries, eds. Hess D., Tammaru T., The Urban Book Series. Springer, Cham, 2019, p. 71–93 (https://doi.org/10.1007/978-3-030-23392-1_4)
• Marija Drėmaitė, "Bringing Bauhaus Modernism to Lithuania: Vladas Švipas life and influence", in: Dust & data. Traces of the Bauhaus across 100 years, ed. Ines Weizman, Leipzig: Spector books, 2019, p. 436–453, https://spectorbooks.com/dust-data
• Marija Drėmaitė, “Vilnius. A Baroque City”: Changing Perceptions of the Baroque Heritage during the Twentieth Century, RIHA Journal Special Issue “Prekäre Vergangenheit? Barockforschung im östlichen Mitteleuropa unter den Bedingungen des Sozialismus”, eds. Michaela Marek (†) and Eva Pluhařová-Grigienė, 2019, https://doi.org/10.11588/riha.2019.1.70040

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• NuSPACES: Communities, Materialities and Locations of Nuclear Cultural Heritage”, Joint-Programming Initiative on Cultural Heritage and Global Change (JPI CH), project leader Kingston University London (United Kingdom), https://www.heritageresearch-hub.eu/project/nuspaces/ , 2021–2024, Member of the Advisory Board.

• “Nordic Industrial Heritage Culture in the 2020s”, The Joint Committee for Nordic research councils in the Humanities and Social Sciences (NOS-HS), project leader University of Gothenburg, https://nos-hs.org/projects/ , 2021–2022, researcher.

Nacionaliniai projektai:

• Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 m.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: projekte analizuojami Vilniaus sociotopografiniai pokyčiai 1870–1940 m. pritaikant urbanistinės erdvės struktūravimo teorinį (sektorių) modelį. Projektas praplečia Lietuvos miestų istorinių tyrimą lauką ir užtikrina Vilniaus infrastruktūros tyrimų kompleksinį tęstinumą. Toks tyrimas leis naujai interpretuoti žinomus faktus ir į Lietuvos miestų tyrimų kontekstą įvesti naujus šaltinius, ištirti Vilniaus būsto ir jo formų kaitą miesto plėtros kontekste.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: kolektyvinės monografijos rengimas Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje,  Vilnius: LAPAS, 2021.

Veikla projekte: Vadovė.

• Architektūros kritikos dirbtuvės

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto rezultatai: 
1) Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p.  [Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.]
2) Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. [Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p.]

Veikla projekte: Vadovė.

• Sovietų kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Vykdytojas: Vilniaus dailės akademija.

Projekto rezultatai: Parodos katalogas: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974): parodos katalogas, sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014. 

Veikla projekte: Tyrėja.

• Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje

Veikla projekte: Stažuotoja.

• The urban modernity of the Nordic-Baltic societies

Vykdyta: 2010–2012.

Projekto rezultatai: Survival of Modern: from Cultural Centres to Planned Suburbs, editors Claes Caldenby and Ola Wedebrunn, Copenhagen: The Royal Danish Academy of Fine Arts, School of Architecture, 2013.

Veikla projekte: Tyrėja

Kviestiniai pranešimai

• 19 September 2021, Invited lecture “Architecture of Optimism: Building a Modern Capital City in Kaunas, 1919–1939”, program Exercising Modernity: Understanding the Legacy of Modernity, Pilecki Institut, Berlin, Germany, https://www.facebook.com/watch/live/? ref=watch_permalink&v=565133091459036

• 27 October 2018, Keynote lecture “Symbolic Geographies. Nordic Inspirations. Baltic Identities”, 10th Architectural Research Symposium, Aalto University, Department of Architecture, Helsinki, Finland, https://blogs.aalto.fi/atut2018/2018/10/18/meet-our-keynote-speakers/

• 30 January 2018, invited lecture “Baltic Modernism in the Context of the Soviet Architectural Awards”, Edinburgh College of Arts, University of Edinburgh, UK, https://www.eca.ed.ac.uk/event/architectural-history-and-theory-seminar-baltic-modernism-context-soviet-architectural-awards

• 28-30 September 2016, plenary lecture “Long Life of the Socialist Modernism in the Baltic States”, The 6th Baltic Sea Region Cultural Heritage Forum: From Postwar to Postmodern, Kiel University, http://samla.raa.se/xmlui/handle/raa/10997

Vadovavimas doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Rugilė Puodžiūnienė, Nekilnojamojo kultūros paveldo verčių apsaugos problematika urbanizacijos kontekste: Baltijos šalių atvejis, 2022–2026.
• Vigilija Pilkauskienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2017–2023.
• Viktorija Kurienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2022.
• Matas Šiupšinskas, Kolektyvinio sodo fenomenas: Lietuvos atvejis, 2021.
• Viltė Janušauskaitė, Urbanistinio paveldo apsauga sovietinėje Lietuvoje: idėjos ir praktika, 2019.
• Karolis Kučiauskas, Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932–1956 m.), 2016.

Doktorantų mokyklos vadovė, Vilnius, “Mass Housing as a Heritage Site: methodology”, in the framework of the COST Action 18137 “European Middle Class Mass Housing”, 8-10 June, 2022, Vilnius University, https://www.if.vu.lt/naujienos1/1826-vilnius-training-school

Ekspertinė veikla

• Jungtinio programavimo iniciatyvos Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai (JPI CH)

Eksperto veikla: mokslinės tarybos narė, 2020–2023 https://www.heritageresearch-hub.eu/homepage/joint-programming-initiative-oncultural-heritage-homepage/joint-programming-initiative-on-cultural-heritage-about/

• Europos Komisija

Eksperto veikla: bendrosios programavimo iniciatyvos (FP7) kultūros paveldo programos JPI Heritage Plus ekspertė, 2017.

• Kultūros paveldo departamentas

Eksperto veikla: Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programos ekspertė, 2014–2015, 2006–2008.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: ekspertė (humanitariniai ir socialiniai mokslai), nuo 2010.

• Pirmoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie KPD

Eksperto veikla: narė, nuo 2006.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Architecture and Urban Planning

Institucija: The bi-annual Scientific Journal of Riga Technical University, De Gruyter Open

Veikla: Redakcinės kolegijos narė, nuo 2017.

Taikomieji tyrimai

• Neįgyvendintas Vilnius (su Rasa Antanavičiūte), Vilnius: Lapas, 2021.
• Architektūros gidas (bendraautorė), Vilnius: Lapas, 2020.
• Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m., sudarytoja Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
• Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon, 1918–1940, ed. Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
• Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018.
• Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018.
• Vilnius 1900– Architektūros gidas, sud. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
• Vilnius 1900–2016. An Architectural Guide, ed. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
• Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf02/modernizmas-%E2%80%93-tarp-nostalgijos-ir-kritiskumo
• Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/123
• Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė,Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-04/maistaujantisoportunizmas
• Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/252

Apdovanojimai ir įvertinimai

• Šv. Kristoforo apdovanojimas

Institucija: Vilniaus m. savivaldybė.

Suteikta: Už Vilniaus miesto puoselėjimą ir garsinimą, 2021.

• Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: 2017.

• Vaclovo Sidzikausko premija

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Suteikta: Už istorijos mokslo tyrimus, 2017.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Industrinės visuomenės kultūra;
• Moderniosios dailės istorija XIX–XX a.

 Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Architektūros ir urbanistikos paveldo apsauga;
• Paveldo sampratos plėtra (su doc. dr. S. Kulevičiumi).