ITKI katedros darbuotojai

Monografijos, studijos:

Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totorių istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021.
Tamara Bairašauskaitė, et al., 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą: kolektyvinė monografija, sud. Tamara Bairašauskaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, p. 37–92.
Tamara Bairašauskaitė, Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
Tamara Bairašauskaitė, Egdūnas Račius, Part I. Early Settlements: 1: Lithuania, Muslim Tatar Minotities in the Baltic Sea Region, ed. by Ingvar Svanberg and David Westerlund, Leiden: Brill, 2016, s. 21–45.
Tamara Bairašauskaitė, et. al., Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, 8, d. 1, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 179–243, 307–468.
Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.
Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2003.
Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996.

Šaltinių publikacijos:

Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, Atsiminimai, sud. T. Bairašauskaitė, J. Sikorska-Kulesza, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, papildytas ir pataisytas leidimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019.
Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria „Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)“, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.

Sudaryti leidiniai:

Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках / Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.
Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje/ Turks' history and culture in Lithuania/ История и культура тюрков в Литве: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 11), sud. Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.
Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 6), sud. Tamara Bairašauskaitė, Halina Kobeckaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.

Straipsniai:

Tamara Bairašauskaitė, Įtampų slopintojas vel teisėjas vel valdininkas: taikos tarpininkas pobaudžiaviniame kaime, in: Lietuvos istorijos studijos, 2023, t. 51, p. 22–42.

Tamara Bairašauskaitė, Valdžios, dvaro ir kaimo akistata panaikinus baudžiavą: 1861–1862 m. įvykiai Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose, in: Lituanistica, 2023, t. 69, nr. 1(131), p. 33–55.

Tамара Байрашаўскайце, Сям'я Ямантаў у паўстанні 1863-1864 гг. і «лісты з-пад шыбеніцы» Канстанціна Каліноўскага, Лiтва – Беларусь, Дыялог пра мiнулае, складальнiк Альвiдас Нiжантайцiс, Вильнюс, 2023, с. 122–157.

Tamara Bairašauskaitė, Problem autorstwa XVII-wiecznego paszkwilu Alfurkan Tatarski: wątpliwości i ustalenia, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 8, 2022, s. 205–215.

Tamara Bairašauskaitė, Dusetų dvaro transformacija XVI–XIX a., in: Istorija, t. 127, nr. 3, 2022, p. 5–26.

Tamara Bairašauskaitė, “The Rigths and Privileges of the Polish-Lithuanian Nobility: A Benchmark for the Russian Empire‘s Legislation of the Latter Half of the Eighteenth and Early Nineteenth Century”, in: The Polish-Lithuanian Commonwealth. History, Memory, Legacy, edited by Andrzej Chwalba and Krzysztof Zamorski, New York and London: Routledge, 2021, s. 292–303.
Tamara Bairašauskaitė, „Dvarininkės savarankiškumo intencija: Apolinaros Žabaitės-Pliaterienės atvejis“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2021/2, Vilnius, 2021, p. 55–81.

Tamara Bairašauskaitė, „Privati korespondencija kaip bajorų šeimos istorijos šaltinis: Bialozorų, Končų ir Römerių atvejis (XIX a. 3–9 dešimtm.)“, in: Istorijos šaltinių tyrimai 7, sud. Artūras Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, s. 207–235.

Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o życiu i twórczości Jerzego Ręczyńskiego, autora poematu “Dziewica Litwy Emilia Plater””, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 6, 2020, s. 197–220.

Tamara Bairašauskaitė, “Consideration of the project of the abolition of serfdom at the dietine in the Vilno governorate in 1817”, in: The 7th International Scientific Conference of the Faculty of Law of the University of Latvia, Legal Science: Functions, Signoficance ant Future in Legal Systems I, 16–18 October 2019, Riga, Collected conference papers, Riga, 2019, p. 18– 24.

Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o wydawaniu przez dwóch filomatów i jednego Tatara Koranu w przekładzie na język polski”, in: Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku, ed. Joanna Kulwicka-Kamińska i Czesław Łapicz, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019, s. 85–96.

Tamara Bairašauskaitė, „Adomo Krescencijaus Gabrieliaus Lopacinskio genealogijų dirbtuvė (XIX a. septintasis-devintasis dešimtmetis)“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2019/2, Vilnius, 2019, p. 113–136.

Tamara Bairašauskaitė, „Bajorystės patikrinimas ir Lietuvos bajorų genealoginis sąjūdis XIX a. pirmojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2018/2, Vilnius, 2018, p. 79–110.

Tamara Bairašauskaitė, “Materiały tatarskie w zbiorach Władysława Syrokomli vel Ludwika Kondratowicza”, in: Rocznik Lituanistyczny, Tom 3. Rok 2017, Warszawa, 2018, s. 223–237.

Tamara Bairašauskaitė, “Kobieta samotna: pamiętnik i korespondencja Kazimiery Białłozorówny-Tańskiej z lat 40-80 XIX wieku”, in: Polskie dziewiętnastowieczne pamiętniki i listy z Ziem Zabranych – rola i miejsce w badaniach historycznych, red. Wiesław Caban i Lidia Michalska-Bracha, Warszawa: UJK-DiG, 2017, s. 451–462.

Tamara Bairašauskaitė, “Dwór, wieś i urzędnik w walce o ziemię w czasie reformy uwłaszczeniowej na Litwie i Białorusi w latach 1863–1865”, in: Wolni i uwłaszczeni. Chłopi a przemiany społeczno-gospodarcze i polityczne w Europie Wschodniej w XIX i na początku XX wieku , pod red. Doroty Michaluk, Ciechanowiec, 2017, 17–32.

Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2015/2, Vilnius, 2016, p. 59–81.

Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių ekonominės ir socialinės minties trajektorijos: rašytinis Antano Medekšos palikimas“, in: Archivum Lithuanicum, 18, 2016, p. 303–336.

Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag w związku z mitem obrony ziemi przez ziemiaństwo kresowe w drugiej połowie XIX wieku”, in: Szlachta i ziemiaństwo na pograniczach kulturowych Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, red. D. Michaluk, K. Mikulski, Warszawa: DiG, 2016, s. 129–138.

Tamara Bairašauskaitė, “Budzenie się tożsamości narodowej. Georgij Józefowicz i jego szkic o Tatarach litewsko–polskich z końca XIX wieku”, in: Tożsamość – pamięć historyczna – idee. Przemiany narodowościowe i społeczne na Litwie i Białorusi w XIX i na początku XX wieku, pod red. D. Michaluk, Warszawa: DiG, 2016, s. 143–164.

Tamara Bairašauskaitė, “Во имя спасения дворянского сословия? Создание родовых союзов в конце XIX – начале XX века”, in: Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: LII leidykla, 2015, с. 176–193.

Tamara Bairašauskaitė, “Vilna Jewish Community in the General Population Census (End of the Eighteenths Century and Beginning of the Nineteenths Century)”, in: Kwartalnik Historii Żydów / Jewish History Quarterly, 2015, nr 2 (254), s. 247–267.

Tamara Bairašauskaitė, „Dvaro, sentikių ir „amžinųjų činšininkų“ santykiai žemės dalybose XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 2 (100), p. 87–101.

Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvaro ir laisvųjų žmonių santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 1 (99), p. 1–21.

Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvarininkų ir dvarų valstiečių nuosavybės santykiai panaikinus baudžiavą (XIX a. 7–8 deš.)“, in: Lituanistica, 2014, t. 60, nr. 3 (97), p. 145–167.
Tamara Bairašauskaitė, “Татарское землевладение в Виленской губернии во второй половине XIX – начале XX века”, in: Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje, sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014, p. 43–72.
Tamara Bairašauskaitė, “Институт предводителей дворянства в западных губерниях Российской империи во второй половине XIX в. – начале XX в. (Виленская и Ковенская губернии)”, in: Białoruskie Zeszyty Historyczne, t. 41, Białystok, 2014, s. 67–92.
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių sudėtis Kauno ir Vilniaus gubernijose XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, nr. 1 (91), p. 9–23.
Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 32, p. 84–98.
Tamara Bairašauskaitė, „Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8–9 dešimtmečiai“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2012/1, Vilnius, 2013, p. 84–98.

Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvalda XIX a. 8-ajame dešimtmetyje – 1905 m.: Kauno ir Vilniaus gubernijos“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 3 (89), p. 227–247.
Tamara Bairašauskaitė, „Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX a. sandūra“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 539–567.

Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 2 (88), p. 103–122.

Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 30, p. 68–84.

Tamara Bairašauskaitė, „Tapatybė ir identifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2011, 2012, t. 2, p. 51–68.

Tarptautiniai projektai:

Atimtų žemių lenkų autorių atsiminimai ir laiškai (Lietuva, Baltarusija, Ukraina) 1795–1918 m.

Finansavimo šaltinis: Lenkijos mokslo ir aukštųjų studijų ministerija.

Programa: Narodowy Program Rozwoju Humanistyki.

Vykdyta: 2016–2017.

Vadovas: prof. habil. dr. Wiesław Caban (Jano Kochanowskio universitetas Kielcuose).

Projekto tikslas: S. Römerio atsiminimų rengimas spaudai.

Projekto rezultatas: publikacija Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria “Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)”, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.

Veikla projekte: Tyrėja.

Abiejų Tautų Respublikos bajorų tradicijos irimas istorinėje Lietuvoje XIX a. – XX a. pr.

Finansavimo šaltinis: Lenkijos mokslo ir aukštųjų studijų ministerija.

Programa: Narodowy Program Rozwoju Humanistyki.

Vykdyta: 2012–2015.

Vykdytojas: Lenkijos istorijos draugija.

Vadovai: prof. dr. habil. Krzysztof Mikulski (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje), prof. habil. dr. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje).

Projekto tikslas: tirti Lietuvos bajorų reakciją į modernėjančios visuomenės iššūkius XIX a.

Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Tyrėja.

Nacionaliniai projektai:

Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Visuotinė dotacija (Europos Sąjungos fondų lėšos).

Vykdyta: 2013.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovė: dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (Vilniaus Universitetas).

Projekto tikslas: Vilniaus žydų bendruomenės tyrimas remiantis XVIII a. pab.–XIX a. pr. gyventojų surašymu.

Projekto rezultatas: straipsnis užsienio recenzuojamame mokslo leidinyje.

Veikla projekte: Tyrėja.

Lietuvos tradicinio elito tapatybės XIX a. pab.–XX a. pr.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Mokslininkų grupių projektai.

Vykdyta: 2011–2012.

Vykdytojas: Lietuvos istorijos institutas.

Projekto tikslas: tirti imperinės luominės visuomenės tradicinės elito grupės: bajorai žemvaldžiai, Romos katalikų dvasininkai, pirkliai, jų identifikacija imperinėje politikoje, kolektyvinė tapatybė ir įvaizdis visuomenėje.

Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Vadovė.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

Laurynas Giedrimas, Žemaitijos gyventojų namų ūkis XVIII a. pab.–XIX a. I pusėje: lyginamoji parapijų analizė, 2021–2025.

Laurynas Kudijanovas, XX a. pirmosios pusės Oriento kultūrų vaizdiniai Lietuvoje, 2021–2025.

Daiva Milinkevičiūtė, Imperatoriškojo Vilniaus universiteto (1803–1832) profesorių ir adjunktų kolektyvinė biografija, 2020-09-30.

Monika Šipelytė, Šveicarijos lietuvių politinė ir diplomatinė veikla 1915–1919 m. Lietuvos valstybingumo klausimu, 2019-10-11.

Juozapas Paškauskas, Laisvalaikio kultūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, 2017-09-28.

Olga Mastianica, Moterų švietimo reikšmės Lietuvos visuomenei. XVIII a. pab.–XX a. pr., 2011 m.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

Aelita Ambrulevičiūtė, Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje [Beginning of the Consumer Society in Lithuania in the 2nd Half the 19th – early 20th Centuries], 2012–2013.

Užsienio šalių leidiniai:

Zapiski z Pogranicza

Institucija: Varmijos Mozūrų universitetas Olštyne (Lenkija).

Veikla: redaktorių kolegijos narė (nuo 2015 m.).

Meritum

Institucija: Varmijos Mozūrų universitetas Olštyne (Lenkija).

Veikla: redaktorių tarybos narė (nuo 2014 m.).

Lietuvos institucijų leidiniai:

Istorija

Institucija: Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva, Kaunas).

Veikla: redakcinės kolegijos narė (nuo 2017 m.).

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2021)

Institucija: Lietuvos valstybė.

Suteikta: už aktyvius Lietuvos istorijos tyrimus, mokslo sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėjimą.

Šv. Kristoforo statulėlė (kartu su kitų disciplinų mokslininkais)

Institucija: Vilniaus miesto savivaldybė.

Suteikta: už atskleistas 1863–1864 m. sukilimo paslaptis (2019).

Aukso Garbės ženklas „Už nuopelnus“ (2017)

Institucija: Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Suteikta: už Lietuvos totorių istorijos ir kultūros puoselėjimą.

doc. dr. Salvijus Kulevičius

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

tel. +370 614 74265

el. paštas

Moksliniai interesai:

kultūros paveldo teorija;
paveldosaugos istorija;
kultūros paveldas ir atmintis.

Biografija:

2001 m. baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas (Šiaulių universitetas), 2002 m. paveldosaugos specialiąsias profesines studijas (Šiaulių universitetas), 2005 m. paveldosaugos magistro studijas (Vilniaus universitetas), 2010 m. apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją (tema „Lietuvos paveldosaugos idėjiniai modeliai ir jų raiška praktikoje sovietmečiu“, Vilniaus universitetas). 2001–2005 m. dirbo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje kultūrologu. Nuo 2009 m. dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete: nuo 2012 m. prodekanas, nuo 2016 m. docentas.

Įvairių ekspertų komisijų narys: Saugomų teritorijų konsultacinė taryba (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2016–2019), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, nuo 2019), Valstybinė kultūros paveldo komisija (deleguotas Lietuvos Respublikos Prezidento, nuo 2019) ir kt.

Įvairių kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos projektų vadovas, iniciatorius, vykdytojas.

Tinklai:

Monografijos, studijos:

Rūta Šermukšnytė et al., Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 78–91 („Dvarų paveldas ir muziejai: transformacijos link“) = Рута Шермукшнітє, etc., У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни, Вільнюс: Vilnius University Press, 2019, p. 85–99.
Inga Arlauskaitė Zakšauskienė et al., Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 57–115 („Vieta“).
Jūratė Kavaliauskaitė et al., Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia: kolektyvinė monografija, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 185–213 („Per praeities palikimą į ateitį: visuomeninio paveldosaugos judėjimo virsmai sąjūdžio išvakarėse“).

Duomenų bazės:

Zenonas Baubonis et al., Lietuvos malūnai, [prieiga internetu], in: https://www.malunai.lt, [2022-05-30].

Straipsniai:

Salvijus Kulevičius, “In the Traps of the Soviets: Soviet World War II Military Burial Sites in Lithuania. The Genesis”, Trimarium. The History and Literature of Central and Eastern European Countries, 2023, t. 4, p. 11–46.

Salvijus Kulevičius, „Paveldo industrija, arba lietuviški dvaro vaizdiniai XXI amžiuje“, Lietuvos istorijos studijos, 2022, t. 50, p. 130–145.

Salvijus Kulevičius, “Country House Collections and Museums in Lithuania: A Tale of Cultural Appropriation”, in: Country House Collections: Their Lives and Afterlives, eds. Terence Dooley, Christopher Ridgway, Dublin: Four Courts Press, 2021, p. 270–283.
Salvijus Kulevičius, “Superseded Reality: The Reconstruction of Manor Parks in Soviet Lithuania”, in: Heritage and Environment: The 5th Heritage Forum of Central Europe, eds. Agata Wąsowska-Pawlik, Jacek Purchla, Kraków: International Cultural Centre, 2021. p. 101–122.
Salvijus Kulevičius, „Būtis paveldu: istorinių dvarų parkų vaizdiniai sovietinėje Lietuvoje“, in: Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 88–89), sud. Rūta Janonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, p. 189–214.
Salvijus Kulevičius, “Instruments of Propaganda: The Burial Places of the Soviet Soldiers of the Second World War in Lithuania. Old and New Trends”, in: Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурнi студii, 2017, vol. 4, no. 1, p. 1–8.
Salvijus Kulevičius, “The Second Life of Castles: Memory and Reconstruction of Historic Castles in Modern Lithuania”, in: Schlösser und Herrenhäuser der Ostseeregion. Bausteine einer europäischen Kulturlandschaft / Castles and Manor Houses in the Baltic Sea Region. Components of an European Cultural Heritage, Hgg. Kilian Heck, Sabine Bock, Jana Olschewski, Schwerin: Thomas Helms Verlag, 2017, p. 147–179.
С. Кулявичюс, „Зарождение региональной «политической памяти» в XXI веке: Жямайтийский случай“, in: Национальные культуры в межкультурной коммуникации, ч. 1: Социально-исторические и психолого-педагогические аспекты межкультурного взаимодействия, Минск: Белорусский государственный университет; Колорград, 2016, p. 241–252.
Salvijus Kulevičius, “Nature and Mission of Heritage in Modernity: Impacts of Nationalism”, in: Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурнi студii, 2015, vol. 2, no. 1, p. 3–8.
Salvijus Kulevičius, „Kurtuvėnų krašto padavimai arba kelios pastabos kultūrinės atminties tema“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2014, t. 19, p. 207–225.
Salvijus Kulevičius, “In Search for Cultural Heritage Authenticity Definition: History and Current Issues”, in: Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурнi студii, 2014, vol. 1, no. 1, p. 1–6.
Салвиюс Кулявичюс, „Наследие и память: тенденции реконструкции культурного наследия в Литве советского периода“, in: Vēsture: avoti un cilvēki, 2014, t. 17, p. 196–206.
Salvijus Kulevičius, „Antrasis pilių gyvenimas: istorinių pilių atmintis ir rekonstravimas modernioje Lietuvoje“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2013, t. 16, p. 183–205
С. Кулявичюс, „Методы реконструкции исторических замков в Литве: общественные оценки“, in: Замкi, палацы i сядзiбы ȳ кантэксце еȳрапейскай культуры: зборнiк навуковых артыкулаȳ, Мiнск: Музей «Замкавы комплекс «Мір»; Медысонт, 2013, p. 97–103.
Salvijus Kulevičius, „Žemaičių tapatumo vingiai XXI a.: savos praeities ir paveldo paieškos“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2012, t. 14, p. 224–245.
Salvijus Kulevičius, „Kultūros paveldo restauravimo principai sovietinėje Lietuvoje: idėjinės kryptys ir jų raiška“, in: Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sud. Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, p. 203–217.

Salvijus Kulevičius, „Reliatyvistinė paveldosaugos samprata: prielaidos, principai, galimybės“, in: Lietuvos istorijos studijos / Studies of Lithuania’s History, 2009, t. 24, p. 150–166.
Salvijus Kulevičius, „Kultūros paveldo autentiškumas: reliatyvistinė perspektyva“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla. Vieno požiūrio likimas (specialusis Lietuvos istorijos studijų leidinys, t. 4), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 147–182.
Salvijus Kulevičius, „Japonijos paveldosaugos savitumai“, in: Kultūros paminklai, 2005, t. 12, p. 136–152.

Tarptautiniai projektai:

Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos / Музей как пространство полилога доминирующих и альтернативных нарративов: от теории к практике

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija.
Programa: Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa.
Vykdyta: 2018–2019.
Vykdytojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“.
Vadovai: doc. dr. Rūta Šermukšnytė (Vilniaus universitetas); prof. dr. Polina Verbicka (Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“).

Projekto tikslas: Atlikti Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis šia analize atskleisti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, išryškinti dominuojančius ir alternatyvius jiems muziejinius pasakojimus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, remiantis šiuolaikinių muziejinių pasakojimų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys // У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019), rekomendacijos, mokymų Lietuvos ir Ukrainos muziejininkams ciklas.

Veikla projekte: Tyrėjas.

Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis / Православні та унійні спільноти у Великому князівстві Литовському: історія, культура, пам’ятьem>

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba; Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija.

Programa: Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa.

Vykdyta: 2016–2017.

Vykdytojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Ukrainos katalikiškasis universitetas.

Vadovai: doc. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas), Ihor Skočilias (Ukrainos katalikiškasis universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno atveju, viešajame intelektualiniame Lietuvos ir Ukrainos kultūrinės atminties diskurse aktualizuoti unikalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytų krikščionybės (stačiatikybės ir unitų) kultūrinį palikimą ir atlikti jo tyrimus.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas / На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017).

Veikla projekte: Projekto koordinatorius.

Nacionaliniai projektai:

Tyrimų centras „(Post)autoritariniai kraštovaizdžiai“

Finansavimo šaltinis: LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vykdyta: 2023–2027.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Tyrimų centro „(Post)autoritariniai kraštovaizdžiai“ pagrindinis tikslas – iš istorijos, filosofijos, geografijos, sociologijos ir paveldo perspektyvų tirti XX amžiaus kultūrinius kraštovaizdžius ir autoritarinių bei postautoritarinių visuomenių sąveiką su aplinka. Numatomos keturios tarpdisciplininių tyrimų kryptys: 1) Ekosocialinių idėjų tyrimai; 2) XX amžiaus (post)autoritarinių valstybių kultūrinio kraštovaizdžio tyrimai; 3) (Post)autoritarinių visuomenių ekosocialinės raidos tyrimai; 4) (Post)autoritarinių visuomenių atminties ir paveldo tyrimai. Tyrimų centro veikla prisidėtų prie kultūrinių kraštovaizdžių ir jų istorinės transformacijos, jai įtaką dariusių politinių ir kitų veiksnių suvokimo, prie atsparios visuomenės kūrimo per sąmoningesnį santykį su aplinka.

Projekto rezultatai: Mokslo publikacijos; mokslo renginiai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste.

Vykdyta: 2023-2026.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovas: doc. dr. Salvijus Kulevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Įvertinti bendruomenių dalyvavimo paveldosaugos procesuose realijas, problemas, galimybes ir pateikti su paveldo bendruomenių formavimusi ir įsitvirtinimu Lietuvoje susijusias rekomendacijas. Tikimasi prisidėti prie lygių galimybių dalyvauti ir veikti kultūroje ir pavelde stiprinimo, bendruomenių paveldosauginio sąmoningumo ir paveldosauginių gebėjimų ugdymo. Projekto akiratyje – vietos, idėjinės ir kitos bendruomenės, veikiančios pavelde, besinaudojančios paveldu, puoselėjančios jį ar turinčios noro ir potencialo veikti šiame lauke. Siekis – įvairiems visuomenės iššūkiams ir krizėms atsparesnės, tvaresnės ir atviros paveldo bendruomenės.

Projekto rezultatai: Rekomendacijos; mokymai; mokslo straipsniai.

Veikla projekte: Projekto vadovas.

Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Reikminių tyrimų projektai.

Vykdyta: 2015–2016.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovas: doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacijas susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016); rekomendacijos; specialistų mokymai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa.

Vykdyta: 2009–2011.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Vadovė: doc. dr. Aina Ramonaitė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis socialinių tinklų teorija rekonstruoti daugiaplanę Sąjūdžio tinklinę struktūrą ir atskleisti tinklo formavimosi, plėtros ir gyvybingumo mechanizmus. Tyrime siekiama ištirti socialines organizacines Sąjūdžio prielaidas, t.y. atsakyti į klausimą, kokių socialinių tinklų pagrindu susiformavo Sąjūdis, kaip buvo įmanoma šių skirtingomis tapatybėmis grįstų tinklų tarpusavio sąveika ir kokiu būdu tuo metu įvyko neįtikėtinai spartus jų aktyvizavimas ir plėtra.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia (Vilnius: Baltos lankos, 2011).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotėms

Tarptautinė konferencija Historical and Cultural Heritage: Problems of Preservation and Popularization, organizuota Nacionalinio universiteto „Lvovo Politechnika“ (Ukraina), 2014, Lvovas (Ukraina). Pranešimo tema: „В поисках дефиниции аутентичности культурного наследия: история и современные проблемы“.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Prisideda prie Lietuvos dalyvavimo UNESCO veikloje ir UNESCO konvencijų, rekomendacijų nuostatų, programų ir projektų tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.
Eksperto veikla: Komisijos narys, nuo 2021.

Valstybinė kultūros paveldo komisija

Institucija: Lietuvos Respublikos Seimas.Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.
Eksperto veikla: Komisijos narys (deleguotas Lietuvos Respublikos Prezidento), nuo 2019.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija

Institucija: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Prisideda prie ilgalaikės tęstinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir teikia kultūros ministrui ir kitoms institucijoms išvadas, siūlymus ir rekomendacijas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos strateginio planavimo ir kitais su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusiais klausimais.
Eksperto veikla: Komisijos narys (deleguotas Kultūros ministerijos), nuo 2019.

Duomenų bazė „Lituanistika“

Institucija: Lietuvos mokslo taryba.
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lituanistinės tematikos publikacijų (istorijos, paveldosaugos sritys) mokslinio lygio vertinimas.
Eksperto veikla: Ekspertas, nuo 2017.

Taikomieji projektai:

Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produkto plėtra Lietuvoje ir Pietų Latvijoje (Military Heritage II)

Finansavimo šaltinis: Europos regioninės plėtros fondas (Europos Sąjunga).

Programa: INTEREG VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Vykdyta: 2024–2025.

Vykdytojas: Latvijos kaimo turizmo asociacija; Lietuvos kaimo turizmo asociacija; Latgalos regiono turizmo asociacija; Žiemgalos planavimo regionas; Žemaitijos nacionalinis parko direkcija.

Vadovas: Asnāte Ziemele (Latvijos kaimo turizmo asociacija).

Projekto tikslas: Didinti karinio paveldo vaidmenį turizmo srityje bei ekonomikos plėtroje, kuriant Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produktą Lietuvoje ir Pietų Latvijoje. Projektu siekiama sujungti atskiras vietoves ir objektus kaimo vietovėse į tinklą, kuris įgalintų organizacijų bendradarbiavimą, informacijos mainus ir mokymąsi vieniems iš kitų.

Veikla projekte: Ekspertas.

Mokymų programų „Įvadas į tyrimus (paveldas)“, „Įvadas į teisę (paveldas)“, „Paveldo įveiklinimas“ ir „Paveldosaugos užsienio praktika“ parengimas, mokymų organizavimas bei įgyvendinimas

Vykdyta: 2023.

Vykdytojas: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: Mokymai kultūros paveldo specialistams.

Veikla projekte: Projekto dalies vadovas.

Šiaurės Lietuvos pramonės paveldo tyrimai ir aktualizavimas

Finansavimo šaltiniai: Lietuvos kultūros taryba; Pasvalio rajono savivaldybės administracija; Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Programa: Įvairios.

Vykdyta: 2017–2021.

Vykdytojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas; Pasvalio krašto muziejus; Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“.

Vadovas: dr. Salvijus Kulevičius.

Projekto tikslas: Šiaurės Lietuvos pramonės paveldo (vėjo ir vandens malūnų, siaurojo geležinkelio) istoriniai tyrimai ir populiarinimas, vietos bendruomenių paveldosauginių gebėjimų ugdymas.

Projekto rezultatai: Paveldo tyrimų ekspedicijos; duomenų bazės pildymas (www.malunai.lt); paveldo populiarinimui skirtų renginių ir publikacijų ciklas; vietos bendruomenių ir akademinio jaunimo paveldosauginių gebėjimų ugdymui skirtų renginių ciklas.

Veikla projekte: Projekto vadovas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilių palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus

Finansavimo šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Programa: Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa.

Vykdyta: 2017.

Vykdytojas: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Vadovas: Audronė Vyšniauskienė.

Projekto tikslas: Kompleksiniai Radvilų giminės palaidojimų Dievo kūno bažnyčioje tyrimai ir paveldo specialistų gebėjimų ugdymas.

Projekto rezultatai: Atlikti kompleksiniai tyrimai; kultūros paveldo specialistų mokymai; paveldo populiarinimo renginiai.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies vadovas.

Antalieptės vienuolyno aktualizavimas – kūrybinės dirbtuvės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos kultūros taryba.

Programa:

Vykdyta: 2016.

Vykdytojas: Nacionalinis socialinės integracijos institutas.

Vadovai: Urtė Žukauskaitė, Arūnas Survila.

Projekto tikslas: Antalieptės buvusio vienuolyno istoriniai tyrimai ir paveldo aktualizavimas.

Projekto rezultatai: Istoriniai paveldo tyrimai; paveldo populiarinimo renginių ciklas.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies koordinatorius.

LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Programa: Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa.

Vykdyta: 2016.

Vykdytojas: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Vadovas: Audronė Vyšniauskienė.

Projekto tikslas: Kompleksiniai Radvilų giminės palaidojimų Dievo kūno bažnyčioje tyrimai ir bažnyčios pritaikymo lankymui koncepcija.

Projekto rezultatai: Atlikti kompleksiniai tyrimai; kultūros paveldo specialistų mokymai; paveldo populiarinimo renginiai; pritaikymo lankymui gairės.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies vadovas.

Vietos bendruomenių ir akademinio jaunimo bendradarbiavimo projektas „Grafai Zubovai: kultūros ir švietimo keliu“

Finansavimo šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Programa: Bendruomeninės veiklos stiprinimo programa.

Vykdyta: 2016.

Vykdytojas: Dabikinės bendruomenė.

Vadovas: Asta Doveikienė.

Projekto tikslas: Grafų Zubovų paveldo (dvaro sodybos) Dabikinėje (Akmenės r.) aktualizavimas, vietos bendruomenės paveldosauginių gebėjimų ugdymas.

Projekto rezultatai: Vietos bendruomenių ir akademinio jaunimo mokymų ciklas; paveldą aktualizuojančių renginių ciklas.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies koordinatorius.

Laisvės kovų atmintis: nekilnojamojo laisvės kovų paveldo Radviliškio rajone aktualizavimas

Finansavimo šaltiniai: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; Lietuvos kultūros taryba; ir kt.

Programa: Įvairios.

Vykdyta: 2012–2017.

Vykdytojai: Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas; Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovai: dr. Vykintas Vaitkevičius; Aistė Čepulytė; dr. Salvijus Kulevičius.

Projekto tikslas: Lietuvos partizanų rėmėjų Sajų paveldo (sodybos) Balandiškyje (Radviliškio r.) tyrimai ir aktualizavimas, akademinio jaunimo paveldo tyrimų metodų ugdymas.

Projekto rezultatai: Kompleksiniai Lietuvos laisvės kovų paveldo tyrimai; Lietuvos laisvės kovų paveldo populiarinimas; akademinio jaunimo stovyklos.

Veikla projekte: Projekto administravimas.

Paveldo draugai

Finansavimo šaltinis: Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schema „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“.

Programa:

Vykdyta: 2009–2010.

Vykdytojas: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“.

Vadovas: Darius Ramančionis.

Projekto tikslas: Vietos bendruomenių įsitraukimo į kultūros paveldo puoselėjimo procesus skatinimas ir stiprinimas.

Projekto rezultatai: paveldo puoselėjančių bendruomenių ir asmenų tinklo sukūrimas; metodinių priemonių parengimas.

Veikla projekte: Konsultantas.

Industrinio paveldo panaudojimas turizmo ir verslo plėtrai [Industrial Heritage for Tourism and Business Development] (TURBINE)

Finansavimo šaltinis: Europos regioninės plėtros fondas (Europos Sąjunga).

Programa: INTEREG III B kaimynystės programa.

Vykdyta: 2006–2007.

Vykdytojas: Šiaulių universitetas.

Vadovas:

Projekto tikslas: Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos pramonės paveldo panaudojimas turizmo ir verslo plėtrai.

Projekto rezultatai: Studija lietuvių ir latvių kalbomis Pramonės paveldo panauda šiandienos poreikiams: gerosios patirties analizė = Rūpniecības mantojuma izmantošana šodienas vajadzībām: labās pieredzes analīze (elektroninis išteklius CD-ROM, sud. Salvijus Kulevičius, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007); skaitmeninis žemėlapis ir interneto svetainė; rekomendacijos; mokymai.

Veikla projekte: Tarptautinės tyrėjų grupės vadovas.

Užsakomieji tyrimai:

Istorinės ir ikonografinės medžiagos parodai apie Lietuvos vėjo malūnus atranka ir sisteminimas bei parodos koncepcijos parengimas

Užsakovas: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus draustinis.

Vykdyta: 2023.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Istoriniams vėjo malūnas skirtos parodos koncepcijos ir tekstų parengimas.

Veikla: Vykdytojas.

Kėdainių (Lietuva) evangelikų reformatų bažnyčios statinių komplekso evangelikų reformatų bažnyčios (u. k. 36619) laidojimo kriptos ir Nesvyžiaus (Baltarusija) Dievo Kūno bažnyčios (k. 610Г000465) laidojimo kriptos kompleksiniai antropologiniai tyrimai

Užsakovas: Kėdainių krašto muziejus.

Vykdyta: 2019–2020.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Kompleksiniai palaidojimų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios ir Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptose tyrimai.

Veikla: Tyrimų organizavimas ir koordinavimas.

Jašiūnų dvaro sodybos rūmų ekspozicijos įrengimas

Užsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.

Vykdyta: 2015.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Jašiūnų dvaro sodybos rūmų ekspozicijos koncepcijos ir turinio parengimas.

Veikla: Ekspozicijos koncepcijos ir turinio parengimas.

Kurtuvėnų dvaro sodybos ūkinės dalies ir žirgininkystės tradicijų eksponavimo galimybių studija

Užsakovas: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Vykdyta: 2012–2013.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Kurtuvėnų dvaro sodybos ūkinės dalies ir žirgininkystės tradicijų eksponavimo koncepcijos parengimas.

Veikla: Ekspozicijos koncepcijos parengimas.

Interneto svetainė: Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Tyrimai

Svetainėje pristatomi 2016 ir 2017 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir partneriais iš Baltarusijos vykdytų kompleksinių Radvilų giminės kriptos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimų rezultatai. Greta aptariamas pats laidojimo kriptų reiškinys, jų tyrimų ypatumai ir istorija, išsaugojimo ir eksponavimo tendencijos. Svetainė gali būti įdomi mokslininkams (antropologams, archeologams, istorikams, menotyrininkams ir kt.), paveldo specialistams, kaip metodinė priemonė studentams ir apskritai praeitimi bei mokslo atradimais besidominčiai visuomenei. Svetainė parengta Lietuvių ir anglų kalbomis. Svetainės adresas: http://www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt.
Projekto vadovas ir svetainės sudarytojas dr. Salvijus Kulevičius.

Interneto svetainė: Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. Apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį

Svetainėje pristatomi nuo 2016 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinio fakulteto iniciatyva suburtų Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų vykdomi Vilniaus Švč. Trejybės komplekso ir jo pažinimui svarbių kontekstų tyrimai. Pateikiami 36 tekstai, kuriuos parengė 19 autorių – kultūros, meno ir religijos istorikai, archeologai, paveldo specialistai. Svetainė skirta tieks, kas domisi LDK paveldu ir jo tyrimais, taip pat Vilniaus miesto ir Švč. Trejybės komplekso svečiams.
Svetainės adresas: http://www.uniateheritage.if.vu.lt.
Projekto vadovas ir svetainės sudarytojas dr. Salvijus Kulevičius.

Certificate of appreciation on behalf of the Order of St. Basil the Great of St. Josaphat / Šv. Juozapąto bazilijonų ordino padėkos raštas (Roma)

Institucija: Šv. Juozapato bazilijonų ordinas.

Suteikta: Už pasiaukojimą ir aktyvų dalyvavimą švenčiant Didžiojo Šventojo ir Kankinio Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 400-ąsias metines, 2023.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos padėkos raštas (Lietuva)

Institucija: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos.

Suteikta: Už aktyvią mokslinę veiklą kultūros paveldo srityje ir praktines veiklas tiriant, propaguojant ir įtraukiant visuomenę bei akademinę bendruomenę į siaurojo geležinkelio, vėjo malūnų apsaugą, 2021.

Ювiлейна медаль Василiяньского Чину Святого Йосафата / Šv. Juozapato bazilijonų ordino jubiliejinis medalis (Ukraina, Lietuva)

Institucija: Šv. Juozapato bazilijonų ordinas.

Suteikta: Už svarbią pagalbą, prisidedant prie Vilniaus Šv. Juozapato bazilijonų vienuolyno ir Švč. Trejybės šventovės atgimimo, 2017.

Vilniaus universiteto rektoriaus premija už geriausias akademines praktikas (Lietuva)

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: Už geriausias akademines praktikas, 2012.

Archeologijos bakalauro studijų programa:

Archeologinių radinių konservavimo ir muzeologijos pagrindai (tema: Muzeologijos pagrindai; kartu su doc. dr. Rūta Šermukšnyte).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

Istorijos didaktika (tema: Paveldo edukacijos panaudojimas istorijos didaktikoje);
Kultūros paveldas ir turizmas (temos: Paveldo studijų pagrindai; Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas; kartu su kitais dėstytojais).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

Kultūros paveldo teorija (kartu su prof. dr. Marija Drėmaite);
Paveldosaugos teisinė ir administracinė sistema (kartu su prof. dr. Irena Vaišvilaite, Renaldu Augustinavičiumi);
Magistro taikomoji praktika;
Tiriamasis magistrinis seminaras.

Bendrosios universitetinės studijos:

Paveldas: nuo globalumo iki vietos kultūros (kartu su prof. dr. Irena Vaišvilaite).

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

el. paštas

Moksliniai interesai:

Lietuvos karaimų bendruomenės istorija, demografija, teisinės ir socialinės padėties raida;
Lenkijos ir Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija XIX–XX a.;
sekuliarios nekrikščionių tapatybės formavimas XIX a. pab.–XX a. pirmoje pusėje;
nekrikščioniškų bendruomenių kultūra ir paveldas.

Biografija:

Dr. Dovilė Troskovaitė yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentė. Jos tyrimų sritis apima daugiausia (bet neapsiriboja) Rytų Europos karaimų istoriją, jų santykius su žydais ir dominuojančia visuomene XVIII–XX a. Ji yra disertacijos „Lenkijos ir Lietuvos karaimų tapatybės formavimasis XIX–XX a.: tarp atsiskyrimo ir prisitaikymo“ (2014) bei daugybės straipsnių, konferencijų pranešimų šia tema autorė. Pastaraisiais metais ji buvo kelių tarptautinių akademinių projektų narė, vykdanti žydų istorijos, tapatybės (trans)formacijų ir nekrikščioniškų bendruomenių paveldo Rytų Europoje tyrimus. Šiuo metu vadovauja tyrimų projektui „Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.".

Tinklai:

Google Scholar

ResearchGate

Kolektyvinė monografija:

"Social Characteristics of the Karaite Community According to the 1764–65 and 1784 General Jewish Censuses", in: The Census of Lithuanian Jewry in 1764–65 and Historical Family Demography. Structures, Categories and Contexts, ed. J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė, 2015 Cracow – Budapest, p. 210–283.

Knygos skyrius:

“Myth as a Way to Co-existence: A Case of Karaite Community in the 18^th–20th Centuries, Values and Memories”, in: Multiethnicity in the European Past (8^th–20^th c.), Cohesion building of multiethnic societies, 10^th–21st c., ed. Przemysław Wiszewski, vol. 1, Wroclaw, 2020, p. 237–258.

Straipsniai:

“Towns as Areas of Ethnic Communication and Competition in: The Case of Karaites in Trakai/Troki and Vilnius/Wilno/Vilna in the Seventeenth to Twentieth Centuries”, in: Inter-Ethnic Relations and the Functioning of Multi-Ethnic Societies: Cohesion in Multi-Ethnic Societies in Europe from c. 1000 to the Present, II, ed. by Przemysław Wiszewski, Brepols, 2022, p. 291–307.
“Jews, Russians, Karaites: The Development of Karaite Nationalism in the Russian Empire at the beginning of the Twentieth Century, Quest”, in: Contemporary Jewish History, No. 20, Jewish Minorities between Nation-Building and Emigration in late Nineteenth and early Twentieth Century East Central Europe, ed. Francesco Di Palma and Grzegorz Rossoliński-Liebe, 2021.
“The Karaite communities: harnessing the multi-lingual linguistic strategies for nationalism, in: Folia Toruniensia, vol. 20, 2020, p. 73–89.
“The First General Jewish Census in the Grand Duchy of Lithuania and Socio-economic Characteristics of the Karaite and Rabbanite Communities (1764–65)”, in: Jewish Population and Identity: Challenges and Trends, S. DeelaPergola and U. Rebhun (eds.) 2018, p. 249–262.
“Karaite taxation in the Grand Duchy of Lithuania and its relation to population size before the first Jewish census of 1764/65”, in: Jewish History Quaterly, 2015 No. 2 (254), p. 268–282.
“Identity in Transition: the Case of Polish Karaites in the First Half of the 20th Century”, in: Codrul Cosminului, Vol. 20, No. 1, 2014, p. 207–228.

Tarptautiniai projektai:

2019 – until now coordinator, project “Teaching network on Comparative East European Jewish studies”, Vilnius University, Faculty of History, head of the poject: prof. J. Verbickienė.
2018 – member of organizational committee of international academic seminar “Teaching of Jewish history and culture at universities. Evaluation of experience and new visions”, European Association of Jewish Studies together with Vilnius University, 15-19 05 2018, Krakow, Poland.
2017 – member of organizational committee of international academic seminar „Lietuvos totorių ir karaimų istorijos šaltiniai: tyrimai ir jų perspektyvos“ [“Sources of the history of Lithuanian Tatars and Karaites and their research perspectives”] (18 05 2017, Vilnius, Vilnius University).
2015–2018 – researcher, Cohesion building of multiethnic societies 14-20^thcenturies (2014–2018, Wroclaw University, head of the project prof. hab. dr. Przemysław Wiszewski).
2014–2017 – lecturer, Developing Jewish Studies in Lithuania: Establishing the Research and Teaching Field in Vilnius University (2014-2017, Vilnius University, head of the project assoc. prof. Jurgita Verbickiene).
2013–2015 – junior researcher, Historical demographic studies and their application to the Jewish censuses of the Grand Duchy of Lithuania OPERATIONAL PROGRAMME FOR HUMAN RESOURCES DEVELOPMENT FOR 2001-2013, Priority 3 „Strengthening Capacities of Researchers“, VP1-3.1-ŠMM-07-K, „Support to Research Activities of Scientists and Other Researcher (Global Grant)“ (Vilnius University, head of the project assoc. prof. Jurgita Verbickiene).
2010–2015 – researcher, Jewish Censuses in the Grand Duchy of Lithuania: Data and Analyses. (Centre for Studies of the Culture and History of East European Jews, head of the project prof. Shaul Stampfer).
2006–2010 – co-author of the articles, researcher Existing synagogues in the territory of today’s Lithuania: architectural and historical research, (Centre for Studies of the Culture and History of East European Jews, Vilnius Academy of Fine Arts and Centre of Jewish Arts at Hebrew University Jerusalem, head of the project dr. Giedre Mickūnaite).

Jerusalem, head of the project dr. Giedre Mickunaite).

Nacionaliniai projektai:

„Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.“

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Vykdyta: 2018–2023.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Veikla projekte: Vadovė.

Tarptautinė konferencija “VIII Międzynarodowa Interdyscyplinarna Konferencja Naukowa pt. Przesłanki uchwalenia Konstytucji 3 Maja 1791 roku i jej wpływ na dalsze losy narodów Europy Środkowo-Wschodniej (aspekty geopolityczne, historyczne, prawne, ekonomiczne, społeczne i kulturowe”, pranešimas: „Ketverių metų seimas, Gegužės 3 d. Konstitucija ir nekrikščioniškos bendruomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: karaimų atvejis“, 2021 10 15-17.

https://artnews.lt/renginys/skulpturos-debesis-zmoniu-likimai-kauno-1936-m-telefonu-knyga-pristatymas-kulautuvoje;
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/kulautuvoje-atidaryta-interaktyvi-skulptura-929-1692514;
https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kulautuvos-debesis-nukels-i-praeiti-1083621 .

2022 m. „Debesis – žmonių likimai. Kauno 1936 m. Telefonų knyga“

Skulptūra – tarsi šiuolaikinė duomenų saugykla (debesis) iš kurios galima susisiekti /„paskambinti“, tarsi atsivertus telefono knygą, žymiems tarpukario Lietuvos politikams ir visuomenės veikėjams, kurie lankytojus nukelia į praėjusį šimtmetį, papasakos autentiškas istorijas ir svarbius istorinius įvykius.

Meno objekto idėja: Žilvinas Marcinkevičius, Rolandas Skaisgirys.

Skulptorius: Domas Mykolas.

Įgyvendino: VšĮ „Kultūrinės ir istorinės atminties fondas“ (KIAF).

Turinio bendraautorė: dr. Dovilė Troskovaitė.

2021 m. Nuolatinė ekspozicija „Nepažinta Lietuvos karaimų istorija – regioninės istorijos paslaptys“

Kilnojamosi ekspozicija pristato Naujamiesčio ir Panevėžio karaimų bendruomenių istoriją, kultūrą ir paveldą.

Vieta: Naujamiesčio kultūros centras – dailės galerija.

Projekto vadovė, koncepcijos ir turinio autorė: dr. Dovilė Troskovaitė.

Finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio rajono savivaldybė.

2021 m. Vieša paskaita „Tarpukario Vilnius ir Lietuvos karaimų fenomenas“

Projekto rengėjas: VU IF ir Nacionalinio muziejus „Istorijos miestui ir pasauliui“.

Lektorė: dr. Dovilė Troskovaitė.

Šaltinis: (https://www.youtube.com/watch?v=N8HiF6FIKro)

2016 m. mobili programėlė Discover Jewish Lithuania

Projektas Žydų kultūros paveldo aktualizavimas ir pristatymas pasitelkus mobiliąsias technologijas, kurio metu buvo sukurta mobili programėlė, padedanti susipažinti su žydų kultūros paveldu Lietuvoje.

Projekto rengėjas: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras.

Mokslinė konsultantė, veiklų koordinatorė: dr. Dovilė Troskovaitė.

Šaltinis: http://www.discoverjewishlithuania.com/en/

Istorijos bakalauro studijų programa:

Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (kartu su vad. prof. J. Verbickiene, prof. D. Staliūnu, asist. dr. A. Naudžiūniene);

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas (kartu su vad.: doc. dr. G. Potašenko; prof. dr. J. Verbickiene, D. Čypaite).
Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste (kartu su doc. dr. G. Potašenko, prof. dr. J. Verbickiene, asist. dr. A. Naudžiūniene) (modulio vadovė).

Istorijos magistro studijų programa:

Phenomena of East European Jewish History: Poland and Lithuania (kartu su prof. dr. Jurgita Verbickiene, assoc. prof. Joshua Zimmerman, prof. Joshua Karlip, prof. dr. Dariumi Staliūnu, prof. dr. Irena Vaišvilaite, doc. dr. Tomu Vaiseta) VU IF kartu su Yeshiva University (JAV), jungtinis kursas anglų kalba.

Bendrosios universitetinės studijos:

Lietuvos Etninių mažumų istorija Europiniame kontekste (kartu su vad. prof. J. Verbickiene, doc. dr. G. Potašenko);
Genocidai. Kaip atpažinti ir suprasti? (kartu su vad. prof. dr. J. Verbickiene, D. Čypaite).

prof. dr. Jurgita Verbickienė

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

el. paštas

Moksliniai interesai:

Lietuvos žydų istorija ir paveldas;
Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija ir paveldas;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociokultūrinė ir socioekonominė istorija;
antijudaizmas ir antisemitizmas, etniniai konfliktai;
istorinės demografijos tyrimai.

Biografija:

2004 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apginta humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertacija „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio aspektai“. Palaipsniui Istorijos fakultete kuriama žydų studijų ir nekrikščioniškų Lietuvos bendruomenių istorijos ir paveldo kryptis tyrimuose ir studijose. Abi šios veiklos plėtojamos Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centre, Istorijos fakultete. Stažuotasi Jeruzalės Hebrajų universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, Tel-Avivo universiteto Izraelio-Lenkijos santykių institute, Vroclavo universiteto Istorijos fakultete, ISGAP Vasaros institute Šv. Antono koledžas, Oksfordas.

Iniciatyvos „Grįžtanti atmintis – Recovering memory“ sumanytoja ir vadovė (https://www.vu.lt/apiemus/istorija/griztanti-atmintis)

Monografijos:

Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio aspektai / Jews in the Society of the Grand Duchy of Lithuania: Aspects of Coexistence, Vilnius: Žara, 2009.

Sudaryti leidiniai:

The History of Jews in Lithuania. From the Middle ages to the 1990s. V. Sirutavičius, D. Staliūnas, J Šiaučiūnaitė-Verbickienė (eds), BRILL/ Ferdinand Schoningh, 2020 (https://brill.com/view/title/53673)
Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (sud.), Lietuvos žydai: istorinė studija, Vilnius: Baltos lankos, 2012.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (sud.), Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 8), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, et al., Synagogues in Lithuania: a catalogue, Vilnius: Academy of Fine Arts Press, 2010, vol. 1, A-M.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, et al., Mokslas krikśczioniśkas zemajtiśkaj paraśitas / Christian science laid out in Samogitia, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.
Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas, sud. Larisa Lempertienė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Larisa Lempertienė (eds.), Jewish Space in Central and Eastern Europe: Day-to-Day History: Proceedings of International Conference of the Lithuanian Institute of History and the Centre for Studies of Culture and History of East European Jews, May, 11–12, 2006 Vilnius, Newcastle: Cambridge Scholars Publishing,

Straipsniai:

Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Sources of the Eighteenth Century General Jewish Censuses of the Grand Duchy of Lithuania and their Applicability to Historical Demography Research. Jewish Population and Identity: Concept and Reality“, in: Jewish Population and Identity: Concept and Reality, editors Sergio DellaPergola, Uzi Rebhun, Cham: Springer, 2018, p. 233–247.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Translations and Self-Representation: Literature as a Tool for a Mutual Jewish-Lithuanian Acquaintance“, in: Jewish Culture and History, Abingdon: Taylor & Francis (Routledge), 2017, vol. 18, no. 2, p. 190–208.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Problems and Tendencies of Historiographical Development in Research of the Towns of the Grand Duchy of Lithuania: Non-Christian Minorities“, in: Stadtgeschichte des Baltikums oder baltische Stadtgeschichte?: Annäherungen an ein neues Forschungsfeld zur baltischen Stadtgeschichte?: Annäherungen an ein neues Forschungsfeld zur baltischen Geschichte, Tagungen zur Ostmitteleuropaforschung, Herausgegeben von Heidi Hein-Kircher und Ilgvars Misāns Geschichte, Ostmitteleuropaforschung, Marburg: Herder-Institut, 2016, vol. 33, p. 151–170.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Ar Abiejų Tautų Respublikos žydų teisinė padėtis buvo vienoda? Žydų teisinio statuso Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ištakos ir klostymosi tendencijos“, in: Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė (sud.), Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 12), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 205–219.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „The Image of the Infidelis in the Grand Duchy of Lithuania: a Comparison of the Trends in the Creation of Anti-Jewish and Anti-Muslim Stereotypes“, in: Fear and Loathing in the North. Jews and Muslims in Medieval Scandinavia and the Baltic Region, ed. by Heß Cordelia, Adams Jonathan, Berlin: Walter de Gruyter GmbH, 2015, p. 329–346.
Jurgita Verbickienė, „Žydų paveldo recepcija šiandienos Lietuvos visuomenėje: Vilniaus atvejis“, in: Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje, Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski (sud.), Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 334–346.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymai: jų patikimumas ir duomenų interpretavimo klausimai“ / „Grand Duchy of Lithuania Jewish Population Censuses in the Late 18th Century: their Credibility and Data Interpretation Issues“, in: Olga Mastainica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė (sud.), Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 60–79.
Jurgita Verbickienė, «Очерки истории еврейской общины Биржая // Eвреи на карте Литвы: Биржай: проблемы сохранения еврейского наследия и исторической памяти», in: Jews on the map of Lithuania: the case of Biržai: preserving Jewish heritage and Historical Memory, Москва: Центр научных работников и преподавателей иудаики в вузах «Сэфер», 2015, p. 69–90.
Jurgita Verbickienė, „Recepcja dziedzictwa Żydowskiego w społeczeńtwie współczesnej Litwy: przykład Wilna“, in: Dialog kultur pamięci w regionie ULB / pod redakcją Alvydasa Nikžentaitisa i Michała Kopczyńskiego, Warszawa: Muzeum Historii Polski, 2014, p. 343–355.
Jurgita Verbickienė, «Дети Измаила: мусульмане глазами караима Исаака Бен Авраама Трокского в антихристианском полемическом сочинении «Укрепление веры» (Chizuk Emunah)», in: Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė (sud.), Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje / Turks' history and culture in Lithuania / История и культура тюрков в Литве: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 11), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, p. 374–375.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „„Who is Better, a Jew, Tatar or Gipsy?“ Petr Czyzewski: an Image of a Jew in the Comparative Context of the Society of the Grand Duchy of Lithuania“, in: Galicia, Bukovina and other Borderlands in Eastern and Central Europe: Essays on Interethnic Contacts and Multiculturalism (serija: Jews and Slavs, 23), edited by Wolf Moskovich, Roman Mnich, Renata Tarasiuk, Jerusalem: The Hebrew University of Jerusalem, 2013, p. 411–432.
Jurgita Verbickienė, „The Social and Legal Status of Jews in the Grand Duchy of Lithuania and its Influence on the Status of Tatars and Karaites“, in: Central Europe, Leeds: Maney Publishing, 2010, vol. 8, no. 2, p. 68–85.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Žydų ir lietuvių abipusio pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo atspirtys tarpukario Lietuvoje: priemonės ir rezultatai“, in: Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (sud.), Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 8), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010, p. 15–52.
Jurgita Verbickienė, «Знакi габрэйскай гiсторьii у Вiльнi рэпрэзентацьii мiнулага» / „Signs of Jewish history in Vilnia: representations of the past“, in: Homo historicus 2009: the annual of anthropological history, edited by A. F. Smalianchuk, Вiлня: ЕГУ, 2010, p. 379–386.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos suvokimo realybės ir mitologijos kontekstai Lietuvos žydų bendruomeninėje sąmonėje“, in: Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“ (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 5), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008, p. 349–376.
Jurgita Verbickienė, „Blood Libel Accusation in Multi-Confessional Society: the Case of Grand Duchy of Lithuania“, in: East European Jewish Affairs, 2008, vol. 38, no. 2, p. 201–209.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „„Kuris iš jų geresnis: žydas, totorius ar čigonas?“ Petro Čiževskio žvilgsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos totorių kasdienybę“, in: Tamara Bairašauskaitė, Halina Kobeckaitė, Galina Miškinienė (sud.), Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 6), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008, p. 215–222.
Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Žydų ūkinės veiklos varžymai LDK miestuose: poveikis žydų ekonominės veiklos krypčių formavimuisi“, in: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas (sud.), Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, p. 11–27.
Jurgita Verbickienė, «Наша общая культура: «выученная память» о Литовском Иерусалиме», in: Ab Imperio, Казань, 2004, № 4, p. 155–166.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

LDK pasienio su Prūsija infrastruktūra. Jos socialinės aplinkos ir ekonominio efektyvumo tyrimas (XVIII a. II pusė)

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Mokslininkų grupių projektai.

Vykdyta: 2021–2024.

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys: Pasienio su Prūsija ruožas buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos erdvių. Čia telkėsi prekybiniai vandens ir sausumos keliai, prekybos, prekybininkų aptarnavimo ir sienos kontrolės infrastruktūra. Projektu siekiama ištirti šios erdvės infrastruktūrą, ekonominį efektyvumą ir jos socialinę aplinką XVIII a. antroje pusėje. Tam ketinama analizuoti prekių judėjimą iki sienos ir per sieną (neužmirštant prekių asortimento ir kiekių, nuo sezoniškumo priklausančių prekių gabenimo būdų, kelionės trukmės ir įveikiamo nuotolio klausimų), su tuo susijusį personalą, o taip pat nelegalią prekybą (būdus ir kelius apeiti valstybinę sienos infrastruktūrą) bei vietos gyventojų ir pareigūnų kasdienybės siužetus. Tikimasi geriau suvokti LDK prekybos ir joje dalyvavusių asmenų veikimo schemas. Tyrimui bus pasitelkti LDK Iždo komisijos dokumentai, didikų šeimų prekių gabenimo ataskaitos ir kiti šaltiniai. Kartu su kitais istorinio tyrimo metodais bus naudojami ir skaitmeninės humanistikos instrumentai.

Veikla projekte: Vadovė.

Grįžtanti atmintis – Recovering memory

Finansavimo šaltinis: Geros valios fondas.
Vykdyta: 2018–2020.
Vykdytojas: Vilniaus universitetas
Vadovė: doc. Birutė Švedaitė-Sakalauskė.

Projekto turinys: Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, yra įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Projekto uždaviniai: Atminties diplomų nominantų biografijų tyrimas, pasirengimas Atminties diplomų teikimo ceremonijoms, idėjos memorializacijos konkursas.

Projekto rezultatai: Atminties diplomo nominantai ir jų biogramos (2018, 2019 m.) https://www.vu.lt/en/about-vu/history/recovering-memory (anglų kalba), https://www.vu.lt/apiemus/istorija/griztanti-atmintis (lietuvių kalba).

Veikla projekte: Koordinatorė.

Užsienio mokslininko iš Lenkijos atvykimas į doktoranto Dariaus Sakalausko disertacijos gynimo komisiją

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba (ES fondų lėšos).
Priemonė: Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą.
Vykdyta: 2019.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto turinys ir rezultatai: Projekto tikslas yra skatinti mokslinę komunikaciją bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą. Projekto metu siekiama pritraukti patyrusį mokslininką habil. dr. Grzegorz Myśliwski iš Varšuvos universiteto Lenkijoje dalyvauti Istorijos fakulteto doktoranto Dariaus Sakalausko disertacijos gynimo procese. Tokiu būdu skatinama tarptautinė komunikacija, keliama disertacijos gynimo komisijos kokybė.

Veikla projekte: Vadovė.

Žydai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vienos didžiausių žydų bendruomenių Rytų Europoje istorija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa.
Vykdyta: 2016–2019.

Projekto turinys: LDK ir Lenkijos žydų teisinės ir socialinės padėties lyginamasis tyrimas.
Projekto rezultatai: monografijos anglų kalba rankraštis, įteikti 2 straipsniai publikacijai užsienio recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Vadovė.

Daugiaetninių visuomenių ryšių kūrimas XIV–XX a. (Cohesion building of multiethnic societies 14-20 the centuries)

Vykdyta: 2014–2019.
Projekto vykdytojas: Vroclavo universiteto Istorijos fakultetas (Lenkija).
Vadovas: prof. Przemysław Wiszewski).

Projekto turinys: daugiaetninių visuomenių tarpusavio ryšių tyrimai, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas.
Projekto rezultatai: dalyvauta 4 tarptautinėse konferencijose su pranešimais, įteikti spaudai užsienio recenzuojamame mokslo leidinyje 3 straipsniai.

Veikla projekte: Tyrėja.

Žydų kultūros paveldo aktualizavimas ir pristatymas pasitelkus mobiliąsias technologijas

Finansavimo šaltinis: Norway Grants: Partnership for creation and Preservation of values.
Vykdyta: 2015–2016.
Vykdytojas: Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras.

Projekto turinys: inovatyvūs sprendimai pristatant žydų paveldą, mobilios aplikacijos sukūrimas.
Projekto rezultatai: http://discoverjewishlithuania.com/

Veikla projekte: Vadovė, kartu su D. Sakalausku.

Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba (ES fondų lėšos).
Priemonė: Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija).
Vykdyta: 2013‒2015.

Projekto turinys ir rezultatai: LDK žydų XVIII a. antrosios pusės surašymų tyrimas taikant istorinės šeimos demografijos tyrimo metodus. Tyrimo duomenys skelbiami tarptautinėje duomenų bazėje MOSAIC, citavimas: Jurgita Verbickiene and Dovile Troskovaite, Vilnius University. 1764-65 Jewish Census of Lithuania, Version 1.0 [Mosaic Historical Microdata File]. www.censusmosaic.org, 2015.

Veikla projekte: Vadovė.

Lietuvos žydai. Istorinė studija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Vykdyta: 2008–2010.
Vykdytojai: Lietuvos Istorijos institutas, Rytų Europos kultūros ir istorijos tyrimų centras.
Vadovas: dr. Darius Staliūnas.

Projekto turinys: tarptautinis projektas, skirtas Lietuvos žydų istorijos sintezei parengti.

Projekto rezultatai: Lietuvos žydai. Istorinė studija. Barnai, Samuel; Bubnys, Arūnas; Fishman, David E.; Kaubrys, Saulius; Leiserowitz, Ruth; Lempertienė, Larisa; Levin, Vladimir; Sirutavičius, Vladas; Staliūnas, Darius; Stampfer, Shaul; Vaskela, Gediminas; Verbickienė, Jurgita; Zalkin, Mordechai. Lietuvos žydai : istorinė studija / Autoriai: Samuel Barnai, Arūnas Bubnys, David E. Fishman, Saulius Kaubrys, Ruth Leiserowitz, Larisa Lempertienė, Vladimir Levin, Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Shaul Stampfer, Gediminas Vaskela, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Mordechai Zalkin, Motti Zalkin; sudarytojai : Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Baltos lankos, 2012. 567 p. ISBN 9789955236344. [Indėlis: 0,076] [M.kr.: 05H]

Verbickienė, Jurgita. Žydų ir lietuvių abipusio pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo atspirtys tarpukario Lietuvoje: priemonės ir rezultatai = The reference points of mutual cognition and cultural cooperation of jews and lithuanians in interwar Lithuania: means and results // Abipusis pažinimas : lietuvių ir žydų kultūriniai saitai : [specialusis "Lietuvos istorijos studijų" leidinys (t.8)] / sudarė Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. ISBN 9789955336471. p. 15-52; 334. [DB: ABC-CLIO Historical abstracts] [Indėlis: 1,000] [M.kr.: 05H]

Veikla projekte: Koordinatorė, vienos iš tyrimo krypčių vadovė, tyrėja.

Lietuvos sinagogos. Katalogas

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Vykdyta: 2006–2010.
Vykdytojai: Vilniaus dailės akademija, Rytų Europos kultūros ir istorijos tyrimų centras, Žydų meno centras (Jeruzalės Hebrajų universitetas).

Projekto turinys: tarptautinis projektas, skirtas Lietuvoje išlikusių medinių ir mūrinių sinagogų situacijos dokumentacijai, istoriniam tyrimui.

Projekto rezultatai: 1. Cohen-Mushlin, Aliza (sudaryt.); Kravtsov, Sergey (sudaryt.); Levin, Vladimir (sudaryt.); Mickūnaitė, Giedrė (sudaryt.); Verbickienė, Jurgita (sudaryt.); Rupeikienė, Marija. Synagogues in Lithuania : a catalogue. P. 1 : A-M / Aliza Cohen-Mushlin, Sergey Kravtsov, Vladimir Levin, Giedrė Mickūnaitė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė; [contributors Vilma Gradinskaitė, Katrin Keßler, Lada Markejevaitė, Jūratė Markevičienė, Judita Neverauskaitė, Antanas Rupeika, Marija Rupeikienė, Dovilė Troskovaitė, Audronė Vaitėnaitė ; general editors Giedrė Mickūnaitė and Vladimir Levin]. Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press, 2010. 333 p. ISBN 9789955854234. [Indėlis: 0,166] [M.kr.: 05H,03H]
2. Cohen-Mushlin, Aliza (sudaryt.); Kravtsov, Sergey (sudaryt.); Levin, Vladimir (sudaryt.); Mickūnaitė, Giedrė (sudaryt.); Verbickienė, Jurgita (sudaryt.). Synagogues in Lithuania : a catalogue. N-Ž / [sudarytojai] Aliza Cohen-Mushlin, Sergey Kravtsov, Vladimir Levin, Giedrė Mickūnaitė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press, 2012. 470 p. ISBN 9786094470042. [Indėlis: 0,200] [M.kr.: 05H]

Veikla projekte: Koordinatorė, tyrėja.

Vadovavimas doktorantams:

Akvilė Naudžiūnienė, Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve 1918–2018 m., 2019.
Darius Sakalauskas, Privataus kapitalo valdymas: Vilniaus atvejis XVII–XVIII amžiais, 2019.
Elena Keidošiūtė, Katalikiškos misijos ir žydų konversijos Lietuvoje: reiškinių transformacijos XIX a.–XX a. pirmoje pusėje, 2015.

Saulė Valiūnaitė, Jidišistės, saugančios žydiškumą. Moterų indėlis į sekuliariosios žydiškos tapatybės formavimo procesus tarpukario Vilniuje, nuo 2021.
Lina Mumgaudytė, Moterų atėjimas į vyrų profesinės veiklos sferas. Tarpukario Lietuvos menininkių siekimas įsitvirtinti meno lauke, nuo 2020.
Dovilė Čypaitė, Žydų emigracija iš tarpukario Lietuvos. Proceso rekonstrukcija, nuo 2019.
Rūta Anulytė, Lietuvos žydų kapinių paveldas po holokausto: tradicija ir jos raiškos formos, kapinių išlikimas, tipologija, samprata ir kapinių paveldo valdymas, nuo 2016.
Monika Ramonaitė, Diagnosis, prognosis et curatio: medicinos žinios ir gydymo(si) kultūra LDK, nuo 2012.
Arvydas Maciulevičius, Žydai LDK diduomenės valdose XVII–XVIII a.: socioekonominės aplinkos tyrimas, nuo 2010.

Žydų kultūros paveldo išsaugojimo ir populiarinimo Europinė asociacija

Veiklos pobūdis ar sritis: jungia nacionalines Europos valstybėse ties žydų paveldo išsaugojimo ir populiarinimo tema dirbančias asociacijas ir/ ar pavienes savivaldybes (https://www.jewisheritage.org/web/)
Tikslinių problemų sprendimo grupė (Task force)
Eksperto veikla: narė, 2017–2019.

„Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų kultūros metų“ viešinimo grupė

Institucija: Lietuvos ir Izraelio URM
Eksperto veikla: narė, 2019–2020.

Tautinių mažumų departamento (prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos) Akademinė taryba

Eksperto veikla: narė, nuo 2016.

Lietuvos kultūros taryba

Eksperto veikla: ekspertė, 2013–2018.

Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: ekspertė, nuo 2010 .

Duomenų bazė „Lituanistika“

Eksperto veikla: ekspertė, nuo 2016.

Foundation for Jewish Heritage (Londonas, JK) (http://www.foundationforjewishheritage.com/panel.htm)

Eksperto veikla: patarėjų valdybos narė, nuo 2015.

Przeszłość Demograficzna Polski / Poland's Demographic Past
(http://wnus.edu.pl/pdp/pl)

Institucija: Lenkijos mokslų akademijos, Demografijos mokslų komitetas (http://www.knd.pan.pl/)
Pareigos: redakcinės kolegijos narė (Editorial board), nuo 2017 iki dabar.

ЦАЙТШРЫФТ ЧАСОПІС для даследавання яўрэйскай гісторыі, дэмаграфіі і эканомікі, літаратуры, мовы і этнаграфіі

Institucija: Europos humanitarinis universitetas, Vilnius.
Pareigos: patariamosios tarybos (Advisory Board) narė, nuo 2010 iki dabar.

Annual of the Culture and History of East European Jewry

Institucija: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centas, Vilnius.
Pareigos: redakcinės kolegijos narė, 2006–2010.

Taikomieji projektai:

Lyginamosios Rytų Europos žydų studijų programos dėstymo tinklo sukūrimas / Teaching network on Comparative East European Jewish studies

Vykdyta: 2019–2022.
Projekto turinys ir rezultatai: dėstytojų tinklo kūrimas rengiant kartu su Krokuvos Jogailaičių universitetu (Lenkija) jungtinę tarptautinę magistro programą „Lyginamoji Rytų Europos žydų istorija“.

Veikla projekte: Vadovė.

Haifos universiteto prof. Amos Morris-Reich paskaitos

Vykdyta: 2019.
Projekto turinys: VU iniciatyva studijų tarptautinimui; Istorijos programos bakalauro studijų tarptautinimas, 10 integruotų vizituojančio dėstytojo paskaitų.
Projekto rezultatai: 10 kontaktinių užsiėmimų (paskaitos ir seminarai) anglų kalba. Paskaitos Istorijos fakulteto Istorijos bakalauro studijų programos 4 kurso studentams, integruotos modulyje „Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio Rytų Europoje“ (modulio koordinuojantis dėstytojas doc. dr. Jurgita Verbickienė).

Veikla projekte: Vadovė.

Skaitmeninės humanistikos metodų taikymo mokymai

Finansavimo šaltinis: Fulbright specialist programa (JAV).
Vykdyta: 2019.
Projekto turinys ir rezultatai: dviejų savaičių mokymai Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, GIS ir kitų skaitmeninės humanistikos metodų taikymas LDK infrastruktūros tyrimui.

Veikla projekte: Vadovė.

Žydų studijų Lietuvoje plėtra: tyrimų ir dėstymo platformos sukūrimas Vilniaus universitete (Developing Jewish Studies in Lithuania: Establishing the Research and Teaching Field in Vilnius University)

Vykdyta: 2014–2019.
Projekto turinys: sukurti ar atnaujinti žydų studijų dėstomuosius dalykus ir ypač gretutinių studijų programą VU IF, integruoti atvykstančių užsienio dėstytojų paskaitas dėstomuose moduliuose, identifikuoti būdus ir galimybes jungtinei Rytų Europos žydų studijų magistrantūros programai parengti.

Veikla projekte: Vadovė.

Academia.edu
Google Scholar
ResearchGate

Istorijos bakalauro studijų programa:

Modulis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir miestelių socialinė istorija (modulio kuratorė), modulio tema: „Nemiestiečiai LDK miestuose“, vedamas tiriamasis seminaras (kartu su kitais modulio dėstytojais);
Modulis Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (modulio kuratorė), modulio tema: „Antisemitizmas Europoje: įvaizdžiai, ideologija ir konfliktai“ (kartu su prof. D. Staliūnu), kuruojamas studentų projektinio darbo rengimas.

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro programa:

Modulis Etninė politika ir adaptacija: istorinės ir šiuolaikinės problemos (modulio kuratorė), modulio tema: „Etninių mažumų teisių reglamentavimas ir aktualios problemos“ (kartu su doc. S. Kaubriu) kuruotas praktinis seminaras „ Etninių mažumų teisių šaltiniai ir jų nuostatos“;
Modulis Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste (modulio kuratorė), modulio temos: „Lietuvos žydų istorija ir kultūra Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ (kartu su doc. S. Kaubriu, dr. D. Troskovaite) bei „Romai Europoje ir Lietuvoje: tarp segregacijos ir integracijos“;
Modulis Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas: istorija ir dabartis, modulio temos: „Etninių ir konfesinių mažumų kultūros virtualizacija“ (kartu dr. D. Troskovaite (nuo 2016), kūruoti darbai rengti praktiniame seminare „Etninių ir konfesinių mažumų paveldo pristatymas tikslinėms vartotojų grupėms“.

Magistro studijos (visos programos):

Modulis Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida.

Bendrauniversitetinių studijų modulis:

Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istorija ir kultūra europiniuose kontekstuose (kordinuojantis dėstytojas) kartu su doc. G. Potašenko, dr. D. Troskovaite, dr. A. Naudžiūniene).

Doktorantūros studijų kursas:

Žydai Rytų ir Vidurio Europos visuomenėse: istoriografijos paradigmos ir teorinės prieigos.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

tel. +370 614 16292

el. paštas

Moksliniai interesai:

Antrojo pasaulinio karo Europoje išvakarės ir pradžia: politika, ideologija, istorija ir istoriografija;
ideologija ir kultūra sovietų Lietuvoje: komunistinės praktikos, jų interpretacijos, generalizacijos problemos;
Šoa (Katastrofos) Lietuvoje pradžia: lietuviškojo kolaboravimo su naciais teorinės ir istorinės problemos;
totalitarinių režimų nusikaltimai: sumanymai, veiksmai, patirtys, tyrimai, teismai, atmintys, refleksijos;
XX a. istorijos šaltinių ir istoriografijos kritika.

Biografija:

1991–1997 studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete leido sukaupti didžiulį akademinės laisvės ir tarpdalykinių tyrimų patirties kraitį (baigiamieji darbai iš Naujojo Testamento egzegezės ir teologijos santykių metodologijos). 2002 m. apginta istorijos daktaro disertacija „Molotovo–Ribbentropo paktą ir Lietuva: teorinės, istoriografinės ir istorinės problemos“ (vad. prof. Alfredas Bumblauskas).

Disertacijos paantraštė iš esmės ir nusako vėlesnių mokslinių tyrimų pobūdį: pirminių šaltinių konkrečia tema paieška, atranka ir tyrimas neatsiejamas nuo jau esamų istorinių darbų kontekstinio-kritinio skaitymo, ir visa tai vyksta per kėlimą ir svarstymą pamatinių klausimų apie žmonių veikimo, kalbėjimo/rašymo, mintijimo pagrindus ir sąryšius, ypač (proto-, post-) totalitarinio valdymo sąlygomis. Įsijungiau į ne vieną humanitarinių tyrimų projektą (kalbotyros, menotyros, filosofijos), konsultavau daugybę ne savo vadovautų visų trijų studijų studijų pakopų absolventų, išverčiau nemažai reikšmingų filosofijos ir tekstų (tarp jų keturias knygas), buvau virš 50 (daugiausiai istorinių) knygų dalykinis, mokslinis, specialusis redaktorius.

Tinklai:

Monografijos, studijos:

Nerijus Šepetys, Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.

Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė, „Lithuanian Language Planning: A Battle for Language and Power", in: ed. Ernest Andrews, Language Planning in the Post-Communist Era: The Struggles for Language Control in the New Order in Eastern Europe, Eurasia and China, Cham: Springer International Publishing, 2018, p. 193–218.
Nerijus Šepetys, „Norminimo institucijų ideologinė kilmė ir situacijos“, in: red. Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė, Lietuvių kalbos ideologija: Norminimo idėjų ir galios istorija, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, p. 151–199.
Nerijus Šepetys, Molotovo–Ribentropo paktas ir Lietuva, Vilnius: Aidai, 2006.
Nerijus Šepetys, Litauen im Visier des Dritten Reiches: Ungeschehene Geschichte eines Reichprotektorates, Vilnius: Aidai, 2002.

Šaltinių publikacijos:

Odo Marquard, „Apie humanitarinių mokslų neišvengiamumą“, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 48, p. 105–118.

Hermann Lübbe, „Ką reiškia: „Šitai galima paaiškinti tik istoriškai“?", iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 47, 118–130.

Johann G. Droysen, „Menas ir metodas", iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir komentarus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 42, p. 93–104.
Leopold von Ranke, „Apie naujosios istorijos epochas: Paskaitos Bavarijos karaliui Maksimilijonui“, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 131–142.
Ernst Nolte, „Nenorinti praeiti praeitis: Kalba, kurią buvo galima parašyti, bet nebuvo galima pasakyti“, iš vokiečių kalbos vertė ir įvadą („Ernsto Nolte’s (1923–2016) nepraeinančioji praeitis: Tarp politinio (ne)korektiškumo ir klausimo, padedančio (ne) suprasti") parašė Nerijus Šepetys, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, Nr. 6, p. 16–23.
Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje, naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys, Vilnius: Aidai, 2012.
Nerijus Šepetys, „Lietuvos žlugimo preliudas: 1939 m. rugsėjo 27–29 d. Vokietijos–SSRS derybų Maskvoje dokumentai“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2002, nr. 9–10, p. 450–458.

Sudarytos/parengtos knygos:

Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Fortsetzung folgt: im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018): Essaysammlung, Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 2017 [beide Herausgeber, „Vorwort“, S. 7–14; „Daten und Fakten“, S. 20–21; 84–85; 148–149; 220–221; 293–294]. Lietuviškas leidimas 2018.
Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija, sudarė, įžangą ir Loreta Vaicekauskienė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis židinys–Aidai, 2016. [abiejų sudarytojų: „Pratarmė“, p. 9–17; „Perspektyvos“, p. 311–313, Summary, 338–344].
Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania: Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, sudarė Mingailė Jurkutė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2011.
Lietuvos sovietinė istoriografija: teoriniai ir ideologiniai kontekstai, sud. Alfredas Bumblauskas, Nerijus Šepetys, Vilnius: Aidai, 1999.

Straipsniai:

Nerijus Šepetys, „Wo aber ist das Lamm für das Brandopfer?“ (Gen 22, 7) Die geschichtstheologischen und methodologischen Herausforderungen für die Deutung der NS-Taten“, in: Von Transzendenz zum Transhumanismus, Tagungsband, hrsg. von Richard Janus, Martin Dröge, Sabrina Lausen, Springer Deutungskulturen von (Un)Heilsgeschichte im 19. und 20. Jahrhundert, Spinger (Serie: Popreligion).
Nerijus Šepetys, „Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus“, in: Athena, 2020, t. 15, sud. Nijolė Keršytė, Kęstutis Šapoka, 2020, p. 149–168.

Nerijus Šepetys, „Apie intelektualų kūrėją, (ne)palankų laiką, įšakninančius kontekstus, (ne)peržengiamas ribas“, in: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), parodos katalogo priedas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: VDA leidykla, 2014, p. 9–20
Nerijus Šepetys, „Verslininko įvaizdžio paieškos Lietuvos istorijoje“, in: Visuomenės požiūris į verslininką: Koks ir kodėl? Sociologinė, istorinė, psichologinė, antropologinė, ekonominė ir religinė analizės, Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos intitutas, 2013, p. 60–78
Nerijus Šepetys, „Įvadas į lietuviškąją komunizmo kritiką“, in: Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje (naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys), Vilnius: Aidai, 2012, p. 9–28.
Nerijus Šepetys, „Kalbos norminimas sovietų Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslas“, in: Archivum Lithuanicum, 2012, t. 14, p. 209–226.
Nerijus Šepetys, „Soviet Authorities, Linguists, and the Standardization of the Lithuanian Language“, in: Lituanus, 2012, vol. 58, no. 2, p. 5–17.
Nerijus Šepetys, „Komunistinė agresija prieš Lietuvą: šešios pastabos apie istorijos supratimo ribas“ / „Communist Aggression Against Lithuania: Six Comments Regarding the Limits to Understanding History“, in: Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania: Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, sud. Mingailė Jurkutė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2011, p. 95–105, 309–320.
Nerijus Šepetys, „Litwa miedzy dwiema totalitarnymi potęgami: doświadczenie (dialektyczne) i pamięć (selektywna)“, in: Politeja, 2011, nr. 2, p. 265–279.
Nerijus Šepetys, „Penki prietarai apie katalikišką akademiškumą Lietuvoje“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2011, t. 34, p. 69–76.
Nerijus Šepetys, „Litauen zwischen zwei totalitären Regimen: (dialektische) Erfahrung, (selektive) Erinnerung und (vage) Hoffnung“, in: Jahrestagung – 2009 = Suvažiavimo darbai: 1000 Jahre Litauen = Lietuvos vardui – 1000 metų. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2009, p. 192–230.
Нериюс Шепетис, „Отсутсвующая «национальная история» Литвы“, в: Национальные истории на постсоветском пространстве – II, под редакцией Ф. Бомсдорфа, Г. Бордюгова, Москва: Фонд Фридрика Науманна, 2009, p. 157–181. (publikuojama kaip knygos dalis)
Nerijus Šepetys, „Lietuvos vaizd(avim)as šiuolaikiniuose Rusijos istorijos vadovėliuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22, p. 144–162.
Nerijus Šepetys, „Rusijos ir Lietuvos santykiai XX amžiaus šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, t. 19, p. 150–162.
Nerijus Šepetys, „Lietuva Trečiojo reicho taikiklyje: neįvykusi protektorato istorija (1939–1941)“, in: Lietuva antrajame pasauliniame kare, sud. Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 39–54.
Nerijus Šepetys, „Sąjūdžio epochos istoriografijos problemos“ / „Historiographical problems of Sąjūdis period“, in: 1991 metų Sausio 13-oji Lietuvoje naujausiųjų mokslinių tyrimų kontekste: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Liudas Truska, Aivas Ragauskas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 35–42, 177–184.
Nerijus Šepetys, „Slaptieji 1939 metų SSRS–Vokietijos susitarimai ir Lietuvos nepriklausomybės (ne)atkūrimo vizijos bei keliai (1988–1990)“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2003, t. 11, p. 47–59.

Mokslo straipsniai kultūros leidiniuose:

Nerijus Šepetys, „Lietuva – šalis viešnia Leipcigo knygų mugėje: pasirodymai, pamatymai, vaizdas“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2017, Nr. 3, p. 22–34.
Nerijus Šepetys, „Naisių istorijos migla“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2017, nr. 7, p. 26–34.
Nerijus Šepetys, „Auroros šešėlyje: šimtas Rusijos revoliucijos metų“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2017, nr. 6. p. 24–31.
Nerijus Šepetys, „Jūsiškiai – mums ne mūsiškiai“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, nr. 2, p. 10–16.
Nerijus Šepetys, „Krieg und Vernichtung: „...da Menschen das wertvollste seien“ (Stalin)“, in: Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018): Essaysammlung, Hrsg. Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2017, p.172–189
Nerijus Šepetys, „Būti žydu Lietuvoje: Šoa atminimo stiprinimas, pilietinio sąmoningumo ugdymas, o gal... naudingų idiotų šou?“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2015, nr. 3, p. 5–11.
Nerijus Šepetys, „Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti Kalėdų“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2012, nr. 8, p. 529–536.
Nerijus Šepetys, „Lietuvių santykiai su žydais? Holokausto istoriografijos analitika“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2005, nr. 6, p. 246–254.
Nerijus Šepetys, „Atmintis prieš istoriją“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2004, nr. 9–10, p. 488–493.
Nerijus Šepetys, „Pabudome ir kelkimės: trys etiudai apie Sąjūdžio vaikystę“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 5, p. 224–268.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotėms

Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programa.

Vykdyta: 2022–2024.

Vykdytojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovai: dr. Nerijus Šepetys.

Projekto turinys: Gilėjantis požiūris į II PK istoriją, augantis žinojimas apie gyvenimą Lietuvos getuose, gausėjanti faktinė informacija (ilgą laiką marginalizuotų menininkų biografijų rekonstrukcija, Kauno geto fotografijų kritinė analizė ir kt., naujų artefaktų atradimai, pvz., Josefo Schlesingerio sukurtos Kauno geto policininkų portretų galerijos autorinė kopija) skatina suvokti ir interpretuoti gyvenimo gete vizualizacijos fenomeną kaip visuminį reiškinį, identifikuojant jo ypatumus, kilmės pagrindą, genezę, raiškos formas, funkcionavimą sukūrimo laiku ir formuojant Holokausto atminties diskursą. Projektas, kurio veiklos remiasi atvejo studija – Kauno geto tikrovės reprezentacijos tyrimu – padėtų įvairiapusiškai rekonstruoti geto tikrovės vizualizacijos fenomeną, išryškinant Šoa aukos – tiek išgyvenusiųjų, tiek žuvusiųjų – perspektyvą ir pasiūlyti šiuolaikinę vaizduotę veikiantį šios informacijos perskaitymo būdą.

Kiti dalyviai: prof. hab. Dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Numatomi projekto rezultatai: dvikalbis mokslinis šaltinio leidinys = parodos knyga, du mokslo striapniai (lietuviškas autorinis apie šaltinių ir istoriografijos problemas) ir dviejų autorių probleminis angliškas, pristatantis pagrindinius projekto rezultatus.

Postsekuliarus būvis

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba (ES fondų lėšos).

Programa: Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus (ESF lėšos).
Vykdyta: 2018–2023.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas.
Vadovas: prof. habil dr. Tomas Sodeika.
Veikla projekte: Tyrėjas.

Projekto turinys: tarpdalykiniame projekte atliktas temos „Holokausto postsekuliarumas“ tyrimas (religijos filosofija, kritinė istorijos filosofija, idėjų istorija, hermeneutika, close reading, istorijos šaltinių interpretacija, politinė istorija, tarptautinės baudžiamosios teisės istorija).

Projekto rezultatai:

Nerijus Šepetys, Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
Nerijus Šepetys, „Wo aber ist das Lamm für das Brandopfer?“ (Gen 22, 7) Die geschichtstheologischen und methodologischen Herausforderungen für die Deutung der NS-Taten“, in: Von Transzendenz zum Transhumanismus, Tagungsband, hrsg. von Richard Janus, Martin Dröge, Sabrina Lausen, Springer Deutungskulturen von (Un)Heilsgeschichte im 19. und 20. Jahrhundert, Spinger (Serie: Popreligion).
Nerijus Šepetys, „Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus“, in: Athena, 2020, t. 15, sud. Nijolė Keršytė, Kęstutis Šapoka, 2020, p. 149–168.

Lietuvių kalba. Idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas.
Vykdyta: 2010–2013.
Vykdytojas: Lietuvių kalbos institutas.
Vadovė: prof. dr. Loreta Vaicekauskienė.

Projekto turinys: tarpdalykinis, pirmiausia sociolingvistikos projektas, kurio rėmuose atlikti tyrimai leidžia pagrįsčiau įvertinti lietuvių kalbos ir kalbėtojų tapatybės kaitą, standartizavimo ideologijos prigimtį ir vaidmenį Lietuvos kalbinėje bendruomenėje.

Projekto rezultatai: Šepetys, Nerijus, 2012a: "Soviet Authorities, Linguists, and the Standardization of the Lithuanian Language", in: Lituanus. The Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences 58 (2), 5–17; Šepetys, Nerijus 2012b: „Kalbos norminimas sovietų Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslas", in: Archivum Lithuanicum 14, 209–226; Šepetys, Nerijus, 2012c: „Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti Kalėdų", in: Naujasis židinys-Aidai, nr. 8, p. 529–536).

Veikla projekte: vykdytojas; projekto dalies vadovas.

Sovietų Lietuvos kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Mokslininkų grupių projektai.
Vykdytojas: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Vadovė: prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Vykdyta: 2013–2014.
Veikla projekte: Tyrėjas.

Projekto turinys: vieno originaliausių sovietų Lietuvos kūrėjų kontekstinės kritinės biografijos pjūvio parengimas bendrame kūrėjo gyvenimo ir darbų interpretacijos (paroda, katalogas) lauke.

Projekto rezultatai: Nerijus Šepetys, „Apie intelektualų kūrėją, (ne)palankų laiką, įšakninančius kontekstus, (ne)peržengiamas ribas“, in: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), parodos katalogo priedas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014, p. 9–20.

Vadovavimas doktorantams:

Antanas Terleckas, Kolchozų visuomenės sukūrimas: Lietuvos kaimo sovietizacija 1940–1965 m., 2019–2023.

Laurynas Peluritis, Filosofija sovietų Lietuvoje 1956–1990 m. Institucijos, asmenybės, idėjos, 2017–2022.

Šarūnė Sederevičiūtė, Fotografija vokiečių okupuotoje Lietuvoje (1941–1944): tarp istorinio šaltinio ir interpretacijų, 2021 m. gruodžio 15 d.

Andrius Dambrauskas, Kino filmai ir Lietuvos visuomenė 1926–1953 m. (Kultūros laukas politinių režimų ir ideologijų kaitoje), 2020 m. lapkričio 6 d.

Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Miestiečio buities ir gyvenamosios erdvės modernizacija Lietuvoje XX a., 2018 m. rugsėjo 23 d.

Gražina Sviderskytė, S. Dariaus ir S. Girėno byla: istorinis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita (konsultantas), 2016 m. rugsėjo 26 d.

Mingailė Jurkutė, Lietuvos partizanų karo atmintis: sovietinis, vietinis ir išeivijos pasakojimai (1953–1987), 2015 m. rugsėjo 30 d.

Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Kinas sovietų Lietuvoje. Sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970 m.), 2014 m. kovo 28 d.

Tomas Vaiseta, Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva, 2012 m. spalio 19 d.

Lietuvos mokslo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: įvairios (projektų, ataskaitų, programų) ekspertinio vertinimo grupės.
Eksperto veikla: Vadovas, narys, 2013–2022.

Vilniaus universiteto Senatas, [Studijų komitetas]

Eksperto veikla: Narys, 2010–2014; 2018–2022.

Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos ir archeologijos krypties mokslo doktorantūros komitetas

Eksperto veikla: Narys, 2011–2022.

Lietuvos Katalikų Mokslo akademija

Eksperto veikla: Narys, LKMA mokslo leidinių publikacijų recenzentas, 2010–2022.

Lietuvos mokslų akademija, projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ espertų komisija

Eksperto veikla: Narys, ekspertas, vertinimo metodikos rengėjas, 2009–2014; 2018–2022.

Daktaro disertacijų gynimo tarybos, komisijos (virš 15, įvairūs HSM)

Eksperto veikla: Pirmininkas, narys, oponentas, 2006–2022.

Lituanistikos sklaida žurnaluose „Naujasis židinys-Aidai“ ir „Knygų aidai“

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa.
Vykdyta: 2012–2013; 2014–2015 (tęstinis projektas)
Vykdytojas: Lietuvių katalikų mokslo akademija
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto rezultatai: sugalvoti, užsakyti, moksliškai apipavidalinti projekto rezultatai (akademinės recenzijos, apžvalgos, lituanistikos sklaidos publikacijos, diskusijos) publikuoti kultūros žurnaluose Naujasis Židinys-Aidai ir Knygų aidai.

Šis projektas su nedidelės pertraukomis tęsiamas iki šiol, tik jau kitiems mokslininkams iš VU IF vadovaujant.

Stambiausias tarptautinis istorijos populiarinimo projektas – Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu Lietuvos šimtmečio proga parengta koncepcija ir parengtas, (su Giedre Jankevičiūte) sudarytas, redaguotas (pagrindinis) reprezentacinis leidinys Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. 100 Jahre Litauen, Lietuvai jos 100 metų proga kaip Šaliai viešniai prisistatant 2017 m. Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Kitais metais leidinys buvo (atnaujinus) išverstas ir į lietuvių kalbą.

Gailių klano premija (medalis, diplomas)

Institucija: privati, Gailių šeima.
Suteikta, įvertinta: „už narsą šiauštis“, 2018.

LKB kronikos premija (medalis, diplomas, piniginė)

Institucija: Bažnyčios kronika: labdaros ir paramos fondas.
Suteikta, įvertinta: už gražią istoriko ir teologo, dėstytojo ir publicisto pašaukimų dermę, už kantrų „Naujojo Židinio-Aidų“ redagavimą ir žurnalo autorių ugdymą puoselėjant krikščioniško požiūrio skleidimąsi įvairiose humanitarikos srityse, už principingus ir įžvalgius esė interneto svetainėse, kuriuose šmaikštus visuomenės kritikas papildo istorinės tiesos ieškotoją, o evangelinė perspektyva atveria žmogaus žemiškosios kelionės prasmę“, 2009.

Academia.edu
ResearchGate

Kultūros istorijos ir antropologijos ir Istorijos bakalauro studijų programos:

Studijų įvadas: teminės paskaitos ir seminarai apie istorijos mokslo pagrindus ir filosofiją;
Istoriografija ir istorika: modulio vadovas, temos: istorijos rаšymas, istorijos filosofija;
Praktinis tiriamasis bakalauro seminaras (tik KIA): koord. dėstytojas (su prof. Alfredu Bumblausku).

Istorijos magistro studijų programa:

Komunizmas ir nacizmas: teorija, istorija, teismas, atmintis;
Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras (vadovas).

Istorijos ir archeologijos doktorantūros studijų programa:

Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas ir Lietuva (vadovas);
Istorijos mokslo ir istorinės sąmonės sąlyčio problemos.

VU istorijos fakulteto lektorė nuo 1993 m. Nuo 2000 m. – humanitarinių mokslų daktarė. Dalyvauja Lietuvos ir užsienio akademiniuose bei visuomenės švietimo projektuose, darė pranešimų Lietuvos, Europos šalių, JAV, Izraelio ir Rusijos mokslinėse konferencijose. Be VU, dėstė Europos universitete (S.-Peterbugas, Rusija), Latvijos nacionaliniame universitete. Kelių knygų sudarytoja ir bendraautorė, straipsnių autorė.

Dėstomi dalykai

Bakalauro studijos

Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istorija ir kultūra europiniuose kontekstuose (kartu su doc. dr. J.Verbickiene, doc. dr. G. Potašenko)

Magitro studijos

Lietuvos žydų tradicinis švietimas

Moksliniai interesai

Pagrindinė mokslinių interesų sritys – Europos žydų kultūros istorija
Ypatingo intereso sritis – žydų švietimo raida ir modeliai
- Klasikinių žydų tekstų analizė, jų vaidmuo žydų kultūrai
- Europos ir Lietuvos žydų bendruomenės modernėjimas
- Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės istorija

Svarbiausios mokslinės publikacijos

"Lithuanian- Jewish Culture”. - Encyclopedia of Modern Jewish Culture. Ed. G. Abramson. London-New York, Routledge, 2005
Central and Eastern European Jews at the Crossroads of Tradition and Modernity (sud., su J. Šiaučiūnaitė-Verbickiene; straipsnis: „Future in the Past. Modernization of historic images in early maskilic press“). Vilnius: The Centre for Studies of East European Jews, 2006 .
Pinkas. Annual of the Culture and History of East European Jewry (redaktorė). I. Vilnius, 2006; II. Vilnius, 2008; III. Vilnius, 2010
Jewish Space in Eastern and Central Europe: Day-to-Day History (sud., su J. Šiaučiūnaitė-Verbickiene). Newcastle: Cambridge Scholars Publishers, 2007.
Žydai Lietuvoje (sud., su J. Šiaučiūnaite-Verbickiene; straipsnių autorė), Vilnius: Paknio leidykla, 2009 (VU Istorijos fakulteto Tarybos 2009 m. kovo 9 d. posėdyje rekomenduota skelbti kaip mokslo studiją).
"Iliustruota 'Lietuvos Jeruzalės' mitų knyga: apie Zalmano Šneuro ir Hermano Štruko knygą Vilna (Berlin, 1923)“. –Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai 100-mečiui. Sud. Jankevičiūtė G. Vilnius: Lietuvos dailės istorikų draugija, 2010, p. 153-162.
„Sir Moses Montefiore’s 1846 visit to Vil’na and its reflection in local maskilic literature”. - East European Jewish Affairs, Vol. 41, Issue 3, London, 2011, p. 81-189.
„Authentic and national: some Lithuanian-Jewish correlations in the search for “folk culture” in the first half of the 20th century”. - Polin: Studies in Polish Jewry, 25, Oxford, The Littman Library of Jewish Civilization, 2012, p. 165-182.
"Vilniaus žydų inteligentija ir tautų dialogo idėja (XX a. 1 pusė)". - Vilniaus kultūrinis gyvenimas: tautų polilogas 1900-1945, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 147-156.
"Žydų literatūra ir spauda XIX a. Lietuvoje". - Lietuvos žydai. Istorinė studija. Sud. Sirutavičius V., Staliūnas D., Šiaučiūnaitė-Verbickienė J. Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 219-236 (taip pat knygos moksl. redaktorė).

Ekspertinė ir kita akademinė veika

Universitetinio judaikos dėstymo centro Sefer (Maskva) Akademinės tarybos narė

Projektinė veikla

2013-2015 mokslinis projektas „Lietuva karuose: kultūra, tapatybės, egzilis“, registracijos Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-058, finansuojamas Lietuvos Mokslo tarybos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; mokslinė bendradarbė

Kita

Kasmetinis dalyvavimas Kultūros paveldo apsaugos departamento organizuotų Europos žydų kultūros dienose
Kasmetinės Baltijos šalių žydų bendruomenių švietimo konferencijos Limud Keshet organizacinio komiteto narė

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

tel. +370 (5) 268 72 88

el. paštas

Moksliniai interesai:

šaltinotyra, šaltinių publikavimas;
viduramžių istorija;
Lietuvos istorija XI–XIV a.;
istorinė kartografija;
dokumentinis paveldas;
LDK vaizdinis paveldas;
Vilniaus universiteto istorija.

Biografija:

1995 m. Vilniaus universitete įgijo istorijos bakalauro, 1998 m. – istorijos magistro laipsnį. 1996–1997 m. studijavo Graco (Austrija) universitete (Erasmus). Nuo 1998 m. dirba Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje. 2014 m. apginta daktaro disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ (vadovas prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius), kuri LJMS organizuojamame geriausių apgintų disertacijų konkurse pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje.

Tinklai:

Monografijos, studijos:

Alma Mater Vilnensis: a short history of the University/ Bumblauskas, Alfredas; Butkevičienė, Birutė; Gaidis, Ryšard; Jegelevičius, Sigitas; Klingaitė-Dasevičienė, Nijolė; Leonavičiūtė, Inga; Raila, Eligijus; Skurvydaitė, Loreta; Streikus, Arūnas; Vaiseta, Tomas; Vitkauskaitė, Dalia. Edited by Loreta Skurvydaitė. Image research by Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, 224 p.
Alma Mater Vilnensis : trumpa universiteto istorija = Alma Mater Vilnensis: a short history of the University / Alfredas Bumblauskas, Birutė Butkevičienė, Ryšard Gaidis, Sigitas Jegelevičius, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Inga Leonavičiūtė, Eligijus Raila, Loreta Skurvydaitė, Arūnas Streikus, Tomas Vaiseta, Dalia Vitkauskaitė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, 203 p.
Leonavičiūtė, Inga. Tūkstantmečio detektyvas: Šv. Brunonas ir 1009-ieji = The detective story of the millenium: st. Bruno and the year 1009, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija; VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2016, xxxv, 465 p.
Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai) : kolektyvinė monografija = Alma Mater Vilnensis: treasures of Vilnius University in the great vortexes of history (16th–21st centuries)/ Bumblauskas, Alfredas; Butkus, Zenonas; Gricius, Vytautas; Griškaitė, Reda; Kirkienė, Genė; Matulaitytė, Stanislava; Skurvydaitė, Loreta; Žilinskaitė, Silva; Pacevičius, Arvydas; Pšibilskis, Vygintas Bronius; Sūdžius, Jokūbas; Šabajevaitė, Lidija. Vaizdinę medžiagą parengė ir kartoschemas sudarė Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 912 p.

Šaltinių publikacijos:

1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija = A. d. 1009: missio s. Brunonis Querfordensis / parengė I. Leonavičiūtė, Vilnius: Aidai, 2006, 288 p.

Sudarytas mokslo darbas:

Alfredas Bumblauskas: „Man viskas yra istorija“: bibliografijos rodyklė, 1980-2016 m. / sudarė Inga Leonavičiūtė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 144 p.

Straipsniai:

Leonavičiūtė, Inga. Magdeburgo arkivyskupų darbai: Šv. Brunono Kverfurtiečio Darbų knygos (Liber Gestorum) klausimas= The Deeds of Archbishops of Magdeburg: The Question Concerning the Works Book (Liber Gestorum) of Saint Bruno of Querfurt, in: Lietuvos istorijos studijos, 2015, nr. 35, p. 9–23.
Leonavičiūtė, Inga. Šv. Bonifacas XIV–XVI amžiuje arba „kamalduliškoji“ šv. Brunono Kverfurtiečio pažinimo tradicija= Saint Boniface in the 14th–16th Centuries or the Camaldolese Tradition of the Cognition of Saint Bruno of Querfurt, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 29, p. 79-83.
Leonavičiūtė, Inga. Trys ar keturios šv. Brunono misijų versijos=Drei oder vier Quellenversionen der Mission des Hl. Bruno?, in: Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui. Vilnius: Aidai, 1999. p. 19-25.

E. Gudavičiaus monografijos "Mindaugas" vertimas, publikacijos parengimas ne Lietuvos skaitytojui ir leidimas lenkų kalba

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Vykdoma: 2023–2024.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: pristatyti žymiausio Lietuvos medievisto E. Gudavičiaus Mindaugo epochos problematikai skirtą tyrimą Lenkijos ir lenkiškai skaitančiai tarptautinei akademinei bendruomenei. Monografija Mindaugas (1998) iki šiol nėra susilaukusi nė vieno vertimo į kitas kalbas, o kartu ir deramo įvertinimo bei panaudojimo Mindaugianos istoriografijoje. Ši knyga po dviejų dešimtmečių išlieka aktualiausiu darbu Lietuvos valstybės formavimosi problematukoje.

Numatomi projekto rezultatai: E. Gudavičiaus monografijos "Mindaugas" vertimo į lenkų kalbą, papildyto įvadiniais tekstais, tekstine bei vaizdine paaiškinamąja medžiaga, leidimas (taip pat elektroninis variantas) Krokuvos leidykloje Księgarnia Akademicka.

Veikla projekte: Vadovė.

Tarptautinė konferencija „Joachimas Lelevelis ir pagalbinių istorijos mokslų praeitis, dabartis, ateitis“ / „Joachim Lelewel i przeszłość, teraźniejszość oraz przyszłość nauk pomocniczych historii“ (Vilnius (Lietuva), 2022 m. birželio 15–17 d.). Pranešimo tema: Joachimo Lelevelio dokumentinis paveldas Stepono Batoro universitete: rinkinių kelias į Vilnių, gausinimas, aktualinimas / Dokumentalna spuścizna Joachima Lelewela na Uniwersytecie Stefana Batorego: droga zbiorów do Wilna, powiększanie, aktualizacja.
Tarptautinė konferencija „GRODNÆ ET ORBI. Гарадскія супольнасці і гарадское асяроддзе“ (Gardinas (Baltarusija), 2017 m. lapkričio 3–5 d.). Plenarinio pranešimo tema: „Формирование сети городов ВКЛ в европейской картографии (XV–XVI вв.)“.
Tarptautinė konferencija „Гарадзенскі соцыум”: Горад і ягоныя жыхары: партрэт на фоне эпохі. Х–ХХ стст.“ (Gardinas (Baltarusija), 2015 m. lapkričio 7–8 d.). Pranešimo tema: „Литва в средневековым картах“.
Tarptautinė konferencija “Bruno z Kwerfurtu – osoba, dzieło, epoka” (Pultuskas (Lenkija), 2009 m. birželio 15-16 d.). Pranešimo tema: „Kwestia Litwy w czasach św. Brunona z Kwerfurtu“.

Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė

Projektą finansavo Europos socialinio fondo agentūra. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, Mokymasis visą gyvenimą, Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas, VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-016.

Projekto iniciatorius: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Projektą įgyvendino Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetai.

Vykdyta: 2013-2014.

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindintį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių ugdymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto Filologijos bei Istorijos fakultetų mokslininkai parengė interaktyvią lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazę www.šaltiniai.info. Joje pateikiami 9–12 kl. lituanistinių dalykų ugdymo programose numatyti pirminiai ir antriniai rašytiniai, vaizdiniai ir audiovizualiniai tekstai bei papildoma medžiaga, aktualizuojami ir susiejami kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos šaltiniai.

Veikla projekte: projekto vykdytoja.

Interneto svetainė: Magnus Ducatus Lithuaniae

Svetainės adresas: http://www.mdl.projektas.vu.lt/

Projektas “Magnus Ducatus Lithuaniae” – skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, ir apimantis šalis, turinčias bendrą istorinį paveldą – Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Rusiją. Projektas grindžiamas dviem pagrindiniais – „Thesaurus“ ir „Memoria“ – principais. „Thesaurus“ yra išbarstyto LDK paveldo vertybių saugykla.

Projektą vykdė: Istorinės atminties akademija, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. „Memoria“ – pateikiami Lietuvos istorijos naratyvai ir atminties vietos, pristatomi istorinės atminties dokumentai.

Projekto vadovas: prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Veikla projekte: vykdytojas, administravimas svetainės

Projektą finansavo – LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentas.

Geriausios disertacijos konkurse 2014 m. pripažinta geriausia disertacija socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje

Institucija: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS).

Už ką suteikta: už apgintą daktaro disertaciją „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas" (vadovas prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius), kuri LJMS organizuojamame geriausių apgintų disertacijų konkurse pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje.

Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos:

Istorija ir informacinės technologijos (modulis: Studijų įvadas. Istorijos laboratorija).

Istorijos bakalauro studijų programa:

Lenkijos istorija (su dr. K. Kilinsku) (modulis: Kaimyninių tautų ir valstybių istorija).

Ukrainos tautos ir valstybingumo istorija (su dr. R. Gaidžis, dr. T. Boriak, dr. K. Kilinsku) (modulis: Kaimyninių tautų ir valstybių istorija).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

Išbarstyto LDK paveldo aktualizacija ir virtualizacija (modulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros profiliai: praeitis, tradicija, paveldas).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

Dokumentinis paveldas.

Skandinavistika (danų/norvegų/švedų kalbų grupės) (Filologijos fakultete, bakalauro ir vientisosios studijos):

Skandinavijos šalių istorija I (su dr. A. Petrilioniu).

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
tel. +370 (5) 268 72 88

el. paštas

Moksliniai interesai:

XX a. architektūros istorija ir paveldas;
industrializacijos kultūra ir paveldas;
modernizmo kultūros studijos.

Biografija:

Marija Drėmaitė yra architektūros istorikė, knygų autorė ir parodų kuratorė; Istorijos fakulteto Architektūros istorijos ir Kultūros paveldo profesorė, Kultūros paveldo studijų magistro programos pirmininkė (nuo 2013 m.). Baigė menotyros magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete (1998), doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje (2006) ir Stokholmo Karališkojo technologijos instituto (KTH) doktorantų programą (2001–2006). Atliko podoktorantūros stažuotę Vilniaus universitete (2011–2012), stažavosi Helsinkio universitete, Estijos dailės akademijoje, Royal College of Art (Londonas), Leibnitzo instituto Rytų Europos kultūros istorijos tyrimų centre (Leipzig, GWZO). VU IF dėsto nuo 2004 m., nuo 2018 m. – profesorė. 2012–2015; 2021–2022 m. dirbo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretore.

EU JPI “Kultūros paveldas ir globali kaita“ mokslinės tarybos narė (2020-2027). Berlyno Humboldto universiteto Ekscelencijos centro inherit. heritage in transformation tarybos narė (2023–2026). Vilniaus universiteto ekscelencijos centro (Post)Autoritariniai kraštovaizdžiai pagrindinė tyrėja ir grupės „Atmintis ir paveldas“ vadovė (2023–2027).

Tinklai:

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą : gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais : kolektyvinė monografija, sud. M. Drėmaitė. Vilnius: Lapas, 2023. 326 p ISBN 9786098198256.
Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Vilniaus gyvenamosios architektūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais : monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 232 p. ISBN 9786090708101. eISBN 9786090708118.
Marija Drėmaitė, ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022.
Marija Drėmaitė, Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017.
Marija Drėmaitė, Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 2016.
Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė, Architektūra sovietinėje Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012.

Šaltinių publikacijos:

Lithuanian Architects Assess the Soviet Era: 1992 oral history tapes, eds. John V. Maciuika and Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas in collaboration with Vilnius University, 2020.

Straipsniai:

Marija Drėmaitė, Baltic Architectural Education in Times of Crisis: Faculty of Architecture at the Baltic University in Germany, 1946–1949, in:
Architecture and Urban Planning, 2024, Vol. 20, Issue 1, pp. 65–79, https://doi.org/10.2478/aup-2024-0006
Marija Drėmaitė, The role of architects in fighting the monotony of the Lithuanian mass housing estates, in: Urban Planning During Socialism: Views from the Periphery, Mariotti, J., & Leetmaa, K. (Eds.), Routledge, 2023, pp. 134–150, https://doi.org/10.4324/9781003327592-11
Marija Drėmaitė, Rural modernization in Lithuania in 1950s-1980s: from functionalist agrocities to regionalist approach, FAMagazine. Ricerche E Progetti sull’architettura E La Città, 2023, No. 62-63, pp. 149-156, https://doi.org/10.12838/fam/issn2039-0491/n62-63-2022/946
Marija Drėmaitė, Defining the Attributes for Modernist Urban Heritage: The Case of Kaunas 1919-1939, Architecture of Optimism", in: Buildings, 2023, 13, 196, https://doi.org/10.3390/buildings13010196
Marija Drėmaitė, Co-operative Housing in Lithuania as a Field of Architectural Experimentation (1960s–1980s), ABE Journal, 20, 2022, https://doi.org/10.4000/abe.13188
Marija Drėmaitė, Housing-based Urban Planning and New Housing Standard in Vilnius, 1919–1939, Architecture and Urban Planning, Vol. 18, Issue 1, pp. 139–147, https://doi.org/10.2478/aup-2022-0014
Marija Drėmaitė, Reclaiming Identity: The Postmodern Turn in the Vilnius Architecture of the 1980s. City History, Culture, Society, 1 (13), 234–251. https://doi.org/10.15407/mics2022.01.234
Marija Drėmaitė, Dream factories revisited. Post-war industrialisation in the Nordic and Baltic countries 1945-1990, Fabrik & Bolig. The industrial heritage of the Nordic Countries, Copenhagen: The Danish Society for the Conservation of Industrial Heritage, 2020, p. 5-19.
Marija Drėmaitė, Problem integralności w adaptacji powojennego modernizmu do współczesnych celów - doświadczenia Litwy i państw bałtyckich, Modernizm w Europie - modernizm w Gdyni, t. 7, Architektura XX wieku zachowanie jej autentyzmu i integralności w Gdyni i w Europie = Architecture of the 20th century. Preservation of its authenticity and integrity in Gdynia and Europe / redakcja: Maria Jolanta Saltysik, Marek Stępa, 2020, p. 99–106.
Marija Drėmaitė, "Migrant modernists: The making of national architects in Lithuania in the 1930s and their survival strategies in the 1950s", in: Journal of Modern European History, 2020, https://doi.org/10.1177/1611894420943041
Marija Drėmaitė, "Symbolic geographies, Nordic inspirations, and Baltic identities: Finnish impact on the formation of the postwar modernist architecture in Lithuania during the state socialist period", in: Architectural Research in Finland (ARF), 2020, vol. 4, no. 1, p. 21–35, https://doi.org/10.37457/arf.84565
Marija Drėmaitė, "Baltic mikroraions and kolkhoz settlements within the Soviet architectural award system", in: The Journal of Architecture, 2019, 24:5, p. 655–675, https://doi.org/10.1080/13602365.2019.1670717
Marija Drėmaitė, "The Exceptional Design of Large Housing Estates in the Baltic Countries", in: Housing Estates in the Baltic Countries, eds. Hess D., Tammaru T., The Urban Book Series. Springer, Cham, 2019, p. 71–93 (https://doi.org/10.1007/978-3-030-23392-1_4)
Marija Drėmaitė, "Bringing Bauhaus Modernism to Lithuania: Vladas Švipas life and influence", in: Dust & data. Traces of the Bauhaus across 100 years, ed. Ines Weizman, Leipzig: Spector books, 2019, p. 436–453, https://spectorbooks.com/dust-data
Marija Drėmaitė, “Vilnius. A Baroque City”: Changing Perceptions of the Baroque Heritage during the Twentieth Century, RIHA Journal Special Issue “Prekäre Vergangenheit? Barockforschung im östlichen Mitteleuropa unter den Bedingungen des Sozialismus”, eds. Michaela Marek (†) and Eva Pluhařová-Grigienė, 2019, https://doi.org/10.11588/riha.2019.1.70040

Tarptautiniai projektai:

NuSPACES: Communities, Materialities and Locations of Nuclear Cultural Heritage”, Joint-Programming Initiative on Cultural Heritage and Global Change (JPI CH), project leader Kingston University London (United Kingdom), https://www.heritageresearch-hub.eu/project/nuspaces/ , 2021–2024, Member of the Advisory Board.
“Nordic Industrial Heritage Culture in the 2020s”, The Joint Committee for Nordic research councils in the Humanities and Social Sciences (NOS-HS), project leader University of Gothenburg, https://nos-hs.org/projects/ , 2021–2022, researcher.

Nacionaliniai projektai:

Migracija, paveldas ir atsparumas: Lietuvos architektai ir architektūra krizių laikotarpiu 1939-1959 m.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.
Vykdoma: 2023–2026.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto turinys: Istorinis Lietuvos architektūros ir architektų tyrimas skirtas nustatyti kaip ir kokiomis formomis profesionalų (architektų) grupės geopolitinių iššūkių laikotarpiu (1939-1959 m.) išlaikė santykį su savo paveldu (architektūriniu - tiek materialiu, tiek ir nematerialiu) skirtingais prievartinės migracijos etapais ir skirtingose aplinkose (II pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje 1939-1944 m.), emigracijoje į Vakarus (1945-1949 DP stovyklose Vokietijoje ir 1949-1959 JAV) ir vidinės migracijos Lietuvoje, santykyje su imigravusių vadovaujančių architektų veikla (1945-1959 m. Vilniuje). Analizuojami architektų kaip profesinės grupės veikimo krizinėmis situacijomis būdai ir architektūros paveldo vaidmuo kultūrinės tapatybės atsparumui.

Veikla projekte: Vadovė ir pagrindinė tyrėja.

Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 m.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“.

Vykdyta: 2021–2022.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto turinys: projekte analizuojami Vilniaus sociotopografiniai pokyčiai 1870–1940 m. pritaikant urbanistinės erdvės struktūravimo teorinį (sektorių) modelį. Projektas praplečia Lietuvos miestų istorinių tyrimą lauką ir užtikrina Vilniaus infrastruktūros tyrimų kompleksinį tęstinumą. Toks tyrimas leis naujai interpretuoti žinomus faktus ir į Lietuvos miestų tyrimų kontekstą įvesti naujus šaltinius, ištirti Vilniaus būsto ir jo formų kaitą miesto plėtros kontekste.

Veikla projekte: Tyrėja.

Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“.

Vykdyta: 2017–2019.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto turinys: kolektyvinės monografijos rengimas Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: LAPAS, 2021.

Veikla projekte: Vadovė.

Architektūros kritikos dirbtuvės

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Mokslininkų iniciatyva vykdomų mokslinių tyrimų projektai.

Vykdyta: 2013–2014.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto rezultatai:
1) Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p. [Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.]
2) Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. [Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p.]

Veikla projekte: Vadovė.

Sovietų kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Mokslininkų grupių projektai.

Vykdyta: 2013–2014.

Vykdytojas: Vilniaus dailės akademija.

Projekto rezultatai: Parodos katalogas: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974): parodos katalogas, sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014.

Veikla projekte: Tyrėja.

Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Podoktorantūrinių stažuočių projektai (ES fondų lėšos).

Vykdyta: 2011–2012.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Vadovas: prof. dr. Irena Vaišvilaitė.

Veikla projekte: Stažuotoja.

The urban modernity of the Nordic-Baltic societies

Finansavimo šaltinis: Nordic Point.

Vykdyta: 2010–2012.

Projekto rezultatai: Survival of Modern: from Cultural Centres to Planned Suburbs, editors Claes Caldenby and Ola Wedebrunn, Copenhagen: The Royal Danish Academy of Fine Arts, School of Architecture, 2013.

Veikla projekte: Tyrėja

Vadovavimas doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams

9 May 2024, Keynote lecture “Modernist Kaunas (1919-1939) on the UNESCO World Heritage List: concept, values and attributes”, Conference „Imperfect Modernism“, VILNIUS TECH, Faculty of Architecture.
14 March 2024, Invited lecture “Modernist Kaunas (1919-1939) on its way to the UNESCO World Heritage List”, Estonian Art Academy, Department of Cultural Heritage and Conservation, Tallinn.
5 October 2023, invited lecture „Post-war Baltic Modernism: Between Nostalgia and Criticism“ at the discussion „Soviet Modernism in the Baltics: Between National Heritage and Colonial Experience“, Institute of Contemporary Art, Design and Architecture (LMDA), Art Academy of Latvia.
16 May 2023, Invited talk at the “Design Talk – Forgotten Futures” of the exhibition "Retrotopia. Design for Socialist Spaces", Kulturforum, Kunstgewerbemuseum, Berlin.
26 October 2022, invited lecture “Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon (1919–1939) and its Aftermath through the 20th century”, Museum of Fine Arts Split, Croatia.

19 September 2021, Invited lecture “Architecture of Optimism: Building a Modern Capital City in Kaunas, 1919–1939”, program Exercising Modernity: Understanding the Legacy of Modernity, Pilecki Institut, Berlin, Germany, https://www.facebook.com/watch/live/? ref=watch_permalink&v=565133091459036

27 October 2018, Keynote lecture “Symbolic Geographies. Nordic Inspirations. Baltic Identities”, 10th Architectural Research Symposium, Aalto University, Department of Architecture, Helsinki, Finland, https://blogs.aalto.fi/atut2018/2018/10/18/meet-our-keynote-speakers/

30 January 2018, invited lecture “Baltic Modernism in the Context of the Soviet Architectural Awards”, Edinburgh College of Arts, University of Edinburgh, UK, https://www.eca.ed.ac.uk/event/architectural-history-and-theory-seminar-baltic-modernism-context-soviet-architectural-awards

28-30 September 2016, plenary lecture “Long Life of the Socialist Modernism in the Baltic States”, The 6th Baltic Sea Region Cultural Heritage Forum: From Postwar to Postmodern, Kiel University, http://samla.raa.se/xmlui/handle/raa/10997

Vadovavimas doktorantams:

Rugilė Puodžiūnienė, Nekilnojamojo kultūros paveldo verčių apsaugos problematika urbanizacijos kontekste: Baltijos šalių atvejis, 2022–2026.
Vigilija Pilkauskienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2017–2023.
Viktorija Kurienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2022.
Matas Šiupšinskas, Kolektyvinio sodo fenomenas: Lietuvos atvejis, 2021.
Viltė Janušauskaitė, Urbanistinio paveldo apsauga sovietinėje Lietuvoje: idėjos ir praktika, 2019.
Karolis Kučiauskas, Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932–1956 m.), 2016.

Doktorantų mokyklos vadovė, Vilnius, “Mass Housing as a Heritage Site: methodology”, in the framework of the COST Action 18137 “European Middle Class Mass Housing”, 8-10 June, 2022, Vilnius University, https://www.if.vu.lt/naujienos1/1826-vilnius-training-school

Jungtinio programavimo iniciatyvos Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai (JPI CH)

Eksperto veikla: mokslinės tarybos narė, 2020–2023 https://www.heritageresearch-hub.eu/homepage/joint-programming-initiative-oncultural-heritage-homepage/joint-programming-initiative-on-cultural-heritage-about/

Europos Komisija

Eksperto veikla: bendrosios programavimo iniciatyvos (FP7) kultūros paveldo programos JPI Heritage Plus ekspertė, 2017.

Kultūros paveldo departamentas

Eksperto veikla: Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programos ekspertė, 2014–2015, 2006–2008.

Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: ekspertė (humanitariniai ir socialiniai mokslai), nuo 2010.

Pirmoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie KPD

Eksperto veikla: narė, nuo 2006.

Apdovanojimai ir įvertinimai

Neįgyvendintas Vilnius (su Rasa Antanavičiūte), Vilnius: Lapas, 2021.
Architektūros gidas (bendraautorė), Vilnius: Lapas, 2020.
Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m., sudarytoja Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon, 1918–1940, ed. Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018.
Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018.
Vilnius 1900– Architektūros gidas, sud. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
Vilnius 1900–2016. An Architectural Guide, ed. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf02/modernizmas-%E2%80%93-tarp-nostalgijos-ir-kritiskumo
Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/123
Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė,Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-04/maistaujantisoportunizmas
Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/252

Šv. Kristoforo apdovanojimas

Institucija: Vilniaus m. savivaldybė.

Suteikta: Už Vilniaus miesto puoselėjimą ir garsinimą, 2021.

Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: 2017.

Vaclovo Sidzikausko premija

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Suteikta: Už istorijos mokslo tyrimus, 2017.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

tel. +370 5 268 72 88

el. paštas

Moksliniai interesai:

Istorijos didaktika;
muzeologija;
istorinės kultūros studijos.

Biografija:

Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. tapo Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros asistente. 2006 m. apgynė humanitarinių mokslų (istorijos krypties) daktaro disertaciją “Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje (1988-2005 m.)”. Nuo 2005 m. dirbo lektorės, nuo 2008 m. iki 2012 m. – prodekanės akademiniams reikalams pareigose. Nuo 2009 m. iki dabar dirba docentės pareigose. Ekspertės teisėmis dalyvauja įvairių su istorijos didaktika, muziejais, vizualine kultūra susijusių komisijų, projektų veiklose.

Tinklai:

ORCID

Monografijos, studijos:

Rūta Šermukšnytė, et al., Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 78–91 („Dvarų paveldas ir muziejai: transformacijos link“) = Рута Шермукшнітє, etc. , У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни, Вільнюс: Vilnius University Press, 2019, p. 85–99.

Straipsniai:

Rūta Šermukšnytė, "Rescuing the Jews in Lithuania during World War II: Practices of Creating a Lithuanian Museum Narrative", in: Lietuvos istorijos studijos, 2023, t. 52, p. 108–129.

Rūta Šermukšnytė et. al., „Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje", in: Parlamento studijos, 2022, Nr. 32, p. 69–91.

Rūta Šermukšnytė et. al., „Mokyklinė istorija Lietuvoje – istorikų (ne)atrasta teritorija?“, in: Istorija, 2022, t. 125, Nr. 1, p. 42–70.

Rūta Šermukšnytė, „Ar istorijos mokytojams Lietuvoje reikia akademinės istorijos ir akademinių istorikų?“, in: Istorija, 2020, t. 120, Nr. 4, p. 67–102.
Rūta Šermukšnytė, “Museum and Historical Culture: How is Jewish History Included in the Museum Narrative of Lithuania?”, in: Revista Română de Studii Baltice şi Nordice / The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2020, Vol. 12, No. 2, p. 149–162.
Rūta Šermukšnytė, „Muziejus kaip istorijos kultūros dalis: žydų istorijos reprezentacijos Lietuvos muziejuose“, in: Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. H. Vitkus, J. Skurdauskienė, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019, p. 96–114.
Rūta Šermukšnytė, „Kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose?“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 41, p. 147–161.
Rūta Šermukšnytė, „Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 105–123.
Rūta Šermukšnytė, „Lietuvos miestelių dvasios paieškos: televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ fenomenas“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 113–130.
Rūta Šermukšnytė, „Muziejaus ir lokalinės istorijos ryšiai genius loci koncepcijos perspektyvoje“, in: Lietuvos muziejų rinkiniai = Collections of Lithuanian Museums: mokslinių straipsnių rinkinys, Nr. 14, sud. D. Avižinis, V. Šiukščienė, Vilnius Lietuvos muziejų asociacija, 2015, p. 8–12.
Rūta Šermukšnytė, “Between Truth and Memory: Images in Lithuanian Historical Documentaries in Post-communist Transformation Period”, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice = The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2015, Vol. 7, No. 2, p. 85–101.
Rūta Šermukšnytė, „Muziejus ir genius loci: sąveikos įvairovė“, in: Vietos dvasios beieškant, sud. Rasa Čepaitienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 120–156.
Rūta Šermukšnytė, „Vaizdas kaip ugdymo priemonė: lietuviškos istorijos didaktikos pavyzdys“, in: Vaizdo kontrolė: mokslinių straipsnių rinkinys (Dailės istorijos studijos, t. 6), sud. Erika Grigoravičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 150–168.
Rūta Šermukšnytė, „Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2013 / 1, 2014, p. 121–142.
Rūta Šermukšnytė, „Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste“, in: Lituanistika, 2012, t. 58, Nr. 2, p. 146–160.
Rūta Šermukšnytė, „Kultūros paveldo aktualizacija Lietuvos televizijoje“, in: Florilegium Lithuanum: in honorem eximii professoris atque academici Lithuani domini Eugenii Jovaiša anniversarii sexagesimi causa dicatum: (mokslinių straipsnių rinkinys), sud. Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Aivas Ragauskas, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2012, p. 368–377.
Rūta Šermukšnytė, „Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 24, p. 136–149.
Rūta Šermukšnytė, „Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 m. Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje“, in: Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius, Vilnius: Kronta, 2008, p. 258–275.
Rūta Šermukšnytė, „Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje“, in: Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian Photography: Histories and Archives, sud. V. Michelkevičius ir kt., Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.
Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istoriografijos atvejis Lietuvoje: TV laida “Būtovės slėpiniai”“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, t. 20, p. 85–99.
Alfredas Bumblauskas et. al., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. A. Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 73–120.
Rūta Šermukšnytė et al., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. Alfredas Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 35–71.
Rūta Šermukšnytė, „Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX a. Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 15, p. 81–89.
Rūta Šermukšnytė, „Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 14, p. 114–129.
Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istorijos formos mokyklinėje edukacijoje (empirinių istorinės sąmonės tyrimų bei istorijos didaktikos teorijų požiūriu)“, in: Modernių technologijų taikymas istorijos edukacijoje: straipsnių rinkinys, sud. B. Šetkus, Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2003, p. 45–53.
Rūta Šermukšnytė, „Antikos motyvai senosiose Lietuvos paveikslų kolekcijose (XVI–XIX a.)“, in: Menotyra, 1999, t. 1 (14), p. 20–26.

Tarptautiniai projektai:

Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos / Музей как пространство полилога доминирующих и альтернативных нарративов: от теории к практике

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba; Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija.

Programa: Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa.

Vykdyta: 2018–2019.

Vykdytojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas; Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“

Vadovai: doc. dr. Rūta Šermukšnytė (Vilniaus universitetas); prof. dr. Polina Verbicka (Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“).

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys / У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019); rekomendacijos; mokymų Lietuvos ir Ukrainos muziejininkams ciklas.

Veikla projekte: Tyrėja.

Taikomieji projektai:

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto

Vykdyta: 2022–2023.

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys: Mokslinių – tiriamųjų ir ugdymo inovacijų diegimo projektas, apimantis du aspektus: 1) praktinės inovacijos sukūrimas ir įgyvendinimas arba naujovės taikymas, 2) mokslinis tyrimas, kuris palydėtų inovacijos įgyvendinimą

Projekto rezultatai: mokslinis straipsnis “Menas kalba apie pilietiškumą: filmas integruotoje pamokoje” ir straipsnio pagrindu parengtas ir pristatytas pranešimas mokslinėje konferencijoje. Bendraautoriai: Rūta Šermušknytė, Dalius Vinciūnas, Justina Sabonaitytė.

Veikla projekte: Vadovė ir vykdytoja.

Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas

Finansavimo šaltinis: Nacionalinė švietimo agentūra.

Vykdyta: 2021–2022.

Projekto turinys: atsižvelgiant į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas, siekiama tobulinti istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojų bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

Projekto rezultatas: kvalifikacijos kėlimo kursų turinio parengimas ir pravedimas.

Veikla projekte: metodininkė.

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto

Vykdyta: 2021–2023.

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys: siekiama gerinti istorijos mokytojų ruošimą Vilniaus universitete parengiant skaitmenines istorijos didaktikos studijų priemones ir siekiama gerinti istorijos mokytojų kvalifikaciją parengiant skaitmeninę kvalifikacijos kėlimo medžiagą.

Projekto rezultatas: 20 skaitmeninių filmų, skirtų studijoms ir kvalifikacijos kėlimui, parengimas.

Veikla projekte: poveiklės „Istorijos didaktikos dalyko studijų programų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaitmenizavimas“ koordinatorė ir vykdytoja.

Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas

Finansavimo šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras.

Vykdyta: 2019–2020.

Projekto turinys: siekiama tobulinti nacionalinę mokinių pasiekimų vertinimo sistemą sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui ir individualios mokinių pasiekimų pažangos stebėsenai.

Projekto rezultatas: istorijos mokymosi kompetencijų vertinimo rubrikų, pritaikytų kaupiamajam vertinimui mokyklose 11 ir 12 klasėse, parengimas.

Veikla projekte: ekspertė.

Valstybės pažinimo centro koncepcijos sukūrimas

Užsakovas: LR Prezidentūra.

Vykdyta: 2013–2014.

Vykdytojas: UAB „Process Office“.

Projekto turinys: parengti „Valstybės pažinimo centro“ koncepciją.

Projekto rezultatas: „Valstybės pažinimo centro“ koncepcija.

Veikla projekte: ekspertė.

Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu UAB „Biznio mašinų kompanija“ projektas „Skaitmeninės mokymo(si) priemonės Lietuvos istorija 5-8 kl.“

Vykdyta: 2023–2024.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus kuriamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės 5-8 kl..

Projekto rezultatas: 2024 m. turi būti internete viešai paskelbtos skaitmeninės mokymo(si) priemonės.

Veikla projekte: skaitmeninių mokymo(si) priemonių temomis „Istorinio paminklo istorija“, „Praeities gyvenimo rekonstrukcija“, „Muziejus kaip praeities pažinimo vieta“, “Mokslininkų bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį“ turinio rengėja

Leidyklos „Šviesa“ projektas „Istorijos vadovėlis 10 klasei. Serija: Horizontai“

Vykdyta: 2023–2024.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus rašomas istorijos vadovėlis 10 klasei.

Projekto rezultatas: 2024 m. turi būti išleistas dviejų dalių Istorijos vadovėlis 10 klasei (serija: Horizontai).

Veikla projekte: Bendraautorė.

Leidyklos „Šviesa“ projektas „Istorijos vadovėlis 9 klasei. Serija: Horizontai“

Vykdyta: 2021–2023.

Pareigos: bendraautorė.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus rašomas istorijos vadovėlis 9 klasei.

Projekto rezultatas: 2023 m. išleistas dviejų dalių Istorijos vadovėlis 9 klasei (serija – Horizontai).

Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto projektas „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“

Vykdyta: 2012.

Pareigos: ekspertė, paskaitos lektorė.

Projekto turinys: siekta aktualizuoti vieną reikšmingiausių Lietuvos laisvės kovų vietų – partizanų rėmėjų Sajų sodybą Balandiškyje.

Projekto rezultatas: 2012 m. rugpjūčio 19–25 d. Balandiškyje ir Pašušvyje (Radviliškio r.). suorganizuota akademinio jaunimo stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“. Stovyklos metu vyko paskaitos ir seminarai, skirti akademinio jaunimo ir vietos bendruomenės paveldosauginės sąmonės ugdymui; diskutuojama apie tolimesnį sodybos likimą ir jos atgaivinimo vizijas; talkinama moksliniams (archeologiniams, medinės architektūros ir kt.) sodybos tyrimams.

VU, M. Romerio universiteto, Socialinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo „dalybos“

Vykdyta: 2007.

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: analizuoti iš tradicinių istoriografijų ateinantys stereotipiniai vaizdiniai, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bendrabūvio tradicijas orientuoti tapatumai bei integraciniai procesai.

Projekto rezultatas: publikuotas straipsnis: R. Šermukšnytė, „Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 24, p. 136–149.

VšĮ „Menas“ projektas „Lietuvos fotografijos žemėlapiai: istorijos ir archyvai“

Vykdyta: 2007.

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: taikant kartografijos strategijas permąstyti Lietuvos fotografijos raidą, idėjas, stereotipus.

Projekto rezultatas: publikuotas straipsnis lietuvių ir anglų k.: R. Šermukšnytė, „Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje / Between Truth and Memory: Images in Lithuanian Historical Documentaries“, in: Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian Photography: Histories and Archives, sud. V. Michelkevičius ir kt., Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.

VU projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės“

Vykdyta: 2003.

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: siekta pateikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gaires.

Projekto rezultatas: parengtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės: A. Bumblauskas, R. Čepaitienė, J. Poškienė, R. Šermukšnytė, R. Vaštokas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. Alfredas Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 35–71.

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

Modulis Istorija kaip edukacinė praktika (tema: Istorinė sąmonė, istorinė kultūra ir muziejus).
Modulis Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas, kartu kitais dėstytojais).
Vadovavimas praktikoms.

Archeologijos bakalauro studijų programa:

Modulis Archeologinių radinių restauravimo ir muzeologijos pagrindai (temos: Muzeologijos ir muziejaus sampratos, Komunikacija muziejuje).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

Dalykas Muziejus muzeologijos ir istorinės kultūros studijų sąveikoje;
Vadovavimas taikomajai ir mokslinei praktikoms.

Gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijos (Filosofijos fakultetas):

Modulis Dalyko didaktika (kartu su doc. dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas);
Modulis Praktikos seminaras (kartu su doc. dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas).

Tarpkryptinėse bakalauro Dalyko pedagogikos studijose:

Dalykas Istorijos didaktika (kartu su doc. dr. A. Gieda);
Vadovavimas praktikoms.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

tel. +370 5 268 72 88

el. paštas

Moksliniai interesai:

Ikikapitalistiniai gamybos būdai;
Viduramžių Europos periferinių visuomenių lyginamoji istorijos sociologija;
Europos istoriniai mezoregionai;
Metodologinio nacionalizmo įveikos būdai istoriografijoje;
Visuotinės/pasaulio istorijos prieigos: nuo lyginamosios iki giliosios istorijos;
Ankstyvoji LDK tipologiniu požiūriu.

Biografija:

2010 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Moldova XIV a. viduryje – XVI a. viduryje kaip socialinės struktūros tipologijos problema“. Nuo 2005 m. dirbo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje; nuo 2017 m. – asistentas. 2009 m. stažavosi Rumunijoje („Alexandru Ioan Cuza“ Jasų universitetas, Rumunų kultūros instituto stipendija), 2016 m. – podaktarinėje stažuotėje Švedijoje (Lundo universitetas; Švedijos instituto stipendija). Nuo 2022 m. docentas.

Tinklai:

Academia.edu

ORCID

ResearchGate

Monografijos, studijos:

Nerijus Babinskas, Analitinės istorinės regionistikos paradigmos: metodologinė-istoriografinė studija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
Silviu Miloiu, et al., From Neighbourhood to Partnership. Highligths of Lithuania’s Relations with Romania and Moldova. Târgovişte: Cetatea de Scaun, 2013, pp. 9–25 (“Lithuanian-Moldavian political relations in the 14th and 15th centuries”).

Straipsniai:

Nerijus Babinskas, „Ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis ir ikikrikščioniška LDK“ in: Istorija, 2022, t. 126, Nr. 2, p. 23–45.

Nerijus Babinskas, “Henri H. Stahl (1901–1991): some features of intellectual biography and an outline of historical sociology”, in: International Review of Sociology = Revue internationale de sociologie, 2021, vol. 31, issue 1, pp. 72–96.
Nerijus Babinskas, „Kur atsidūrė feodalizmas euroatlantinėje Lietuvos epochoje?“, in: Istorija, 2020, t. 119, Nr. 3, p. 18–40.
Nerijus Babinskas, “Some Aspects of the Medieval Origins of Europe’s Special Path According to Michael Mitterauer. A Comparison of the Cases of the Early Principality of Moldavia and the Grand Duchy of Lithuania”, in: Studia mediaevalia Europaea et orientalia: miscellanea in honorem professoris emeriti Victor Spinei oblata, eds. George Bilavschi, Dan Aparaschivei, Bucureşti : Editura Academiei Române, 2018, pp. 421–437.
Nerijus Babinskas, “Typologies of Pre-modern Societies beyond Feudalism: Exploring Alternative Possibilities and the Problem of their Applicability in Cases of Peripheral European Societies”, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice = The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2018, Vol. 10, No. 2, pp. 9–25.
Nerijus Babinskas, “Od feudalizmu do afrykańskiego sposobu produkcji. Problem typologii przednowoczesnych peryferyjnych społeczeństw europejskich”, in: Człowiek i społeczeństwo, t. XLII, 2016, s. 119–133.
Nerijus Babinskas, „Istorinio regiono sampratos šiuolaikinėje istoriografijoje: tipologijos gairės“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 19, 2014, p. 16–34.

Nacionaliniai projektai:

Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste: ankstyvojo feodalizmo koncepcijos revizija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m.
Vykdyta: 2021–2024.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovas: dr. Nerijus Babinskas (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: pasitelkus, iki šiol lietuvių istoriografijoje ignoruotą ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelį, verifikuoti ikikrikščioniškosios LDK ankstyvojo feodalizmo koncepciją.

Projekto rezultatai: parengtas ir recenzuotas monografijos Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste rankraštis, 2 moksliniai straipsniai, 2 pranešimai tarptautiniuose konferencijose ar seminaruose.

Veikla projekte: vadovas.

Tarptautinė konferencija Continuity and Change in Medieval Central Europe, organizuota Medieval Central Europe Research Network (MECERN), Comenius University (Bratislava), 2023. Pranešimo tema: „Social elite in the early Grand Duchy of Lithuania (the 13th-14th centuries): historiographical collision concerning its origins and sources of power and income“.

Tarptautinis seminaras Extraction and Escape, organizuota Center for Vikingetid og Middelalder, Aarhus university, School of culture and Society (Aarhus), 2023. Pranešimo tema: "Whether feudal and if ever feudal? Towards a typology of early medieval peripheral European societies: the cases of Sweden and Kievan Rus' in around 1000-1200 AD“.

Tarptautinė konferencija Dynamics of belonging: exploring home and homeland in Scandinavia and the Baltic sea region, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2024. Pranešimo tema: “'Marine' vikings and 'land vikings': early Sweden and early Grand Duchy of Lithuania as the cases of secondary state ”.

Tarptautinė konferencija Rethinking multiculturalism, multilingualism and cultural diplomacy in Scandinavia and the Baltic sea region, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2021, nuotolinė. Pranešimo tema: “National populism in the Baltic and the Visegrad group countries: an outline of comparative analysis”.
Tarptautinė konferencija Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges, organizuota Transnacionalinės istorijos draugijos, Vilniaus universitets, Istorijos fakultets, 2017, Vilnius. Pranešimo tema: “Contemporary conceptions of universal/world history teaching at Vilnius university, Faculty of History: some crititical remarks for discussion”.
Tarptautinė konferencija Transforming Spaces – Mastering Uncertainty (A Second Take on Area Studies in the Baltic Sea region and Eastern Europe), organizuota – The Centre for Baltic and East European Studies, Södertörn University (Sweden), 2016, Stockholm. Pranešimo tema: “Toward a typology of analytical approaches of historical regions: just varieties of constructivism?”.
Tarptautinė konferencija Joachimo Lelevelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a., organizuota – Vilniaus universiteto, 2015, Vilnius. Pranešimo tema: „Ikimodernių visuomenių tipologijos problema ir Europos periferijos: feodalizmas, tributalizmas, patrimonializmas ar afrikietiškasis gamybos būdas?“.
Tarptautinė konferencija A Piece of Culture, a Culture of Peace, Re-imagining European Communities in the North Sea, Baltic Sea and Black Sea Regions, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2014, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Transnational History as a Peace Sustaining factor: an Approach of Historical Regionalism”.
Tarptautinė konferencija European Networks: the Balkans, Scandinavia and the Baltic World in a Time of Economic and Ideological Crisis, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2012, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Economic Challenges of the Early Modern Ages and Different Responses of European Margins: Comparative Considerations on the Basis of Historiography (The Cases of Polish-Lithuanian Commonwealth and Moldavian Principality)”.
Tarptautinė konferencija Romania and Lithuania in the interwar international relations: bonds, intersections and encounters, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2010, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Henri H. Stahl‘s conception of historical sociology and the Bucharest school of sociology”.

Taikomieji projektai:

Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas

Finansavimo šaltinis: Europos socialinis fondas (Europos Sąjunga).

Vykdyta: 2011–2013.

Vykdytojas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetai.

Vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindinį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių mokymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Veikla projekte: vykdytojas (projekto specialistas).

Mokslo sklaidos publikacijos:

Parašyta 16 straipsnių Visuotinei lietuvių enciklopedijai.

Sklaida per žiniasklaidos priemones:

2020 m. balandžio 19 d. dalyvauta LRT televizijos laidoje „Lietuva mūsų lūpomis“.
2014 m. dalyvauta radijo stoties „Laisvoji banga“ laidoje „Ryto svečias“ (aptarta į lietuvių k. išversta Oskaro Haleckio knyga).