Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 232 p. ISBN 9786090708101

Knygoje Vilniaus modernėjimas 1870–1940 m. pristatomas analizuojant pokyčius gyvenamojoje aplinkoje ir miestiečių buityje. Šiuo laikotarpiu Vilniaus, kaip ir kitų Europos miestų, gyvenamosios infrastruktūros modernėjimą lėmė miesto plėtra, didėjanti tarša, gyventojų skaičiaus augimas ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio būsto trūkumas. Kad pagerėtų gyvenimo kokybė mieste, reikėjo modernizuoti sanitarinę, sykiu ir gyvenamąją infrastruktūrą. Būtent modernių buitinių patogumų siekis miesto plėtros laikotarpiu lėmė inžinerinių tinklų modernizavimą ir urbanistinio planavimo (zonavimo) pokyčius. Tyrimas atskleidė Vilniaus, kaip inžinerinio, urbanistinio ir architektūrinio darinio, paveikslą ir jame buvusią būsto įvairovę.

Čia pristatyti skirtingi gyvenamosios infrastruktūros ir būsto modernėjimo tipai, formos ir kvartalų modernizavimo procesai, aiškinamasi, kaip keitėsi komforto standartai, populiarėjant modernizmo ir funkcionalizmo idėjoms.

Daugiau

Nerijus Šepetys. Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 388 p. ISBN 9786090707807

Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu.

K. Alenius, S. Kaubrys. 100 years of Diplomatic Relations between Lithuania and Finland. Vaasa: Vaasa Graphics, 2022. 211 p.

1921m. spalio 14d tapo svarbiu Lietuvos ir Suomijos dvišalio bendradarbiavimo atskaitos tašku –užmegzti diplomatiniai santykiai. Minint jubiliejinę šių santykių sukaktį, Helsinkyje 2021m. spalio 12d. įvyko mokslinė konferencija, kurią inicijavo Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Pastarąsias organizacines intencijas taip pat parėmė Suomijos ambasada Vilniuje , Lietuvos ambasada Helsinkyje ir Donelaičio draugija. Perskaityti pranešimai nugulė į šį leidinį straipsnių pavidalu. Pastarųjų turinys aprėpė gana platų tematinį lauką, kurio purenimas ateityje, nelaukiant jubiliejinių paskatų, greičiausiai, sulauks savojo tęsinio.

Aptariamojo leidinio autoriai – K. Alenius, J.Paloposki, V.Bukaitė, A.Grodis, J.A.Antila, I.Talonen, D.Bukelevičiūtė, S.Kaubrys pateikė pavienių dvišalių santykių vertinimus, gilinosi į Lietuvos ir Suomijos ryšių raidos peripetijas. Atsigręžimas į aptariamąją problematiką buvo praturtintas naujomis įžvalgomis bei galimomis tolimesnių tyrimų projekcijomis.

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje. Vilnius: Baltos lankos, 2023. – 400 p. ISBN: 9786094796852

Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą: tuometė spauda mėgaujasi publikuodama seksualizuotus moterų atvaizdus ir tik valdžiai susizgribus tai nevirsta kultūros revoliucija; atsiradus vaizdo grotuvams, piliečiai grupelėmis renkasi žiūrėti pornografijos; gydytojai auklėja vyrus, nesugebančius seksualiai patenkinti savo žmonų; apklausose trečdalis studentų prisipažįsta turėję seksualinių santykių tik iš smalsumo.

Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu.

www.lrt.lt: Seksualumas sovietmečiu: pornografijos rateliai, išsipešiojusios panelės ir moters malonumo paieškos

Kari Alenius, Saulius Kaubrys. Balancing between National Unity and "Multiculturalism": National Minorities in Lithuania and Finland 1918–1939. Paderborn: Brill Schoning, 2022. – 264 p.

Monografijoje pristatomi Suomijos ir Lietuvos tautinių mažumų pasauliai, sutilpę tarpukario chronologiniuose rėmuose. Darbo autoriai pateikia skirtingų bendruomenių raidos skerspjūvius bei stengiasi išryškinti jų buvojimo laike skirtybes ir bendrybes. Tyrimo metu akcentuota, kad  skirtingi aplinkybių kontekstai, gyvensenos tradicijos sąlygojo pavienių tautinių grupių egzistencinės saviraiškos ypatumus. Monografijoje taip pat gilinamasi į titulinių daugumų ir mažumų kasdienybėje išsiskleidžiančius tarpusavio santykius bei jų prieštaras. Darbe konstatuojama,kad skirtingose sambūvio istorijose persipynė skirtingos patirtys ir likiminės perspektyvos. Jų interpretavimas ir pažinimas tapo ašine tyrimo linija. Tyrėjų galva, tautinių mažumų būties paslapčių suvokimas – tęstinis procesas, nuolat atsigręšiantis į jos pradžią ir iš jos išaugusius plėtojimosi turinius.

Renata Kačerauskaitė-Surintė, Saulius Kaubrys.Nešauti į kiškį guolyje: medžioklės teisinio reglamentavimo ir organizavimo praktikos Lietuvoje 1918–1940 metais istorinė metrika. Vilnius: Margi raštai, 2021. –248 p. ISBN 9789986095156.

Ši monografija nuves į tarpukario Lietuvos medžioklės raidos plotus, kuriuose virė aistros, azartas, mezgėsi sėkmių ir nesėkmių istorijos. Knygos autoriai šioje ieškojimų kelionėje gilinosi į medžioklės teisinio reglamentavimo peripetijas bei jos organizacines praktikas. Pastarųjų pažinimas praskleidė dalinės nežinios skraistę ir šviesino aptariamųjų procesų suvokimo horizontą. Pristatomosios metrikos konstravimas – tęstinis veiksmas, spėtina, sulauksiantis besidominčiųjų šia tematika atidos bei siekio plėtoti diskusiją.

Dalia Bukelevičiūtė. Mokesčių administravimo istorija: 1918-1940 m. Vilnius : Tyto alba, 2020. –327 p. ISBN 9786094665011.

Monografijoje atskleidžiama Lietuvos valstybės mokesčių sistema ir mokesčių administravimo politika 1918-1940 m. Pristatomos Lietuvos Tarybos, seimų ir vyriausybės pastangos sukurti mokesčių sistemą ir ją įteisinti teisės aktais iki 1924 m., ir vėlesnės intencijos ją tobulinti. Buvo suformuota tiesioginių, netiesioginių mokesčių bei rinkliavų sistema, turėjusi užtikrinti pajamas į valstybės biudžetą. Mokesčių administravimas buvo patikėtas Finansų ministerijos Mokesčių departamentui, kuriam teko atsakomybė nustatyti, surinkti, išieškoti mokesčius, skirti baudas ir išaiškinti nusižengimus. Išsamiau aptariami Mokesčių departamento veiklos principai, mokesčių inspektorių ir akcizo kontrolierių darbo sąlygos, jų santykiai su mokesčių mokėtojais, savivaldos ir policijos atstovais. 

Knygos recenzija.

Norbertas Černiauskas. 1940. Paskutinė Lietuvos vasara. Vilnius: Aukso žuvys, 2021. – 260 p., ISBN: 978-609-8120-65-3.

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautorius. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos  istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018” (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“.

Apie knygą tinklalaidėje "Ko tyli istorikai?"

Aurimas Švedas. Istoriko teritorija. Vilnius: Aukso žuvys, 2020.  – 368 p., ISBN: 978-609-8120-62-2.

Istoriko ir publicisto Aurimo Švedo kultūrologinės eseistikos knyga „Istoriko teritorija“ – tai tarpdisciplininėje erdvėje gimę 30 tekstų, kuriuose susilydo istoriosofiniai apmąstymai, nekonvencinės istoriografijos idėjos, ironiški ir jautrūs autorefleksijos fragmentai, visuomenės kritikos eskizai.

Savitu mąstymo ir kalbėjimo stiliumi pasižymintis istorikas kalba apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi.

Kada praeitis virsta istorija? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kada užmarštis yra ne prakeiksmas, o mūsų gyvenimui reikalingas veiksmas? Ar tikrai visa žmonijos istorija yra nenutrūkstama blogio raiška? Kaip nepakliūti į baimės spąstus? Ar įmanoma susigyventi su istorijos mums paliktais randais? Ką geresniam praeities supratimui duoda pojūčiai? Ką reiškia būti žvėrimi žmonių istorijoje? Kokias istorijas mums apie mus pačius gali papasakoti augalai? Kodėl mums reikia išmokti klausytis, ką pasakoja daiktai? Ar prasminga klausti „O kas būtų, jeigu..?“ Ko šiandienos žmogų gali išmokyti praeityje gyvenę žmonės?

Tai tik keletas klausimų, kuriuos kelia bei svarsto knygos autorius, diskutuodamas su iškiliais Vakarų akademinio pasaulio atstovais – praeities tyrinėtojais, filosofais, antropologais (Thomas Hylland Eriksen, Ewa Domańska, François Hartog, Dipesh Chakrabarty, etc.), pristatydamas, komentuodamas, interpretuodamas jų knygose ir straipsniuose išsakytas idėjas, kurios keičia XXI amžiaus akademijos ir visuomenės diskursą bei savivoką.

Knygos pagrindu tapo geriausi nuo 2015 kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ publikuoti tekstai. Skiriama plačiam skaitytojų ratui.

Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870– 1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 344 p., ISBN 9786090703939.

Monografijoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros / tankėjimo sukeltas problemas (visų pirma blogėjančią miesto sanitarinę aplinką). Knyga yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos kontekstuose.

Inga Arlauskaitė Zakšauskienė, Vilties desantas. JAV radijo transliacijos į sovietų Lietuvą, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 248 p., ISBN 9786090703298.

Šaltojo karo pradžioje, nusileidus geležinei uždangai, pradėtos JAV radijo transliacijos ištisus dešimtmečius pavergtoms šalims buvo vieninteliu alternatyvios informacijos šaltiniu. Informacijos, apie JAV užsienio politiką, pasaulio įvykius, Sovietų Sąjungos dalyvavimą juose, apie gyvenimą Amerikoje. Tiriant JAV radijo transliacijas monografijoje atskleidžiama radijo stočių, kaip politinio karo priemonės, svarba Šaltojo karo metais, informacijos kontrolės ypatybės ir tikslai, Laisvosios Europos ir Amerikos balso radijo laidos kaip aktyvi Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politika, išeivijos vaidmuo steigiant bei rengiant radijo laidas sovietų Lietuvai.

Istorijos inžinierius: Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį, sud. Aurimas Švedas, Vilnius: Aukso žuvys, 2019. – 352 p., ISBN 9786098120448.

Knygoje – svarbiausi medievistikos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tekstai, straipsniai ir interviu, skelbti 1987–2008 metais.

Rimvydas Petrauskas: Edvardas Gudavičius – neabejotinai ryškiausia Lietuvos istoriografijos figūra transformacijos laikotarpiu. Jis mokė apie Lietuvos istoriją mąstyti europiniame kontekste ne tik gausų mokinių būrį, bet ir visuomenę. Galiausiai padovanojo Lietuvai naują istorijos datą – Liepos 6-ąją. /

Rimvydas Valatka: Edvardas Gudavičius yra istorijos Maestro. Mūsų medievistikoje iškyla kaip uola, nuo kurios skrydžiui atsispyrė puikių istorikų karta. Jo dėka į savo valdovus ir istoriją galime žiūrėti be prasčiokiškų romantizmo akinių.

Alfredas Bumblauskas: Kuo labiausiai skiriasi Edvardas Gudavičius nuo visų kitų istorikų? Tuo (nors pats jis neprisipažįsta), kad visa jo sistema iš esmės yra dedukcinė. Jis pirmiau susikūrė pasaulio istorijos modelį ir dabar jame suranda Lietuvai vietą. Ir net jeigu nėra faktų, jų trūkumą užpildo dedukcine logika.

Paulius Gritėnas: Edvardo Gudavičiaus dėka istorija mūsų akyse tapo didinga, paslaptinga ir kartais tragiška amžinąja žmogaus tiesos paieška, o ne trumpalaikių dabarties interesų žaislu. Jo darbai ne tik išplėtė mūsų žinias apie Lietuvos istoriją, bet ir prisidėjo prie naujų istorinių pasakojimų, naujų interpretacijų gimimo ir naujų atsakymų atradimo.

Nerijus Babinskas, Analitinės istorinės regionistikos paradigmos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 184 p., ISBN 9786090703496, eISBN: 9786090703502.

Studijoje pristatomos ir analizuojamos pastarojo šimtmečio trijų iškiliausių Europos istorinių mezoregionų tyrinėtojų sampratos. Istorinė regionistika integruojama į platesnį transnacionalinių istoriografijos prieigų kontekstą (lyginamoji, globalinė istorija ir kt.). Knyga gali būti laikoma istorinių mezoregionų prieigos metodologiniu įvadu, nes joje aptartos pagrindinės sąvokos, episteminių nuostatų klasifikacija, pristatyti išskirtų paradigmų privalumai ir trūkumai, pateiktos tolesnių tyrimų gairės. Studijoje aptarta lietuviškosios istorinės regionistikos ir apskritai transnacionalinio pobūdžio istorinių tyrimų būklė Lietuvoje.

Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Sigita Černevičiūtė, Marius Ėmužis, Ingrida Jakubavičienė, Kęstutis Kilinskas, Vytautas Volungevičius, Visada šalia: Valstybės vadovų apsauga XIII–XXI a., Vilnius: Mažoji leidykla, 2019. – 299 p., ISBN 9786098218060.

Istorinėje monografijoje septynių autorių kolektyvas atskleidžia Lietuvos vadovų apsaugos istorinę raidą nuo XIII a. iki šių dienų. Aprašoma, kaip kūrėsi valdovo apsauga senojoje, viduramžiais atsiradusioje Lietuvos valstybėje, LDK laikais. Apžvelgiamas periodas, kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai ir funkcionavo carinės valdžios apsauga. Daug vietos skirta valstybės pareigūnų apsaugos istorijai Vasario 16-osios Lietuvoje, pirmųjų Lietuvos prezidentų detalėms. Atskleidžiama sovietmečio specifika – partizaninis karas ir partizanų vadų apsaugos problema. Analizuojamas vadovybės apsaugos atsiradimas ir veikla Kovo 11-osios Lietuvoje, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus įkūrimo aplinkybės.

Zenonas Butkus, Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 688 p., ISBN 9786090701935, eISBN 9786090701928.

Šioje monografijoje nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių užsienio politiką, jų tarptautinę padėtį veikė dviejų didžiųjų gretutinių valstybių - Sovietų (Sovietų Sąjungos, iki 1922 m. gruodžio pabaigos - Sovietų Rusijos) ir Vokietijos - politika. Taip pat tiriama pačių Baltijos šalių reakcija į šį poveikį, aptariama jų diplomatija, tarpusavio ryšiai, kuriais jos siekė sustiprinti savo tarptautinę padėtį bei saugumą. Prie Baltijos valstybių, kaip įprasta, priskiriame Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet nagrinėdami jų politiką, integracijos problemas dažnusyk vertiname ir Lenkijos bei Suomijos veiksmus. Monografijos chronologija iš esmės apima laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų: nuodugnesnė analizė, tiesa, apima pirmąjį dešimtmetį, ypač jo pradžią, toliau tyrimai išdėstyti daugiau teminiu principu, tik kai kurie iš jų įsiterpia į Antrojo pasaulinio karo pradžią ir nusitęsia iki Baltijos valstybių okupacijos 1940 m. Nagrinėjami tiek minėto laikotarpio tarptautiniai santykiai, tiek diplomatija, kuri suprantama kaip tų santykių tvarkymo būdas ir užsienio politikos formavimo, vykdymo priemonių bei formų visuma.

Neringa Dambrauskaitė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 286 p., ISBN 9786090701072, eISBN: 9786090701065.

Monografijoje siekiama atskleisti, kokie buvo XVI a. – XVII a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai ir kas juose gyveno, kartu ir pateikiant patikrintą būdą skaitytojui mintimis nusikelti ir pasižvalgyti po šią privačią namų erdvę, egzistavusią prieš keturis ar penkis šimtus metų. Ką gi buvo galima pamatyti užsukus į to meto bajoro namus? Kokius žmones ten sutiktume? Ir netgi – kuo būtume ten pavaišinti? Šie ir kiti bajorų kasdienio gyvenimo klausimai knygoje gvildenami remiantis daugybės įvairių istorinių šaltinių analize.

Martynas Jakulis, Špitolės Vilniuje: labdara, gydymas ir skurdas XVI‒XVIII a., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 352 p., ISBN 9786090703205, eISBN 9786090703212.

Ši monografija yra pirmas sistemingas bandymas remiantis gausiais archyviniais šaltiniais tirti skirtingų konfesinių bendruomenių išlaikomų špitolių veiklą Vilniuje XVI‒XVIII a. Joje atskleidžiama, kaip Vilniuje klostėsi špitolių tinklas, kokią įtaką šiam procesui turėjo miesto raidos ypatybės ir religiniai sąjūdžiai (Reformacija, katalikiškoji Reforma, Stačiatikių bažnyčios atsinaujinimo siekiai ir Brastos unija), kaip skirtingų konfesinių bendruomenių išlaikomos špitolės būdavo administruojamos, kaip šios institucijos būdavo aprūpinamos ir kokį vaidmenį jos atlikdavo miesto ūkiniame gyvenime. Knygoje daug dėmesio skiriama špitolėse globotiems ir gydytiems žmonėms, išryškinama labdaros institucijų veiklos įvairovė, jų, kaip bažnytinių institucijų, reikšmė, įvertinami XVIII a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikos institucijų ir carinės Rusijos administracijos vykdytų reformų rezultatai.

Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2019. – 431 p., ISBN 9786098163223.

Ši knyga gimė iš akademinio pyktelėjimo. Jį paskatino mūsų humanitarinės kultūros lauke dunksanti apytuštė basanavičianos lentyna. Artėjo Lietuvos valstybingumo atstatymo šimto metų sukaktis, o Jono Basanavičiaus kaip vieno iš Nepriklausomybės tėvų personalija buvo susilaukusi tik paskirų mokslinių straipsnių, konferencijų pranešimų ir patetiškų patriotinių rašinių. Akademinius svarstymus ir kritinę refleksiją, skirtą tautos Atgimimo patriarchui, pakeitė jam pastatytas paminklas. Kita vertus, mane visą laiką traukė biografijos žanras, kuriam esu ištikimas nuo tada, kai perskaičiau nuostabią prancūzų istoriko Marco Blocho minti apie tai, kad istorija kvepia žmogumi. Sekdamas Basanavičiaus pėdsakais, būtovės orą traukiau giliai ir godžiai.

Tomas Vaiseta, Vasarnamis: Monografija, Vilnius: Lapas, 2018. - 272 p.; ISBN: 9786098198133

Ligoninė, kurią vadiname Vasaros 5. 

Sovietinė psichiatrija, pasislėpusi už mitų ir legendų. 

Pacientų balsas, kurį girdime dar labai retai.

Istorikas ir rašytojas Tomas Vaiseta pasakoja apie psichiatriją sovietmečiu (1944–1990), nagrinėdamas Vilniaus psichiatrijos ligoninės istoriją, aiškindamasis, kaip ji virto medicinos institucija, kokie terapijos metodai buvo taikomi ir kaip jie keitėsi, suteikdamas galimybę pamatyti ligoninės gyvenimą pacientų akimis. Knygoje "Vasarnamis" pirmą kartą pasitelkiami unikalūs šaltiniai – gydytų pacientų ir jų artimųjų skundai, taip pat kalbinti buvę pacientai, psichiatrai ir psichologai, ištirta šimtai ligoninės dokumentų. 

"Tomo tyrimas gali tapti svarbiu žingsniu keičiant požiūrį į psichikos negalią." - Dovydas Pancerovas. 

"Labai įspūdingas ir įdomus darbas. Gražiai ir jautriai parašytas, bus svarbus indėlis į mūsų mokslą ir kultūrą." - doc. dr. Neringa Klumbytė.

"Augome sovietinėje, vėliau – posovietinėje erdvėje, kurioje psichikos sutrikimų turintys žmonės vadinami „durniais“, o psichiatrijos ligoninė – „durnynu“. Sociokultūrinė stigma, užkoduota žodžiuose „Vasaros 5“, išlikusi stipri iki mūsų dienų. Iš čia kilo pagrindinis knygos tikslas – nebepasiduoti per šimtmečius susiformavusiems vaizdiniams, kurie išrūšiuoja žmones ir atima galimybę pažinti tikrovę. Nebepasiduoti reiškia bent nepalaikyti stigmos. Nepavadinti knygos „Vasaros 5“." - Tomas Vaiseta.

Algirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai, Vilnius: Vilniaus uni­versiteto leidykla, 2018. – 432 p.; ISBN: 9786090700075. 

Istorikų dr. Algirdo Antano Baliulio ir VU Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Tomo Čelkio parengta knyga „Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai“.

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrenginių būklę, apskaičiavo jų remonto išlaidas. Kartu registruoti mokesčiai, kurie rinkti ant tiltų ir upių perkėlose. Aprašuose išsamiai lokalizuota dalis valstybės traktų, nurodytos prie jų buvusios gyvenvietės, dvarai, miesteliai, miestai ir stambūs geografiniai objektai. Itin gausi istorinė toponimika. Išsamiai aprašyti per upes statyti mediniai ir mūriniai tiltai bei jų architektūra, tiksliai nusakytos upių brastų ir pelkių žemgrindų vietos. Skelbiami šaltiniai yra tarpdisciplininio pobūdžio ir praverčia ne tik istorijos, bet ir archeologijos, paveldosaugos bei kitų sričių tyrimuose.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių leidyba įgauna pagreitį. Publikuojami pavieniai archyviniai rankraštiniai dokumentai arba jų rinkiniai, reguliariai skelbiamos Lietuvos Metrikos knygos. „Šaltinių sklaida atveria parankesnį jų informacijos prieinamumą, išplečia panaudos galimybes ir neretai aktualizuoja naujų mokslinių tyrimų temas. Istoriografijoje seniau parašytas knygas neišvengiamai keičia kitos – naujesnės, nes, pasak Wernerio Paravicinio, istorijos mūza – Klėja nuolat išgyvena amžiną jaunystę. Išties, mokslas nenutrūkstamai ieško naujų įžvalgų ir interpretacijų. Tuo tarpu šaltinių publikacijų „gyvybingumas“ yra ilgalaikiškesnis – jos ne taip greitai sensta, nors jų publikavimo principai taip pat keičiasi. Prieš šimtą ar daugiau metų pasirodę leidiniai nebeatitinka esamų publikavimo taisyklių, o skaitytojai ir tyrėjai kelia klausimus – ar parengtuose leidiniuose neįsivėlę klaidų ir netikslumų. Be to, šaltinių leidyba svarbi tuo, kad saugo originalių dokumentų informaciją nuo galimo pradingimo, pergyvenant katastrofas – nuo gaisrų iki karų. Todėl šio leidinio rengėjai siekia papildyti istorijos šaltinių publikacijų biblioteką nauja XVIII a. antros pusės LDK dokumentų knyga“, – teigia knygos rengėjai.