Autoriai:

istorijos m. kandidatas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Oleg Dziarnovič (Baltarusija),

humanitarinių m. dr., prof. Raimonda Ragauskienė (Lietuva),

istorijos m. kandidatas, doc. Igor Teslenko (Ukraina),

istorijos m. kandidatas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Boris Čerkas (Ukraina).

Įžanga humanitarinių m. dr., prof. Alfredo Bumblausko ir humanitarinių m. dr., doc. Genutės Kirkienės.

Reziumė anglų kalba autorė humanitarinių m. dr., doc. Genutė Kirkienė.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. 

Versta iš: Князi Острозькі, Киïв: Балтiя-Друк. 

Knygoje „Kunigaikščiai Ostrogiškiai“ pasakojama apie rusėnų (ukrainiečių) kilmės kunigaikščius Ostrogiškius. Pagrindinis dėmesys skiriamas iškiliausiems šios giminės atstovams – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui ir jo sūnui Konstantinui Konstantinovičiui Ostrogiškiui, pasižymėjusiam LDK konfesiniame gyvenime. Konstantinas Ostrogiškis laikomas vienu žymiausių XVI amžiaus pirmosios pusės ir visos Lietuvos istorijos karvedžių. 1514 m. jis vadovavo jungtinei LDK ir Lenkijos kariuomenei, sutriuškinusiai keleriopai didesnę Maskvos kariuomenę. Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Tai laimėjimas pasiektas ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš tris kartus gausesnę priešo kariuomenę. Pergalė Oršos mūšyje nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Ji sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios net 40 metų valstybėje užtikrino taiką. Toji taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti. Tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir pažangos idėjos. Savo reikšme Oršos mūšis nenusileidžia Žalgirio mūšio svarbai. Tai vienas šlovingiausių karų epizodų, iki šiol vis dar skendintis užmarštyje. Šis mūšis yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija, Ukraina ir Lenkija. Istoriniai dokumentai ir archyvinė medžiaga šiai knygai rinkta Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos muziejuose.

Knygos ištrauka 

Taip pat žr. Metų knyga Ukrainoje išrinktas istorinis leidinys apie kunigaikščius Ostrogiškius

Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva. Sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2016, 560 p., ISBN: 9786090123072

Antriji knyga „Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva“, apima 1996-1999 m. rodytas laidas, skirtas apmąstyti istorinės Lietuvos buvimui Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos  praeityje ir šio buvimo pėdsakus dabartinėse jų teritorijose.

Kodėl Lietuvos didieji kunigaikščiai veržėsi į rytų slavų žemes ir mėgino jose įsitvirtinti? 

Ką imperijos kūrimo pastangos reiškė lietuvių tautai ir kaip jos veikė Lietuvos valstybės likimą?

Kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būsimųjų ukrainiečių ir baltarusių protėviams reiškė galimybę atsirasti istorijos arenoje?

Kiek ir kada Lietuvos būta Palenkėje? Kaip ir kodėl Palenkės pažinimas gali pakeisti lietuvio požiūrį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją?

Kurias Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos vietas pirmiausia turėtų aplankyti lietuvis, ieškantis istorinės Lietuvos ženklų šių šalių teritorijose XXI amžiuje?

,,Būtovės slėpiniai“  Lietuvos visuomenei padeda pažvelgti į savo istoriją iš netikėtų pozicijų, kvestionuoja neginčijamomis tiesomis laikytus teiginius apie tautos ir valstybės praeitį, negailestingai griauna stereotipus ir kloja pagrindus XXI a. lietuvio istorinės sąvivokos, pilietiškumo bei patriotizmo ugdymui.

Jau dvidešimt šešerius metus Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Tik ar užtenka šią dieną minėti gedulingai ir su liūdesiu širdyse? Juk Sausio 13-oji yra visų mūsų Pergalės diena, kuri suvienijo laisvės troškusius žmones, kurie išdrįso visam pasauliui pademonstruoti tvirtą valią, ryžtą ir apsisprendimą. Mes parodėme pasauliui, jog taikiai, be ginklo rankoje galima apginti savo garbę, orumą, turtą, šeimą, valstybę – LAISVĘ. Atėjo metas džiaugsmingai, linksmai ir iškilmingai, pakeltomis galvomis ir su muzika švęsti savo pergalę ir laisvę. 

Daugiau žr. Lrytas.lt biblioteka. „Būtovės slėpiniai“

VU Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.

Autorius Aurimas Švedas

Redaktorė Goda Grigolytė-Lučiūnienė

Bibliografiją sudarė Laura Blynaitė

Knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis

ISBN 978-609-8120-21-9

384 p. 

Daugiau informacijos leidyklos “Aukso žuvys” puslapyje“Aukso žuvys” puslapyje 

Prestižinė leidykla „Berghahn Books: New York, Oxford“ išleido Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento, antropologo Donato Brandišausko monografiją „Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Spirits and Ambivalence among the Siberian Orochen Reindeer Herders and Hunters“. Ją leidėjai pasirinko kaip pirmąjį naujos knygų serijos „Studies in the Circumpolar North“ leidinį.

Monografijoje VU Istorijos fakulteto mokslininkas nagrinėja Vakarų mokslo tradicijoje netyrinėtą sėkmės ontologijos temą. Tarpusavyje susijusios etnografinės atvejo studijos atskleidžia socialinių, politinių ir gamtinių pokyčių įtaką elnių augintojų ir medžiotojų autochtonų gyvensenai posovietiniame Rytų Sibire (Rusija). Šie kismai analizuojami per aktyvius žmonių ir kitų nežmogiškų asmenų (gyvūnų, dvasių, kraštovaizdžio vietų) kasdieninius santykius, autochtonų sėkmės, rituališkumo, kraštovaizdžio suvokimą.

Daugiau skaitykite VU naujienose.

Leaving Footprints in the Taiga:

Luck, Spirits and Ambivalence among the Siberian Orochen Reindeer Herders and Hunters

Donatas Brandišauskas

305 pages, 32 illus., bibliog., index

ISBN  978-1-78533-238-8

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика (1541-1542): 27-oji Užrašymų knyga, tekstus parengė Irena Valikonytė, Tomas Čelkis, Lirija Steponavičienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – XXX, 324 p. ISBN: 978-609-459-771-8.

Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr. 27 (vadinamosios 27-osios Užrašymų knygos) dokumentai, t.y. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo specialiai paskirtų teisėjų – Ponų tarybos narių – teismo, nagrinėjusio bylas 1541 m. balandžio – 1542 m. gegužės mėn. Vilniuje, Valdovų rūmuose, dokumentai, o taip pat ankstyvesni (1514–1538 m.) aktai, pateikti teismui, kaip rašytiniai įrodymai, arba interesantų prašymu įrašyti į Lietuvos Metriką. Ši knyga – tai teismo, pradėjusio funkcionuoti dar 1540 m. lapkričio mėn., veiklos, užfiksuotos 10-ojoje Teismų knygoje (Lietuvos Metrika, knyga nr. 229), tęsinys. Publikacijos įvade trumpai išanalizuota folianto struktūra ir turinys, o pabaigoje pateiktos dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Knygoje nagrinėjama Pirmosios Lietuvos respublikos (1918–1940) pramonės architektūra. Aptariamas industrializacijos ir modernizacijos poveikis miestų ir kraštovaizdžio kaitai. Pristatomi naujų pramonės šakų steigimo sunkumai, procesuose dalyvavusios asmenybės ir pramonės architektūros savitumas. 

Tekstą praturtina ir papildo beveik 300 istorinių iliustracijų.

Monografijos ištrauka

Marija Drėmaitė. Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje, 1918-1940. Vilnius: Lapas [i.e. Actus musicus], [2015]. – 256 p.: iliustr., santr. angl., ISBN 978-609-95484-4-9

Ši knyga – šešiolika tekstų apie Lietuvos didikus. Juose pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. 

Kiekvienas skyrius - tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakinėjo meno kūrinius, kai kada ir patys kurdavo. Jie išsiskyrė visose istorinio laiko dimensijose: apie šlovingą praeitį bylojo aukšta kilmė, dabartyje saistė luomo vertos garbingos elgsenos, gyvensenos principai, į ateitį krypo ilgalaikio bažnytinio ir pasaulietinio atminimo, pripažinimo lūkesčiai. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė - individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį - genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose. 

Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų atsikartoja tie patys tapsmo - iškilimo - atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos - politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoka reikšdavosi visų pirma per tradiciją - kilmę ir priklausymą "namams", suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių - gyvų ir mirusių giminaičių - bendrija.

Darius Baronas: „Rimvydas Petrauskas parašė knygą, neturinčią precedento šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje. Joje Lietuvos didikų chorui leidžiama pratrūkti visais įmanomais balsais, susipinančiais į reto grožio simfoniją. Tardamas, kad tai labai įdomi knyga, praskleidžiu tik mažą dalį tiesos, o kas liko - kviečiu sau atrasti geranoriškai smalsų Skaitytoją.“

Knygos ištrauka (Tyzenhauzai)

Rimvydas Petrauskas. Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijo. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2016. – 320 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-23- 886-7

Knygos pristatymas:  Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., sekmadienį, 10 val. konferencijų salėje 5.1. Dalyvauja: Rimvydas Petrauskas, Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, Artūras Vasiliauskas (moderatorius). Žr. facebook

Tyrimo objektu pasirinkti XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvadinėje studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama kartografinių šaltinių simbolių ir ženklų, išreiškusių erdves, kaita XVI–XIX a. Analizė leidžia iš dalies kalbėti apie atskirų epochų žmonių kognityviąją-mentalinę žemėlapių sampratą.

Antrą leidinio dalį sudaro XVI–XIX a. LDK ir, 1795 m. panaikinus Abiejų Tautų Respubliką (ATR), jos teritorijų, esančių Rusijos imperijoje, privačių žemių valdų ir gyvenviečių, administracinių vienetų žemėlapių bei planų publikacijos. 

Skelbiamas šimtas kartografinių šaltinių, atrinktų iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus saugyklos. Šių dokumentų visuma rodo, kad LDK gyvavimo metais jų daugiausia parengta XVIII a. antroje pusėje. Nemažai jų sukurta XIX a. pradžioje Rusijos carų valdymo metais. Kai kuriuose XIX a. pradžios žemėlapiuose perbraižyta ankstesnių amžių kartografinių dokumentų informacija, atspindinti mažai pakitusią ATR teritorinę struktūrą. Šia kartografinių šaltinių publikacija siekiama į mokslo apyvartą įtraukti mažai žinomus ir kuo įvairesnius LDK istorijos pažinimo ir paveldo dokumentus.

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Knygoje analizuojama pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsižvelgiant į visus šio reiškinio įvairavimus XIV–XVI a. nevienalytėje valstybėje. Pilis suvokiama ir interpretuojama diachroninėje ir sinchroninėje europinėje lyginamojoje perspektyvoje atsispiriant nuo teritorijos, visuomenės ir valdžios. Pilis čia iškyla kaip ilgos trukmės reiškinys, integruotas į vienalaikių įvykių ir procesų grandinę.

Dr. Vytautas Volungevičius: "Parašiau knygą apie pilį ir pilis, bandydamas aprėpti visumą išsaugant detalės vienkartiškumą. Siekiau susieti visuomenės viršūnę ir dugną, nes nėra vieno be kito. Pilis man – viso Viduramžių gyvenimo branduolys, įtampos laukas, – laikais, kai dar nebuvo skiriama galia ir valdžia, pavaldumas ir priklausomybė, teritorija ir erdvė. Čia galima prisiliesti prie žmogaus judėjimo erdvėje, jo sąlyginės laisvės, pavaldumo ir sąlygų, kuriomis jis gyveno. Knygoje individai ir visuomenė – nuo Vytauto Didžiojo iki tūlo Vaskos ir Ivaškos –  susiejami su juos kasdienėje erdvėje supančiais daiktais."

Prof. Edvardas Gudavičius: "Šiandien skaitau lietuvių medievisto monografiją, kurioje siekiama einšteiniškai sukabinti erdvę ir laiką, išdėstančią paradigminės vertės pilies koncepciją. Čia klausimas pradedamas svarstyti nuo jo genezės, o nauja šioje knygoje yra viskas. Knyga parašyta ne taip, kaip reikėdavo mano jaunystėje, nes dabar istorijos mokslas ne toks. Volungevičiaus veikalas atveria visiškai naują tyrimų kryptį."

Vytautas Volungevičius, Pilies šešėlyje. Teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2015, 468 p., ISBN: 9786098163049

Tai - mažai žinomo ir svarbaus Vytauto epochos šaltinio publikacija.

Šios knygos pirmoje dalyje spausdinamus įvadinius tekstus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai ir senųjų šaltinių specialistai: Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir prof. Jūratė Kiaupienė.

Leidinio antroje dalyje publikuojamos Eberhardo Vindekės (Eberhard Windecke) „Imperatoriaus Zigmanto knygos“ fragmentų faksimilės, jų vertimas ir komentarai. Tai mažai žinomas ir svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir jos vietos XV a. pradžios Europos valstybių sistemoje bei Lietuvos valdovų europinių pozicijų atspindys.

Prof. R. Petrauskas yra ne tik įvadinio tekto autorius, bet ir vienas iš knygos sudarytojų, vertėjų bei mokslinių komentarų autorius.

Knyga išleista lietuvių kalba. Įvadiniai straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis.

Eberhard Windecke. Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai.  Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2015, 414 p., iliustr., ISBN 978-609-8061-37-6.