2016 m. vasario 27 d. Vilniaus knygų mugėje, LRT studijoje knygos „Kunigaikščiai Radvilos“ pristatymas. Dalyvavo prof. A. Bumblauskas, doc. G. Kirkienė, R. Ragauskienė, moderavo R. Valatka.
Taip pat žr. kiek sutrumpintas šioje knygoje publikuotas prof. A. Bumblausko pokalbis su kunigaikščiu Maciejumi Radziwiłłu.
Atšventus Lietuvos gimtadienį, Andrius Tapinas kalbina VU Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską, kuris sako, kad jau po truputį mokomės švęsti laisvę. Istorikas pasakoja, kokia turėtų būti ideali istorijos ugdymo programa ir sako, kad dabartinę programą, jei būtų švietimo ir mokslo ministras, iškart suspenduotų. Apie tai, kas yra patriotiškumas ir kiek Lietuvoje yra baudžiavos šventiniame interviu (2016-02-17).
Žr. video DELFI.TV
Ekspedicija plokščiadugniu buriniu laivu kurėnu vyko 2015 m. vasarą. Jos tikslas buvo patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve.
Nacionalinės ekspedicijos metu dešimties žmonių įgula buriniu plokščiadugniu laivu kurėnu keliavo istorinėmis Lietuvos vietomis nuo pat Kauno iki Klaipėdos. Plaukdama Nemunu komanda stojo Vilkijoje, Panemunės pilyje, Sudarge, Bitėnuose, Rusnės prieplaukoje, Ventės rage ir Drevernos prieplaukoje. Ekspedicijai vadovo VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, o įgulos tarpe buvo ir mūsų fakulteto magistrantai – Simonas Teškevičius, Akvilė Gasiulytė bei Aušra Terleckaitė.
2015 m. rugsėjo – gruodžio mėn. apie šią unikalią ekspediciją per LRT buvo parodyta 13 dokumentinių laidų:
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Irena Valikonytė LRT KULTŪROS laidoje „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ (2015-12-05) apie LDK teisę ir Statutus.
Žinių radijo laidoje "Ieškantys tikrumo" (2015-12-26) žurnalistas Tadas Grabys kalbina VU Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską.
2015 m. gruodžio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė skaitė viešą paskaitą „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“.
Taip pat žr.:
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano profesoriaus Rimvydo Petrausko pranešimas „Vardas Radvila: giminės iškilimas XV a. – XVI a. pradžioje“ tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“ (2015 m. lapkričio 12–14 d.).
Viename garsiausių mūšių viso pasaulio karybos istorijoje – Salaspilio mūšyje – nedidelė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenė sutriuškino triskart didesnę švedų armiją. Tačiau, kad pasiektų šią pergalę, ATR karvedys Jonas Karolis Chodkevičius turėjo pardavinėti asmeninius sidabrinius šaukštus ir pasitelkti visą savo išmonę. Taip sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Genutė Kirkienė.
Konkurso metu vyresniųjų klasių moksleiviai kviečiami netradiciškai, kūrybiškai pažinti ir pristatyti visuomenei sudėtingus ir kartu nepaprastai įdomius bei įkvepiančius Lietuvos Laisvės kovų įvykius ir asmenybes.
Aut. Lukas Kalvaitis
Rugsėjo 18 d. visoje Lietuvoje prasidėjo naujas nacionalinis konkursas mokiniams „Praeities stiprybė – dabarčiai“, skirtas ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir istorijos pažinimą.
Konkurso metu vyresniųjų klasių moksleiviai kviečiami netradiciškai, kūrybiškai pažinti ir pristatyti visuomenei sudėtingus ir kartu nepaprastai
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita „Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“. Kas sudarė šiuos klanus? Kiek jų buvo? Kokia buvo jų įtaka, tarpusavio kovos ir sąjungos? Kaip susiformavo A. Sniečkaus aplinka?
Kodėl XX amžiuje valstybės ėmė keistis gyventojais? Kaip nacionalinių valstybių atsiradimas susijęs su masiniais gyventojų iškeldinimais? Kaip, mokslininkų manymu, deportacijos paveikė dvidešimtojo amžiaus Lietuvos istoriją ir mūsų tautos sąmonę, paskatinusios suformuoti etninę valstybę?
Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.
Doc. dr. A. Luchtanas "Jei nebūtų archeologijos mokslo <...> žinotume tik tiek, kad 1009 m. užmušėme vienuolį ir... viskas. Daugiau nieko."
nuo 14:22 min
Pirmųjų žydų surašymų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tyrimai padeda ištaisyti įsisenėjusias istorijos klaidas ir geriau suprasti šeimų struktūrą, įvairių tautinių ir socialinių grupių gyvenimo ypatumus prieš šimtus metų. Laidoje - apie istorinės demografijos atradimus.
© www.delfi.lt
Straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas.
Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptarė knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.
Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė.
Straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas.
Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptarė knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.
Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė.
LRT laidoje „Mokslo ekspresas“ apie Dubingių piliavietės tyrimus pasakoja VU Istorijos fakulteto archeologai profesorius dr. Albinas Kuncevičius bei dokt. Renaldas Augustinavičius.
Išradingai naudojami tiksliųjų ir gamtos mokslų metodai padeda archeologams atkurti, kaip per pusantro tūkstančio metų susiformavo Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta. Laidoje - apie Dubingių piliavietės tyrimų netikėtumus bei įvairiapusišką politinių, ekonominių, socialinių procesų rekonstrukciją.
