Sidebar

naujienos.vu.lt pasiskiepykit

Siekiant studijas Vilniaus universitete (VU) nuo rugsėjo vykdyti kontaktiniu būdu, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kreipėsi į bendruomenę, primindamas svarbią universiteto misiją – atsakomybę visuomenei ir valstybei.

„Esu dėkingas už iki šiol demonstruotą racionalumą ir lyderystę. Jūs aktyviai skiepijatės, tapdami pavyzdžiu visai akademinei bendruomenei ir visuomenei. Tik tokio jūsų supratingumo ir nuoširdžių pastangų dėka artėjančius studijų metus galėtume pasitikti bendroje šventėje, o sugrįžę į auditorijas – džiaugtis pilnaverčiu studijų procesu“, – sako VU rektorius.

Prof. R. Petrauskas pabrėžia, kad šiuo metu, lyginant imunizuotų bendruomenės narių skaičius Lietuvos universitetuose, VU užima lyderio poziciją, nes imunitetą turinčių darbuotojų procentas organizacijoje siekia 88,96 proc. ir tikisi, kad šis skaičius pasieks maksimumą. Dar nespėjusius pasiskiepyti  VU rektorius skatina nedelsti ir pasinaudoti galimybe, kai nei vakcinų, nei pasiskiepyti kviečiančių vakcinacijos punktų šalyje netrūksta ir taip apsaugoti savo artimuosius, universiteto bendruomenę bei save.

„Kviečiu VU dėstytojus, darbuotojus bei studentus tapti vakcinacijos ambasadoriais: skleiskite mokslu paremtas žinias, skatindami pasiskiepyti ir skeptiškai nusiteikusius savo artimuosius, draugus bei pažįstamus. Pasirūpinkite, kad jų abejones išsklaidytų kruopščiu kolegų mokslininkų darbu surinkta informacija ir faktai. Jūsų pilietinis aktyvumas dabar reikalingas kaip niekada. Nuoširdžiai prašau nelikti abejingais ir išnaudoti visus turimus socialinius ryšius, sukauptą autoritetą bei pedagoginę patirtį tam, kad vakcinacijos procesas išjudėtų iš stagnacinio taško, o galimos naujų koronaviruso atmainų bangos būtų sutiktos saugesnėmis sąlygomis“, – skatina prof. R. Petrauskas.

211 asoc2021-ųjų metų vasara prasidėjo nerimastingai. Kol Lietuva vadavosi iš epideminių gniaužtų, šalį aplankė rekordiniai karščiai, audros ir pabėgėliai. Tuo tarpu Vilniaus universiteto rektoriaus ramybę sudrumstė Austrijos imperijos kariai, kurie bent kelias dienas marširavo pirmyn-atgal po jo langais, Didžiajame kieme. Buvo filmuojamas istorinis serialas apie XIX a. Austriją. „O kad Jogailaičiams būtų nors kiek labiau pasisekę! Serialai būtų kuriami ne apie kažkokius Habsburgus, o apie juos – Gedimino ir Jogailos palikuonis“, –  žiūrėdamas pro langą tikriausiai pagalvojo Universiteto vadovas.  Tuo tarpu Lauryno Gucevičiaus kiemelyje įsikūręs baras „7 Fridays“ pirmomis birželio dienomis pritrūko rožinio alaus... gal tai tų pačių „austrų“ darbas? O gal tai simbolizavo, kad akademinis sezonas bent trumpam sugrįžo į Universitetą ir studentai (bei dėstytojai) aplankė savo mėgstamą vasaros pradžios auditoriją? Bet bėdos po vieną nevaikšto. Kaimyninės šalies vadukas visiškai išprotėjo – nežinia ką jis dar sugalvos visiems besidžiaugiant vasaros malonumais ir Baltarusios vėliavai ramiai sau plazdant istorikų kiemelyje, priešais Liepą. Bet čia dar niekis. Didžiausias nerimas radosi paaiškėjo – Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje teks sakyti kalbą.

Kas gi čia tokio, – pasakytų tūlas universiteto žmogus, – juk esi skaitęs dešimtis, o gal jau ir kokį visą šimtą paskaitų. Aha. Taip atrodo tik iš šalies. Visi fakultete žino, kokia atsakomybė užgula tuos, kurie sužino apie šią pareigą – pasveikinti  absolventus per diplomų įteikimo šventę. Vaikšto pakampėmis panarinę galvas, vėliau pradingsta, kažkur užsidaro, desperatiškai atsiverčia wordo lapą ir nustato 14 šrifto dydį – gal greičiau užsipildys kalba. Deja, tokios gudrybės jau senokai nepadeda. Kita problema, kad visos paskutinės prakalbos buvo sakytos per... teamsus, dažniausiai žvelgiant į juodą ekraną (gal greičiau į save kamputyje). O dabar jau teks žvelgti į be penkių minučių diplomuotus kolegas. Tokiose teamsinėse situacijose vieninteliais realybės akcentais dažnai tapdavo jau  legendinės frazės: „ar jau galime pradėti?“, „įsijunkite mikrofoną“, „ar mane girdite?“, „nežinau, ar išeis čia man pasidalinti“, „jūs  dar su manimi?“. Hmm, gal kalboje kaip tik akcentuoti nuotolį ir distanciją, kurie kartu tapo ir išsigelbėjimu, ir universitetinės idėjos priešais?  Ne, vis dėlto apie pandemiją ir nelengvus metus nekalbėsiu, juk tikrai apie juos kažkas paskys šį tą geriau ir išmintingiau.

Nelengva ta vasaros pradžia. Ypač birželio pabaiga. Ypač stovint čia, prieš Jus.

Nors ne tiek jau tos vasaros beliko, ypač tiems, su kuriais susitiksime jau po akimirksnio – po dviejų mėnesių, tikiuosi po liepa ir auditorijose, o ne žiūrint į save kompiuterio ekrano kamputyje. O tie, su kuriais nebesusitiksime universiteto erdvėse, – jūs jau greitai pajusite, kad vasara, jos pradžios ir pabaigos, ateityje bus visiškai kitokios, matyt, pirmą kartą ne tik nuo pirmojo kurso, bet ir nuo pirmos klasės. Jos bus be deadlainų ir atsikaitymų, seminarinių diskusijų, studentiško šurmulio ir kitokios šaunios akademinės kasdienybės. Ką gi – nieko nepakeisi. Vasara yra ir išsiskyrimų metas. Bent gerai, kad Universitetas siūlo prasmingus išsiskyrimus – studijos, skirtingai negu meilė, čia trunka tikrai ilgiau negu tris metus, o patirtys išlieka visam gyvenimui. Šiandien išsiskiriant norisi priminti, kad nepaisant visko, universitetiniai empatijos, kritiškumo, atvirumo ir nuolatinio domavimosi saitai, kurie mus apraizgė studijų Istorijos fakultete metu, išliks nepaisant besikeičiančių metų laikų ir visuomenėje kabutėse ar nekabutėse apkalbamų tradicinių vertybių. Vieną svarbiausių vertybių jūs jau tikrai turite – universitetinę pasaulio pažinimo idėją.  Su tuo ir sveikinu! O šis išsiskyrimas minėtus saitus tik paryškins, o būsimi susitikimai juos tik vėl ir vėl praturtins.

Gražios visiems vasaros!

Ir iki malonių susitikimų.

prezstipPaskirtos vardinės penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos, kurias ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus gaus dvidešimt devyni universitetų ir kolegijų studentai. Iš universitetų studentams šiemet skiriamų 24-ių stipendijų daugiausia – vienuolikos – nusipelnė Vilniaus universiteto studentai. Tarp jų ir du Istorijos fakulteto studentai - Nojus Kiznis, Paulius Birgiel. 

Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos – tai aukščiausio lygio studentiškų pasiekimų įvertinimas, kasmet skiriamas vieneriems metams studentams pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais bei aktyvia moksline veikla ir visuomenine veikla.

Nuoširdžiai sveikiname!

Skaityti daugiau

T.Bairasauskaite ordinasLiepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje. Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota VU Istorijos fakulteto profesorė Tamara Bairašauskaitė – vertėja, aktyvi Lietuvos istorijos tyrinėtoja ir mokslo skleidėja Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėtoja.

Nuoširdžiai sveikiname!

dip212021 m. birželio 30 d. Istorijos fakulteto diplomų įteikimo šventėje buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai, pagerbti ir apdovanoti bendruomenės nariai. Fakulteto alumnas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas Alumnų draugijos premija apdovanojo studentę Gabrielę Danieliūtę už bakalauro darbą „Tekstilės manufaktūra Ružanuose XVIII amžiaus pabaigoje: organizacija, produkcija, reikšmė“ (darbo vadovas dr. Martynas Jakulis).

Kultūros istorijos ir antropologijos pirmosios laidos absolventų skiriama premija už geriausią kultūros istorijos darbą šiais metais atiteko Margaritai Rasiulytei apgynusiai bakalauro darbą „Dainuojamosios poezijos fenomenas Lietuvos kultūroje: Vytauto Kernagio Dainos teatras” (vadovė doc. Genutė Kirkienė).

Privačių rėmėjų premija už geriausią paveldosaugos magistro darbą atiteko magistrei Emilijai Černevičiūtei už darbą „UNESCO Pasaulio paveldo miestų valdymas: Vilniaus istorinio centro atvejis (vadovė Dr. Viltė Janušauskaitė).

Šventės metu taip pat buvo įteikta Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Premiją LKMA Centro valdyba Vertinimo komisijos teikimu šiemet skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos magistro studijų programos absolventei Mildai Adamonytei už darbą „Sakralinės architektūros modernėjimas Lietuvoje 1918–1940 m.: architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas“ (darbo vadovė – prof. dr. Marija Drėmaitė).

Amerikos lietuvio Juozo Sido premija skirta dr. Norbertui Černiauskui už mokslo studiją  „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.

Renginyje universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas akademinės bendruomenės vardu padėkojo ilgametei Istorijos fakulteto darbuotojai Danguolei Marijai Skulsčiūtei.

naujienos.vu.lt 
skaitomiausios

Vilniaus universiteto leidykla jau trečius metus iš eilės renka skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus.

Nugalėtojai kiekvienoje kategorijoje bus paskelbti pirmojo VU Senato posėdžio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį. Autoriams bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas teikiami trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Kiekvienos kategoorijos nugalėtojas bus paskelbtas  pirmojo VU Senato posėdžio metu 2021 m. rugsėjo mėnesį.

Net trys Istorijos fakulteto mokslininkų darbai pateko į skaitomiausios monografijos apdovanojimo nominantų penketuką:

 
2021 m. premijai pateikta 11 magistro darbų, apgintų Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje įvairių mokslų ir disciplinų – teologijos, istorijos, menotyros, paveldosaugos, filologijos, biblistikos, kanonų teisės – srityse. Pirmąją premiją LKMA Centro valdyba Vertinimo komisijos teikimu šiemet skyrė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Paveldosaugos magistro studijų programos absolventei Mildai Adamonytei už darbą „Sakralinės architektūros modernėjimas Lietuvoje 1918–1940 m.: architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas“ (darbo vadovė – prof. dr. Marija Drėmaitė).
Džiaugiamės ir sveikiname!
 
Premijos laureatės Mildos Adamonytės darbas parašytas remiantis XX a. 3-4 dešimtmečių viešojo diskurso liudijimais, natūroje išlikusių objektų ir archyvinių šaltinių (dalis jų, surastų provincijos archyvuose, skelbiama pirmą kartą) tyrinėjimu. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio sakralinės architektūros kūriniai čia interpretuojami derinant modernizmo architektūros, tautinės kultūros, liturginio atsinaujinimo sąjūdžio ir Lietuvos bažnyčių statybos proceso „demokratizavimo“ perspektyvas.
 
Premija laureatei bus įteikta birželio 30 d., diplomų teikimo VU Istorijos fakulteto absolventams iškilmių metu. 
 
Igno Avižinio nuotr. - premijos laureatė Milda Adomonytė.
 

VM IF KemDidžiosios Britanijos interesai Baltijos valstybėse keitėsi priklausomai nuo epochos ir geopolitinių iššūkių: kartais pasyviai stebėta, kaip regione savo galią įtvirtina Rusija, kartais veikta aktyviau, pavyzdžiui, remiant naujų šalių narystę ES ir NATO. Nepaisant istorinių patirčių, Didžiojoje Britanijoje vis dar mažai žinoma apie Baltijos valstybes. Siekdamas akademinio ir politinio bei apskritai visuomenės dėmesio Baltijos valstybių geopolitiniams ir istorijos klausimams bei ryšių su su Didžiąja Britanija plėtros Kembridžo universiteto Geopolitikos centras (Center for Geopolitics) inicijavo Baltijos valstybių geopolitikos programą: www.cfg.polis.cam.ac.uk/programmes/baltic.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas bendradarbiaudamas su Kembridžo universiteto Geopolitikos centru 2022 m. liepą rengia pirmąją bendrą vasaros mokyklą „Britų geopolitika Baltijos valstybėse“ (“British Geopolitics in the Baltic States”).

Istorijos fakultete svečiuosis Kembridžo universiteto profesoriai, doktoranai ir magistrantai, kurie drauge su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentais dalyvaus bendrose mokslinėse veiklose, kuriomis bus siekiama geriau pažinti Didžiosios Britanijos ir Baltijos valstybių santykių dinamiką ir istorines patirtis. Vasaros mokykloje numatytos Lietuvos ir Kembridžo universiteto dėstytojų paskaitos, studentų darbo su pirminiais šaltiniais dirbtuvės Lietuvos ypatingajame archyve, apvalaus stalo diskusija su akademinės srities ekspertais bei Lietuvos užsienio ir gynybos politikos formuotojais bei vykdytojais. Greta aktyvios akademinės veiklos Vilniaus ir Kembridžo universitetų bendros vasaros mokyklos dalyviai turės galimybę ekskursijų metu atrasti ir pažinti Lietuvos vietas, susijusias su Didžiosios Britanijos istorija.

Vasaros mokyklos tikslas – dalinantis skirtingų šalių ir skirtingomis tyrimų tradicijomis drauge atrasti naujas perspektyvas tolimesniems Baltijos valstybių ir Didžiosios Britanijos santykių tyrimams, akademiniams ryšiams ir dalinimuisi gerąją patirtimi.

Vasaros mokyklos koordinatoriai: dr. Inga Zakšauskienė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) ir dr. Thomas Peak (University of Cambridge, Center for Geopolitics).

Gimbutienes konferencijos plakatas2021 m. tarptautinei mokslininkų bendruomenei minint 100-ąsias prof. Marijos Gimbutienės (Gimbutas) gimimo metines, rugsėjo 23-24 d. Vilniuje vyks 11-oji tarptautinė „Jono Puzino skaitymų“ konferencija „ATGIMSTANTI SENOJI EUROPA“.

Tarptautinės mokslinės konferencijos įgyvendinimu yra siekiama ne tik įprasminti prof. M. Gimbutienės tyrimų indėlį civilizacijų istorijos tyrimuose, atskleisti mokslininkės darbų reikšmę mokslo raidai, tačiau taip pat pristatyti naujausius Europos kultūros istorijos tyrimus iš skirtingų mokslinių tyrimų perspektyvų, įtraukiant kuo platesnį tyrimų temų spektrą (archeologija, antropologija, lingvistika, genetika ir kt.).

Konferencijos darbo kalbos: lietuvių ir anglų.
Pranešimų trukmė – 20 min.
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Pranešimo temą bei santrauką (250-500 žodžių), prašome siųsti konferencijos organizatoriams iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. el. paštu . Apie pranešimo įtraukimą į konferencijos programą bus pranešta iki rugpjūčio 15 d.

Pranešimų pagrindu parengtus mokslinius straipsnius kviečiame skelbti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros žurnale Archaeologia Lituana.

SVARBU: planuojama mišri konferencija (kai vykstanti konferencija transliuojama daliai konferencijos dalyvių per nuotolį, įtraukiant ir nuotolinius pranešimus), tačiau esant apribojimams dėl COVID-19 pandemijos konferencija vyks tik nuotoliniu būdu.

 

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-21


INVITATION TO PRESENT PAPERS

 

VU E Kurausko foto 642x410naujienos.vu.lt 

Artėjant valstybinių brandos egzaminų laikotarpiui, itin aktualiu klausimu tampa būsimų studijų pasirinkimas, o jį kartais nulemia ne tik mokslo pasiekimai ar egzaminų įvertinimai. 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015–2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia – net trečdaliu – tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių. Viena to priežasčių yra patiriami finansiniai sunkumai, lėmę nedžiuginančią statistiką – į universitetus mažų pajamų šeimų moksleiviai įstojo beveik 3 kartus rečiau.

Skaityti daugiau

VUB naujienosAr teko patirti situaciją, kai jungiantis bibliotekoje prie interneto supratai, kad lengviau būtų iš naujo perrinkti patį kompiuterį nei prie jo prisijungti? Ar buvo nutikę taip, kad iš bibliotekos planavai parsinešti stirtą knygų savo moksliniam projektui rengti, bet grįžai į namus tik su vienu žurnalu, ir tai ne mokslo tema? Ar teko pažinti jausmą, kai sėdint skaitykloje tikėjaisi ramiai ir tyliai padirbėti, bet vietoj to buvai priverstas klausytis labai netylių kitų čia įsikūrusių lankytojų dienos įspūdžių pasakojimų?

Tai tik spėlionės, kas gali nutikti – padėk sužinoti, kaip yra VU bibliotekoje! Joje teikiama tokia gausybė paslaugų, kad neretai kurioje nors galima ir nepastebėti atsiradusios, o gal jau seniai slypinčios spragos. Todėl visus savo lankytojus kviečiame užpildyti anketos LibQUAL klausimyną ir išreikšti savo nuomonę apie tai, kokią jūs norėtumėte matyti VU biblioteką ir kaip vertinate čia teikiamas paslaugas – pradedant išteklių pasirinkimu, aptarnavimo kokybe, baigiant siūlomomis darbo vietomis ir gaubiančia atmosfera. Išreikšdami savo nuomonę padėsite mums tobulėti – ir sau patiems geriau jaustis bibliotekoje.

Kartu įtrauksime jus į smagų žaidimą – kiekvienas, užpildęs anketą, turės galimybę laimėti nepaprastai spalvingus ir akademiniame gyvenime reikalingus bibliotekos suvenyrus; burtų keliu atrinksime ir apdovanosime apklausos dalyvius.

LibQUAL – tarptautinis įvairiose pasaulio šalyse taikomas duomenų rinkimo įrankis, leidžiantis bibliotekoms geriau sužinoti vartotojų lūkesčius, palyginti tarpinstitucinius duomenis, nustatyti geriausią bibliotekų aptarnavimo praktiką ir ją taikyti savo organizacijoje.

Pildyti anketą: spauskite čia 

Laikotarpis: gegužės 4–28 d.

Anketos pildymo trukmė: iki 15 minučių

Daugiau informacijos

Inga Zaksauskiene newsjpgŠaltąjį karą ir JAV užsienio politiką tuo laikotarpiu tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Inga Zakšauskienė savo studentams nuolat primena, kad istorijos mokslas yra nepaprastai palankus dalykas, nes beveik neįmanoma suklysti ir kiekvienam atsakymui galima rasti argumentų. „Nuo pat pirmos paskaitos studentams akcentuoju, kad blogi klausimai tik tie, kurių neišdrįsai paklausti. Klausimų kėlimas yra labai svarbi mokymosi proceso dalis, o kuo daugiau klausimų užduodi, tuo geriau moki tą daryti ir tuo geresnius atsakymus gauni“, – įsitikinusi dr. I. Zakšauskienė.

Skaityti daugiau

www.lrt.lt

G.Keen 2021Kaip mūsų protėvių mitybos įpročiai gali padėti spręsti 21 amžiaus problemas? Ką prieš šimtus metų valgytas maistas gali atskleisti apie tuomet gyvenusius žmones, jų kultūrą ir gyvenimo būdą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų nepailsdama ieško Vilniaus universiteto mokslininkė, archeologė dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen. Ji sako, kad praeities maisto tyrimai yra nepaprastai svarbūs, nes su tuo susijęs kone kiekvienas žmogaus veiklos aspektas. „Tai, kaip ir ką valgome, daro mus žmonėmis, išskirtiniais“, – teigia archeologė.

Skaityti daugiau: www.lrt.lt 

s.kulevicius2021 m. balandžio 16 d. vykusiame nuotoliniame Kultūros paveldo departamento (KPD) seminare, skirtame Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai „Sudėtingos praeitys: įvairios ateitys“, KPD ženklais ir padėkos raštais pagerbti kultūros paveldui nusipelnę asmenys. KPD garbės raštu apdovanotas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius už aktyvią mokslinę veiklą kultūros paveldo srityje ir praktines veiklas tiriant, propaguojant ir įtraukiant visuomenę bei akademinę bendruomenę į siaurojo geležinkelio, vėjo malūnų apsaugą.

Sveikiname!

Skaityti daugiau

 

REMA STANDARD CMYKVilniaus universiteto Istorijos fakultetas prisijungė prie tarptautinio ir didžiausio senosios muzikos tinklo REMA-EEMN, vienijančio daugiau nei 120 organizacijų iš 22 Europos šalių. Šia partneryste siekiama plėtoti tarptautinius LDK muzikos istorijos tyrimus bei jų sklaidą. Bendradarbiavimo platformoje fakultetą atstovauja podoktorantūros stažuotoja dr. Aleksandra Pister. 

Daugiau informacijos

https://www.rema-eemn.net/ 

KunceviciusBalandžio 13 d. vykusio Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinio suusirinkmo metu tikruoju LMA nariu – akademiku – buvo paskelbtas VU Istorijos fakkulteto archeoologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius.

Daugiau informacijos: naujienos.vu.lt

 

Sveikiname profesorių!

VU bibliotekaLR Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas Lietuvoje, VU biblioteka taip pat mažina kai kuriuos ribojimus, kurie buvo įvesti siekiant apsaugoti vartotojus nuo COVID-19 plitimo. Nuo balandžio 15 d. bus leidžiama dirbti skaityklose iš anksto užsiregistravusiems VU bendruomenės nariams, išskyrus Rankraščių ir Retų spaudinių skaityklas, kuriose galės dirbti ir nepriklausantys VU bendruomenei bibliotekos paslaugų vartotojai.

Norint dirbti VU bibliotekos MKIC, Centrinės bibliotekos ir kitų VU padalinių skaityklose, reikalinga išankstinė darbo vietos rezervacija pateiktose elektroninėse registracijos formose. Rezervuojant darbo vietą, reikėtų pasirinkti norimą skaityklą, rezervacijos datą ir laiką. Atkreipiame dėmesį, kad pagal LR Vyriausybės pateiktus nurodymus, nepaisant skaityklos ploto, joje vienu metu galės dirbti ne daugiau kaip 2 asmenys.

Daugiau informacijos

TV kas yra skundaiPrasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks balandžio 19–30 d. Jo metu visos Lietuvos moksleiviai gali pamatyti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir stojimo tvarka. Dėl epidemiologinės situacijos renginys jau antrą kartą vyks nuotoliniu būdu. Būtina registracija. 

Kviečiame tapti Studentu vienai dienai VU Istorijos fakultete! Studento vietoje atsidūręs moksleivis gsusipažins su fakultetu, jo dėstytojais,galės išbandyti jėgas konkrečioje studijų programoj bei rasti atsakymą į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo. 

Registruotis į VU Istorijos fakulteto paskaitas

 

DJI 0011 1 642x410Atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 8 d. Vilniaus universiteto senato Mokslo komiteto sprendimą ir siekdamas skatinti mokslinę veiklą Vilniaus universitete, už reikšmingus mokslinius pasiekimus 2020 metais VU rektorius atminimo ženklais apdovanojo geriausių mokslinių darbų autorius ir autorių kolektyvus. 

Geriausio taikomojo darbo kategorijoje už darbą „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje archeologiniai tyrimai“ apdovanotas Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesorius dr. Albinas Kuncevičius (vadovas)  ir 11 kitų pagrindinių dalyvių iš Vilniaus universiteto, kitų mokslo ir privačių institucijų. 

Sveikiname profesorių ir jo komandą!

Apie projektą

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos