Renginiai

2026-10-02 13:00

2026-10-03 15:30

Trečiajame Seimelyje visą savo dėmesį skirsime šventėms!

Šventė – kolektyvinis viename ar kitame kontekste svarbios progos minėjimas, kurio metu puoselėjami tarpusavio ryšiai. Šventės galėjo būti religinės ir pasaulietinės, periodinės ir neeilinės, o gal net kiek netikėtos ir spontaniškos. Šventės pasižymėjo ne tik griežta ceremonijų ar religinių apeigų tvarka, bet ir ryškiais meniniais, muzikiniais ar net gastronominiais akcentais. Gatvėse būdavo statomos puošnios ir alegorijomis išdabintos laikinos triumfo arkos, per kurias iškilmingai žygiuodavo valdovai, etmonai, didikai, pasiuntiniai ar garbingi svečiai. Skambant trimitams ir būgnams, aidint fanfaroms, skelbta šventės pradžia, o poetai ir mokytieji vyrai sakydavo kupinus pagyros ditirambus. Ne mažiau svarbūs buvo ir kiti meniniai bei jusliniai dėmenys: muzika, vaidinimai, fejerverkai bei vaišės, atskleisdavusios tiek šeimininkų dosnuma, tiek socialinį statusą. Kuklesniu pavidalu, be didžiųjų iškilmių puošnumo, bet su ne mažesniu nuoširdumu ir artimųjų bendryste, jos gyvavo ir miestiečių namuose, valstiečių šeimose ir mažose atokiose parapijose.

Kadaise į seimelius aptarti savo pavietui rūpimų klausimų rinkdavosi bajorai, dabar gi jau trečiąjį kartą spręsti sau svarbių klausimų į Seimelį rinksis Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tiriantys mokslininkai ir mokslininkės, studentai ir studentės.

Seimelis – tarpdisciplininis akademinis studijų savaitgalis, skirtas ieškantiems ir ieškančioms erdvės pasimatyti su kolegomis, dalintis atradimais ir diskutuoti, ar tiesiog bendraminčiams, besidomintiems LDK tyrimais.

Tad balnokit žirgus, ruoškite karietas ir užsukite į Seimelį!

„Šventės“ programa 

Vieta: Istorijos ir Filologijos fakultetai (VU)
Laikas: 2026 m. spalio 2–3 d.

Rėmėjai: Leidykla TYTO ALBA, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

2026-09-25 16:00

2026-09-25 17:30

Paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“ netrukus užvers duris. Joje Vilniaus universiteto archeologijos magistrantūros I kurso studentai atskleidė mažiau žinomą J. Basanavičiaus veiklos pusę – jo darbus Lietuvos archeologijos srityje, taikytus tyrimų metodus ir lietuvių kilmės paieškas.

Atsisveikinimo su paroda proga kviečiame į istoriko doc. dr. Eligijaus Railos paskaitą „Jonas Basanavičius: nuo daktaro iki patriarcho“.

Renginys vyks rugsėjo 25 d. (penktadienį), 16 val. Signatarų namuose, Vilniuje.

Po paskaitos parodos rengėjai pakvies kartu dar kartą apžiūrėti parodą. Kviečiame nepraleisti progos paskutinį kartą parodos erdvėje pažvelgti į J. Basanavičių kiek netikėtu – archeologo žvilgsniu.

Paroda Signatarų namuose lankytojų laukia iki rugsėjo 27 d.

2026-09-23 17:00

2019 m. balandį kilęs gaisras sunaikino Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame) katedros stogą ir smailę, o po penkerių metų darbų, 2024 m. gruodį, atkurta katedra vėl buvo iškilmingai atverta. Kaip nuspręsti, ką ir kaip atkurti po tokios katastrofos? Kaip viename projekte dirba architektai, amatininkai ir mokslininkai? Susitikime kviečiame pažvelgti į vieno didžiausių šių laikų paveldo projektų užkulisius.

Apie katedros atkūrimą iš pirmų lūpų papasakos prancūzų architektas Pascal Prunet, į Lietuvą atvykstantis konferencijos „Lūžio taškas“ kvietimu. Kartu su Philippe Villeneuve ir Rémi Fromont jis buvo vienas iš trijų vyriausiųjų istorinių paminklų architektų, atsakingų už Notre-Dame restauravimą. Projekto komandoje P. Prunet kuravo mūro darbus ir mokslinių tyrimų grupes. Jis palaikė ryšį su universitetais ir tyrėjais, kurie nagrinėjo katedros konstrukciją, istoriją ir po gaisro išlikusias liekanas.

P. Prunet architektūrą studijavo Ciuricho federaliniame technologijos institute (ETH), paveldo restauravimą – École de Chaillot Paryžiuje, o vyriausiuoju istorinių paminklų architektu tapo 1993 m. Jo darbų sąraše – Nanto, Limožo, Nimo ir Bezansono katedros, Paryžiaus Garnier opera, Le Corbusier vila „Savoye“, Vauban suprojektuoti XVII a. įtvirtinimai ir viduramžių pilys. Už Prancūzijos ribų jis dirbo Neapolyje, Palmyroje ir Bosroje (Sirija), Dugoje (Tunisas), Saudo Arabijoje ir Hanojuje. Nuo 2021 m. jis taip pat eina istorinių paminklų generalinio inspektoriaus pareigas keliuose Rytų Prancūzijos regionuose.

Renginį moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė. Renginys vyks anglų kalba.

Laikas: rugsėjo 23 d. (trečiadienį), 17 val.

Vieta: VU Istorijos fakultetas, 211 auditorija (Universiteto g. 7, Vilnius)

Organizuoja: VU Istorijos ir Filosofijos fakultetai

2026-09-21 17:00

2026-09-21 18:40

Kviečiame į Kultūros paveldo magistro studijų naujų mokslo metų atidarymo viešą paskaitą, kurią skaitys Londono universiteto koledžo (London University College, UCL) Kultūros paveldo studijų profesorius Rodney Harrison. Paskaita vyks anglų kalba.

Paskaita vyks rugsėjo 21 d. 17.00-18.30 val. 211 auditorijoje, paskaitą moderuos prof. Marija Drėmaitė

Naujas požiūris į paveldą ir muziejus antropocene
Per pastaruosius kelis dešimtmečius susidūrėme su daugybe tarpusavyje susijusių ekologinių ir kultūrinių krizių – klimato kaitos, istorijos, rasės, biologinės ir kultūrinės įvairovės krizių. Jos daro ir toliau darys esminį poveikį planetai bei joje gyvenantiems žmonėms ir nežmogiškosioms būtybėms. Pranešime remiamasi keletu tarptautinių bendradarbiavimo tyrimų projektų, kuriais siekiama iš naujo apmąstyti paveldo ir paveldo studijų vaidmenį antropoceno epochoje. Šiems projektams būdinga glaudi partnerystė su paveldo sektoriaus organizacijomis ir kitais veikėjais, siekiančiais ne tik kritiškai vertinti, bet ir praktiškai prisidėti prie gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo, atsižvelgiant į šiuolaikines krizes. Projektų metu organizacijos ir visuomenė buvo įtraukiamos į tyrimų procesą kaip lygiavertės tyrimų partnerės. Taip pat siekta iš naujo apmąstyti sąmoningą ir praktinį paveldo vaidmenį kuriant savitus ateities pasaulius.

Rethinking Heritage & Museums in the Anthropocene
The last few decades have witnessed the declaration of a series of interlinked ecological and cultural crises-of climate, history, race, and biological and cultural diversity-which have had and continue to have a fundamental impact on the planet and its human and non-human occupants alike. Accordingly, this talk draws on a number of recent international collaborative research projects which aim to address the role of heritage and heritage studies in the Anthropocene. These projects have been characterised by collaborative partnerships with heritage sector organisations and other actors which have sought to intervene not only critically, but also practically in the role of natural and cultural heritage preservation within these contemporary climate, extinction and racial and social justice crises. They have done so by engaging organisations and publics as co-researchers in the research process and in aiming to rethink the conscious practical role of heritage in building distinctive future worlds.

Rodney Harrison is Professor of Heritage Studies at University College London and one of the world's leading scholars in heritage and museum studies. He is author/editor of more than 22 books and edited volumes and over 120 articles and book chapters, a number of which have been translated into Chinese, Italian, Korean, Polish, Portuguese and Spanish language versions. He has conducted archaeological, anthropological and/or archival research in Australia, East Asia, Southeast Asia, North America, South America, the Middle East, UK and continental Europe. He is founding editor of the Journal of Contemporary Archaeology, and founding vice president of the Association of Critical Heritage Studies. His recent books includeHeritage Futures: Comparative Approaches to Natural and Cultural Heritage Practices (UCL Press 2020), Reimagining Museums for Climate Action (UCL, 2021), Deterritorialising the Future: Heritage in, of, and after the Anthropocene (Open Humanities Press, 2021) and Critical Heritage Studies and the Futures of Europe (UCL Press, 2023). He regularly works with regional and international policy makers (including ICCROM, ICOMOS, UNESCO, IUCN, Council of Europe, Europa Nostra, and others) to translate the results of research into heritage and museum policy and practice.

2026-09-17 09:00

2026 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos etnografijos muziejus (Rumšiškės, Kaišiadorių r. sav.), Miestelio ugniagesių stoginė

Renginio pradžia 9:00 val.

Kviečiame į ketvirtąjį istoriniams miesteliams skirtą seminarą-konferenciją, kurioje gvildensime su tarpukario Lietuvos miestelių istorija, kultūra ir paveldu susijusius klausimus. Seminaro akcentai – amatai ir paslaugos, valdžios ir valdymo struktūros, šventės ir atmintis.

Programa

Daugiau informacijos: www.paveldobendruomenes.if.vu.lt

Planuojantiems dalyvauti gyvai reikalinga išankstinė registracija. Registracijos forma

Registracija vyksta iki rugsėjo 14 d.

Renginį bus galima stebėti Youtube kanalu

Organizuoja: Lietuvos etnografijos muziejus, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

2026-09-23 09:00

2026-09-24 14:00

Rugsėjo 23–24 d. Senuosiuose Trakuose ir Trakuose vyks antrasis Istorinių sostinių forumas „Senieji Trakai 2030“. Jame istorikai, archeologai ir paveldo specialistai diskutuos, kaip istorinės vietos gali būti tyrinėjamos, saugomos, interpretuojamos ir aktualizuojamos šiandienos visuomenei.

Artėjantys Vytauto Didžiojo jubiliejiniai metai 2030-aisiais tampa proga ne tik pažvelgti į praeitį, bet ir kelti klausimą, kokį palikimą tokios sukaktys gali sukurti ateičiai. Senieji Trakai – Vytauto Didžiojo gimimo vieta ir viena pirmųjų Lietuvos valdovų rezidencijų – pasirinkti kaip atvejis platesnei diskusijai apie istorinių vietų ateitį.

Forume dalyvaus ir VU Istorijos fakulteto mokslininkai. Archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius skaitys pranešimą apie Senųjų Trakų piliavietės archeologinius tyrimus ir jų potencialą, o doc. dr. Liudas Jovaiša pristatys Senųjų Trakų bažnyčios ir benediktinų vienuolyno istoriją. VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas aptars Senuosius Trakus kitų viduramžių Lietuvos valdovų rezidencijų kontekste.

Pirmąją forumo sesiją moderuos Fakulteto dėstytojas ir archeologas Renaldas Augustinavičius, sesiją apie istorinių vietų aktualumą šiandien – dr. Karolis Minkevičius. Antrąją renginio dieną doc. dr. Ramojus Kraujelis moderuos kūrybines dirbtuves, skirtas Senųjų Trakų apsaugai ir tolesniems tyrimams.

Forumas vyks su sinchroniniu vertimu iš anglų kalbos ir į ją.

Išsamią programą ir registracijos informaciją rasite forumo interneto svetainėje.

Į renginį taip pat galima registruotis užpildžius internetinę formą.

2026-09-19 11:30

2026-09-19 13:00

VU alumnų festivalio metu Istorijos fakultete bus atkuriama fakulteto Alumni draugija. 11:30 val. 331 auditorijoje vyks steigiamasis susitikimas, kuriame bus pristatyti draugijos tikslai ir veiklos kryptys, priimti nauji įstatai bei renkamas draugijos pirmininkas arba pirmininkė.

12:15 val. renginį pratęs pokalbis su doc. dr. Algirdu Jakubčioniu „Sovietmetis kaip anekdotas“. Pokalbio metu bus kviečiama į sovietmetį pažvelgti per humorą ir anekdotus – kaip kasdienybės, visuomenės nuotaikų ir santykio su tuometine sistema atspindį.

Kviečiame Istorijos fakulteto alumnus ir visą fakulteto bendruomenę susitikti, pabendrauti ir kartu pradėti naują Alumnų draugijos veiklos etapą.

Daugiau apie VU alumnų festivalį čia.

2026-09-01 17:30

2026-09-01 19:30

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentų atgaivintas Langų teatras Rugsėjo 1-osios proga sugrįžta su nauju spektakliu „Konfesiniai karai: universitetas“. Šįkart žiūrovus jis nukels į patį pirmąjį universiteto gyvavimo etapą – jo įkūrimą.

„Spektaklio idėja kilo galvojant, ką galėtume parodyti į mūsų fakultetą ateinantiems naujokams – pirmakursiams. Sugalvojome, kad geriausias pasitikimas būtų pasakojimas apie tai, kaip viskas prasidėjo. Taigi spektaklis apims visą laikotarpį nuo pirmųjų jėzuitų atvykimo iki universiteto įsteigimo. Kadangi spektaklyje, kaip bus galima pamatyti, atsiskleis ir tam tikra superherojų tematika, atitinkamai parinkome ir jo pavadinimą“, – dalinasi Langų teatro trupė.

 VU Istorijos fakulteto Langų teatras kviečia visus – tiek bendruomenės naujokus, tiek ilgamečius jos narius – nusikelti į XVI amžių. Atvykite į naująjį spektaklį „Konfesiniai karai: universitetas“ ir išvyskite, koks painus buvo kelias universiteto įkūrimo link.

VU Istorijos fakulteto Langų teatro spektaklis „Konfesiniai karai: universitetas“ vyks rugsėjo 1 d. 17.30 val. Mikalojaus Daukšos kiemelyje, po Istorijos fakulteto liepa.

Scenarijaus autoriai: Kamilė Kaminskaitė, Miglė Lipinskaitė, Erika Nedvecka ir Gustas Stankevičius

Režisierius: Gustas Stankevičius

2026-06-11 09:00

2026-11-08 00:00

Birželio 11 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta PAScapes istorikų Rugilės Rožėnės ir Tomo Vaisetos kuruota ekspozicija „Kur yra Nemunas?“, kviečianti didžiausios Lietuvoje upės iš naujo ieškoti ne žemėlapyje, o vaizduotėje, kraštovaizdyje, kasdienybėje ir tapatybėje.

Kaip atidarymo metu teigė T. Vaiseta, parodos idėja susiformavo PAScapes atliekamų tyrimų kontekste. Įsteigus tyrimų centrą buvo svarstoma, kokie turėtų būti (post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimo objektai, taip prieita prie Nemuno, per kurį, kaip paaiškėjo, puikiai matosi XX a. Lietuvoje vykusios didžiosios aplinkos transformacijos – pradedant milžinišku Kauno hidroelektrinės projektu, baigiant daugybe mikrotransformacijų, pakeitusių gyvenamąją aplinką, bendruomenes ir santykį su upe.

„Mes laikomės tokios hipotezės, kad Nemunas nutolo nuo bendruomenių – jos tarsi gyvena šalia, bet yra nusigręžusios. Gal tai skambus žodis, bet atsirado tam tikra dykra, susijusi su tuo, kad hidroelektrinė savotiškai padalijo upę į dvi dalis, o industrializacija didino taršą. Visa tai sukūrė pasaulį, kuris mums labai įdomus ir, man atrodo, turėtų būti įdomus visai Lietuvai, mums, žmonėms, gyvenantiems šioje aplinkoje. Manome, kad svarbu klausti, kas nutiko pasauliui šalia Nemuno, pasauliui, kurį sukūrė Nemunas. Taip pradėjome savo tyrimus ir darbą su studentais. Pirmiausia pasiūlėme jiems pažiūrėti, kaip Nemunas atsispindi mene ir vizualiniuose šaltiniuose. Tai, ką šiandien matote, tam tikra prasme yra ir darbo su studentais rezultatas – jie mums pasiūlė daug įžvalgų“, – teigė T. Vaiseta.

Kuratorė R. Rožėnė pasakojo, kad rengiant parodą atskaitos tašku buvo pasirinktas tarpukaris, nes norint suprasti transformaciją, pirmiausia reikia suprasti, kas buvo transformuojama. Rezultatai, anot istorikės, iš pradžių kiek stebino – nors sovietmečiu Nemunas skambiai vadintas upių tėvu ir tarpukariu, rodės, turėjo būti labai svarbus, mene jis pasirodė kur kas rečiau ir fragmentiškiau, nei buvo tikėtasi.

„Po truputį iš naujo pradėjom ieškoti santykio su tuo, ką matom, ir keitėsi santykis su tuo, ko ieškom“, – reflektavo R. Rožėnė.

Pasak jos, tyrimo metu pirmiausia teko iš naujo apibrėžti pačią upės sampratą – suvokti ją ne tik kaip vagą ar kraštovaizdį, bet ir kaip srovę, vandens materiją, potvynius, atoslūgius bei gyvą ekosistemą. Kartu išryškėjo dar vienas labai svarbus momentas – Nemunas nėra vien gamtinis, bet ir kultūrinis objektas, jis turi skirtingas prasmes, susijusias su žmonėmis, kurie aplink jį gyveną.

„Nemunas yra konkrečiai apie Nemuną, ne tik apie upę bendrai. Jis atsiskleidžia labai fragmentuotas, nes kairiajame krante gyvenantys žmonės jį matė vienaip, Rytų Prūsijos teritorijoje jis egzistavo kitaip, yra lietuviškasis, lenkiškasis Nemunas. Tai atskiros dalys, turinčios savo kultūrą. Šią įvairovę dar išplečia skirtingoms meno šakoms būdingi Nemuno vaizdavimo kanonai. Šiandien matysite tam tikrą mozaiką – bandėme aprėpti kuo didesnę vaizdinių įvairovę. Tačiau didelė dalis vokiškojo, žydiškojo ar lenkiškojo Nemuno išliko labai fragmentiškai, tik pavieniais darbais ir užuominomis. Lygiai taip pat labai mažai randame Nemuno kaip vandens, kaip materijos, kaip gyvūnijos ar augalijos pasaulio. Todėl ši paroda yra ne tik apie tai, ką atrandame, bet ir apie tai, ko neatrandame. Ji leidžia pamatyti, kaip Nemunas vaizduojamas kanoniškai, ir kartu atskleidžia, kiek daug jo nepatenka į meno lauką bei mūsų atminties institucijas“, – teigė R. Rožėnė.

Galiausiai, anot T. Vaisetos, paroda yra bandymas užduoti provokuojančius klausimus: kas yra Nemunas kaip upė? Ar galime pamatyti Nemuną iš kitų kampų? Ar galima matyti jį iš paties Nemuno, iš upės perspektyvos? Kaip galime pažinti savo santykį su Nemunu per meną ir meno kūrinius? Ar Nemunas yra tik kraštovaizdis? Ar tai visas Nemunas, kurį galime pamatyti?

Apžiūrėti parodą ir apsvarstyti kuratorių keliamus klausimus lankytojai kviečiami iki lapkričio 8 dienos.

2026-06-29 09:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia mokslininkus, dėstytojus bei studentus prisijungti prie kasmetinės tarptautinės mokslinės konferencijos „Nordic Archaeobotany Group (NAG)“. NAG vienija Šiaurės Europos archeobotanikos srities mokslininkus, kurie šiais metais Vilniuje vykstančios konferencijos metu pristatys naujausius mokslinius atradimus, dalinsis taikomų tarpdisciplininių mokslų metodų rezultatais bei archeobotanikos mokslo srityje patiriamais iššūkiais.

Konferencija vyks birželio 29-30 dienomis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 109 auditorijoje.

Konferencijos programa

Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau prašoma iš anksto užsiregistruoti el. paštu:

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra ir Bioarcheologijos tyrimų centras.

Konferenciją finansuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

2026-06-13 15:00

2026-06-13 16:30

2026 m. birželio 12–14 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Tai tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo ir archeologinio paveldo pažinimui, jau aštuntus metus vyksiantis Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Renginių savaitgalis lankytojams taps proga ne tik geriau pažinti archeologijos mokslą, bet ir gyvai prisiliesti prie praeities – išbandyti tradicinius amatus, susipažinti su archeologijos užkulisiais bei atrasti savo krašto istoriją.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Archeologijos magistro studentai Europos archeologijos dienoms parengė parodą, kurioje bus pristatoma mažai žinoma dr. Jono Basanavičiaus archeologinė ir antropologinė veikla. Joje aptariami svarbiausi daktaro gyvenimo etapai, formavę jo požiūrį į lietuvių praeitį. Ekspozicijoje pristatomi J. Basanavičiaus tyrinėti Lietuvos archeologijos paminklai bei jo formuotos lietuvių kilmės teorijos. Asmenybę siekiama atskleisti pasitelkiant asmeninius daiktus, o mokslinę veiklą, pasižymėjusią atkaklumu ir smalsumu, – archeologinius radinius bei iš senkapių surinktą kaukolių kolekciją.

Dr. J. Basanavičiaus tyrimai buvo reikšmingi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje besikuriančiai Lietuvos mokslinei archeologijai, todėl neliko nepastebėti ir to meto archeologų. Jų vertinimai pristatomi parodoje, papildant juos šių dienų mokslininkų požiūriu į daktaro archeologinę ir antropologinę veiklą. Remiantis dr. J. Basanavičiaus tyrimų pavyzdžiu, siekiama atskleisti Lietuvos tarpukario archeologinių tyrimų metodiką, liudijančią to laikotarpio dvasią.

Birželio 13 d. 15 val. LNM Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). vyks parodos atidarymas. Jo metu parodos rengėjai – VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros magistrantai – skaitys pranešimą „Daugiau nei signataras? Praeities pėdsakais su daktaru Jonu Basanavičiumi“ ir iki 18 val. kvies kartu tyrinėti parodą. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.

Parodos kuratoriai: Arijana Kotova, Karolis Kučinskas, Marijus Mališauskas, Liveta Gerulytė.
Parodos koordinatoriai: dr. Povilas Blaževičius, Agnė Žilinskaitė.

2026-06-08 14:00

2026-06-08 15:30

Kviečiame ateiti į susitikimą su Elena Bradūnaite-Aglinskiene, Amerikos lietuve, etnologe. Kalbėsime apie antropologijos mokslą Europoje ir JAV, jos etnografinius tyrimus bei kitus įdomius dalykus!

Susitikimas vyks birželio 8 d. 14 val. 109 aud. Pokalbį moderuos Tolmintas Matonis.

Organizatoriai - dr. Aurelijus Gieda ir dr. Raminta Jakucevičienė.

2026-06-12 15:00

2026-06-12 16:30

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, birželio 12 d. 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas kviečia į dr. Tito Krutulio knygos „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“) pristatymą. Renginys vyks VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Tą pačią metų dieną kaip ir prieš 100 metų, kai įvyko pirmoji Lietuvos radijo transliacija, susitiks žinomi istorikai: diskusijoje dalyvaus prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Aurelijus Gieda ir pats knygos autorius. Šis pristatymas – tai proga pažvelgti į tarpukario Lietuvą per radijo imtuvo prizmę ir geriau suprasti, kaip ši technologinė naujovė formavo visuomenės nuotaikas, politinę vaizduotę ir kolektyvinę atmintį iki pat Antrojo pasaulinio karo metų.

„Knyga – tai bandymas parodyti, kaip istorija buvo reprezentuojama Lietuvos radijuje iki 1944 m., kas užsiėmė istorijos sklaida ir kaip į tokio pobūdžio transliacijas žiūrėjo patys klausytojai. Nors tema iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana siaura ir aktualiausia specialistams, ji apima iki šiol istorikų dar mažai tyrinėtus Lietuvos radiofonus, radijo situaciją Antrojo pasaulinio karo metais, todėl gali būti įdomi tiek besidomintiems atminties studijomis, tiek radijo ir žiniasklaidos istorija“, – knygą apibūdina autorius.

Diskusijos metu istorikai gilinsis į tarpukario radijo eterio ir tuometinės žiniasklaidos savitumą, aptars šalies intelektualų bei istorikų įsitraukimą į radijo programų kūrimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip radijas tapo galingu politinės propagandos įrankiu ir kaip jo transliuojamą turinį vertino pati klausytojų auditorija.

Šis renginys aktualus ne tik žiniasklaidos istorijos ar kolektyvinės atminties tyrinėtojams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti Lietuvos istoriografijos raidą bei praėjusio amžiaus visuomenės gyvenimo užkulisius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona iškilmingo renginio metu sako kalbą per Radiofoną. Dalyvauja daug kunigų. Tarp jų yra: vyskupas Juozapas Kukta, vyskupas Kazimieras Paltarokas, kanauninkas Blažiejus Čėsnys. Iš dešinės 3 – Didžiosios Britanijos pasiuntinys Lietuvoje Thomas Hildebrand Preston'as. 4 deš. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

2026-05-21 17:30

2026-05-22 09:00

2026 m. gegužės 22 d. kviečiame į konferenciją-seminarą „Paveldo bendruomenės Lietuvoje: konfliktai ir tvarumas“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (Universiteto g. 7, Vilnius) 211 auditorijoje, pradžia 09:00 val.

Renginį bus galima stebėti ir nuotoliu YouTube kanalu

Konferencija skirta bendruomenių ir paveldo sąveikų temai, nagrinėjant pozityvias ir iššūkius keliančias tendencijas bei praktikas, ieškant būtų, kaip per šias sąveikas stiprinti pačias bendruomenes ir paveldosauginį sąmoningumą. Kviečiame gvildenti bendruomenių ir paveldo reikšmės joms, paveldo konfliktų, socialinio atsparumo ir pilietinio dalyvavimo, bendrakūros, paveldo bendruomenių kūrimosi praktikų klausimus.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ (remia Lietuvos mokslo taryba, finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13).

Programa

Išsamiau apie renginį

2026-05-04 17:00

Kviečiame į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro organizuojamas užsienio dėstytojų dr. Jørgeno Kleino ir dr. Jono Reitano (Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas) viešas paskaitas.

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17 val. 330 auditorijoje, modulyje „Žmogus be vietos: priverstinė gyventojų migracija XX–XXI a. istoriniuose, kultūriniuose ir teisiniuose kontekstuose“ (vad. dr. Dovilė Čypaitė-Gilė), dr. Jørgenas Kleinas skaitys paskaitą „Migration and Place-Making: Jewish Migration from the Baltics to Norway in the Late 19th and Early 20th Century“.

Gegužės 7 d. 15 val. 331 auditorijoje, modulyje „Genocidai: kaip atpažinti ir suprasti“ (vad. prof. dr. Jurgita Verbickienė), dr. Jonas Reitanas skaitys paskaitą „The Holocaust, Memory and Maritime Spaces“.

Daugiau apie jų mokslinę veiklą galima sužinoti nuorodoje komentaruose.

2026-05-05 09:00

2026 m. gegužės 5 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 331 auditorijoje vyks tarpdiciplininė mokslinė studentų konferencija  Istorijų atradėjai.

Konferencijjos programa

2026-05-07 16:00

2026-05-07 17:30

2026 m. gegužės 7 d. (ketvirtadienį) 16.00 val. Vilniaus pilių kupole, šalia Gedimino kalno, vyks žurnalo Archaeologia Lituana 26 tomo pristatymas. Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek visiems, besidomintiems istorija, archeologija ir Vilniaus miesto raida.

Pristatymo metu bus skaitomi du pranešimai, skirti Gedimino laikų Vilniui:

„Kreivoji pilis ir Vilniaus įkūrimo legenda“
Darius Kontrimas, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija

„Vytenio ir Gedimino Vilnius: miestas, gamta ir kasdienybė“
Laura Banionytė, Atas Žvirblys, MB „Miestų archeologija“

„Šis žurnalas ilgametes tradicijas turintis kasmetinis Archeologijos katedros mokslinis leidinys, kuriame tradiciškai pristatomi svarbiausi Lietuvos ir užsienio kolegų metų darbai ir pasiekimai. Džiaugiamės, jog šiame numeryje skaitytojai gali rasti platų spektrą pačių įvairiausių mokslinių temų, o į publikuojančiųjų gretas įsijungė bei tyrimų rezultatus šiais metais paskelbė ir mūsų katedros magistro studijų studentas. Net 3 straipsniai šių metų leidinyje skirti Vilniaus miesto ištakoms pažinti, t. y. naujausių archeologinių tyrimų, kurių metu užfiksuoti XIII a. pabaigos–XX a. sluoksniai ir atidengti XIII a. pabaigos–XIV a. medinio užstatymo fragmentai, bei tarpdisciplininių tyrimų rezultatams pristatyti. Tad kviečiame apie tai tiesiogiai iš tyrėjų lūpų sužinoti daugiau ir artėjančiame žurnalo pristatymo renginyje“, – į mokslinio žurnalo pristatymą kviečia vyr. redaktorius prof. Albinas Kuncevičius. 

Archaeologia Lituana – tęstinis, kasmetinis, recenzuojamas atvirosios prieigos mokslinis žurnalas, leidžiamas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros. Leidinyje publikuojami įvairios tematikos moksliniai archeologiniai straipsniai, kuriuos rengia ne tik Vilniaus universiteto Archeologijos katedros tyrėjai, bet ir Lietuvos bei užsienio mokslininkai. 26-ajame mokslinio žurnalo numeryje skaitytojų laukia 10 mokslinių publikacijų, nagrinėjančių plačią chronologiją, nuo akmens amžiaus iki naujųjų laikų, pristatančių naujausių tyrimų rezultatus ir daug dėmesio skiriančių įvairioms tarpdisciplininių tyrimų metodikoms bei jų pasiekimams.

2025–2027 m. žurnalo Archaeologia Lituana leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, vykdant Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programą.

2026-04-28 17:00

2026-04-28 18:38

Kviečiame dalyvauti 2026 m. balandžio 28 d. 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyksiančiame minėjime, skirtame prof. MEČISLOVO JUČO 100-ioms gimimo metinėms.

Atsiminimais apie profesorių dalinsis jo kolegos ir mokiniai
Renginį organizuoja IF Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01131 Vilnius
Kontaktai: ; tel. (8 5) 268 72 9

2026-03-24 18:00

2026-03-18 19:30

2026 m. kovo 24 d. Harvardo universiteto Davis Rusijos ir Eurazijos studijų centras rengia nuotolinį seminarą „Access, International Cooperation, and Public Outreach in Lithuania’s Archives“, skirtą Lietuvos archyvų atvirumo, tarptautinio bendradarbiavimo ir viešosios sklaidos klausimams aptarti.

Renginio pagrindinė pranešėja – Lietuvos vyriausioji archyvarė ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Inga Zakšauskienė. Seminaro metu ji pristatys, kaip Lietuvos archyvai stiprina prieinamumą visuomenei, plečia skaitmenizaciją, vysto tarptautines partnerystes ir prisideda prie viešojo bei pilietinio švietimo apie modernios Lietuvos ištakas, pagrindus ir pasiekimus.

Daugiau informacijos rasite čia.

Nuotolinio seminaro transliaciją galite stebėti YouTube.