Renginiai

2026-11-25 13:00

Kviečiame į konferenciją, skirtą senųjų vėjo malūnų kultūros paveldo aktualizavimui, išsaugojimui ir naujoms jų panaudojimo galimybėms aptarti.

Renginio metu bus dalijamasi Lietuvos vėjo malūnų atgaivinimo istorijomis, bendruomenių patirtimis, aptariami paveldosaugos iššūkiai ir ieškoma naujų malūnų pritaikymo galimybių, apžvelgiant ir kaimyninių šalių patirtis.

2026 m. lapkričio 25 d., 13.00 val.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Universiteto g. 7, Vilnius, 109 auditorija.

Renginio programa

Renginį bus galima stebėti tiesiogiai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto YouTube kanalu 

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Renginys įgyvendinamas vykdant projektą „Vėjo malūnų bendruomenės: kultūros paveldo atgaivinimo gerųjų patirčių sklaida“, kurį finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

2026-11-12 18:00

2026-11-12 19:30

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir muziejines vertybes.

2026 m. lapkričio 12 d. 18 val. vyks prof. dr. Rimvydo Petrausko paskaita „Viduramžių didvalstybė Europos pakraštyje: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vėlyvųjų Viduramžių Europoje“ ir Sigitos Mikšaitės muziejinės vertybės pristatymas „Dviašmenis kalavijas sidabru dengtais buožele ir skersinuku“.

XIII a. susikūrusi Lietuvos valstybė, paskutinė Europoje priėmusi krikščionybę, savotiškai užbaigė lotyniškosios vakarietiškos Europos formavimosi procesą. Europinės civilizacijos daigai čia pradėjo skleistis tuo metu, kai Vakarų Europoje Viduramžių kultūra jau išgyveno savo rudenį. Vis dėlto XIV–XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galime stebėti europinių vėlyvųjų Viduramžių civilizacijos plėtotę. Monarcho ir viešpataujančios giminės samprata, krikščioniškųjų luomų idėja ir riterių ideologija, bažnyčių fundacijos, patronatas ir šventųjų kultai, ankstyvasis bajorų parlamentarizmas ir miesto, kaimo bei etnokonfesinių grupių savivalda, stambioji žemėvalda ir naujasis apgyvendinimas, dalykinė, politinė ir kultūrinė raštija, teisės kodifikacija ir istorijos samprata – tai charakteringų tos civilizacijos bruožų rinkinys, kuris per šiuos amžius susiklostė per tą laiką teritoriškai itin išaugusioje Lietuvoje.

Muziejinę vertybę pristatys: Priešistorinės archeologijos skyriaus vyresn. rinkinio kuratorė Sigita Mikšaitė.

Muziejinė vertybė: Dviašmenis kalavijas sidabru dengtais buožele ir skersinuku, datuojamas XIII–XIV a. I p.

Kada? 2026 m. lapkričio 12 d. 18 val.
Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

2026-11-12 17:00

2026-11-12 18:30

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Maxo Weberio fondo Tyrimų centru Ukrainoje ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetu, lapkričio 12 d. kviečia Jus į viešą Prof. Paolo Broggio (Roma Tre University) paskaitą Peace in the Feud, Peace Among Faiths: Justice, Interpersonal Violence, and Religious Pluralism from the Mediterranean to the Baltic

Paskaita vyks Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje. Pradžia – 17:00

Paskaita vyks anglų kalba.

Paskaitą moderuos: Povilas Andrius Stepavičius (Vilniaus universitetas)

Renginio metu bus fotografuojama. Nuotraukos bus naudojamos paskaitos viešinimui Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje socialinių tinklų paskyrose ir internetinėje svetainėje.

Paskaita yra sudėtinė dvi dienas truksiančių smurto istorijos tyrėjų dirbtuvių „Violence in the Polish-Lithuanian Commonwealth (1569-1795): Empirical Research and Historiographical Perspectives“ dalis.

Daugiau apie paskaitą:

Historians have long treated peace-making by agreement as a residue of weak states, destined to give way to public criminal justice. This lecture proposes a different reading. Drawing on research on the Papal States, it argues that peace was not the opposite of violence but one of the ways violence was governed. Instruments borrowed from civil law, such as sureties and penalty clauses, joined judicial coercion to negotiated settlement.

Religion was part of this machinery: it supplied guarantors, sanctions, rituals and a vocabulary of forgiveness. The lecture then asks what happens when the religious guarantee cannot be shared. It compares secularised oaths in post-Reformation France with the segregation and delegated arbitration of Venice and the Mediterranean monotheisms. It then turns, as a visitor’s report, to the Polish-Lithuanian Commonwealth. The Warsaw Confederation of 1573 is read as a collective peace among noble peers. Tumults, trials and pacifications in Vilnius, Vitebsk and Toruń are examined as ways of governing religious enmity through judicial means. The lecture closes with a comparative agenda built on three questions to ask of any peace: who guarantees it, what happens if it is broken, and how is it made visible.

Trumpa pranešėjo biografija:

Paolo Broggio is Full Professor of Early Modern History at Roma Tre University, where he directs the PhD Programme in “History, Territory, Cultural Heritage”. He holds a PhD from the European University Institute in Florence. His early work dealt with Jesuit missions

between Europe and the Americas and with the political dimensions of doctrinal controversies between the Roman Curia and the Spanish Monarchy. For more than a decade his research has focused on interpersonal violence, criminal justice and peace- making in early modern Italy and Europe. His latest monograph is Criminal Justice and Peace-making in Early Modern Italy: Governing Hatred, c.1500–c.1700 (Boydell & Brewer, 2025; Italian original, Viella, 2021). He has edited Disputes and Settlements in the Mediterranean: Peace-Making in Christian, Muslim, and Jewish Contexts, 16th–19th Centuries (Routledge, 2026). He is general co-editor of the series “Law, Peace, and Justice in Medieval and Early Modern Europe” (IMEMS Press/Boydell & Brewer). He has been research fellow at Durham University (UK) and at the Leibniz Institute of European History (Mainz – Germany). Visiting professor at the Sorbonne, Humboldt University Berlin, Lund and Valencia.

2026-11-11 17:00

2026-11-11 18:30

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje, Maxo Weberio fondo Tyrimų Centras Ukrainoje, ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia į viešą diskusiją „Violent Conflict and Reconciliation Practices in Early Modern Europe and Polish-Lithuanian Commonwealth“, kuri įvyks 2026 m. lapkričio 11 d. 18:00 val., VU Istorijos fakultete (211 aud.)

Ankstyvieji naujieji laikai dažnai įsivaizduojami kaip brutalaus smurto, viešų bausmių, religinių persekiojimų ir karinių konfliktų epocha. Tačiau ar amžininkai smurtą suprato tik kaip visuomenės tvarkos pažeidimą? O gal smurtas buvo neatsiejama socialinių santykių, įvairiausių konfliktų sprendimo ir galios demonstravimo dalis?

Pastarųjų dešimtmečių istoriografijoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pačiam smurto mastui ir jo mažėjimo tendencijoms, bet ir socialinėms bei kultūrinėms smurto reikšmėms. Nauji tyrimai atskleidžia kaip smurto reiškinį veikė garbės samprata, jo patirtį įpareigojo lyčių vaidmenys, kurstė religiniai skirtumai ir kasdienio bendruomeninio gyvenimo praktikos. Taip pat smurto istorijos tyrimuose keliami klausimai, kaip žmonės bendrai sprendė tarpusavio konfliktus, kokiais būdais mėgino pasiekti sutarimą ir kokį vaidmenį visuose šiuose procesuose atliko valstybė, Bažnyčia ir vietinės bendruomenės.

Diskusijos metu aptarsime tarpasmeninio smurto ankstyvaisiais naujaisiais laikais tyrimų kryptis, istoriografijos lauke kylančias diskusijas ir įvairias metodologines prieigas, kuriomis smurto istorijos tyrėjai ir tyrėjos pasitelkia tiriant smurto istoriją.

Diskusijos dalyviai:

- Prof. Paolo Broggio (Romos Tre universitetas)

- Dr. Jaśmina Korczak-Siedlecka (Upsalos universitetas)

- Dr. Yurii Zazuliak (Miuncheno universitetas)

- Dokt. Povilas Andrius Stepavičius (Vilniaus universitetas)

Diskusiją moderuos: dr. Povilas Dikavičius (Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje)

Diskusija vyks anglų kalba. Diskusija – vieša, tačiau būtina išankstinė registracija: https://shorturl.at/5WxP2

Diskusijos metu bus fotografuojama ir filmuojama

2026-11-13 13:00

Konferencija ir dirbtuvės „Apie originaliai keistų žmonių miestą, Žlabių malūną ir Žengės vėjus“

2026 m. lapkričio 13 d.

Žagarė

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Partneriai: Sodyba prie malūno DOLCE VITA; VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“; Joniškio rajono savivaldybės administracija; Žagarės bendruomenė „Veidė“; Žagarės kultūros centras

Programa

Renginys skirtas apmąstymams apie žagariečių tapatybę ir Žlabių malūną, dar žinomą kaip Raktuvės malūnas.

Projekto „Vėjo malūnų bendruomenės: kultūros paveldo atgaivinimo gerųjų patirčių sklaida“ renginys. Projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

2026-10-19 17:00

2026-10-19 19:30

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos Istorijos Institutu, spalio 19 d. kviečia Jus į viešą viešą Prof. Dr. Klaus Gestwa paskaitą Ecocide and PTSD. The environmental und psychosocial consequences of Russia's war of aggression against Ukraine.

2026-10-20 10:00

2026-10-20 17:00

2026 m. sukanka 460 metų, kai buvo priimtas ir pradėjo galioti Antrasis Lietuvos Statutas, įtvirtinęs Lietuvos valstybės valdymo sąrangą ir parlamentinę sistemą bei tapęs pamatiniu teisės dokumentu ukrainietiškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, 1569 m. prijungtose prie Lenkijos Karalystės.

Spalio 20 d. 10 val. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją, skirta Antrojo Lietuvos Statuto 460 metų sukakčiai, kuri vyks Valdovų rūmų muziejuje. 

1566 m. priimtas Antrasis Lietuvos Statutas liudija brandžią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinę ir politinę kultūrą. Kuo šis teisės paminklas svarbus Europos istorijai ir kokį pėdsaką paliko vėlesniam Ukrainos teisiniam paveldui?

Pranešėjai taip pat nagrinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėkūros procesus, bajoriškosios visuomenės teisinę kultūrą, atstovaujamųjų institucijų raidą bei Statutuose įtvirtintų teisės normų taikymą ir kaitą.

Konferencijos kalbos: lietuvių, lenkų ir ukrainiečių (su vertimu).

Pranešimų trukmė: 20 min. Kviečiame susipažinti su konferencijos programa.

Konferenciją remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

2026-10-23 18:00

2026-10-23 19:30

Spalio 23d. 18.00 val. Vieta: Vilniaus Universiteto, „Aula parva“ salėje vyks susitikimas su Oksfordo universiteto pasaulio istorijos profesoriumi Peter Frankopan (angl. k.)

2026-10-23 09:00

2026-10-23 12:00

Šiemet vyks jau tradicija tapusi Vilniaus universiteto (VU) Inovacijų diena „INNODAY 2026“. Renginio metu pranešimą skaitys VU Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro mokslininkai Prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Sergii Gurbychas. Kviečiame renginiu pasidalinti su savo bendruomene.

Renginio programa ir registracija

2026-10-20 17:00

Vakaras, skirtas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Ukrainos katalikiškojo universiteto ilgamečio bendradarbiavimo paminėjimui irknygos The Making and Remembering of Saint Josaphat Kuntsevych (17th–20th Century) pristatymui.

2026 m. spalio 20 d. (antradienis) / 17:00 val.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (Universiteto g. 7, Vilnius) / 211 auditorija

Renginys vyks anglų kalba

Įžanga – sveikinimo žodžiai

• Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas
• Ukrainos katalikiškojo universiteto prorektorius dr. Dmytro Sherengovsky
• Ukrainos ambasadorė Lietuvos Respublikoje Olha Nikitchenko
• Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovas tėvas Yosafat Ostap Andrii Popovych
• Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė

Dešimt metų bendradarbiavimo – retrospektyva ir perspektyvos

• prof. dr. Alfredas Bumblauskas (lenkų kalba) / Vilniaus universitetas
• dr. Ivan Almes / Ukrainos katalikiškasis universitetas
• Knyga – straipsnių rinkinys The Making and Remembering of Saint Josaphat Kuntsevych
• knygos ištakos – Ivan Almes, Nataliia Fedyshyn / Ukrainos katalikiškasis universitetas
• knygos recenzentė – Nataliia Sinkevych / Leipcigo universitetas
• knygos refleksija – dr. Martynas Jakulis / Vilniaus universitetas
• knygos refleksija – dr. Liudas Jovaiša / Vilniaus universitetas
• straipsnių autorių žodis – dr. Oleksandr Pronkevich ir kt.

Renginį moderuoja dr. Salvijus Kulevičius

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama

Daugiau apie renginį – Salvijus Kulevičius, tel. +370 614 74265, el. paštas

Renginio organizatoriai:

• Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
• Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas | Programa „Kijevo krikščionybė

2026-10-02 13:00

2026-10-03 15:30

Trečiajame Seimelyje visą savo dėmesį skirsime šventėms!

Šventė – kolektyvinis viename ar kitame kontekste svarbios progos minėjimas, kurio metu puoselėjami tarpusavio ryšiai. Šventės galėjo būti religinės ir pasaulietinės, periodinės ir neeilinės, o gal net kiek netikėtos ir spontaniškos. Šventės pasižymėjo ne tik griežta ceremonijų ar religinių apeigų tvarka, bet ir ryškiais meniniais, muzikiniais ar net gastronominiais akcentais. Gatvėse būdavo statomos puošnios ir alegorijomis išdabintos laikinos triumfo arkos, per kurias iškilmingai žygiuodavo valdovai, etmonai, didikai, pasiuntiniai ar garbingi svečiai. Skambant trimitams ir būgnams, aidint fanfaroms, skelbta šventės pradžia, o poetai ir mokytieji vyrai sakydavo kupinus pagyros ditirambus. Ne mažiau svarbūs buvo ir kiti meniniai bei jusliniai dėmenys: muzika, vaidinimai, fejerverkai bei vaišės, atskleisdavusios tiek šeimininkų dosnuma, tiek socialinį statusą. Kuklesniu pavidalu, be didžiųjų iškilmių puošnumo, bet su ne mažesniu nuoširdumu ir artimųjų bendryste, jos gyvavo ir miestiečių namuose, valstiečių šeimose ir mažose atokiose parapijose.

Kadaise į seimelius aptarti savo pavietui rūpimų klausimų rinkdavosi bajorai, dabar gi jau trečiąjį kartą spręsti sau svarbių klausimų į Seimelį rinksis Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tiriantys mokslininkai ir mokslininkės, studentai ir studentės.

Seimelis – tarpdisciplininis akademinis studijų savaitgalis, skirtas ieškantiems ir ieškančioms erdvės pasimatyti su kolegomis, dalintis atradimais ir diskutuoti, ar tiesiog bendraminčiams, besidomintiems LDK tyrimais.

Tad balnokit žirgus, ruoškite karietas ir užsukite į Seimelį!

„Šventės“ programa 

Vieta: Istorijos ir Filologijos fakultetai (VU)
Laikas: 2026 m. spalio 2–3 d.

Rėmėjai: Leidykla TYTO ALBA, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

2026-09-25 16:00

2026-09-25 17:30

Paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“ netrukus užvers duris. Joje Vilniaus universiteto archeologijos magistrantūros I kurso studentai atskleidė mažiau žinomą J. Basanavičiaus veiklos pusę – jo darbus Lietuvos archeologijos srityje, taikytus tyrimų metodus ir lietuvių kilmės paieškas.

Atsisveikinimo su paroda proga kviečiame į istoriko doc. dr. Eligijaus Railos paskaitą „Jonas Basanavičius: nuo daktaro iki patriarcho“.

Renginys vyks rugsėjo 25 d. (penktadienį), 16 val. Signatarų namuose, Vilniuje.

Po paskaitos parodos rengėjai pakvies kartu dar kartą apžiūrėti parodą. Kviečiame nepraleisti progos paskutinį kartą parodos erdvėje pažvelgti į J. Basanavičių kiek netikėtu – archeologo žvilgsniu.

Paroda Signatarų namuose lankytojų laukia iki rugsėjo 27 d.

2026-09-23 17:00

2019 m. balandį kilęs gaisras sunaikino Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame) katedros stogą ir smailę, o po penkerių metų darbų, 2024 m. gruodį, atkurta katedra vėl buvo iškilmingai atverta. Kaip nuspręsti, ką ir kaip atkurti po tokios katastrofos? Kaip viename projekte dirba architektai, amatininkai ir mokslininkai? Susitikime kviečiame pažvelgti į vieno didžiausių šių laikų paveldo projektų užkulisius.

Apie katedros atkūrimą iš pirmų lūpų papasakos prancūzų architektas Pascal Prunet, į Lietuvą atvykstantis konferencijos „Lūžio taškas“ kvietimu. Kartu su Philippe Villeneuve ir Rémi Fromont jis buvo vienas iš trijų vyriausiųjų istorinių paminklų architektų, atsakingų už Notre-Dame restauravimą. Projekto komandoje P. Prunet kuravo mūro darbus ir mokslinių tyrimų grupes. Jis palaikė ryšį su universitetais ir tyrėjais, kurie nagrinėjo katedros konstrukciją, istoriją ir po gaisro išlikusias liekanas.

P. Prunet architektūrą studijavo Ciuricho federaliniame technologijos institute (ETH), paveldo restauravimą – École de Chaillot Paryžiuje, o vyriausiuoju istorinių paminklų architektu tapo 1993 m. Jo darbų sąraše – Nanto, Limožo, Nimo ir Bezansono katedros, Paryžiaus Garnier opera, Le Corbusier vila „Savoye“, Vauban suprojektuoti XVII a. įtvirtinimai ir viduramžių pilys. Už Prancūzijos ribų jis dirbo Neapolyje, Palmyroje ir Bosroje (Sirija), Dugoje (Tunisas), Saudo Arabijoje ir Hanojuje. Nuo 2021 m. jis taip pat eina istorinių paminklų generalinio inspektoriaus pareigas keliuose Rytų Prancūzijos regionuose.

Renginį moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė. Renginys vyks anglų kalba.

Laikas: rugsėjo 23 d. (trečiadienį), 17 val.

Vieta: VU Istorijos fakultetas, 211 auditorija (Universiteto g. 7, Vilnius)

Organizuoja: VU Istorijos ir Filosofijos fakultetai

2026-09-21 17:00

2026-09-21 18:40

Kviečiame į Kultūros paveldo magistro studijų naujų mokslo metų atidarymo viešą paskaitą, kurią skaitys Londono universiteto koledžo (London University College, UCL) Kultūros paveldo studijų profesorius Rodney Harrison. Paskaita vyks anglų kalba.

Paskaita vyks rugsėjo 21 d. 17.00-18.30 val. 211 auditorijoje, paskaitą moderuos prof. Marija Drėmaitė

Naujas požiūris į paveldą ir muziejus antropocene
Per pastaruosius kelis dešimtmečius susidūrėme su daugybe tarpusavyje susijusių ekologinių ir kultūrinių krizių – klimato kaitos, istorijos, rasės, biologinės ir kultūrinės įvairovės krizių. Jos daro ir toliau darys esminį poveikį planetai bei joje gyvenantiems žmonėms ir nežmogiškosioms būtybėms. Pranešime remiamasi keletu tarptautinių bendradarbiavimo tyrimų projektų, kuriais siekiama iš naujo apmąstyti paveldo ir paveldo studijų vaidmenį antropoceno epochoje. Šiems projektams būdinga glaudi partnerystė su paveldo sektoriaus organizacijomis ir kitais veikėjais, siekiančiais ne tik kritiškai vertinti, bet ir praktiškai prisidėti prie gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo, atsižvelgiant į šiuolaikines krizes. Projektų metu organizacijos ir visuomenė buvo įtraukiamos į tyrimų procesą kaip lygiavertės tyrimų partnerės. Taip pat siekta iš naujo apmąstyti sąmoningą ir praktinį paveldo vaidmenį kuriant savitus ateities pasaulius.

Rethinking Heritage & Museums in the Anthropocene
The last few decades have witnessed the declaration of a series of interlinked ecological and cultural crises-of climate, history, race, and biological and cultural diversity-which have had and continue to have a fundamental impact on the planet and its human and non-human occupants alike. Accordingly, this talk draws on a number of recent international collaborative research projects which aim to address the role of heritage and heritage studies in the Anthropocene. These projects have been characterised by collaborative partnerships with heritage sector organisations and other actors which have sought to intervene not only critically, but also practically in the role of natural and cultural heritage preservation within these contemporary climate, extinction and racial and social justice crises. They have done so by engaging organisations and publics as co-researchers in the research process and in aiming to rethink the conscious practical role of heritage in building distinctive future worlds.

Rodney Harrison is Professor of Heritage Studies at University College London and one of the world's leading scholars in heritage and museum studies. He is author/editor of more than 22 books and edited volumes and over 120 articles and book chapters, a number of which have been translated into Chinese, Italian, Korean, Polish, Portuguese and Spanish language versions. He has conducted archaeological, anthropological and/or archival research in Australia, East Asia, Southeast Asia, North America, South America, the Middle East, UK and continental Europe. He is founding editor of the Journal of Contemporary Archaeology, and founding vice president of the Association of Critical Heritage Studies. His recent books includeHeritage Futures: Comparative Approaches to Natural and Cultural Heritage Practices (UCL Press 2020), Reimagining Museums for Climate Action (UCL, 2021), Deterritorialising the Future: Heritage in, of, and after the Anthropocene (Open Humanities Press, 2021) and Critical Heritage Studies and the Futures of Europe (UCL Press, 2023). He regularly works with regional and international policy makers (including ICCROM, ICOMOS, UNESCO, IUCN, Council of Europe, Europa Nostra, and others) to translate the results of research into heritage and museum policy and practice.

2026-09-17 09:00

2026 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos etnografijos muziejus (Rumšiškės, Kaišiadorių r. sav.), Miestelio ugniagesių stoginė

Renginio pradžia 9:00 val.

Kviečiame į ketvirtąjį istoriniams miesteliams skirtą seminarą-konferenciją, kurioje gvildensime su tarpukario Lietuvos miestelių istorija, kultūra ir paveldu susijusius klausimus. Seminaro akcentai – amatai ir paslaugos, valdžios ir valdymo struktūros, šventės ir atmintis.

Programa

Daugiau informacijos: www.paveldobendruomenes.if.vu.lt

Planuojantiems dalyvauti gyvai reikalinga išankstinė registracija. Registracijos forma

Registracija vyksta iki rugsėjo 14 d.

Renginį bus galima stebėti Youtube kanalu

Organizuoja: Lietuvos etnografijos muziejus, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

2026-09-23 09:00

2026-09-24 14:00

Rugsėjo 23–24 d. Senuosiuose Trakuose ir Trakuose vyks antrasis Istorinių sostinių forumas „Senieji Trakai 2030“. Jame istorikai, archeologai ir paveldo specialistai diskutuos, kaip istorinės vietos gali būti tyrinėjamos, saugomos, interpretuojamos ir aktualizuojamos šiandienos visuomenei.

Artėjantys Vytauto Didžiojo jubiliejiniai metai 2030-aisiais tampa proga ne tik pažvelgti į praeitį, bet ir kelti klausimą, kokį palikimą tokios sukaktys gali sukurti ateičiai. Senieji Trakai – Vytauto Didžiojo gimimo vieta ir viena pirmųjų Lietuvos valdovų rezidencijų – pasirinkti kaip atvejis platesnei diskusijai apie istorinių vietų ateitį.

Forume dalyvaus ir VU Istorijos fakulteto mokslininkai. Archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius skaitys pranešimą apie Senųjų Trakų piliavietės archeologinius tyrimus ir jų potencialą, o doc. dr. Liudas Jovaiša pristatys Senųjų Trakų bažnyčios ir benediktinų vienuolyno istoriją. VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas aptars Senuosius Trakus kitų viduramžių Lietuvos valdovų rezidencijų kontekste.

Pirmąją forumo sesiją moderuos Fakulteto dėstytojas ir archeologas Renaldas Augustinavičius, sesiją apie istorinių vietų aktualumą šiandien – dr. Karolis Minkevičius. Antrąją renginio dieną doc. dr. Ramojus Kraujelis moderuos kūrybines dirbtuves, skirtas Senųjų Trakų apsaugai ir tolesniems tyrimams.

Forumas vyks su sinchroniniu vertimu iš anglų kalbos ir į ją.

Išsamią programą ir registracijos informaciją rasite forumo interneto svetainėje.

Į renginį taip pat galima registruotis užpildžius internetinę formą.

2026-09-19 11:30

2026-09-19 13:00

VU alumnų festivalio metu Istorijos fakultete bus atkuriama fakulteto Alumni draugija. 11:30 val. 331 auditorijoje vyks steigiamasis susitikimas, kuriame bus pristatyti draugijos tikslai ir veiklos kryptys, priimti nauji įstatai bei renkamas draugijos pirmininkas arba pirmininkė.

12:15 val. renginį pratęs pokalbis su doc. dr. Algirdu Jakubčioniu „Sovietmetis kaip anekdotas“. Pokalbio metu bus kviečiama į sovietmetį pažvelgti per humorą ir anekdotus – kaip kasdienybės, visuomenės nuotaikų ir santykio su tuometine sistema atspindį.

Kviečiame Istorijos fakulteto alumnus ir visą fakulteto bendruomenę susitikti, pabendrauti ir kartu pradėti naują Alumnų draugijos veiklos etapą.

Daugiau apie VU alumnų festivalį čia.

2026-09-01 17:30

2026-09-01 19:30

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentų atgaivintas Langų teatras Rugsėjo 1-osios proga sugrįžta su nauju spektakliu „Konfesiniai karai: universitetas“. Šįkart žiūrovus jis nukels į patį pirmąjį universiteto gyvavimo etapą – jo įkūrimą.

„Spektaklio idėja kilo galvojant, ką galėtume parodyti į mūsų fakultetą ateinantiems naujokams – pirmakursiams. Sugalvojome, kad geriausias pasitikimas būtų pasakojimas apie tai, kaip viskas prasidėjo. Taigi spektaklis apims visą laikotarpį nuo pirmųjų jėzuitų atvykimo iki universiteto įsteigimo. Kadangi spektaklyje, kaip bus galima pamatyti, atsiskleis ir tam tikra superherojų tematika, atitinkamai parinkome ir jo pavadinimą“, – dalinasi Langų teatro trupė.

 VU Istorijos fakulteto Langų teatras kviečia visus – tiek bendruomenės naujokus, tiek ilgamečius jos narius – nusikelti į XVI amžių. Atvykite į naująjį spektaklį „Konfesiniai karai: universitetas“ ir išvyskite, koks painus buvo kelias universiteto įkūrimo link.

VU Istorijos fakulteto Langų teatro spektaklis „Konfesiniai karai: universitetas“ vyks rugsėjo 1 d. 17.30 val. Mikalojaus Daukšos kiemelyje, po Istorijos fakulteto liepa.

Scenarijaus autoriai: Kamilė Kaminskaitė, Miglė Lipinskaitė, Erika Nedvecka ir Gustas Stankevičius

Režisierius: Gustas Stankevičius

2026-06-29 09:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia mokslininkus, dėstytojus bei studentus prisijungti prie kasmetinės tarptautinės mokslinės konferencijos „Nordic Archaeobotany Group (NAG)“. NAG vienija Šiaurės Europos archeobotanikos srities mokslininkus, kurie šiais metais Vilniuje vykstančios konferencijos metu pristatys naujausius mokslinius atradimus, dalinsis taikomų tarpdisciplininių mokslų metodų rezultatais bei archeobotanikos mokslo srityje patiriamais iššūkiais.

Konferencija vyks birželio 29-30 dienomis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 109 auditorijoje.

Konferencijos programa

Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau prašoma iš anksto užsiregistruoti el. paštu:

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra ir Bioarcheologijos tyrimų centras.

Konferenciją finansuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

2026-06-13 15:00

2026-06-13 16:30

2026 m. birželio 12–14 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Tai tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo ir archeologinio paveldo pažinimui, jau aštuntus metus vyksiantis Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Renginių savaitgalis lankytojams taps proga ne tik geriau pažinti archeologijos mokslą, bet ir gyvai prisiliesti prie praeities – išbandyti tradicinius amatus, susipažinti su archeologijos užkulisiais bei atrasti savo krašto istoriją.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Archeologijos magistro studentai Europos archeologijos dienoms parengė parodą, kurioje bus pristatoma mažai žinoma dr. Jono Basanavičiaus archeologinė ir antropologinė veikla. Joje aptariami svarbiausi daktaro gyvenimo etapai, formavę jo požiūrį į lietuvių praeitį. Ekspozicijoje pristatomi J. Basanavičiaus tyrinėti Lietuvos archeologijos paminklai bei jo formuotos lietuvių kilmės teorijos. Asmenybę siekiama atskleisti pasitelkiant asmeninius daiktus, o mokslinę veiklą, pasižymėjusią atkaklumu ir smalsumu, – archeologinius radinius bei iš senkapių surinktą kaukolių kolekciją.

Dr. J. Basanavičiaus tyrimai buvo reikšmingi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje besikuriančiai Lietuvos mokslinei archeologijai, todėl neliko nepastebėti ir to meto archeologų. Jų vertinimai pristatomi parodoje, papildant juos šių dienų mokslininkų požiūriu į daktaro archeologinę ir antropologinę veiklą. Remiantis dr. J. Basanavičiaus tyrimų pavyzdžiu, siekiama atskleisti Lietuvos tarpukario archeologinių tyrimų metodiką, liudijančią to laikotarpio dvasią.

Birželio 13 d. 15 val. LNM Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). vyks parodos atidarymas. Jo metu parodos rengėjai – VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros magistrantai – skaitys pranešimą „Daugiau nei signataras? Praeities pėdsakais su daktaru Jonu Basanavičiumi“ ir iki 18 val. kvies kartu tyrinėti parodą. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.

Parodos kuratoriai: Arijana Kotova, Karolis Kučinskas, Marijus Mališauskas, Liveta Gerulytė.
Parodos koordinatoriai: dr. Povilas Blaževičius, Agnė Žilinskaitė.