Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "History from below: Microhistorical Approaches to the History of east European Jewry".
Konferencija vyks 2022 liepos 4–5 dienomis, Vilniaus univeresiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 auditorijoje (II aukštas).
Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Joachimas Lelevelis ir pagalbinių istorijos mokslų praeitis, dabartis bei ateitis. Konferencija skirta Joachimo Lelevelio vadovėlio, pavadinto Mokslai, padedantys pažinti istorinius šaltinius (Nauki dające poznawać źródła historyczne) ir išleisto 1822 m. Vilniuje Zavadskio spaustuvėje, 200-ųjų metų jubiliejui.
Lietuvos mokslų akademija, Vilnius (Gedimino pr. 3)
Konferenciją galite stebėti ir nuotoliniu būdu:
https://us06web.zoom.us/webinar/register/WN_ nGo0Azd3TAueeuaaYWd2fg
Konferenciją finansuoja:
Lietuvos istorijos institutas
Konferenciją parėmė:
Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos mokslų akademijos Mokslo ir technikos istorijos komitetas
Konferencijos organizacinis komitetas:
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lenkijos mokslų akademijos L. ir A. Birkenmajerių mokslo istorijos institutas
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Varšuvos universiteto biblioteka
Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje
Jogailos universiteto Krokuvoje Istorijos institutas
Lenkijos kultūros centras Paryžiuje – Sorbonos universitetas
Studijų baigimo diplomai visiems Istorijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų absolventams bus įteikiami 2022 m. birželio 30 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Iki diplomų įteikimo:
2022 m. laidos absolventus – kiekvieną asmeniškai - 2022 m. birželio 30 d. (ketvirtadienį) 10.00-13.00 val. kviečiame pasirašyti baigimo dokumentų (diplomų ir priedėlių) registracijos sąraše (Istorijos fakulteto Studijų skyriuje, II a. 215 kab.). Kitas asmuo pasirašyti bei paimti studijų baigimo dokumentus gali tiktai turėdamas notaro patvirtintą įgaliojimą.
Primename, kad iki pasirašymo visi absolventai turi būti atsiskaitę su VU padaliniais, kiekvienas savo situaciją pasitikrinkite e-studentas aplinkoje.
Maloniai prašome mus iš anksto informuoti, jeigu negalėsite pasirašyti baigimo dokumentų registracijos sąraše ir dalyvauti įteikimo iškilmėse bei pranešti, kaip ir kada pageidaujate pasiimti dokumentus.
Jeigu kilo neaiškumų dėl šios informacijos, skambinkite į IF Studijų skyrių tel. 268 7290, rašykite el.p.
Linkime visiems gražios šventės !
Kviečiame į diskusiją Ar lyčių lygybės klausimas aktualus Istorijos fakultete? Diskusiją moderuos docentas Tomas Vaiseta. Laukiame Jūsų birželio 9 d. (ketvirtadienis), 14:30 val., 211 auditorijoje.
Gegužės 2-8 dienomis Istorijos fakultete lankysis grupė Jeruzalės Hebrajų universiteto studentų ir dėstytojų, kurie kartu su fakulteto kolegomis dalyvaus mokomojoje pažintinėje programoje "Lithuania in the 20th Century: Multicultural Perspective of the Heritage Representations", kurios metu ne tik pažins Lietuvą, jos istoriją ir paveldą, bet ir diskutuos apie tai su Lietuvos mokslininkais, aptars daugiakultūriškumo, tapatybės, nacionalizmo problemas.
2022 m. gegužės 6 d., 13.00–16.10 val., Vilniaus universitetas Šv. Jono g. 10 (buvusi Vilniaus universiteto kavinė), Vilnius
Karas ir paveldas – ilgus metus Lietuvoje budėjusi, atidėliota ar į paraštes nustumta tema. 2022 m. vasarį pasaulio istorijai pakrypus nauja linkme ji tapo karšta aktualija. Kaip veikia tarptautiniai paveldosaugos instrumentai karinių konfliktų akistatoje? Ar apskritai jie turi prasmę? Ar mes čia, Lietuvoje, esame tam pasiruošę? Paveldas, ideologija ir atmintis – kaip tai sąveikauja ir keičiasi karo akivaizdoje? Ar karo sugriautas paveldas turi teisę būti atkurtas? Susitikime ir padiskutuokime.
Programa
„Heritas“ vadovė dr. Erika Kielė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė
Moderuoja prof. dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Moderuoja prof. dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Kavos pertrauka / 15.00–15.20 val.
Moderuoja dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Organizatoriai:
Partneriai:
2022 m. balandžio 27 d. 18 val. kviečiame dalyvauti Bažnytinio paveldo muziejaus dispute, kuriame istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir religijotyrininkas prof. Egdūnas Račius diskutuos apie tai, kiek ir kokio Rytų civilizacijų paveldo esama šiandienos Lietuvoje ir lietuviuose. Disputą moderuos istorikas dr. Liudas Jovaiša, jis vyks parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kontekste.
Geografinė Lietuvos padėtis lėmė sudėtingą krašto istorinę raidą ir civilizacinius iššūkius. Viena vertus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtra į dabartines Baltarusijos bei Ukrainos žemes, gyvenamas rusėnų ortodoksų, sąlygojo savotišką vidinį krašto „rytietiškumą“. Po Lietuvos krikšto diduomenėje sugyveno tiek katalikišką krikštą priėmusios, tiek iš rusėniškų valstybės teritorijų kilusios ortodoksiškos elito giminės. Unikali ir Vytauto Didžiojo į mūsų kraštus atgabentų totorių padėtis Lietuvos istorijoje. Daugiakultūrinę ir polikonfesinę valstybės tapatybę lėmė buvimas ant tikros ar įsivaizduojamos civilizacijų ribos. Daugiausia dėl XVI a. I pusės karų su Maskva 1569 m. buvo sudaryta Liublino unija. Ji savo ruožtu reiškė didesnį kultūrinį bei politinį suartėjimą su Lenkijos Karalyste ir tolydžio didėjantį elito madų bei mentaliteto „vakarėjimą“. Kovos su osmanais bei Sobieskio pergalė prie Vienos dar labiau sustiprino Abiejų Tautų Respublikos, kaip paskutinio krikščionybės forposto, mitą. Nepaisant to, didžioji bajoriškos politinės tautos dalis išliko ištikima sarmatizmo idealams bei juos materialiai įkūnijančiam kontušiniam kostiumui (šis savo ruožtu, manoma, susiformavo Persijos teritorijose). Tad ką gi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galėjo reikšti ir dabartinėje Lietuvoje reiškia „Rytų“ sąvoka? Kur ir kaip ji lokalizuojama? Kiek „Rytų“ Lietuvoje buvo anksčiau ir dabar?
Disputo tikslas – įrodyti, jog būtent viena ar kita – krikščioniška ar nekrikščioniška – istoriškai buvusi, bet ir dabartyje besireiškianti ar numanoma Rytų įtaka padarė didesnę įtaką Lietuvai, lietuvio mentalitetui ir jo kasdienybei. Dalyviai pristatys šias Rytų sampratas, atsakys į moderatoriaus, oponento, auditorijos klausimus ir pateiks baigiamąsias išvadas.
Tikimės, kad disputas prisidės prie gilesnio savosios tapatybės ir „Rytų“ diskurso pažinimo.
Tiesioginę renginio transliaciją kviečiame žiūrėti muziejaus Facebook paskyroje. 17 val. vyks nemokama ekskursiją po parodą.
Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją: tel. 8 5 269 7803,
Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Baltisches Haus“
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „IQ“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“
Balandžio 25 d. 17 val. kviečiame į pirmąją šių metų Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje paskaitų ciklo renginį, kurio metu paskaitą Regions and Nation-Building in East-Central Europe skaitys Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. dr. Miloš Řezník.
Moderatorius: Dr. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas).
Paskaitos vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (211 aud.).
Renginys vyks anglų k. (be vertimo).
Paskaitų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.
Regions and Nation-Building in East-Central Europe
National movements in the 19th century had a different relationship to regional traditions and cultures. While on the one hand these traditions could be perceived as a threat to national integration, on the other hand they functioned as treasuries of national culture. At the same time, however, national movements produced new forms of regionality and redefined the entity of the regions as such. National movements often grew out of "regional" patriotisms within supra-ethnic units. Other national movements, which did not reach the mass phase and did not result in the formation of a modern nation, transformed into a regional movement, which is still followed today by many current new regionalisms. Miloš Řezník is Director of the German Historical Institute in Warsaw, Professor of European Regional History at the University of Chemnitz, Chairman of the Czech-German Commission of Historians. Fields of research: nation building, regionality, memory, Romanticism, elite in Central Europe, 18th-19th centuries. He published, among other things, the monograph Neuorientierung einer Elite: Aristokratie, Loyalität und Ständewesen in Galizien, 1772-1795, Frankfurt/a.M. 2016.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra kartu su Tartu universiteto Istorijos ir Archeologijos institutu, Tartu universiteto Archeologijos katedra ir Kretingos muziejumi 2022 m. balandžio 6 – 10 dienomis kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“ organizuoja teorinį – praktinį mokslinį seminarą „Senieji laukai ir akmenų aptvarai Vakarų Lietuvoje ir Rytų Baltijos Regione. Naujos tyrimų kryptys“.
Seminaro dalyviai: doc. dr. Algimantas Merkevičius (VU AK); akad. prof. dr. Valter Lang (TU; IAI); prof. dr. Aivar Kriiska (TU, AK); Julius Kanarskas (KM); Medeina Gailiūtė (Skuodo biblioteka).
Seminaro metu bus organizuotos išvykos į archeologines vietoves. Jose bus detaliai apžiūrimos bei aptariamos senųjų laukų ir akmenų aptvarų struktūros in situ. Vakarais bus organizuojami seminarai-aptarimai apskriti stalai.
Seminaro tematikos:
Daugiau informacijos: doc. dr. Algimantas Merkevičius, el. paštas
Kviečiame dalyvauti paskaitoje "Shaman - Hunter - Deer. Ethnographic and archaeological evidence of "shamanism" in hunters-gatherers societies of Northern Eurasia".
Paskaitą skaitys Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos tyrėja dr. Nataliia Mykhailova.
Paskaita vyks balandžio 8 d. 14.30 val. Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.
Paskaita vyks anglų kalba, trukmė - 1 val.
Trečiadienį, kovo 16 d., 17 val., 211 aud. į Fakulteto bendruomenei skirtą diskusiją.
Prasidėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija Ukrainoje be kitko sukėlė humanitarinę ir pabėgėlių krizę, taip pat kelią grėsmę Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugumui. Laisvoji Europa rodo didžiulį solidarumą su Ukraina, morališkai, ekonomiškai, kariškai, informacija ir kitaip remia Ukrainą, rūpinasi jos pabėgėliais. Kartu šio karo prieš Ukrainą metu iškyla pavojus Lietuvos visuomenės rimčiai, padidėja galimybė skleisti dezinformaciją, kurstyti priešiškumą pilietiniu, etniniu, kalbiniu ir kitokiu pagrindu ar skatinti neapykantą, kuri mūsų šalyje yra draudžiama. Su kokiais politinės, kalbinės, etninės tapatybės iššūkiais, naujomis patirtimis susiduria Lietuvos visuomenė, jos skirtingos grupės ar žmonės? Kokios nuotaikos, laikysenos pastebimos ar patiriamos VU akademinėje bendruomenėje, taip pat mūsų Istorijos fakultete? Ką apskritai apie dabartinį konfliktą gali pasakyti istorikai?
Kviečiame aptarti šiuos rūpimus klausimus susitikime su Istorijos fakulteto bendruomene - studentais, dėstytojais, administracijos darbuotojais. Diskusiją moderuoja doc. dr. Grigorijus Potašenko.
Kovo 15 ir 16 d. Paryžiuje vyks Jungtinės programavimo iniciatyvos "Kultūros paveldas" (JPI CH) ir Prancūzijos pirmininkavimo Europos Tarybai organizuojama tarptautinė konferencija, skirta paveldosaugos mokslui "Heritage for the Future, Science for Heritage".
VU Istorijos fakulteeto profesorė Marija Drėmaitė moderuose sesiją, skirtą naujoms paveldo formoms "The ever-expanding domain of patrimonialisation: challenges and perspectives".
Konferenciją galima stebėti nuotoliniu būdu.
Registracija į konferenciją ir konferencijos programa:
https://events.wisembly.com/heritage4future
2022 kovo 9 d. 15:00 - 17:00
Renginys bus transliuojamas VU Teisės fakulteto Facebook paskyroje ir YouTube kanale
2022 m. vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą imta skelbti apie civilių žūtis ir sužalotus žmones, bombarduojamus gyvenamuosius namus, ligonines, darželius, mokyklas, universitetus. Nuo atakų požeminėse aikštelėse ir rūsiuose jau antrą savaitę priversti slėptis žmonės, trūksta maisto, vaistų, kitų būtiniausių produktų, o suteikti humanitarinę pagalbą tokiose situacijose nėra paprasta. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) skelbia, kad karo pabėgėlių skaičius artėja prie dviejų milijonų. Be to, pranešama apie Rusijos naudojamas draudžiamas ginklų rūšis, Rusija ne kartą grasino branduoliniu ginklu, apšaudytos ir užimtos Zaporožės, Černobylio atominės elektrinės, Rusijos karinės pajėgos šaudo į humanitariniais koridoriais bandančius eiti gyventojus.
Svarbu įvardinti visus Rusijos vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o taip pat paaiškinti, kaip tarptautinės humanitarinės teisės normos veikia praktikoje bei pabrėžti humanitarinių organizacijų veiklos reikšmę.
VU Teisės fakultetas kviečia į antrąją nuotolinę diskusiją, šįkart skirtą tarptautinės humanitarinės teisės ir veiklos klausimams Rusijai užpuolus Ukrainą.
Dalyviai:
Doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė (diskusijos moderatorė)
VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra
Dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė
VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, LR teisingumo viceministrė
Dr. Kęstutis Kilinskas
VU Istorijos fakulteto dėstytojas
Dr. Gražvydas Jasutis
Post-sovietinio saugumo ekspertas, kviestinis dėstytojas (Prancūzijos ir Šveicarijos universitetuose)
Dr. Manfredas Limantas
ES delegacija Ukrainoje, Teisingumo ir kovos su korupcija sektoriaus vadovas
Doc. dr. Andrius Klimašauskas
VU Medicinos fakultetas, Anesteziologijos reanimatologijos klinika, VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas
Luka Lesauskaitė
Lietuvos Raudonasis kryžius, komunikacijos vadovė
Justina Kaluinaitė
Vystomojo bendradarbiavimo platforma
Renginys bus transliuojamas VU Teisės fakulteto Facebook paskyroje ir YouTube kanale
Šį penktadienį, kovo 4 d., 10 val. vyks susitikimas su mūsų absolvente ukrainiete Oleksandra Petrauskaite. Oleksandra gyvena Kijeve ir pasidalins su mumis žiniomis iš kariaujančios Ukrainos. Kviečiame į 211 auditoriją. Susitikimas taip pat bus transliuojamas Zoom. Į šį susitikimą kviečiame ir mūsų Fakulteto Erasmus studentus, todėl kalbėsime angliškai. Su Oleksandra kalbėsis jos magistrinio darbo vadovė prof. dr. Jurgita Verbickienė. Kviečiame dalyvauti.
Join Zoom Meeting
The live broadcast of the event on Youtube:
https://youtu.be/RUzdNtFX554
Nuotolinė tiesioginė renginio transliacija vyks Youtube kanalu:
https://youtu.be/RUzdNtFX554.
Kviečiame prisijungti!
Šiandien Lietuva ir Japonija bendradarbiauja kultūros, mokslo, studijų ir kitose srityse. Abiejų šalių tarptautiniai santykiai buvo užsimegzti prieš šimtą metų – 1922 m. 2022 m. minime Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečio jubiliejų. Kai kurie šios bendros istorijos momentai ir herojai paliko neišdildomą įspaudą ir visuotinėje istorijoje. Lietuvos Respublikos požiūris į karo pabėgėlius 1939 m. ir iki pat valstybingumo praradimo 1940 m. lietuvių jiems teikta reali pagalba galėjo tapti akstinu Japonijos diplomatui Sugiharai išduoti tūkstančius tranzitinių vizų pabėgėliams. Šiandien Japonijoje Sugihara laikoma populiariausia XX a. asmenybe.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas šių jubiliejinių metų vasario 24 d. kviečią į tarptautinę mokslinę konferenciją National and International Attempt of Rescue World War II Jewish Refugees in Lithuania (1939-1941): Efforts by Lithuania, Poland, Japan, America, and Others. Renginys skiriamas Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių užmezgimo 100-ečiui. Konferencijoje bus pristatyti 1939–1941 m. įvykių tyrimai, gvildenami tų įvykių sąskambiai su šiandienos aktualijoms. Pranešimus skaitys mokslininkai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos. Bus atveriamos skirtingos Sugiharos istorijos interpretacijos, ieškoma jų sąlyčio taškų.
Kviečiame į prof. Richardo Butterwicko-Pawlikowskio (Londono universiteto koledžas (University College London), Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokykla (School of Slavonic and East European Studies)) paskaitą Abiejų Tautų Respublika nuo 1791 m. gegužės 3 d. iki 1792 m. liepos 23 d. Bandymas pateikti balansą.
Kiekvienais metais Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – viešą metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai.
Metų paskaitas yra skaitę archeologai Albinas Kuncevičius, Justina Kozokaitė, Gintautas Vėlius, istorikai Martynas Jakulis, Nerijus Šepetys ir Aurimas Švedas, antropologas Donatas Brandišauskas.
2022 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto metų paskaitą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių tinklas: kaip nusiųsti laišką?“ skaitys dr. Tomas Čelkis .
Renginys vyks 2021 m. gruodžio 20 d., 17 val. Nacionalinėje švietimo agentūroje, K. Kalinausko g. 7, trečio aukšto salėje. Patekimas su galimybių pasu.
Renginio metu bus galima įsigyti naujausią Tomo Čelkio knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas“.
Paskaita taip pat bus tiesiogiai transliuojama Nacionalinės švietimo agentūros youtube kanalu.
Gruodžio 14 d. (antradienį), 15 val. MSTeams platformoje vyks nuotolinė prof. Philipp Ther paskaita “After Neoliberalism – the Transformation since 1989/91 in Historical Perspective”.
Philipp Ther - Vienos universiteto Centrinės Europos istorijos profesorius, Transformacijų istorijos tyrimų centro (Research Center for the History of Transformations (RECET) įkūrėjas. 2019 m. įvertintas Austrijos tyrimų fondo (Austrian Research Fund) Wittgenstein apdovanojimu.
Anglų kalba publikuotos monografijos:
The Outsiders: Refugees in Europe since 1492 (Princeton University Press, 2019),
Europe since 1989: A history (Princeton University Press, 2016);
The Dark Side of Nation States: Ethnic Cleansing in Modern Europe (Berghahn Press, 2014) and
Center Stage: Operatic Culture and Nation Building in 19th Century Central Europe (Purdue University Press, 2014).
Renginys vyksta projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose (Differenzen geschichtlicher Narrative in Wissenschaft und Politik seit 1990 in den Regionen Deutschland – Baltikum – Belarus – Russland) rėmuose
Proejektą finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje
VU Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) kviečia visus universiteto bendruomenės narius ir svečius į atvirą diskusiją su LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ iniciatoriais! ? Renginyje dalyvaus Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas habilituotas daktaras Alfredas Bumblauskas bei žurnalistas, televizijos bei radijo laidų vedėjas, visuomenininkas Edmundas Jakilaitis. Pokalbį moderuos VU JŽD narės, VU žurnalistikos studentės Milda Bertašiūtė ir Ernesta Onusaitytė.
Apie ką diskutuosime? ? Pirmoje renginio dalyje iš arčiau susipažinsime su „Nacionalinės ekspedicijos“ projekto užkulisiais, išgirsime apie šios idėjos raidą, patirtus kelionių nuotykius, įkvepiančius atradimus ir ateities planus. Įpusėjus narpliosime žurnalistikos virtuvę, apžvelgsime švietimo Lietuvoje padėtį, drauge kelsime pačius aktualiausius šalies ir pasaulio klausimus bei kviesime publiką aktyviai įsitraukti į diskusiją! Renginys vyks gruodžio 4 d., 13 val. VU Filologijos fakulteto Vinco Krėvės (118) auditorijoje (Universiteto g. 5).
Svarbu! Į renginį bus įleidžiami tik Galimybių pasą ar kitą jį atitinkantį dokumentą pateikę asmenys (asmenims iki 16 m. užteks parodyti asmens dokumentą). Taip pat primename, kad diskusijos metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę. Norėdami dalyvauti, iki gruodžio 2 d. (imtinai) užpildykite registracijos formą
https://www.facebook.com/events/447279756783649?ref=newsfeed
Dr. Amy Shapiro yra filosofijos ir lyčių studijų profesorė emeritė Alverno koledže (Alverno College) JAV, knygos „Different Horrors, Same Hell: Gender and the Holocaust“ (2013) bendraatorė, daugelio paskaitų ir tekstų apie moteris Holokausto metais ir po jo, autorė.
Paskaitoje kalbėsime apie Holokaustą iš moterų perspektyvos, apie jų patirtis ir likimus nacių okupacijos metais bei kaip šios patirtys gali praplėsti ar net pakeisti mūsų požiūrį į žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu per MSTeams platformą, lapkričio 16 d., antradienį, 17 val.
Renginio nuoroda:
Renginys vyks Etninių teritorinių konfliktų Vidurio ir Rytų Europoje modulio rėmuose.
