Renginiai

2026-06-11 09:00

2026-11-08 00:00

Birželio 11 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta PAScapes istorikų Rugilės Rožėnės ir Tomo Vaisetos kuruota ekspozicija „Kur yra Nemunas?“, kviečianti didžiausios Lietuvoje upės iš naujo ieškoti ne žemėlapyje, o vaizduotėje, kraštovaizdyje, kasdienybėje ir tapatybėje.

Kaip atidarymo metu teigė T. Vaiseta, parodos idėja susiformavo PAScapes atliekamų tyrimų kontekste. Įsteigus tyrimų centrą buvo svarstoma, kokie turėtų būti (post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimo objektai, taip prieita prie Nemuno, per kurį, kaip paaiškėjo, puikiai matosi XX a. Lietuvoje vykusios didžiosios aplinkos transformacijos – pradedant milžinišku Kauno hidroelektrinės projektu, baigiant daugybe mikrotransformacijų, pakeitusių gyvenamąją aplinką, bendruomenes ir santykį su upe.

„Mes laikomės tokios hipotezės, kad Nemunas nutolo nuo bendruomenių – jos tarsi gyvena šalia, bet yra nusigręžusios. Gal tai skambus žodis, bet atsirado tam tikra dykra, susijusi su tuo, kad hidroelektrinė savotiškai padalijo upę į dvi dalis, o industrializacija didino taršą. Visa tai sukūrė pasaulį, kuris mums labai įdomus ir, man atrodo, turėtų būti įdomus visai Lietuvai, mums, žmonėms, gyvenantiems šioje aplinkoje. Manome, kad svarbu klausti, kas nutiko pasauliui šalia Nemuno, pasauliui, kurį sukūrė Nemunas. Taip pradėjome savo tyrimus ir darbą su studentais. Pirmiausia pasiūlėme jiems pažiūrėti, kaip Nemunas atsispindi mene ir vizualiniuose šaltiniuose. Tai, ką šiandien matote, tam tikra prasme yra ir darbo su studentais rezultatas – jie mums pasiūlė daug įžvalgų“, – teigė T. Vaiseta.

Kuratorė R. Rožėnė pasakojo, kad rengiant parodą atskaitos tašku buvo pasirinktas tarpukaris, nes norint suprasti transformaciją, pirmiausia reikia suprasti, kas buvo transformuojama. Rezultatai, anot istorikės, iš pradžių kiek stebino – nors sovietmečiu Nemunas skambiai vadintas upių tėvu ir tarpukariu, rodės, turėjo būti labai svarbus, mene jis pasirodė kur kas rečiau ir fragmentiškiau, nei buvo tikėtasi.

„Po truputį iš naujo pradėjom ieškoti santykio su tuo, ką matom, ir keitėsi santykis su tuo, ko ieškom“, – reflektavo R. Rožėnė.

Pasak jos, tyrimo metu pirmiausia teko iš naujo apibrėžti pačią upės sampratą – suvokti ją ne tik kaip vagą ar kraštovaizdį, bet ir kaip srovę, vandens materiją, potvynius, atoslūgius bei gyvą ekosistemą. Kartu išryškėjo dar vienas labai svarbus momentas – Nemunas nėra vien gamtinis, bet ir kultūrinis objektas, jis turi skirtingas prasmes, susijusias su žmonėmis, kurie aplink jį gyveną.

„Nemunas yra konkrečiai apie Nemuną, ne tik apie upę bendrai. Jis atsiskleidžia labai fragmentuotas, nes kairiajame krante gyvenantys žmonės jį matė vienaip, Rytų Prūsijos teritorijoje jis egzistavo kitaip, yra lietuviškasis, lenkiškasis Nemunas. Tai atskiros dalys, turinčios savo kultūrą. Šią įvairovę dar išplečia skirtingoms meno šakoms būdingi Nemuno vaizdavimo kanonai. Šiandien matysite tam tikrą mozaiką – bandėme aprėpti kuo didesnę vaizdinių įvairovę. Tačiau didelė dalis vokiškojo, žydiškojo ar lenkiškojo Nemuno išliko labai fragmentiškai, tik pavieniais darbais ir užuominomis. Lygiai taip pat labai mažai randame Nemuno kaip vandens, kaip materijos, kaip gyvūnijos ar augalijos pasaulio. Todėl ši paroda yra ne tik apie tai, ką atrandame, bet ir apie tai, ko neatrandame. Ji leidžia pamatyti, kaip Nemunas vaizduojamas kanoniškai, ir kartu atskleidžia, kiek daug jo nepatenka į meno lauką bei mūsų atminties institucijas“, – teigė R. Rožėnė.

Galiausiai, anot T. Vaisetos, paroda yra bandymas užduoti provokuojančius klausimus: kas yra Nemunas kaip upė? Ar galime pamatyti Nemuną iš kitų kampų? Ar galima matyti jį iš paties Nemuno, iš upės perspektyvos? Kaip galime pažinti savo santykį su Nemunu per meną ir meno kūrinius? Ar Nemunas yra tik kraštovaizdis? Ar tai visas Nemunas, kurį galime pamatyti?

Apžiūrėti parodą ir apsvarstyti kuratorių keliamus klausimus lankytojai kviečiami iki lapkričio 8 dienos.

2026-06-29 09:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia mokslininkus, dėstytojus bei studentus prisijungti prie kasmetinės tarptautinės mokslinės konferencijos „Nordic Archaeobotany Group (NAG)“. NAG vienija Šiaurės Europos archeobotanikos srities mokslininkus, kurie šiais metais Vilniuje vykstančios konferencijos metu pristatys naujausius mokslinius atradimus, dalinsis taikomų tarpdisciplininių mokslų metodų rezultatais bei archeobotanikos mokslo srityje patiriamais iššūkiais.

Konferencija vyks birželio 29-30 dienomis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 109 auditorijoje.

Konferencijos programa

Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau prašoma iš anksto užsiregistruoti el. paštu:

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra ir Bioarcheologijos tyrimų centras.

Konferenciją finansuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

2026-06-13 15:00

2026-06-13 16:30

2026 m. birželio 12–14 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Tai tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo ir archeologinio paveldo pažinimui, jau aštuntus metus vyksiantis Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Renginių savaitgalis lankytojams taps proga ne tik geriau pažinti archeologijos mokslą, bet ir gyvai prisiliesti prie praeities – išbandyti tradicinius amatus, susipažinti su archeologijos užkulisiais bei atrasti savo krašto istoriją.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Archeologijos magistro studentai Europos archeologijos dienoms parengė parodą, kurioje bus pristatoma mažai žinoma dr. Jono Basanavičiaus archeologinė ir antropologinė veikla. Joje aptariami svarbiausi daktaro gyvenimo etapai, formavę jo požiūrį į lietuvių praeitį. Ekspozicijoje pristatomi J. Basanavičiaus tyrinėti Lietuvos archeologijos paminklai bei jo formuotos lietuvių kilmės teorijos. Asmenybę siekiama atskleisti pasitelkiant asmeninius daiktus, o mokslinę veiklą, pasižymėjusią atkaklumu ir smalsumu, – archeologinius radinius bei iš senkapių surinktą kaukolių kolekciją.

Dr. J. Basanavičiaus tyrimai buvo reikšmingi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje besikuriančiai Lietuvos mokslinei archeologijai, todėl neliko nepastebėti ir to meto archeologų. Jų vertinimai pristatomi parodoje, papildant juos šių dienų mokslininkų požiūriu į daktaro archeologinę ir antropologinę veiklą. Remiantis dr. J. Basanavičiaus tyrimų pavyzdžiu, siekiama atskleisti Lietuvos tarpukario archeologinių tyrimų metodiką, liudijančią to laikotarpio dvasią.

Birželio 13 d. 15 val. LNM Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). vyks parodos atidarymas. Jo metu parodos rengėjai – VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros magistrantai – skaitys pranešimą „Daugiau nei signataras? Praeities pėdsakais su daktaru Jonu Basanavičiumi“ ir iki 18 val. kvies kartu tyrinėti parodą. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.

Parodos kuratoriai: Arijana Kotova, Karolis Kučinskas, Marijus Mališauskas, Liveta Gerulytė.
Parodos koordinatoriai: dr. Povilas Blaževičius, Agnė Žilinskaitė.

2026-06-08 14:00

2026-06-08 15:30

Kviečiame ateiti į susitikimą su Elena Bradūnaite-Aglinskiene, Amerikos lietuve, etnologe. Kalbėsime apie antropologijos mokslą Europoje ir JAV, jos etnografinius tyrimus bei kitus įdomius dalykus!

Susitikimas vyks birželio 8 d. 14 val. 109 aud. Pokalbį moderuos Tolmintas Matonis.

Organizatoriai - dr. Aurelijus Gieda ir dr. Raminta Jakucevičienė.

2026-06-12 15:00

2026-06-12 16:30

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, birželio 12 d. 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas kviečia į dr. Tito Krutulio knygos „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“) pristatymą. Renginys vyks VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Tą pačią metų dieną kaip ir prieš 100 metų, kai įvyko pirmoji Lietuvos radijo transliacija, susitiks žinomi istorikai: diskusijoje dalyvaus prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Aurelijus Gieda ir pats knygos autorius. Šis pristatymas – tai proga pažvelgti į tarpukario Lietuvą per radijo imtuvo prizmę ir geriau suprasti, kaip ši technologinė naujovė formavo visuomenės nuotaikas, politinę vaizduotę ir kolektyvinę atmintį iki pat Antrojo pasaulinio karo metų.

„Knyga – tai bandymas parodyti, kaip istorija buvo reprezentuojama Lietuvos radijuje iki 1944 m., kas užsiėmė istorijos sklaida ir kaip į tokio pobūdžio transliacijas žiūrėjo patys klausytojai. Nors tema iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana siaura ir aktualiausia specialistams, ji apima iki šiol istorikų dar mažai tyrinėtus Lietuvos radiofonus, radijo situaciją Antrojo pasaulinio karo metais, todėl gali būti įdomi tiek besidomintiems atminties studijomis, tiek radijo ir žiniasklaidos istorija“, – knygą apibūdina autorius.

Diskusijos metu istorikai gilinsis į tarpukario radijo eterio ir tuometinės žiniasklaidos savitumą, aptars šalies intelektualų bei istorikų įsitraukimą į radijo programų kūrimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip radijas tapo galingu politinės propagandos įrankiu ir kaip jo transliuojamą turinį vertino pati klausytojų auditorija.

Šis renginys aktualus ne tik žiniasklaidos istorijos ar kolektyvinės atminties tyrinėtojams, bet ir kiekvienam, norinčiam geriau suprasti Lietuvos istoriografijos raidą bei praėjusio amžiaus visuomenės gyvenimo užkulisius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona iškilmingo renginio metu sako kalbą per Radiofoną. Dalyvauja daug kunigų. Tarp jų yra: vyskupas Juozapas Kukta, vyskupas Kazimieras Paltarokas, kanauninkas Blažiejus Čėsnys. Iš dešinės 3 – Didžiosios Britanijos pasiuntinys Lietuvoje Thomas Hildebrand Preston'as. 4 deš. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

2026-05-21 17:30

2026-05-22 09:00

2026 m. gegužės 22 d. kviečiame į konferenciją-seminarą „Paveldo bendruomenės Lietuvoje: konfliktai ir tvarumas“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (Universiteto g. 7, Vilnius) 211 auditorijoje, pradžia 09:00 val.

Renginį bus galima stebėti ir nuotoliu YouTube kanalu

Konferencija skirta bendruomenių ir paveldo sąveikų temai, nagrinėjant pozityvias ir iššūkius keliančias tendencijas bei praktikas, ieškant būtų, kaip per šias sąveikas stiprinti pačias bendruomenes ir paveldosauginį sąmoningumą. Kviečiame gvildenti bendruomenių ir paveldo reikšmės joms, paveldo konfliktų, socialinio atsparumo ir pilietinio dalyvavimo, bendrakūros, paveldo bendruomenių kūrimosi praktikų klausimus.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ (remia Lietuvos mokslo taryba, finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13).

Programa

Išsamiau apie renginį

2026-05-04 17:00

Kviečiame į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro organizuojamas užsienio dėstytojų dr. Jørgeno Kleino ir dr. Jono Reitano (Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas) viešas paskaitas.

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17 val. 330 auditorijoje, modulyje „Žmogus be vietos: priverstinė gyventojų migracija XX–XXI a. istoriniuose, kultūriniuose ir teisiniuose kontekstuose“ (vad. dr. Dovilė Čypaitė-Gilė), dr. Jørgenas Kleinas skaitys paskaitą „Migration and Place-Making: Jewish Migration from the Baltics to Norway in the Late 19th and Early 20th Century“.

Gegužės 7 d. 15 val. 331 auditorijoje, modulyje „Genocidai: kaip atpažinti ir suprasti“ (vad. prof. dr. Jurgita Verbickienė), dr. Jonas Reitanas skaitys paskaitą „The Holocaust, Memory and Maritime Spaces“.

Daugiau apie jų mokslinę veiklą galima sužinoti nuorodoje komentaruose.

2026-05-05 09:00

2026 m. gegužės 5 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 331 auditorijoje vyks tarpdiciplininė mokslinė studentų konferencija  Istorijų atradėjai.

Konferencijjos programa

2026-05-07 16:00

2026-05-07 17:30

2026 m. gegužės 7 d. (ketvirtadienį) 16.00 val. Vilniaus pilių kupole, šalia Gedimino kalno, vyks žurnalo Archaeologia Lituana 26 tomo pristatymas. Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek visiems, besidomintiems istorija, archeologija ir Vilniaus miesto raida.

Pristatymo metu bus skaitomi du pranešimai, skirti Gedimino laikų Vilniui:

„Kreivoji pilis ir Vilniaus įkūrimo legenda“
Darius Kontrimas, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija

„Vytenio ir Gedimino Vilnius: miestas, gamta ir kasdienybė“
Laura Banionytė, Atas Žvirblys, MB „Miestų archeologija“

„Šis žurnalas ilgametes tradicijas turintis kasmetinis Archeologijos katedros mokslinis leidinys, kuriame tradiciškai pristatomi svarbiausi Lietuvos ir užsienio kolegų metų darbai ir pasiekimai. Džiaugiamės, jog šiame numeryje skaitytojai gali rasti platų spektrą pačių įvairiausių mokslinių temų, o į publikuojančiųjų gretas įsijungė bei tyrimų rezultatus šiais metais paskelbė ir mūsų katedros magistro studijų studentas. Net 3 straipsniai šių metų leidinyje skirti Vilniaus miesto ištakoms pažinti, t. y. naujausių archeologinių tyrimų, kurių metu užfiksuoti XIII a. pabaigos–XX a. sluoksniai ir atidengti XIII a. pabaigos–XIV a. medinio užstatymo fragmentai, bei tarpdisciplininių tyrimų rezultatams pristatyti. Tad kviečiame apie tai tiesiogiai iš tyrėjų lūpų sužinoti daugiau ir artėjančiame žurnalo pristatymo renginyje“, – į mokslinio žurnalo pristatymą kviečia vyr. redaktorius prof. Albinas Kuncevičius. 

Archaeologia Lituana – tęstinis, kasmetinis, recenzuojamas atvirosios prieigos mokslinis žurnalas, leidžiamas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros. Leidinyje publikuojami įvairios tematikos moksliniai archeologiniai straipsniai, kuriuos rengia ne tik Vilniaus universiteto Archeologijos katedros tyrėjai, bet ir Lietuvos bei užsienio mokslininkai. 26-ajame mokslinio žurnalo numeryje skaitytojų laukia 10 mokslinių publikacijų, nagrinėjančių plačią chronologiją, nuo akmens amžiaus iki naujųjų laikų, pristatančių naujausių tyrimų rezultatus ir daug dėmesio skiriančių įvairioms tarpdisciplininių tyrimų metodikoms bei jų pasiekimams.

2025–2027 m. žurnalo Archaeologia Lituana leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, vykdant Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programą.

2026-04-28 17:00

2026-04-28 18:38

Kviečiame dalyvauti 2026 m. balandžio 28 d. 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyksiančiame minėjime, skirtame prof. MEČISLOVO JUČO 100-ioms gimimo metinėms.

Atsiminimais apie profesorių dalinsis jo kolegos ir mokiniai
Renginį organizuoja IF Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
Universiteto g. 7, LT-01131 Vilnius
Kontaktai: ; tel. (8 5) 268 72 9

2026-03-24 18:00

2026-03-18 19:30

2026 m. kovo 24 d. Harvardo universiteto Davis Rusijos ir Eurazijos studijų centras rengia nuotolinį seminarą „Access, International Cooperation, and Public Outreach in Lithuania’s Archives“, skirtą Lietuvos archyvų atvirumo, tarptautinio bendradarbiavimo ir viešosios sklaidos klausimams aptarti.

Renginio pagrindinė pranešėja – Lietuvos vyriausioji archyvarė ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Inga Zakšauskienė. Seminaro metu ji pristatys, kaip Lietuvos archyvai stiprina prieinamumą visuomenei, plečia skaitmenizaciją, vysto tarptautines partnerystes ir prisideda prie viešojo bei pilietinio švietimo apie modernios Lietuvos ištakas, pagrindus ir pasiekimus.

Daugiau informacijos rasite čia.

Nuotolinio seminaro transliaciją galite stebėti YouTube.

2026-03-23 17:00

2026-03-23 18:30

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje vardu maloniai kviečiame Jus į Prof. Martin Dinges paskaitą „Early modern „soldiers“ experiences with violence and war in Germanic countries: Masculinity in question?“

Paskaita vyks kovo 23 d. Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete, 211 auditorijoje. Pradžia - 17:00.

Kitų pirmadienio paskaitų tvarkaraštį galima rasti čia, o pilnus paskaitų anonsus rasite DHIW Vilnius puslapyje.

Daugiau apie paskaitą:

Violence is at the core of war – first as a means to create „order“ between states or to discipline soldiers inside the army. Second, violence tends to destroy the only capital of the „soldier“, his healthy body. In this talk I shall focus on this destructive aspect of violence. Higher military ranks to the general command report laconically horrifying numbers of killed or injured „soldiers“. To get closer to the experience of the individual „soldier“ it is necessary to use other sources such as diaries, autobiographies and letters. I shall analyze a corpus of these „ego documents“. No doubt, injuries may have direct effects on the masculinity of these soldiers as warriors or providers. Beyond this evidence one may wonder whether the representation of experienced violence varies between text genres – and during the three centuries of the early modern period. The different positions of the authors inside the hierarchy of the armies might be a further clue to explain their attitudes toward violence. Whether this might also hint to different types of masculinity has to be discussed.

Prof. Dr. Martin Dinges is adjunct professor of modern history at the University of Mannheim and was until 2019 deputy director of the Institute for the History of Medicine of the Robert Bosch Foundation, Stuttgart. His research interests cover the history of the health and gender history.

Moderator: dr. Kirill Lewinson (Max Weber Netzwerk Osteuropa)

2026-03-02 15:00

Atrakinkite rankraščių paslaptis: nuo rašalo iki skaitmeninio teksto

Ar esate studentas ar tyrėjas, dirbantis su istoriniais rankraščiais Vakarų Europos kalbomis? Prisijunkite prie seminaro, skirto „eScriptorium“ – galingai atvirojo kodo platformai, skirtai rankraštinio teksto atpažinimui (HTR) ir retų šriftų OCR.

Kodėl „eScriptorium“?
Nors panaši į „Transkribus“, „eScriptorium“ išsiskiria kaip nekomercinė, bendruomenės valdoma alternatyva. Ji yra visiškai nemokama naudoti ir veikia decentralizuotu modeliu, kuriame tyrimų bendruomenės talpina savo pačių egzempliorius, kad išlaikytų kontrolę savo duomenims ir darbo eigoms.

2025 m. Rytų Europos žydų studijų centras (Istorijos fakultetas, VU) paleido savo specialų „eScriptorium“ egzempliorių tyrimų ir mokymo tikslams. Šios dirbtuvės yra jūsų vartai į šios infrastruktūros naudojimą.

Ko tikėtis:
Šios sesijos metu nagrinėsime pagrindinius platformos principus, naudodami aukštos kokybės atvirojo kodo modelius, skirtus:

• Kalbos: prancūzų, lotynų, ispanų, anglų, vokiečių, italų ir oksitanų.
• Speciali funkcija: specializuotas modelis retiems istoriniams vokiečių šriftams.

Aptarsime pagrindinius darbo eigos žingsnius:

1. Segmentavimas: kaip DI atpažįsta maketus ir eilutes.

2. Transkribavimas: automatinis rankraščio pavertimas skaitmeniniu tekstu.

3. Koregavimas: geriausios praktikos rezultatams tobulinti ir eksportuoti.

Kam skirta?
Šios dirbtuvės pirmiausia skirtos studentams ir tyrėjams, dirbantiems su Vakarų Europos rankraščių tradicijomis. Sesijos pabaigoje aptarsime, kaip susidomėję tyrėjai gali prisijungti ir naudotis VU „eScriptorium“ egzemplioriumi savo projektams.

Renginio informacija:
• Laikas: 2026 m. kovo 2 d., 15.00 val.
• Registracija: https://forms.gle/HY53vovUhMGx33Ur5
• Vieta: VU Filologijos fakulteto A4 kompiuterių klasė (žr. https://www.flf.vu.lt/zemelapis)
• Kalba: anglų

Atraskite nemokamą, bendruomenės kuriamą kelią į skaitmeninę paleografiją!

2026-01-28 15:00

2026-01-28 17:00

(Post)autoritarinių tyrimų kraštovaizdžių centras (PAScapes) kviečia studentus į tarptautinį seminarą, organizuojamą kartu su Amsterdamo universiteto Rytų Europos studijų centru.

Seminaro metu pranešimus skaitys dr. Tomas Vaiseta “Can a Child Write a History? The 90s as Pop Culture and Identity”, dr. Marius Ėmužis “Reforms, integration and poverty. What history of 90s Lithuania shall we write?” ir Isabel Ekua-Thompson “Nationalism, Anti-Sovietism, and Transnationalism in the Soviet and the Post-Soviet: A Case Study of Estonian Subcultural Identity”.

Data: 2026 m. sausio 28 d. 15 val.

Vieta: VU IF 211 aud.

2025-12-15 17:00

2025-12-15 18:30

Tradiciškai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai.

Šiuos metus fakultetas pabaigs diskusija, kviesdamas prisiminti prof. Edvardo Gudavičiaus (1929– 2020) Mindaugianos tyrimus.

Diskusija vyks gruodžio 15 d., 17:00 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje. Dalyvaus prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Rimvydas Petrauskas, dr. Inga Leonavičiūtė. Moderuos dr. Antanas Petrilionis.

Diskusijai pagrindu tapo Krokuvoje pasirodęs E. Gudavičiaus “Mindaugo” (1998), vainikavusio profesoriaus XIII a. Lietuvos istorijos tyrimus, leidimas lenkų kalba. Šį veikalą išvertė Istorijos fakulteto alumnė dr. Katarzyna Korzeniewska. Knygą lydinčius tekstus parašė VU rektorius, medievistas prof. R. Petrauskas ir dr. I. Leonavičiūtė, kuri atliko ir mokslinį teksto redagavimą.

Lenkiškas “Mindaugo” leidimas yra papildytas išsamiais komentarais, papildomais priedais, kurie detaliau ir plačiau įveda užsienio skaitytoją į Mindaugo laikų tyrimų lauką, kuriame dirbę tokie istorijos grandai kaip lenkas Henrykas Łowmiańskis, lietuvis Juozapas Stakauskas, ir galiausiai pirmosios lietuvių medievistų mokyklos, susitelkusios VU Istorijos fakultete, tėvas – profesorius Edvardas Gudavičius.

“Mindaugo” leidimas Lenkijoje jau yra įvertintas kaip “neabejotinai įdomi ir vertinga knyga” ir kuri “turėtų būti kiekvieno viduramžių politinės istorijos mylėtojo ir Vidurio bei Rytų Europos istorijos tyrinėtojo lentynoje”. O ar ji vis dar įdomi ir aktuali lietuvių skaitytojui?

2025-12-17 09:00

2025-12-18 17:00

Gruodžio 17–18 dienomis PAScapes kviečia į metinę konferenciją „Atliekų kraštovaizdžiai: Ekosocialinės perspektyvos“

Tarptautinėje konferencijoje kviestiniai mokslininkai kritiškai apmąstys atliekų kraštovaizdžius (post)autoritariniame kontekste. Filosofai, istorikai, organizacijų tyrėjai ir sociologai gilinsis į kraštovaizdžius ir paveldo praktikas per technokratinius požiūrius į pramonines ir branduolines atliekas. Diskusijos bus sutelktos į tai, kaip technologijos ir pramonės infrastruktūra formuoja kraštovaizdį; kaip technologiniai ir pramoniniai statybos, priežiūros, apleidimo, atminties ir nelaimių aspektai veikia mūsų santykį su aplinka ir gyvenamąja erdve; kaip jie prisideda prie gyvenimo patirties atmosferos; ir kaip nauji iššūkiai ir akistata su atliekomis bei nelaimėmis keičia mūsų būties pasaulyje būdus.

Konferencija vyks Istorijos fakultete, 211 auditorijoje.

Konferencijos programa čia. 

Daugiau informacijos (pranešėjų pristatymai, pranešimų santraukos): https://pascapes.lt/the-landscapes-of-waste-ecosocial-perspectives/ 

2025-11-27 11:00

Lapkričio 27 d. kviečiame į nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos pristatymą. Koncepcija rengta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iniciatyva. Renginio metu bus pristatyta esamos kvalifikacijos tobulinimo sistemos analizė (kritika) bei pateiktos galimos sistemos gairės.

Renginio data: lapkričio 27 d. (ketvirtadienis) 11:00 val.

Renginys vyks nuotoliu: https://zoom.us/j/93482422107?pwd=TYEgLlj7huLwuMBv5wAnqsrn5GxNx6.1

Renginį taip pat bus galima stebėti Youtube kanalu

Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Registracija į renginį

Registracija vyksta iki lapkričio 25 d. 17:00 val.

Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos valstybė Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemonės „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ lėšomis (Projekto vykdymo ir finansavimo sutartis, 2025 08 19 d., Nr. VSR-249).

2025-11-17 09:00

2025-11-18 17:00

2025 m. lapkričio 17–18 d. VU  Istorijos fakultete 331 aud. vyks tarptautinė konferencija „Beyond Digital Awe. European Jewish Studies and the challenge of Digital Humanities“.

Konferencijos programa čia. 

This two-day in-person event will explore the evolving relationship between Jewish Studies and Digital Humanities, focusing on three key aspects of digital research. Experimenting: development of new methods and application of methods borrowed from other disciplines; sharing: connecting researchers, data and methodologies; and engaging: the role of digital humanities in engaging citizens and history consumers. While the conference focuses is European Jewish history and linguistics, it also covers broader perspectives and comparative cases involving other religious or cultural communities.

One of the conference's goals is to promote networking and information sharing. A Data Forum has been established to enable participants to share samples of their data and facilitate discussion and cooperation before and during the conference. For more information, please contact Tomasz M. Jankowski ().

The conference is organised by the Centre for Eastern European Jewish History Research at the Faculty of History, Vilnius University, in cooperation with the Taube Center for Jewish Studies at University of Wrocław, Poland, and financial support from the European Association of Jewish Studies.

2025-11-13 19:00

2025-11-13 20:30

ARQUS universitetų aljanso grupė „European Identity and Heritage Living Lab“ kviečia į paskaitų ciklą "Critical heritage studies at Arqus: concepts, approaches and findings" (Kritinės paveldo studijos: sąvokos, požiūriai ir išvados). Paskaitų ciklas vyks „YouTube“ platformoje ir bus atviras visiems „Arqus“ universitetų studentams, doktorantams ir akademiniams darbuotojams.

Europos sąvoka yra glaudžiai susijusi su kultūros paveldo kūrimu, išsaugojimu ir diskusijomis apie jį. Šiandien kultūros paveldo studijos apima įvairias disciplinas ir tyrinėja ne tik materialius objektus, bet ir žodines tradicijas, menines išraiškas, ritualines praktikas, kultūrinius kraštovaizdžius ir gamtos objektus. Visa tai formuoja kolektyvinę atmintį ir tapatybę bei prisideda prie nuolatinio Europos kūrimo.

Pastaraisiais dešimtmečiais paveldo supratimas tapo sudėtingesnis dėl pokolonijinių diskusijų, politinių permainų ir socialinių transformacijų, taip pat dėl populistinio nacionalizmo kilimo visoje Europoje ir skaitmeninės revoliucijos bei klimato kaitos pasekmių. Siekiant spręsti šią problemą, „Arqus“ universitetų aljansas pradeda internetinių paskaitų seriją „„Arqus“ kritinės paveldo studijos: sąvokos, požiūriai ir išvados“, kurioje kultūros paveldas nagrinėjamas iš įvairių perspektyvų. Paskaitos vyks anglų kalba „You Tube“ platformoje, ketvirtadieniais, 19 val.

Pirmoji kviestinė paskaita – Vilniaus universiteto profesorės Marijos Drėmaitės pranešimas „Dissonant Heritage: Interpreting Baltic Modernism in Lithuania“ – lapkričio 13 d. 19:00 val. „YouTube“ kanale: https://arqus-alliance.eu/event/arqus-critical-heritage-studies-webinar-series-1-dissonant-heritage-interpreting-baltic-modernism-lithuania/