Paroda: Kur yra Nemunas?
- 2026-06-11 09:00
- 2026-11-08 00:00

Birželio 11 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta PAScapes istorikų Rugilės Rožėnės ir Tomo Vaisetos kuruota ekspozicija „Kur yra Nemunas?“, kviečianti didžiausios Lietuvoje upės iš naujo ieškoti ne žemėlapyje, o vaizduotėje, kraštovaizdyje, kasdienybėje ir tapatybėje.
Kaip atidarymo metu teigė T. Vaiseta, parodos idėja susiformavo PAScapes atliekamų tyrimų kontekste. Įsteigus tyrimų centrą buvo svarstoma, kokie turėtų būti (post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimo objektai, taip prieita prie Nemuno, per kurį, kaip paaiškėjo, puikiai matosi XX a. Lietuvoje vykusios didžiosios aplinkos transformacijos – pradedant milžinišku Kauno hidroelektrinės projektu, baigiant daugybe mikrotransformacijų, pakeitusių gyvenamąją aplinką, bendruomenes ir santykį su upe.
„Mes laikomės tokios hipotezės, kad Nemunas nutolo nuo bendruomenių – jos tarsi gyvena šalia, bet yra nusigręžusios. Gal tai skambus žodis, bet atsirado tam tikra dykra, susijusi su tuo, kad hidroelektrinė savotiškai padalijo upę į dvi dalis, o industrializacija didino taršą. Visa tai sukūrė pasaulį, kuris mums labai įdomus ir, man atrodo, turėtų būti įdomus visai Lietuvai, mums, žmonėms, gyvenantiems šioje aplinkoje. Manome, kad svarbu klausti, kas nutiko pasauliui šalia Nemuno, pasauliui, kurį sukūrė Nemunas. Taip pradėjome savo tyrimus ir darbą su studentais. Pirmiausia pasiūlėme jiems pažiūrėti, kaip Nemunas atsispindi mene ir vizualiniuose šaltiniuose. Tai, ką šiandien matote, tam tikra prasme yra ir darbo su studentais rezultatas – jie mums pasiūlė daug įžvalgų“, – teigė T. Vaiseta.
Kuratorė R. Rožėnė pasakojo, kad rengiant parodą atskaitos tašku buvo pasirinktas tarpukaris, nes norint suprasti transformaciją, pirmiausia reikia suprasti, kas buvo transformuojama. Rezultatai, anot istorikės, iš pradžių kiek stebino – nors sovietmečiu Nemunas skambiai vadintas upių tėvu ir tarpukariu, rodės, turėjo būti labai svarbus, mene jis pasirodė kur kas rečiau ir fragmentiškiau, nei buvo tikėtasi.
„Po truputį iš naujo pradėjom ieškoti santykio su tuo, ką matom, ir keitėsi santykis su tuo, ko ieškom“, – reflektavo R. Rožėnė.

Pasak jos, tyrimo metu pirmiausia teko iš naujo apibrėžti pačią upės sampratą – suvokti ją ne tik kaip vagą ar kraštovaizdį, bet ir kaip srovę, vandens materiją, potvynius, atoslūgius bei gyvą ekosistemą. Kartu išryškėjo dar vienas labai svarbus momentas – Nemunas nėra vien gamtinis, bet ir kultūrinis objektas, jis turi skirtingas prasmes, susijusias su žmonėmis, kurie aplink jį gyveną.
„Nemunas yra konkrečiai apie Nemuną, ne tik apie upę bendrai. Jis atsiskleidžia labai fragmentuotas, nes kairiajame krante gyvenantys žmonės jį matė vienaip, Rytų Prūsijos teritorijoje jis egzistavo kitaip, yra lietuviškasis, lenkiškasis Nemunas. Tai atskiros dalys, turinčios savo kultūrą. Šią įvairovę dar išplečia skirtingoms meno šakoms būdingi Nemuno vaizdavimo kanonai. Šiandien matysite tam tikrą mozaiką – bandėme aprėpti kuo didesnę vaizdinių įvairovę. Tačiau didelė dalis vokiškojo, žydiškojo ar lenkiškojo Nemuno išliko labai fragmentiškai, tik pavieniais darbais ir užuominomis. Lygiai taip pat labai mažai randame Nemuno kaip vandens, kaip materijos, kaip gyvūnijos ar augalijos pasaulio. Todėl ši paroda yra ne tik apie tai, ką atrandame, bet ir apie tai, ko neatrandame. Ji leidžia pamatyti, kaip Nemunas vaizduojamas kanoniškai, ir kartu atskleidžia, kiek daug jo nepatenka į meno lauką bei mūsų atminties institucijas“, – teigė R. Rožėnė.
Galiausiai, anot T. Vaisetos, paroda yra bandymas užduoti provokuojančius klausimus: kas yra Nemunas kaip upė? Ar galime pamatyti Nemuną iš kitų kampų? Ar galima matyti jį iš paties Nemuno, iš upės perspektyvos? Kaip galime pažinti savo santykį su Nemunu per meną ir meno kūrinius? Ar Nemunas yra tik kraštovaizdis? Ar tai visas Nemunas, kurį galime pamatyti?
Apžiūrėti parodą ir apsvarstyti kuratorių keliamus klausimus lankytojai kviečiami iki lapkričio 8 dienos.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia mokslininkus, dėstytojus bei studentus prisijungti prie kasmetinės tarptautinės mokslinės konferencijos „Nordic Archaeobotany Group (NAG)“. NAG vienija Šiaurės Europos archeobotanikos srities mokslininkus, kurie šiais metais Vilniuje vykstančios konferencijos metu pristatys naujausius mokslinius atradimus, dalinsis taikomų tarpdisciplininių mokslų metodų rezultatais bei archeobotanikos mokslo srityje patiriamais iššūkiais.
Kviečiame ateiti į susitikimą su Elena Bradūnaite-Aglinskiene, Amerikos lietuve, etnologe. Kalbėsime apie antropologijos mokslą Europoje ir JAV, jos etnografinius tyrimus bei kitus įdomius dalykus!
"Vytautas Landsbergis sugriovė kolūkius", - frazė, tapusi folkloru, vartojamu tiek nuoširdžiai, tiek ironiškai, nelygu, kaip kalbantysis vertina pirmuosius nepriklausomos Lietuvos žingsnius. Kaip bebūtų, ši sparnuota tezė universaliai atpažįstama - tai rodo, kad (de)kolektyvizacijos istorija tebėra viena svarbiausių Lietuvos istorijos mįslių. Istorikas Antanas Terleckas knygoje "Šiferio byla" žvelgia į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus drastiškai pakeitusį istorijos etapą, ir kartu kelia esminį, gal kiek paradoksalų klausimą: o iš kur Lietuvoje apskritai atsirado šiferis?
2026 m. gegužės 22 d. kviečiame į konferenciją-seminarą „Paveldo bendruomenės Lietuvoje: konfliktai ir tvarumas“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (Universiteto g. 7, Vilnius) 211 auditorijoje, pradžia 09:00 val.
2026 m. gegužės 5 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 331 auditorijoje vyks tarpdiciplininė mokslinė studentų konferencija Istorijų atradėjai.
2026 m. gegužės 7 d. (ketvirtadienį) 16.00 val.
Kviečiame dalyvauti 2026 m. balandžio 28 d. 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyksiančiame minėjime, skirtame prof. MEČISLOVO JUČO 100-ioms gimimo metinėms.
2026 m. kovo 24 d. Harvardo universiteto Davis Rusijos ir Eurazijos studijų centras rengia nuotolinį seminarą „Access, International Cooperation, and Public Outreach in Lithuania’s Archives“, skirtą Lietuvos archyvų atvirumo, tarptautinio bendradarbiavimo ir viešosios sklaidos klausimams aptarti.
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje vardu maloniai kviečiame Jus į Prof. Martin Dinges paskaitą „
Ar esate studentas ar tyrėjas, dirbantis su istoriniais rankraščiais Vakarų Europos kalbomis? Prisijunkite prie seminaro, skirto „eScriptorium“ – galingai atvirojo kodo platformai, skirtai rankraštinio teksto atpažinimui (HTR) ir retų šriftų OCR.
Tradiciškai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai.

Lapkričio 27 d. kviečiame į nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos pristatymą. Koncepcija rengta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iniciatyva. Renginio metu bus pristatyta esamos kvalifikacijos tobulinimo sistemos analizė (kritika) bei pateiktos galimos sistemos gairės.
ARQUS universitetų aljanso grupė „European Identity and Heritage Living Lab“ kviečia į paskaitų ciklą "