Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą : gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais : kolektyvinė monografija, sud. M. Drėmaitė. Vilnius: Lapas, 2023. 326 p ISBN 9786098198256.
• Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Vilniaus gyvenamosios architektūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais : monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 232 p. ISBN 9786090708101. eISBN 9786090708118.
• Marija Drėmaitė, ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022.
• Marija Drėmaitė, Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017.
• Marija Drėmaitė, Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 2016.
• Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė, Architektūra sovietinėje Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012.

Šaltinių publikacijos:

• Lithuanian Architects Assess the Soviet Era: 1992 oral history tapes, eds. John V. Maciuika and Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas in collaboration with Vilnius University, 2020.

Straipsniai:

• Marija Drėmaitė, Baltic Architectural Education in Times of Crisis: Faculty of Architecture at the Baltic University in Germany, 1946–1949, in:
  Architecture and Urban Planning, 2024, Vol. 20, Issue 1, pp. 65–79, https://doi.org/10.2478/aup-2024-0006
• Marija Drėmaitė, The role of architects in fighting the monotony of the Lithuanian mass housing estates, in: Urban Planning During Socialism: Views from the Periphery, Mariotti, J., & Leetmaa, K. (Eds.), Routledge, 2023, pp. 134–150, https://doi.org/10.4324/9781003327592-11
• Marija Drėmaitė, Rural modernization in Lithuania in 1950s-1980s: from functionalist agrocities to regionalist approach, FAMagazine. Ricerche E Progetti sull’architettura E La Città, 2023, No. 62-63, pp. 149-156,  https://doi.org/10.12838/fam/issn2039-0491/n62-63-2022/946
• Marija Drėmaitė, Defining the Attributes for Modernist Urban Heritage: The Case of Kaunas 1919-1939, Architecture of Optimism", in: Buildings, 2023, 13, 196, https://doi.org/10.3390/buildings13010196
• Marija Drėmaitė, Co-operative Housing in Lithuania as a Field of Architectural Experimentation (1960s–1980s), ABE Journal, 20, 2022, https://doi.org/10.4000/abe.13188 
• Marija Drėmaitė, Housing-based Urban Planning and New Housing Standard in Vilnius, 1919–1939, Architecture and Urban Planning, Vol. 18, Issue 1, pp. 139–147, https://doi.org/10.2478/aup-2022-0014
• Marija Drėmaitė, Reclaiming Identity: The Postmodern Turn in the Vilnius Architecture of the 1980s. City History, Culture, Society, 1 (13), 234–251. https://doi.org/10.15407/mics2022.01.234
• Marija Drėmaitė, Dream factories revisited. Post-war industrialisation in the Nordic and Baltic countries 1945-1990, Fabrik & Bolig. The industrial heritage of the Nordic Countries, Copenhagen: The Danish Society for the Conservation of Industrial Heritage, 2020, p. 5-19. 
• Marija Drėmaitė, Problem integralności w adaptacji powojennego modernizmu do współczesnych celów - doświadczenia Litwy i państw bałtyckich, Modernizm w Europie - modernizm w Gdyni, t. 7, Architektura XX wieku zachowanie jej autentyzmu i integralności w Gdyni i w Europie = Architecture of the 20th century. Preservation of its authenticity and integrity in Gdynia and Europe / redakcja: Maria Jolanta Saltysik, Marek Stępa, 2020, p. 99–106.
• Marija Drėmaitė, "Migrant modernists: The making of national architects in Lithuania in the 1930s and their survival strategies in the 1950s", in: Journal of Modern European History, 2020, https://doi.org/10.1177/1611894420943041
• Marija Drėmaitė, "Symbolic geographies, Nordic inspirations, and Baltic identities: Finnish impact on the formation of the postwar modernist architecture in Lithuania during the state socialist period", in: Architectural Research in Finland (ARF), 2020, vol. 4, no. 1, p. 21–35, https://doi.org/10.37457/arf.84565
• Marija Drėmaitė, "Baltic mikroraions and kolkhoz settlements within the Soviet architectural award system", in: The Journal of Architecture, 2019, 24:5, p. 655–675, https://doi.org/10.1080/13602365.2019.1670717
• Marija Drėmaitė, "The Exceptional Design of Large Housing Estates in the Baltic Countries", in: Housing Estates in the Baltic Countries, eds. Hess D., Tammaru T., The Urban Book Series. Springer, Cham, 2019, p. 71–93 (https://doi.org/10.1007/978-3-030-23392-1_4)
• Marija Drėmaitė, "Bringing Bauhaus Modernism to Lithuania: Vladas Švipas life and influence", in: Dust & data. Traces of the Bauhaus across 100 years, ed. Ines Weizman, Leipzig: Spector books, 2019, p. 436–453, https://spectorbooks.com/dust-data
• Marija Drėmaitė, “Vilnius. A Baroque City”: Changing Perceptions of the Baroque Heritage during the Twentieth Century, RIHA Journal Special Issue “Prekäre Vergangenheit? Barockforschung im östlichen Mitteleuropa unter den Bedingungen des Sozialismus”, eds. Michaela Marek (†) and Eva Pluhařová-Grigienė, 2019, https://doi.org/10.11588/riha.2019.1.70040

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• NuSPACES: Communities, Materialities and Locations of Nuclear Cultural Heritage”, Joint-Programming Initiative on Cultural Heritage and Global Change (JPI CH), project leader Kingston University London (United Kingdom), https://www.heritageresearch-hub.eu/project/nuspaces/ , 2021–2024, Member of the Advisory Board.

• “Nordic Industrial Heritage Culture in the 2020s”, The Joint Committee for Nordic research councils in the Humanities and Social Sciences (NOS-HS), project leader University of Gothenburg, https://nos-hs.org/projects/ , 2021–2022, researcher.

Nacionaliniai projektai:

• Migracija, paveldas ir atsparumas: Lietuvos architektai ir architektūra krizių laikotarpiu 1939-1959 m.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.
Vykdoma: 2023–2026.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: Istorinis Lietuvos architektūros ir architektų tyrimas skirtas nustatyti kaip ir kokiomis formomis profesionalų (architektų) grupės geopolitinių iššūkių laikotarpiu (1939-1959 m.) išlaikė santykį su savo paveldu (architektūriniu - tiek materialiu, tiek ir nematerialiu) skirtingais prievartinės migracijos etapais ir skirtingose aplinkose (II pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje 1939-1944 m.), emigracijoje į Vakarus (1945-1949 DP stovyklose Vokietijoje ir 1949-1959 JAV) ir vidinės migracijos Lietuvoje, santykyje su imigravusių vadovaujančių architektų veikla (1945-1959 m. Vilniuje). Analizuojami architektų kaip profesinės grupės veikimo krizinėmis situacijomis būdai ir architektūros paveldo vaidmuo kultūrinės tapatybės atsparumui.

Veikla projekte: Vadovė ir pagrindinė tyrėja.

• Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 m.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: projekte analizuojami Vilniaus sociotopografiniai pokyčiai 1870–1940 m. pritaikant urbanistinės erdvės struktūravimo teorinį (sektorių) modelį. Projektas praplečia Lietuvos miestų istorinių tyrimą lauką ir užtikrina Vilniaus infrastruktūros tyrimų kompleksinį tęstinumą. Toks tyrimas leis naujai interpretuoti žinomus faktus ir į Lietuvos miestų tyrimų kontekstą įvesti naujus šaltinius, ištirti Vilniaus būsto ir jo formų kaitą miesto plėtros kontekste.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: kolektyvinės monografijos rengimas Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje,  Vilnius: LAPAS, 2021.

Veikla projekte: Vadovė.

• Architektūros kritikos dirbtuvės

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto rezultatai: 
1) Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p.  [Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.]
2) Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. [Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p.]

Veikla projekte: Vadovė.

• Sovietų kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Vykdytojas: Vilniaus dailės akademija.

Projekto rezultatai: Parodos katalogas: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974): parodos katalogas, sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014. 

Veikla projekte: Tyrėja.

• Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje

Veikla projekte: Stažuotoja.

• The urban modernity of the Nordic-Baltic societies

Vykdyta: 2010–2012.

Projekto rezultatai: Survival of Modern: from Cultural Centres to Planned Suburbs, editors Claes Caldenby and Ola Wedebrunn, Copenhagen: The Royal Danish Academy of Fine Arts, School of Architecture, 2013.

Veikla projekte: Tyrėja

Kviestiniai pranešimai

• 9 May 2024, Keynote lecture “Modernist Kaunas (1919-1939) on the UNESCO World Heritage List: concept, values and attributes”, Conference „Imperfect Modernism“, VILNIUS TECH, Faculty of Architecture.

• 14 March 2024, Invited lecture “Modernist Kaunas (1919-1939) on its way to the UNESCO World Heritage List”, Estonian Art Academy, Department of Cultural Heritage and Conservation, Tallinn.

• 5 October 2023, invited lecture „Post-war Baltic Modernism: Between Nostalgia and Criticism“ at the discussion „Soviet Modernism in the Baltics: Between National Heritage and Colonial Experience“, Institute of Contemporary Art, Design and Architecture (LMDA), Art Academy of Latvia.

• 16 May 2023, Invited talk at the “Design Talk – Forgotten Futures” of the exhibition "Retrotopia. Design for Socialist Spaces", Kulturforum, Kunstgewerbemuseum, Berlin.

• 26 October 2022, invited lecture “Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon (1919–1939) and its Aftermath through the 20th century”, Museum of Fine Arts Split, Croatia.

• 19 September 2021, Invited lecture “Architecture of Optimism: Building a Modern Capital City in Kaunas, 1919–1939”, program Exercising Modernity: Understanding the Legacy of Modernity, Pilecki Institut, Berlin, Germany, https://www.facebook.com/watch/live/? ref=watch_permalink&v=565133091459036

• 27 October 2018, Keynote lecture “Symbolic Geographies. Nordic Inspirations. Baltic Identities”, 10th Architectural Research Symposium, Aalto University, Department of Architecture, Helsinki, Finland, https://blogs.aalto.fi/atut2018/2018/10/18/meet-our-keynote-speakers/

• 30 January 2018, invited lecture “Baltic Modernism in the Context of the Soviet Architectural Awards”, Edinburgh College of Arts, University of Edinburgh, UK, https://www.eca.ed.ac.uk/event/architectural-history-and-theory-seminar-baltic-modernism-context-soviet-architectural-awards

• 28-30 September 2016, plenary lecture “Long Life of the Socialist Modernism in the Baltic States”, The 6th Baltic Sea Region Cultural Heritage Forum: From Postwar to Postmodern, Kiel University, http://samla.raa.se/xmlui/handle/raa/10997

Vadovavimas doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Rugilė Puodžiūnienė, Nekilnojamojo kultūros paveldo verčių apsaugos problematika urbanizacijos kontekste: Baltijos šalių atvejis, 2022–2026.
• Vigilija Pilkauskienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2017–2023.
• Viktorija Kurienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2022.
• Matas Šiupšinskas, Kolektyvinio sodo fenomenas: Lietuvos atvejis, 2021.
• Viltė Janušauskaitė, Urbanistinio paveldo apsauga sovietinėje Lietuvoje: idėjos ir praktika, 2019.
• Karolis Kučiauskas, Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932–1956 m.), 2016.

Doktorantų mokyklos vadovė, Vilnius, “Mass Housing as a Heritage Site: methodology”, in the framework of the COST Action 18137 “European Middle Class Mass Housing”, 8-10 June, 2022, Vilnius University, https://www.if.vu.lt/naujienos1/1826-vilnius-training-school

Ekspertinė veikla

• Jungtinio programavimo iniciatyvos Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai (JPI CH)

Eksperto veikla: mokslinės tarybos narė, 2020–2023 https://www.heritageresearch-hub.eu/homepage/joint-programming-initiative-oncultural-heritage-homepage/joint-programming-initiative-on-cultural-heritage-about/

• Europos Komisija

Eksperto veikla: bendrosios programavimo iniciatyvos (FP7) kultūros paveldo programos JPI Heritage Plus ekspertė, 2017.

• Kultūros paveldo departamentas

Eksperto veikla: Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programos ekspertė, 2014–2015, 2006–2008.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: ekspertė (humanitariniai ir socialiniai mokslai), nuo 2010.

• Pirmoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie KPD

Eksperto veikla: narė, nuo 2006.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Architecture and Urban Planning

Institucija: The bi-annual Scientific Journal of Riga Technical University, De Gruyter Open

Veikla: Redakcinės kolegijos narė, nuo 2017.

Taikomieji tyrimai

• Neįgyvendintas Vilnius (su Rasa Antanavičiūte), Vilnius: Lapas, 2021.
• Architektūros gidas (bendraautorė), Vilnius: Lapas, 2020.
• Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m., sudarytoja Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
• Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon, 1918–1940, ed. Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
• Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018.
• Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018.
• Vilnius 1900– Architektūros gidas, sud. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
• Vilnius 1900–2016. An Architectural Guide, ed. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
• Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf02/modernizmas-%E2%80%93-tarp-nostalgijos-ir-kritiskumo
• Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/123
• Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė,Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-04/maistaujantisoportunizmas
• Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/252

Apdovanojimai ir įvertinimai

• Šv. Kristoforo apdovanojimas

Institucija: Vilniaus m. savivaldybė.

Suteikta: Už Vilniaus miesto puoselėjimą ir garsinimą, 2021.

• Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: 2017.

• Vaclovo Sidzikausko premija

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Suteikta: Už istorijos mokslo tyrimus, 2017.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Industrinės visuomenės kultūra;
• Moderniosios dailės istorija XIX–XX a.

 Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Architektūros ir urbanistikos paveldo apsauga;
• Paveldo sampratos plėtra (su doc. dr. S. Kulevičiumi).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Rūta Šermukšnytė, et al., Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 78–91 („Dvarų paveldas ir muziejai: transformacijos link“) = Рута Шермукшнітє, etc. , У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни, Вільнюс: Vilnius University Press, 2019, p. 85–99.

Straipsniai:

• Rūta Šermukšnytė, "Rescuing the Jews in Lithuania during World War II: Practices of Creating a Lithuanian Museum Narrative", in: Lietuvos istorijos studijos, 2023, t. 52, p. 108–129.

• Rūta Šermukšnytė et. al., „Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje", in: Parlamento studijos, 2022, Nr. 32, p. 69–91.

• Rūta Šermukšnytė et. al., „Mokyklinė istorija Lietuvoje – istorikų (ne)atrasta teritorija?“, in: Istorija, 2022, t. 125, Nr. 1, p. 42–70. 

• Rūta Šermukšnytė, „Ar istorijos mokytojams Lietuvoje reikia akademinės istorijos ir akademinių istorikų?“, in: Istorija, 2020, t. 120, Nr. 4, p. 67–102.

• Rūta Šermukšnytė, “Museum and Historical Culture: How is Jewish History Included in the Museum Narrative of Lithuania?”, in: Revista Română de Studii Baltice şi Nordice / The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2020, Vol.  12, No. 2, p. 149–162.

• Rūta Šermukšnytė, „Muziejus kaip istorijos kultūros dalis: žydų istorijos reprezentacijos Lietuvos muziejuose“, in: Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. H. Vitkus, J. Skurdauskienė, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019, p. 96–114.

• Rūta Šermukšnytė, „Kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose?“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 41, p. 147–161.

• Rūta Šermukšnytė, „Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 105–123.

• Rūta Šermukšnytė, „Lietuvos miestelių dvasios paieškos: televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ fenomenas“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 113–130.

• Rūta Šermukšnytė, „Muziejaus ir lokalinės istorijos ryšiai genius loci koncepcijos perspektyvoje“, in: Lietuvos muziejų rinkiniai = Collections of Lithuanian Museums: mokslinių straipsnių rinkinys, Nr. 14, sud. D. Avižinis, V. Šiukščienė, Vilnius Lietuvos muziejų asociacija, 2015, p. 8–12.

• Rūta Šermukšnytė, “Between Truth and Memory: Images in Lithuanian Historical Documentaries in Post-communist Transformation Period”, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice = The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2015, Vol. 7, No. 2, p. 85–101.

• Rūta Šermukšnytė, „Muziejus ir genius loci: sąveikos įvairovė“, in: Vietos dvasios beieškant, sud. Rasa Čepaitienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 120–156.

• Rūta Šermukšnytė, „Vaizdas kaip ugdymo priemonė: lietuviškos istorijos didaktikos pavyzdys“, in: Vaizdo kontrolė: mokslinių straipsnių rinkinys (Dailės istorijos studijos, t. 6), sud. Erika Grigoravičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 150–168.

• Rūta Šermukšnytė, „Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2013 / 1, 2014, p. 121–142.

• Rūta Šermukšnytė, „Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste“, in: Lituanistika, 2012, t. 58, Nr. 2, p. 146–160.

• Rūta Šermukšnytė, „Kultūros paveldo aktualizacija Lietuvos televizijoje“, in: Florilegium Lithuanum: in honorem eximii professoris atque academici Lithuani domini Eugenii Jovaiša anniversarii sexagesimi causa dicatum: (mokslinių straipsnių rinkinys), sud. Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Aivas Ragauskas, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2012, p. 368–377.

• Rūta Šermukšnytė, „Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 24, p. 136–149.

• Rūta Šermukšnytė, „Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 m. Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje“, in: Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius, Vilnius: Kronta, 2008, p. 258–275. 

• Rūta Šermukšnytė, „Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje“, in: Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian Photography: Histories and Archives, sud. V. Michelkevičius ir kt., Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.

• Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istoriografijos atvejis Lietuvoje: TV laida “Būtovės slėpiniai”“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, t. 20, p. 85–99.

• Alfredas Bumblauskas et. al., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. A. Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 73–120.

• Rūta Šermukšnytė et al., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. Alfredas Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 35–71.

• Rūta Šermukšnytė, „Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX a. Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 15, p. 81–89.

• Rūta Šermukšnytė, „Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 14, p. 114–129.

• Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istorijos formos mokyklinėje edukacijoje (empirinių istorinės sąmonės tyrimų bei istorijos didaktikos teorijų požiūriu)“, in: Modernių technologijų taikymas istorijos edukacijoje: straipsnių rinkinys, sud. B. Šetkus, Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2003, p. 45–53.

• Rūta Šermukšnytė, „Antikos motyvai senosiose Lietuvos paveikslų kolekcijose (XVI–XIX a.)“, in: Menotyra, 1999, t. 1 (14), p. 20–26.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos / Музей как пространство полилога доминирующих и альтернативных нарративов: от теории к практике

Vadovai: doc. dr. Rūta Šermukšnytė (Vilniaus universitetas); prof. dr. Polina Verbicka (Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“).

Projekto tikslas: Atlikti Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis šia analize atskleisti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, išryškinti dominuojančius ir alternatyvius jiems muziejinius pasakojimus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, remiantis šiuolaikinių muziejinių pasakojimų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys / У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019); rekomendacijos; mokymų Lietuvos ir Ukrainos muziejininkams ciklas.

Veikla projekte: Tyrėja.

Ekspertinė veikla

• Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų paraiškų vertinimo ekspertų komisijos narė (2023–2024).

• Lietuvos nacionalinio muziejaus tarybos narė.

• Trakų istorijos muziejaus tarybos narė.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto

Vykdyta: 2022–2023.

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys:  Mokslinių – tiriamųjų ir ugdymo inovacijų diegimo projektas, apimantis du aspektus: 1) praktinės inovacijos sukūrimas ir įgyvendinimas arba naujovės taikymas, 2) mokslinis tyrimas, kuris palydėtų inovacijos įgyvendinimą

Projekto rezultatai: mokslinis straipsnis “Menas kalba apie pilietiškumą: filmas integruotoje pamokoje” ir straipsnio pagrindu parengtas ir pristatytas pranešimas mokslinėje konferencijoje. Bendraautoriai: Rūta Šermušknytė, Dalius Vinciūnas, Justina Sabonaitytė.

Veikla projekte: Vadovė ir vykdytoja.

• Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas

Vykdyta: 2021–2022.

Projekto turinys: atsižvelgiant į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas, siekiama tobulinti istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojų bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

Projekto rezultatas: kvalifikacijos kėlimo kursų turinio parengimas ir pravedimas.

Veikla projekte: metodininkė.

• Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys: siekiama gerinti istorijos mokytojų ruošimą Vilniaus universitete parengiant skaitmenines istorijos didaktikos studijų priemones ir siekiama gerinti istorijos mokytojų kvalifikaciją parengiant skaitmeninę kvalifikacijos kėlimo medžiagą.

Projekto rezultatas: 20 skaitmeninių filmų, skirtų studijoms ir kvalifikacijos kėlimui, parengimas.

Veikla projekte: poveiklės „Istorijos didaktikos dalyko studijų programų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaitmenizavimas“ koordinatorė ir vykdytoja.

• Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas

Projekto turinys: siekiama tobulinti nacionalinę mokinių pasiekimų vertinimo sistemą sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui ir individualios mokinių pasiekimų pažangos stebėsenai.

Projekto rezultatas: istorijos mokymosi kompetencijų vertinimo rubrikų, pritaikytų kaupiamajam vertinimui mokyklose 11 ir 12 klasėse, parengimas.

Veikla projekte: ekspertė.

• Valstybės pažinimo centro koncepcijos sukūrimas

Vykdytojas: UAB „Process Office“.

Projekto turinys: parengti „Valstybės pažinimo centro“ koncepciją.

Projekto rezultatas: „Valstybės pažinimo centro“ koncepcija.

Veikla projekte: ekspertė.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu UAB „Biznio mašinų kompanija“ projektas „Skaitmeninės mokymo(si) priemonės Lietuvos istorija 5-8 kl.“ 

Vykdyta: 2023–2024.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus kuriamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės 5-8 kl..

Projekto rezultatas: 2024 m. turi būti internete viešai paskelbtos skaitmeninės mokymo(si) priemonės.

Veikla projekte: skaitmeninių mokymo(si) priemonių temomis „Istorinio paminklo istorija“, „Praeities gyvenimo rekonstrukcija“, „Muziejus kaip praeities pažinimo vieta“, “Mokslininkų bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį“ turinio rengėja

• Leidyklos „Šviesa“ projektas „Istorijos vadovėlis 10 klasei. Serija: Horizontai“

Vykdyta: 2023–2024.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus rašomas istorijos vadovėlis 10 klasei.

Projekto rezultatas: 2024 m. turi būti išleistas dviejų dalių Istorijos vadovėlis 10 klasei (serija: Horizontai).

Veikla projekte: Bendraautorė.

• Leidyklos „Šviesa“ projektas „Istorijos vadovėlis 9 klasei. Serija: Horizontai“

Pareigos: bendraautorė.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus rašomas istorijos vadovėlis 9 klasei.

Projekto rezultatas: 2023 m. išleistas dviejų dalių Istorijos vadovėlis 9 klasei (serija – Horizontai).

• Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto projektas „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“

Pareigos: ekspertė, paskaitos lektorė.

Projekto turinys: siekta aktualizuoti vieną reikšmingiausių Lietuvos laisvės kovų vietų – partizanų rėmėjų Sajų sodybą Balandiškyje.

Projekto rezultatas: 2012 m. rugpjūčio 19–25 d. Balandiškyje ir Pašušvyje (Radviliškio r.). suorganizuota akademinio jaunimo stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“. Stovyklos metu vyko paskaitos ir seminarai, skirti akademinio jaunimo ir vietos bendruomenės paveldosauginės sąmonės ugdymui; diskutuojama apie tolimesnį sodybos likimą ir jos atgaivinimo vizijas; talkinama moksliniams (archeologiniams, medinės architektūros ir kt.) sodybos tyrimams. 

• VU, M. Romerio universiteto, Socialinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo „dalybos“

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: analizuoti iš tradicinių istoriografijų ateinantys stereotipiniai vaizdiniai, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bendrabūvio tradicijas orientuoti tapatumai bei integraciniai procesai. 

Projekto rezultatas: publikuotas straipsnis: R. Šermukšnytė, „Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 24, p. 136–149.

• VšĮ „Menas“ projektas „Lietuvos fotografijos žemėlapiai: istorijos ir archyvai“

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: taikant kartografijos strategijas permąstyti Lietuvos fotografijos raidą, idėjas, stereotipus.

Projekto rezultatas: publikuotas straipsnis lietuvių ir anglų k.: R. Šermukšnytė, „Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje / Between Truth and Memory: Images in Lithuanian Historical Documentaries“, in: Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian Photography: Histories and Archives, sud. V. Michelkevičius ir kt., Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.

• VU projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės“

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: siekta pateikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gaires.

Projekto rezultatas: parengtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės: A. Bumblauskas, R. Čepaitienė, J. Poškienė, R. Šermukšnytė, R. Vaštokas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. Alfredas Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 35–71.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Istorija kaip edukacinė praktika (tema: Istorinė sąmonė, istorinė kultūra ir muziejus).
• Modulis Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas, kartu kitais dėstytojais).
• Vadovavimas praktikoms.

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Archeologinių radinių restauravimo ir muzeologijos pagrindai (temos: Muzeologijos ir muziejaus sampratos, Komunikacija muziejuje).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Dalykas Muziejus muzeologijos ir istorinės kultūros studijų sąveikoje;
• Vadovavimas taikomajai ir mokslinei praktikoms.

Gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijos (Filosofijos fakultetas):

• Modulis Dalyko didaktika (kartu su doc. dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas);
• Modulis Praktikos seminaras (kartu su doc. dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas).

Tarpkryptinėse bakalauro Dalyko pedagogikos studijose:

• Dalykas Istorijos didaktika (kartu su doc. dr. A. Gieda);
• Vadovavimas praktikoms.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Nerijus Babinskas, Analitinės istorinės regionistikos paradigmos: metodologinė-istoriografinė studija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

• Silviu Miloiu, et al., From Neighbourhood to Partnership. Highligths of Lithuania’s Relations with Romania and Moldova. Târgovişte: Cetatea de Scaun, 2013, pp. 9–25 (“Lithuanian-Moldavian political relations in the 14th and 15th centuries”).

Straipsniai:

• Nerijus Babinskas, „Ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis ir ikikrikščioniška LDK“ in: Istorija, 2022, t. 126, Nr. 2, p. 23–45.

• Nerijus Babinskas, “Henri H. Stahl (1901–1991): some features of intellectual biography and an outline of historical sociology”, in: International Review of Sociology = Revue internationale de sociologie, 2021, vol. 31, issue 1, pp. 72–96.

• Nerijus Babinskas, „Kur atsidūrė feodalizmas euroatlantinėje Lietuvos epochoje?“, in: Istorija, 2020, t. 119, Nr. 3, p. 18–40.

• Nerijus Babinskas, “Some Aspects of the Medieval Origins of Europe’s Special Path According to Michael Mitterauer. A Comparison of the Cases of the Early Principality of Moldavia and the Grand Duchy of Lithuania”, in: Studia mediaevalia Europaea et orientalia: miscellanea in honorem professoris emeriti Victor Spinei oblata, eds. George Bilavschi, Dan Aparaschivei, Bucureşti : Editura Academiei Române, 2018, pp. 421–437.

• Nerijus Babinskas, “Typologies of Pre-modern Societies beyond Feudalism: Exploring Alternative Possibilities and the Problem of their Applicability in Cases of Peripheral European Societies”, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice = The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2018, Vol. 10, No. 2, pp. 9–25.

• Nerijus Babinskas, “Od feudalizmu do afrykańskiego sposobu produkcji. Problem typologii przednowoczesnych peryferyjnych społeczeństw europejskich”, in: Człowiek i społeczeństwo, t. XLII, 2016, s. 119–133.

• Nerijus Babinskas, „Istorinio regiono sampratos šiuolaikinėje istoriografijoje: tipologijos gairės“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 19, 2014, p. 16–34.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste: ankstyvojo feodalizmo koncepcijos revizija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m.
Vykdyta: 2021–2024.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovas: dr. Nerijus Babinskas (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: pasitelkus, iki šiol lietuvių istoriografijoje ignoruotą ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelį, verifikuoti ikikrikščioniškosios LDK ankstyvojo feodalizmo koncepciją.

Projekto rezultatai: parengtas ir recenzuotas monografijos Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste rankraštis, 2 moksliniai straipsniai, 2 pranešimai tarptautiniuose konferencijose ar seminaruose.

Veikla projekte: vadovas.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Continuity and Change in Medieval Central Europe, organizuota Medieval Central Europe Research Network (MECERN), Comenius University (Bratislava), 2023. Pranešimo tema: „Social elite in the early Grand Duchy of Lithuania (the 13th-14th centuries): historiographical collision concerning its origins and sources of power and income“.

• Tarptautinis seminaras Extraction and Escape, organizuota Center for Vikingetid og Middelalder, Aarhus university, School of culture and Society (Aarhus), 2023. Pranešimo tema: "Whether feudal and if ever feudal? Towards a typology of early medieval peripheral European societies: the cases of Sweden and Kievan Rus' in around 1000-1200 AD“.

• Tarptautinė konferencija Dynamics of belonging: exploring home and homeland in Scandinavia and the Baltic sea region, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2024. Pranešimo tema: “'Marine' vikings and 'land vikings': early Sweden and early Grand Duchy of Lithuania as the cases of secondary state ”.

• Tarptautinė konferencija Rethinking multiculturalism, multilingualism and cultural diplomacy in Scandinavia and the Baltic sea region, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2021, nuotolinė. Pranešimo tema: “National populism in the Baltic and the Visegrad group countries: an outline of comparative analysis”.

• Tarptautinė konferencija Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges, organizuota Transnacionalinės istorijos draugijos, Vilniaus universitets, Istorijos fakultets, 2017, Vilnius. Pranešimo tema: “Contemporary conceptions of universal/world history teaching at Vilnius university, Faculty of History: some crititical remarks for discussion”.

• Tarptautinė konferencija Transforming Spaces – Mastering Uncertainty (A Second Take on Area Studies in the Baltic Sea region and Eastern Europe), organizuota – The Centre for Baltic and East European Studies, Södertörn University (Sweden), 2016, Stockholm. Pranešimo tema: “Toward a typology of analytical approaches of historical regions: just varieties of constructivism?”.

• Tarptautinė konferencija Joachimo Lelevelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a., organizuota – Vilniaus universiteto, 2015, Vilnius. Pranešimo tema: „Ikimodernių visuomenių tipologijos problema ir Europos periferijos: feodalizmas, tributalizmas, patrimonializmas ar afrikietiškasis gamybos būdas?“.

• Tarptautinė konferencija A Piece of Culture, a Culture of Peace, Re-imagining European Communities in the North Sea, Baltic Sea and Black Sea Regions, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2014, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Transnational History as a Peace Sustaining factor: an Approach of Historical Regionalism”.

• Tarptautinė konferencija European Networks: the Balkans, Scandinavia and the Baltic World in a Time of Economic and Ideological Crisis, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2012, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Economic Challenges of the Early Modern Ages and Different Responses of European Margins: Comparative Considerations on the Basis of Historiography (The Cases of Polish-Lithuanian Commonwealth and Moldavian Principality)”.

• Tarptautinė konferencija Romania and Lithuania in the interwar international relations: bonds, intersections and encounters, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2010, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Henri H. Stahl‘s conception of historical sociology and the Bucharest school of sociology”.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Valahian Journal of Historical Studies

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas

Vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindinį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių mokymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Veikla projekte: vykdytojas (projekto specialistas).

Mokslo ir studijų populiarinimas

Mokslo sklaidos publikacijos:

• Parašyta 16 straipsnių Visuotinei lietuvių enciklopedijai.

Sklaida per žiniasklaidos priemones:

• 2020 m. balandžio 19 d. dalyvauta LRT televizijos laidoje „Lietuva mūsų lūpomis“.

• 2014 m. dalyvauta radijo stoties „Laisvoji banga“ laidoje „Ryto svečias“ (aptarta į lietuvių k. išversta Oskaro Haleckio knyga).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (temos: Regionistinių studijų pagrindai: generalinės Europos skirtybės; Europos regionai: lyginamoji ir paribių istorija).

Bendrosios universitetinės studijos:

• Europos istorija: epochos ir regionai.

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Aurimas Švedas, Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985), Vilnius: Aidai, 2009, 335 p.

• Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia (kolektyvinė monografija kartu su Bulota, Justinu Dementavičiumi, Viliumi Ivanausku, Algimantu Jankausku, Jūrate Kavaliauskaite, Liutauru Kraniausku, Salvijumi Kulevičium, Živile Mikailiene, Aine Ramonaite), Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 439.

• Aurimas Švedas, In the Captivity of the Matrix: Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985, Rodopi, 2014, 290 p.

• Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje (kolektyvinė monografija kartu su Saulium Grybkausku, Česlovu Laurinavičiumi, Vladu Sirutavičiumi, Linu Svolkinu, Viliumi Ivanausku, Rimantu Zizu), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, 424 p.

• Tarp estetikos ir politikos: Lietuvių literatūra sovietmečiu (kolektyvinė monografija kartu su Dalia Satkauskyte, Algiu Kalėda, Solveiga Daugirdaite, Loreta Jakonyte, Imelda Vedrickaite, Donata Mitaite, Rimantu Kmita, Elena Baliutyte, Pauliumi Jevsejevu, Loreta Mačianskaite, Gintare Bernotiene, Jūrate Sprindyte, Aušra Jurgutiene), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, 484 p.

• The Soviet Past in the Post-Socialist Present. Methodology and Ethics in Russian, Baltic and Central European Oral History and Memory Studies, ed. Melanie Ilic and Dalia Leinarte, (kolektyvinė monografija kartu su Melanie Ilic, Dalia Leinarte, Barbara Engel, Yulia Gradovska, Laura J.Olson, Ingrida Gečienė, Sigita Kraniauskienė, Laima Žilinskienė, Leena Kurvet-Kaosaar, Andrejs Plakans, Maija Runcis, Ildiko Asztalos Morell, Kelly Hignett), Routledge, 2016, p. 257. (Kolektyvinėje monografijoje publikuotas tekstas: “Three (Un)Successful Cases of the Aplication of Oral History Methods”, p. 161–177).
• Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos, sud. A. Kalėda, R. Kmita, D. Satkauskytė (kolektyvinė monografija kartu su Dalia Satkauskyte, Taisija Oral, Algiu Kalėda, Solveiga Daugirdaite, Loreta Jakonyte, Imelda Vedrickaite, Donata Mitaite, Rimantu Kmita, Elena Baliutyte, Pauliumi Jevsejevu, Loreta Mačianskaite, Gintare Bernotiene, Jūrate Sprindyte, Jūrate Čerškute, Aušra Jurgutiene, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 519. (Kolektyvinėje monografijoje publikuotas tekstas: „Justino Marcinkevičiaus drama Mindaugas kaip atminties vieta“, p. 231–258).
• Aurimas Švedas, Istoriko teritorija: mokslo studija, Vilnius: Aukso žuvys, 2020, p. 366.

Šaltinių publikacijos:

• Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų, Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2008, 278 p.

• Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius (kartu su Lina Kaminskaite-Jančoriene), Vilnius: Vaga, 2013, 282 p.

• Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2013, 254 p.

• Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai: Nuo Netimero iki…, sudarė: Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2014, 472 p.

• Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva, Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2016, 559 p.

• Būtovės slėpiniai: Lietuvos vartai į jūrą, Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2017, 359 p.

• Aurimas Švedas, Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus, Vilnius: Aukso žuvys, 2016, 381 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į vokiečių kalbą: Ein Jahrhundert-leben in Litauen, Wallsten-Verlag, 2019, 438 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į anglų kalbą: Life Should be Transparent: Conversations about Lithuania and Europe in the Twentieth Century, CEU Press, 2020, 380 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į vokiečių kalbą: Ein Jahrhundert-leben in Litauen, Wallsten-Verlag, 2019, 438 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į lenkų kalbą: O godne źycie: Irena Veisaitė w rozmowie z Aurimasem Švedasem, Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek "Pogranicze - sztuk, kultur, narodów", 2019, 312 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į rusų kalbą: Жизнь должна быть чистой / Москва: Пробел, 2019, 261 p.

Straipsniai:

• “Shaping the Interpretative Context of Lithuanian Society”, in: Demokratija Lietuvoje. Pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose. Democracy in Lithuania. Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2011, p. 151–160; 369–379.

• “Individuals in the Field of the Politics of History during Lithuania’s Soviet Period”, in: Lituanus, 2014, vol. 60, nr. 2, p. 5–23

• “Manifesty w dwudziestowiecznej historiografii Litewskiej”, in: Historyka. Studia Metodologiczne, 2016, t. 46, p. 385–398.

• “Formy dialogu pamięci i historii w humanistyce litewskiej po roku 1990 (wykorzystanie metodu oral history)”, in: Acta Baltico-Slavica, 2018, nr. 42, p. 271–287.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija “Association for Slavic, East European and Eurasian Studies 49rd Annual Convention” 2017 lapkričio 12, Chicago Marriott Downtown, Chicago, JAV. Pranešimo tema: “Irena Veisaite: Life Should Be Transparent”.

• International conference “Theorizing Historical Culture”, Gruodžio 2 d., 2017. Hellenic Open University, Atėnai, Graikija. Pranešimas “Literature and Cinema as Unconventional History”.

• Pranešimas „Literature and cinema: unconventional history in postmodern Lithuanian culture“, Birželio 3 d., 2018. Stanford University.  JAV.

• Tarptautinė konferencija “(INTH) Place and Discplacement: The Spacing of History”.

  Rugpjūčio 22 d., 2018. Sodertorn University, Švedija. Pranešimas „Looking in the mirror of literature and cinema: four portraits of the (post)modern historian“.

• Uppsala-Vilnius Symposium „Friends, Neighbours and Competitors within the Soviet ‚Friendship of Nations‘. Spalio 25 d., 2019. Institute of Russian and Eurasian Studies, Uppsala, Švedija. Pranešimas „Red Knights: The Revival of the KGB Myth“.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Ieva Šimanauskaitė Lietuviai sovietinėje armijoje (1950–1990): ideologija, atmintis ir savimonė, 2021–2025.

• Arnoldas Kazimierėnas, Antikos vaizdinio (per)kūrimas sovietinėje Lietuvoje: sovietinio normatyvumo diegimas ir ribų kaita, 2020–2024.

Ekspertinė veikla

• Atviros Lietuvos Fondo Valdybos narys (2016–2018).

• Thomo Manno festivalio kuratoriumo narys (nuo 2018).

• Lietuvos kultūros institutas. Tarybos narys (2020–2023 metų kadencijai).

• Vilniaus mažasis teatras. Meno tarybos narys (nuo 2019).

• Lietuvos nacionalinio muziejaus Tarybos narys (nuo 2019).

• Tarptautinės knygų mugės organizacinio komiteto narys (2020–2022 metų kadencijai).

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• “Lithuanian Historical Studies”

Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2016.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Nuo 2015 iki 2022 m. kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ skelbtas publicistinių tekstų apie istoriko amatą, pamatinius istorijos teorijos klausimus ir istorinės kultūros aktualijas XXI amžiuje ciklas  „Istoriko teritorija“.

Svetainės adresas: https://literaturairmenas.lt

• Nuo 2018 m. LRT Klasikos radijuje vedama kassavaitinė istorijos populiarinimui skirta laida „Istoriko teritorija“.

Svetainės adresas:  https://www.lrt.lt/mediateka/audio/homo-cultus-istoriko-teritorija

• Parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ (2019 10 05 – 2020 03 01, Modernaus Meno muziejus, Vilnius) kuratorius (kartu su Vaidu Jauniškiu, Rimantu Kmita, Mantu Pelakausku, Migle Survilaite, Tomu Vaiseta, Renata Valčik). Ši paroda buvo pripažinta lankomiausia Nepriklausomybės epochoje kuruota paroda.

Svetainės adresas:  https://mo.lt/en/ivykiai/the-orgins-of-specias-1990s-dna/ 

• 2019 m. LRT televizijos laidų ciklo „Svajonių šalis“ scenarijaus bendraautorius ir laidos vedėjas.

Svetainės adresas:   https://www.lrt.lt/mediateka/video/svajoniu-salis

Apdovanojimai, įvertinimai

• Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius (Lietuva)

Institucija: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Suteikta: Už išskirtinės kokybės publicistiką, 2016.

• Vilniaus universiteto rektoriaus premija kaip geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui (Lietuva)

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: Už pedagoginius pasiekimus, 2016.

• Geriausia dokumentikos ir publicistikos žanro knyga (Lietuva)

Institucija: Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas bei televizija ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka

Suteikta: Už geriausią dokumentikos ir publicistikos žanro knygą, 2018.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• „Studijų įvadas. Istorijos laboratorija“ (Tema Didieji istorijos klausimai);
• „Atminties kultūra ir istorijos politika“ I d. (Tema Teoriniai atminties studijų pagrindai);
• „Istoriografija ir istorika“ (Tema Šiuolaikinė istoriografija: tarp mokslo ir meno);
• „Atminties kultūra ir istorijos politika“ II d. (Tema Istorijos komunikacija, praeities vartojimas ir tapatybių konstravimas, kartu su doc. dr. Tomu Vaiseta).

Istorijos magistro studijų programa:

• Kinas ir istorija.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Potašenko G., Lietuvos sentikių bažnyčia (1918–2018 m.). Tarp laisvės ir kontrolės. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, [2024 m., 952 p., spaudoje].

• Поташенко Г., Клайпедская старообрядческая община: история, люди, традиции. 1946–2018. Вильнюс: Petro ofsetas, 2021.

• Potašenko G., Paaver M.-L., Sentikių paveldas Vilniuje: Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir jos kompleksas / Iš rusų į lietuvių kalbą tekstą vertė Violeta Meiliūnaitė = Григорий Поташенко, Мари-Лиис Паавер, Наследие староверов в Вильнюсе: Свято-Покровский храм и его комплекс / Редактор русского языка Надежда Морозова. Vilnius: Petro ofsetas, 2019, 144 p.

• Grigorijus Potašenko, Mari-Liis Paaver, Иконописец в ХХ веке. Жизнь и творчество Ивана Ипатьевича Михайлова, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

• Grigorijus Potašenko, Mari-Liis Paaver, Жизнь и иконопись Ивана Ипатьевича Михайлова: исследование и альбом / Ivano Michailovo gyvenimas ir ikonų tapyba: tyrinėjimai ir albumas,Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.

• Grigorijus Potašenko, „Rusai Lietuvoje 1944 m. liepą–1953 m.: rusų migracijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atmintis“, in: Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis /Русские Литвы в XX–начале XXI вв.: история, идентичность, память (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 10), sud. Lavrinec, A. Marcinkevičius, G. Potašenko, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 73–182.

• Grigorijus Potašenko, Староверие в Литве:вторая половина XVII–начало XIX вв. Исследования, документы и материалы, Vilnius: Aidai, 2006.

• Historic and Cultural Heritage Sites of the Old Believers in Lithuania / Prepared by G. Potašenko. Washington, United States Commision for the Preservation of America‘s Heritage Abroad, 2006, 132 p.

Šaltinių publikacijos:

• Degučių metraštis Chronografas, arba Kuršo ir Lietuvos metraštis / Хронограф, сиречь Летописец Курляндско-литовский / rusišką tekstą parengė ir rodykles sudarė N. Morozova, komentarus parašė G. Potašenko, pratarmę parašė N. Morozova, G. Potašenko, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.

• Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства / Подготовлено Надеждой Морозовой и Григорием  Поташенко, Вильнюс: Вильнюсский университет, 2011.

• «Алфавит духовный» Василия Золотова: исследование и текст / Институт литовского языка; подготовлено Надеждой Морозовой и Григорием Поташенко; редактор-составитель Надежда Морозова. Вильнюс, 2014.

Straipsniai:

• Григорий Поташенко, Староверие Литвы в 1944-1953 гг.: «новый курс» советских властей, деятельность ВСС, изменение численности поморских общин, in: Acta Neophilologica, XXIV/1/2022, p. 277–291.
• Григорий Поташенко, Мари-Лиис Паавер, Мастерская Г. Е. Фролова и формирование собрания икон Резекненской Кладбищенской старообрядческой общины, in Никонов В., Паавер М.-Л., Поташенко Г., Иконописец Гавриил Ефимович Фролов. Иконописцы Фроловы и формирование иконного собрания Режицкой Кладбищенской старообрядческой общины. Резекне, 2022, c. 109–145.
• Григорий Поташенко, Мари-Лиис Паавер, Резекненский иконописный центр (1868 – конец 1890-х): мастера и их иконы, in Никонов В., Паавер М.-Л., Поташенко Г., Иконописец Гавриил Ефимович Фролов. Иконописцы Фроловы и формирование иконного собрания Режицкой Кладбищенской старообрядческой общины. Резекне, 2022, c. 75–107.
• Григорий Поташенко, Советская власть и Старообрядческая поморская церковь Литвы (1953-1966): Высший старообрядческий совет между выживанием и приспособлением, in Комплексная археография Московского университета: сборник научных статей / Под ред. Е.В. Воронцовой, Д.А. Сундуковой. Труды исторического факультета МГУ. Вып. 208. Сер. II: Исторические исследования, 139. Москва: Археодоксiя, 2022, c. 374-397.
• Григорий Поташенко, Картина И.И. Михайлова «Андрей Дионисьевич, князь Мышецкий» (1930-е гг.): символы религиозной живописи и идентичность русских староверов Польши, in Studia Religiosa Rossica: научный журнал о религии. 2021; (2), c. 94-116. https://doi.org/10.28995/2658-4158-2021-2-94-116

• Grigorijus Potašenko, Sentikių bažnyčia Lietuvoje (1918–1926): parapijų atsikūrimas ir jų pripažinimas, Bažnyčios įteisinimas ir autonomijos problemos, in Lietuvos istorijos studijos, 2020, Nr. 46, p. 43-66.

• Grigorijus Potašenko, „Tegul žydi visos gėlės“. Tolerancijos reikšmės, dilemos, lietuviški pavyzdžiai, in Literaria Copernicana. Tatarzy i Słowiańszczyzna. Torun, 2020, p. 15-27.

• Григорий Поташенко, „Польские” староверы в Клайпеде (1946–1960 гг.): религиозная жизнь поморской общины, in Libris Serviens. Studia ofiarowane Profesor Zoi Jaroszewicz-Pieresławcew w czterdziestolecia pracy zawodowej. Podredakcją Ireny Makarczyk, Anny Pytasz-Koł Olsztyn: Wydawnictwo UWM, 2020, s. 227-245.

• Григорий Поташенко, Вильнюсский старообрядческий Покровский храм как памятник культурного наследия: архитектурные особенности и городской ландшафт, Fontes Slaviae Orthodoxae 2019/3, Olsztyn Wydawnictwo UWM, s. 151–167.

• Григорий Поташенко, «Алфавит духовный» Василия Золотова как исторический труд, in Старообрядческая культура и современный мир. Посвящается Cанкт-Петербургскому благотворителю С. И. Тямушеву. Сборник научных трудов и материалов. Выпуск 8, Киев, 2018, c. 118-143.

• Григорий Поташенко, Вильнюсская школа старообрядческой иконописи: Иван Михайлов и его ученики, in Slavistica Vilnensis, 2017. 62 tomas. Вильнюс, 2017, c. 321–348.

• Григорий Поташенко, Мари-Лиис Паавер, 2017, Иконы Ивана Михайлова в вильнюсском Покровском храме: зрелый период творчества, in Emigrantologia Słowian. 3 (Torun, 2017), s. 127–138. [CEEOL bazėje: https://www.ceeol.com/search/journal-detail?id=1587

• Григорий Поташенко, Мари-Лиис Паавер, Старообрядческая иконопись в Польше: творчество И. И. Михайлова в Вильнюсе в 1929–1939 гг., in Fontes Slavia Orthodoxa II. Православная культура вчера и сегодня. Научная редакция Елены Потехиной и Александра Кравецкого. Olsztyn: Сentrum badan Europy Wschodniej uniwersytetu Warminsko-Mazurskiego w Olsztynie, 2015, с. 277–304.

• Григорий Поташенко, “Исторические взляды Василия Золотова (по материалам «Хронографа Литовского»)”, in:Staroobrzędowcy za granicą II. Religia. Język. Kultura/ Pod redakcją Doroty Paśko-Koneczniak, Magdaleny Ziółkowskiej-Mówki, Michała Gluszkowskiego i Stefana Grzybowskiego, Toruń: Pracownia Wydawnicza EIKON, 2014, p. 205–217.
• Григорий Поташенко, “Роль и значение Рижской Гребенщиковской старообрядческой общины в истории староверия”, in: Latvijas vecticībnieki: identitātes saglabāšanas vēsturiskā pieredze, sud. Ivanovs, N. Pazuhina, I. Runce, Рига: LU FSI, 2014, p. 21–53.
• Григорий Поташенко, (kartu su Nadiežda Morozova), “Старообрядческая иконопись в странах Балтии и Польше: иконописные центры и мастера”, in: Культура староверов стран Балтии и Польши: исследования и альбом, sud. Grigorijus Potašenko, et al., Vilnius: Kronta, 2010, p. 115–148.
• Григорий Поташенко, “Староверы в странах Балтии и Польше: вехи непростой истории”, in: Культура староверов стран Балтии и Польши: исследования и альбом,Grigorijus Potašenko, et al., Vilnius: Kronta, 2010, p. 15–57.
• Grigorijus Potašenko, “Russians of Lithuania (1990–2010): integration in civil society”, in: Russian Minorities in the Baltic States, 2010, vol. 2, no. 3, p. 99–109.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• G. Frolovas ir Rajos ikonų tapybos centras

Finansavimo šaltinis: Estijos tautinės kultūros centras (Nr.  5-1.8/3576-1).

Programa: Estijos kultūros ministerijos programa „Peipsi regiono tradicinė kultūra 2022–2023“ ("Peipsiveere pärimuskultuur 2022–2023").

Vykdyta: 2022– 2024.

Vykdytojas: mokslininkų grupė –  dr. Eva Naripea. Vykdytojai: dailėtyrininkė M.-L. Paaver (Talinas), dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas).

Vadovas: dr. Eva Naripea (Institute of Art History and Visual Culture/ Estonian Film Archives, Tallinn, Estonia)

Projekto tikslas: Nuosekliai tirti ikonų tapytojo G. Frolovo (1854–1930) kūrybą Rajos ikonų tapybos centre Estijoje, esmingai ją atnaujinant šaltinių ir interpretacijų požiūriu.

Projekto rezultatai: numatoma parengti ir paskelbti monografiją „G. Frolovas ir Rajos ikonų tapybos centras“.

Veikla projekte: Vykdytojas.

Nacionaliniai projektai:

• Lietuvos sentikių bažnyčia (1918–2018 m.)

Vadovas: doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Nuosekliai tirti LSB istoriją 1918 iki 2018 m., esmingai ją atnaujinant šaltinių ir kur kas daugiau metodų požiūriu, nagrinėjant svarbiausias šios bendrijos problemas ir naujus istorinius siužetus.

Projekto rezultatai: numatoma parengti ir paskelbti monografiją „Sentikių bažnyčia Lietuvoje (1918-2018 m.): tarp laisvės ir kontrolės. Tomas 1“ ir Bažnyčios istorijos šaltinių rinkinį „Sentikių bažnyčia Lietuvoje (1918-2018 m.): dokumentai ir medžiaga. Tomas 2“.

Veikla projekte: Vadovas.

• Ikonų tapytojas Ivanas Michailovas: gyvenimas ir kūryba

Vadovas: doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: nuosekliai ir išsamiai nagrinėti ikonų tapytojo I. Michailovo gyvenimą bei kūrybą.

Projekto rezultatai: monografija G. Potašenko, M.-L. Paaver, ,,Ikonų tapytojas XX a. Ivano Michailovo gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2016).

Veikla projekte: Vadovas.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija «Рижские староверы: 250 лет культурно-исторического опыта», organizuota Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto ir Latvijos sentikių bendrijos, Riga (Latvija), 2010 m. gegužės 28–29 d. Pranešimo tema: “Роль и значение Рижской Гребенщиковской старообрядческой общины в истории староверия”.

Vadovavimas doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Ina Kudrešova, Sentikių bažnyčia Lenkijoje (Vilniaus kraštas) 1920–1939 m.: tarp modernizacijos ir tradicijos, 2021–2025.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos slavistų draugija

Institucijos veiklos pobūdis, sritis:  prisideda prie Lietuvos tyrėjų dalyvavimo tarptautiniuose slavistų mokslo renginiuose, skatina slavistinius tyrimus Lietuvoje.

Veikla: Draugijos narys, nuo 2015 m ir pirmininko pavaduotojas (nuo 2023).

• Sentikių tyrimų komisija prie Tarptautinio slavistų komiteto

Veikla: Komisijos narys, nuo 2008.

• Akademinė taryba prie Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Veikla: Tarybos narys, nuo 2016.

• Lietuvos slavistų draugija

Veikla: Draugijos narys, nuo 2015 m.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Przegląd Wschodnioeuropejski

Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2021.

• Fontes Slaviae Orthodoxae

Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2017.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Potašenko G., Daniliškių sentikių bendruomenės istorija ir Šv. Trejybės cerkvė = Григорий Поташенко, История Данилишкской старообрядческой общины и Свято-Троицкий храм. Vilnius, Petro ofsetas, 2023. 88 p.

• Potašenko G., Molėtų krašto sentikiai ir jų nepaprasta istorija, in Molėtų krašto istorinės atodangos, sud Austėja Jasaitienė. Vilnius: Petro ofsetas, 2023, p. 227–235.

• Поташенко Г., Вильнюсскому иконописцу Георгию Яковлеву - 60: творческий путь и развитие старообрядческой традиции, in https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=84196179 [2020 m. gegužės 4 d.]

• Potašenko G., Savasis Orientas Vilniuje ir kitur. Šiuolaikinis lietuvių tautiškumas ir karaimai, in Kultūros barai, 2018, Nr. 12, 73-80.

• Interneto svetainė: Lietuvos sentikių kultūros paveldas

2012–2014 m. Lietuvių kalbos institutas vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslo tyrimų projektą „Lietuvos sentikių kultūros paveldas XVIII–XX a.: raštijos paminklai ir ikonų tapyba“. Viena iš šio projekto užduočių buvo suskaitmeninti Lietuvos sentikių kultūros paveldą, atrenkant, aprašant ir skelbiant duomenų bazėje 1996–2013 m. lauko tyrimo metu surinktą foto medžiagą (daugiausia cerkvių ikonostasus, interjerus ir ikonas).

1996–2005 m. Vilniaus universiteto Tarpdisciplininės sentikių tyrimo grupės ir fotografo Aloyzo Petrašiūno lauko tyrimo metu Lietuvos sentikių religinėse bendruomenėse, kaimuose bei privačiuose namuose surinktas gausus fotoarchyvas jau tapo itin aktualus ir iš dalies unikalus. Praėjo ne tik 10–16 metų, bet išnyko kai kurie sentikių kaimai, apnyko beveik visos kaimo cerkvės (didelio masto ikonų vagystės) ir neliko daugelio senbuvių.

Bazėje paskelbta apie 1500 vaizdų su aprašais. Publikuojami objektai skirstyti geografiniu ir tematiniu (bažnyčios ir jų interjerai, etnografiniai objektai, žmonės ir kt.) principu. Fotografijų aprašų laukuose nurodoma foto vaizdo kilmės vieta, objekto (-ų) charakteristika, metai. Nuotraukų autorius yra Aloyzas Petrašiūnas, jeigu nenurodyta kitaip.

Svetainės adresas: http://sentikiai.lki.lt/

Svetainės sudarytojai: dr. Grigorijus Potašenko ir dr. Nadežda Morozova.

Apdovanojimai ir įvertinimai

• Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos 30-čio medalis

Suteikta: Už  indėlį į tautinių mažumų integraciją, tapatumo puoselėjimą ir kultūros sklaidą, 2019.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Rytų ir Vidurio Europos kontekstuose (tema: Baltijos šalių rusai: istorija, tapatybė, kultūrinė atmintis; kartu su kitais dėstytojais);
• LDK kultūros profiliai (tema: LDK daugiakultūriškumas ir integracijos procesai; kartu su kitais dėstytojais);
• Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas (temos: Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas: istorija ir dabartis; Lietuvos etnokonfesinių mažumų religinė tradicija; praktinis seminaras; kartu su kitais dėstytojais).

Bendrosios universitetinės studijos:

• Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istorija ir kultūra europiniuose kontekstuose (kartu su kitais dėstytojais).