„Kad galėtum kurti ir ką nors nauja pasakyti, ko dar kiti nepasakė ar nepastebėjo, turi būti visiškai laisvas. Negali būti avelė, prisiglaudusi prie avelių būrio. Turi išdrįsti pavirsti juoda avele ir eiti savais keliais, kas daug sunkiau, negu mekenti unisonu“, – sakė Marija Gimbutienė 1993 metais jai suteikiant Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardą.
„Nuo pat vaikystės įsidėjau į galvą Vydūno „sau žmogaus“ idėją… Vėliau, studijuodama Austrijoje ir Vokietijoje, profesoriaudama Harvardo ir Kalifornijos universitetuose, „neužsikabinau ant jokių autoritetų pečių“ ir nesekiau jokiais jau sukurtais modeliais. Mano darbai kaip upė tekėjo savo vaga. Kai dabar, gyvenimo pabaigoje, žiūriu iš perspektyvos, galvoju: kokia laimė, kad likau ištikima sau“, – tąsyk apie savo vieną pagrindinių gyvenimo ir mokslinės veiklos principų kalbėjo M. Gimbutienė.
Skaityti visą tekstą www.lrt.lt