Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantai parengė Lietuvoje aptinkamų sprogmenų žemėlapį ir katalogą. I kurso archeologijos magistrantai Mantas Brazdžiūnas ir Divonis Piličiauskas vienai iš studijų užduočių pasirinko kiek neįprastą temą. Tačiau tai aktuali ir gyvybiškai svarbi problema ne tik archeologams, bet ir plačiajai visuomenei.
Remiantis Lietuvos kariuomenės duomenimis, kasmet vidutiniškai neutralizuojama daugiau nei 4000 pavojingų radinių. Tačiau 2024 m. šis skaičius išaugo iki 8683 vienetų – daugiausiai per pastaruosius dešimtmečius. Per nepriklausomybės laikotarpį bent kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti arba žuvo sprogus karo laikų sprogmenims. Nuo karo laikų likę sprogmenys randami ne tik miškuose ar laukuose, bet ir statybų metu miestuose, gyvenamuosiuose rajonuose. Tai akivaizdžiai rodo, kad karinis paveldas – ne vien muziejų vitrinos, bet ir nuolatinė grėsmė gyvybei, reikalaujanti žinių, atsakomybės ir prevencijos.
„Nors daliai mūsų galėtų atrodyti, kad Lietuvoje praūžę karai tėra senas praeities aidas, tačiau jų pavojingas palikimas tebėra gyvas – jis guli tiesiog po mūsų kojomis. XX a. per Lietuvą persirito ne vieno karo frontas. Per mūsų šalies teritoriją žygiavo skirtingos kariuomenės, vyko mūšiai, buvo statomi karinio pobūdžio objektai, o įvairiuose regionuose įkurti ir iki šiol naudojami kariniai poligonai. Šie istoriniai procesai paliko pavojingą pėdsaką – didelė dalis Lietuvos teritorijos iki šiol yra užteršta sprogmenimis“, – pasakoja D. Piličiauskas.
Su šia problema tiesiogiai susiduria ir archeologai. Daugybė Kultūros vertybių registre (KVR) esančių objektų yra teritorijose, kurios karo metu buvo strategiškai svarbios – prie fronto linijų, buvusiose karinių bazių ar gynybinių įtvirtinimų vietose.
Studentai pabrėžia, kad atliekant archeologinius tyrimus šiose vietose, sprogmenų aptikimo tikimybė smarkiai išauga. Tačiau ne visi tyrėjai geba laiku atpažinti pavojingus radinius – dėl to kyla rimta grėsmė tiek jų pačių, tiek kitų saugumui.
Atsižvelgdami į šiuos iššūkius, magistrantai parengė projektą, kuriuo siekia didinti supratimą apie karo palikimo pavojus, supažindinti su dažniausiai randamais sprogmenimis ir pateikti praktines rekomendacijas, kaip tinkamai elgtis juos aptikus.
„Mūsų projektas ne tik siekia pateikti techninę informaciją, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo bei prevencijos. Tikime, kad informuotas žmogus yra saugesnis žmogus – ypač kai kalbame apie pavojų, kuris gali slėptis po kiekvieno mūsų kojomis“, – sako M. Brazdžiūnas.
Studentų projektą sudaro trys pagrindinės dalys:
1. Žemėlapis, kuriame pateikiamas užterštumo sprogmenimis sluoksnis ir jo persidengimas su KVR saugomais objektais.
2. Dažniausiai Lietuvoje randamų sprogmenų katalogas – iliustruotas ir informatyvus leidinys, padedantis atpažinti pavojingus objektus.
3. Atmintinė apie saugų elgesį radus sprogmenį – praktinė ir glausta informacija, kaip elgtis aptikus įtartiną objektą.
Atliktą darbą galite rasti čia.