VU Istorijos fakultete mokosi ne tik politiškai, bet ir kūrybiškai aktyvūs jauni žmonės. Viena iš jų – Alina Borzenkaitė, ilgametė Istorijos fakulteto studentė, išleidusi savo debiutinę poezijos knygą „Undinės žvejoja“. Plačiau apie savo santykį su istorija ir poezija pasakoja jaunoji poetė.
Alina save linkusi pristatyti kaip istorikę ir paveldosaugininkę. Nors gimė ir kurį laiką augo sostinėje, vėliau šeima persikraustė į Pabradės kraštą – į nedidelį kaimą prie miškų masyvo. Istorijos studijas Alina pasirinko gana spontaniškai, dar dvyliktoje klasėje. Ji jau yra baigusi bakalauro Istorijos (medievistikos specializaciją) ir Paveldosaugos (dabar – Kultūros paveldo) magistro studijas, kurių metu vesdavo ekskursijas ir dalyvaudavo sakytinės istorijos rinkimo ekspedicijose.
Nuo rudens mergina pradėjo trečiosios pakopos – doktorantūros – studijas VU Istorijos fakultete, kuriose tęsia LDK malūnų istorijos tyrimus. Profesinėje srityje Alina jau kurį laiką dirba paveldosaugos srityje, ties nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimais.
Apie savo pirmosios poezijos knygos pradžią Alina pasakoja, kad viskas prasidėjo kaip daugumai rašančiųjų: „Rašiau nuo mokyklos laikų, paskui bandžiau neberašyti, bet galiausiai grįžau prie rašymo pandemijos laikais. Sukurtus tekstus išsiunčiau į „Literatūrinių slinkčių“ konkursą ir netikėtai atsidūriau tarp laimėtojų. Tuomet mane pastebėjo kiti rašytojai, pradėjo kviesti dalyvauti jaunųjų poetų skaitymuose, literatūros festivaliuose. Kai skelbtinų tekstų prisikaupė jau pakankamai, „Slinkčių“ leidyklos vadovas Juozas Žitkauskas pasiūlė pabandyti išleisti knygą. Galiausiai buvo gautas finansavimas, ir štai šiemet ją išleidome.“
„Eilėse persipina miesto, gamtos, istorijos, mitologijos, pasakų ir kasdienybės fragmentai. Yra keli tekstai, glaudžiai susiję su istorijos mokslu, kituose istorija dažniausiai egzistuoja kaip fonas arba užuominų pavidalu. Kažkaip nesąmoningai gavosi, kad savotišku knygos leitmotyvu tapo pasakos, o bent trijuose tekstuose minimos undinės. Vieno iš jų pavadinimas buvo suteiktas ir knygai – kaip labiausiai atspindintis bendrą nuotaiką“, – apie savo kūrybą pasakoja doktorantė.
Debiutinę Alinos poezijos knygą iliustravo Agnė Čirbulėnaitė, taip pat VU Istorijos fakulteto alumnė: „Su Agne kartu studijavome, rašėme baigiamuosius darbus materialinės istorijos tematika – ji apie LDK bitininkystę, aš apie LDK malūnininkystę. Paskaitų metu ji kartais piešdavo, o aš kartais rašydavau eilėraščius. Regis, kažkada pajuokavome, kad jei kada nors leisčiau knygą, Agnė ją iliustruotų. Galiausiai taip ir įvyko.“