Maloniai kviečiame į Majos Lukanc (Slovėnija) paskaitą: "Ona Celietė / Antroji Jogailos sutuoktinė".
Paskaita vyks: Penktadienį, vasario 10 d., 18.00 val.
Lenkijos institute Vilniuje, Didžioji g. 23.
Maja Lukanc 2015 m. baigė istorijos studijas Liublianos universiteto Humanistikos fakultete, tais pačiais metais už diplominį darbą Ona Celietė: biografijos apybraiža jai įteiktas Liublianos universiteto Prešereno apdovanojimas. Bendradarbiaudama su Celės krašto muziejumi, M. Lukanc parengė ir išleido knygelę apie Oną Celietę, šia tema skaitė paskaitų platesniam visuomenės ratui. Studijuodama kurį laiką dirbo Liublianos miesto muziejuje ir Liublianos pilyje, nuo 2015 m. spalio kaip jaunoji tyrėja įdarbinta Naujosios istorijos institute Liublianoje, tyrinėja Jugoslavijos ir Lenkijos santykius po Antrojo pasaulinio karo.
Ona Celietė (Ana Celjska / Anna Cylejska / *maždaug 1380/1388 – † 1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (* maždaug 1352/62 – † 1434) ir šitaip tapo pirmąja karaliene tarp Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Susiklosčius aplinkybėms, 1402 metais Ona ir Jogaila susituokė, nes, mirus pirmajai jo žmonai lenkų karalienei Jadvygai, Jogaila norėjo įsitvirtinti Lenkijos soste. Ona Celietė, kaip Kazimiero III Didžiojo, paskutinio Piastų giminės lenkų karaliaus anūkė, buvo nepaprastai tinkama partija, mat jos kilmingumas galėjo padėti Jogailai išsklaidyti bet kokias dvejones jo karališkos padėties teisėtumu. 1403 metų vasarį, praėjus metams po santuokos, Ona buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o vienintelio palikuonio, dukters Jadvygos, karališkajai porai teko palaukti dar ketverius metus. Apie Onos gyvenimą liudija vos keli šaltiniai, kurie, be svarbiausių šios asmenybės gyvenimo datų, atskleidžia ir įdomių faktų. Iš šių šaltinių galime sužinoti, kad sutuoktinis ją buvo apkaltinęs svetimavimu, o taip pat koks buvo jos karališkas valgiaraštis.
Onos Celietės gyvenimo metais netoli Tanenbergo vyko garsusis Žalgirio (lenk. Grunwald) mūšis (1410 m.), kai jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos smogė lemiamą smūgį kryžiuočiams. Apie mūšį, be kitų šaltinių, byloja ir išlikęs Jogailos laiškas, nusiųstas sutuoktinei išsyk pasibaigus kovai. Apie Onos ryšius su lietuvių žemėmis nedaug težinoma, šaltiniai teigia, kad 1413–1414 metų žiemą ji gyveno Lietuvoje ir buvo tada dar pagoniškos Žemaitijos krikštijimo liudininkė. Po kelių mėnesių apie tai Konstanco susirinkimui ji parašė laišką, kuriame smulkiai nupasakojo, kaip kryžiuočiai smurtavo Žemaitijoje. Šis laiškas yra svarbiausia Onos politinės veiklos manifestacija ir turbūt kaip tik juo karalienė užsitraukė vokiečių riterių ordino nemalonę.
DĖMESIO: PASKAITA VYKS ANGLŲ KALBĄ BE VERTIMO.
Po paskaitos kviečiame taurei sloveniško vyno.
Renginio organizatoriai:
Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie
Center za slovenščino kot drugi in tuji jezik
Pokrajinski muzej Celje
Veleposlaništvo Republike Slovenije v Varšavi
Vilniaus universitetas