Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį -
prof. dr. Werner Paravicini paskaitą Die Preußenreisen: Vom Erkenntniswert einer Randerscheinung / Žygiai į Prūsiją: apie periferinio reiškinio pažinimo vertę
Vieša paskaita vyks birželio 5 d. 17 val. VU Istorijos fakultete 211 auditorijoje.
Moderatorius: prof. dr. Rimvydas Petrauskas
Renginys vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Pranešime pristatomi daug metų besitęsusio „žygių į Prūsiją“ tyrimo rezultatai: gausus Europos kunigaikščių ir didikų dalyvavimas bevaisiuose Vokiečių ordino žygiuose, bandant užimti Lietuvą, kuri tuo metu buvo pagoniškas kraštas. Pirmiausia nagrinėjami šaltiniai ir kelionių maršrutai, vėliau – Karaliaučius kaip Europos riterių susitikimo vieta, taip pat žiauri šių karo žygių realybė. Tuomet žvilgsnis plečiasi ir nukrypsta į finansinius klausimus, į tai, kaip Vakarai pažino Rytus ir kaip buvo įamžintas dalyvavimo atminimas. Kai Lietuva, vėliau ir Žemaitija, tapo krikščionišku kraštu ir nebeliko pagonių, su kuriais reikėtų kovoti, Ordino vyrai sugalvojo naują teisėtą būdą čia pasilikti, tačiau tai nuo žlugimo Prūsijoje neišgelbėjo. Galiausiai žygių į Prūsiją studija pristatoma kaip ideali observatorija, iš kurios galima stebėti ir suprasti patį riteriškiausią istorijoje – XIV-ąjį – amžių.
Werneris Paravicini studijavo istoriją ir romanistiką Berlyne, Getingene, Freiburge, Leuvene ir Manheime. 1984-1993 m. dėstė Kylio universitete, kaip viduramžių ir naujųjų laikų istorijos bei pagalbinių istorijos mokslų profesorius. 1982 m. Manheimo universitete baigė Fritzo Trautzo vadovaujamą habilitaciją. Nuo 1993 iki 2007 m. buvo Vokietijos istorijos instituto Paryžiuje direktoriumi. 2004 m. tapo Christiano Albrechto universiteto Kylyje garbės profesoriumi. W. Paravicini yra vienas svarbiausių Burgundijos istorijos ir viduramžių diduomenės tyrinėtojų. Kaip mokslininkas jis ypač daug prisidėjo prie Prancūzijos-Vokietijos ir Europos istorijos tyrimų. Jo darbų dėka dvaras, kaip socialinė reprezentacijos ir valdymo vieta, atsidūrė viduramžių tyrimų centre. Pagrindinis jo mokslinis darbas - pasakojimas apie Europos diduomenės keliones Prūsijoje.