Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė naujoje šviesoje apmąstyti daug dalykų. Bet visų pirma jis paskatino plačiau pažvelgti į Ukrainą, suprasti jos vietą Europoje ir pasaulyje. Naujas požiūris negali gimti be Ukrainos istorijos permąstymo. Nepaisant teritorinio ir demografinio dydžio ir ganėtinai centrinės geografinės padėties, į ją pernelyg ilgai žvelgta kaip į periferiją Europos rytuose, o jos istorija ir tapatybė buvo įdomi tik nedideliam specialistų ratui.
Rugsėjo 15-17 d. Vilniaus universitete vyks visos eilės tarptautinių mokslo institucijų rengiama konferencija Permąstant Ukrainą ir Europą: Nauji iššūkiai istorikams / Rethinking Ukraine and Europe: New Challenges for Historians, kurioje dalyvaus daugiau kaip 150 mokslininkų iš įvairių valstybių, tarp jų gausus Ukrainos istorikų būrys.
Konferencijos atidarymo metu (rugsėjo 15 d., 9 val., VU Teatro salė) įžanginį pranešimą The Past in the Present: Rethinking Ukraine, Europe and the Role of the Nation-State in the Global Age skaitys žymus britų istorikas, Aberdyno universiteto profesorius, įtakingos knygos apie Lenkijos ir Lietuvos uniją autorius prof. Robertas I. Frostas.
Pranešimo aprašymas: Putino invazija į Ukrainą ir drąsus ukrainiečių tautos pasipriešinimas ginant savo apsisprendimo teisę kelia esminių klausimų apie dabartinę istorijos mokslo kryptį. Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo tėvynę, bet ir už tai, kad išsaugotų savo tautiškumą, kurį Putinas neigia. Jų kova primena mums, kad tautos ir tautinės tapatybės idėja tebėra svarbi ir sulaukia plataus atgarsio. Ši idėja atrodo savaime suprantama piliečiams tų valstybių, kurios savo ištakas mato Abiejų Tautų Respublikoje. Ilgi svetimšalių valdymo metai po 1772/1795 m. ir trauminė XX a. patirtis Rytų Europoje užtikrino, kad tikėjimas pamatine tautos reikšme yra bendras ukrainiečiams, lenkams, lietuviams ir, kaip parodė 2020-2021 m. protestai prieš Lukašenkos diktatūrą, baltarusiams. Tačiau, nepaisant didelio šiuolaikinio mokslo dėmesio tapatybės klausimams, tautos išėjo iš mados. Vietoje to tyrimuose dominuoja didžiosios pasaulio istorijos, transnacionalinės istorijos, pakraščių ir neapibrėžtumo temos. Šioje paskaitoje bus nagrinėjama ilga tautos ir politinių formų santykio Rytų Europoje istorija, kintantys tautų sąveikos kontekstai ir klausiama, ar nacionalinės valstybės amžius, kadaise laikytas politiniu modernybės tikslu, jau praeina.