Vilniaus universitetą garsina daugybė nusipelniusių mokslininkų. Vienas jų – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius. Šio žmogaus biografija išties turtinga. Beveik dešimtmetį dirbęs aplinkosaugoje, vėliau ėmė kasinėti Lietuvos valdovų rūmus. Apsigynęs daktaro disertaciją būtent apie radinius šiuose rūmuose, A. Kuncevičius pradėjo dirbti Vilniaus universitete. Dideli iššūkiai niekada nesužlugdė profesoriaus svajonės – gilintis ir domėtis mūsų valstybės istorija.
Neįgyvendinta svajonė atvėrė duris naujam pomėgiui
Archeologas prasitaria, kad išties jis turėjo didelį norą studijuoti Lietuvos istoriją, tačiau ten jis buvo nepriimtas. Tai lėmė archeologijos studijų pasirinkimą, kurios apėmė itin platų spektrą – nuo šiaurės elnių iki dabartinių kasinėjimų. Baigęs studijas ilgą laiką A.Kuncevičius dirbo paminklosaugoje, tačiau mokslo ir naujų atradimų profesoriui buvo negana. Anot mokslų daktaro, valdovų rūmai jam, dar jaunam archeologui, buvo itin gera mokykla. „Man visuomet buvo labai įdomi Lietuvos valstybės istorija, tad aš ir domėjausi dalykais, kurie susiję su LDK. Šio jausmo vedamas pradėjau domėtis valdovų rūmais ir galiausiai juos kasinėti. 1988–1990 m. šių rūmų kasinėjimai buvo itin populiarūs. Buvo inicijuojamos šimtai ekskursijų, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Valdovų rūmų dalis, kurią dabar vertiname kaip archeologinį atradimą – apatinis aukštas, atkasti rūsiai ir kokliai buvo rasti būtent tada“, – prisiminimais dalijosi A. Kuncevičius.