Pristatome tęstinio, kasmetinio, recenzuojamo deimantinės atvirosios prieigos mokslinio leidinio Archaeologia Lituana 26 tomą (2025). Leidinyje publikuojami įvairios tematikos moksliniai archeologiniai straipsniai, kuriuos rengia ne tik Vilniaus universiteto (VU) Archeologijos katedros tyrėjai, bet ir Lietuvos bei užsienio mokslininkai. Skaitytojų laukia 10 mokslinių publikacijų, nagrinėjančių plačios chronologijos nuo akmens amžiaus iki naujųjų laikų mokslines problematikas, pristatančių naujausių tyrimų rezultatus, didelį dėmesį skiriant įvairioms tarpdisciplininių tyrimų metodikoms ir jų pasiekimams.
Leidinio turinys:
-
Doc. dr. E. Šatavičius, L. Vasiliauskas, Z. Baubonis skelbia Valiūniškių ežervietės (Slabados ir Būdos gyvenviečių) pakrančių akmens amžiaus tyrimų rezultatus.
-
Akad. prof. dr. E. Jovaiša nagrinėja Klaudijo Ptolemajo II a. „Geografijoje“ baltams priskiriamus sūdinus bei kelia klausimus, ar sūdinų lokalizacija atitinka Ptolemajo nurodytą vietą ir kokie kultūriniai ryšiai sieja juos su Padunojo Antika bei kitomis aisčių gentimis.
-
· Vilniaus Kalnų parko pilių teritorijos tyrimus tęsia ir pristato D. Kontrimo straipsnis, kuriame analizuojama Vilniaus miesto įkūrimo legendos topografija ir 1390 m. sunaikintos Kreivosios pilies teritorija.
-
Dr. A. Žvirblis pristato Vilniuje, T. Kosciuškos g. 1, atliktus archeologinius tyrimus, kurių metu atkasti XIV a. pradžios mediniai pastatai, gautos jų dendrochronologinės datos, surasti ir į muziejų perduoti 2292 radiniai.
-
Lauros Banionynės ir Rūtos Karaliūtės straipsnyje pristatoma ištirta gausi zooarcheologinė ir archeobotaninė medžiaga iš T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje.
-
Dr. M. Valančius straipsnyje pateikia naujų įžvalgų apie geležies amžiaus keramikos gamybos technologijas, remdamasis makroskopiniais, petrografiniais ir cheminiais duomenimis.
-
Archeologijos magistrantas M. Bodrijė analizuoja geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemas Lietuvos archeologijoje.
-
R. Karaliūtė, dr. Ž. Buržinskas, dr. E. Ananyevskaya, prof. dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė nagrinėja agroekonomikos sistemą XIII–XIV a. ankstyvuosiuose pietryčių Lietuvos miestuose, remdamiesi Merkinės pavyzdžiu.
-
I. Olevska-Kairisa aptaria archeologinius nusikaltimus ir jų poveikį paveldo specialistams.
-
Gausus būrys užsienio kolegų pristato Egipto krokodilų mumijų, rastų Kijevo Pečiorų lauroje, tyrimų rezultatus – unikalią ir iki šiol mažai žinomą medžiagą.
2025–2027 m. žurnalo Archaeologia Lituana leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, vykdant Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programą.
Linkime malonaus skaitymo!
