Liepos 22–rugpjūčio 1 d. Vilniuje jau penktą kartą vyko Vokietijos akademinių stipendijų fondo „Studienstiftung des deutschen Volkes“ vasaros mokykla, rengiama bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetu. Jos užsiėmimai vyko Istorijos fakultete, Europos humanitariniame universitete ir „Domus Maria“ svečių namų erdvėse. Darbo grupėse, paskaitose ir diskusijose Lietuvos bei užsienio studentai nagrinėjo istorinės atminties, Europos tapatybės, Rusijos karo prieš Ukrainą ir kitus aktualius geopolitinius klausimus. Plačiau apie šių metų vasaros mokyklą pasidalino joje dalyvavę Istorijos fakulteto studentai ir Lietuvoje viešėję studentai.
2026 m. Vasaros mokykla. Olga Hase-Bergen nuotrauka.
Laikas, atmintis ir praeities poveikis dabarčiai
Vasaros mokykloje dalyvavę VU Istorijos fakulteto studentai Smiltė Urbonaitė, Urtė Žėkaitė, Kamilė Grigaliūtė ir Jokūbas Čiurlionis prisijungė prie darbo grupės „Haunted Times: Temporality, Presence, History“. Joje buvo nagrinėjamos skirtingos laiko sampratos, istorinė atmintis ir būdai, kuriais praeitis išlieka dabartyje bei veikia ateities suvokimą. Filosofinės ir istorinės temos buvo siejamos su muzika, kinu, menu, architektūra ir išvykomis po Vilnių.
Urtė teigė, kad užsiėmimai paskatino kitaip pažvelgti į istorinių įvykių ribas ir jų poveikį žmonėms: „ Istoriniai įvykiai turi tikslią datą, tačiau prisiminimai ir išgyvenimai peržengia laiko ribas – jie pasiekia mus šiandien ir gali lydėti visą gyvenimą.“, – pasakojo studentė. Pasak jos, vasaros mokykloje sudėtingas akademines teorijas buvo galima nagrinėti pasitelkiant filmus, muziką ir praktinius pavyzdžius.
Seminarų ir ekskursijų naudą išskyrė ir Jokūbas: „Seminarai padėjo sukurti žinių pagrindą, o ekskursijos leido tas žinias pritaikyti praktiškai. Ekskursijos buvo dvi per septynias dienas, tad dažnos. Man labai patiko skirtumas nuo standartinių fakulteto ekskursijų: didelis dėmesys buvo skirtas ne tik gidų programoms, tačiau ir post-ekskursinei diskusijai.“
Kamilei viena įdomiausių patirčių buvo stebėti, kaip Lietuvos istorinius ir kultūrinius objektus vertina vietinio konteksto nežinantys užsienio studentai: „Studijuodami istoriją dažniausiai esame susipažinę su aplinkybėmis, kuriomis Lietuvoje buvo priimami tam tikri sprendimai, statomi pastatai, kuriami muziejai, ekspozicijos ir kiti kultūros objektai. Todėl juos neretai vertiname ne tik pagal dabartinę jų formą, bet ir atsižvelgdami į platesnį istorinį kontekstą. Buvo įdomu stebėti, kaip tuos pačius objektus vertina žmonės, žvelgiantys į juos be išankstinių žinių ar asmeninio santykio su Lietuvos istorija. Tai paskatino susimąstyti, kokią įtaką mūsų vertinimams daro asmeninė patirtis ir istorinio konteksto išmanymas. Kartu tai priminė, kaip lengva kritikuoti galutinį rezultatą, nežinant jo atsiradimą ir formą nulėmusių aplinkybių.”
Skirtingų požiūrių ir patirčių sankirta
Ne mažiau svarbi vasaros mokyklos dalis buvo bendravimas su įvairių šalių ir studijų krypčių studentais. Smiltę dalyvauti programoje paskatino galimybė ne tik praplėsti akademines žinias, bet ir apsikeisti patirtimis su užsienio dalyviais. Pasak jos, diskusijos tęsėsi ne tik seminarų metu, bet ir laisvalaikiu, o jų temos apėmė viską – nuo skirtingų laiko sampratų iki lietuviško „Tinginio“ recepto.
„Galbūt tai buvo didžiausia vasaros mokyklos dovana - sukurta vieta ir laikas apmąstymams bei jų pasidalijimui, juo labiau seminaruose diskusijos vyksta tarp studentų ir studenčių studijuojančių įvairius dalykus, nuo medicinos, iki fotografijos. Manau, ši patirtis yra be galo vertinga, ne tik dėl naujų žinių, bet ir naujų pažinčių. Taip pat, visada smagu susipažinti su kitų valstybių kultūromis ir tradicijomis bei užsienio studentus ir studentes supažindinti tiek su Lietuva, tiek su Vilniumi. Ši ir panašios programos yra galimybė pažinti įvairiaspalvį pasaulį, kuriame mes gyvename bei, manau, prisidėti prie atviresnės ir šviesesnės ateities kūrimo visiems žmonėms“, – teigė Smiltė..
Vis dėlto skirtingos kultūrinės, akademinės ir vertybinės patirtys ne visada padėjo lengvai rasti bendrą kalbą. JokūbasJ bendravimą su dalimi užsienio studentų apibūdino kaip gana santūrų, o kai kuriose diskusijose jautėsi neišgirstas. „Nors darbai ėjosi sąlyginai sklandžiai, dažnai jaučiausi neišgirstas“, – pripažino jis. Kai kurios dalyvių politinės ir ideologinės nuostatos jam buvo sunkiai priimtinos, todėl tarptautinės diskusijos tapo ne tik galimybe išgirsti kitokią nuomonę, bet ir asmeniniu tolerancijos bei gebėjimo reaguoti į vertybinius nesutarimus išbandymu.
Kritiškai Jokūbas vertino ir dalį trumpų darbo grupėse užduočių, kurios, jo nuomone, ne visada suteikė pakankamai laiko prasmingai diskusijai. Kita vertus, jis išskyrė užsienio studentų aktyvumą seminaruose ir norą atvirai reikšti savo poziciją. Dėl to įprastas seminarų formatas buvo gyvesnis, jame netrūko diskusijų ir skirtingų interpretacijų.
Savo patirtį Jokūbasapibūdino kaip kontrastingą: puikiai parengti seminarai ir ekskursijos leido susipažinti su naujomis idėjomis, tačiau intensyvios diskusijos, nuomonių skirtumai ir bendravimo sunkumai kėlė ir nuovargį. Nepaisydamas kritinių pastabų, studentas teigė dalyvavimo nesigailintis.
„Tokios programos yra puikus būdas pažinti save, kas patinka ir nepatinka, susipažinti su įdomiomis ir Lietuvoje ne tiek pažįstamomis idėjomis. Taip pat potencialiai užmegzti draugystės ar bendradarbiavimo ryšių, suradus tinkamus žmones. Netgi iš nepasitenkinimo gali išplaukti teigiamas pamoka – kaip vertinti savo laiką. Tokios programos yra puikus būdas pažinti save, suprasti, kas patinka ir nepatinka, bei susipažinti su Lietuvoje mažiau žinomomis idėjomis“, – apibendrino Istorijos fakulteto studentas
2026 m. Vasaros mokykla. Olga Hase-Bergen nuotrauka.
Mokymasis per tarptautinius mainus
Užsienio dalyviams vasaros mokykla suteikė galimybę ne tik gilintis į akademines temas, bet ir susipažinti su įvairių šalių bei studijų krypčių studentais. Aliną, kuri yra iš Vokietijos ir šiuo metu studijuoja teisės magistrantūrą Londone, sudomino galimybė pažvelgti į istoriją iš skirtingų perspektyvų, o kartu daugiau sužinant apie Vilnių ir Lietuvą. Vienoje teisę studijuojanti Valerie taip pat norėjo pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje ir tapti tarptautinės studentų bendruomenės dalimi. Europos studijų studentas Nis ir Berlyne gyvenanti Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos istoriją ir kultūrą studijuojanti Klarissa pabrėžė norėję geriau pažinti Baltijos regioną ir pasidalyti bei išgirsti nuomonės su studentais iš Lietuvos, Ukrainos bei kitų Europos šalių.
Alina dalyvavo tarpdisciplininėje darbo grupėje „Haunted Times“. Joje buvo nagrinėjama, kaip praeities ir ateities vaizdiniai veikia dabarties suvokimą, filosofines sampratas siejant su muzikos, kino ir istorinių pastatų analize. Nis, Valerie ir Klarissa dalyvavo darbo grupėje „Transatlantic Troubles“, kurioje buvo aptariami skirtingi tarptautiniai požiūriai į Rusijos karą prieš Ukrainą. Diskusijose nagrinėtos Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų pasaulio šalių pozicijos.
Vienu vertingiausių programos aspektų dalyviai laikė tarptautinę bendruomenę. Klarissa ypač vertino galimybę tiesiogiai išgirsti Ukrainos ir Lietuvos studentų patirtis, paskatinusias kitaip pažvelgti į Vokietijoje dažnai vyraujančią, geografiškai nuo karo labiau nutolusią perspektyvą. Valerie išskyrė vakarines paskaitas, leidusias susipažinti ir su kitų darbo grupių nagrinėtomis temomis. Nis pabrėžė, kad vasaros mokyklos kokybė galiausiai priklauso nuo joje dalyvaujančių žmonių, o šioje vasaros mokykloje dalyvavę motyvuoti studentai ir patyrę dėstytojai šią programą pavertė ypač vertinga patirtimi.
Lietuva užsienio studentų akimis
Keliems dalyviams vasaros mokykla tapo ir pirmąja viešnage Lietuvoje. Alinai įspūdį paliko šalies gamta, istorinė Vilniaus architektūra ir miesto maistas, o išvyka į Trakus bei maudynės ežere tapo vienais įsimintiniausių jos patirčių. Valerie ypač sužavėjo Vilniaus ir Kauno architektūra bei svetinga vasaros mokyklos atmosfera. Nis Vilnių apibūdino kaip kompaktišką, ramų, lengvai pasiekiamą ir gerą infrastruktūrą turintį miestą, o Klarissai patiko gyvybingos kavinės ir kasdienė istorinio senamiesčio atmosfera.
Programa ir ją papildžiusios išvykos taip pat suteikė studentams galimybę daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją ir visuomenę. Nis sudomino Vilniaus katedros architektūra, istorine Lietuvos herbo reikšme ir gausia iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje gyvenusia žydų bendruomene. Valerie vertino vietos specialisto vedamą ekskursiją, tačiau pažymėjo, kad pokalbiai su Lietuvos studentais suteikė ne mažiau svarbių žinių apie šalies kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje paskatino Klarissą į Lietuvos sovietinės okupacijos patirtis žvelgti per Rytų Vokietijos istorijos panašumus, ypač KGB ir saugumo nusikaltimus.
Dalyviai teigė, kad viešnagė padėjo jiems pamatyti Lietuvą kaip savitą šalį, o ne tik kaip vieną iš trijų Baltijos valstybių. Alina Lietuvą apibūdino kaip atsparią, dinamišką, draugišką ir į ateitį orientuotą šalį. Klarissa pabrėžė Baltijos regiono įvairovę ir galimybės tiesiogiai pažinti skirtingas jo istorijas, kultūras bei kalbas svarbą. Valerie išskyrė tarptautinį ir europietišką programos pobūdį. Nisui viešnagė Lietuvoje turėjo ir asmeninę reikšmę. Jo brolis tarnauja Vokietijos ginkluotosiose pajėgose ir ateityje gali būti paskirtas į Vokietijos brigadą Lietuvoje. Vaikinas teigė, kad po savo viešnagės Lietuvoje galės nuraminti brolį, jog čia jo lauktų rami aplinka, gera gyvenimo kokybė ir gera infrastruktūra. Visi keturi dalyviai teigė rekomenduotų kitiems studentams apsilankyti Lietuvoje ir dalyvauti panašiose tarptautinėse vasaros mokyklose.