Buvo laikas, kai reikėjo griauti iš tarpukario ir sovietmečio paveldėtus stereotipus, kad dvaras lietuviams yra kažkas svetima ir tolima. Dabar diskusijai kviečia po įvykių Ukrainoje paaštrėjusi grėsmės nuojauta, informaciniai karai ir Žaliojo tilto skulptūrų istorija. Taip apie sugrįžtantį projektą POST Kryžkelė pasakojo vienas iš jos organizatorių, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius.
– Kaip gimė POST Kryžkelė? Kokios aplinkybės paskatino pradėti šį projektą prieš 10 metų?
– Tenka grįžti bent 11 metų atgalios. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija kūrėsi buvusios Kurtuvėnų dvaro sodybos teritorijoje. Iš pelenų kilo 2001 m. sudegęs dvaro svirnas, pradėta galvoti apie dvaro parko sutvarkymą, 2002 m. savo paslaptis atvėrė Kurtuvėnų bažnyčios rūsys, nustebinęs čia buvusiais dvarininkų palaidojimais. Su dvaro istorija susijusių atradimų būta daug, o dvaro sodybos atgaivinimas jau atrodė pakankamai realus.
Pradėta mąstyti – kuo užpildyti šias erdves, kokias prasmes suteikti, kokias veiklas plėtoti. Žvilgsnis krypo į dvarų istorijas ir dvaro kultūrą. Šiandien, kai greta matome puikius Burbiškio dvaro su tulpių žydėjimo švente ar Žagarės dvaro su puikia ekspozicija pavyzdžius, toks žingsnis atrodo visiškai natūralus ir suprantamas. Bet, deja, ne prieš 11 metų. Tuo metu mumyse dar karaliavo iš tarpukario ir sovietmečio paveldėti stereotipai, teigę, kad dvaras lietuviams yra kažkas svetima ir tolima. Jau vertinome dvaro istorinius statinius (jie didingi, gražūs), bet nenorėjome ir nemokėjome gerbti pačios dvaro istorijos, kultūros, dvaro žmonių, nesuvokėme jų reikšmės mūsų valstybei.
POST Kryžkelė gimė kaip idėja keisti šiuos stereotipus – parodyti, kad dvaras yra mūsų savastis ir jis nėra tolimas, kur praeitin nugrimzdęs reliktas. Šiandien tokia idėja atrodo gal kiek ir naiviai, tačiau tuo metu, sakyčiau, tai buvo gana drąsus ir novatoriškas užmojis. Jei atsižvelgtume ir į tai, kad dvaro istorijos, kultūros atskleidimui buvo pasirinkta šiuolaikinio meno kalba, tai buvo vienas pirmųjų tokio pobūdžio projektų Lietuvoje.
Visą interviu skaitykite © etaplius.lt