Kiekviename Baltarusijos kaime galima atsiskaityti banko kortele, rytinė Lietuvos siena galėjo būti toliau, o Vilniaus baroko mokykla neturi analogų. Su tokiais įspūdžiais iš antrojo projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ Baltarusijoje grįžo jos vadovas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.
Kuo buvo ypatinga ši ekspedicija? Ar viskas vyko taip, kaip planavote?
Ji buvo gerokai sunkesnė. Nemunas Baltarusijoje kitoks, todėl sunkiau viską suplanuoti. Po Baltarusiją buvau keliavęs tik populiariaisiais maršrutais „Būtovės slėpiniams“: Gardinas, Naugardukas, Nesvyžius, Miras, Lyda. Šiaip paprastai lankausi Baltarusijoje Lietuvos ambasados ar universitetų kvietimu. Tad niekada nesu buvęs ten, kur prasideda Nemunas.
Šiek tiek nustebino pati Baltarusija, nes kiekviename kaime galima atsiskaityti banko kortele. Pastebimi politiniai niuansai dėl santvarkos, bet žmonės gyvena tvarkingai. Gal politologai tai pavadintų tvarkingu diktatūriniu gyvenimu, bet pareigūnai prie mūsų beveik nesikabinėjo. Tik kai kurie nustebo, kad filmuojame su dronais, nes apskritai nebuvo jų matę, o kiti sakė, kad batiai nepatiks. Bet turėjome visus reikalingus dokumentus. Manau, kad filmavimas iš skraidančios kameros buvo didysis šios ir pernykštės ekspedicijos sėkmės garantas. Atsiradus dronams, nuotraukos iš oro balionų ar lėktuvų tapo praeitimi.
Visą tekstą skaitykite © VU naujienose