2019 m. balandį kilęs gaisras sunaikino Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame) katedros stogą ir smailę, o po penkerių metų darbų, 2024 m. gruodį, atkurta katedra vėl buvo iškilmingai atverta. Kaip nuspręsti, ką ir kaip atkurti po tokios katastrofos? Kaip viename projekte dirba architektai, amatininkai ir mokslininkai? Susitikime kviečiame pažvelgti į vieno didžiausių šių laikų paveldo projektų užkulisius.
Apie katedros atkūrimą iš pirmų lūpų papasakos prancūzų architektas Pascal Prunet, į Lietuvą atvykstantis konferencijos „Lūžio taškas“ kvietimu. Kartu su Philippe Villeneuve ir Rémi Fromont jis buvo vienas iš trijų vyriausiųjų istorinių paminklų architektų, atsakingų už Notre-Dame restauravimą. Projekto komandoje P. Prunet kuravo mūro darbus ir mokslinių tyrimų grupes. Jis palaikė ryšį su universitetais ir tyrėjais, kurie nagrinėjo katedros konstrukciją, istoriją ir po gaisro išlikusias liekanas.
P. Prunet architektūrą studijavo Ciuricho federaliniame technologijos institute (ETH), paveldo restauravimą – École de Chaillot Paryžiuje, o vyriausiuoju istorinių paminklų architektu tapo 1993 m. Jo darbų sąraše – Nanto, Limožo, Nimo ir Bezansono katedros, Paryžiaus Garnier opera, Le Corbusier vila „Savoye“, Vauban suprojektuoti XVII a. įtvirtinimai ir viduramžių pilys. Už Prancūzijos ribų jis dirbo Neapolyje, Palmyroje ir Bosroje (Sirija), Dugoje (Tunisas), Saudo Arabijoje ir Hanojuje. Nuo 2021 m. jis taip pat eina istorinių paminklų generalinio inspektoriaus pareigas keliuose Rytų Prancūzijos regionuose.
Renginį moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė. Renginys vyks anglų kalba.
Laikas: rugsėjo 23 d. (trečiadienį), 17 val.
Vieta: VU Istorijos fakultetas, 211 auditorija (Universiteto g. 7, Vilnius)
Organizuoja: VU Istorijos ir Filosofijos fakultetai