Mokslo publikacijos

Monografijos:

• Польша или Русь? Литва в составе Российской империи, М.: НЛО, 2022, 376 с.

• Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940, Marburg: Herder-Institut, 2015 (su Dangiru Mačiuliu) papildyta lietuviška versija: Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pab. – 1940 m.), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.

• Enemies for a Day: Antisemitism and Anti-Jewish Violence in Lithuanian under the Tsars, Budapest/New York: CEU Press, 2015.

• Kas laimėjo Žalgirio mūšį. Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius: Mintis, 2012, (bendraautoriai – D. Mačiulis ir R. Petrauskas).

• Lietuvos žydai. Istorinė studija, Vilnius: baltos lankos, 2012 (su V. Sirutavičiumi, J. Verbickiene).

• Pragmatic Alliance. Jewish-Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest, New York: CEU Press, 2011 (su Vladu Sirutavičiumi).

• Obratnaia uniia. Iz istorii otnoshenii mezhdu katolitsizmom i pravoslaviem v Rossiiskoj imperii 1840-1873, Vilnius: Lithuanian Institute of History, 2010 (su Michailu Dolbilovu).

• The Vanished World of Lithuanian Jews, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2004 (sudarytojas su Alvydas Nikžentaitis and Stefan Schreiner).

• Savas ar svetimas paveldas? 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuviška atminties vieta, Vilnius: Mintis, 2008.

• Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2007.

• Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys-XX a. pradžia), Vilnius: LII, 2000.

Sudaryti mokslinių straipsnių rinkiniai bei kiti leidiniai: 

• Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX-XX a.), Vilnius: LII leidykla, 2001 (su Vladu Sirutavičiumi).

• The Vanished World of Lithuanian Jews, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2004 (with Alvydas Nikžentaitis and Stefan Schreiner).

• Žydų klausimas Lietuvoje XIX a. viduryje, Vilnius: LII leidykla, 2004 (su Vladu Sirutavičiumi).  

• Raidžių draudimo metai, Vilnius: LII leidykla, 2004 Rec:  Knygotyra, 2005, t. 45, p. 240-243 (Vytautas Berenis); Archivum Lithuanicum, 2006, t. 8, p. 343–352 (Roma Bončkutė).   

• Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2005 (su Vladu Sirutavičiumi) Rec: Kultūros barai, 2005, nr. 8/9, p. 105–108 (Hektoras Vitkus);  Lietuvos istorijos metraštis. 2005 / 1, Vilnius, 2006, p. 186–193 (Linas Venclauskas).  

• Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, (su Vladu Sirutavičiumi), Vilnius: LII leidykla, 2006.   

• Obratnaia uniia. Iz istorii otnoshenii mezhdu katolitsizmom i pravoslaviem v Rossiiskoj imperii 1840-1873, Vilnius: Lithuanian Institute of History (su Michailu Dolbilovu).

• Pragmatic Alliance. Jewish-Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest, New York: CEU Press, 2011 (su Vladu Sirutavičiumi).

• Lietuvos žydai. Istorinė studija, Vilnius: Baltos lankos, 2012 (su V. Sirutavičiumi ir J. Verbickiene).

• Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje, Vilnius: Baltijos kopija, 2015.

• 1863–1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis, 1863–1864 m. sukilimas: Istorija ir atmintis, Vilnius: LII leidykla, 2016 (su Zita Medišauskiene).

• Zita Medišauskienė, Darius Staliūnas, Die litauischen Gebiete unter der Herrschaft Russlands (19. Jahrhundert), Das Baltikum. Geschichte einer europӓischen Region. B.2: Vom Beginn der Frühen Neuzeit bis zur Gründung der modernen Staaten / Hrsg. von Karsten Brüggemann, Detlef Henning und Ralph Tuchtenhagen. Stuttgart: Anton Hiersemann KG Verlag, 2021, s. 561-620.

Šaltinių publikacijos:

• The Lithuanian-Jewish Political Dialogue in Petrograd in 1917, Sirutavičius and D. Staliūnas (eds.), A Pragmatic Alliance: Jewish--Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest/New York: CEU Press, 2011, pp. 231-243.

• 1886 m. Zacharijaus Liackio traktatas apie lietuvių kalbą, Archivum Lithuanicum 19 , 2017, p. 331–352

Straipsniai:

• Aukštosios mokyklos įkūrimo Vilniuje projektas ir jo likimas 1900–1904 m., Lituanistica, 1995, nr. 2, p. 18–38 .   

• ‘The Pole’ in the Policy of the Russian Government: Semantics and Praxis in the Mid-Nineteenth Century, Lithuanian Historical Studies, vol. 5, 2000, ISBN 9986-780-35-7, p. 45-67.  

• Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose), Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 125-137.     

• Bažnytinės unijos projektas (1865–1866), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 20 (2002), 127-140.   

• Granitsy v pogranich'e: belorusy i etnolingvisticheskaia politika Rossiiskoi imperii na zapadnykh okrainakh v period Velikikh Reform, Ab Imperio, 2003 No. 1, c. 262-292.     

• Kokia kalba mokyti baltarusius katalikus tikybos? (viena XIX a. vidurio Rusijos valdžios problema), Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 23, 2003, p. 157-169.    

• Nationality Statistics and Russian Politics in the Mid-Nineteenth Century, Lithuanian Historical Studies, vol. 8, 2003 (Vilnius, 2005), p. 95-121.     

• Changes in the Political Situation and the „“Jewish Question” in the Lithuanian Gubernias of the Russian Empire (1855-April 1863), The Vanished World of Lithuanian Jews, edited by A. Nikžentaitis, S. Schreiner, D. Staliūnas, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2004, p. 21-43.

• Проблема административно-территориальных границ в «национальной политике» имперской власти: Ковенская губерния в середине XIX века, in: Российская империя: стратегии стабилизации и опыты обновления, Воронеж, 2004, с. 147-166.

• Did the Government Seek to Russify Lithuanians and Poles in the Northwest Region after the Uprising of 1863-64?, Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History 5/2 (Spring 2004), p. 273-289.

• Mozhet li katolik byt ruskim? O vvedenii russkogo yazyka v katolicheskoe bogosluzhenie v 60-kh godakh 19 v., in: Rossiiskaia imperia v zarubezhnoi istoriografii. Raboty poslednikh let: Antologiia [The Russian Empire in Foreign Historiography. Anthology of Recent Works, edited by Paul Werth, P. Kabytov and Aleksei Miller, Moscow] Novoe izdatelstvo, 2005, p. 570–588.   

• Rol imperskoi vlasti v protsesse massovogo obrashcheniia katolikov v pravoslavie v 60-e gody 19 stoletiia, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 26, 2005, p. 307–347.

• „Obratnaia uniia“: proekt prisoedineniia katolikov k pravoslavnoi tserkvi v Rossiiskoi imperini (1865–1866 gg.), Slavianovedenie, 2005, № 5, p. 3–34 (su Michailu Dolbilovu).  

• Identifikatsiia, iazyk i alfavit litovtsev v rossiiskoi natsional'noi politike 1860-kh godov, Ab Imperio, 2005 no. 2, p. 225–254.

• An Awkward City: Vilnius as a Regional centre in Russian nationality policy (ca 1860–1914), Russia and Eastern Europe: applied “imperiology”, ed. by A. Nowak, Warszawa: Instytut Historii PAN, 2006, p. 222-243.     

• In Which Language Should the Jews Pray? Linguistic Russification on Russia's Northwestern Frontier, 1863-1870, in: Central and East European Jews at the Crossroads of Tradition and Modernity, edited by J. Šiaučiūnaite-Verbickienė, Larisa Lempertienė, Vilnius, 2006, p. 33–78.  

• Russländische „Kollaborationsangebote” an nationale Gruppen nach dem Januaraufstand von 1863 im so gennanten Nordwestgebiet, „Kollaboration” in Nordosteuropa. Erscheinungsformen und Deutungen im 20. Jahrhundert, herausgegeben von Joachim Tauber, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006, S. 88–100.    

• Termino „rusinimas” prasmės istorija (XIX a. 7-asis dešimtmetis), Lituanistica, 2006 nr. 3 (67), p. 24-37.     

• Between Russification and Divide and Rule: Russian Nationality Policy in the Western borderlands in the mid-19th Century, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 2007, H. 3, S. 358–373.     

• Assimilation or Acculturation?  Russian Imperial Policy Toward Lithuanians in the 1860s, Central and Eastern European Review, vol. 2, 2008, p. 1–20.  

• „Kto powinien uczyć „Innowierców“? Problem naucycieli i szkół elementarnych w imperialnej polityce Rosji w połowie XIX wieku“, Biuletyn Historii Pogranicza, nr. 8, 2007, p. 23-39.     

• National Census in the Service of the Russian Empire. The Western Borderlands in the mid-ninettenth century. 1830-1870, in: Defining Self. Essays on emergent identities in Russia. Seventeenth to nineteenth Centuries, edited by Michael Branch, Helsinki: Finnish Literature Society, p. 435-448.  

• La politica russa delle nazionalita e i Lituani, in Confini della modernita. Lituani, non - lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo, ed. by A. Griffante, Studi Mitteleuropei, vol. 4., Gorizia: lcm, 2010, p. 29–42.     

• Die Russifizierung der Grundschulbildung in Litauen und Belarus nach 1863, Bildungskonzepte und Bildungsinitiativen in Nordosteuropa (19. Jahrhundert), herausgegeben von Anja Wilhelmi, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2011, S. 160-170.   

• Territorialising Ethnicity in the Russian Empire?  The Case of the Augustav/Suvalki Gubernia, Ab Imperio, 2011 no. 3, p. 145-166.

• Czy władza carska miała zamiar zrusyfikować Polaków w Litwie i Białorusi?, Wokół Wielkiego Księsta Litewskiego i jego tradycji, sud. Bernadetta Manyś, Michał Zwierzykowski, Poznań: Instytut Historii UAM, 2016, ISBN 978-83-65663-14-6, s. 261-271.

• Affirmative Action in the Western Borderlands of the Late Russian Empire?, Slavic Review 77/4 (2018): 978-997.

• Bita grundwaldzka jako element pamięci historycznej Litwinów w XIX wieku, Tożsamość – pamięć historyczna – idee. Przemiany narodowościowe i społeczne na Litwie i Białorusi w XIX i na początku XX wieku, pod redakcją Doroty Michaliuk, Warszawa: DiG, 2016, s. 9-23.

• Der litauische Spielfilm „Tadas Blinda. Der Anfang“ und 1863 als Erinnerungsort in Litauen, Forschungen zur baltischen Geschichte, B. 12, 2017, S. 251–265.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• 2017-2019 m. Japonijos mokslo skatinimo organizacijos (Japan Society for Promotion of Science) finansuojamo projekto “Nauji nacionalizmai ir valdymo sistemos transformacija vėlyvojoje imperinėje Rusijoje: vakarinių pakraščių atvejis” (vadovė Yoko Aoshima) užsienio partneris.

• 2013-2015 m. Horizon 2020 projekto „Courage” vadovas Baltijos šalims.

• „Pogromai. Kolektyvinė prievarta prieš žydus lenkų žemėse XIX-XX a. ir jos įtaka lenkų-žydų santykiams: Istorija, atmintis, tapatybė. Vadovaujanti institucija Varšuvos universiteto Istorijos institutas, partneriai – UCL (Department of Hebrew and Jewish Studies) bei Tel-Avivo univesitetas. Finansuotojas: Narodowy Program Rozwoju Humanistyki (12H 12 0140 81) – dalyvis.

• Šaltinių leidybos projekto „Kasdienybė vokiečių okupuotuose kraštuose II pasaulinio karo metais“ vadovas Lietuvoje (Projekto koordinatoriai – Wupertalio universitetas ir Herderio institutas (abu Vokietija)). Projekto vadovas Lietuvoje. 2012- (Finansuotojas – Leibnizo asociacija).

Nacionaliniai projektai:

Lietuvos mokslo tarybos finansuoti projektai:

• VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-005 „Mentaliniai žemėlapiai ir nacionalinė erdvėkūra: Lietuvos atvejis“ [2013-2015] – vadovas.

• VAT-48/2012 „Vilnius – Lietuvos sostinė: politinės idėjos istorija (XIX a. pabaiga - XX a. I pusė)“ [2012-2014] – vadovas.

• MIP-12007 ,,Nemirtini pogromai carinėje Lietuvoje“ [2012-2013] – vadovas.

Kviestiniai pranešimai

• 2019 Europos universitetas Sankt Peterburge (Rusija)
• 2019 Aukštoji ekonomikos mokykla Maskvoje (Rusija)
• 2018 Majamio Universitetas Ohajuje (JAV)
• 2018 Mičigano universitetas (JAV)
• 2018 Tokijo tarptautinių studijų universitetas (Japonija)
• 2017 Aukštoji ekonomikos mokykla Sankt Peterburge (Rusija)
• 2016 Arizona State University (JAV)
• 2016 Stanford University (JAV)
• 2014 Iljinojaus universitetas Čikagoje (JAV)
• 2014 Tel Avivo universitetas (Izraelis)
• 2014 Katalikiškas universitetas Lvove (Ukraina)
• 2013 Londono universitetinis koledžas
• 2012 Aukštoji ekonomikos mokykla (Maskva, Rusija)
• 2012 Mainz‘o universitetas (Vokietija)
• 2012 Sankt Peterburgo universitetas (Rusija)
• 2011 Universität Heidelberg (Vokietija)
• 2011 Ludwig-Maximilians-Universität München (Vokietija)
• 2011 Bazelio universitetas (Šveicarija)
• 2011 Justus-Liebig Universität Gießen (Vokietija)
• 2010 Columbia University (JAV)
• 2010 YIVO (JAV) 2010 Jewish Theological Seminary (JAV)
• 2009 Leibniz Universität Hannover (Vokietija)
• 2008 Arizona State University (JAV)
• 2008 Hebrajų universitetas Jeruzalėje (Izraelis)
• 2008 Stanford University (JAV)
• 2008 University of California, Berkeley (JAV)

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas disertacijoms

• Julijana Leganovič rengia disertaciją Kauno žydai Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.): tarp integracijos, akultūracijos ir segregacijos.
• Mantas Šikšnianas rengia disertaciją Kasdienybė vokiečių okupuotoje Lietuvoje 1941–1945 m.
• Arūnas Astramskas, Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 metais, 2018.
• Dovilė Troskovaitė, Karaimų savivokos virsmas: modernios tapatybės susiformavimas, 2014.
• Aelita Ambrulevičiūtė, Mažmeninė prekyba Vilniaus, Kauno, Gardino gubernijose 1861–1914 metais. (Tinklas, plėtra, modernėjimas), 2010.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotėms

• Olga Mastianica, Tautinės identifikacijos modeliai Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje pagal laikraštį „Litwa“, 2012–2014.
• Justinas Dementavičius, Modernios lietuviškos politinės minties transformacijos: problemos, tekstai ir kontekstai, 2013–2015.

Dalyvavimas disertacijų gynime

• 2008 m. Hektoro Vitkaus „Holokausto atminties raida Lietuvoje“ disertacijos gynimo komiteto narys (Klaipėdos universitetas).
• 2009 m. Algimanto Katiliaus daktaro disertacijos „Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų (Augustavo) vyskupijoje (XIX a.–XX a. pradžioje)“ gynimo komiteto narys (Lietuvos istorijos institutas).
• 2011 m. Olgos Mastianicos daktaro disertacijos „Moters švietimo reikšmės Lietuvos visuomenėje XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje” gynimo komiteto pirmininkas (Lietuvos istorijos institutas).
• 2011 m. Matteo Piccin daktaro disertacijos „Etnokonfesinė carinės valdžios politika Lenkijos karalystėje. Chelmo klausimas kaip rusų tautokūros pavyzdys (1831–1912)“ išorinis ekspertas (Venecijos „Ca’Foscari“ universitetas).
• 2011 m. Vasilijaus Safronovo disertacijos „Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo tyrimas“ komiteto narys (Klaipėdos universitetas).
• 2011 Kristine Ante disertacijos „Krikščioniškos parapijos Kuršo gubernijoje XIX a. II pusėje: konfesionalizacijos aspektas“ išorinis recenzentas (Latvijos universitetas, Ryga).
• 2015 m. Elenos Keidošiūtės daktaro disertacijos „Katalikiškos misijos ir žydų konversijos Lietuvoje: Reiškinių transformacijos XIX a. – XX a. pirmoje pusėje“ gynimo komiteto narys (Vilniaus universitetas).
• 2016 m. Gražinos Sviderskytės daktaro disertacijos „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno byla: istorinis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita“ gynimo komiteto narys (Vilniaus universitetas).
• 2016 m. Anastasijos Felcher daktaro disertacijos „Anapus traumos: naujos žydų kultūrinio paveldo postsovietiniuose miestuose išsaugojimo, tvarkymo ir muziejinės reprezentacijos perpsektyvos“ gynimo komiteto narys (IMT School for Advanced Studies Lucca, Italija).
• 2017 m. Juozapo Paškausko daktaro disertacijos „Laisvalaikio kultūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“ gynimo tarybos pirmininkas.
• 2019 m. Akvilės Naudžiūnienės daktaro disertacijos „Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve 1918–2018 m.“ gynimo tarybos pirmininkas.

Ekspertinė veikla

• Nacionalinio Lietuvos istorikų komiteto narys.

• Lietuvos-Rusijos istorikų komisijos narys.

• Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro mokslinės tarybos pirmininkas (2009–2010).

• Herderio Instituto Mokslo tarybos narys (2013–2016).

• Europos Humanitarinio universiteto Valdančiosios tarybos narys (2015–2016)

• Tarptautinio mokslo institucijų tinklo NISE Mokslo tarybos narys (nuo 2016).

• Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje Mokslo tarybos narys (nuo 2017).

• Lenkijos Mokslo fondo ekspertas.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Ab Imperio (nuo 2012)

• Central & Eastern European Review (2007–2014)

• Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte

• Prace Historyczne

• Studia z Dziejów Rosji i Europy Środkowo-Wschodniej

• Lithuanian Historical Studies

• Lietuvos istorijos metraštis

• Lietuvos istorijos studijos

• Archivum Lithuanicum

• Pamięć i Sprawiedliwość

• Judaic-Slavic Journal

Apdovanojimai, įvertinimai

• Lietuvos mokslo premija (Lietuva), 2016 m.

Suteikta: už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“ (2002-2015).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos ir Istorijos bakalauro studijų programa:

• Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (kartu su prof. dr. J. Verbickiene, asist. dr. D. Troskovaite).

Istorijos magistro studijų programa:

• Phenomena of East European Jewish History: Poland and Lithuania (kartu su prof. dr. J. Verbickiene, doc. J. Zimmerman, prof. dr. J. Karlip, prof. dr. I. Vaišvilaite, doc. dr. T. Vaiseta, asist. dr. D. Troskovaite).

Mokslo publikacijos

Straipsniai:

• Kurila, L., Piličiauskienė G., Simčenka E., Miliauskienė Ž., Ežerinskis Ž, Šapolaitė J., Garbaras A., 2023, New Human Bone Radiocarbon Dates from the Roman Period–Migration Period Lithuanian Cemeteries, in: Radiocarbon (First View). DOI: https://doi.org/10.1017/RDC.2022.92.

• Kurila, L., 2022, Mirusiųjų deginimo papročio plitimas Rytų Lietuvoje: Naujas chronologinis modelis, paremtas radiokarboninio datavimo duomenimis, in: Lietuvos archeologija, t. 48, p. 155–184.

• Piličiauskienė, G., Kurila, L., Ežerinskis, Ž., Šapolaitė, J., Garbaras, A., Zagurskytė, A., Micelicaitė, V., 2022, Horses in Lithuania in the Late Roman – Medieval Period (3rd–14th C AD) Burial Sites: Updates on Size, Age and Dating, in: Animals, vol. 12 (12), 1549. DOI: https://doi.org/10.3390/ani12121549.

• Piličiauskienė, G., Kurila, L., Simčenka, E., Lidén, K., Kooijman, E., Kielman-Schmitt, M., Piličiauskas, G., 2022, The Origin of Late Roman Period–Post-Migration Period Lithuanian Horses, in: Heritage, vol. 5, Iss. 1, p. 332–352. DOI: https://doi.org/10.3390/heritage5010018.

• Kurila, L., Piličiauskienė, G., Ežerinskis, Ž., Šapolaitė, J., Garbaras, A., 2021, Vestiges of the Huns? The Radiocarbon-based Chronology of the Trilobate Arrowheads from Plinkaigalis Cemetery, Central Lithuania, in: Acta Archaeologica, Vol. 92, Iss. 1, p. 52–72. DOI: https://doi.org/10.1163/16000390-12340003.

• Šapolaitė, J., Ežerinskis, Ž., Butkus, L., Garbarienė, I., Garbaras, A., Kurila, L., Bučinskas, L., Pabedinskas, A., Remeikis, V., 2021, Development of an online sulfur trapping system for graphitization of cremated bones with automated graphitization system AGE-3, in: Nuclear Instruments and Methods in Physics Research, B, vol. 505, p. 17–23. DOI: https://doi.org/10.1016/j.nimb.2021.08.006.

• Kurila, L., 2020, Large barrows in East Lithuania – A mystery yet to reveal, in: Archaeologia Baltica, vol. 27, p. 66–83. DOI: https://doi.org/10.15181/ab.v27i0.2178.

• Kurila, L., 2019, Laidojimas pilkapiuose krikščioniškojoje Lietuvoje, in: Lietuvos archeologija, t. 45, p. 219–264.

• Kurila, L., 2018, Signaliniai laužai Lietuvos piliakalniuose? Teorinis aspektas, in: Lietuvos archeologija, t. 44, p. 71–115.

• Kurila, L., 2017, Connected or isolated? The spaces of the living and the dead in Iron Age East Lithuania, in: Lietuvos archeologija, t. 43, p. 115–142.

• Banytė-Rowell, R., Kurila, L., Simniškytė-Strimaitienė, A., 2016, Wartość naukowa „Inwentarza archeologicznego gubernji kowieńskiej” Michała Brensztejna / Die wissenschaftliche Qualität des „Archäologischen Inventars des Gouvernements Kowno” von Michał Brensztejn / Mykolo Brenšteino „Archeologinio Kauno gubernijos inventoriaus“ mokslinė išliekamoji vertė, in: Bitner-Wróblewska, A., Banytė-Rowell, R., red. Inwentarz archeologiczny guberni kowieńskiej Michała Eustachego Brensztejna / Archäologisches Inventar des Gouvernements Kowno von Michał Eustachy Brensztejn / Archeologinis Kauno gubernijos inventorius, parengtas Mykolo Eustachijaus Brenšteino (=Aestorum Hereditas, Vol. III), cz. 2. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne, p. 174–295.

• Kurila, L., 2016, East Lithuanian Barrows – Burial in the Cradle of Lithuanian Tribes, in: Zabiela, G., Baubonis, Z., Marcinkevičiūtė, E., eds. A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania. Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, p. 192–207.

• Banytė-Rowell, R., Kurila, L., Simniškytė, A., 2015, Discoveries and Inspiration from Michał Brensztejn‘s ‚Archaeological Inventory of the Kovno Gubernia‘, in: Archaeologia Baltica, vol. 21–22, p. 110–120. DOI: https://doi.org/10.15181/ab.v1i0.1139.

• Kurila, L., 2015, Cremation as limitation? A paleodemographic inquiry into the accuracy of macroscopic analysis of cremated human remains based on an East Lithuanian sample, in: Papers on Anthropology, vol. XXIV, no. 2, p. 67–85. DOI: https://doi.org/10.12697/poa.2015.24.2.06.

• Kurila, L., 2015, Social Classes in the Iron Age East Lithuania: An Attempt of Identification in the Mortuary Record, in: Haak, A., Lang, V., Lavento, M., eds. Today I am not the One I was Yesterday: Archaeology, Identity, and Change. Papers from the Fourth Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE), Archaeology and Identity, held at the University of Helsinki, Finland, October 8th–10th, 2009, and the Fifth Theoretical Seminar, Archaeology Today: Things to be Changed, held at the University of Tartu, October 27th–29th, 2011 (=Interarchaeologia, 4). Tartu – Helsinki – Riga – Vilnius, p. 45–63.

• Kurila, L., 2015, The Accuracy of the Osteological Sexing of Cremated Human Remains: A Test Based on Grave Goods from East Lithuanian Barrows, in: Collegium Antropologicum, vol. 39, no. 4, p. 821–828.

• Kurila, L., 2015, Žmonių kaulų iš Rytų Lietuvos pilkapių AMS ¹⁴C datavimas: rezultatai, perspektyvos, in: Lietuvos archeologija, t. 41, p. 45–80.

• Kurila, L., 2014, Apgyvendinimo tankumas geležies amžiaus Lietuvoje: Žeimenos baseino mikroregionas, in: Lietuvos archeologija, T. 40, p. 181–204.

• Kurila, L., 2013, Degintinių žmonių kaulų makroskopinė analizė: metodologija, galimybės ir praktinė patirtis pasaulyje bei Lietuvoje, in: Merkevičius, A., sud. Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilniaus universiteto leidykla, p. 65–93.

• Kurila, L., 2013, Some Remarks on the Orientation of the Dead: Examples from Two East Lithuanian Barrow Cemeteries. Estonian Journal of Archaeology, Vol. 17, Iss. 1, p. 38–56. DOI: https://doi.org/3176/arch.2013.1.03.

• Balakauskas, L., Kurila, L., 2012. Aplinka ir žmogus holocene Baliulių–Perūno mikroregione (Švenčionių r.): tarpdisciplininis tyrimas, in: Lietuvos archeologija, t. 38, p. 121–140.

• Kurila, L., 2011, Vladimiro Kaširskio kasinėjimai Vajuonio ir Žeimenio tarpežerio pilkapynuose 1906 ir 1907 m., in: Luchtanas, A., Tamulynas, L., sud. Lietuvos archeologijos šaltiniai Sankt Peterburge, Vilniaus universitetas, p. 101–174.

• Kurila, L., Kurilienė, A., 2011, Tyrinėjimai Dovainonyse, in: Lietuvos archeologija, t. 37, p. 87–152.

• Kurila, L., Vaitkevičius, V., 2011, Mirusiųjų deginimo papročio refleksijos: padavimas apie Migonių piliakalnį, in: Tautosakos darbai, t. XLI, p. 107–134.

• Kurila, L., 2010, Osteologinis kremuoto individo lyties nustatymas: Patikimumo įvertinimas, paremtas Rytų Lietuvos pilkapių degintinių kapų duomenimis, in: Lietuvos archeologija, t. 36, p. 197–210.

• Kurila, L., Baubonis, Z., Kliaugaitė, V., 2010, Ažušilės pilkapynas, in: Lietuvos archeologija, t. 36, p. 221–270.

• Kurila, L., 2009, Senieji Rytų Lietuvos pilkapių plėšikai, in: Lietuvos archeologija, t. 34, p. 43–58.

• Kurila, L., 2009, Symbolic horse burials in the Iron Age of East Lithuania, in: Archaeologia Baltica, vol. 11, p. 242–253.

• Kurila, L., 2009, Socialinis statusas ir lytis: Geležies amžiaus Rytų Lietuvos socialinės organizacijos analizė, in: Lietuvos archeologija, t. 35, p. 153–192.

• Kurila, L., Kliaugaitė, V., 2008, Peršaukščio–Kasčiukų pilkapynas, in: Lietuvos archeologija, t. 33, p. 9–40.

• Kurila, L., 2007, Geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija, in: Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai: Istorija, t. 66, p. 3–11.

• Kurila, L., 2007, Graves of the unburied: Symbolic Iron Age warrior burials in East Lithuania, in: Archaeologia Baltica, vol. 8, p. 292–301.

• Kurila, L., 2007, Vaiko statusas Rytų Lietuvoje geležies amžiuje, in: Archaeologia Lituana, t. 8, p. 97–116.

• Kurila, L., Baubonis, Z., Kliaugaitė, V., 2007, Vigodkos (Dūkšto, Saksoniškių) II pilkapynas, in: Lietuvos archeologija, t. 32, p. 145–170.

• Kurila, L., Kliaugaitė, V., 2007, Baliulių pilkapiai (Švenčionių r.), in: Lietuvos archeologija, t. 30, p. 121–180.

• Kurila, L., 2005, Rytinė lietuvių genties riba IX–XII a. (1. archeologijos duomenys), in: Lietuvos archeologija, t. 27, p. 59–84.

• Kurila, L., 2005, Rytinė lietuvių genties riba XI–XIV a. (2. rašytinių šaltinių duomenys), in: Lietuvos archeologija, t. 28, p. 121–132.

• Kurila, L., 2003, Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nykimo klausimu, in: Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai: Istorija, t. LVIII, p. 25–38.

• Kurila, L., 2002, L. Kondratovičiaus-Sirokomlės tyrinėjimai Anciulių pilkapyne 1856 m., in: Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai: Istorija, t. LIV, p. 40–46.

• Kurila, L., 2002, Socialinių santykių atspindžiai Rytų Lietuvos pilkapių degintinių kapų medžiagoje, in: Archaeologia Lituana, t. 3, p. 122–136.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Knygos „Mykolo Brenšteino archeologinių senienų inventoriaus studija: senieji šaltiniai ir naujos perspektyvos“ parengimas

Veikla projekte: Tyrėjas.

Nacionaliniai projektai:

• Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Lūžių momentai geležies amžiaus Rytų Lietuvoje

Veikla projekte: Vadovas, tyrėjas.

• Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis (ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS)

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Archeologinių lituanistikos išteklių sąvado sudarymas ir skaitmeninimas (ARCHEOLITAS)

Veikla projekte: Tyrėjas.

Ekspertinė veikla

• Mokslinė archeologijos komisija

Institucija: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Pobūdis, sritis: Svarsto archeologinių tyrimų projektus, ataskaitas, pažymas, teikia išvadas dėl žalos ir nuostolių archeologinio paveldo objektams nustatymo, archeologinių tyrimų atitikimo archeologijos paveldo tvarkybos reglamento nuostatų reikalavimams, archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybės, archeologinio paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos darbų projektų archeologinio paveldo objektuose, galiojančių teisės aktų tobulinimo ar rengiamų teisės aktų projektų ir kitais klausimais.

Eksperto veikla: Komisijos narys, nuo 2012.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• „Lietuvos archeologija“, vyriausiasis redaktorius, 2011–2018; redakcinės kolegijos narys, nuo 2018.

• „Archaeologia Baltica“, redakcinės kolegijos narys, nuo 2019.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Geležies amžiaus (I tūkstantmečio) archeologija.

Archeologijos magistro studijų programa:

• Geležies amžiaus archeologijos problemos: tiriamasis seminaras.

Mokslo publikacijos

Straipsniai:

• Jurkevičius A., LDK teismų santvarkos apraiškos rašytiniuose teisės dokumentuose (1387–1529 m.), in: Jaunųjų mokslininkų darbai, 2014, nr. 1 (41), p. 66–71.

• Юркявичюс А., Книжная культура в Смоленске в XIV–XV веках, in: Берковские чтения. Книжная культура в контексте международных контактов: Материалы III Международной научной конференции (Минск, 26–27 мая 2015 г.), составители: Л. А. Авгуль, Д. Н. Бакун, Минск; Москва, 2015, с. 627–632.

• Юркявичюс А., Выписки конца XVI в. из книг Оршанского замка, находящиеся в отделе Рукописей Библиотеки им. Врублевских Литовской академии наук, in: Матэрыялы XII Міжнародных кнігазнаўчых чытанняў «Кніжная культура Беларусі: погляд праз стагоддзі», Мінск, 7-8 красавіка 2016 г., складальнiкi Т. А. Сапега, А. А. Суша, Мінск, 2016, с. 18–22.

• Jurkevičius A., The Nomination Procedure of the Officials of the City of Polotsk in 1498–1563, in: Zapiski historyczne. Poświęcone historii Pomorza i krajów bałtyckich, 2017, t. LXXXII – rok 2017, z. 4, s. 7–29.

• Jurkevičius A., Vitebsko vietos valdžios pareigybių skyrimo tvarka XV a. aštuntame – XVI a. septintame dešimtmetyje, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2016/2, 2017, p. 51–96.

• Юркявичус А., Порядок назначения должностных лиц города Полоцка во времена Франциска Скорины, in: Франциск Скорина – личность, деятельность, наследие, современные образы. Материалы Международного научного семинара (Полоцк, 24 мая 2017), составители: Л. А. Авгуль, Д. Н. Бакун, Минск; Москва, 2017, с. 140–144.

• Jurkevičius A., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniški regionai – tarp Rytų ir Vidurio Rytų Europos, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2021/1, 2021, p. 29–57.

• Юркявичюс А., Рукописный памятник XVI века – Жировичское Евангелие, in: Берковские чтения. Книжная культура в контексте международных контактов, 2021. Материалы VI Международной научной конференции, Гродно, 26-27 мая 2021, составители: Л. А. Авгуль, Н. В. Вдовина, Минск; Москва, 2021, с. 685–691.

• Jurkevičius A., Smolensko žemės bažnytiniai pareigūnai 1395–1514 m., in: Lietuvos istorijos metraštis, 2022/1, 2022, p. 5–33.

• Jurkevičius A., Smolensko žemės bažnytinių pareigūnų karjeros ypatybės 1395–1514 m., in: Lietuvos istorijos metraštis,2022/2, 2022, p. 5–20.

Apdovanojimai, įvertinimai

• 2014 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos apdovanojimas už geriausią magistro baigiamąjį darbą humanitarinių mokslų srityje.

Mokslo publikacijos

Monografijos:

• Vilma Bukaitė, Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009, 174 p.; antras papildytas leidimas: 2015, 212 p.

• Vilma Bukaitė, Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, 632 p.

• Vilma Bukaitė, Kęstutis Kilinskas, Leonas Nekrašas, Vilniaus sargas: Burmistras Konstantinas Stašys, Vilnius: Mažoji leidykla, 2023, 248 p.

Šaltinių publikacijos:

• Jurgis Šaulys, Mano dienynas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2022, 863 p.

• Petras Klimas, Lietuva, jog gyventojai ir sienos, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 80 p.

• Vilma Bukaitė, „Dantė dar nenumirė ir gali tęsti savo darbą neangažuodamas fantazijos“ – Petro Klimo laiškai iš sovietinių lagerių. Lituanistica, 2011, t. 57, nr. 1(83), p. 42–53.

Straipsniai:

• Vilma Bukaitė, “Between Tending and Avoiding to Cooperate: the Dynamics of Lithuanian Political Relations with Finland, 1919–1921”, in: 100 Years of Diplomatic Relations between Lithuania and Finland / Studia Historice Septentrionalia, Rovaniemi, 2022, vol. 86, p. 47–74

• Vilma Bukaitė, „Lietuvos ir Latvijos sienų derybos: profesorius Simpsonas skuba į pagalbą“, in: Palanga grįžta Lietuvai: mokslinės konferencijos medžiaga, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2021, p. 151–185.

• Vilma Bukaitė, „Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime“, in: Parlamento studijos, 2018, nr. 25, p. 11–26

• Vilma Bukaitė, „Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo“, in: Parlamento studijos, 2018, nr. 24, p. 98–122

• Vilma Bukaitė, „Lietuvos ir Belgijos ekonominiai santykiai 1923–1940 m.“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, nr. 40, p. 53–73

• Vilma Bukaitė, „Pamirštos Paul Hymans derybos: Vilniaus krašto klausimas Briuselyje ir Ženevoje“, in: Lituanistica, vol. 64, no. 1 p. 14–27

• Vilma Bukaitė, „Oskaras Milašius kaip Lietuvos diplomatas“, in: Historia Universalis in Lithuania, 2017, nr. 3, p. 100–114

• Vilma Bukaitė, „Prantsusmaa sojalise missiooni (1919–1920) suhtumine Leedu riiklusse = The attitude of the French Military Mission (1919–1920) to the statehood of Lithuania“, in: Estonian Yearbook of Military History = Eesti sõjaaloo aastaraamat, 2016, nr. 6, p. 43–67

• Vilma Bukaitė, „Prancūzijos vyriausybės požiūris į Klaipėdos problemą 1930–1935 m.“, in: Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, p. 125–159

• Vilma Bukaitė, „Lietuvos ir Lenkijos konflikto paaštrėjimas 1927 m.: Józef Piłsudski kaip tautininkų autoritarinės santvarkos įtvirtinimo įrankis“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, nr. 30, p. 117–128

• Vilma Bukaitė, „Valstybingumo laikotarpio elito atstovų padėtis sovietų Lietuvoje: Petro Klimo atvejis“, in: Genocidas ir rezistencija, 2011, nr. 2 (30), p. 121–136

• Vilma Bukaitė, „Veikti nedera ignoruoti: Prancūzijos reakcija į 1938–1939 m. Lietuvai įteiktus ultimatumus“, in: Lituanistica, 2011, t. 57, nr. 2 (84), p. 115–128

• Vilma Bukaitė, „Lietuvos politinių ir diplomatinių santykių su Prancūzija užmezgimas (1918–1920): nepasitikėjimo mainai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2011, nr. 27, p. 61–80.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir jų valstybingumo problema 1918–1920 m.

Vadovas: 2021–2022 m. prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas), 2023–2024 m. dr. Kęstutis Kilinskas.

Projekto tikslas: tiriama keturių didžiųjų valstybių – Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir tos sankirtos nulemta politinė bei karinė kova, šios kovos poveikis baltiečių valstybingumo kūrybai 1918–1920 m. Lyginamuoju aspektu nagrinėjamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių gimties tarptautinės aplinkybės, vertinama, kaip Versalio sistemos kūrėjų ir jos priešininkų grumtis paveikė tas aplinkybes, kiek su jomis buvo susijusios Antantės šalių karinės ir diplomatinės misijos. Analizuojama Baltijos valstybių tarptautinio pripažinimo istorija, jos pradžia Vakaruose ir tų valstybių taikos derybos bei taikos sutartys su Sovietais, tiriamas Vilniaus klausimo sprendimas jų taikos derybose su Lietuva ir Lenkija.
Projekto rezultatai: Autorių kolektyvo mokslinė monografija.

Veikla projekte: Tyrėja (2021–2024).

Kviestiniai pranešimai

• Suomijos Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kolokviumas „War and Society in the Baltic Region, I half of the XX century“, Helsinkyje, Helsinkio universiteto Mokslų ir raštijos rūmuose, 2022 11 04, pranešimo tema: „The Efforts of the Baltic States to obtain the support of France for defense against the Germans and Soviets in 1918–1919“.

• Oulu ir Vilniaus universitetų organizuota konferencija „Suomen ja Liettuan diplomaattisuhteet 100 vuotta” (“Suomijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams 100 metų”, Gelsinkis, Aalto universitetas, 2021 10 12, pranešimo tema: “Gaining a Confidence of the Distant Neighbour: Efforts of the Lithuanian Government to Receive the Diplomatic Recognition of Finland“.

• Tarptautinė mokslinė konferencija “National Formations in the Great War: from an Imperial Mobilization Policy to Armies of Independent Nation States”, Estijos karo muziejus ir Estijos nacionalinė gynybos kolegija, Talinas, Tartu, 2017 04 25–26, pranešimo tema: “Changing Our Army: Political Self-Identification in Diaries and Letters of Lithuanian Authors in 1915–1919”.

• Tarptautinėje mokslinė konferencija “Europe after the First World War: Birth of National Armies on the Ruins of Empires”, Estijos karo muziejus, Talinas, 2015 04 21–22, pranešimo tema: „The attitude of the French Military Mission (1919–1920) to the statehood of Lithuania“.

• Baltijos valstybių studijų dienos tarptautinė mokslinė konferencija « Indépendance perdue et retrouvée: La France et les indépendances Baltes 1921–1991», Prancūzijos diplomatinių archyvų centras, La Courneuve, 2011 11 23, pranešimo tema: « Lituanie – France, 1918–1940: Les défis politiques, les tentatives de rapprochement et la recherche des ponts communs ».

Taikomieji tyrimai

Istorijos tyrimų sklaidos projektai:

• Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato Jurgio Šaulio dienoraščio išleidimas

Vykdytojas: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Projekto tikslas: parengti spaudai ir išleisti Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomų 1903–1945 m. Jurgio Šaulio dienoraščių mokslinę publikaciją.
Projekto rezultatas: išleista mokslinė šaltinio publikacija, Jurgis Šaulys „Mano dienynas“.

Veikla projekte: Vadovė ir pagrindinė vykdytoja.

• Kilnojamoji paroda „Vasario 16-osios šventė 1919–1940 m.: susitelkimas ateičiai“

Vykdytojas: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Projekto tikslas: parengti kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventės raidą Lietuvoje 1919–1940 m.
Projekto rezultatas: kilnojamoji paroda, eksponuojama Lietuvoje ir išeivijoje.

Veikla projekte: Vadovė ir pagrindinė vykdytoja.

• Monografija Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas

Vykdytojas: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Projekto tikslas: parengti spaudai ir išleisti V. Bukaitės monografiją „Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas“.
Projekto rezultatas: išleista monografija.

Veikla projekte: Vadovė ir pagrindinė vykdytoja.

Užsakomieji tyrimai:

• Vilniaus miesto burmistro Konstantino Stašio biografijos tyrimas

Veikla projekte: Tyrėja.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita; Drėmaitė Marija; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė. Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
• Ambrulevičiūtė, Aelita; Voronič, Tatyana; Žiemelis, Darius. Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, „Niekad nemislijau, kad prastas artojas tokią štuką padarytų (XIX a.)“, in: Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės, Kaišiadirys: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Printėja, 2018, p. 59–80.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.

Šaltinių publikacijos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė, Prabilę namai: Mėsinių gatvės eskizai XIX–XX a. (iki 1940) = Houses that Talk. The Passages of Mėįsinių Street in the 19th–20th Centure (up to 1940),Vilnius: Aukso žuvys, 2023, 304 p.
• Ambrulevičiūtė, Aelita; Konstantanavičiūtė Gintė; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė, Prabilę namai: Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940) = Houses that Talk. EverydayLife in Žydų Street in the 19th–20th Centure (up to 1940), Vilnius: Aukso žuvys, 2018, 280 p.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai = Houses that Talk. Sketches of Vokiečių Street in the Nineteenth Century. Vilnius: Aukso žuvys, 2015 (in Lithuanian and English), 272 p.

Straipsniai:

Periodiniuose ir tęstiniuose mokslo leidiniuose, esančiuose tarptautinėse duomenų bazėse

Užsienio:

• Norkus, Zenonas; Ambrulevičiūtė, Aelita, Claming a Great Ancient Imperial Past as an Identity Element of Small Modern Nation. The Case of Lithuania, in: National Stereotyping, Identity Politics, European Crises, 2020.
• Zenonas Norkus, Aelita Ambrulevičiūtė, Jurgita Markevičiūtė, Real Wages of Lithuanian Construction Workers from 1913 to 1939 (Measured in Subsistence and Welfare Ratios) in a Cross-National Comparison, in: Lithuanian Historical Studies, 2019, vol. 23 / Issue 1 (Dec 2019), p. 25–57.
• Norkus, Zenonas; Ambrulevičiūtė, Aelita; Vaidas Morkevičius, Relevance of American Diasporas for the Post-Soviet Economic Recoveryand Growth of Their Homelandsarmenia and Lithuania in Comparison, in: Revue D’études Comparatives Est-Ouest, 2019, Vol. 50 / Nº 1, p. 207–237.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Changes in the Vilnius, Kaunas and Grodno Provinces Peasants’ Approach To Consumption in the Second Half of the 19th ─ Early 20th Centuries, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice / The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, Vol. 5, Issue 2 (2013): pp. 91–118, ISSN 2067-1725.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Economic Relations between Jewish Traders and Christian Farmers in the Nineteenth-Century Lithuanian Provinces, in: Polin, 2012, nr. 25, p. 71–91.

Lietuvos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita; Polkaitė-Petkevičienė, Giedrė, Vilniaus plėtra ir gyvenamosios infrastuktūros raida 1875–1939 metais, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2023 (priimtas spaudai).
• Ambrulevičiūtė, Aelita; Žiemelis, Darius, Modernusis miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas, in: Istorija, 2018, t. 109 (publikuojamas).
• Žiemelis, Darius; Ambrulevičiūtė, Aelita, Modernaus miesto plėtra: socioekologinės koncepcijos ir jų recepcija analizuojant 1870–1914 metų Vilniaus miesto struktūrą, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 41, p. 103–128.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus sociotopografija: pramonės zonų sklaida 1870–1914 metais, in: Lituanistica, 2018, t. 64, nr. 3(113), p. 179–199.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje, in: Lituanistica, 2015, t. 61. nr. 4 (102), p. 239–253.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus pirkliai 1800–1824 metais, in: Teisė, 2014, nr. 92, p. 34–47.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vartotojų visuomenės užuomazgos Lietuvoje (XIX a. antra pusė–XX a. pradžia), in: Sociologija. Mintis ir veiksmas 2013/2(33), p. 134–158.

Straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose

Užsienio:

• Ambrulevičiūtė, Aelita, Vilniaus mieto erdvės sanitarinė būklė XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje (Санитарное состояние городского пространства Вильно в конце XIX – начале ХХ в.), in: Grodnae et orbi: гарадскія супольнасці і гарадское асяроддзе ХІV–ХХ стст. : Матэрыялы міжнар. навук. канф. (Гародня, 4–5 лістапада 2017 г.) / пад рэд. А. Радзюка і В. Галубовіча. — Мінск : А. М. Янушкевіч, 2018, c. 215–228.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Городское общество и проблема чистоты (вторая половина XIX в.), in: Гарадзенскі соцыум. Горад і яго жыхары: партрэт на фоне эпохі. Х – ХХ стст.: зборнік навуковых артыкулаў. Пад рэд . А. Ф. Смаленчука. Мінск: 2016, с. 130–144.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Нелегальные коммерческие практики виленского купечества в 1824–1863 гг., in: Гаpадзенскi соцыум: гiсторыя i памяць XV–XVI стст., Гродна, 2015, c. 181–195.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Социальная характеристика чая, или превращение чая из предмета роскоши в повседневный товар, in: Гаpадзенскi соцыум: гiсторыя i памяць XV–XVI стст., Гродна, 2014, c. 166–175.

Lietuvos:

• Ambrulevičiūtė, Aelita, Maisto produktų parduotuvės Vilniuje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskatės 65-mečio sukakčiai, Vilnius, 2015, p. 377–390.
• Ambrulevičiūtė, Aelita, Отражение благотворительной деятельности купечества в духовных завещаниях в XIX веке, in: Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI-XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Интитуте истории Литвы 8–9 октября 2014 г. Vilnius, 2015, c. 328–342.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940metais

Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė.

Projekto tikslas – atlikti modernėjančio Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros lyginamąją analizę dviem skirtingais laikotarpiais (1870–1914 ir 1920–1940 m.), nustatant ar / kaip ilgalaikėje perspektyvoje keitėsi Vilniaus sociotopografija miesto plėtros ir modernėjimo kontekste.

Projekto objektas – gyvenamosios infrastruktūros pokyčiai Vilniaus plėtos laikotarpiu. Įgyvendinant projekto tikslą, sprendžiami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti modernios gyvenamosios infrastruktūros ir būsto formų formavimąsi 1870–1914 m. (pirmuoju miesto plėtros ir modernėjimo etapu) ir 1920–1940 m. (antruoju miesto plėtros ir modernėjimo etapu); 2) išnagrinėti (lyginamosios analizės metodu) kokybinius ir kiekybinius gyvenamosios infrastruktūros ir būsto formų pokyčius miesto erdvėje sociotopografinės struktūros modernėjimo kontekste 1870–1940 m.; 3) remiantis 1940 m. duomenimis apibendrinti gyvenamosios infrastruktūros pokyčius, nustatyti gyventojų socialinių grupių koncentraciją (priklausomą ir nuo būsto kokybės) tam tikrose miesto vietose ir struktūruoti miesto erdvę.

Tyrimo rezultatus planuojama paskelbti studijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Vilniaus gyvenamosios infrastuktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais.

• Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 Europos miestų modernizacijos kontekstuose

Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė.

Projekto tikslas – atlikti Vilniaus, Kauno, Gardino modernios miestų ekologijos ir sanitarinės-higieninės sistemos atsiradimo priežasčių ir jos funkcionavimo 1870–1914 m. simetrinę analizę, ją praplečiant ir papildant asimetrišku Vakarų Europos miestų modernios ekologinės ir sanitarinės-higieninės sistemos palyginimu. Tam pasitelkiama Lietuvos ir užsienio istoriografijos, šaltinių analizė, taip pat ir miesto sociologijos komparatyvistikoje vystomos miesto modernizacijos kelių teorijos.

Tyrimo objektas – Vilniaus, Kauno, Gardino (Lietuvos gubernijų centrų) ekologijos ir sanitarinės infrastruktūros modernizavimas. Projekto vykdymo metu buvo numatyta: 1) remiantis miesto sociologijos komparatyvistikos teorijomis eksplikuoti miesto modernizacijos „scenarijų“ įvairovę, kuri leistų tipologizuoti miestų modernizacijos tipus (periferinį ir pažangų); Nustatyta, kad Vilnius, Kaunas ir Gardinas; 2) eksplikuoti socialines, ekonomines aplinkybes, lėmusias XIX a. pirmojoje pusėje pažangiuose Vakarų Europos miestuose įvykusį perėjimą iš tradicinės į modernią miestų ekologijos ir sanitarinę-higieninę sistemą; 3) analizuoti sanitarines-higienines gyvenimo sąlygas bei visuomeninės sveikatos priežiūros institucijų tinklą ir jų reorganizavimo vidines ir išorines priežastis 1870–1914 m. Rusijos imperijos miestuose; 4) remiantis simetrine analize lyginti Vilniaus, Kauno, Gardino higienines-sanitarines būkles, miestų administracijos priemones, taikytas kovai su miestų (buitiniu ir pramoniniu) užterštumu, sanitarinių tarnybų ir miestų atliekų valymo tinklo formavimą XIX a. paskutiniajame trečdalyje–XX a. pradžioje, nurodyti panašumus bei skirtumus; 5) remiantis asimetrine analize lyginti Vilniaus, Kauno, Gardino ir pažangiausių Europos miestų (Londono) miestų sanitarinės infrastuktūros modernėjimas. sanitarines gyvenimo sąlygas, sanitarinės sistemos diegimo ir paplitimo ypatumus, valymo komunikacijų tinklo sukūrimo aplinkybes, sveikatos priežiūros ir sanitarinės sistemos pokyčius 1870–1914 m. laikotarpiu.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

• Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: teisinė situacija, veikla, socialinė tapatybė

Vadovas: Aelita Ambrulevičiūtė.

Projekto tikslas – pradėti nuoseklų Vilniaus pirklių (ekonominio elito) tyrimą, kuris atsakytų į klausimą, kaip pirkliai reagavo į įstatyminės sistemos kaitą, kaip ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, pokyčiai veikė pirklių tapatybę, jų vietos ir paskirties įsivaizdavimą modernėjančioje visuomenėje XIX amžiuje. Šiuo projektu siekiama padėti pagrindą tolimesnėms Lietuvos socialinės ir ekonominės istorijos tyrimams, itin svarbiems Lietuvos visuomenės modernizacijos procesams pažinti, kurie, projekto autorės manymu, leidžia analizuoti Vilniaus pirklius, kaip labiausiai aktyvią Lietuvos gubernijų verslo žmonių grupę, jų veiklos specifiką ir raidos ypatumus, socioekonominę padėtį modernėjančios ekonomikos sąlygomis, veiklos pokyčius, kuriems įtakos turėjo politiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai.

Tyrimų objektas: Vilniaus pirkliai – labiausiai aktyvi Lietuvos gubernijų verslo žmonių grupė, jų socioekonominė ir sociokultūrinė veikla, įvaizdis visuomenėje. Sprendžiami šie uždaviniai: 1) iširti Rusijos imperijos įstatymus, kurie reguliavo pirklių ekonominę veiklą, pirklių ekonominės veiklos sferas ir galimybes XIX amžiuje; 2) ištirti ir į mokslinę apyvartą įvesti naujus XIX a. Lietuvos istorijos šaltinius, susiję su nagrinėjamos temos problemomis; 3) nagrinėti Vilniaus pirklių socialines galimybes, jų labdaringa veiklą, buitį, gyvenimo sąlygas; 5) nustatyti pirkliams skirtų įstatymų raidą, pirklių reakciją į ekonominės veikos įstatyminius pokyčius ir jų įtaką sluoksnio formavimuisi; 6) ištirti pirklių ekonominės veiklos kryptis ir galimybes; 7) išnagrinėti Vilniaus pirklių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, jų vietos ir paskirties įsivaizdavimą modernėjančioje visuomenėje.

Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.

Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Tyrimai

2016 ir 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir partneriais iš Baltarusijos surengė kompleksines ekspedicijas į Radvilų giminės kriptą Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Vyko istoriniai, antropologiniai, paveldosauginiai ir kitokie tyrimai. Svetainė skirta šiems tyrimams pristatyti. Greta aptariamas pats laidojimo kriptų reiškinys, jų tyrimų ypatumai ir istorija, išsaugojimo ir eksponavimo tendencijos (Lietuvos pavyzdžiu). Čia apibendrinamos istorijos ir kitų disciplinų žinios, pateikiami nauji atradimai ir hipotezės, publikuojami tyrimų dokumentai ir ataskaitos, aktualinamos srities problemos, pristatomos gerosios praktikos.

Svetainė gali būti įdomi mokslininkams (antropologams, archeologams, istorikams, menotyrininkams ir kt.), paveldo specialistams, kaip metodinė priemonė studentams ir apskritai praeitimi bei mokslo atradimais besidominčiai visuomenei.
Lietuvių ir anglų kalbomis.

Prieiga: www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt 

Savilaida. Pogrindinė spauda (XX a. antra pusė) internete

Lietuvoje sovietinės okupacijos metu plitusi savilaida (pogrindžio spauda) liudijo Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai, išreiškė ir platino laisvą, necenzūruotą visuomenės nuomonę. Lietuvoje šis reiškinys iš Vidurio ir Rytų Europos šalių išsiskyrė dideliu intensyvumu bei ilgaamžiškumu.

Svetainėje remiantis moksliniais principais skelbiama periodinė savilaida, leista Lietuvoje sovietmečiu. Siekiama surinkti ir paskelbti visus XX .a 8–9 deš. ėjusius pogrindinius leidinius (jų fotokopijas ir tekstus). Bazėje pateikiami 10 pavadinimų leidiniai, 101 numeris, tai sudaro 5844 įvairaus formato teksto lapus. Sukurta patogi paieškos sistema, leidžianti ieškoti visoje duomenų bazėje, konkrečiame leidinyje ar pagal kitas parinktis. Taip pat pateikiamas istorinis leidinių apibūdinimas.

Lietuvių ir anglų kalbomis.

Prieiga: www.savilaida.lt 

Lietuvos ir aplinkinių kraštų piliakalnių žemėlapis

Skaitmeniniame žemėlapyje (parengta GIS duomenų bazės PROLIGIS pagrindu) kartografuoti Lietuvos ir kaimyninių šalių (Latvijos, Kaliningrado srities (Rusijos Federacija), vakarų Baltarusijos ir šiaurės Lenkijos) teritorijose esantys vėlyvieji piliakalniai. Kartografuotas 1861 piliakalnis.

Prieiga: www.piliakalniukrastas.if.vu.lt/zemelapis

MOSAIC: Recovering Surviving Census Records to Reconstruct Population, Economic, and Cultural History

Tarptautinio projekto Mosaic tikslas – rikti, sinchronizuoti ir skleisti istorinius Europos ir kitų pasaulio regiono gyventojų surašymo mikroduomenis. Siekiama sukurti išsamų ir detalų šaltinį istorikams, demografams, ekonomistams ir kitiems tyrėjams istoriniam gyventojų tyrinėjimui. Duomenis Mosaic teikia jo tarptautiniai partneriai Europoje ir už jos ribų. Projektas inicijuotas Makso Planko demografinių tyrimų instituto.

Į šią duomenų bazę integruota 2013–2015 m. fakultete vykdyto projekto Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žydų surašymo pavyzdžiu (vadovė Jurgita Verbickienė) medžiaga. Projektas apėmė trijų (1765, 1775, 1784) XVIII a.LDK atliktų žydų surašymų istorinį, demografinį ir bendruomenės socialinės struktūros tyrimą.

Anglų kalba.

Prieiga: https://censusmosaic.demog.berkeley.edu

GIS duomenų bazė PROLIGIS

Tai Lietuvos archeologinių objektų geoinformacinių (GIS) duomenų sluoksnis, parengtas su ESRI ArcGIS Desktop programine įranga. GIS duomenys pateikiami apie tirs archeologinių vietų tipus – piliakalnius, pilkapynus ir kapinynus. Sukaupta informacija apie 5000 objektus, nurodoma jų erdvinė informacija (koordinatės), tipas, datavimas. Bazėje vartotojas gali reguliuoti GIS sluoksnių informaciją. Bazė susieta su Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registru.

Bazė skirta archeologams – mokslininkams, praktikams, studentams.

Prieiga: www.archaeolandscape.if.vu.lt/node/2

Archeologinių tyrimų ataskaitų sąvadas

Bendras Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos archeologijos draugijos projektas, pradėtas 2006 m.

Archeologinių tyrimų ataskaitos – archeologijos mokslui svarbus šaltinis. Bazėje skaitmeniniu pavidalu kaupiamos įvairiose institucijose (Kultūros paveldo centre, Vytauto Didžiojo karo, Šiaulių „Aušros“, Trakų istorijos, Alytaus kraštotyros, Šilalės muziejuose) saugomos ataskaitos. Bazė nuolat papildoma naujomis archeologinių tyrimų ataskaitomis (parengiamomis po naujų tyrimų ataskaitomis arba atrandamomis seniau vykdytų tyrimų ataskaitomis). Šiuo metu yra patalpintos 4534 tyrimų ataskaitos.

Bazė yra pasiekiama per Lietuvos archeologijos draugijos internetinę svetainę. Moksleiviai, studentai ir Lietuvos archeologijos draugijos nariai baze gali naudotis nemokamai, kitiems vartotojams taikomas metinis mokestis.

Prieiga: http://lad.lt/biblioteka-2/ataskaitos

Lietuvos istorinių knygų recenzijos

VU Istorijos fakulteto 4 kurso studento Danieliaus Mažeikos iniciatyva sukurta svetainė, kurios pagrindinis tikslas padėti skaitytojui – tiek profesionalui, tiek besidominčiam istorija - greitai ir vienoje vietoje rasti istorinių knygų recenzijas.