VU Istorijos fakulteto studentams kasmet skiriamos dvi fakulteto alumnų – Vytenio Povilo Andriukaičio ir prof. Mečislovo Jučo – vardinės stipendijos. Šiemet už mokslinius pasiekimus jos atiteko dviem Istorijos bakalauro IV kurso studentams – Kristupui Linui Bernotui ir Michail Adomui Kofman. Apie tai, kaip prasidėjo jų kelias į istoriją, kokie pasiekimai atnešė stipendijas ir kokie planai laukia toliau – pasakoja patys laureatai.
Visapusiška LDK moterų padėties analizė
Iš pajūrio, Klaipėdos, kilusiam Kristupui Linui Bernotui buvo skirta medievisto prof. Mečislovo Jučo vardinė stipendija. Paklaustas apie savo kelią į istorijos studijas, studentas pasakoja, kad nors jį kartais apimdavo dvejonės, istorija domino visada. Kad nori studijuoti istoriją, Kristupas žinojo jau progimnazijoje, tačiau galutinai apsisprendė paskutinėse mokyklos klasėse. Vaikinas save apibūdina kaip tikslų ir konkretų, todėl pirmuoju pasirinkimu tapo istorijos bakalauro studijų programa. Studijos sekasi gerai, o fakultete Kristupui ypač patinka šiltas, bendravimą skatinantis santykis su dėstytojais.
„Pagrindinis mano mokslinis interesas – šeimos teisė ir šeimyniniai santykiai, jų dinamika XV–XVI a. LDK. Taip pat moterų, ypač našlių, padėtis. Ši tema atrodo gana siaura, tačiau ją galima išnaudoti kaip raktą siekiant suprasti sociopolitinius, socioekonominius ir sociokultūrinius pokyčius, vykusius tuometinėje LDK visuomenėje. Visi tie pokyčiai imanentiškai užsifiksavo teisės paminkluose. Pasitaręs su savo moksline vadove dr. Jolanta Karpavičiene, nusprendžiau bakalauriniame darbe susitelkti į beveik visai Lietuvos istoriografijoje nenagrinėtą Antrojo Lietuvos Statuto analizę. Per ją bandysiu apčiuopti moterų padėties transformacijas, vykusias fenomenaliai intensyvios LDK teisėkūros epochoje (XVI a.)“, – savo tyrimu ir bakalauro darbo planais dalijasi studentas.
Kristupą domina archeografija ir šaltinių publikavimas. Jis taip pat užsiima Lietuvos Metrikos transkribavimu. Stipendiją Kristupas labai norėjo gauti, tačiau nesitikėjo, kad pavyks. Jaunasis istorikas kukliai sako nemanantis, jog daro ką nors ypatingo, ir mano, kad yra labiau LDK istorijos tyrimams nusipelniusių studentų, tačiau žinia apie skirtą stipendiją jį labai nudžiugino.
Kristupas Linas Bernotas. Fot. Ugnius Bagdonavičius
Nuo totalitarinių režimų poveikio visuomenei iki istorijos sampratos
Michail Adomas Kofman – ketvirto kurso Istorijos bakalauro studentas ir skautas iš Panevėžio – tapo Istorijos fakulteto alumno Vytenio Povilo Andriukaičio vardinės stipendijos laureatu. Istorija Adomą sudomino dar šeštoje klasėje, kai pamokas vedė charizmatiškas ir įdomiai dėstantis mokytojas: „Įkvėptas mokytojo, kurdamas savo ateities planus svarsčiau apie pedagogo profesiją, nes mačiau jos reikšmę, įtaką, sudėtingumą, bet kartu ir nuolatinį dinamiškumą. Pati istorija jau tada atrodė tarsi vienas iš pamatinių žinių šaltinių.“ , – prisimena studentas.
Dvyliktoje klasėje Adomą buvo ištikusi savotiška „profesinė krizė“, kai jis suabejojo savo pasirinkimu tapti istorijos mokytoju ir pradėjo svarstyti architektūros studijų galimybę. Vis dėlto, atradęs savus argumentus, į stojimų sistemą įrašė keturis istorijos krypties dalykus, o pirmuoju pasirinkimu tapo VU Istorijos fakulteto bakalauro studijos. Šis sprendimas Adomo nenuvylė. Jau pirmaisiais metais studijos smarkiai praplėtė jo požiūrį į istoriją, kurią anksčiau, remdamasis mokykline patirtimi, suprasdavo gana primityviai – kaip faktų ir pavardžių rinkinį ar chronologinę juostą. Dabar istorija jam atsivėrė kaip gilesnis būdas pažinti pasaulį, žmogų ir įvairių reiškinių prigimtį.
„Studijose bene vertingiausia, mano kukliu manymu, dalis yra ugdomas gebėjimas suprasti tekstus, įvairius šaltinius, įvykius, reiškinius ir žmogų kaip viso to dalyvį bei objektą. Kitaip tariant, istorijos studijos moko (kritiškai) mąstyti, kelti klausimus, o ne „kalti“ datas iš „vikipedinių“ portalų“, – dalijasi Adomas.
Jo akademiniai interesai apima platų temų spektrą – nuo totalitarinių režimų poveikio visuomenei iki istorijos filosofijos. 2024 m. rugpjūčio 5–15 d. jis dalyvavo vasaros akademijoje, kurią organizavo German Akademic Scholarship Foundation „Studienstiftung“. Pasirinktas modulis „Post-Holokausto kraštovaizdis: erdvės ir atminties transformacija sovietinėje Lietuvoje“ papildė jo interesų lauką atminties ir užmaršties aspektais. Šalia totalitarinių režimų istorijos Adomą domina idėjų istorija, istorijos filosofija ir tai, kaip besivystantis istorijos kaip mokslo bei praeities suvokimas daro įtaką žmogaus santykiui su morale ir gyvenimu.
Kursiniame darbe Adomas analizavo F. Nietzsche’s ir J. Patočkos istorijos sampratas, moderniojo pasaulio bei istorijos santykį ir tai, kaip pati istorija tampa ne tik mokslu, bet ir instrumentu. Nors, pasak jo, šiame darbe dar yra ką tobulinti, bakalauro tyrimui studentas pasirinko kitą kryptį – orientuotis į archyvinius šaltinius. Bakalauro darbe jis planuoja tirti sionistinį judėjimą tarpukario Lietuvoje veikusiose organizacijose, priskirtose žydų skautams.
Žinia apie stipendiją Adomą ne tik pradžiugino, bet ir nustebino. Jis nesidomėjo, kiek kandidatų pretendavo, tačiau žino apie daugelio kitų studentų nuopelnus ir aktyvumą. Gavus stipendiją, studentas svarsto ją panaudoti jidiš kalbos kursams, kurie padėtų geriau suprasti tarpukario šaltinius, bei su studijomis susijusioms išvykoms.
Michail Adomas Kofman. Fot. Ugnius Bagdonavičius