Mokslo publikacijos

Monografijos ir studijos:

• Алфредас Бумблаускас et al., Епоха Вiтовта в Історії України, Київ: Балтія Друк, 2020, c. 181–196 (“Знаки Влади Великого Князя Литовського Вітовта”).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis. Trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 158–174 („Universiteto insignijos“).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis. A Short History of the University, Vilnius: Vilnius University Press, 2020, p. 165–182 (“The Insignia of the University”).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis: akademijos turtai istorijos skersvėjuose: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 431–461 („Stepono Batoro universiteto insignijos“).

• Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis: akademijos turtai istorijos skersvėjuose: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 167–187 (Loreta Skurvydaitė, Vytaus Gricius, „Senojo Vilniaus universiteto insignijos“).

Straipsniai:

• Alfredas Bumblauskas, Loreta Skurvydaitė, “The University of Vilnius and its “Golden Age”: introduction into the 1803–1832 epoch”, in: Archivum Emigracji. Studia. Szkice. Dokumenty, Toruń: Uniwersytet Mikołaja Kopernika, 2020, Zeszyt (1-2)26-27, p. 79–112.

• Loreta Skurvydaitė, „Kelios pastabos apie sosto vaizdavimą XIV amžiaus pabaigos–XV amžiaus vidurio Lietuvos valdovų sfragistikoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, nr. 23, p. 85–94.

• Loreta Skurvydaitė, „Lietuvos valdovų insignijos XIII a. pabaigos–XV a. vidurio majestotiniuose antspauduose: ikonografiniai politinės programos ypatumai“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004, nr. 18, p. 18–30.

• Loreta Skurvydaitė, „Lietuvos valdovo Vytauto titulatūra: kada Vytautas pradeda tituluotis Didžiuoju Kunigaikščiu“, in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000, nr. 8, p. 9–19.

• Loreta Skurvydaitė, „Lietuvos valdovo titulas ir valdžia XIV a. pabaigoje–XV a.“ , in: Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999, nr. 7, p. 18–28.

Mokslo sklaidos projektai

Nacionaliniai projektai:

• Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas

Veikla projekte: Projekto Universiteto dalies vadovė.

Ekspertinė veikla

• Vilniaus universiteto studijų administravimo, organizavimo ir valdymo informacinės sistemos pirkimo projekto ekspertų grupės narė (PEG).

Grupės narė nuo 2021 m.

• Vilniaus universiteto profesoriaus ir docento pedagoginių vardų teikimo komisija narė

Komisijos narė nuo 2020 m.

• CHINLONE projektas

Veikla: 2018 m. kviestinė ekspertė projekto konferencijoje Reforming Higher Education. A Lesson from the Bologna Process, Nay Pyi Taw, Myanmar, https://www.coimbra-group.eu/the-cg-back-in-myanmar-with-chinlone-project/.

• Winter School Training Course at University of Mandalay, Myanmar

Veikla: Erasmus + ICM mokymai 2018 m. Organizuoti Bologijos Universiteto kartu su Coimbra Group of European Universities. Mokymai organizuoti kartu su VU IF doc. dr. Justina Poškiene. Mokymų temos: From teacher centred to student orientated; The design of the study programme, structure of the degree course; Learning outcomes; Learning and teaching methods; Assessment criteria; Students workload.

• Kultūros studijų krypties aprašo rengimo grupės vadovė

Aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos ŠMS ministra įsakymu 2021 01 20, Nr. V-86.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Lietuvos institucijų leidiniai:

• VU Leidinių serijos Fontes historiae universitatis Vilnensis

Redakcinės kolegijos pirmininkė nuo 2020 m.

Studijų projektai

Tarptautiniai ir nacionaliniai:

• CALOHEE II. The Measuring and Comparing Achievements of Learning Outcomes in Higher Education in Europe, https://www.calohee.eu/calohee-phase-2/

Veikla projekte: dalyvė ir ekspertė Istorijos grupėje, atstovaujanti Vilnius Universiteto Istorijos fakultetą.

• Measuring and Comparing Achievements of Learning Outcomes in Higher Education in Europe, https://www.calohee.eu/why-calohee-2/

Veikla projekte: dalyvė ir ekspertė Istorijos grupėje, atstovaujanti Vilnius Universiteto Istorijos fakultetą.

• CLIOH-WORLD Creating a New Historical Perspective: EU and the Wider World, http://www.cliohworld.net/

Veikla projekte: dalyvė ir Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

• Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas

Veikla projekte: Istorijos fakulteto kokybės koordinatorė; Filosofijos fakulteto Vidaus kokybės audito grupės vadovė.

• Pirmos studijų pakopos studijų programų pertvarka Vilniaus universiteto Istorijos fakultete

Veikla projekte: dalyvė.

• CLIOHnet2 Consolidating Links and Innovative Overviews for a New History Agenda for a Growing Europe, http://www.cliohworld.net/ourstory.php

Veikla projekte: dalyvė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

• Cliohnet Creating Links and Innovative Overviews to Enhance Historical Perspective in European Culture, http://www.cliohworld.net/ourstory.php

Veikla projekte: dalyvė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

• CLIOH Refounding Europe: Creating Links and Overviews for a New History Agenda, http://www.cliohworld.net/ourstory.php

Vaidmuo projekte: dalyvė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto atstovė.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas (tema: Akademinis rašymas);
• Kultūros istorijos įvadas II: Europa (tema: Universitetas – Europos kultūros institucija);
• Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Keliavimo istorija).

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Studijų įvadas (tema: Akademinis rašymas);
• Pagalbiniai istorijos mokslai (tema: Europos ir Lietuvos heraldikos ir sfragistikos įvadas).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Kultūrinis turizmas.

Archeologijos magistro studijų programa:

• Istoriniai archeologijos šaltiniai: numizmatika, heraldika, sfragistika, istorinė geografija ir kartografija (tema: Heraldikos ir sfragistikos įvadas).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Aurelijus Gieda, Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, XVI+639, [1] p. Bibliogr.: p. 490-614, Kn.: Pratarmė / Zenonas Norkus, p. VII–VIII, Asmenvardžių r-klė / sudarė Rima Žilinskaitė, p. 623–639.

Kolektyvinės monografijos dalis:

• Aurelijus Gieda, „Maironio istoriko fenomenas“, in: Maironio b Kūryba, veikla, atmintis, Sudarė Manfredas Žvirgždas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 376–409.

Straipsniai:

• Aurelijus Gieda, „Daukantiana Eduardo Volterio palikime: Apuolės tema“, in: Senoji Lietuvos literatūra, 48 knyga, 2019, p. 93–121.

• Aurelijus Gieda, „Volterių šeima: emigracijos į Lietuvą keliai ir kontekstai“, in: Lituanistica, 2019, t. 65, n 4, p. 272–288.

• Aurelijus Gieda, „Metodinė mokykla istoriografijoje: samprata, teoriniai pagrindai ir sąryšiai su Lietuva“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 37, 2016, p. 125–138.

• Aurelijus Gieda, „Prijaukinta praeitis: istorijos reikšmė ir jos sklaidos formos puoselėjant tautinę idėją 1883–1904 metais“, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 475–496.

• Aurelijus Gieda, „Istorika ir istoriografija Lietuvoje 1904–1915 metais: istoriografinių manifestų laikotarpis?“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 35, 2015, p. 40–84.

• „Istorika prieškario Lietuvoje. Tyrimų situacija ir probleminiai klausimai“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 131–158.

• Aurelijus Gieda, „Augustinas Voldemaras: intelektualinės biografijos eskizas ir kai kurie tarpdisciplininės orientacijos pavyzdžiai“, in: Mintis ir veiksmas, t. 33, 2013, p. 159–189.

• Aurelijus Gieda, „Viduramžių kautynės lietuviškosios visuomenės fokuse“, in: Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXII, 2011, p. 102–128.

Mokslo projektai

• Augustino Voldemaro intelektualinė ir visuomeninė biografija

Vadovas: dr. Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas:  išryškinti Augustino Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose itin stipriai persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, atsiskleidžia visuomenės (Lietuvos ir Europos) gyvenimo aktualijos ir pulsas. Tyrimo pagrindu bus parengta ir išleista mokslo monografija.

Projekto rezultatai: parengtas straipsnis recenzuojamame žurnale, rezultatai pristatyti keliuose pranešimuose konferencijose, mokslo monografija „Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija“ (rengiama).

Veikla projekte: Vadovas.

Kviestiniai pranešimai

• Pranešimas: „Lietuva XX a. pirmojoje pusėje: aplinka, subrandinusi moters fenomeną“. Pranešimas skaitytas virtualioje konferencijoje Stiprybės semiuosi iš Lietuvos (konferencija dedikuota Marijos Gimbutienės 100-mečiui; renginį globojo p. Diana Nausėdienė), vykusioje 2021 m. sausio 26 d. (konferencija tiesiogiai transliuota portale LRT.lt iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltosios salės.

• Pranešimas: „Simono Daukanto asmeninės bibliotekos idėjinis kalibras“. Lietuvos mokslų akademijos akademiniai skaitymai „Simono Daukanto metams baigiantis“ (2018 m. gruodžio 12 d.).

• Pranešimas: „Ką apie idėjų istoriją byloja Simono Daukanto biblioteka? “. LLTI organizuotoje mokslinėje konferencijoje (XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai), skirtoje jubiliejiniams Simono Daukanto metams ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui (2018 m. lapkričio 9 d.).

• Pranešimas: „Nuo Eduardo Volterio iki Jono Balio: besikeičiantys iššūkiai ir lituanistikos samprata“. Lietuvos istorijos instituto organizuota nacionalinė mokslinė konferencija Nacionalumą budinusi etnologija ir antropologija (2018 m. spalio 25 d.).

• Pranešimas: „Istorikos ir istoriografijos studijos Lietuvoje: pradmenys, normalus mokslas ar perteklius? Kelios asmeninės pastabos“. 4-asis Lietuvos istorikų suvažiavimas – Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai. (2017 m. rugsėjo 14-16 d.).

• Pranešimas: „52 vežimai lietuvybės, arba ką sako Lietuvių mokslų draugijos narių sąrašas“. Pranešimas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame moksliniame seminare, skirtame Lietuvos mokslo draugijos 110-osioms metinėms (Vilnius, 2017 m. balandžio 20 d.).

• Pranešimas: Namai kaip kultūros centras: Volterių šeima ir lituanistika XX a. pradžios Peterburge. Tarptautinė jubiliejinė profesoriaus Eduardo Volterio konferencija (2016 m. prof. E. Volteriui sukako 160 metų). Kauno rotušėję vykusią konferenciją rengė Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus (2016 m. gegužės 5 d.).

• Pranešimas: „Lituanistikos Triumviratas: K. Būgos, K. Jurgelionio ir A. Voldemaro keliai modernėjančioje Lietuvoje“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forumas Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje? vyko Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Kaunas, 2016 m. balandžio 29-30 d.).

• Pranešimas: „1926-tųjų proveržis, arba kaip doc. B. Sruoga susitiko su prof. A. Voldemaru pagrįsdami ir atnaujindami literatūros ir istorijos mokslus? )“. Nacionalinė mokslinė konferencija (skirta Balio Sruogos 120-osioms gimimo metinėms paminėti): Nesenstantis Balio Sruogos modernumas (2016 m. kovo 4 d.).

• Pranešimas: „Joachimo Lelewelio Istorika ir jos vieta istorikų istorijoje“. Tarptautinė mokslinė konferencija: Joachimo Lelewelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a. (Vilniaus universitetas, 2015 m. lapkričio 6-7 dienomis).

• Pranešimas: „Lietuvos pasakojimo idėjos, vaizdiniai, vertybės, reiškiniai, asmenybės“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? vyko Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (2014 m. rugsėjo 26-27 d.).

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Titas Krutulys, Istoriniai pasakojimai Lietuvos periodinėje spaudoje lietuvių kalba 1904–1944 m., 2018–2023.

Taikomieji projektai

• Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas

Vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindinį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių mokymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Veikla projekte: Vykdytojas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

Mokslo sklaidos publikacijos

• „Istoriko Teatras tarp Teorijos ir Didaktikos“, in: Alfredas Bumblauskas: „Man viskas yra istorija“: bibliografijos rodyklė, 1980–2016 m., sud. Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, 7–19, ISBN 978-609-459-765-7.

• Idėjų istorija ir Simono Daukanto biblioteka“, in: Tarp knygų, 2018, Nr. 12, 17–20.

• Keleto mokomųjų modulių metodinės medžiagos parengimas: žr: Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos moduliai ir temos: metodinė priemonė, Vilnius: VU leidykla, 2012, 46-51, 113-119, 136-142, 271-278.

• Augustinas Voldemaras – Lietuvos premjeras, neordinarinis žmogus ir Lietuvoje dar neatrastas europinio lygio istorikas (Publikuota: 2014 gegužės 30 d.). Prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/augustinas-voldemaras-lietuvos-premjeras-neordinarinis-zmogus-ir-lietuvoje-dar-neatrastas-europinio-lygio-istorikas-582-430212

• Istorikas Aurelijus Gieda: „Net ir šimtmečio kontekste reikia žiūrėti į nepriklausomos Lietuvos ištakas“ (Publikuota: 2018 balandžio 2 d.). Prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorikas-aurelijus-gieda-net-ir-simtmecio-kontekste-reikia-ziureti-i-nepriklausomos-lietuvos-istakas-582-937092

Mokslo populiarinimas recenzijų forma:

• „Kolektyvinės biografijos ištekliai istoriografiniame tyrime“, rec. [Valdas Selenis, Lietuvos istorikų bendrija 1918–1944 metais, Vilnius: VPU, 2007], in: Istorija 67 (2007): 66–69.

• „Istorikas ir istoriografija transformacijų laikmečiu: tarp naujos istorijos proveržių ir Klėjos sugrįžimo refleksijų“, rec. [Alfonsas Eidintas, Istorija kaip politika: įvykių raidos apžvalgos, Vilnius: Versus Aureus, 2008], in: Istorija 74 (2) (2009): 63–66.

• „Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetas sovietmečiu: socialinės šizofrenijos atvejis“: [recenzija] / Aurelijus Gieda (kartu su Robertas Šimkus) // Istorija. - [T.] 83(3) (2011), p. 50-58. [Recenzijoje taip pat pateikiamas pokalbio ištraukos su knygos autoriais Jāniu Kerussu, Ineta Lipša ir Kasparu Zelliu].

Knygų pristatymai:

• Aurimo Švedo knygos „Istoriko teritorija“ pristatymas (Aukso žuvys) Paviljono knygų savaitgalyje 2020. Dalyvavo knygos autorius, istorikas Aurimas Švedas. Renginį vedė istorikas Aurelijus Gieda (2020-12-04). [įrašas: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000132115/paviljono-knygu-savaitgalis-2020-aurimo-svedo-knygos-istoriko-teritorija-pristatymas].

Dalyvavimai diskusijose-forumuose:

• Dalyvavimas diskusijoje-forume, surengtame Oskaro Haleckio knygos Europos istorijos ribos ir skirstymai vertimo sutiktuvių proga. Apie tai plačiau: „Europa, jos ribos ir Lietuva“ / Inga Leonavičiūtė, Tomas Vaiseta, in: Lietuvos istorijos studijos 35 (2015), p. 169-178.

• Vieša diskusija: Šimtmečio problema. Vasario 16 d. kontekstai. Organizavo VU Istorijos fakulteto biblioteka (dalyvavo: doc. A. Gieda, lekt. A. Grodis, dr. V. Volungevičius; 2018 m. balandžio 19 d.).

• Vieša diskusija: Kaip Lietuva šimtmetį šventė? Istorikų požiūris. Organizavo Vilniaus universiteto biblioteka ir VU Istorijos fakultetas (dalyvavo doc. A. Gieda, lekt. A. Grodis; 2018 m. gruodžio 5 d.).

• Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2021 m. sausio 21 d. paminėjo Petro Vileišio 170-ąjį gimimo jubiliejų. Jubiliejaus proga surengtame pokalbyje dalyvavo doc. dr. Aurelijus Gieda, Gediminas Kasparavičius, Elvyra Pažemeckaitė, Sigitas Kanišauskas, moderavo – Gytis Vaškelis.

• Dalyvavimas Lituanistų forume. Pranešimas: „Lietuvos pasakojimo idėjos, vaizdiniai, vertybės, reiškiniai, asmenybės“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? vyko Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (2014 m. rugsėjo 26-27 d.).

Viešos paskaitos:

• Pranešimas „Petro Vileišio vaidmuo lietuviškų knygų rašyme ir leidyboje 1864-1903 m.“. Renginys „Petrui Vileišiui – 170” vyko Kaune, jį organizavo Jono ir Petro Vileišių mokyklos bendruomenė, dr. Raimundas Kaminskas ir Kauno miesto visuomenės atstovai (2021-01-25; plačiau apie renginį žr. Mokslo Lietuva, 2021-02-22, Nr. 4 (669), p. 6).

• Pranešimas: ,,Kuo mums svarbūs du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai“. Respublikinė konferencija („Valstybės atkūrimo šimtmetis iš šiandienos perspektyvos“) vyko Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje (Mažeikiai, 2017 m. rugsėjo 22 d.).

• Pranešimas: Apie Lietuvą nuo „Pavasario balsų“ iki „Varnų prie plento“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą konferenciją ,,100 atsakymų piliečiui“ organizavo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, o konferencijos partneriais buvo Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų skyrius. Konferencija vyko Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje (Vilnius, 2018 m. vasario 8 d.).

• Pranešimas: ,,Pirmoji Lietuvos Respublika: proveržis, laimėjimai, atsilikimas“. Pranešimas skaitytas tradiciniame Vilniaus Žirmūnų gimnazijos bendruomenės renginyje, kurio tema buvo ,,Lietuva šiandien - mokslo ir kultūros pasiekimai“ (Vilnius, 2018 m. kovo 29 d.).

• Paskaita: „Akademinis A. Voldemaras“. Vieša paskaita Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus surengtame prof. Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių paminėjime (Kaunas, 2018 balandžio 16 d.).

• Pranešimas: „Trys Zenono Ivinskio veidai: moksle, visuomenėje, kasdienybėje“. Žemaičių Dailės muziejaus surengtas Zenono Ivinskio 110-ties metų jubiliejaus minėjimas. Renginys vyko kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje (Plungė, 2018 m. gegužės 25 d.).

• Vieši pasikalbėjimai: Nuo-iki. Pokalbis su doc. Aurelijumi Gieda. Rengė studentų korporacija Tilia (Vilnius, 2018 m. spalio 22 d.).

• Pranešimas: „Kišeniniai herojai“: Lietuvos istorijos vaizdiniai litų banknotuose. Plenarinis Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos projekto „Mūsų daug – Lietuva viena“, II etapo („100 Lietuvos valstybingumo metų“) pranešimas (Vilnius, 2018 m. lapkričio 8 d.).

• Pranešimas: „Tautiniai herojai piniginėje“: ar tai dar vienas Lietuvos bendrumas su Vidurio Rytų Europa? Pranešimas skaitytas Vilniaus universiteto 440 m. gimtadieniui skirtame, įvairių universiteto padalinių studentų atstovybių organizuotame paskaitų ir diskusijų cikle apie pinigus, valiutas ir jų istoriją (Vilnius, Filosofijos fakultetas, 2019 m. kovo 5 d.).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (tema: Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje);
• Kultūros istorijos įvadas: Europa (tema: Europos idėja ir kultūros samprata);
• LDK kultūros profiliai (tema: LDK XIX-XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse);
• Atminties kultūros studijos I (tema: Lietuviškoji atmintis 1883–1940 m.);
• Istorijos didaktika (temos: Istorijos vadovėlių studija; Mokyklinės istorijos metodiniai ir didaktiniai aspektai).

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Istoriografija ir istorija (tema: XIX–XXI a. Lietuvos istoriografijos raida).

Istorijos magistro studijų programa:

• Lietuvos modernėjimas: 1791–1949. 

Bendrosios universitetinės studijos:

• Civilizacijų istorija (kartu su prof. A. Bumblausku).

Kituose fakultetuose:

• Dalyko (Istorijos) didaktika (būsimiems istorijos mokytojams, Filosofijos fakultete).

Mokslo publikacijos

Monografijos ir studijos:

• Chiese Lignee di Samogizia, Roma: Gangemi editore, 2013.

• Žemaitija: Moderni vėliausiojo Europos krikšto atmintis, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2013.

• Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Sud. Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.

• La Chiesa in Lituania sotto Nazismo e Comunismo, Roma: Pontificia Universita Gregoriana, 1998.

• Baroko pradžia Lietuvoje, Vilnius, 1995.

Mokslo straipsniai recenzuojamuose leidiniuose:

• The Architecture and Art of the Reformed Ecclesiastical Communities in the Grand Duchy of Lithuania, Monuments and State of Research, in: Protestantismus in den Baltischen Landen und in Litauen, Nation und Konfession vom 16, Jahrhundet bis 1918, Ed. Mattias Asche,Werner Buchholz, Mathias Niendorf, Patric Schiele, Anton Schindling, Muenster: Aschendorf, 2021, s. 525–535.

• Trakų Dievo Motinos atvaizdo karūnavimo 1718 metais istorinis ir kulto kontekstas, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 90, Vilnius, 2018, p. 103–113.

• La Chiesa in Lituania 1940–1989, in: La Chiesa cattolica e il comunismo in Europa centro-orientale e in Unione Sovietica / ed.Jan Mikrut. Roma : Gabrieli, 2016, p. 301–325.

• La rappresentanza diplomatica della Reppublica di Lituania a Roma nel luglio-agosto 1940 e l’inizio dell’affare Villa Lituania, in: Il patto Ribentrop-Molotov, l’Italia e l’Europa (1939–1941) / ed Alberto Basciani, Antonio Macchia, Valentina Sommella, Roma: Arachne Editrice, 2015, p. 179–187.

• Urban development and historic preservation in Vilnius, in: Informationen zur Raumentwicklung, 2011, Heft 3-4, p. 1–5.

• Katalikų bažnyčios reforma ir lotyniškoji kultūra, in: Lietuva 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009, p. 155–161.

• The Changing Face of Vilnius: From Capital to Administrative Center and Back, in: Cities after the Fall of Communism. Reshaping Cultural Landscapes and European Identity / Edited by John Czaplicka, Nida Gelazis, and Blair A. Ruble, Washington, D.C.: Woodrow Wilson Center Press, 2009, p. 17–52.

• Stanislaus Hosius und Grűndung des Jesuitenkollegs in Wilna, in: Stanislaus Hosius. Sein Wirken als Humanist, Teologe und Mann der Kirche in Europa / Hg. von B. Jähnig und H.-J. Karp. Műnster: Aschendorff Verlag, 2007, s. 177–183.

• Between Nationalism and Universality – Catholic church in Lithuania 1919–1940, in: Aufbrűche und Umbrűche, Kirche und Gesellschaft Ostmittel- und Sűdosteuropas zwischen den Weltkriegen (1918–1939), Kőln-Weimar-Wien: Bőhlau Verlag, 2007, s. 41–49.

• Church history in Lithuania – a new approach towards institutions, contents and methods, in: Kirchen- und Kulturgeschichtsschreibung in Nordost- und Ostmitteleuropa: Initiativen, Methoden, Theorien, Münster, 2006, p. 173–180.

• Šventojo Kazimiero kulto kontekstas, in: Šventasis Kazimieras istorijos vyksme, Įvaizdis ir refleksija / sud. P. Subačius, Vilnius, 2006, p. 9–13.

• Vienas Vilniaus namas XVI a. jėzuitų šaltiniuose, in: Dailės istorijos studijos, t. 2: Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius, 2006, p. 13–29.

• Ką reiškia būti krikščionimi? Bažnyčios reforma Lietuvoje / Was bedeutet es, Christ zu sein? Kirchenreform in Litauen, in : Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste / Die Christianisierung Litauens im mitteleuropäischen Kontext, Vilnius, 2005, p. 295–320.

• Šventųjų kultas XVI a. antroje, XVII a, pirmoje pusėje, in: Šventieji vyrai, šventosios moterys, Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a. / sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Aidai, 2005, p. 103–147.

• Šventojo Kazimiero pasaulis, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 25, 2004, p. 253–258.

• Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčios altoriai, Idėja ir įgyvendinimas, in: Vilniaus dailės akademijos darbai, Dailė: Pirmavaizdis ir kartotė, Vaizdinių transformacijos tyrimai, Vilnius, 2004, p. 136–142.

• Moterys vienuolės XVII a. Lietuvoje, in: Dailė: Vilniaus Dailės Akademijos darbai, t. 31: Istorinė tikrovė ir iliuzija: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai, 2003, p. 69–76.

• Bizantinės tradicijos tapyba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, in: Lietuvos sakralinė dailė, XI–XX a. pradžia, t. 1, Tapyba, skulptūra, grafika XIV–XX a. pradžia, Lietuvos Dailės Muziejus, Vilnius, 2003, p. 172–177.

• Postkommunistische Transformations-prozesse in Litauen / kartu su A. Navicku ir kt., in.: Katholische Kirche und Zivilgesellschaft in Osteuropa / Hrsg. Manfred Spieker. Műnchen, Wien, Zűrich, 2003, p. 315–368.

• Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios dekoro programa, in: Vilniaus Dailės akademijos darbai, t. 21, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys, Vilnius, 2001, p. 220–225.

• Development of Anti-Communism in Lithuania and Influences of Polish Anticommunism, in: Antykomunizm Polski, Kraków: Wydawnictwo Naukowe, 2000, p.127–135

• Vatikano II Susirinkimas ir Lietuva, in: Lietuvos Katalikų Mokslų Akademijos metraštis, Vilnius, 2000, t. 16, p. 49–56.

• Kopijavimo ir pavyzdžio problema XVII a. Lietuvos dailėje. Kelios pastabos apie XVII a. Lietuvos meninę sąmonę, in: Menotyra, Vilnius, 1989, p.19–25.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Katholische Kirche und Zivilgesellschaft in Osteuropa

Projekto tikslas: aprašyti ir išanalizuoti Vidurio ir Rytų Europos šalių Katalikų Bažnyčios veiklą komunizmo laikotarpiu.

Nacionaliniai projektai:

• Pranciškus Smuglevičius - iškili Europos Apšvietos figūra Abiejų Tautų Respublikoje

Vykdyta: 2022–2024.

Projekto tikslas: įvertinti P. Smuglevičių kaip ATR  ir Europos kultūros bei politikos veikėją, tiriant jo asmenį bei veiklą Apšvietos epochos idėjų kontekste, siekiant atskleisti Smuglevičiaus, kaip Apšvietos asmenybės, originalumą ir individualumą.  Projekto tikslams pasiekti planuojama kolektyvinė monografija, tarptautinė konferencija ir trys naujausius tyrimus pristatantys vieši seminarai.

Projekto uždaviniai : Ištirti P. Smuglevičiaus šeimą, kaip unikalų ATR menininkų klaną, jo vaidmenį dailininko formavimuisi ir jo veiklos bei palikimo plėtrai. Ištirti P. Smuglevičiaus Romos laikotarpio  patirtį ir jos įtaką profesionaliam, idėjiniam, estetiniam dailininko formavimusi, jo  vizualiniam repertuarui bei jo veiklai, ypač novatoriškiems tos veiklos aspektams  ATR kultūroje.  Vertinant P. Smuglevičių kaip ATR Apšvietos veikėją, tirti jo aplinką, intelektinius ryšius, analizuoti istorinę, religinę ir politinę dailininko kūrybą ir jos refleksiją Apšvietos idėjų kontekste.

Veikla projekte: Vadovė.

• Žemaičių Krikšto ir Žemaičių Vyskupystės įsteigimo 600 metų minėjimui

Žemaitija: Moderni vėliausiojo Europos krikšto atmintis, R. Paknio leidykla, Vilnius, 2013.

• „Katalikybė ir visuomenė Lietuvoje XX amžiuje“

Projekto vadovas: dr. A. Streikus.

• „Šventųjų kultai LDK XIV–XVII a. pradžioje“

Rezultatas: Straipsnių rinkinys „Šventieji vyrai, šventosios moterys, Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. Mindaugas Paknys, Vilnius: Aidai, 2005.

• „Krikščionybė Lietuvos mene“

Rezultatas: Septyni parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogo tomai.

• „Vienuolynų kelias“

Rezultatas: Leidinys „Lietuvos vienuolynai“, Vilnius, 1998.

• „Baroko kelias“

Rezultatas: leidinys Lietuvos barokas, Baltos lankos, 1996.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija “Authority. Tradition. Originality”, Prahos Karolio Universitetas, 2021 vasario 25. Key Lecture Solemn crowning of Marian images at Polish-Lithuanian Commonwealth during XVlll century in the context of the Catholic world.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas apgintoms disertacijoms:

• Gita Drungilienė „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikiškoji hagiografija: recepcija, sklaida ir šventųjų kulto bruožai XIV a. pabaigoje–XVII a. pradžioje“ (vadovauta drauge su Dariumi Baronu), 2016.

• Laura Prascevičiūtė „Valakų reformos paveldas“, 2013.

• Jonas Vilimas „Grigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVIII a.“, 2012.

• Regimanta Stankevičienė „Antakalnio Jėzus. Atvaizdas, kultas, kartotės“, 2010.

• Kristina Sabaliauskaitė „Danieliaus Shueltzo (1615–1683) tapybos kūrinių atributavimo problemos“, 2005.

• Liudas Jovaiša „Katalikiška reforma Žemaičių vyskupystėje“, 2004.

• Dalia Klajumienė „XVIII–XIX a. pirmoje pusėje iliuziškai tapyti LDK bažnyčių ir sakralinių pastatų altorių retabulai“, 2002.

• Aistė Paliušytė „Jonušo Radvilos (1612–1655) mecenatystė“, 1995.

• Tojana Račiūnaitė „Basųjų karmelitų dailė ir architektūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, 1999.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Dr. Marija Drėmaitė, 2011–2012.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

Veikla: Komisijos narė, 2017–2021.

• Lietuvos ICOMOS

Prisideda prie Lietuvos dalyvavimo UNESCO veikloje ir UNESCO konvencijų, rekomendacijų nuostatų, programų ir projektų tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.

• 2012–2017 LR ambasadorė prie Šventojo Sosto 2017-2019 LR ambasadorė UNESCO organizacijoje.

• 2009–2012 Europos humanitarinio universiteto prorektorė administracijai.

• 2004–2009 LR prezidento vyriausia patarėja, patarėjų kultūrai, švietimui, mokslui, sportu ir religijai grupės vadovė.

• 1985–1991 Lietuvos Mokslų akademijos Kultūros, meno ir filosofijos instituto Dailės istorijos skyriaus vedėja. 

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Tsaytschrift. EHU žydų studijų žurnalas.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Pijaus IX ordino Didysis kryžius (Šventasis Sostas);

• Ordino Pro Merito Melitense Didysis kryžius (Maltos ordinas);

• Ordino Už nuopelnus Italijos Respublikai Didysis kryžius (Italija);

• 2018 metais išrinkta Lietuvos šimtmečio moterimi.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Įvadas į Europos kultūros studijas;
• Vizualinės kultūros studijos.

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Paveldosaugos teisinė ir administracinė sistema (kartu su doc.dr. Salvijumi Kulevičiumi ir Renaldu Augustinavičiumi);
• LDK paveldas.

Bendrosios universitetinės studijos:

• Paveldas: nuo globalumo iki vietos kultūros (kartu su doc. dr. Salvijumi Kulevičiumi).

Mokslo publikacijos

Monografijos, mokslo studijos: 

• Mokslo studija: Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori/Bebaimis mirti už tėvynę, [autorių kolektyvas] Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022, 323 p. (autorės dalis: įvadinis, apibendrinamasis tekstas p.14-46, lietuvių ir anglų kalbomis).  

• На перехрестi культур: Монастир i храм Пресвятоi Трiйцi у Вiльнюсi, колективна монографiя (за редакцiею Альфредаса Бумблаускаса, Сальвiюса Кулевiчюса та Iгоря Скочиляса), Львiв, 2019, 910 стр., (autorės dalis: pratarmė p. 15–18, 2 tekstai p. 49-67-77).

• Kultūrų kryžkelė, Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteteo leidykla, 2017, 408 p. (autorės dalis: pratarmė p. 15-18, tekstas, p. 37-49-56.

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai), kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilnius universiteto leidykla, 2016, (autorės dalis 2 moksliniai tekstai p. 109–167; 225–249).

• Sas, Petro; Kirkienė, Genė; Bumblauskas, Alfredas, Chotyno mūšis 1621 – mūšis dėl Vidurio Europos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011, 224 p.

• Kirkienė, Genutė, LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 267 p.

Šaltinių publikacijos:

• Lietuvos Metrika (1522–1530), 4-oji teismų bylų knyga (XVI a. kopija) [parengė spaudai kartu su E. Gudavičium. S. Lazutka, I. Valikonyte ir kt.], Vilnius, 1997.

Straipsniai: 

• Kirkienė, Genė, Stačiatikių integracija į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenę XV–XVI a = Integration of the Orthodox into the Society of the Grand Duchy of Lithuania in the 15th-16th centuries // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“, Lietuvos istorijos studijos, t. 5, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 157–168.

• Kirkienė, Genė, Suprasalio vienuolyno konfesinės priklausomybės ir pobūdžio klausimas XVI amžiaus pradžioje = The issue of Suprasl monastery confessional subordination and character at the beginning of the 16th century // Lietuvos istorijos studijos, 2006, t. 18, p. 39–50.

• Kirkienė, Genė, Gudų istoriografijos patriarcho skaitymai // Lietuvos istorijos studijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, t. 16, p. 103–105.

• Kirkienė, Genė, Новы погляд на род Хадкевiчау – графау на Шклове i Мышы // Arche пачатак, Минск: ARCHE Пачатак, 2014, t. 6, p. 59–70.

• Kirkienė, Genė, Chodkevičiai // Lietuvos didikai, Kaunas: Šviesa, 2011, p. 44–56.

• Kirkienė, Genė, Chodkiewiczowie i unia Lubelska // Unia Lubelska z 1569 roku: z tradycji unifikacyjnych i Rzeczypospolitej / redakcja Tomasz Kempa, Krystof Mikulski, Warszawa: Wydawnictwo Adam Marszalek, 2011, p. 55–61.

• Kirkienė, Genė, Sanguškos // Lietuvos didikai. Kaunas: Šviesa, 2011, p. 178–184.

• Kirkienė, Genė, Orientacja wyznaniowa i możliwości kulturalne Chodkiewiczów // Studia nad reformazją / pod redakcją Elżbiety Bagińskiej, Piotra Guzowskiego, Marzeny Liedke. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2010, p. 9–17.

• Kirkienė, Genė, Grigalius Chodkevičius // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, I tomas, Vilnius, 2008, p. 79–86.

• Kirkienė, Genė, Stephan Batory and Lithuania // A Báthoriak kora: (A Báthoriak és Európa), Nyirbator, 2008, p. 21–29.

• Kirkienė, Genė, Ar būta stačiatikių LDK politiniame elite Aleksandro valdymo laikais? = Were there Orthodox Believers in the Political Elite of the Grand Duchy of Lithuania during the Reign of Alexander? // Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha: mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius, 2007, p. 123–130.

• Kirkienė, Genė. Iнтэграцыйныя працэсы у ВКЛ: царкуная унiя = Intergrationsprozesse im Großfürstentum Litauen: die kirchliche Union // Беларускі гістарычны агляд = Belarusian historical review, Вiльня: Еўрапейскi гуманiтарны ўнiверсiтэт, 2005, vol. 12, no. 1-2, p. 21–35. Prieiga per internetą: <http://www.belhistory.eu/gyanute-kirkene-integracyjnyya-pracesy-%d1%9e-vyalikim-knyastve-lito%d1%9eskim-carko%d1%9enaya-uniya/> [žiūrėta 2020-05-13].

• Kirkienė, Genė, Забытые замечания М. Довнар-Запольского М. Любавскому // Пятыя мiжнародныя доунараускiя чытаннi, Рэчыца, 22-23 верасня 2005 г. Гомель, 2005, p. 27–43.

Mokslo populiarinimo, meno ir kultūros leidiniuose:

•  Kirkienė, Genė, The Cossacks of Ukraine and the Grand Duchy of Lithuania: why the old themes are relevant today? // Українське Козацтво і Велике князівство Литовське. Київ: Издательство "Балтия-Друк", 2014, с. 190–198.

• Kirkienė, Genė, Bumblauskas, Alfredas, Pratarmė lietuviškajam leidimui // Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, p. 7–9.

Kitos knygos, informaciniai leidiniai:

• Бумблаускас, Альфредас, Кіркєнє, Генутє, Черкас, Борис, Ващук, Дмитро, Скурвідайте, Лорета, Епоха Вітовта в історії України: 1387–1430, Київ: Балтія-Друк, 2020, 208 p.

• Александрович, Володимир, Баженова, Ольга, Ragauskienė, Raimonda, Kirkienė, Genė, Bumblauskas, Alfredas, Князi Радзивiли: науково-популярне видання, Киïв: Балтiя-Друк, 2012, 272 p.

• Bumblauskas, Alfredas (sudarytojas), Kirkienė, Genė (sudarytojas), Šabuldo, Feliksas (sudarytojas), Ukraina: Lietuvos epocha, 1320–1569 / projekto koordinatoriai ir knygos sudarytojai: Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė, Feliksas Šabuldo, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, 140 p.

• Bumblauskas, Alfredas (sudarytojas), Kirkienė, Genė (sudarytojas), Украïна: Литовска доба 1320–1569 / [sudarytojai Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė]. Киïв: Балтiя-друк, 2008, 176 p.                                         

Knygų dalys:

• Ihoris, Teslenka, Kirkienė, Genė, Konstantinas Ostrogiškis ir jo fundacijos // Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 49–55.

• Kirkienė, Genė, Unijos idėja ir jos lietuviškoji recepcija // Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 37–48.

• Kirkienė, Genė, Тесленко, Ігор, Князь Костянтин Острозький та його фундації // На перехресті культур: монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі: колективна монографiя, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 55–62.

• Kirkienė, Genė, Унійна ідея та її литовська рецепція // На перехресті культур: монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі: колективна монографiя, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 39–54.

• Kirkienė, Genė, The Dukes Wiśniowieckis - the forgotten royal descendants of the Gediminids?: Резюме англійською мовою (в додатку) // Князі Вишневецькі. Київ: Балтія Друк, 2016, p. 3–14.

• Bumblauskas, Alfredas, Kirkienė, Genė, Погляд з Вільнюса // Князі Вишневецькі. Київ: Балтія Друк, 2016, p. 5–7.

Tezės kituose recenzuojamuose leidiniuose:

• Kirkienė, Genė, Литва и Украина – сближение путем исторического познания // Scriptorium nostrum. Електронний історичний журнал. Херсон: Херсонський державний університет, 2017, вып. 3 (9), p. 266.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis

Vadovai: doc. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas), prof. Ihor Skochylas (Lvovo Katalikiškasis universitetas).

Projekto tikslas:  ištirti stačiatikių ir unitų draugijų veiklą ir vaidmenį LDK istorijoje, tyrimo epicentru arba „atspirties tašku“ pasirenkant Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno atvejį. Tyrimo laukas – istorija, kultūra, atmintis. Tyrimo pobūdis – kompleksinis tyrimas:
a) atliekami objekto istorijos, meno, atminties, archeologijos, antropologijos ir kt. tyrimai;
b)  sintetiškai taikomos Lietuvoje ir Ukrainoje praktikuojamos istoriografinės koncepcijos, metodologijos ir prieigos. Siekiama sudaryti prielaidas formuotis bendrai Lietuvos ir Ukrainos atminčiai (kaip buvusiai bendrai LDK ir šiandieninių partnerių istorinei erdvei), kurti bendrus abiejų šalių tyrėjų tinklus.

Rezultatas: kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis:  Kultūrų kryžkelė: Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas  / ПРАВОСЛАВНЫЕ И УНИАТСКИЕ ОБЩИНЫ В ВЕЛИКОМ КНЯЖЕСТВЕ ЛИТОВСКОМ: ИСТОРИЯ СВЯТОТРОИЦКОГО ХРАМА И МОНАСТЫРЯ ВИЛЬНЮСА XIV–XIX СТОЛЕТИЙ (lietuvių ir ukrainiečių kalbomis).

Veikla projekte: Mokslinė vadovė, tyrėja.

Nacionaliniai projektai (2022–2023):

• Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, projektas „Edukacinių-pažintinių laidų ciklas apie Šv. Juozapatą Kuncevičių“.

• Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės projektas „Dialogai: Kultūrų kryžkelė mokykloje“.

• Bareljefo Šv. Juozapatui Kuncevičiui prie Švč. Trejybės bažnyčios organizavimas/įgyvendinimas.

• Vilniaus m. Savivaldybė, projektas „ Šv. Juozapato Kuncevičiaus, Polocko arkivyskupo  liturginių rūbų (XVII a. 2 deš) rekonstrukcija“.

Kviestiniai pranešimai

• 2022 05 17, Skuodas (Lietuva), mokslinė konferencija, skirta Skuodo magdeburgijos 450-osioms metinėms, skaitytas pranešimas „Magdeburgijos teisė Chodkevičių valdose: Skuodo atvejis“.

• 2021 10 22-23, Černivcai (Ukraina), tarptautinė mokslinė konferencija, „Хотин 1621: війна, міф і пам’ять“ Černivcų nacionalinis universitetas, skaitytas pranešimas plenariniame posėdyje „(Ne)užmirštas legendinis karvedys- Jonas Karolis Chodkevičius“.

• 2021 11, Kražiai, tarptautinė mokslinė konferencija, skaitytas pranešimas „Jono Karolio Chodkevičiaus indėlis į jėzuitų kūrimąsi Kražiuose“.

• 2021 11, Kaunas, Karo muziejus, mokslinė konferencija, skaitytas pranešimas „Legendinis karvedys -Jonas Karolis Chodkevičius.

• 2020 11 25, Kaunas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karo istorijos mokslinė konferencija Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kaunas), skaitytas pranešimas „Jono Karolio Chodkevičiaus kelias į karinę šlovę“.

• 2019 05 23-24, Kijevas (Ukraina), tarptautinė mokslinė konferencija „Wolni z wolnymi, równi z równymi“/ Unia Lubelska 1569 roku w historii Europy Środkowo-Wschodniej (skirta Liublino unijos 400-osioms metinėms), skaitytas pranešimas „Rola negocjatorów litewskich w Unii Lubelskiej“.

• 2017 05 17-19, Chersonas, (Ukraina), tarptautinė mokslinė konferencija, skaitytas pranešimas plenariniame posėdyje „Lietuvos ir Ukrainos istorinės raidos paralelės“.

• 2016 09 09, Vilnius, tarptautinė mokslinė konferencija skirta Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Stepono Batoro 440-osioms metinėms paminėti, VU Senato salėje, skaitytas pranešimas „Steponas Batoras ir Lietuva.

Ekspertinė veikla

• Kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija „Lietuvos karžygys“

Eksperto veikla: nuo 2020 m. ekspertė Kariuomenės ir visuomenės atstovų komisijoje „Lietuvos karžygys“.

• Fondas „Chodkevičiui 400“

Eksperto veikla: nuo 2020 m. narė (fondo vadovas Edmundas Jakilaitis).

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendravimui

Vykdyta: 2010–2018.

Projekto tikslas: projektas svarbus tuo, kad naujų dialogiškų LDK istorijos interpretacijų paieškos prisideda prie kultūrinių ryšių tarp regiono valstybių – Ukrainos ir Lietuvos – stiprinimo, o taip pat leidžia įtraukti regiono specialistus į tiesioginį bendradarbiavimą, o bendrų kūrinių/leidinių kūrimas, kuria vientisesnį ir visapusiškesnį LDK istorijos vaizdinį, integruojantį LDK paveldą, esantį skirtinguose politiniuose ir kultūriniuose regionuose, o tai savo ruožtu leidžia istorijos pagrindu kurti buvusių LDK teritorijų bendrumo jausmą, jungiantį regiono visuomenes. Ypač svarbu, jog istorijos sričių specialistai Ukrainoje įtraukti į projekto vykdymą.

2020 m. Епоха Витовта в истории Украини 1387–1430, (колектив з 5 авторів), Кийв: Балтія-друк, 2020.

Veikla projekte: Vadovė,  koordinatorė  ir tyrėja.

• LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai

Veikla projekte: Tyrėja (sukurti du moksliniai straipsniai).                                                                                

• LDK paveldo aktualizacija

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Filmavimasis TV kultūros laidoje „LDK giminės: kunigaikščiai Olelkaičiai“ (rež. I. Berulienė), 2023.

• Filmavimasis laidai Ukrainos TV 1+1 “Ukrainietiškasis Vilnius”, 2023.

• Filmavimasis TV kultūros laidai “LDK giminės: kunigaikščiai Ostrogiškiai”(rež. I. Berulienė, J. Lingys), 2023.

• Filmavimasis. LRT istorinis dokumentinis filmas apie Šv. Juozapatą Kuncevičių (rež. E.Mildažytė, S.Pilinkus), 2023.

• Filmavimasis LRT laidoje „Daiktų istorijos“  tema „Švč. Trejybės šventovė ir Šv. Juozapatas Kuncevičius“ (prod. S. Pilinkus), 2022.

• Filmavimasis televizijos laidai skirtai Ukrainos tapatybei (prod.S.Sondeckis), 2022.

• Vieša paskaita “ Kaip Ukrainos krikščionybę savinasi maskovija”? (Bažnytinio paveldo muziejus), 2022.

• Filmavimasis Ukrainos TV 1+1 istorinėje laidoje „Lietuvos didysis etmonas - Konstantinas Ostrogiškis“, 2021.

• LRT istorinių dokumentinių laidų ciklas, 8 dalys „Triumfo kelias: Jonas Karolis Chodkevičius“, 2021.

• Dalyvavimas/filmavimasis LRT Kultūrinėje laidoje „Moterys Lietuvos istorijoje – Ona Jogailaitė – ATR valdovo Stepono Batoro žmona“ (rež. J. Lingys), skirtoje regioninėms televizijoms, 2020.

• Filmavimasis LRT kultūrinėje laidoje (kartu su ukrainiečių bendruomenės pirmininke Natalija Šertvytiene) tema Vilniaus švč. Trejybės šentovė ir Lietuvos ukrainiečių bendruomenė, (rež. Inga Berulienė), 2019.

• Dalyvavimas/filmavimasis LRT Kūltūrinėje laidoje „Moterys Lietuvos istorijoje – LDK kunigaikšrienė Elena“, 2019.

• Filmavimasis LTV laidai istorine tematika „Lietuvos istorijos pėdsakai Ukrainoje Kijeve“, 2018.

Apdovanojimai, įvertinimai

• LDK Gedimino ordinas Riterio kryžius

Institucija: Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Suteikta: 2023.

• Konstantino Ostrogiškio I laipsnio ordinas

Institucija: Labdaros fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ Kijevas (Ukraina).

Suteikta: 2023.

• Medalis „Šv. Juozapato Kuncevičiaus 400-osioms kankinystės mentinėms“

Institucija: Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Suteikta: 2023.

• Vilniaus universiteto Rektoriaus Premija 

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: 2022, geriausias 2022 m. Istorijos fakulteto dėstytojas, laureatė.

• Premija už geriausią 2021 m. LRT laidų konkurso „Pragiedruliai“ televizijos laidą (laureatai) (Lietuva).

Suteikta: už dokumentinį ciklą „Triumfo kelias: Jonas Karolis Chodkevičius“, 2022 m.

• Atminimo dovana – vardinis laikrodis (Lietuva).

Suteikta: už aktyvią mokslinę veiklą tyrinėjant bendrą lietuvių, ukrainiečių, baltarusių ir lenkų istoriją, 2021 m. rugsėjo 27 d.

• Vilniaus universiteto rektoriaus Padėka (Lietuva).

Suteikta: už indėlį į universiteto veiklą, mokslinio ir pedagoginio darbo metus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties puoselėjimą ir istorijos mokslo populiarinimą.2019 m. birželio 27 d.

• Ювiлейна медаль Василiяньского Чину Святого Йосафата / Šv. Juozapato bazilijonų ordino jubiliejinis medalis (Ukraina, Lietuva).

Suteikta: Už svarbią pagalbą, prisidedant prie Vilniaus Šv. Juozapato bazilijonų vienuolyno ir Švč. Trejybės šventovės atgimimo, 2017 m. lapkritis.

• Ukrainos Prezidento premija (Ukraina).

Suteikta: už Ukrainos Metų knygos, „Хотинська битва, битва за центральну Эвропу, 2011, Baltia-druk, laureatą (Gran-Pri) laimėtoją,  2013 m.

• Vilniaus universiteto rektoriaus Padėka (Lietuva).

Suteikta: už reikšmingą mokslo rezultatų sklaidą, 2009 m. birželio 30 d.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis: Lietuvos kultūros įvadas I. Lietuva (tema: Lietuvos kultūra: epochos ir lūžiai);

• Modulis: LDK Kultūros profiliai: praeitis, tradicija, paveldas (tema: LDK daugiakultūriškumas ir integraciniai procesai);

• LDK Kasdienybės istorija ir kulinarinis paveldas;

• LDK tradicija XIX ir XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą : gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais, Vilnius: Lapas, 2023, 326 p.

• Bugenienė, et al., Ed. V. Petrulis, Conservation Management Plan for the Military Research Laboratory in Kaunas: collective monograph, Kaunas: Technologija, 2021, 330 p.

Straipsniai:

• Viltė Janušauskaitė, “Development of Soviet Lithuania’s Urban Conservation System in the Baltic Context”, in: Kunstiteaduskikke Uurimusi, 2021 kd 30/3-4, Estonian Society of Art Historians and Curators, Tallinn, 2021.

• Viltė Janušauskaitė, “Modernizm a dziedzictwo? Mieszkalnictwo czy architektura? Praktyka ochrony socjalistycznej architektury modernistycznej na Litwie”, in: Modernizm w Europie – modernizm w Gdyni, vol. 7, Gdynia: Urząd Miasta Gdyni, 2020, p. 107–114.

• Viltė Janušauskaitė, “Sozialistischen Modernismus retten Über die Kluft zwischen formalem Status und realem Schutz beim modernistischen Nachkriegserbe in Litauen”, in: Denkmalschutz - Architektur-forschung - Baukultur: Entwicklungen und Erscheinungsformen in den baltischen Ländern vom späten 19. Jahrhundert bis heute / Ed. Andreas Fülberth (Hg.). Köln: Böhlau-Verlag, 2020, p. 185–203.

• Viltė Janušauskaitė, “Living in a Large Housing Estate: Insider Perspective from Lithuania”, in: Housing estates in the Baltic Countries: the legacy of central planning in Estonia, Latvia and Lithuania / editors: Daniel Baldwin Hess, Tiit Tammaru. Cham: SpringerOpen, 2019, p. 181–199.

• Viltė Janušauskaitė, “Lithuania – the Standard Setter for the Urban Heritage Protection in the Former USSR?”, in: HISTORICAL PERSPECTIVE OF HERITAGE LEGISLATION. BALANCE BETWEEN LAWS AND VALUES, ICOMOS Estonia NC; ICLAFI; Estonian Academy of Arts, 2017, p. 29–32.

• Viltė Janušauskaitė, „Masinės statybos perlai – paveldas ar palikimas?“ in: Masinės statybos gyvenamųjų rajonų architektūra Lietuvoje (Architektūra: objektai ir kontekstai Nr. 2), sud. Liutauras Nekrošius, Vytautas Petrušonis, Edita Riaubienė, Vilnius: Technika, 2017, p. 8–26.

• Viltė Janušauskaitė, “Can Nostalgia Save the District? The Case Study of Lazdynai in Vilnius, Lithuania”, in: Community, Space and Governance: Tongji University City and Society International Forum Proceedings, China, 2016, p. 128–143.

• Viltė Janušauskaitė, „Lietuvos senamiesčių apsaugos projektai tarptautinių paveldosaugos tendencijų kontekste“, in: Dailės ir architektūros paveldas: tyrimai, išsaugojimo problemos ir lūkesčiai (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, nr.77–78), sud. Dalia Klajumienė, 2015, p. 115–132.

• Viltė Janušauskaitė, „Lazdynai – sukonstruota vietos dvasia?“, in: Vietos dvasios beieškant, red. Rasa Čepaitienė, Vilnius, 2014, p. 398–430.

• Viltė Janušauskaitė, „Socialistinio miesto standartų ir paveldosaugos dilema: pirmojo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projekto variantai“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 31, 2013, p. 138–154.

Mokslo projektai

• Gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“.
Vykdyta: 2017–2019.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovė: dr. Marija Drėmaitė.

Projekto rezultatai: kolektyvinės monografijos (Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Matas Šiupšinskas, įvado autorius Andres Kurg, sudarytoja Marija Drėmaitė) Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje (rengimas).

Veikla projekte: Tyrėja.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Everyday life History and its Approaches to Writing the History of Twentieth-Century Europe. Vilnius / GHI Warsaw, 2019. Pranešimo tema: “Mass Housing. Individual Perspective”.

• Tarptautinė konferencija Community, space, governance: city and society international forum 2015, Shaghai, China. Pranešimo tema: “Can nostalgia save the district? The case study of Lazdynai in Vilnius, Lithuania”.

Ekspertinė veikla

• Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto organizuojami mokymai paveldosaugos temomis

Eksperto veikla: Programos „Įvadas į teisę (paveldas)“ sudarymas, dėstymas programose „Paveldo įveiklinimas“ ir  „Įvadas į teisę (paveldas)“, nuo 2022.

• Kultūros paveldo ekspertų asociacijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu organizuojami Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursai „EKSPERTAI – SPECIALISTAMS“

Eksperto veikla: Programos sudarymas, dėstymas, nuo 2021.

• Lietuvos kultūros taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Tarybos ekspertai vertina konkursiniam meno ir kultūros finansavimui iš LR biudžeto pateiktus projektus.
Eksperto veikla: ekspertė, 2022–2024.

• Valstybinė kultūros paveldo komisija

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Eksperto veikla: narė, nuo 2020.

• Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Taryba sprendžia vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir apsaugos klausimus, teikia rekomendacines išvadas, kai nagrinėjami kultūros paveldo objektų tyrimų, tvarkybos, statybos, planavimo, jų teritorijų bei apsaugos zonų nustatymo, tikslinimo ir reglamentavimo klausimai. 
Eksperto veikla: narė, nuo 2017.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Programme Keeping It Modern by the Getty Foundation

Vykdyta: 2019–2021.

Projekto tikslas: Kauno ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos Konservavimo valdymo planas.

Projekto rezultatai: Conservation Management Plan for the Military Research Laboratory in Kaunas: collective monograph, Kaunas: Technologija, 2021, 330 p.

Veikla projekte: tyrimų vadovė, architektūros tyrimų ir konservavimo valdymo plano architektūros dalies ekspertė.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Lektorė VU IF Pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursuose  2019–2020 m.,  Jaunojo istoriko mokykloje 2022 m., architektų kvalifikacijos kėlimo kursuose 2019–dabar (organizuojami Lietuvos architektų rūmų, Architektūros kokybės plėtros asociacijos, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus).

• Kultūros paveldo festivalis „Heritas“ – pranešimas 2019, 2021 m., sesijos moderavimas 2020 m., viešos konsultacijos paveldo objektų valdytojams 2019–2021 m.

• Interviu paveldo apsaugos temomis (Statyba ir architektūra (perspausdinta Delfi.lt), Structum, Kultūros barai (perspausdinta lrt.lt), Archiforma, Delfi TV, LRT ir kt.) 2015–dabar.

• Mokslo populiarinimo publikacijos (Naujasis židinys, Lietuvos architektūros muziejus ir kt.).

• Mokslo populiarinimo pranešimai ( EUNIC Baltictrip 2019, Lietuvos architektų rūmų mokslinė-praktinė konferencija „Architektūros kokybė: nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas“, Forumas „Lazdynų praeities istorijos ir ateities vizijos“, konferencija Mažųjų miestų ir miestelių apsaugos klausimai  ir t.t.).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Kultūros paveldas ir turizmas (temos: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas - kartu su kitais dėstytojais).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Kultūros paveldo vadyba, interpretacija ir komunikacija (dalis – Kultūros paveldo vadyba);
• Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba.

Mokslo publikacijos

Straipsniai:

• Akvilė Naudžiūnienė, „„Naujasis žmogus“ iki pareikalavimo: mokinys vėlyvojo sovietmečio (1964–1988 m.) Lietuvos mokyklose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 47, p. 99–117.

• Akvilė Naudžiūnienė, “The Polish-Lithuanian Commonwealth and Polish Nation as a contradictory subject in Lithuanian History Textbooks after regaining independence in 1990”, in: Polish Review, Spring, 2020.

• Akvilė Naudžiūnienė, “History education as a Form of Value Indoctrination in Soviet Lithuania”, in: Educational Reforms Worldwide. BCES Conference Books, 2020, Volume 18, Sofia: Bulgarian Comparative Education Society.

• Akvilė Naudžiūnienė, “Discourses and depictions of Holocaust education in Lithuanian history textbooks (1992–2012)”, in: Journal of Education, Culture, Society, 2017 Issue 2 (September), Wroclaw, p. 251–267.

• Akvilė Naudžiūnienė, “Multiculturalism in historical didactics: cases of Vilnius, Kaunas and Klaipėda”, in: Codrul Cosminului – The Scientific Annals of the University "Stefan cel Mare" Suceava, History Section (Vol. XX, No. 1., July 2014), p. 79–90.

• Akvilė Naudžiūnienė, „Tarpukario istorijos ir krašto pažinimo vadovėliai: tautinių mažumų „artumo” ir nereikšmingumo dichotomija“, in: Tautinės mažumos Lietuvoje. Virsmai ir atmintys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 86–103.

• Akvilė Naudžiūnienė, „Litvakiškojo paveldo recepcija nepriklausomos Lietuvos (1992–2010 m.) edukacinėje sistemoje”, in: Žydų kultūra: kasdienybės pasaulis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013, p. 238–252.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• „Naujojo žmogaus“ ugdymas sovietinėje mokykloje: Lietuvos atvejis

Vadovė: doc. dr. Irena Stonkuvienė.

Projekto tikslas: Atlikti vėlyvojo sovietmečio Lietuvos (1968-1988 m.) moksleivio ugdymo tyrimą derinant istorinio ir edukologinio tyrimo prieigas. Tyrimo metu siekiama išsiaiškinti kaip edukologinis “naujojo žmogaus” konceptas buvo pritaikytas sovietinėje Lietuvoje, kokiomis formomis jis reiškėsi ir kokias praktikas galėjo suformuoti bei perduoti jau posovietinėms mokykloms.

Projekto rezultatai: Pranešimai tarptautinėse konferencijose anglų kalba, straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose lietuvių ir anglų kalbomis.

Veikla projekte: Tyrėja.

Tarptautiniai projektai:

• Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu [Methods of historical demography and its application: the case of Jewish censuses of the Grand Duchy of Lithuania]

Vadovė: prof. Jurgita Verbickienė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Patikslinti  egzistuojančias istorines žinias apie Rytų Europos žydus ir pateikti pilną šio regiono žydų gyvenimo vaizdinį (istorinį, kultūrinį, socialinį bei demografinį). Projektu siekiama sukurti metodologiją, kuri įgalintų istorikus analizuoti ir lyginti žydų surašymų medžiagą su kitais visuomenėje egzistavusiais demografiniais šaltiniais.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija; susistemintų duomenų bazė.

Veikla projekte: Tyrėja.

Ekspertinė veikla

• Projektas „Skaitmenizuoto mokymo turinio sukūrimas ir įgyvendinimas” (Bendrųjų Ugdymo Programų atnaujinimas, Istorija // NŠA, Vilnius)

Eksperto veikla: Mokslininkė ir metodologė, 2020–2021.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Interneto svetainė: Jewish Heritage Lithuania (2019–2021)

Svetainėje pristatomas Lietuvos žydų kultūros paveldas, pateikiami atskiri objektai su trumpais aprašymais, koordinatėmis, fotografijomis. Dalis objektų iliustruojama video pasakojimais. Pirminis objektų skaičius – 100, tačiau svetainė nuolat pildoma naujais objektais.

Svetainės adresas: www.jewish-heritage-lithuania.org 

Projekto vadovai ir svetainės sudarytojai: dr. Darius Sakalauskas, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

• Interneto svetainė-muzikinis pasakojimas: Virtualus pasivaikščiojimas po Vilniaus getą (2020)

Svetainėje pristatomas Lietuvos žydų kultūros paveldas, pateikiami atskiri objektai su trumpais aprašymais, koordinatėmis, fotografijomis. Dalis objektų iliustruojama video pasakojimais. Pirminis objektų skaičius – 100, tačiau svetainė nuolat pildoma naujais objektais.

Svetainės adresas: www.gete.lt

Veikla projekte: istorikė-konsultantė, turinio kūrėja.

• Video pasakojimai „Daugiakultūrės praeities liudininkės“

Projekte “Daugiakultūrės praeities liudininkės” per video pasakojimus apie skirtingas išlikusias sinagogas Lietuvoje pristatoma ir turtinga Lietuvos štetlų žydų istorija. Video pasakojimai nuolat prieinami tiek internetiniuose portaluose, tiek buvo transliuoti regioninių televizijų laidose. Projekto iniciatorius ir vykdytojas – Kostas Kajėnas.

Svetainės adresas: video pasakojimai prieinami www.bernardinai.lt 

Veikla projekte: Istorikė konsultantė.

• Žurnalas “Passport journal” III t., IV dalis (Lietuva, 2020)

Žurnalo-projekto „Passport journal“ III-jame tome pristatoma Lietuvos žydų istorija – tiek ją kūrusios asmenybės, interviu su atskirais bendruomenės atstovais, publicistiniais svarstymai Lietuvos žydų istorijos tema, tiek Lietuvos žydų kultūros paveldas.

Veikla projekte: Istorikė konsultantė, turinio kūrėja.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Tautinių mažumų departmento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija už geriausią 2019 m. apgintą disertaciją tautinių mažumų tematika (Lietuva)

Suteikta: Už geriausią 2019 m. Lietuvoje apgintą disertaciją tautinių mažumų tematika, 2019.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (temos: Teritoriniai konfliktai XX-XXI a. Vidurio ir Rytų Europoje; visų temų seminarai; kartu su kitais dėstytojais);

• Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste (temos: Etninės mažumos Lietuvoje Vidurio Rytų Europos kontekste; Lietuvos žydų istorija ir kultūra Vidurio Rytų Europos kontekste; Romai Europoje ir Lietuvoje: tarp segregacijos ir integracijos kartu su kitais dėstytojais);

• Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas (tema: Istorija kaip edukacinė praktika). 

Istorijos magistro studijų programa:

• Tiriamasis magistrinis seminaras (vadovauja doc. dr. N. Šepetys).

Mokslo publikacijos

Monografijos:

• Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019.

• Eligijus Raila, Ignotus Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Vilnius: Aidai, 2010.

• Arvydas Anušauskas, et al., Lietuvos vidaus reikalų istorija, Vilnius: Standartų sp., 2008.

• Alfredas Bumblauskas, et al., Universitas Vilnensis 1579–2004, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2004.

• Alfredas Bumblauskas, et al., Vilnius University 1579–1999, Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999.

Šaltinių publikacijos:

• Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001.

Sudaryti leidiniai:

• Eligijus Raila (sud.), Europos kultūros epochos ir Lietuva: Renesansas, Barokas, Apšvieta: mokymo priemonė, Vilnius: Aidai, 2001.

• Eligijus Raila (sud.), 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.

Straipsniai:

• Eligijus Raila, „Įžymūs profesoriai ir mokslo sričių mokyklos“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 66–70.

• Eligijus Raila, „Įžymūs Vilniaus universiteto auklėtiniai“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 73–75.

• Eligijus Raila, „Pagrindiniai valstybės lūžiai ir Vilniaus universiteto permainos“, in: Alfredas Bumblauskas et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 61–62.

• Eligijus Raila, „Senojo Vilniaus universiteto uždarymas ir likimas“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 75–79.

• Eligijus Raila, „Vilniaus meno mokykla“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 71–72.

• Eligijus Raila, Vilniaus universitetas ir Apšvieta“, in: Alfredas Bumblauskas, et al., Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019, p. 62–66.

• Eligijus Raila, „Jonas Basanavičius ir Sigmundas Freudas, arba kaip „atgimimo patriarchas“ su nervų ligomis kovojo“ / „Jonas Basanavičius and Sigmund Freud, or how “the Patriarch of the Revival” fought Nerve Diseases“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 32–41.

• Eligijus Raila, Paulius Vaidotas Subačius, „Visažinantis ir visataisantis taisytojas“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2012, nr. 3, p. 158–163.

• Eligijus Raila, „Universitetas ir Vilniaus švietimo apygarda: LDK atminties horizontai“, in: Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė (sud.), Lietuva, 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009.

• Eligijus Raila, „Karalius ir jo karališkasis astronomas: saulės užtemimas Augustave“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2008, nr. 11/12, p. 447–449.

• Eligijus Raila, „Barbora Radvilaitė: renesanso klinikinis atvejis“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 10, p. 528–532.

• Eligijus Raila, „Dienoraštis“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 4, p. 149–150.

• Eligijus Raila, „Apšvieta“, in: Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 44–57.

• Eligijus Raila, „Barokas“, Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 58–71.

• Eligijus Raila, „Gegužės 3–iosios epocha“, in: Eligijus Raila (sud.), 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2001, p. 61–76.

• Eligijus Raila, „Renesansas“, in: Vytautas Ališauskas, et al. (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 588–602.

Mokslo projektai

• Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija

Vykdyta: 2020–2023.

Projekto turinys: Tadas Daugirdas (1852–1919) – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kuris turėjo didelės įtakos tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui jis pasiliko istorinės atminties periferijoje. Likdamas „milžinų paunksmėje“ jis taip ir nesusilaukė bent kiek platesnio ir atidesnio tyrinėtojų žvilgsnio. Daugirdo veikla apėmė kelias visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sferas: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką. Deja, jo asmenybė, suskaidyta į meninės veiklos, archeologinės praktikos ir valstybės veikėjo darbų fragmentus, taip ir liko išbarstyta po įvairius akademinius kontekstus. O jo nuopelnai lietuviškos savimonės formavimuisi vis dar lieka iš principo neįvertinti. Projektu (tyrimu) siekiama pateikti vientisą, sintetinę Daugirdo biografiją, bandant suvokti jo asmenybę kaip biografinę visumą ir omenyje turint, kad jo asmenybė puikiai atspindi lietuviškos tapatybės virsmus ir XIX a.–XX a. sandūroje užgimusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi.

Veikla projekte: Vadovas.

• Jonas Basanavičius: asmenybė, idėjos, kontekstai

Veikla projekte: Vadovas.

Projekto rezultatai: monografija Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija“, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2020.

Ekspertinė veikla

• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos II ekspertų komisija, Mokslinė archeologinė komisija

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Kultūros istorijos įvadas II. Europa (kultūrinės epochos: idėjos ir tekstai);
• Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (Vidurio Europos idėja);
• Modernybė: ištakos, tapsmas ir idėjos (Apšvieta: modernybės ištakos).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga. IV dalis: Nuo siaubo ir teroro per nuobodybę prie trispalvių jūros; V dalis: Kovo 11-osios Lietuva – mūsų laikas / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas, Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2023. – 296 p.

• Bumblauskas A., Lietuvos kryžkelės: istoriniai etiudai. – Vilnius, 2022, 632 p.

• Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga. III dalis: Vasario 16-osios Lietuva / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. – Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2021. – 223 p.

• Bumblauskas A., Skurvydaitė L., The University of Vilnius and its „Golden Age“: introduction into the 1803–1832 epochs // Archiwum emigracji, R. 2018/2019, Zesz. (1–2) 26–27. Toruń, 2020, 79–111.

• Епоха Вітовта в історії України: 1387–1430 / Борис Черкас, Генуте Киркене, Дмитрий Ващук, Альфредас Бумблаускас, Лорета Скурвидайте. – Київ: Балтія Друк, 2020. – 208 с.

• Bumblauskas A., Edvardas Gudavičius: žmogus – istorijos meistras – akmuo // Lietuvos istorijos studijos, 2020, t. 45, p. 8-21.

• Alma Mater Vilnensis: trumpa universiteto istorija / parengė Alfredas Bumblauskas ir kiti 10 rengėjų. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 203 p. ; Alma Mater Vilnensis: a short history of the university / [edited by Loreta Skurvydaitė]. – Vilnius: Vilnius University Press, 2020. – 223, [1] p.

• Lietuvos istorija : paaugusių žmonių knyga. II dalis: Ilgasis XIX amžius / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. – Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2020. – 223 p.

• На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі: Колективна монографія за ред. Альфредаса Бумблаускаса, Сальвіюса Кулявічюса та Ігоря Скочиляса / 2-ге, виправл. й доповн. видання. (Серія «Київське християнство», т. 16) Львів: Видавництво УКУ, 2019. – 912 с.

• Lietuvos istorija kiekvienam / A. Bumblauskas, A. Eidintas, A. Kulakauskas, M. Tamošaitis; sudarytojas ir dalykinis redaktorius Alfonsas Eidintas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. 439 p. ; Історія Литви кожному / А. Бумблаускас, А. Ейдінтас, А. Кулакаускас, М. Тамошайтіс; наук. ред. укр. вид. Володимир Поліщук. – Київ: Балтія Друк, 2018. – 422, [1] с.

• Žemaitijos krikštas. Christianizacijos procesas XV–XVII amžiuje / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. – 372 p.

• Kultūrų kryžkelė. Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas: kolektyvinė monografija / red. Alfredas Bumblauskas, Salvijus Kulevičius, Ihor Skoczylas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. – 408 p.

• Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga. I dalis / Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. – Vilnius: Baltų lankų vadovėliai, 2017. – 280 p. ;

• Bumblauskas A., Šmidtas E. Žalgiris: kas atsakyta į neatsakytus klausimus? // Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 37, p. 9-32.

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai) / Vygintas Bronius Pšibilskis (atsakomasis redaktorius). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – XXIII, 883 p.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis / Православні та унійні спільноти у Великому князівстві Литовському: історія, культура, пам’ять

Vadovas: doc. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno atveju, viešajame intelektualiniame Lietuvos ir Ukrainos kultūrinės atminties diskurse aktualizuoti unikalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytų krikščionybės (stačiatikybės ir unitų) kultūrinį palikimą ir atlikti jo tyrimus.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas / На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Nacionaliniai projektai:

• Mokslo monografijos „Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV–XVI amžiuje“ publikavimas

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa.
Vykdyta: 2018.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: tikslas – parengti ir publikuoti mokslo monografiją „Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV–XVI amžiuje“, skirtą paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai.

Projekto rezultatai: monografija Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas,  Žemaitijos krikštas: christianizacijos procesas XV–XVI amžiuje, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018. Knygoje siekiama parodyti pagrindinius Žemaitijos ankstyvosios christianizacijos tarpsnius, pradedant misijiniu christianizacijos etapu, kurio pagrindinis istorinis faktas yra Jeronimo Prahiškio misija 1401–1404 m., pasibaigusi paskutine pagonybės pergale. „Oficialiosios konversijos“ lūžyje, kuris apima krikštijimo akcijas ir vyskupijos įkūrimą, pagoniškasis veiksnys pasireiškė pagoniška reakcija – 1418 m. maištu, kuris vis dėlto nebenutraukė to meto tarptautinio forumo – Konstanco bažnytinio susirinkimo kuruojamo proceso. Konversijos plačiąja prasme pabaiga yra įvertinama pagal tokius rodiklius: parapijų tinklo tankis, paskutinių suaugusiųjų krikštijimo faktai, bažnyčių lankymo socialinės kontrolės sistemos faktai, dievų sąrašų bei pagoniškų praktikų liudijimai. Visi šie rodikliai leidžia teigti, kad XVII a. pradžią galima laikyti Žemaitijos konversijos pabaiga. Monografija skiriama akademinei bendruomenei ir visiems, kurie domisi istorijos bei Žemaitijos klausmais.

• LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa: Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas.
Data: 2010–2013
Veikla projekte: Vadovas

Projekto turinys: analizuoti svarbūs LDK istorijos fenomenai ir jų poveikis moderniems tautiniams tapatumams bei atminčiai. Projekto unikalumas atsiskleidžia dar ir tuo, jog jame pirmą kartą pradėta kalbėti apie „senalietuvius“ bei pristatyta Jerzy Giedroyco Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos (ULB) koncepcija kultūroje.

Projekto rezultatai: kartu su kitais autoriais parengtos 4 knygos, 34 straipsniai, 8 internetinės publikacijos (šaltinių fragmentai, tekstai, iliustracijos ir t.t.) ir LDK atminties vietų sąrašas. Monografija Alfredas Bumblauskas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija, Vilnius, 2011; straipsnius rinkinys LDK istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos. Straipsnių rinkinys / sudarė A. Bumblauskas ir G. Potašenko, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013; šaltinio publikacija su įvadiniais straipsniais ir komentarais Хронограф Литовский, сиречь Летописец степенный Древлеправославнаго Христианства / Подготовлено Надеждой  Морозовой и  Григорием  Поташенко. Вильнюс, Вильнюсский университет, 2011; straipsnius ir studijų rinkinys G. Potašenko , P. Lavrinec, A. Marcinkevičius. Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis = Русские Литвы в XX – начале XXI вв.: история, идентичность, память, Vilnius, 2013.

2012-11-15 – 2012-11-16 įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos“. Konferencijos tikslas – apibendrinti trejus metus vykdyto mokslinio projekto „LDK tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ veiklą. Projektas siekė plėtoti, integruoti bei įgyvendinti metodologiškai naujus modernių valstybių tautų, t. y. Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos, tapatybių ir istorinės atminties XIV–XXI a. pradžioje teorinius, istorinius, sociologinius bei filologinius tyrimus.

• LDK paveldo „dalybos“ II. Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.
Vykdyta: 2007–2008.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: plėtojami bei įgyvendinami reikšmingi ir metodologiškai nauji teoriniai, istoriniai, sociologiniai bei filologiniai tyrimai šiose srityse:  (1) modernių tautų ir valstybių, t. y. Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos, tapatybių ir (2) Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos istorijos bei (3) etninių grupių (lietuvių, lenkų, rusėnų, totorių, šių dienų baltarusių ir ukrainiečių ir kt.) tapatybių XIV–XXI a. pradžioje

Projekto rezultatai: surengti 4 moksliniai seminarai ir tarptautinė konferencija; parengtos mokslinės publikacijos; publikuotas straipsnių rinkinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai / leidinį sudarė: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Grigorijus Potašenko, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2009.

• LDK paveldo dalybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.
Vykdyta: 2006–2008.
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto turinys: Siekiant atnaujinti lituanistikos moksluose galiojančią LDK tradicijų tyrimo metodologiją bei Lietuvos etninių grupių tapatybių formavimosi XIV–XXI a. pradžioje sampratą, jos kultūrinį turinį ir funkcionavimą daugiakultūrėje Lietuvos aplinkoje, buvo atlikti numatyti fundamentiniai tyrimai ir išanalizuoti šiame projekte nurodyti mažiausiai tirti Lietuvos istorinio paveldo objektai ir temos (romantinė istoriografija ir jos poveikis šiuolaikinei Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos istoriografijai; šių šalių bendros istorinės atminties vietas ir kt.).

Projekto rezultatai: surengti 3 moksliniai seminarai; parengtos mokslinės publikacijos; publikuotas straipsnių rinkinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“ / leidinį sudarė Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko, mokslinis redaktorius Grigorijus Potašenko, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Dalia Strimaitytė, Lietuvos kultūrinės diplomatijos modeliai ir jų naratyvinės paradigmos, 2022.

• Stanislovas Stasiulis, Holokausto Lietuvoje istoriografija: tradicijos ir problemos, 2018.

• Aistė Petrauskienė, Partizaninio karo vietos: įamžinimas ir įpaveldinimas nepriklausomoje Lietuvoje, 2017.

• Barbara Stankevič, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdinys lenkų XX a. geopolitinėse koncepcijose: nuo Józefo Pilsudskio iki Jerzy Giedroyco, 2012.

• Aurelijus Gieda, Istoriografija ir visuomenė: istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904–1940 m., 2013.

• Salvijus Kulevičius, Lietuvos paveldosaugos idėjiniai modeliai ir jų raiška praktikoje sovietmečiu, 2010.

• Bernardas Gailius, 1944–1953 m. partizanų karas šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje, 2009.

• Rūta Šermukšnytė, Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje (1988–2005 m.), 2006.

• Aurimas Švedas, Sovietmečio lietuvių istoriografija: oficialusis diskursas ir jo alternatyvos (1944–1985 m.), 2006.

• Nerijus Šepetys, Molotovo–Ribbentropo paktą ir Lietuva: teorinės, istoriografinės ir istorinės problemos, 2002.

Ekspertinė veikla

• Lenkijos mokslų ir menų akademija (Polska Akademia Umiejętności; Polish Academy of Arts and Sciences)

Eksperto veikla: narys nuo 2022.

• Lietuvos valstybės apdovanojimų taryba

Eksperto veikla: narys, 2009–2015.

• Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisija

Eksperto veikla: narys, 2002–2020.

• Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas

Eksperto veikla: pirmininkas, 2010–2013.

• Žalgirio mūšio muziejus Stenbarke (Varmijos-Mozūrijos vaivadija, Olštynas)

Eksperto veikla: mokslinės tarybos narys, 2011–2016.

• Kultūros ir meno taryba prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos

Eksperto veikla: pirmininkas, 1998–2001.

• Valstybės atkūrimo šimtmečio programa

Eksperto veikla: ekspertas, 2017–2018.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Lietuvos istorijos studijos

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Veikla: redakcinės kolegijos narys, vyriausias redaktorius, nuo 2013.

• Przegląd Wschodni

Institucija: Varšuvos universitetas.
Veikla: redaktorių kokolegijos narys.

• Studia slavica et Balcanica Petropolitana. Петербургские славянские и Балканские исследования

Institucija: Sankt-Peterburgo valstybinis universitetas.
Veikla: redaktorių kolegijos narys.

• Studia dziejów Panstwa i Prawa Polskiego

Taikomieji tyrimai

• Sklaidos projektas ,,Alfredo Bumblausko straipsnių rinktinės „Lietuvos kryžkelės: Istorijos etiudai“ leidyba“

Vadovas: Alfredas Bumblauskas

Iliustruotų, mokslo populiarinimo veikalų vienas sudarytojų ir bendraautorių: Україна: литовська доба 1320–1569. Київ, 2008; Ukraina: Lietuvos epocha. 1320–1569. Vilnius, 2009; А. Бумблаускас, И. Марзалюк, Б. Черкас. Грюнвальдская битва– битва народıв. Киев, 2010; A. Bumblauskas, V. Čerkasas, I. Marzaliukas. Žalgirio mūšis – tautų mūšis. Vilnius, 2011; П. Сас, Г. Кіркєне, A. Бумблаускас. Хотинська битва 1621 – битва за центральну Європу. Київ, 2011; P. Sas, G. Kirkienė, A. Bumblauskas. Chotyno mūšis 1621 – mūšis dėl Vidurio Europos. Vilnius, 2011; В. Александрович, О. Баженова, Р. Рагаускене, Г. Кiркене, A. Бумблаускас. Князi Радзивiли. Київ, 2012; „Украïнське козацтво і Велике князівствo Литовське“ (ukr. k., 2014), „Князí Острозькí“ (ukr. k., 2014, liet. k. 2016); Князі Вишневецькі Князі (ukr. k., 2016), Олельковичі-Слуцькі (ukr. k., 2017), Епоха Вітовта в історії України: 1387 – 1430 / Борис Черкас, Генуте Киркене, Дмитрий Ващук, Альфредас Бумблаускас, Лорета Скурвидайте. – Київ: Балтія Друк, 2020.

• Mokslo žurnalo „Lietuvos istorijos studijos“ leidyba

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa.
Vykdyta: 2016–2018.
Veikla projekte: Vadovas.

• LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendradarbiavimui

Veikla projekte: Vadovas.

• Atminties vietų (Lietuvai ir Vilniui reikšmingų asmenybių, įvykių) išdėstymo Vilniaus mieste schema

Institucija: Lietuvos Architektų Sąjunga.
Veikla: ekspertų darbo grupės narys, 2016–2018.

• Lietuvos praeitis ir dabartis

Finansavimo šaltinis: Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.
Vykdyta: 2006–2007.
Veikla projekte: Vadovas.

• Lietuvos vaizdinė atmintis

Veikla projekte: Vadovas.

• „Istorikos“ (istorijos teorijos ir didaktikos) atsinaujinimas mokyklai

Veikla projekte: Vadovas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• VU biudžetinių mokslo tiriamųjų darbų temos vadovas Lietuvos kultūra: istorija, paveldas, atmintis, 2010–2020.

• Europos kultūros tūkstantmečio virtualiai parodai parengtų internetinių projektų Lietuvos statutai bei Lietuva ir Europos ribos žemėlapiuose mokslinis vadovas, 2000.

• Pasaulinei parodai Expo 2000 parengtų internetinių projektų Lietuvos istorija – tolerancijos istorija ir Lietuva ir pasaulis mokslinis vadovas.

TV laidų ciklų kūrėjas:

• 2023 m. dokumentinis filmas „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“.

• 2021–2022 m. dokumentinių filmų ciklas „Triumfo kelias. Jonas Karolis Chodkevičius“ (8 filmai).

• 2015–2022 LRT Nacionalinės ekspedicijos vadovas Nemunu, Vysla, Dnepru, Dauguva, Dunojumi, Reinu ir Nerimi (apie 170 laidų). Laida 2021 m. tapo Varšuvoje vykstančio tarptautinio televizijos festivalio „Heart of Europe International Festival“ pramoginių programų kategorijos laimėtoja.

• 2009 m. Tūkstantmečio pokalbiai (16 laidų);

• 2005–2009 m. Amžių šešėliuose (116 laidų). 2006 m. laidos kūrybinė grupė apdovanota specialiu prizu „Už istorinės savimonės gilinimą“;

• 1993–2004 m. Būtovės slėpiniai (125 laidos). Laidos kūrybinė grupė 1998 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija;

• 1988–1990 m. Lietuvos istorija (28 laidos).

Apdovanojimai, įvertinimai

• Jerzy Giedroyco Lenkijos ir Lietuvos dialogo ir bendradarbiavimo forumo apdovanojimas

Suteikta: apdovanojimas kategorijoje „Istorija“ skirtas už indėlį į lietuvių ir lenkų dialogo puoselėjimą bei Lenkijos istorijos populiarinimą Lietuvoje, 2019.

• Šv. Kristoforo apdovanojimas

Suteikta: už nuopelnus Vilniui ir jo garsinimui, 2019.

• Žurnalo Przegląd Wschodni Aleksandro Geysztoro vardo premija

Suteikta: už dalyvavimą projekte Atminties kultūrų dialogai ULB (Ukraina, Baltarusija, Lietuva) erdvėje, 2007.

• Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos seimų parlamentinės asamblėjos premija

Suteikta: Už didelius pasiekimus lietuvių ir lenkų tautų bendradarbiavime, laimėjimus meno, mokslo ir kultūros srityje, 2001.

• Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija

Suteikta, įvertinta: už laidų ciklą „Amžių šešėliuose“, 1998.

• LR Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2003.

• Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai„ Riterio (1998) Karininko (1999) ir Komandoro (2009) kryžiai.

• Belgijos Karūnos ordino komandoro (2006), Olandijos Karūnos ordino komandoro (2007) kryžiai.

• Telšių miesto Garbės pilietis (2006); Telšių rajono savivaldybės atminimo ženklas „Už nuopelnus Žemaitijai (2019).

• S. Daukanto literatūrinės premija (1999).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis: Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos“, tema: Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje;
• Modulis: Kultūros istorijos įvadas I. Lietuva, tema: Lietuvos istorinės atminties vietos;
• Modulis: Tiriamasis praktinis seminaras.

Archeologijos ir Paveldosaugos magistro studijų programos:

• Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos.

Istorijos magistro studijų programa:

• Lietuvos modernėjimas: lūžiai, idėjos, fenomenai (1791–1949 m.);
• Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos.

Laisvas kursas įvairioms bakalauro studijų programoms:

• Civilizacijų istorija.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totorių istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021.

• Tamara Bairašauskaitė, et al., 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą: kolektyvinė monografija, sud. Tamara Bairašauskaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, p. 37–92.

• Tamara Bairašauskaitė, Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.

• Tamara Bairašauskaitė, Egdūnas Račius, Part I. Early Settlements: 1: Lithuania, Muslim Tatar Minotities in the Baltic Sea Region, ed. by Ingvar Svanberg and David Westerlund, Leiden: Brill, 2016, s. 21–45.

• Tamara Bairašauskaitė, et. al., Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, 8, d. 1, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 179–243, 307–468.

• Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.

• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2003.

• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996.

Šaltinių publikacijos:

• Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, Atsiminimai, sud. T. Bairašauskaitė, J. Sikorska-Kulesza, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, papildytas ir pataisytas leidimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019.

• Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria „Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)“, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.

Sudaryti leidiniai:

• Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках / Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.

• Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje/ Turks' history and culture in Lithuania/ История и культура тюрков в Литве: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 11), sud. Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.

• Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 6), sud. Tamara Bairašauskaitė, Halina Kobeckaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.

Straipsniai:

• Tamara Bairašauskaitė, Įtampų slopintojas vel teisėjas vel valdininkas: taikos tarpininkas pobaudžiaviniame kaime, in: Lietuvos istorijos studijos, 2023, t. 51, p. 22–42.

• Tamara Bairašauskaitė, Valdžios, dvaro ir kaimo akistata panaikinus baudžiavą: 1861–1862 m. įvykiai Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose, in: Lituanistica, 2023, t. 69, nr. 1(131), p. 33–55.

• Tамара Байрашаўскайце, Сям'я Ямантаў у паўстанні 1863-1864 гг. і «лісты з-пад шыбеніцы» Канстанціна Каліноўскага, Лiтва – Беларусь, Дыялог пра мiнулае, складальнiк Альвiдас Нiжантайцiс, Вильнюс, 2023, с. 122–157.

• Tamara Bairašauskaitė, Problem autorstwa XVII-wiecznego paszkwilu Alfurkan Tatarski: wątpliwości i ustalenia, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 8, 2022, s. 205–215.

• Tamara Bairašauskaitė, Dusetų dvaro transformacija XVI–XIX a., in: Istorija, t. 127, nr. 3, 2022, p. 5–26.

• Tamara Bairašauskaitė, “The Rigths and Privileges of the Polish-Lithuanian Nobility: A Benchmark for the Russian Empire‘s Legislation of the Latter Half of the Eighteenth and Early Nineteenth Century”, in: The Polish-Lithuanian Commonwealth. History, Memory, Legacy, edited by Andrzej Chwalba and Krzysztof Zamorski, New York and London: Routledge, 2021, s. 292–303.

• Tamara Bairašauskaitė, „Dvarininkės savarankiškumo intencija: Apolinaros Žabaitės-Pliaterienės atvejis“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2021/2, Vilnius, 2021, p. 55–81.

• Tamara Bairašauskaitė, „Privati korespondencija kaip bajorų šeimos istorijos šaltinis: Bialozorų, Končų ir Römerių atvejis (XIX a. 3–9 dešimtm.)“, in: Istorijos šaltinių tyrimai 7, sud. Artūras Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, s. 207–235.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o życiu i twórczości Jerzego Ręczyńskiego, autora poematu “Dziewica Litwy Emilia Plater””, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 6, 2020, s. 197–220.

• Tamara Bairašauskaitė, “Consideration of the project of the abolition of serfdom at the dietine in the Vilno governorate in 1817”, in: The 7th International Scientific Conference of the Faculty of Law of the University of Latvia, Legal Science: Functions, Signoficance ant Future in Legal Systems I, 16–18 October 2019, Riga, Collected conference papers, Riga, 2019, p. 18– 24.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o wydawaniu przez dwóch filomatów i jednego Tatara Koranu w przekładzie na język polski”, in: Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku, ed. Joanna Kulwicka-Kamińska i Czesław Łapicz, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019, s. 85–96.

• Tamara Bairašauskaitė, „Adomo Krescencijaus Gabrieliaus Lopacinskio genealogijų dirbtuvė (XIX a. septintasis-devintasis dešimtmetis)“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2019/2, Vilnius, 2019, p. 113–136.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorystės patikrinimas ir Lietuvos bajorų genealoginis sąjūdis XIX a. pirmojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2018/2, Vilnius, 2018, p. 79–110.

• Tamara Bairašauskaitė, “Materiały tatarskie w zbiorach Władysława Syrokomli vel Ludwika Kondratowicza”, in: Rocznik Lituanistyczny, Tom 3. Rok 2017, Warszawa, 2018, s. 223–237.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kobieta samotna: pamiętnik i korespondencja Kazimiery Białłozorówny-Tańskiej z lat 40-80 XIX wieku”, in: Polskie dziewiętnastowieczne pamiętniki i listy z Ziem Zabranych – rola i miejsce w badaniach historycznych, red. Wiesław Caban i Lidia Michalska-Bracha, Warszawa: UJK-DiG, 2017, s. 451–462.

• Tamara Bairašauskaitė, “Dwór, wieś i urzędnik w walce o ziemię w czasie reformy uwłaszczeniowej na Litwie i Białorusi w latach 1863–1865”, in: Wolni i uwłaszczeni. Chłopi a przemiany społeczno-gospodarcze i polityczne w Europie Wschodniej w XIX i na początku XX wieku , pod red. Doroty Michaluk, Ciechanowiec, 2017, 17–32.

• Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2015/2, Vilnius, 2016, p. 59–81.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių ekonominės ir socialinės minties trajektorijos: rašytinis Antano Medekšos palikimas“, in: Archivum Lithuanicum, 18, 2016, p. 303–336.

• Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag w związku z mitem obrony ziemi przez ziemiaństwo kresowe w drugiej połowie XIX wieku”, in: Szlachta i ziemiaństwo na pograniczach kulturowych Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, red. D. Michaluk, K. Mikulski, Warszawa: DiG, 2016, s. 129–138.

• Tamara Bairašauskaitė, “Budzenie się tożsamości narodowej. Georgij Józefowicz i jego szkic o Tatarach litewsko–polskich z końca XIX wieku”, in: Tożsamość – pamięć historyczna – idee. Przemiany narodowościowe i społeczne na Litwie i Białorusi w XIX i na początku XX wieku, pod red. D. Michaluk, Warszawa: DiG, 2016, s. 143–164.

• Tamara Bairašauskaitė, “Во имя спасения дворянского сословия? Создание родовых союзов в конце XIX – начале XX века”, in: Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: LII leidykla, 2015, с. 176–193.

• Tamara Bairašauskaitė, “Vilna Jewish Community in the General Population Census (End of the Eighteenths Century and Beginning of the Nineteenths Century)”, in: Kwartalnik Historii Żydów / Jewish History Quarterly, 2015, nr 2 (254), s. 247–267.

• Tamara Bairašauskaitė, „Dvaro, sentikių ir „amžinųjų činšininkų“ santykiai žemės dalybose XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 2 (100), p. 87–101.

• Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvaro ir laisvųjų žmonių santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 1 (99), p. 1–21.

• Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvarininkų ir dvarų valstiečių nuosavybės santykiai panaikinus baudžiavą (XIX a. 7–8 deš.)“, in: Lituanistica, 2014, t. 60, nr. 3 (97), p. 145–167.

• Tamara Bairašauskaitė, “Татарское землевладение в Виленской губернии во второй половине XIX – начале XX века”, in: Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje, sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014, p. 43–72.

• Tamara Bairašauskaitė, “Институт предводителей дворянства в западных губерниях Российской империи во второй половине XIX в. – начале XX в. (Виленская и Ковенская губернии)”, in: Białoruskie Zeszyty Historyczne, t. 41, Białystok, 2014, s. 67–92.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių sudėtis Kauno ir Vilniaus gubernijose XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, nr. 1 (91), p. 9–23.

• Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 32, p. 84–98.

• Tamara Bairašauskaitė, „Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8–9 dešimtmečiai“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2012/1, Vilnius, 2013, p. 84–98.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvalda XIX a. 8-ajame dešimtmetyje – 1905 m.: Kauno ir Vilniaus gubernijos“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 3 (89), p. 227–247.           

• Tamara Bairašauskaitė, „Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX a. sandūra“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 539–567.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 2 (88), p. 103–122.

• Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 30, p. 68–84.

• Tamara Bairašauskaitė, „Tapatybė ir identifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2011, 2012, t. 2, p. 51–68. 

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Atimtų žemių lenkų autorių atsiminimai ir laiškai (Lietuva, Baltarusija, Ukraina) 1795–1918 m.

Vadovas: prof. habil. dr. Wiesław Caban (Jano Kochanowskio universitetas Kielcuose).

Projekto tikslas: S. Römerio atsiminimų rengimas spaudai.

Projekto rezultatas: publikacija Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria “Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)”, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Abiejų Tautų Respublikos bajorų tradicijos irimas istorinėje Lietuvoje XIX a. – XX a. pr.

Vadovai: prof. dr. habil. Krzysztof Mikulski (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje), prof. habil. dr. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje).

Projekto tikslas: tirti Lietuvos bajorų reakciją į modernėjančios visuomenės iššūkius XIX a.

Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Tyrėja.

Nacionaliniai projektai:

• Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu

Vadovė: dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (Vilniaus Universitetas).

Projekto tikslas: Vilniaus žydų bendruomenės tyrimas remiantis XVIII a. pab.–XIX a. pr. gyventojų surašymu.

Projekto rezultatas: straipsnis užsienio recenzuojamame mokslo leidinyje.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Lietuvos tradicinio elito tapatybės XIX a. pab.–XX a. pr.

Vykdytojas: Lietuvos istorijos institutas.

Projekto tikslas: tirti imperinės luominės visuomenės tradicinės elito grupės: bajorai žemvaldžiai, Romos katalikų dvasininkai, pirkliai, jų identifikacija imperinėje politikoje, kolektyvinė tapatybė ir įvaizdis visuomenėje.

Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Vadovė.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Tatars in the History and Culture of Lithuania from the 14^th the 21^th Centuries: the Latest Researches, organizatorius Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, 2021 09–11, Vilnius. Pranešimo tema: “The Question of the Authorship of the 17^th century pasquinade “Tatar Alfurkan”: New Discoveries”.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Laurynas Giedrimas, Žemaitijos gyventojų namų ūkis XVIII a. pab.–XIX a. I pusėje: lyginamoji parapijų analizė, 2021–2025.

• Laurynas Kudijanovas, XX a. pirmosios pusės Oriento kultūrų vaizdiniai Lietuvoje, 2021–2025.

• Daiva Milinkevičiūtė, Imperatoriškojo Vilniaus universiteto (1803–1832) profesorių ir adjunktų kolektyvinė biografija, 2020-09-30.

• Monika Šipelytė, Šveicarijos lietuvių politinė ir diplomatinė veikla 1915–1919 m. Lietuvos valstybingumo klausimu, 2019-10-11.

• Juozapas Paškauskas, Laisvalaikio kultūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, 2017-09-28.

• Olga Mastianica, Moterų švietimo reikšmės Lietuvos visuomenei. XVIII a. pab.–XX a. pr., 2011 m.

Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:

• Aelita Ambrulevičiūtė, Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje [Beginning of the Consumer Society in Lithuania in the 2nd Half the 19th – early 20th Centuries], 2012–2013.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos mokslo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lietuvos valstybės įstaiga, patarianti Seimui ir vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą.

Eksperto veikla: ekspertė (nuo 2009), Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė (2013–2023).

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

Užsienio šalių leidiniai:

• Zapiski z Pogranicza

Veikla: redaktorių kolegijos narė (nuo 2015 m.).

• Meritum

Veikla: redaktorių tarybos narė (nuo 2014 m.).

Lietuvos institucijų leidiniai:

• Istorija

Veikla: redakcinės kolegijos narė (nuo 2017 m.).

Apdovanojimai, įvertinimai

• Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2021)

Suteikta: už aktyvius Lietuvos istorijos tyrimus, mokslo sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėjimą.

• Šv. Kristoforo statulėlė (kartu su kitų disciplinų mokslininkais)

Suteikta: už atskleistas 1863–1864 m. sukilimo paslaptis (2019).

• Aukso Garbės ženklas „Už nuopelnus“ (2017)

Suteikta: už Lietuvos totorių istorijos ir kultūros puoselėjimą.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Ilgasis XIX amžius (Visuomenės modernizacijos tendencijos XIX a.: Vakarų Europa, Rusija, Lietuva).

Istorijos magistro studijų programa:

• Socialinės erdvės modernėjimas XIX a.: Rusijos imperija ir Lietuva.

Doktorantūros studijos:

• Visuomenės modernėjimas XIX amžiuje (imperinis modelis).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Rūta Šermukšnytė et al., Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 78–91 („Dvarų paveldas ir muziejai: transformacijos link“) = Рута Шермукшнітє, etc., У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни, Вільнюс: Vilnius University Press, 2019, p. 85–99.

• Inga Arlauskaitė Zakšauskienė et al., Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 57–115 („Vieta“).

• Jūratė Kavaliauskaitė et al., Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia: kolektyvinė monografija, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 185–213 („Per praeities palikimą į ateitį: visuomeninio paveldosaugos judėjimo virsmai sąjūdžio išvakarėse“).

Duomenų bazės:

• Zenonas Baubonis et al., Lietuvos malūnai, [prieiga internetu], in: https://www.malunai.lt, [2022-05-30].

Straipsniai:

• Salvijus Kulevičius, “In the Traps of the Soviets: Soviet World War II Military Burial Sites in Lithuania. The Genesis”, Trimarium. The History and Literature of Central and Eastern European Countries, 2023, t. 4, p. 11–46.

• Salvijus Kulevičius, „Paveldo industrija, arba lietuviški dvaro vaizdiniai XXI amžiuje“, Lietuvos istorijos studijos, 2022, t. 50, p. 130–145.

• Salvijus Kulevičius, “Country House Collections and Museums in Lithuania: A Tale of Cultural Appropriation”, in: Country House Collections: Their Lives and Afterlives, eds. Terence Dooley, Christopher Ridgway, Dublin: Four Courts Press, 2021, p. 270–283.

• Salvijus Kulevičius, “Superseded Reality: The Reconstruction of Manor Parks in Soviet Lithuania”, in: Heritage and Environment: The 5th Heritage Forum of Central Europe, eds. Agata Wąsowska-Pawlik, Jacek Purchla, Kraków: International Cultural Centre, 2021. p. 101–122.

• Salvijus Kulevičius, „Būtis paveldu: istorinių dvarų parkų vaizdiniai sovietinėje Lietuvoje“, in: Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 88–89), sud. Rūta Janonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, p. 189–214.

• Salvijus Kulevičius, “Instruments of Propaganda: The Burial Places of the Soviet Soldiers of the Second World War in Lithuania. Old and New Trends”, in: Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурнi студii, 2017, vol. 4, no. 1, p. 1–8.

• Salvijus Kulevičius, “The Second Life of Castles: Memory and Reconstruction of Historic Castles in Modern Lithuania”, in: Schlösser und Herrenhäuser der Ostseeregion. Bausteine einer europäischen Kulturlandschaft / Castles and Manor Houses in the Baltic Sea Region. Components of an European Cultural Heritage, Hgg. Kilian Heck, Sabine Bock, Jana Olschewski, Schwerin: Thomas Helms Verlag, 2017, p. 147–179.

• С. Кулявичюс, „Зарождение региональной «политической памяти» в XXI веке: Жямайтийский случай“, in: Национальные культуры в межкультурной коммуникации, ч. 1: Социально-исторические и психолого-педагогические аспекты межкультурного взаимодействия, Минск: Белорусский государственный университет; Колорград, 2016, p. 241–252.

• Salvijus Kulevičius, “Nature and Mission of Heritage in Modernity: Impacts of Nationalism”, in: Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурнi студii, 2015, vol. 2, no. 1, p. 3–8.

• Salvijus Kulevičius, „Kurtuvėnų krašto padavimai arba kelios pastabos kultūrinės atminties tema“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2014, t. 19, p. 207–225.

• Salvijus Kulevičius, “In Search for Cultural Heritage Authenticity Definition: History and Current Issues”, in: Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурнi студii, 2014, vol. 1, no. 1, p. 1–6.

• Салвиюс Кулявичюс, „Наследие и память: тенденции реконструкции культурного наследия в Литве советского периода“, in: Vēsture: avoti un cilvēki, 2014, t. 17, p. 196–206.

• Salvijus Kulevičius, „Antrasis pilių gyvenimas: istorinių pilių atmintis ir rekonstravimas modernioje Lietuvoje“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2013, t. 16, p. 183–205

• С. Кулявичюс, „Методы реконструкции исторических замков в Литве: общественные оценки“, in: Замкi, палацы i сядзiбы ȳ кантэксце еȳрапейскай культуры: зборнiк навуковых артыкулаȳ, Мiнск: Музей «Замкавы комплекс «Мір»; Медысонт, 2013, p. 97–103.

• Salvijus Kulevičius, „Žemaičių tapatumo vingiai XXI a.: savos praeities ir paveldo paieškos“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2012, t. 14, p. 224–245.

• Salvijus Kulevičius, „Kultūros paveldo restauravimo principai sovietinėje Lietuvoje: idėjinės kryptys ir jų raiška“, in: Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sud. Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, p. 203–217.

• Salvijus Kulevičius, „Reliatyvistinė paveldosaugos samprata: prielaidos, principai, galimybės“, in: Lietuvos istorijos studijos / Studies of Lithuania’s History, 2009, t. 24, p. 150–166.

• Salvijus Kulevičius, „Kultūros paveldo autentiškumas: reliatyvistinė perspektyva“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla. Vieno požiūrio likimas (specialusis Lietuvos istorijos studijų leidinys, t. 4), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 147–182.

• Salvijus Kulevičius, „Japonijos paveldosaugos savitumai“, in: Kultūros paminklai, 2005, t. 12, p. 136–152.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos / Музей как пространство полилога доминирующих и альтернативных нарративов: от теории к практике

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija.
Programa: Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa.
Vykdyta: 2018–2019.
Vykdytojai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“.
Vadovai: doc. dr. Rūta Šermukšnytė (Vilniaus universitetas); prof. dr. Polina Verbicka (Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“).

Projekto tikslas: Atlikti Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis šia analize atskleisti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, išryškinti dominuojančius ir alternatyvius jiems muziejinius pasakojimus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, remiantis šiuolaikinių muziejinių pasakojimų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo.

Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys // У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019), rekomendacijos, mokymų Lietuvos ir Ukrainos muziejininkams ciklas.

• Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis / Православні та унійні спільноти у Великому князівстві Литовському: історія, культура, пам’ятьem>

Vadovai: doc. dr. Genutė Kirkienė (Vilniaus universitetas), Ihor Skočilias (Ukrainos katalikiškasis universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno atveju, viešajame intelektualiniame Lietuvos ir Ukrainos kultūrinės atminties diskurse aktualizuoti unikalų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytų krikščionybės (stačiatikybės ir unitų) kultūrinį palikimą ir atlikti jo tyrimus.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas / На перехресті культур: Монастир і храм Пресвятої Трійці у Вільнюсі (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017).

Veikla projekte: Projekto koordinatorius.

Nacionaliniai projektai:

• Tyrimų centras „(Post)autoritariniai kraštovaizdžiai“

Vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Tyrimų centro „(Post)autoritariniai kraštovaizdžiai“ pagrindinis tikslas – iš istorijos, filosofijos, geografijos, sociologijos ir paveldo perspektyvų tirti XX amžiaus kultūrinius kraštovaizdžius ir autoritarinių bei postautoritarinių visuomenių sąveiką su aplinka. Numatomos keturios tarpdisciplininių tyrimų kryptys: 1) Ekosocialinių idėjų tyrimai; 2) XX amžiaus (post)autoritarinių valstybių kultūrinio kraštovaizdžio tyrimai; 3) (Post)autoritarinių visuomenių ekosocialinės raidos tyrimai; 4) (Post)autoritarinių visuomenių atminties ir paveldo tyrimai. Tyrimų centro veikla prisidėtų prie kultūrinių kraštovaizdžių ir jų istorinės transformacijos, jai įtaką dariusių politinių ir kitų veiksnių suvokimo, prie atsparios visuomenės kūrimo per sąmoningesnį santykį su aplinka.

Projekto rezultatai: Mokslo publikacijos; mokslo renginiai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės

Vadovas: doc. dr. Salvijus Kulevičius (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Įvertinti bendruomenių dalyvavimo paveldosaugos procesuose realijas, problemas, galimybes ir pateikti su paveldo bendruomenių formavimusi ir įsitvirtinimu Lietuvoje susijusias rekomendacijas. Tikimasi prisidėti prie lygių galimybių dalyvauti ir veikti kultūroje ir pavelde stiprinimo, bendruomenių paveldosauginio sąmoningumo ir paveldosauginių gebėjimų ugdymo. Projekto akiratyje – vietos, idėjinės ir kitos bendruomenės, veikiančios pavelde, besinaudojančios paveldu, puoselėjančios jį ar turinčios noro ir potencialo veikti šiame lauke. Siekis – įvairiems visuomenės iššūkiams ir krizėms atsparesnės, tvaresnės ir atviros paveldo bendruomenės.

Projekto rezultatai: Rekomendacijos; mokymai; mokslo straipsniai.

Veikla projekte: Projekto vadovas.

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Vadovas: doc. dr. Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacijas susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016); rekomendacijos; specialistų mokymai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija

Vadovė: doc. dr. Aina Ramonaitė (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Remiantis socialinių tinklų teorija rekonstruoti daugiaplanę Sąjūdžio tinklinę struktūrą ir atskleisti tinklo formavimosi, plėtros ir gyvybingumo mechanizmus. Tyrime siekiama ištirti socialines organizacines Sąjūdžio prielaidas, t.y. atsakyti į klausimą, kokių socialinių tinklų pagrindu susiformavo Sąjūdis, kaip buvo įmanoma šių skirtingomis tapatybėmis grįstų tinklų tarpusavio sąveika ir kokiu būdu tuo metu įvyko neįtikėtinai spartus jų aktyvizavimas ir plėtra.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia (Vilnius: Baltos lankos, 2011).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Historical and Cultural Heritage: Problems of Preservation and Popularization, organizuota Nacionalinio universiteto „Lvovo Politechnika“ (Ukraina), 2014, Lvovas (Ukraina). Pranešimo tema: „В поисках дефиниции аутентичности культурного наследия: история и современные проблемы“.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotėms

Vadovavimas doktorantams:

• Milda Valančiauskienė, Nematerialaus paveldo apsauga Lietuvoje: tarp įsitikinimų ir paveldosaugos sistemos. Istorinė perspektyva ir dabarties praktikos, 2020–2024.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija 

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Prisideda prie Lietuvos dalyvavimo UNESCO veikloje ir UNESCO konvencijų, rekomendacijų nuostatų, programų ir projektų tikslų įgyvendinimo Lietuvoje.
Eksperto veikla: Komisijos narys, nuo 2021.

•  Valstybinė kultūros paveldo komisija

Institucija: Lietuvos Respublikos Seimas.Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.
Eksperto veikla: Komisijos narys (deleguotas Lietuvos Respublikos Prezidento), nuo 2019.

• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija

Institucija: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Prisideda prie ilgalaikės tęstinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir teikia kultūros ministrui ir kitoms institucijoms išvadas, siūlymus ir rekomendacijas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos strateginio planavimo ir kitais su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusiais klausimais.
Eksperto veikla: Komisijos narys (deleguotas Kultūros ministerijos), nuo 2019.

• Duomenų bazė „Lituanistika“

Institucija: Lietuvos mokslo taryba.
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lituanistinės tematikos publikacijų (istorijos, paveldosaugos sritys) mokslinio lygio vertinimas.
Eksperto veikla: Ekspertas, nuo 2017.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Historical and Cultural Studies / Iсторико-культурн i студii

Institucija: Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“ (Ukraina).
Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2014.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produkto plėtra Lietuvoje ir Pietų Latvijoje (Military Heritage II)

Finansavimo šaltinis: Europos regioninės plėtros fondas (Europos Sąjunga).

Programa: INTEREG VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Vykdyta: 2024–2025.

Vykdytojas: Latvijos kaimo turizmo asociacija; Lietuvos kaimo turizmo asociacija; Latgalos regiono turizmo asociacija; Žiemgalos planavimo regionas; Žemaitijos nacionalinis parko direkcija.

Vadovas: Asnāte Ziemele (Latvijos kaimo turizmo asociacija).

Projekto tikslas: Didinti karinio paveldo vaidmenį turizmo srityje bei ekonomikos plėtroje, kuriant Baltijos šalių karinio paveldo turizmo produktą Lietuvoje ir Pietų Latvijoje. Projektu siekiama sujungti atskiras vietoves ir objektus kaimo vietovėse į tinklą, kuris įgalintų organizacijų bendradarbiavimą, informacijos mainus ir mokymąsi vieniems iš kitų.

Veikla projekte: Ekspertas.

• Mokymų programų „Įvadas į tyrimus (paveldas)“, „Įvadas į teisę (paveldas)“, „Paveldo įveiklinimas“ ir „Paveldosaugos užsienio praktika“ parengimas, mokymų organizavimas bei įgyvendinimas

Vykdyta: 2023.

Vykdytojas: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: Mokymai kultūros paveldo specialistams.

Veikla projekte: Projekto dalies vadovas.

• Šiaurės Lietuvos pramonės paveldo tyrimai ir aktualizavimas

Vadovas: dr. Salvijus Kulevičius.

Projekto tikslas: Šiaurės Lietuvos pramonės paveldo (vėjo ir vandens malūnų, siaurojo geležinkelio) istoriniai tyrimai ir populiarinimas, vietos bendruomenių paveldosauginių gebėjimų ugdymas.

Projekto rezultatai: Paveldo tyrimų ekspedicijos; duomenų bazės pildymas (www.malunai.lt); paveldo populiarinimui skirtų renginių ir publikacijų ciklas; vietos bendruomenių ir akademinio jaunimo paveldosauginių gebėjimų ugdymui skirtų renginių ciklas.

Veikla projekte: Projekto vadovas.

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilių palikimas: bendradarbiavimas ugdant kultūros paveldo tyrimų ir išsaugojimo gebėjimus

Vadovas: Audronė Vyšniauskienė.

Projekto tikslas: Kompleksiniai Radvilų giminės palaidojimų Dievo kūno bažnyčioje tyrimai ir paveldo specialistų gebėjimų ugdymas.

Projekto rezultatai: Atlikti kompleksiniai tyrimai; kultūros paveldo specialistų mokymai; paveldo populiarinimo renginiai.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies vadovas.

• Antalieptės vienuolyno aktualizavimas – kūrybinės dirbtuvės

Vadovai: Urtė Žukauskaitė, Arūnas Survila.

Projekto tikslas: Antalieptės buvusio vienuolyno istoriniai tyrimai ir paveldo aktualizavimas.

Projekto rezultatai: Istoriniai paveldo tyrimai; paveldo populiarinimo renginių ciklas.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies koordinatorius.

• LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija

Vadovas: Audronė Vyšniauskienė.

Projekto tikslas: Kompleksiniai Radvilų giminės palaidojimų Dievo kūno bažnyčioje tyrimai ir bažnyčios pritaikymo lankymui koncepcija.

Projekto rezultatai: Atlikti kompleksiniai tyrimai; kultūros paveldo specialistų mokymai; paveldo populiarinimo renginiai; pritaikymo lankymui gairės.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies vadovas.

• Vietos bendruomenių ir akademinio jaunimo bendradarbiavimo projektas „Grafai Zubovai: kultūros ir švietimo keliu“

Vadovas: Asta Doveikienė.

Projekto tikslas: Grafų Zubovų paveldo (dvaro sodybos) Dabikinėje (Akmenės r.) aktualizavimas, vietos bendruomenės paveldosauginių gebėjimų ugdymas.

Projekto rezultatai: Vietos bendruomenių ir akademinio jaunimo mokymų ciklas; paveldą aktualizuojančių renginių ciklas.

Veikla projekte: Projekto mokslinės dalies koordinatorius.

• Laisvės kovų atmintis: nekilnojamojo laisvės kovų paveldo Radviliškio rajone aktualizavimas

Vadovai: dr. Vykintas Vaitkevičius; Aistė Čepulytė; dr. Salvijus Kulevičius.

Projekto tikslas: Lietuvos partizanų rėmėjų Sajų paveldo (sodybos) Balandiškyje (Radviliškio r.) tyrimai ir aktualizavimas, akademinio jaunimo paveldo tyrimų metodų ugdymas.

Projekto rezultatai: Kompleksiniai Lietuvos laisvės kovų paveldo tyrimai; Lietuvos laisvės kovų paveldo populiarinimas; akademinio jaunimo stovyklos.

Veikla projekte: Projekto administravimas.

• Paveldo draugai

Vadovas: Darius Ramančionis.

Projekto tikslas: Vietos bendruomenių įsitraukimo į kultūros paveldo puoselėjimo procesus skatinimas ir stiprinimas.

Projekto rezultatai: paveldo puoselėjančių bendruomenių ir asmenų tinklo sukūrimas; metodinių priemonių parengimas.

Veikla projekte: Konsultantas.

• Industrinio paveldo panaudojimas turizmo ir verslo plėtrai [Industrial Heritage for Tourism and Business Development] (TURBINE)

Vadovas:

Projekto tikslas: Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos pramonės paveldo panaudojimas turizmo ir verslo plėtrai.

Projekto rezultatai: Studija lietuvių ir latvių kalbomis Pramonės paveldo panauda šiandienos poreikiams: gerosios patirties analizė = Rūpniecības mantojuma izmantošana šodienas vajadzībām: labās pieredzes analīze (elektroninis išteklius CD-ROM, sud. Salvijus Kulevičius, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007); skaitmeninis žemėlapis ir interneto svetainė; rekomendacijos; mokymai.

Veikla projekte: Tarptautinės tyrėjų grupės vadovas.

Užsakomieji tyrimai:

• Istorinės ir ikonografinės medžiagos parodai apie Lietuvos vėjo malūnus atranka ir sisteminimas bei parodos koncepcijos parengimas

Užsakovas: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus draustinis.

Vykdyta: 2023.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Istoriniams vėjo malūnas skirtos parodos koncepcijos ir tekstų parengimas.

Veikla: Vykdytojas.

• Kėdainių (Lietuva) evangelikų reformatų bažnyčios statinių komplekso evangelikų reformatų bažnyčios (u. k. 36619) laidojimo kriptos ir Nesvyžiaus (Baltarusija) Dievo Kūno bažnyčios (k. 610Г000465) laidojimo kriptos kompleksiniai antropologiniai tyrimai

Veikla: Tyrimų organizavimas ir koordinavimas.

• Jašiūnų dvaro sodybos rūmų ekspozicijos įrengimas

Veikla: Ekspozicijos koncepcijos ir turinio parengimas.

• Kurtuvėnų dvaro sodybos ūkinės dalies ir žirgininkystės tradicijų eksponavimo galimybių studija

Veikla: Ekspozicijos koncepcijos parengimas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Interneto svetainė: Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Tyrimai

Svetainėje pristatomi 2016 ir 2017 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir partneriais iš Baltarusijos vykdytų kompleksinių Radvilų giminės kriptos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje tyrimų rezultatai. Greta aptariamas pats laidojimo kriptų reiškinys, jų tyrimų ypatumai ir istorija, išsaugojimo ir eksponavimo tendencijos. Svetainė gali būti įdomi mokslininkams (antropologams, archeologams, istorikams, menotyrininkams ir kt.), paveldo specialistams, kaip metodinė priemonė studentams ir apskritai praeitimi bei mokslo atradimais besidominčiai visuomenei. Svetainė parengta Lietuvių ir anglų kalbomis. Svetainės adresas: http://www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt.
Projekto vadovas ir svetainės sudarytojas dr. Salvijus Kulevičius.

• Interneto svetainė: Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. Apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį

Svetainėje pristatomi nuo 2016 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinio fakulteto iniciatyva suburtų Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų vykdomi Vilniaus Švč. Trejybės komplekso ir jo pažinimui svarbių kontekstų tyrimai. Pateikiami 36 tekstai, kuriuos parengė 19 autorių – kultūros, meno ir religijos istorikai, archeologai, paveldo specialistai. Svetainė skirta tieks, kas domisi LDK paveldu ir jo tyrimais, taip pat Vilniaus miesto ir Švč. Trejybės komplekso svečiams.
Svetainės adresas: http://www.uniateheritage.if.vu.lt.
Projekto vadovas ir svetainės sudarytojas dr. Salvijus Kulevičius.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Certificate of appreciation on behalf of the Order of St. Basil the Great of St. Josaphat / Šv. Juozapąto bazilijonų ordino padėkos raštas (Roma)

Institucija: Šv. Juozapato bazilijonų ordinas.

Suteikta: Už pasiaukojimą ir aktyvų dalyvavimą švenčiant Didžiojo Šventojo ir Kankinio Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 400-ąsias metines, 2023.

• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos padėkos raštas (Lietuva)

• Ювiлейна медаль Василiяньского Чину Святого Йосафата / Šv. Juozapato bazilijonų ordino jubiliejinis medalis (Ukraina, Lietuva)

Suteikta: Už svarbią pagalbą, prisidedant prie Vilniaus Šv. Juozapato bazilijonų vienuolyno ir Švč. Trejybės šventovės atgimimo, 2017.

• Vilniaus universiteto rektoriaus premija už geriausias akademines praktikas (Lietuva)

Suteikta: Už geriausias akademines praktikas, 2012.

Dėstomi dalykai

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Archeologinių radinių konservavimo ir muzeologijos pagrindai (tema: Muzeologijos pagrindai; kartu su doc. dr. Rūta Šermukšnyte).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Istorijos didaktika (tema: Paveldo edukacijos panaudojimas istorijos didaktikoje);
• Kultūros paveldas ir turizmas (temos: Paveldo studijų pagrindai; Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas; kartu su kitais dėstytojais).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Kultūros paveldo teorija (kartu su prof. dr. Marija Drėmaite);
• Paveldosaugos teisinė ir administracinė sistema (kartu su prof. dr. Irena Vaišvilaite, Renaldu Augustinavičiumi);
• Magistro taikomoji praktika;
• Tiriamasis magistrinis seminaras.

Bendrosios universitetinės studijos:

• Paveldas: nuo globalumo iki vietos kultūros (kartu su prof. dr. Irena Vaišvilaite).

Mokslo publikacijos

Kolektyvinė monografija:

• "Social Characteristics of the Karaite Community According to the 1764–65 and 1784 General Jewish Censuses", in: The Census of Lithuanian Jewry in 1764–65 and Historical Family Demography. Structures, Categories and Contexts, ed. J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė, 2015 Cracow – Budapest, p. 210–283.

Knygos skyrius:

• “Myth as a Way to Co-existence: A Case of Karaite Community in the 18^th–20th Centuries, Values and Memories”, in: Multiethnicity in the European Past (8^th–20^th c.), Cohesion building of multiethnic societies, 10^th–21st c., ed. Przemysław Wiszewski, vol. 1, Wroclaw, 2020, p. 237–258.

Straipsniai:

• “Towns as Areas of Ethnic Communication and Competition in: The Case of Karaites in Trakai/Troki and Vilnius/Wilno/Vilna in the Seventeenth to Twentieth Centuries”, in: Inter-Ethnic Relations and the Functioning of Multi-Ethnic Societies: Cohesion in Multi-Ethnic Societies in Europe from c. 1000 to the Present, II, ed. by Przemysław Wiszewski, Brepols, 2022, p. 291–307.

• “Jews, Russians, Karaites: The Development of Karaite Nationalism in the Russian Empire at the beginning of the Twentieth Century, Quest”, in: Contemporary Jewish History, No. 20, Jewish Minorities between Nation-Building and Emigration in late Nineteenth and early Twentieth Century East Central Europe, ed. Francesco Di Palma and Grzegorz Rossoliński-Liebe, 2021.

• “The Karaite communities: harnessing the multi-lingual linguistic strategies for nationalism, in: Folia Toruniensia, vol. 20, 2020, p. 73–89.

• “The First General Jewish Census in the Grand Duchy of Lithuania and Socio-economic Characteristics of the Karaite and Rabbanite Communities (1764–65)”, in: Jewish Population and Identity: Challenges and Trends, S. DeelaPergola and U. Rebhun (eds.) 2018, p. 249–262.

• “Karaite taxation in the Grand Duchy of Lithuania and its relation to population size before the first Jewish census of 1764/65”, in: Jewish History Quaterly, 2015 No. 2 (254), p. 268–282.

• “Identity in Transition: the Case of Polish Karaites in the First Half of the 20th Century”, in: Codrul Cosminului, Vol. 20, No. 1, 2014, p. 207–228.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• 2019 – until now coordinator, project “Teaching network on Comparative East European Jewish studies”, Vilnius University, Faculty of History, head of the poject: prof. J. Verbickienė.

• 2018 – member of organizational committee of international academic seminar “Teaching of Jewish history and culture at universities. Evaluation of experience and new visions”, European Association of Jewish Studies together with Vilnius University, 15-19 05 2018, Krakow, Poland.

• 2017 – member of organizational committee of international academic seminar „Lietuvos totorių ir karaimų istorijos šaltiniai: tyrimai ir jų perspektyvos“ [“Sources of the history of Lithuanian Tatars and Karaites and their research perspectives”] (18 05 2017, Vilnius, Vilnius University).

• 2015–2018 – researcher, Cohesion building of multiethnic societies 14-20^thcenturies (2014–2018, Wroclaw University, head of the project prof. hab. dr. Przemysław Wiszewski).

• 2014–2017 – lecturer, Developing Jewish Studies in Lithuania: Establishing the Research and Teaching Field in Vilnius University (2014-2017, Vilnius University, head of the project assoc. prof. Jurgita Verbickiene).

• 2013–2015 – junior researcher, Historical demographic studies and their application to the Jewish censuses of the Grand Duchy of Lithuania OPERATIONAL PROGRAMME FOR HUMAN RESOURCES DEVELOPMENT FOR 2001-2013, Priority 3 „Strengthening Capacities of Researchers“, VP1-3.1-ŠMM-07-K, „Support to Research Activities of Scientists and Other Researcher (Global Grant)“ (Vilnius University, head of the project assoc. prof. Jurgita Verbickiene).

• 2010–2015 – researcher, Jewish Censuses in the Grand Duchy of Lithuania: Data and Analyses. (Centre for Studies of the Culture and History of East European Jews, head of the project prof. Shaul Stampfer).

• 2006–2010 – co-author of the articles, researcher Existing synagogues in the territory of today’s Lithuania: architectural and historical research, (Centre for Studies of the Culture and History of East European Jews, Vilnius Academy of Fine Arts and Centre of Jewish Arts at Hebrew University Jerusalem, head of the project dr. Giedre Mickūnaite).

• Jerusalem, head of the project dr. Giedre Mickunaite).

Nacionaliniai projektai:

• „Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.“

Veikla projekte: Vadovė.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija “VIII Międzynarodowa Interdyscyplinarna Konferencja Naukowa pt. Przesłanki uchwalenia Konstytucji 3 Maja 1791 roku i jej wpływ na dalsze losy narodów Europy Środkowo-Wschodniej (aspekty geopolityczne, historyczne, prawne, ekonomiczne, społeczne i kulturowe”, pranešimas: „Ketverių metų seimas, Gegužės 3 d. Konstitucija ir nekrikščioniškos bendruomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: karaimų atvejis“, 2021 10 15-17.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• 2022 m. „Debesis –  žmonių likimai. Kauno 1936 m. Telefonų knyga“

Skulptūra – tarsi šiuolaikinė duomenų saugykla (debesis) iš kurios galima susisiekti /„paskambinti“, tarsi atsivertus telefono knygą, žymiems tarpukario Lietuvos politikams ir visuomenės veikėjams, kurie lankytojus nukelia į praėjusį šimtmetį, papasakos autentiškas istorijas ir svarbius istorinius įvykius.

• Meno objekto idėja: Žilvinas Marcinkevičius, Rolandas Skaisgirys.

Turinio bendraautorė: dr. Dovilė Troskovaitė.

• 2021 m. Nuolatinė ekspozicija „Nepažinta Lietuvos karaimų istorija – regioninės istorijos paslaptys“

https://artnews.lt/renginys/skulpturos-debesis-zmoniu-likimai-kauno-1936-m-telefonu-knyga-pristatymas-kulautuvoje;
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/kulautuvoje-atidaryta-interaktyvi-skulptura-929-1692514;
https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kulautuvos-debesis-nukels-i-praeiti-1083621 .

• 2021 m. Vieša paskaita „Tarpukario Vilnius ir Lietuvos karaimų fenomenas“

Šaltinis: (https://www.youtube.com/watch?v=N8HiF6FIKro)

• 2016 m. mobili programėlė Discover Jewish Lithuania

Šaltinis: http://www.discoverjewishlithuania.com/en/ 

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (kartu su vad. prof. J. Verbickiene, prof. D. Staliūnu, asist. dr. A. Naudžiūniene);

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas (kartu su vad.: doc. dr. G. Potašenko; prof. dr. J. Verbickiene, D. Čypaite).
• Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste (kartu su doc. dr. G. Potašenko, prof. dr. J. Verbickiene, asist. dr. A. Naudžiūniene) (modulio vadovė).

Istorijos magistro studijų programa:

• Phenomena of East European Jewish History: Poland and Lithuania (kartu su prof. dr. Jurgita Verbickiene, assoc. prof. Joshua Zimmerman, prof. Joshua Karlip, prof. dr. Dariumi Staliūnu, prof. dr. Irena Vaišvilaite, doc. dr. Tomu Vaiseta) VU IF kartu su Yeshiva University (JAV), jungtinis kursas anglų kalba.

Bendrosios universitetinės studijos:

• Lietuvos Etninių mažumų istorija Europiniame kontekste (kartu su vad. prof. J. Verbickiene, doc. dr. G. Potašenko);

• Genocidai. Kaip atpažinti ir suprasti? (kartu su vad. prof. dr. J. Verbickiene, D. Čypaite).

Mokslo publikacijos

Monografijos:

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio aspektai / Jews in the Society of the Grand Duchy of Lithuania: Aspects of Coexistence, Vilnius: Žara, 2009.

Sudaryti leidiniai:

• The History of Jews in Lithuania. From the Middle ages to the 1990s. V. Sirutavičius, D. Staliūnas, J Šiaučiūnaitė-Verbickienė (eds), BRILL/ Ferdinand Schoningh, 2020 (https://brill.com/view/title/53673)

• Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (sud.), Lietuvos žydai: istorinė studija, Vilnius: Baltos lankos, 2012.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (sud.), Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 8), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, et al., Synagogues in Lithuania: a catalogue, Vilnius: Academy of Fine Arts Press, 2010, vol. 1, A-M.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, et al., Mokslas krikśczioniśkas zemajtiśkaj paraśitas / Christian science laid out in Samogitia, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

• Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas, sud. Larisa Lempertienė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Larisa Lempertienė (eds.), Jewish Space in Central and Eastern Europe: Day-to-Day History: Proceedings of International Conference of the Lithuanian Institute of History and the Centre for Studies of Culture and History of East European Jews, May, 11–12, 2006 Vilnius, Newcastle: Cambridge Scholars Publishing,

Straipsniai:

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Sources of the Eighteenth Century General Jewish Censuses of the Grand Duchy of Lithuania and their Applicability to Historical Demography Research. Jewish Population and Identity: Concept and Reality“, in: Jewish Population and Identity: Concept and Reality, editors Sergio DellaPergola, Uzi Rebhun, Cham: Springer, 2018, p. 233–247.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Translations and Self-Representation: Literature as a Tool for a Mutual Jewish-Lithuanian Acquaintance“, in: Jewish Culture and History, Abingdon: Taylor & Francis (Routledge), 2017, vol. 18, no. 2, p. 190–208.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Problems and Tendencies of Historiographical Development in Research of the Towns of the Grand Duchy of Lithuania: Non-Christian Minorities“, in: Stadtgeschichte des Baltikums oder baltische Stadtgeschichte?: Annäherungen an ein neues Forschungsfeld zur baltischen Stadtgeschichte?: Annäherungen an ein neues Forschungsfeld zur baltischen Geschichte, Tagungen zur Ostmitteleuropaforschung, Herausgegeben von Heidi Hein-Kircher und Ilgvars Misāns Geschichte, Ostmitteleuropaforschung, Marburg: Herder-Institut, 2016, vol. 33, p. 151–170.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Ar Abiejų Tautų Respublikos žydų teisinė padėtis buvo vienoda? Žydų teisinio statuso Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ištakos ir klostymosi tendencijos“, in: Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė (sud.), Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 12), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015, p. 205–219.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „The Image of the Infidelis in the Grand Duchy of Lithuania: a Comparison of the Trends in the Creation of Anti-Jewish and Anti-Muslim Stereotypes“, in: Fear and Loathing in the North. Jews and Muslims in Medieval Scandinavia and the Baltic Region, ed. by Heß Cordelia, Adams Jonathan, Berlin: Walter de Gruyter GmbH, 2015, p. 329–346.

• Jurgita Verbickienė, „Žydų paveldo recepcija šiandienos Lietuvos visuomenėje: Vilniaus atvejis“, in: Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje, Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski (sud.), Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 334–346.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymai: jų patikimumas ir duomenų interpretavimo klausimai“ / „Grand Duchy of Lithuania Jewish Population Censuses in the Late 18th Century: their Credibility and Data Interpretation Issues“, in: Olga Mastainica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė (sud.), Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 60–79.

• Jurgita Verbickienė, «Очерки истории еврейской общины Биржая // Eвреи на карте Литвы: Биржай: проблемы сохранения еврейского наследия и исторической памяти», in: Jews on the map of Lithuania: the case of Biržai: preserving Jewish heritage and Historical Memory, Москва: Центр научных работников и преподавателей иудаики в вузах «Сэфер», 2015, p. 69–90.

• Jurgita Verbickienė, „Recepcja dziedzictwa Żydowskiego w społeczeńtwie współczesnej Litwy: przykład Wilna“, in: Dialog kultur pamięci w regionie ULB / pod redakcją Alvydasa Nikžentaitisa i Michała Kopczyńskiego, Warszawa: Muzeum Historii Polski, 2014, p. 343–355.

• Jurgita Verbickienė, «Дети Измаила: мусульмане глазами караима Исаака Бен Авраама Трокского в антихристианском полемическом сочинении «Укрепление веры» (Chizuk Emunah)», in:  Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė (sud.), Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje / Turks' history and culture in Lithuania / История и культура тюрков в Литве: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 11), Vilnius: Vilniaus universitetas,  2014, p.  374–375.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „„Who is Better, a Jew, Tatar or Gipsy?“ Petr Czyzewski: an Image of a Jew in the Comparative Context of the Society of the Grand Duchy of Lithuania“, in: Galicia, Bukovina and other Borderlands in Eastern and Central Europe: Essays on Interethnic Contacts and Multiculturalism (serija: Jews and Slavs, 23), edited by Wolf Moskovich, Roman Mnich, Renata Tarasiuk, Jerusalem: The Hebrew University of Jerusalem, 2013, p. 411–432.

• Jurgita Verbickienė, „The Social and Legal Status of Jews in the Grand Duchy of Lithuania and its Influence on the Status of Tatars and Karaites“, in: Central Europe, Leeds: Maney Publishing, 2010, vol. 8, no. 2, p. 68–85.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Žydų ir lietuvių abipusio pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo atspirtys tarpukario Lietuvoje: priemonės ir rezultatai“, in: Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (sud.), Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 8), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010, p. 15–52.

• Jurgita Verbickienė, «Знакi габрэйскай гiсторьii у Вiльнi рэпрэзентацьii мiнулага» / „Signs of Jewish history in Vilnia: representations of the past“, in: Homo historicus 2009: the annual of anthropological history, edited by A. F. Smalianchuk, Вiлня: ЕГУ, 2010, p. 379–386.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos suvokimo realybės ir mitologijos kontekstai Lietuvos žydų bendruomeninėje sąmonėje“, in: Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko (sud.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“ (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 5), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008, p. 349–376.

• Jurgita Verbickienė, „Blood Libel Accusation in Multi-Confessional Society: the Case of Grand Duchy of Lithuania“, in: East European Jewish Affairs, 2008, vol. 38, no. 2, p. 201–209.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „„Kuris iš jų geresnis: žydas, totorius ar čigonas?“ Petro Čiževskio žvilgsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos totorių kasdienybę“, in: Tamara Bairašauskaitė, Halina Kobeckaitė, Galina Miškinienė (sud.), Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 6), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008, p. 215–222.

• Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, „Žydų ūkinės veiklos varžymai LDK miestuose: poveikis žydų ekonominės veiklos krypčių formavimuisi“, in: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas (sud.), Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, p. 11–27.

• Jurgita Verbickienė, «Наша общая культура: «выученная память» о Литовском Иерусалиме», in: Ab Imperio, Казань, 2004, № 4, p. 155–166.

Mokslo projektai

• LDK pasienio su Prūsija infrastruktūra. Jos socialinės aplinkos ir ekonominio efektyvumo tyrimas (XVIII a. II pusė)

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys: Pasienio su Prūsija ruožas buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos erdvių. Čia telkėsi prekybiniai vandens ir sausumos keliai, prekybos, prekybininkų aptarnavimo ir sienos kontrolės infrastruktūra. Projektu siekiama ištirti šios erdvės infrastruktūrą, ekonominį efektyvumą ir jos socialinę aplinką XVIII a. antroje pusėje. Tam ketinama analizuoti prekių judėjimą iki sienos ir per sieną (neužmirštant prekių asortimento ir kiekių, nuo sezoniškumo priklausančių prekių gabenimo būdų, kelionės trukmės ir įveikiamo nuotolio klausimų), su tuo susijusį personalą, o taip pat nelegalią prekybą (būdus ir kelius apeiti valstybinę sienos infrastruktūrą) bei vietos gyventojų ir pareigūnų kasdienybės siužetus. Tikimasi geriau suvokti LDK prekybos ir joje dalyvavusių asmenų veikimo schemas. Tyrimui bus pasitelkti LDK Iždo komisijos dokumentai, didikų šeimų prekių gabenimo ataskaitos ir kiti šaltiniai. Kartu su kitais istorinio tyrimo metodais bus naudojami ir skaitmeninės humanistikos instrumentai.

Veikla projekte: Vadovė.

• Grįžtanti atmintis – Recovering memory

Finansavimo šaltinis: Geros valios fondas.
Vykdyta: 2018–2020.
Vykdytojas: Vilniaus universitetas
Vadovė: doc. Birutė Švedaitė-Sakalauskė.

Projekto turinys: Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, yra įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Projekto uždaviniai: Atminties diplomų nominantų biografijų tyrimas, pasirengimas Atminties diplomų teikimo ceremonijoms, idėjos memorializacijos konkursas.

Projekto rezultatai: Atminties diplomo nominantai ir jų biogramos (2018, 2019 m.) https://www.vu.lt/en/about-vu/history/recovering-memory (anglų kalba), https://www.vu.lt/apiemus/istorija/griztanti-atmintis (lietuvių kalba).

Veikla projekte: Koordinatorė.

• Užsienio mokslininko iš Lenkijos atvykimas į doktoranto Dariaus Sakalausko disertacijos gynimo komisiją

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba (ES fondų lėšos).
Priemonė: Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą.
Vykdyta: 2019.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto turinys ir rezultatai: Projekto tikslas yra skatinti mokslinę komunikaciją bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą. Projekto metu siekiama pritraukti patyrusį mokslininką habil. dr. Grzegorz Myśliwski iš Varšuvos universiteto Lenkijoje dalyvauti Istorijos fakulteto doktoranto Dariaus Sakalausko disertacijos gynimo procese. Tokiu būdu skatinama tarptautinė komunikacija, keliama disertacijos gynimo komisijos kokybė.

Veikla projekte: Vadovė.

• Žydai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vienos didžiausių žydų bendruomenių Rytų Europoje istorija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir skaidos 2016–2024 metų programa.
Vykdyta: 2016–2019.

Projekto turinys: LDK ir Lenkijos žydų teisinės ir socialinės padėties lyginamasis tyrimas.
Projekto rezultatai: monografijos anglų kalba rankraštis, įteikti 2 straipsniai publikacijai užsienio recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose.

Veikla projekte: Vadovė.

• Daugiaetninių visuomenių ryšių kūrimas XIV–XX a. (Cohesion building of multiethnic societies 14-20 the centuries)

Vykdyta: 2014–2019.
Projekto vykdytojas: Vroclavo universiteto Istorijos fakultetas (Lenkija).
Vadovas: prof. Przemysław Wiszewski).

Projekto turinys: daugiaetninių  visuomenių tarpusavio ryšių tyrimai, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas.
Projekto rezultatai: dalyvauta 4 tarptautinėse konferencijose su pranešimais, įteikti spaudai užsienio recenzuojamame mokslo leidinyje 3 straipsniai.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Žydų kultūros paveldo aktualizavimas ir pristatymas pasitelkus mobiliąsias technologijas

Finansavimo šaltinis: Norway Grants: Partnership for creation and Preservation of values.
Vykdyta: 2015–2016.
Vykdytojas: Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras.

Projekto turinys: inovatyvūs sprendimai pristatant žydų paveldą, mobilios aplikacijos sukūrimas.
Projekto rezultatai: http://discoverjewishlithuania.com/

Veikla projekte: Vadovė, kartu su D. Sakalausku.

• Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba (ES fondų lėšos).
Priemonė: Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija).
Vykdyta: 2013‒2015.

Projekto turinys ir rezultatai: LDK žydų XVIII a. antrosios pusės surašymų tyrimas taikant istorinės šeimos demografijos tyrimo metodus. Tyrimo duomenys skelbiami tarptautinėje duomenų bazėje MOSAIC, citavimas: Jurgita Verbickiene and Dovile Troskovaite, Vilnius University. 1764-65 Jewish Census of Lithuania, Version 1.0 [Mosaic Historical Microdata File]. www.censusmosaic.org, 2015.

Veikla projekte: Vadovė.

• Lietuvos žydai. Istorinė studija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Vykdyta: 2008–2010.
Vykdytojai: Lietuvos Istorijos institutas, Rytų Europos kultūros ir istorijos tyrimų centras.
Vadovas: dr. Darius Staliūnas.

Projekto turinys: tarptautinis projektas, skirtas Lietuvos žydų istorijos sintezei parengti.

Projekto rezultatai:  Lietuvos žydai. Istorinė studija. Barnai, Samuel; Bubnys, Arūnas; Fishman, David E.; Kaubrys, Saulius; Leiserowitz, Ruth; Lempertienė, Larisa; Levin, Vladimir; Sirutavičius, Vladas; Staliūnas, Darius; Stampfer, Shaul; Vaskela, Gediminas; Verbickienė, Jurgita; Zalkin, Mordechai. Lietuvos žydai : istorinė studija / Autoriai: Samuel Barnai, Arūnas Bubnys, David E. Fishman, Saulius Kaubrys, Ruth Leiserowitz, Larisa Lempertienė, Vladimir Levin, Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Shaul Stampfer, Gediminas Vaskela, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Mordechai Zalkin, Motti Zalkin; sudarytojai : Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Baltos lankos, 2012. 567 p. ISBN 9789955236344. [Indėlis: 0,076] [M.kr.: 05H]

Verbickienė, Jurgita. Žydų ir lietuvių abipusio pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo atspirtys tarpukario Lietuvoje: priemonės ir rezultatai = The reference points of mutual cognition and cultural cooperation of jews and lithuanians in interwar Lithuania: means and results // Abipusis pažinimas : lietuvių ir žydų kultūriniai saitai : [specialusis "Lietuvos istorijos studijų" leidinys (t.8)] / sudarė Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. ISBN 9789955336471. p. 15-52; 334. [DB: ABC-CLIO Historical abstracts] [Indėlis: 1,000] [M.kr.: 05H]

Veikla projekte: Koordinatorė, vienos iš tyrimo krypčių vadovė, tyrėja.

• Lietuvos sinagogos. Katalogas

Vykdyta: 2006–2010.
Vykdytojai: Vilniaus dailės akademija, Rytų Europos kultūros ir istorijos tyrimų centras, Žydų meno centras (Jeruzalės Hebrajų universitetas).

Projekto turinys: tarptautinis projektas, skirtas Lietuvoje  išlikusių medinių ir mūrinių sinagogų situacijos dokumentacijai, istoriniam tyrimui.

Projekto rezultatai:  1. Cohen-Mushlin, Aliza (sudaryt.); Kravtsov, Sergey (sudaryt.); Levin, Vladimir (sudaryt.); Mickūnaitė, Giedrė (sudaryt.); Verbickienė, Jurgita (sudaryt.); Rupeikienė, Marija. Synagogues in Lithuania : a catalogue. P. 1 : A-M / Aliza Cohen-Mushlin, Sergey Kravtsov, Vladimir Levin, Giedrė Mickūnaitė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė; [contributors Vilma Gradinskaitė, Katrin Keßler, Lada Markejevaitė, Jūratė Markevičienė, Judita Neverauskaitė, Antanas Rupeika, Marija Rupeikienė, Dovilė Troskovaitė, Audronė Vaitėnaitė ; general editors Giedrė Mickūnaitė and Vladimir Levin]. Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press, 2010. 333 p. ISBN 9789955854234. [Indėlis: 0,166] [M.kr.: 05H,03H]
2. Cohen-Mushlin, Aliza (sudaryt.); Kravtsov, Sergey (sudaryt.); Levin, Vladimir (sudaryt.); Mickūnaitė, Giedrė (sudaryt.); Verbickienė, Jurgita (sudaryt.). Synagogues in Lithuania : a catalogue. N-Ž / [sudarytojai] Aliza Cohen-Mushlin, Sergey Kravtsov, Vladimir Levin, Giedrė Mickūnaitė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press, 2012. 470 p. ISBN 9786094470042. [Indėlis: 0,200] [M.kr.: 05H]

Veikla projekte: Koordinatorė, tyrėja.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Akvilė Naudžiūnienė, Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve 1918–2018 m., 2019.

• Darius Sakalauskas, Privataus kapitalo valdymas: Vilniaus atvejis XVII–XVIII amžiais, 2019.

• Elena Keidošiūtė, Katalikiškos misijos ir žydų konversijos Lietuvoje: reiškinių transformacijos XIX a.–XX a. pirmoje pusėje, 2015.

• Saulė Valiūnaitė, Jidišistės, saugančios žydiškumą. Moterų indėlis į sekuliariosios žydiškos tapatybės formavimo procesus tarpukario Vilniuje, nuo 2021.

• Lina Mumgaudytė, Moterų atėjimas į vyrų profesinės veiklos sferas. Tarpukario Lietuvos menininkių siekimas įsitvirtinti meno lauke, nuo 2020.

• Dovilė Čypaitė, Žydų emigracija iš tarpukario Lietuvos. Proceso rekonstrukcija, nuo 2019.

• Rūta Anulytė, Lietuvos žydų kapinių paveldas po holokausto: tradicija ir jos raiškos formos, kapinių išlikimas, tipologija, samprata ir kapinių paveldo valdymas, nuo 2016.

• Monika Ramonaitė, Diagnosis, prognosis et curatio: medicinos žinios ir gydymo(si) kultūra LDK, nuo 2012.

• Arvydas Maciulevičius, Žydai LDK diduomenės valdose XVII–XVIII a.: socioekonominės aplinkos tyrimas, nuo 2010.

Ekspertinė veikla

• Žydų kultūros paveldo išsaugojimo ir populiarinimo Europinė asociacija

Veiklos pobūdis ar sritis: jungia nacionalines Europos valstybėse ties  žydų  paveldo išsaugojimo ir populiarinimo tema dirbančias asociacijas ir/ ar pavienes savivaldybes (https://www.jewisheritage.org/web/)
Tikslinių problemų sprendimo grupė (Task force)
Eksperto veikla: narė, 2017–2019.

• „Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų kultūros metų“ viešinimo grupė

Institucija: Lietuvos ir Izraelio URM
Eksperto veikla: narė, 2019–2020.

• Tautinių mažumų departamento (prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos) Akademinė taryba

Eksperto veikla: narė, nuo 2016.

• Lietuvos kultūros taryba

Eksperto veikla: ekspertė, 2013–2018.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: ekspertė, nuo 2010 .

• Duomenų bazė „Lituanistika“

Eksperto veikla: ekspertė, nuo 2016.

• Foundation for Jewish Heritage (Londonas, JK) (http://www.foundationforjewishheritage.com/panel.htm)

Eksperto veikla: patarėjų valdybos narė, nuo 2015.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Przeszłość Demograficzna Polski / Poland's Demographic Past
  (http://wnus.edu.pl/pdp/pl)

Institucija: Lenkijos mokslų akademijos, Demografijos mokslų komitetas  (http://www.knd.pan.pl/)
Pareigos: redakcinės kolegijos narė (Editorial board), nuo 2017 iki dabar.

• ЦАЙТШРЫФТ ЧАСОПІС для даследавання яўрэйскай гісторыі, дэмаграфіі і эканомікі, літаратуры, мовы і этнаграфіі

Institucija: Europos humanitarinis universitetas, Vilnius.
Pareigos: patariamosios tarybos (Advisory Board) narė, nuo 2010 iki dabar.

• Annual of the Culture and History of East European Jewry

Institucija: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centas, Vilnius.
Pareigos: redakcinės kolegijos narė, 2006–2010.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Lyginamosios Rytų Europos žydų studijų programos dėstymo tinklo sukūrimas / Teaching network on Comparative East European Jewish studies

Vykdyta: 2019–2022.
Projekto turinys ir rezultatai: dėstytojų tinklo kūrimas rengiant kartu su Krokuvos Jogailaičių universitetu (Lenkija) jungtinę tarptautinę magistro programą „Lyginamoji Rytų Europos žydų istorija“.

Veikla projekte: Vadovė.

• Haifos universiteto prof. Amos Morris-Reich paskaitos

Vykdyta: 2019.
Projekto turinys: VU iniciatyva studijų tarptautinimui; Istorijos programos bakalauro studijų tarptautinimas, 10 integruotų vizituojančio dėstytojo paskaitų.
Projekto rezultatai: 10 kontaktinių užsiėmimų (paskaitos ir seminarai) anglų kalba. Paskaitos Istorijos fakulteto Istorijos bakalauro studijų programos 4 kurso studentams, integruotos modulyje „Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio Rytų Europoje“ (modulio koordinuojantis dėstytojas doc. dr. Jurgita Verbickienė).

Veikla projekte: Vadovė.

• Skaitmeninės humanistikos metodų taikymo mokymai

Finansavimo šaltinis: Fulbright specialist programa (JAV).
Vykdyta: 2019.
Projekto turinys ir rezultatai: dviejų savaičių mokymai Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, GIS ir kitų skaitmeninės humanistikos metodų taikymas LDK infrastruktūros tyrimui.

Veikla projekte: Vadovė.

• Žydų studijų Lietuvoje plėtra: tyrimų ir dėstymo platformos sukūrimas Vilniaus universitete (Developing Jewish Studies in Lithuania: Establishing the Research and Teaching Field in Vilnius University)

Vykdyta: 2014–2019.
Projekto turinys: sukurti ar atnaujinti žydų studijų dėstomuosius dalykus ir ypač gretutinių studijų programą VU IF, integruoti atvykstančių užsienio dėstytojų paskaitas dėstomuose moduliuose, identifikuoti būdus ir galimybes jungtinei Rytų Europos žydų studijų magistrantūros programai parengti.

Veikla projekte: Vadovė.

Apdovanojimai, įvertinimai

• 2018 m. Vilniaus universiteto Rektoriaus premija 2018 metų sėkmingiausių iniciatyvų vadovams.
• 2015 m. – Vilniaus Universiteto Rektoriaus Mokslo premija.
• 2012 m. – Prof. Eugene Weiner premija, skiriama kartu su tarptautiniu buvusios Sovietų Sąjungos ir Baltijos valstybių žydų studijų centru “Sefer”.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų ir miestelių socialinė istorija (modulio kuratorė), modulio tema: „Nemiestiečiai LDK miestuose“, vedamas tiriamasis seminaras (kartu su kitais modulio dėstytojais);
• Modulis Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje (modulio kuratorė), modulio tema: „Antisemitizmas Europoje: įvaizdžiai, ideologija ir konfliktai“ (kartu su prof. D. Staliūnu), kuruojamas studentų projektinio darbo rengimas.

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro programa:

• Modulis Etninė politika ir adaptacija: istorinės ir šiuolaikinės problemos (modulio kuratorė), modulio tema: „Etninių mažumų teisių reglamentavimas ir aktualios problemos“ (kartu su doc. S. Kaubriu) kuruotas praktinis seminaras „ Etninių mažumų teisių šaltiniai ir jų nuostatos“;
• Modulis Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste (modulio kuratorė), modulio temos: „Lietuvos žydų istorija ir kultūra Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ (kartu su doc. S. Kaubriu, dr. D. Troskovaite) bei „Romai Europoje ir Lietuvoje: tarp segregacijos ir integracijos“;
• Modulis Lietuvos etninių ir konfesinių mažumų paveldas: istorija ir dabartis, modulio temos: „Etninių ir konfesinių mažumų kultūros virtualizacija“ (kartu dr. D. Troskovaite (nuo 2016), kūruoti darbai rengti praktiniame seminare „Etninių ir konfesinių mažumų paveldo pristatymas tikslinėms vartotojų grupėms“.

Magistro studijos (visos programos):

• Modulis Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida.

 Bendrauniversitetinių studijų modulis:

• Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istorija ir kultūra europiniuose kontekstuose (kordinuojantis dėstytojas) kartu su doc. G. Potašenko, dr. D. Troskovaite, dr. A. Naudžiūniene).

Doktorantūros studijų kursas:

• Žydai Rytų ir Vidurio Europos visuomenėse: istoriografijos paradigmos ir teorinės prieigos.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Nerijus Šepetys, Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.

• Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė, „Lithuanian Language Planning: A Battle for Language and Power", in: ed. Ernest Andrews, Language Planning in the Post-Communist Era: The Struggles for Language Control in the New Order in Eastern Europe, Eurasia and China, Cham: Springer International Publishing, 2018, p. 193–218.

• Nerijus Šepetys, „Norminimo institucijų ideologinė kilmė ir situacijos“, in: red. Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė, Lietuvių kalbos ideologija: Norminimo idėjų ir galios istorija, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, p. 151–199.

• Nerijus Šepetys, Molotovo–Ribentropo paktas ir Lietuva, Vilnius: Aidai, 2006.

• Nerijus Šepetys, Litauen im Visier des Dritten Reiches: Ungeschehene Geschichte eines Reichprotektorates, Vilnius: Aidai, 2002.

Šaltinių publikacijos:

• Odo Marquard, „Apie humanitarinių mokslų neišvengiamumą“, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 48, p. 105–118.

• Hermann Lübbe, „Ką reiškia: „Šitai galima paaiškinti tik istoriškai“?", iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 47, 118–130.

• Johann G. Droysen, „Menas ir metodas", iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir komentarus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 42, p. 93–104.

• Leopold von Ranke, „Apie naujosios istorijos epochas: Paskaitos Bavarijos karaliui Maksimilijonui“, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 131–142.

• Ernst Nolte, „Nenorinti praeiti praeitis: Kalba, kurią buvo galima parašyti, bet nebuvo galima pasakyti“, iš vokiečių kalbos vertė ir įvadą („Ernsto Nolte’s (1923–2016) nepraeinančioji praeitis: Tarp politinio (ne)korektiškumo ir klausimo, padedančio (ne) suprasti") parašė Nerijus Šepetys, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, Nr. 6, p. 16–23.

• Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje, naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys, Vilnius: Aidai, 2012.

• Nerijus Šepetys, „Lietuvos žlugimo preliudas: 1939 m. rugsėjo 27–29 d. Vokietijos–SSRS derybų Maskvoje dokumentai“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2002, nr. 9–10, p. 450–458. 

Sudarytos/parengtos knygos:

• Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Fortsetzung folgt: im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018): Essaysammlung, Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 2017 [beide Herausgeber, „Vorwort“, S. 7–14; „Daten und Fakten“, S. 20–21; 84–85; 148–149; 220–221; 293–294]. Lietuviškas leidimas 2018.

• Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija, sudarė, įžangą ir Loreta Vaicekauskienė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis židinys–Aidai, 2016. [abiejų sudarytojų: „Pratarmė“, p. 9–17; „Perspektyvos“, p. 311–313, Summary, 338–344].

• Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania: Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, sudarė Mingailė Jurkutė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2011.

• Lietuvos sovietinė istoriografija: teoriniai ir ideologiniai kontekstai, sud. Alfredas Bumblauskas, Nerijus Šepetys, Vilnius: Aidai, 1999.

Straipsniai:

• Nerijus Šepetys, „Wo aber ist das Lamm für das Brandopfer?“ (Gen 22, 7) Die geschichtstheologischen und methodologischen Herausforderungen für die Deutung der NS-Taten“, in: Von Transzendenz zum Transhumanismus, Tagungsband, hrsg. von Richard Janus, Martin Dröge, Sabrina Lausen, Springer Deutungskulturen von (Un)Heilsgeschichte im 19. und 20. Jahrhundert, Spinger (Serie: Popreligion).

• Nerijus Šepetys, „Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus“, in: Athena, 2020, t. 15, sud. Nijolė Keršytė, Kęstutis Šapoka, 2020, p. 149–168.

• Nerijus Šepetys, „Apie intelektualų kūrėją, (ne)palankų laiką, įšakninančius kontekstus, (ne)peržengiamas ribas“, in: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), parodos katalogo priedas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: VDA leidykla, 2014, p. 9–20

• Nerijus Šepetys, „Verslininko įvaizdžio paieškos Lietuvos istorijoje“, in: Visuomenės požiūris į verslininką: Koks ir kodėl? Sociologinė, istorinė, psichologinė, antropologinė, ekonominė ir religinė analizės, Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos intitutas, 2013, p. 60–78

• Nerijus Šepetys, „Įvadas į lietuviškąją komunizmo kritiką“, in: Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje (naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys), Vilnius: Aidai, 2012, p. 9–28.

• Nerijus Šepetys, „Kalbos norminimas sovietų Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslas“, in: Archivum Lithuanicum, 2012, t. 14, p. 209–226.

• Nerijus Šepetys, „Soviet Authorities, Linguists, and the Standardization of the Lithuanian Language“, in: Lituanus, 2012, vol. 58, no. 2, p. 5–17.

• Nerijus Šepetys, „Komunistinė agresija prieš Lietuvą: šešios pastabos apie istorijos supratimo ribas“ / „Communist Aggression Against Lithuania: Six Comments Regarding the Limits to Understanding History“, in: Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania: Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, sud. Mingailė Jurkutė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2011, p. 95–105, 309–320.

• Nerijus Šepetys, „Litwa miedzy dwiema totalitarnymi potęgami: doświadczenie (dialektyczne) i pamięć (selektywna)“, in: Politeja, 2011, nr. 2, p. 265–279.

• Nerijus Šepetys, „Penki prietarai apie katalikišką akademiškumą Lietuvoje“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2011, t. 34, p. 69–76.

• Nerijus Šepetys, „Litauen zwischen zwei totalitären Regimen: (dialektische) Erfahrung, (selektive) Erinnerung und (vage) Hoffnung“, in: Jahrestagung – 2009 = Suvažiavimo darbai: 1000 Jahre Litauen = Lietuvos vardui – 1000 metų. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2009, p. 192–230.

• Нериюс Шепетис, „Отсутсвующая «национальная история» Литвы“, в: Национальные истории на постсоветском пространстве – II, под редакцией Ф. Бомсдорфа, Г. Бордюгова, Москва: Фонд Фридрика Науманна, 2009, p. 157–181. (publikuojama kaip knygos dalis)

• Nerijus Šepetys, „Lietuvos vaizd(avim)as šiuolaikiniuose Rusijos istorijos vadovėliuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22, p. 144–162.

• Nerijus Šepetys, „Rusijos ir Lietuvos santykiai XX amžiaus šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, t. 19, p. 150–162.

• Nerijus Šepetys, „Lietuva Trečiojo reicho taikiklyje: neįvykusi protektorato istorija (1939–1941)“, in: Lietuva antrajame pasauliniame kare, sud. Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 39–54.

• Nerijus Šepetys, „Sąjūdžio epochos istoriografijos problemos“ / „Historiographical problems of Sąjūdis period“, in: 1991 metų Sausio 13-oji Lietuvoje naujausiųjų mokslinių tyrimų kontekste: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Liudas Truska, Aivas Ragauskas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 35–42, 177–184.

• Nerijus Šepetys, „Slaptieji 1939 metų SSRS–Vokietijos susitarimai ir Lietuvos nepriklausomybės (ne)atkūrimo vizijos bei keliai (1988–1990)“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2003, t. 11, p. 47–59.

Mokslo straipsniai kultūros leidiniuose:

• Nerijus Šepetys, „Lietuva – šalis viešnia Leipcigo knygų mugėje: pasirodymai, pamatymai, vaizdas“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2017, Nr. 3, p. 22–34.

• Nerijus Šepetys, „Naisių istorijos migla“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2017, nr. 7, p. 26–34.

• Nerijus Šepetys, „Auroros šešėlyje: šimtas Rusijos revoliucijos metų“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2017, nr. 6. p. 24–31.

• Nerijus Šepetys, „Jūsiškiai – mums ne mūsiškiai“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, nr. 2, p. 10–16.

• Nerijus Šepetys, „Krieg und Vernichtung: „...da Menschen das wertvollste seien“ (Stalin)“, in: Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018): Essaysammlung, Hrsg. Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2017, p.172–189

• Nerijus Šepetys, „Būti žydu Lietuvoje: Šoa atminimo stiprinimas, pilietinio sąmoningumo ugdymas, o gal... naudingų idiotų šou?“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2015, nr. 3, p. 5–11.

• Nerijus Šepetys, „Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti Kalėdų“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2012, nr. 8, p. 529–536.

• Nerijus Šepetys, „Lietuvių santykiai su žydais? Holokausto istoriografijos analitika“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2005, nr. 6, p. 246–254.

• Nerijus Šepetys, „Atmintis prieš istoriją“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2004, nr. 9–10, p. 488–493.

• Nerijus Šepetys, „Pabudome ir kelkimės: trys etiudai apie Sąjūdžio vaikystę“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 5, p. 224–268.

Mokslo projektai

• Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai

Vadovai: dr. Nerijus Šepetys.

Projekto turinys: Gilėjantis požiūris į II PK istoriją, augantis žinojimas apie gyvenimą Lietuvos getuose, gausėjanti faktinė informacija (ilgą laiką marginalizuotų menininkų biografijų rekonstrukcija, Kauno geto fotografijų kritinė analizė ir kt., naujų artefaktų atradimai, pvz., Josefo Schlesingerio sukurtos Kauno geto policininkų portretų galerijos autorinė kopija) skatina suvokti ir interpretuoti gyvenimo gete vizualizacijos fenomeną kaip visuminį reiškinį, identifikuojant jo ypatumus, kilmės pagrindą, genezę, raiškos formas, funkcionavimą sukūrimo laiku ir formuojant Holokausto atminties diskursą. Projektas, kurio veiklos remiasi atvejo studija – Kauno geto tikrovės reprezentacijos tyrimu – padėtų įvairiapusiškai rekonstruoti geto tikrovės vizualizacijos fenomeną, išryškinant Šoa aukos – tiek išgyvenusiųjų, tiek žuvusiųjų – perspektyvą ir pasiūlyti šiuolaikinę vaizduotę veikiantį šios informacijos perskaitymo būdą.

Kiti dalyviai: prof. hab. Dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Numatomi projekto rezultatai: dvikalbis mokslinis šaltinio leidinys = parodos knyga, du mokslo striapniai (lietuviškas autorinis apie šaltinių ir istoriografijos problemas) ir dviejų autorių probleminis angliškas, pristatantis pagrindinius projekto rezultatus.

• Postsekuliarus būvis

Projekto turinys: tarpdalykiniame projekte atliktas temos „Holokausto postsekuliarumas“ tyrimas (religijos filosofija, kritinė istorijos filosofija, idėjų istorija, hermeneutika, close reading, istorijos šaltinių interpretacija, politinė istorija, tarptautinės baudžiamosios teisės istorija).

Projekto rezultatai: 

• Nerijus Šepetys, Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
• Nerijus Šepetys, „Wo aber ist das Lamm für das Brandopfer?“ (Gen 22, 7) Die geschichtstheologischen und methodologischen Herausforderungen für die Deutung der NS-Taten“, in: Von Transzendenz zum Transhumanismus, Tagungsband, hrsg. von Richard Janus, Martin Dröge, Sabrina Lausen, Springer Deutungskulturen von (Un)Heilsgeschichte im 19. und 20. Jahrhundert, Spinger (Serie: Popreligion).
• Nerijus Šepetys, „Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus“, in: Athena, 2020, t. 15, sud. Nijolė Keršytė, Kęstutis Šapoka, 2020, p. 149–168.

• Lietuvių kalba. Idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas.
Vykdyta: 2010–2013.
Vykdytojas: Lietuvių kalbos institutas.
Vadovė: prof. dr. Loreta Vaicekauskienė.

Projekto turinys: tarpdalykinis, pirmiausia sociolingvistikos projektas, kurio rėmuose atlikti tyrimai leidžia pagrįsčiau įvertinti lietuvių kalbos ir kalbėtojų tapatybės kaitą, standartizavimo ideologijos prigimtį ir vaidmenį Lietuvos kalbinėje bendruomenėje.

Projekto rezultatai: Šepetys, Nerijus, 2012a: "Soviet Authorities, Linguists, and the Standardization of the Lithuanian Language", in: Lituanus. The Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences 58 (2), 5–17; Šepetys, Nerijus 2012b: „Kalbos norminimas sovietų Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslas", in: Archivum Lithuanicum 14, 209–226; Šepetys, Nerijus, 2012c: „Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti Kalėdų", in: Naujasis židinys-Aidai, nr. 8, p. 529–536).

Veikla projekte: vykdytojas; projekto dalies vadovas.

• Sovietų Lietuvos kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Mokslininkų grupių projektai.
Vykdytojas: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Vadovė: prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Vykdyta: 2013–2014.
Veikla projekte: Tyrėjas.

Projekto turinys: vieno originaliausių sovietų Lietuvos kūrėjų kontekstinės kritinės biografijos pjūvio parengimas bendrame kūrėjo gyvenimo ir darbų interpretacijos (paroda, katalogas) lauke.

Projekto rezultatai: Nerijus Šepetys, „Apie intelektualų kūrėją, (ne)palankų laiką, įšakninančius kontekstus, (ne)peržengiamas ribas“, in:  Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), parodos katalogo priedas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014, p. 9–20.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotėms

Vadovavimas doktorantams:

• Antanas Terleckas, Kolchozų visuomenės sukūrimas: Lietuvos kaimo sovietizacija 1940–1965 m., 2019–2023.

• Laurynas Peluritis, Filosofija sovietų Lietuvoje 1956–1990 m. Institucijos, asmenybės, idėjos, 2017–2022.

• Šarūnė Sederevičiūtė, Fotografija vokiečių okupuotoje Lietuvoje (1941–1944): tarp istorinio šaltinio ir interpretacijų, 2021 m. gruodžio 15 d.

• Andrius Dambrauskas, Kino filmai ir Lietuvos visuomenė 1926–1953 m. (Kultūros laukas politinių režimų ir ideologijų kaitoje), 2020 m. lapkričio 6 d.

• Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Miestiečio buities ir gyvenamosios erdvės modernizacija Lietuvoje XX a., 2018 m. rugsėjo 23 d.

• Gražina Sviderskytė, S. Dariaus ir S. Girėno byla: istorinis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita (konsultantas), 2016 m. rugsėjo 26 d.

• Mingailė Jurkutė, Lietuvos partizanų karo atmintis: sovietinis, vietinis ir išeivijos pasakojimai (1953–1987), 2015 m. rugsėjo 30 d.

• Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Kinas sovietų Lietuvoje. Sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970 m.), 2014 m. kovo 28 d.

• Tomas Vaiseta, Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva, 2012 m. spalio 19 d.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos mokslo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: įvairios (projektų, ataskaitų, programų) ekspertinio vertinimo grupės.
Eksperto veikla: Vadovas, narys, 2013–2022.

• Vilniaus universiteto Senatas, [Studijų komitetas]

Eksperto veikla: Narys, 2010–2014; 2018–2022.

• Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos ir archeologijos krypties mokslo doktorantūros komitetas

Eksperto veikla: Narys, 2011–2022.

• Lietuvos Katalikų Mokslo akademija

Eksperto veikla: Narys, LKMA mokslo leidinių publikacijų recenzentas, 2010–2022.

• Lietuvos mokslų akademija, projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ espertų komisija

Eksperto veikla: Narys, ekspertas, vertinimo metodikos rengėjas, 2009–2014; 2018–2022.

• Daktaro disertacijų gynimo tarybos, komisijos (virš 15, įvairūs HSM)

Eksperto veikla: Pirmininkas, narys, oponentas, 2006–2022.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Naujasis Židinys-Aidai

Veikla: vyriausiasis redaktorius, 2009–2014; specialusis redaktorius, 2015–2020.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Lituanistikos sklaida žurnaluose „Naujasis židinys-Aidai“ ir „Knygų aidai“

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa.
Vykdyta: 2012–2013; 2014–2015 (tęstinis projektas)
Vykdytojas: Lietuvių katalikų mokslo akademija
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto rezultatai: sugalvoti, užsakyti, moksliškai apipavidalinti projekto rezultatai (akademinės recenzijos, apžvalgos, lituanistikos sklaidos publikacijos, diskusijos) publikuoti kultūros žurnaluose Naujasis Židinys-Aidai ir Knygų aidai.

Šis projektas su nedidelės pertraukomis tęsiamas iki šiol, tik jau kitiems mokslininkams iš VU IF vadovaujant.

Stambiausias tarptautinis istorijos populiarinimo projektas – Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu Lietuvos šimtmečio proga parengta koncepcija ir parengtas, (su Giedre Jankevičiūte) sudarytas, redaguotas (pagrindinis) reprezentacinis leidinys Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. 100 Jahre Litauen, Lietuvai jos 100 metų proga kaip Šaliai viešniai prisistatant 2017 m. Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Kitais metais leidinys buvo (atnaujinus) išverstas ir į lietuvių kalbą.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Gailių klano premija (medalis, diplomas)

Institucija: privati, Gailių šeima.
Suteikta, įvertinta: „už narsą šiauštis“, 2018.

• LKB kronikos premija (medalis, diplomas, piniginė)

Institucija: Bažnyčios kronika: labdaros ir paramos fondas.
Suteikta, įvertinta: už gražią istoriko ir teologo, dėstytojo ir publicisto pašaukimų dermę, už kantrų „Naujojo Židinio-Aidų“ redagavimą ir žurnalo autorių ugdymą puoselėjant krikščioniško požiūrio skleidimąsi įvairiose humanitarikos srityse, už principingus ir įžvalgius esė interneto svetainėse, kuriuose šmaikštus visuomenės kritikas papildo istorinės tiesos ieškotoją, o evangelinė perspektyva atveria žmogaus žemiškosios kelionės prasmę“, 2009.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos ir Istorijos bakalauro studijų programos:

• Studijų įvadas: teminės paskaitos ir seminarai apie istorijos mokslo pagrindus ir filosofiją;
• Istoriografija ir istorika: modulio vadovas, temos: istorijos rаšymas, istorijos filosofija;
• Praktinis tiriamasis bakalauro seminaras (tik KIA): koord. dėstytojas (su prof. Alfredu Bumblausku).

Istorijos magistro studijų programa:

• Komunizmas ir nacizmas: teorija, istorija, teismas, atmintis;
• Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras (vadovas).

Istorijos ir archeologijos doktorantūros studijų programa:

• Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas ir Lietuva (vadovas);
• Istorijos mokslo ir istorinės sąmonės sąlyčio problemos.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Alma Mater Vilnensis: a short history of the University/ Bumblauskas, Alfredas; Butkevičienė, Birutė; Gaidis, Ryšard; Jegelevičius, Sigitas; Klingaitė-Dasevičienė, Nijolė; Leonavičiūtė, Inga; Raila, Eligijus; Skurvydaitė, Loreta; Streikus, Arūnas; Vaiseta, Tomas; Vitkauskaitė, Dalia. Edited by Loreta Skurvydaitė. Image research by Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, 224 p.

• Alma Mater Vilnensis : trumpa universiteto istorija = Alma Mater Vilnensis: a short history of the University / Alfredas Bumblauskas, Birutė Butkevičienė, Ryšard Gaidis, Sigitas Jegelevičius, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Inga Leonavičiūtė, Eligijus Raila, Loreta Skurvydaitė, Arūnas Streikus, Tomas Vaiseta, Dalia Vitkauskaitė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, 203 p.

• Leonavičiūtė, Inga. Tūkstantmečio detektyvas: Šv. Brunonas ir 1009-ieji = The detective story of the millenium: st. Bruno and the year 1009, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija; VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2016, xxxv, 465 p.

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai) : kolektyvinė monografija = Alma Mater Vilnensis: treasures of Vilnius University in the great vortexes of history (16th–21st centuries)/ Bumblauskas, Alfredas; Butkus, Zenonas; Gricius, Vytautas; Griškaitė, Reda; Kirkienė, Genė; Matulaitytė, Stanislava; Skurvydaitė, Loreta; Žilinskaitė, Silva; Pacevičius, Arvydas; Pšibilskis, Vygintas Bronius; Sūdžius, Jokūbas; Šabajevaitė, Lidija. Vaizdinę medžiagą parengė ir kartoschemas sudarė Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 912 p.

Šaltinių publikacijos:

• 1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija = A. d. 1009: missio s. Brunonis Querfordensis / parengė I. Leonavičiūtė, Vilnius: Aidai, 2006, 288 p.

Sudarytas mokslo darbas:

• Alfredas Bumblauskas: „Man viskas yra istorija“: bibliografijos rodyklė, 1980-2016 m. / sudarė Inga Leonavičiūtė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 144 p.

Straipsniai:

• Leonavičiūtė, Inga. Magdeburgo arkivyskupų darbai: Šv. Brunono Kverfurtiečio Darbų knygos (Liber Gestorum) klausimas= The Deeds of Archbishops of Magdeburg: The Question Concerning the Works Book (Liber Gestorum) of Saint Bruno of Querfurt, in: Lietuvos istorijos studijos, 2015, nr. 35, p. 9–23.

• Leonavičiūtė, Inga. Šv. Bonifacas XIV–XVI amžiuje arba „kamalduliškoji“ šv. Brunono Kverfurtiečio pažinimo tradicija= Saint Boniface in the 14th–16th Centuries or the Camaldolese Tradition of the Cognition of Saint Bruno of Querfurt, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 29, p. 79-83.

• Leonavičiūtė, Inga. Trys ar keturios šv. Brunono misijų versijos=Drei oder vier Quellenversionen der Mission des Hl. Bruno?, in: Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui. Vilnius: Aidai, 1999. p. 19-25.

Mokslo projektai

• E. Gudavičiaus monografijos "Mindaugas" vertimas, publikacijos parengimas ne Lietuvos skaitytojui ir leidimas lenkų kalba

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Vykdoma: 2023–2024.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto tikslas: pristatyti žymiausio Lietuvos medievisto E. Gudavičiaus Mindaugo epochos problematikai skirtą tyrimą Lenkijos ir lenkiškai skaitančiai tarptautinei akademinei bendruomenei. Monografija Mindaugas (1998) iki šiol nėra susilaukusi nė vieno vertimo į kitas kalbas, o kartu ir deramo įvertinimo bei panaudojimo Mindaugianos istoriografijoje. Ši knyga po dviejų dešimtmečių išlieka aktualiausiu darbu Lietuvos valstybės formavimosi problematukoje.

Numatomi projekto rezultatai: E. Gudavičiaus monografijos "Mindaugas" vertimo į lenkų kalbą, papildyto įvadiniais tekstais, tekstine bei vaizdine paaiškinamąja medžiaga, leidimas (taip pat elektroninis variantas) Krokuvos leidykloje Księgarnia Akademicka.

Veikla projekte: Vadovė.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija „Joachimas Lelevelis ir pagalbinių istorijos mokslų praeitis, dabartis, ateitis“ / „Joachim Lelewel i przeszłość, teraźniejszość oraz przyszłość nauk pomocniczych historii“ (Vilnius (Lietuva), 2022 m. birželio 15–17 d.). Pranešimo tema: Joachimo Lelevelio dokumentinis paveldas Stepono Batoro universitete: rinkinių kelias į Vilnių, gausinimas, aktualinimas / Dokumentalna spuścizna Joachima Lelewela na Uniwersytecie Stefana Batorego: droga zbiorów do Wilna, powiększanie, aktualizacja.

• Tarptautinė konferencija „GRODNÆ ET ORBI. Гарадскія супольнасці і гарадское асяроддзе“ (Gardinas (Baltarusija), 2017 m. lapkričio 3–5 d.). Plenarinio pranešimo tema: „Формирование сети городов ВКЛ в европейской картографии (XV–XVI вв.)“.

• Tarptautinė konferencija „Гарадзенскі соцыум”: Горад і ягоныя жыхары: партрэт на фоне эпохі. Х–ХХ стст.“ (Gardinas (Baltarusija), 2015 m. lapkričio 7–8 d.). Pranešimo tema: „Литва в средневековым картах“.

• Tarptautinė konferencija “Bruno z Kwerfurtu – osoba, dzieło, epoka” (Pultuskas (Lenkija), 2009 m. birželio 15-16 d.). Pranešimo tema: „Kwestia Litwy w czasach św. Brunona z Kwerfurtu“.

Taikomieji tyrimai

• Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė

Vykdyta: 2013-2014.

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindintį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių ugdymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto Filologijos bei Istorijos fakultetų mokslininkai parengė interaktyvią lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazę www.šaltiniai.info. Joje pateikiami 9–12 kl. lituanistinių dalykų ugdymo programose numatyti pirminiai ir antriniai rašytiniai, vaizdiniai ir audiovizualiniai tekstai bei papildoma medžiaga, aktualizuojami ir susiejami kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos šaltiniai.

Veikla projekte: projekto vykdytoja.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Interneto svetainė: Magnus Ducatus Lithuaniae

Svetainės adresas: http://www.mdl.projektas.vu.lt/

Projektas “Magnus Ducatus Lithuaniae” – skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, ir apimantis šalis, turinčias bendrą istorinį paveldą – Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Rusiją. Projektas grindžiamas dviem pagrindiniais – „Thesaurus“ ir „Memoria“ – principais. „Thesaurus“ yra išbarstyto LDK paveldo vertybių saugykla.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Geriausios disertacijos konkurse 2014 m. pripažinta geriausia disertacija socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje

Dėstomi dalykai

Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos:

• Istorija ir informacinės technologijos (modulis: Studijų įvadas. Istorijos laboratorija).

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Lenkijos istorija (su dr. K. Kilinsku) (modulis: Kaimyninių tautų ir valstybių istorija).

• Ukrainos tautos ir valstybingumo istorija (su dr. R. Gaidžis, dr. T. Boriak, dr. K. Kilinsku) (modulis: Kaimyninių tautų ir valstybių istorija).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Išbarstyto LDK paveldo aktualizacija ir virtualizacija (modulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros profiliai: praeitis, tradicija, paveldas).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Dokumentinis paveldas.

Skandinavistika (danų/norvegų/švedų kalbų grupės) (Filologijos fakultete, bakalauro ir vientisosios studijos):

• Skandinavijos šalių istorija I (su dr. A. Petrilioniu).

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą : gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais : kolektyvinė monografija, sud. M. Drėmaitė. Vilnius: Lapas, 2023. 326 p ISBN 9786098198256.
• Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Vilniaus gyvenamosios architektūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais : monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 232 p. ISBN 9786090708101. eISBN 9786090708118.
• Marija Drėmaitė, ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022.
• Marija Drėmaitė, Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017.
• Marija Drėmaitė, Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 2016.
• Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė, Architektūra sovietinėje Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012.

Šaltinių publikacijos:

• Lithuanian Architects Assess the Soviet Era: 1992 oral history tapes, eds. John V. Maciuika and Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas in collaboration with Vilnius University, 2020.

Straipsniai:

• Marija Drėmaitė, Baltic Architectural Education in Times of Crisis: Faculty of Architecture at the Baltic University in Germany, 1946–1949, in:
  Architecture and Urban Planning, 2024, Vol. 20, Issue 1, pp. 65–79, https://doi.org/10.2478/aup-2024-0006
• Marija Drėmaitė, The role of architects in fighting the monotony of the Lithuanian mass housing estates, in: Urban Planning During Socialism: Views from the Periphery, Mariotti, J., & Leetmaa, K. (Eds.), Routledge, 2023, pp. 134–150, https://doi.org/10.4324/9781003327592-11
• Marija Drėmaitė, Rural modernization in Lithuania in 1950s-1980s: from functionalist agrocities to regionalist approach, FAMagazine. Ricerche E Progetti sull’architettura E La Città, 2023, No. 62-63, pp. 149-156,  https://doi.org/10.12838/fam/issn2039-0491/n62-63-2022/946
• Marija Drėmaitė, Defining the Attributes for Modernist Urban Heritage: The Case of Kaunas 1919-1939, Architecture of Optimism", in: Buildings, 2023, 13, 196, https://doi.org/10.3390/buildings13010196
• Marija Drėmaitė, Co-operative Housing in Lithuania as a Field of Architectural Experimentation (1960s–1980s), ABE Journal, 20, 2022, https://doi.org/10.4000/abe.13188 
• Marija Drėmaitė, Housing-based Urban Planning and New Housing Standard in Vilnius, 1919–1939, Architecture and Urban Planning, Vol. 18, Issue 1, pp. 139–147, https://doi.org/10.2478/aup-2022-0014
• Marija Drėmaitė, Reclaiming Identity: The Postmodern Turn in the Vilnius Architecture of the 1980s. City History, Culture, Society, 1 (13), 234–251. https://doi.org/10.15407/mics2022.01.234
• Marija Drėmaitė, Dream factories revisited. Post-war industrialisation in the Nordic and Baltic countries 1945-1990, Fabrik & Bolig. The industrial heritage of the Nordic Countries, Copenhagen: The Danish Society for the Conservation of Industrial Heritage, 2020, p. 5-19. 
• Marija Drėmaitė, Problem integralności w adaptacji powojennego modernizmu do współczesnych celów - doświadczenia Litwy i państw bałtyckich, Modernizm w Europie - modernizm w Gdyni, t. 7, Architektura XX wieku zachowanie jej autentyzmu i integralności w Gdyni i w Europie = Architecture of the 20th century. Preservation of its authenticity and integrity in Gdynia and Europe / redakcja: Maria Jolanta Saltysik, Marek Stępa, 2020, p. 99–106.
• Marija Drėmaitė, "Migrant modernists: The making of national architects in Lithuania in the 1930s and their survival strategies in the 1950s", in: Journal of Modern European History, 2020, https://doi.org/10.1177/1611894420943041
• Marija Drėmaitė, "Symbolic geographies, Nordic inspirations, and Baltic identities: Finnish impact on the formation of the postwar modernist architecture in Lithuania during the state socialist period", in: Architectural Research in Finland (ARF), 2020, vol. 4, no. 1, p. 21–35, https://doi.org/10.37457/arf.84565
• Marija Drėmaitė, "Baltic mikroraions and kolkhoz settlements within the Soviet architectural award system", in: The Journal of Architecture, 2019, 24:5, p. 655–675, https://doi.org/10.1080/13602365.2019.1670717
• Marija Drėmaitė, "The Exceptional Design of Large Housing Estates in the Baltic Countries", in: Housing Estates in the Baltic Countries, eds. Hess D., Tammaru T., The Urban Book Series. Springer, Cham, 2019, p. 71–93 (https://doi.org/10.1007/978-3-030-23392-1_4)
• Marija Drėmaitė, "Bringing Bauhaus Modernism to Lithuania: Vladas Švipas life and influence", in: Dust & data. Traces of the Bauhaus across 100 years, ed. Ines Weizman, Leipzig: Spector books, 2019, p. 436–453, https://spectorbooks.com/dust-data
• Marija Drėmaitė, “Vilnius. A Baroque City”: Changing Perceptions of the Baroque Heritage during the Twentieth Century, RIHA Journal Special Issue “Prekäre Vergangenheit? Barockforschung im östlichen Mitteleuropa unter den Bedingungen des Sozialismus”, eds. Michaela Marek (†) and Eva Pluhařová-Grigienė, 2019, https://doi.org/10.11588/riha.2019.1.70040

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• NuSPACES: Communities, Materialities and Locations of Nuclear Cultural Heritage”, Joint-Programming Initiative on Cultural Heritage and Global Change (JPI CH), project leader Kingston University London (United Kingdom), https://www.heritageresearch-hub.eu/project/nuspaces/ , 2021–2024, Member of the Advisory Board.

• “Nordic Industrial Heritage Culture in the 2020s”, The Joint Committee for Nordic research councils in the Humanities and Social Sciences (NOS-HS), project leader University of Gothenburg, https://nos-hs.org/projects/ , 2021–2022, researcher.

Nacionaliniai projektai:

• Migracija, paveldas ir atsparumas: Lietuvos architektai ir architektūra krizių laikotarpiu 1939-1959 m.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė mokslo programa „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“.
Vykdoma: 2023–2026.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: Istorinis Lietuvos architektūros ir architektų tyrimas skirtas nustatyti kaip ir kokiomis formomis profesionalų (architektų) grupės geopolitinių iššūkių laikotarpiu (1939-1959 m.) išlaikė santykį su savo paveldu (architektūriniu - tiek materialiu, tiek ir nematerialiu) skirtingais prievartinės migracijos etapais ir skirtingose aplinkose (II pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje 1939-1944 m.), emigracijoje į Vakarus (1945-1949 DP stovyklose Vokietijoje ir 1949-1959 JAV) ir vidinės migracijos Lietuvoje, santykyje su imigravusių vadovaujančių architektų veikla (1945-1959 m. Vilniuje). Analizuojami architektų kaip profesinės grupės veikimo krizinėmis situacijomis būdai ir architektūros paveldo vaidmuo kultūrinės tapatybės atsparumui.

Veikla projekte: Vadovė ir pagrindinė tyrėja.

• Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 m.

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: projekte analizuojami Vilniaus sociotopografiniai pokyčiai 1870–1940 m. pritaikant urbanistinės erdvės struktūravimo teorinį (sektorių) modelį. Projektas praplečia Lietuvos miestų istorinių tyrimą lauką ir užtikrina Vilniaus infrastruktūros tyrimų kompleksinį tęstinumą. Toks tyrimas leis naujai interpretuoti žinomus faktus ir į Lietuvos miestų tyrimų kontekstą įvesti naujus šaltinius, ištirti Vilniaus būsto ir jo formų kaitą miesto plėtros kontekste.

Veikla projekte: Tyrėja.

• Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. 

Projekto turinys: kolektyvinės monografijos rengimas Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Matas Šiupšinskas, Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra sovietų Lietuvoje,  Vilnius: LAPAS, 2021.

Veikla projekte: Vadovė.

• Architektūros kritikos dirbtuvės

Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Projekto rezultatai: 
1) Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p.  [Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.]
2) Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. [Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p.]

Veikla projekte: Vadovė.

• Sovietų kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Vykdytojas: Vilniaus dailės akademija.

Projekto rezultatai: Parodos katalogas: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974): parodos katalogas, sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014. 

Veikla projekte: Tyrėja.

• Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje

Veikla projekte: Stažuotoja.

• The urban modernity of the Nordic-Baltic societies

Vykdyta: 2010–2012.

Projekto rezultatai: Survival of Modern: from Cultural Centres to Planned Suburbs, editors Claes Caldenby and Ola Wedebrunn, Copenhagen: The Royal Danish Academy of Fine Arts, School of Architecture, 2013.

Veikla projekte: Tyrėja

Kviestiniai pranešimai

• 9 May 2024, Keynote lecture “Modernist Kaunas (1919-1939) on the UNESCO World Heritage List: concept, values and attributes”, Conference „Imperfect Modernism“, VILNIUS TECH, Faculty of Architecture.

• 14 March 2024, Invited lecture “Modernist Kaunas (1919-1939) on its way to the UNESCO World Heritage List”, Estonian Art Academy, Department of Cultural Heritage and Conservation, Tallinn.

• 5 October 2023, invited lecture „Post-war Baltic Modernism: Between Nostalgia and Criticism“ at the discussion „Soviet Modernism in the Baltics: Between National Heritage and Colonial Experience“, Institute of Contemporary Art, Design and Architecture (LMDA), Art Academy of Latvia.

• 16 May 2023, Invited talk at the “Design Talk – Forgotten Futures” of the exhibition "Retrotopia. Design for Socialist Spaces", Kulturforum, Kunstgewerbemuseum, Berlin.

• 26 October 2022, invited lecture “Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon (1919–1939) and its Aftermath through the 20th century”, Museum of Fine Arts Split, Croatia.

• 19 September 2021, Invited lecture “Architecture of Optimism: Building a Modern Capital City in Kaunas, 1919–1939”, program Exercising Modernity: Understanding the Legacy of Modernity, Pilecki Institut, Berlin, Germany, https://www.facebook.com/watch/live/? ref=watch_permalink&v=565133091459036

• 27 October 2018, Keynote lecture “Symbolic Geographies. Nordic Inspirations. Baltic Identities”, 10th Architectural Research Symposium, Aalto University, Department of Architecture, Helsinki, Finland, https://blogs.aalto.fi/atut2018/2018/10/18/meet-our-keynote-speakers/

• 30 January 2018, invited lecture “Baltic Modernism in the Context of the Soviet Architectural Awards”, Edinburgh College of Arts, University of Edinburgh, UK, https://www.eca.ed.ac.uk/event/architectural-history-and-theory-seminar-baltic-modernism-context-soviet-architectural-awards

• 28-30 September 2016, plenary lecture “Long Life of the Socialist Modernism in the Baltic States”, The 6th Baltic Sea Region Cultural Heritage Forum: From Postwar to Postmodern, Kiel University, http://samla.raa.se/xmlui/handle/raa/10997

Vadovavimas doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Rugilė Puodžiūnienė, Nekilnojamojo kultūros paveldo verčių apsaugos problematika urbanizacijos kontekste: Baltijos šalių atvejis, 2022–2026.
• Vigilija Pilkauskienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2017–2023.
• Viktorija Kurienė, Tarpukario Lietuvos kaimo sodybų modernizavimas: nuo idėjos iki praktikos, 2022.
• Matas Šiupšinskas, Kolektyvinio sodo fenomenas: Lietuvos atvejis, 2021.
• Viltė Janušauskaitė, Urbanistinio paveldo apsauga sovietinėje Lietuvoje: idėjos ir praktika, 2019.
• Karolis Kučiauskas, Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932–1956 m.), 2016.

Doktorantų mokyklos vadovė, Vilnius, “Mass Housing as a Heritage Site: methodology”, in the framework of the COST Action 18137 “European Middle Class Mass Housing”, 8-10 June, 2022, Vilnius University, https://www.if.vu.lt/naujienos1/1826-vilnius-training-school

Ekspertinė veikla

• Jungtinio programavimo iniciatyvos Kultūros paveldas ir globalūs pokyčiai (JPI CH)

Eksperto veikla: mokslinės tarybos narė, 2020–2023 https://www.heritageresearch-hub.eu/homepage/joint-programming-initiative-oncultural-heritage-homepage/joint-programming-initiative-on-cultural-heritage-about/

• Europos Komisija

Eksperto veikla: bendrosios programavimo iniciatyvos (FP7) kultūros paveldo programos JPI Heritage Plus ekspertė, 2017.

• Kultūros paveldo departamentas

Eksperto veikla: Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programos ekspertė, 2014–2015, 2006–2008.

• Lietuvos mokslo taryba

Eksperto veikla: ekspertė (humanitariniai ir socialiniai mokslai), nuo 2010.

• Pirmoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie KPD

Eksperto veikla: narė, nuo 2006.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Architecture and Urban Planning

Institucija: The bi-annual Scientific Journal of Riga Technical University, De Gruyter Open

Veikla: Redakcinės kolegijos narė, nuo 2017.

Taikomieji tyrimai

• Neįgyvendintas Vilnius (su Rasa Antanavičiūte), Vilnius: Lapas, 2021.
• Architektūros gidas (bendraautorė), Vilnius: Lapas, 2020.
• Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m., sudarytoja Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
• Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon, 1918–1940, ed. Marija Drėmaitė, Vilnius: Lapas, 2018.
• Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018.
• Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų, 1918–2018, sud. Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta, Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018.
• Vilnius 1900– Architektūros gidas, sud. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
• Vilnius 1900–2016. An Architectural Guide, ed. Marija Drėmaitė, Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Vilnius: LAPAS, 2016.
• Modernizmas: tarp nostalgijos ir kritiškumo, sudarytojos Marija Drėmaitė ir Julija Reklaitė, Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 176 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf02/modernizmas-%E2%80%93-tarp-nostalgijos-ir-kritiskumo
• Modernism: Between Nostalgia and Criticism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 176 p.http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/123
• Maištaujantis oportunizmas, sudarytojos Viktorija Šiaulytė ir Marija Drėmaitė,Vilniaus universitetas, Architektūros fondas, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-04/maistaujantisoportunizmas
• Subversive Opportunism, edited volume, co-editor, Vilnius: Vilnius University and Architecture Fund, 2014, 166 p. http://www.archfondas.lt/leidiniu/en/node/252

Apdovanojimai ir įvertinimai

• Šv. Kristoforo apdovanojimas

Institucija: Vilniaus m. savivaldybė.

Suteikta: Už Vilniaus miesto puoselėjimą ir garsinimą, 2021.

• Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: 2017.

• Vaclovo Sidzikausko premija

Institucija: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Suteikta: Už istorijos mokslo tyrimus, 2017.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Industrinės visuomenės kultūra;
• Moderniosios dailės istorija XIX–XX a.

 Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Architektūros ir urbanistikos paveldo apsauga;
• Paveldo sampratos plėtra (su doc. dr. S. Kulevičiumi).

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Rūta Šermukšnytė, et al., Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 78–91 („Dvarų paveldas ir muziejai: transformacijos link“) = Рута Шермукшнітє, etc. , У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни, Вільнюс: Vilnius University Press, 2019, p. 85–99.

Straipsniai:

• Rūta Šermukšnytė, "Rescuing the Jews in Lithuania during World War II: Practices of Creating a Lithuanian Museum Narrative", in: Lietuvos istorijos studijos, 2023, t. 52, p. 108–129.

• Rūta Šermukšnytė et. al., „Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje", in: Parlamento studijos, 2022, Nr. 32, p. 69–91.

• Rūta Šermukšnytė et. al., „Mokyklinė istorija Lietuvoje – istorikų (ne)atrasta teritorija?“, in: Istorija, 2022, t. 125, Nr. 1, p. 42–70. 

• Rūta Šermukšnytė, „Ar istorijos mokytojams Lietuvoje reikia akademinės istorijos ir akademinių istorikų?“, in: Istorija, 2020, t. 120, Nr. 4, p. 67–102.

• Rūta Šermukšnytė, “Museum and Historical Culture: How is Jewish History Included in the Museum Narrative of Lithuania?”, in: Revista Română de Studii Baltice şi Nordice / The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2020, Vol.  12, No. 2, p. 149–162.

• Rūta Šermukšnytė, „Muziejus kaip istorijos kultūros dalis: žydų istorijos reprezentacijos Lietuvos muziejuose“, in: Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. H. Vitkus, J. Skurdauskienė, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019, p. 96–114.

• Rūta Šermukšnytė, „Kam reikia istorijos didaktikos istorijos (ne pedagogikos) studijose?“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 41, p. 147–161.

• Rūta Šermukšnytė, „Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 105–123.

• Rūta Šermukšnytė, „Lietuvos miestelių dvasios paieškos: televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ fenomenas“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 113–130.

• Rūta Šermukšnytė, „Muziejaus ir lokalinės istorijos ryšiai genius loci koncepcijos perspektyvoje“, in: Lietuvos muziejų rinkiniai = Collections of Lithuanian Museums: mokslinių straipsnių rinkinys, Nr. 14, sud. D. Avižinis, V. Šiukščienė, Vilnius Lietuvos muziejų asociacija, 2015, p. 8–12.

• Rūta Šermukšnytė, “Between Truth and Memory: Images in Lithuanian Historical Documentaries in Post-communist Transformation Period”, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice = The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2015, Vol. 7, No. 2, p. 85–101.

• Rūta Šermukšnytė, „Muziejus ir genius loci: sąveikos įvairovė“, in: Vietos dvasios beieškant, sud. Rasa Čepaitienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 120–156.

• Rūta Šermukšnytė, „Vaizdas kaip ugdymo priemonė: lietuviškos istorijos didaktikos pavyzdys“, in: Vaizdo kontrolė: mokslinių straipsnių rinkinys (Dailės istorijos studijos, t. 6), sud. Erika Grigoravičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 150–168.

• Rūta Šermukšnytė, „Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2013 / 1, 2014, p. 121–142.

• Rūta Šermukšnytė, „Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste“, in: Lituanistika, 2012, t. 58, Nr. 2, p. 146–160.

• Rūta Šermukšnytė, „Kultūros paveldo aktualizacija Lietuvos televizijoje“, in: Florilegium Lithuanum: in honorem eximii professoris atque academici Lithuani domini Eugenii Jovaiša anniversarii sexagesimi causa dicatum: (mokslinių straipsnių rinkinys), sud. Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Aivas Ragauskas, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2012, p. 368–377.

• Rūta Šermukšnytė, „Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 24, p. 136–149.

• Rūta Šermukšnytė, „Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 m. Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje“, in: Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius, Vilnius: Kronta, 2008, p. 258–275. 

• Rūta Šermukšnytė, „Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje“, in: Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian Photography: Histories and Archives, sud. V. Michelkevičius ir kt., Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.

• Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istoriografijos atvejis Lietuvoje: TV laida “Būtovės slėpiniai”“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, t. 20, p. 85–99.

• Alfredas Bumblauskas et. al., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. A. Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 73–120.

• Rūta Šermukšnytė et al., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. Alfredas Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 35–71.

• Rūta Šermukšnytė, „Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX a. Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 15, p. 81–89.

• Rūta Šermukšnytė, „Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 14, p. 114–129.

• Rūta Šermukšnytė, „Audiovizualinės istorijos formos mokyklinėje edukacijoje (empirinių istorinės sąmonės tyrimų bei istorijos didaktikos teorijų požiūriu)“, in: Modernių technologijų taikymas istorijos edukacijoje: straipsnių rinkinys, sud. B. Šetkus, Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2003, p. 45–53.

• Rūta Šermukšnytė, „Antikos motyvai senosiose Lietuvos paveikslų kolekcijose (XVI–XIX a.)“, in: Menotyra, 1999, t. 1 (14), p. 20–26.

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai:

• Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos / Музей как пространство полилога доминирующих и альтернативных нарративов: от теории к практике

Vadovai: doc. dr. Rūta Šermukšnytė (Vilniaus universitetas); prof. dr. Polina Verbicka (Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“).

Projekto tikslas: Atlikti Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis šia analize atskleisti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, išryškinti dominuojančius ir alternatyvius jiems muziejinius pasakojimus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, remiantis šiuolaikinių muziejinių pasakojimų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija lietuvių ir ukrainiečių kalbomis Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys / У лабiринтах наративiв: досвiд музеïв Литвы i Украïни (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019); rekomendacijos; mokymų Lietuvos ir Ukrainos muziejininkams ciklas.

Veikla projekte: Tyrėja.

Ekspertinė veikla

• Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų paraiškų vertinimo ekspertų komisijos narė (2023–2024).

• Lietuvos nacionalinio muziejaus tarybos narė.

• Trakų istorijos muziejaus tarybos narė.

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto

Vykdyta: 2022–2023.

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys:  Mokslinių – tiriamųjų ir ugdymo inovacijų diegimo projektas, apimantis du aspektus: 1) praktinės inovacijos sukūrimas ir įgyvendinimas arba naujovės taikymas, 2) mokslinis tyrimas, kuris palydėtų inovacijos įgyvendinimą

Projekto rezultatai: mokslinis straipsnis “Menas kalba apie pilietiškumą: filmas integruotoje pamokoje” ir straipsnio pagrindu parengtas ir pristatytas pranešimas mokslinėje konferencijoje. Bendraautoriai: Rūta Šermušknytė, Dalius Vinciūnas, Justina Sabonaitytė.

Veikla projekte: Vadovė ir vykdytoja.

• Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas

Vykdyta: 2021–2022.

Projekto turinys: atsižvelgiant į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas, siekiama tobulinti istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojų bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

Projekto rezultatas: kvalifikacijos kėlimo kursų turinio parengimas ir pravedimas.

Veikla projekte: metodininkė.

• Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto

Vykdytojas: Vilniaus universitetas.

Projekto turinys: siekiama gerinti istorijos mokytojų ruošimą Vilniaus universitete parengiant skaitmenines istorijos didaktikos studijų priemones ir siekiama gerinti istorijos mokytojų kvalifikaciją parengiant skaitmeninę kvalifikacijos kėlimo medžiagą.

Projekto rezultatas: 20 skaitmeninių filmų, skirtų studijoms ir kvalifikacijos kėlimui, parengimas.

Veikla projekte: poveiklės „Istorijos didaktikos dalyko studijų programų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaitmenizavimas“ koordinatorė ir vykdytoja.

• Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas

Projekto turinys: siekiama tobulinti nacionalinę mokinių pasiekimų vertinimo sistemą sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui ir individualios mokinių pasiekimų pažangos stebėsenai.

Projekto rezultatas: istorijos mokymosi kompetencijų vertinimo rubrikų, pritaikytų kaupiamajam vertinimui mokyklose 11 ir 12 klasėse, parengimas.

Veikla projekte: ekspertė.

• Valstybės pažinimo centro koncepcijos sukūrimas

Vykdytojas: UAB „Process Office“.

Projekto turinys: parengti „Valstybės pažinimo centro“ koncepciją.

Projekto rezultatas: „Valstybės pažinimo centro“ koncepcija.

Veikla projekte: ekspertė.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu UAB „Biznio mašinų kompanija“ projektas „Skaitmeninės mokymo(si) priemonės Lietuvos istorija 5-8 kl.“ 

Vykdyta: 2023–2024.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus kuriamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės 5-8 kl..

Projekto rezultatas: 2024 m. turi būti internete viešai paskelbtos skaitmeninės mokymo(si) priemonės.

Veikla projekte: skaitmeninių mokymo(si) priemonių temomis „Istorinio paminklo istorija“, „Praeities gyvenimo rekonstrukcija“, „Muziejus kaip praeities pažinimo vieta“, “Mokslininkų bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį“ turinio rengėja

• Leidyklos „Šviesa“ projektas „Istorijos vadovėlis 10 klasei. Serija: Horizontai“

Vykdyta: 2023–2024.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus rašomas istorijos vadovėlis 10 klasei.

Projekto rezultatas: 2024 m. turi būti išleistas dviejų dalių Istorijos vadovėlis 10 klasei (serija: Horizontai).

Veikla projekte: Bendraautorė.

• Leidyklos „Šviesa“ projektas „Istorijos vadovėlis 9 klasei. Serija: Horizontai“

Pareigos: bendraautorė.

Projekto turinys: pagal atnaujintas Istorijos bendrąsias programas ir naujausius istorijos didaktikos reikalavimus rašomas istorijos vadovėlis 9 klasei.

Projekto rezultatas: 2023 m. išleistas dviejų dalių Istorijos vadovėlis 9 klasei (serija – Horizontai).

• Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto projektas „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“

Pareigos: ekspertė, paskaitos lektorė.

Projekto turinys: siekta aktualizuoti vieną reikšmingiausių Lietuvos laisvės kovų vietų – partizanų rėmėjų Sajų sodybą Balandiškyje.

Projekto rezultatas: 2012 m. rugpjūčio 19–25 d. Balandiškyje ir Pašušvyje (Radviliškio r.). suorganizuota akademinio jaunimo stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis: Sajų sodybos Balandiškyje aktualizavimas ir atgaivinimas“. Stovyklos metu vyko paskaitos ir seminarai, skirti akademinio jaunimo ir vietos bendruomenės paveldosauginės sąmonės ugdymui; diskutuojama apie tolimesnį sodybos likimą ir jos atgaivinimo vizijas; talkinama moksliniams (archeologiniams, medinės architektūros ir kt.) sodybos tyrimams. 

• VU, M. Romerio universiteto, Socialinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo „dalybos“

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: analizuoti iš tradicinių istoriografijų ateinantys stereotipiniai vaizdiniai, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bendrabūvio tradicijas orientuoti tapatumai bei integraciniai procesai. 

Projekto rezultatas: publikuotas straipsnis: R. Šermukšnytė, „Ideologijos ir istoriografijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualinimui. Lietuvos dokumentinio diskurso (1988–2007 m.) analizė“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 24, p. 136–149.

• VšĮ „Menas“ projektas „Lietuvos fotografijos žemėlapiai: istorijos ir archyvai“

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: taikant kartografijos strategijas permąstyti Lietuvos fotografijos raidą, idėjas, stereotipus.

Projekto rezultatas: publikuotas straipsnis lietuvių ir anglų k.: R. Šermukšnytė, „Tarp tiesos ir atminties: vaizdai Lietuvos istorinėje dokumentikoje / Between Truth and Memory: Images in Lithuanian Historical Documentaries“, in: Fotografijos, istorijos, žemėlapiai = Maping Lithuanian Photography: Histories and Archives, sud. V. Michelkevičius ir kt., Vilnius: Mene, 2007, p. 110–135.

• VU projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės“

Pareigos: ekspertė.

Projekto turinys: siekta pateikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gaires.

Projekto rezultatas: parengtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės: A. Bumblauskas, R. Čepaitienė, J. Poškienė, R. Šermukšnytė, R. Vaštokas, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos plėtros gairės (2002 m.)“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla: vieno požiūrio likimas (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 4), sud. Alfredas Bumblauskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006, p. 35–71.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Istorija kaip edukacinė praktika (tema: Istorinė sąmonė, istorinė kultūra ir muziejus).
• Modulis Kultūros paveldas ir turizmas (tema: Kultūros paveldo atgaivinimas ir perteikimas, kartu kitais dėstytojais).
• Vadovavimas praktikoms.

Archeologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Archeologinių radinių restauravimo ir muzeologijos pagrindai (temos: Muzeologijos ir muziejaus sampratos, Komunikacija muziejuje).

Paveldosaugos magistro studijų programa:

• Dalykas Muziejus muzeologijos ir istorinės kultūros studijų sąveikoje;
• Vadovavimas taikomajai ir mokslinei praktikoms.

Gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijos (Filosofijos fakultetas):

• Modulis Dalyko didaktika (kartu su doc. dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas);
• Modulis Praktikos seminaras (kartu su doc. dr. A. Gieda) gretutinėse Dalyko pedagogikos ir profesinėse Mokyklos pedagogikos studijose (Filosofijos fakultetas).

Tarpkryptinėse bakalauro Dalyko pedagogikos studijose:

• Dalykas Istorijos didaktika (kartu su doc. dr. A. Gieda);
• Vadovavimas praktikoms.

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Nerijus Babinskas, Analitinės istorinės regionistikos paradigmos: metodologinė-istoriografinė studija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

• Silviu Miloiu, et al., From Neighbourhood to Partnership. Highligths of Lithuania’s Relations with Romania and Moldova. Târgovişte: Cetatea de Scaun, 2013, pp. 9–25 (“Lithuanian-Moldavian political relations in the 14th and 15th centuries”).

Straipsniai:

• Nerijus Babinskas, „Ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis ir ikikrikščioniška LDK“ in: Istorija, 2022, t. 126, Nr. 2, p. 23–45.

• Nerijus Babinskas, “Henri H. Stahl (1901–1991): some features of intellectual biography and an outline of historical sociology”, in: International Review of Sociology = Revue internationale de sociologie, 2021, vol. 31, issue 1, pp. 72–96.

• Nerijus Babinskas, „Kur atsidūrė feodalizmas euroatlantinėje Lietuvos epochoje?“, in: Istorija, 2020, t. 119, Nr. 3, p. 18–40.

• Nerijus Babinskas, “Some Aspects of the Medieval Origins of Europe’s Special Path According to Michael Mitterauer. A Comparison of the Cases of the Early Principality of Moldavia and the Grand Duchy of Lithuania”, in: Studia mediaevalia Europaea et orientalia: miscellanea in honorem professoris emeriti Victor Spinei oblata, eds. George Bilavschi, Dan Aparaschivei, Bucureşti : Editura Academiei Române, 2018, pp. 421–437.

• Nerijus Babinskas, “Typologies of Pre-modern Societies beyond Feudalism: Exploring Alternative Possibilities and the Problem of their Applicability in Cases of Peripheral European Societies”, in: Revista Română de Studii Baltice și Nordice = The Romanian Journal for Baltic and Nordic Studies, 2018, Vol. 10, No. 2, pp. 9–25.

• Nerijus Babinskas, “Od feudalizmu do afrykańskiego sposobu produkcji. Problem typologii przednowoczesnych peryferyjnych społeczeństw europejskich”, in: Człowiek i społeczeństwo, t. XLII, 2016, s. 119–133.

• Nerijus Babinskas, „Istorinio regiono sampratos šiuolaikinėje istoriografijoje: tipologijos gairės“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 19, 2014, p. 16–34.

Mokslo projektai

Nacionaliniai projektai:

• Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste: ankstyvojo feodalizmo koncepcijos revizija

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m.
Vykdyta: 2021–2024.
Vykdytojas: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Vadovas: dr. Nerijus Babinskas (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: pasitelkus, iki šiol lietuvių istoriografijoje ignoruotą ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelį, verifikuoti ikikrikščioniškosios LDK ankstyvojo feodalizmo koncepciją.

Projekto rezultatai: parengtas ir recenzuotas monografijos Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste rankraštis, 2 moksliniai straipsniai, 2 pranešimai tarptautiniuose konferencijose ar seminaruose.

Veikla projekte: vadovas.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija Continuity and Change in Medieval Central Europe, organizuota Medieval Central Europe Research Network (MECERN), Comenius University (Bratislava), 2023. Pranešimo tema: „Social elite in the early Grand Duchy of Lithuania (the 13th-14th centuries): historiographical collision concerning its origins and sources of power and income“.

• Tarptautinis seminaras Extraction and Escape, organizuota Center for Vikingetid og Middelalder, Aarhus university, School of culture and Society (Aarhus), 2023. Pranešimo tema: "Whether feudal and if ever feudal? Towards a typology of early medieval peripheral European societies: the cases of Sweden and Kievan Rus' in around 1000-1200 AD“.

• Tarptautinė konferencija Dynamics of belonging: exploring home and homeland in Scandinavia and the Baltic sea region, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2024. Pranešimo tema: “'Marine' vikings and 'land vikings': early Sweden and early Grand Duchy of Lithuania as the cases of secondary state ”.

• Tarptautinė konferencija Rethinking multiculturalism, multilingualism and cultural diplomacy in Scandinavia and the Baltic sea region, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2021, nuotolinė. Pranešimo tema: “National populism in the Baltic and the Visegrad group countries: an outline of comparative analysis”.

• Tarptautinė konferencija Teaching History at the University – Ideas, Problems and Challenges, organizuota Transnacionalinės istorijos draugijos, Vilniaus universitets, Istorijos fakultets, 2017, Vilnius. Pranešimo tema: “Contemporary conceptions of universal/world history teaching at Vilnius university, Faculty of History: some crititical remarks for discussion”.

• Tarptautinė konferencija Transforming Spaces – Mastering Uncertainty (A Second Take on Area Studies in the Baltic Sea region and Eastern Europe), organizuota – The Centre for Baltic and East European Studies, Södertörn University (Sweden), 2016, Stockholm. Pranešimo tema: “Toward a typology of analytical approaches of historical regions: just varieties of constructivism?”.

• Tarptautinė konferencija Joachimo Lelevelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a., organizuota – Vilniaus universiteto, 2015, Vilnius. Pranešimo tema: „Ikimodernių visuomenių tipologijos problema ir Europos periferijos: feodalizmas, tributalizmas, patrimonializmas ar afrikietiškasis gamybos būdas?“.

• Tarptautinė konferencija A Piece of Culture, a Culture of Peace, Re-imagining European Communities in the North Sea, Baltic Sea and Black Sea Regions, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2014, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Transnational History as a Peace Sustaining factor: an Approach of Historical Regionalism”.

• Tarptautinė konferencija European Networks: the Balkans, Scandinavia and the Baltic World in a Time of Economic and Ideological Crisis, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2012, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Economic Challenges of the Early Modern Ages and Different Responses of European Margins: Comparative Considerations on the Basis of Historiography (The Cases of Polish-Lithuanian Commonwealth and Moldavian Principality)”.

• Tarptautinė konferencija Romania and Lithuania in the interwar international relations: bonds, intersections and encounters, organizuota Rumunų asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijoms, Valahijos universiteto (Târgovişte), 2010, Tirgovištė (Rumunija). Pranešimo tema: “Henri H. Stahl‘s conception of historical sociology and the Bucharest school of sociology”.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Valahian Journal of Historical Studies

Taikomieji tyrimai

Taikomieji projektai:

• Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas

Vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė

Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindinį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių mokymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.

Veikla projekte: vykdytojas (projekto specialistas).

Mokslo ir studijų populiarinimas

Mokslo sklaidos publikacijos:

• Parašyta 16 straipsnių Visuotinei lietuvių enciklopedijai.

Sklaida per žiniasklaidos priemones:

• 2020 m. balandžio 19 d. dalyvauta LRT televizijos laidoje „Lietuva mūsų lūpomis“.

• 2014 m. dalyvauta radijo stoties „Laisvoji banga“ laidoje „Ryto svečias“ (aptarta į lietuvių k. išversta Oskaro Haleckio knyga).

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (temos: Regionistinių studijų pagrindai: generalinės Europos skirtybės; Europos regionai: lyginamoji ir paribių istorija).

Bendrosios universitetinės studijos:

• Europos istorija: epochos ir regionai.

Mokslo publikacijos

Pagrindinės mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Aurimas Švedas, Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985), Vilnius: Aidai, 2009, 335 p.

• Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia (kolektyvinė monografija kartu su Bulota, Justinu Dementavičiumi, Viliumi Ivanausku, Algimantu Jankausku, Jūrate Kavaliauskaite, Liutauru Kraniausku, Salvijumi Kulevičium, Živile Mikailiene, Aine Ramonaite), Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 439.

• Aurimas Švedas, In the Captivity of the Matrix: Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985, Rodopi, 2014, 290 p.

• Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje (kolektyvinė monografija kartu su Saulium Grybkausku, Česlovu Laurinavičiumi, Vladu Sirutavičiumi, Linu Svolkinu, Viliumi Ivanausku, Rimantu Zizu), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, 424 p.

• Tarp estetikos ir politikos: Lietuvių literatūra sovietmečiu (kolektyvinė monografija kartu su Dalia Satkauskyte, Algiu Kalėda, Solveiga Daugirdaite, Loreta Jakonyte, Imelda Vedrickaite, Donata Mitaite, Rimantu Kmita, Elena Baliutyte, Pauliumi Jevsejevu, Loreta Mačianskaite, Gintare Bernotiene, Jūrate Sprindyte, Aušra Jurgutiene), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, 484 p.

• The Soviet Past in the Post-Socialist Present. Methodology and Ethics in Russian, Baltic and Central European Oral History and Memory Studies, ed. Melanie Ilic and Dalia Leinarte, (kolektyvinė monografija kartu su Melanie Ilic, Dalia Leinarte, Barbara Engel, Yulia Gradovska, Laura J.Olson, Ingrida Gečienė, Sigita Kraniauskienė, Laima Žilinskienė, Leena Kurvet-Kaosaar, Andrejs Plakans, Maija Runcis, Ildiko Asztalos Morell, Kelly Hignett), Routledge, 2016, p. 257. (Kolektyvinėje monografijoje publikuotas tekstas: “Three (Un)Successful Cases of the Aplication of Oral History Methods”, p. 161–177).
• Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos, sud. A. Kalėda, R. Kmita, D. Satkauskytė (kolektyvinė monografija kartu su Dalia Satkauskyte, Taisija Oral, Algiu Kalėda, Solveiga Daugirdaite, Loreta Jakonyte, Imelda Vedrickaite, Donata Mitaite, Rimantu Kmita, Elena Baliutyte, Pauliumi Jevsejevu, Loreta Mačianskaite, Gintare Bernotiene, Jūrate Sprindyte, Jūrate Čerškute, Aušra Jurgutiene, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 519. (Kolektyvinėje monografijoje publikuotas tekstas: „Justino Marcinkevičiaus drama Mindaugas kaip atminties vieta“, p. 231–258).
• Aurimas Švedas, Istoriko teritorija: mokslo studija, Vilnius: Aukso žuvys, 2020, p. 366.

Šaltinių publikacijos:

• Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų, Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2008, 278 p.

• Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius (kartu su Lina Kaminskaite-Jančoriene), Vilnius: Vaga, 2013, 282 p.

• Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas, Vilnius: Aidai, 2013, 254 p.

• Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, Būtovės slėpiniai: Nuo Netimero iki…, sudarė: Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2014, 472 p.

• Būtovės slėpiniai: Užmiršta Lietuva, Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2016, 559 p.

• Būtovės slėpiniai: Lietuvos vartai į jūrą, Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, sudarė Aurimas Švedas, Vilnius: Alma littera, 2017, 359 p.

• Aurimas Švedas, Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus, Vilnius: Aukso žuvys, 2016, 381 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į vokiečių kalbą: Ein Jahrhundert-leben in Litauen, Wallsten-Verlag, 2019, 438 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į anglų kalbą: Life Should be Transparent: Conversations about Lithuania and Europe in the Twentieth Century, CEU Press, 2020, 380 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į vokiečių kalbą: Ein Jahrhundert-leben in Litauen, Wallsten-Verlag, 2019, 438 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į lenkų kalbą: O godne źycie: Irena Veisaitė w rozmowie z Aurimasem Švedasem, Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek "Pogranicze - sztuk, kultur, narodów", 2019, 312 p.

• Sakytinės istorijos šaltinio Gyvenimas turėtų būti skaidrus vertimas į rusų kalbą: Жизнь должна быть чистой / Москва: Пробел, 2019, 261 p.

Straipsniai:

• “Shaping the Interpretative Context of Lithuanian Society”, in: Demokratija Lietuvoje. Pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose. Democracy in Lithuania. Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2011, p. 151–160; 369–379.

• “Individuals in the Field of the Politics of History during Lithuania’s Soviet Period”, in: Lituanus, 2014, vol. 60, nr. 2, p. 5–23

• “Manifesty w dwudziestowiecznej historiografii Litewskiej”, in: Historyka. Studia Metodologiczne, 2016, t. 46, p. 385–398.

• “Formy dialogu pamięci i historii w humanistyce litewskiej po roku 1990 (wykorzystanie metodu oral history)”, in: Acta Baltico-Slavica, 2018, nr. 42, p. 271–287.

Kviestiniai pranešimai

• Tarptautinė konferencija “Association for Slavic, East European and Eurasian Studies 49rd Annual Convention” 2017 lapkričio 12, Chicago Marriott Downtown, Chicago, JAV. Pranešimo tema: “Irena Veisaite: Life Should Be Transparent”.

• International conference “Theorizing Historical Culture”, Gruodžio 2 d., 2017. Hellenic Open University, Atėnai, Graikija. Pranešimas “Literature and Cinema as Unconventional History”.

• Pranešimas „Literature and cinema: unconventional history in postmodern Lithuanian culture“, Birželio 3 d., 2018. Stanford University.  JAV.

• Tarptautinė konferencija “(INTH) Place and Discplacement: The Spacing of History”.

  Rugpjūčio 22 d., 2018. Sodertorn University, Švedija. Pranešimas „Looking in the mirror of literature and cinema: four portraits of the (post)modern historian“.

• Uppsala-Vilnius Symposium „Friends, Neighbours and Competitors within the Soviet ‚Friendship of Nations‘. Spalio 25 d., 2019. Institute of Russian and Eurasian Studies, Uppsala, Švedija. Pranešimas „Red Knights: The Revival of the KGB Myth“.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Ieva Šimanauskaitė Lietuviai sovietinėje armijoje (1950–1990): ideologija, atmintis ir savimonė, 2021–2025.

• Arnoldas Kazimierėnas, Antikos vaizdinio (per)kūrimas sovietinėje Lietuvoje: sovietinio normatyvumo diegimas ir ribų kaita, 2020–2024.

Ekspertinė veikla

• Atviros Lietuvos Fondo Valdybos narys (2016–2018).

• Thomo Manno festivalio kuratoriumo narys (nuo 2018).

• Lietuvos kultūros institutas. Tarybos narys (2020–2023 metų kadencijai).

• Vilniaus mažasis teatras. Meno tarybos narys (nuo 2019).

• Lietuvos nacionalinio muziejaus Tarybos narys (nuo 2019).

• Tarptautinės knygų mugės organizacinio komiteto narys (2020–2022 metų kadencijai).

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• “Lithuanian Historical Studies”

Veikla: Redakcinės kolegijos narys, nuo 2016.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Nuo 2015 iki 2022 m. kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ skelbtas publicistinių tekstų apie istoriko amatą, pamatinius istorijos teorijos klausimus ir istorinės kultūros aktualijas XXI amžiuje ciklas  „Istoriko teritorija“.

Svetainės adresas: https://literaturairmenas.lt

• Nuo 2018 m. LRT Klasikos radijuje vedama kassavaitinė istorijos populiarinimui skirta laida „Istoriko teritorija“.

Svetainės adresas:  https://www.lrt.lt/mediateka/audio/homo-cultus-istoriko-teritorija

• Parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ (2019 10 05 – 2020 03 01, Modernaus Meno muziejus, Vilnius) kuratorius (kartu su Vaidu Jauniškiu, Rimantu Kmita, Mantu Pelakausku, Migle Survilaite, Tomu Vaiseta, Renata Valčik). Ši paroda buvo pripažinta lankomiausia Nepriklausomybės epochoje kuruota paroda.

Svetainės adresas:  https://mo.lt/en/ivykiai/the-orgins-of-specias-1990s-dna/ 

• 2019 m. LRT televizijos laidų ciklo „Svajonių šalis“ scenarijaus bendraautorius ir laidos vedėjas.

Svetainės adresas:   https://www.lrt.lt/mediateka/video/svajoniu-salis

Apdovanojimai, įvertinimai

• Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius (Lietuva)

Institucija: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Suteikta: Už išskirtinės kokybės publicistiką, 2016.

• Vilniaus universiteto rektoriaus premija kaip geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui (Lietuva)

Institucija: Vilniaus universitetas.

Suteikta: Už pedagoginius pasiekimus, 2016.

• Geriausia dokumentikos ir publicistikos žanro knyga (Lietuva)

Institucija: Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas bei televizija ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka

Suteikta: Už geriausią dokumentikos ir publicistikos žanro knygą, 2018.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• „Studijų įvadas. Istorijos laboratorija“ (Tema Didieji istorijos klausimai);
• „Atminties kultūra ir istorijos politika“ I d. (Tema Teoriniai atminties studijų pagrindai);
• „Istoriografija ir istorika“ (Tema Šiuolaikinė istoriografija: tarp mokslo ir meno);
• „Atminties kultūra ir istorijos politika“ II d. (Tema Istorijos komunikacija, praeities vartojimas ir tapatybių konstravimas, kartu su doc. dr. Tomu Vaiseta).

Istorijos magistro studijų programa:

• Kinas ir istorija.