Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba numato modernizuoti Elektroninio archyvo informacinę sistemąbei sukurti naujas elektronines paslaugas.
Siekinti išsiaiškinti vartotojų lūkesčius vykdoma apklausa.
Pildydami anketą sugaišite vos kelias minutes. Apklausa anoniminė, ji vyks iki lapkričio 23 d.
Nijolė Bulotaitė
Stepono Batoro dienų Vilniaus universitete proga spalio 13 d. vyko diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nesivadina Stepono Batoro vardu?“. Ją moderavo Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis.
Prof. A. Bumblauskas, norėdamas pagrįsti teiginį, kad VU reiktų suteikti Stepono Batoro vardą, kalbėjo apie tai, kad VU pagal poveikį neturi lygių Europoje. Net 200 metų tai buvo ryčiausias taškas europiniame universitetų tinkle.
Visą tekstą skaitykie © naujienos.vu.lt
Vilniaus mažajame teatre 300 – ąjį kartą buvo rodomas spektaklis „Madagaskaras“. Po jo žiūrovai buvo pakviesti į diskusiją už apskrito stalo, kuriame dalyvavo prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Eligijus Raila, dr. Aurelijus Gieda, doc. Aurimas Švedas, režisieriai Rimas Tuminas ir Arvydas Dapšys, dramaturgas Marius Ivaškevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Diskusiją moderavo režisierė - Gabrielė Tuminaitė, ji ragino istorikus pasidalinti savo įžvalgomis apie “Madagaskarą”, giliau pažvelgti į tokią istorinę asmenybę kaip K.Pakštas. Jubiliejaus metu teatro fojė buvo surengta unikali K.Pakšto laiškų, fotografijų, knygų ekspozicija.
Visą diskusiją tiesiogiai transliavo Delfi TV.
Kada? 2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d.
Kur? Vilniaus universiteto senieji rūmai, Universiteto g. 7, Vilnius.
Kas vyks? 22-asis Europos archeologų asociacijos (EAA) kasmetinis susitikimas – konferencija. Renginyje laukiama apie 1500-2000 dalyvių iš visos Europos!
Daugiau informacijos: www.eaavilnius2016.lt
Kasmet organizuojamos Europos archeologų asociacijos konferencijos sklandus vyksmas neįsivaizduojamas be savanorių pagalbos, todėl mes ieškome žmonių, kurie prisidėtų prie šio renginio organizavimo bei konferencijos metu savanoriautų šiose srityse:
Lietuvos televizija jau pradėjo rodyti dokumentinių laidų ciklą „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Šios ekspedicijos dalyviai savaitę istorine Kuršių marių žvejų burvalte, vadinama kurėnu, keliavo nuo Kauno iki Klaipėdos, siekdami geriau pažinti mūsų šalį ir jos istoriją. Į šią kelionę su garsiais žmonėmis – Edmundu Jakilaičiu, prof. Alfredu Bumblausku, Zita Kelmickaite, Selemonu Paltanavičiumi, Benediktu Vanagu, Gabrielium Liaudansku-Svaru – leidosi ir trys Istorijos fakulteto magistrantai: Akvilė Gasiulytė, Aušra Terleckaitė ir Simonas Teškevičius. Su jais kalbamės apie šios ekspedicijos įspūdžius, atradimus ir netikėtumus.
Daugiau skaitykite naujienos.vu.lt
Альфредас Бумблаускас - самый известный историк Литвы. Специалист по Великому княжеству Литовскому и истории цивилизаций недавно побывал в Киеве. Его лекции сочли нужными и полезными для наших правительственных чиновников, занимающихся вопросами евроинтеграции.
Наше с ним интервью подтвердило, что организаторы не ошиблись - человек он очень интересный.
Visą tekstą skaitykite © www.ukrinform.ua
Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių praėjusių metų mokslinių disertacijų laureatus. Tarp apdovanotųjų pateko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Inga Leonavičiūtė. Jos disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje. Tai įvertinimas, kurio istorikų cechas Lietuvoje sulaukia itin retai.
Daugiau skaitykite © www.15min.lt
Kas palaidotas Švč.Trejybės bažnyčios Vilniuje kriptoje? Ar tai XVII-XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Gal net pavyks rasti bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?
Atsakymų į tokius klausimus ieško Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų specialistai, prieš savaitę pradėję tyrimus Švč.Trejybės bažnyčioje, kur greta pagrindinio altoriaus rasta kripta su palaikais.
Daugiau skaitykite © www.lrytas.lt
Tiriant Vilniaus švč.Trejybės bažnyčios kriptoje rastus palaikus aiškėja, kad ne vienas vilnietis nuo persivalgymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo sirgo podagra.
Kas palaidotas Aušros Vartų gatvėje esančios Švč.Trejybės bažnyčios kriptoje? Ar tai XVII–XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Ar pavyks surasti Bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?
Daugiau skaitykite © www.lrytas.lt
Rugsėjo 18 d. visoje Lietuvoje prasideda naujas nacionalinis konkursas mokiniams „Praeities stiprybė – dabarčiai“, skirtas ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir istorijos pažinimą.
Konkurso metu vyresniųjų klasių moksleiviai kviečiami netradiciškai, kūrybiškai pažinti ir pristatyti visuomenei sudėtingus ir kartu nepaprastai įdomius bei įkvepiančius Lietuvos Laisvės kovų įvykius ir asmenybes.
Konkursas vyks keturiais etapais nuo rugsėjo 18 d. iki 2016 m. gegužės su šūkiu „Pažink laisvę“. Kūrybinės – tiriamosios užduoties įgyvendinimo principai remiasi „formule“: surask – pažink – atskleisk – papasakok. Atsižvelgdami į konkurso raiškos priemones ir galimybes, konkursą organizatoriai simboliškai vadina 4D (keturių dimensijų) konkursų.
Pirmojo etapo metu moksleivių komandos bus kviečiamos susipažinti su pilietinio pasipriešinimo istorija atliekant tiriamąją ir kūrybinę užduotį. Planuojama, jog pirmajame etape konkursas suburs apie 1000 moksleivių.
2015 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.
Skaityti daugiau:
Rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2014 metų mokslinių disertacijų laureatus.
Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nominacijoje nugalėtoja tapo VU Istorijos fakulteto dr. Inga Leonavičiūtė su disertacija Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas(vadovas VU profesorius emeritas Edvardas Gudavičius). Toks aukštas įvertinimas pirmą kartą skirtas ne tik istorikui, bet ir Istorijos fakultetui.
Sveikiname Ingą!!!
Daugiau apie apdovanojimus www.lrp.lt ; naujienos.vu.lt
Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš tiesų ji yra kiek toliau nuo pažymėtos vietos – ant Želmenos upelio kranto.
visą tekstą skaitykite © kultura.lrytas.lt
Neiššautas šūvis 1940 m. atžygiavus Sovietų Sąjungos kariuomenei – mūsų šalies trauma, tačiau nežinia, ar tas šūvis apskritai būtų kažką pakeitęs. Mat tuo metu tokiam netradiciniam šalies užpuolimui niekas pasaulyje nebuvo pasiruošęs: niekas nesuprato, kad tokiu būdu galima užgrobti kitą šalį.
Tokią poziciją interviu DELFI išdėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas. Interviu su jaunosios kartos istoriku – apie II pasaulinio karo pradžią, neadekvačias visuomenės reakcijas karo išvakarėse bei neutralumo lozungus.
Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt
Moksliniai projektai (1 atspausdintas egzempliorius) kartu su dviejų mokslininkų rekomendacijomis, straipsnių kopijomis priimami ir registruojami VU Istorijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 7, II aukštas, 209 kab.) nuo rugsėjo 7 d. iki 9 d. (trečiadienis) 15.00 val. Mokslinio projekto elektroninę versiją bei straipsnių, konferencijose skaitytų pranešimų, mokslo konkursuose premijuotų darbų ir kt. skenuotas kopijas nurodytu laiku taip pat privaloma atsiųsti el. paštu , (kilus klausimams skambinti tel. 2687297).
Papildomas priėmimas į 2015 m. istorijos mokslo krypties doktorantūrą vyks rugsėjo 14 d. (pirmadienį) 15.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 329 aud. (Universiteto g.7, III a.).
Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo sutarta, kad Lietuva per dvejus metus priims 325 pabėgėlius. 255 pabėgėliai į šalį atvyks iš Italijos ir Graikijos, dar 70 – iš trečiųjų šalių. Daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys.
Pasigirsta nuomonių, kad ne tik ekonomiškai mes nepasirengę jų priimti, bet tai gali suardyti valstybės pamatus, nes skirtingų kalbų, kultūros, religijos integracija neįmanoma.
Tačiau mums jau yra tekę priimti panašius sprendimus. Istorijos fakulteto docentė, kultūros istorijos ir antropologijos studijų programos dėstytoja Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, tyrinėjanti Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istoriją ir kultūrą, apžvelgia mūsų daugiatautės valstybės patirtį ir praeities pamokas.
Visą tekstą skaitykite naujienos.vu.lt
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską pažįsta, matyt, visi: jis ne tik dėsto, rašo knygas, dalyvauja televizijos projektuose, aktyviai reiškia savo nuomonę aktualiais klausimais, bet ir randa laiko ekspedicijoms po Lietuvą. Atrodo, šiam istorikui įdomu viskas, jo smalsumas ir energija neblėsta ir ne vieną užkrečia meile ir dėmesiu Lietuvos istorijai. Kalbiname profesorių apie istoriją ir jos studijas.
Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt
Keli kilometrai į vakarus nuo Jonavos, Pabartonių kaime, Kulvos seniūnijoje, kelių grybautojų pamėgtame Tartokų miške – sujudimas. Po dvylikos metų pertraukos čia vėl atvyko archeologai.
Šįkart jie atsivežė nemenką amuniciją. Tikslas didelis – surasti čia kadaise aptiktą akmens amžiaus gyvenvietę, menančią pačius seniausius laikus, ir joje atlikti tyrimus, kurie padėtų atskleisti, kaip ši vietovė – Neries pakrantė – buvo apgyvendinta prieš keliolika tūkstančių metų iš čia pasitraukus milžiniškam ledynui.
Daugiau skaitykite © jonavosnaujienos.lt
Dr. Elenai Keidošiūtei, Vilniaus universitete apsigynusiai daktaro disertaciją apie katalikiškas misijas tarp žydų ir žydų konversijų tendencijas Lietuvoje, skirta Žydų istorijos centro (JAV, Niujorkas) Prins fondo stipendija atlikti 10 mėnesių trukmės podoktorantūros stažuotę (angl. Prins postdoctoral fellow at the Centre for Jewish History and visiting scholar at New York University).
Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt
Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis.
Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt
