Nerijus Šepetys. Nacionalkomunizmas: liga, kuri (tene)sugrįžta iš šalčio
Klausimas, kuriuo ketinu pasisakyti, nėra nei ypač aktualus, nei apčiuopiamai konkretus. Noriu kalbėti apie tam tikrą socialinę ligą, kurios kultūrinę raišką stebiu jau daugiau nei dešimtmetį ir kurios tam tikrą politinį paūmėjimą manausi regįs mūsų dienomis. Konkretus akstinas prabilti buvo delfi.lt paskleistas „Lietuvos in-telektualų atviras laiškas“ (2015-10-12), užsimojęs „apginti“ Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią puola… Čia jau nebesvarbu, ir taip žinome, kad NŽ-A ir jo autoriai bus pirmose gretose (plg. kad ir praėjusio Nr. 6 Arūno Streikaus Pastabas „Ar mums vis dar reikia tautos poetų?“).
Visą tekstą skaitykite © Naujasis Židinys
Lietuvos mokslininkė padėjo suprasti vieną didžiausių šių dienų paslapčių – iš kosmoso pastebėtus ženklus Kazachijos stepėse. Bet jos tyrimai paneigia, kad prieš tūkstančius metų žmonės taip siuntė žinią ateiviams. 35 metų archeologei Giedrei Motuzaitei-Matuzevičiūtei pavyko tai, ko galėtų pavydėti kiekvienas Lietuvos mokslininkas, – per kelias dienas jos tyrinėjimus pristatė populiariausia pasaulio žiniasklaida.
Lapkričio 6–7 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Joachimo Lelewelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a.“, kurią rengė Istorijos fakultetas ir Lenkijos institutas Vilniuje. Renginys skirtas J. Lelewelio veikalo „Historyka tudzież o łatwem i pozytecznem nauczaniu historyi (1815)“, nedidelės, tačiau istorikos raidai programinės studijos, išleidimo 200-osioms metinėms.
Algirdo anūkas Ostejus 1382 metais gynė Kremlių nuo totorių, kai tuo metu Rusijos didvyriu laikomas Dmitrijus Donietis pasitraukė į saugesnę vietą. Rusią iš totorių jungo galutinai išvadavę carai buvo tikrieji Vytauto Didžiojo palikuonys. Tiesa, jie ir Lietuvą smarkiai susilpnino, pradėdami su ja nuožmią kovą. Ivanas Rūstusis pretendavo į Lietuvos sostą, numirus Žygimantui Augustui, o XVII amžiaus pradžioje lietuviai su lenkais įsiveržė į Kremlių. Ir kas žino, jei būtų palankiau susiklosčiusios aplinkybės, gal būtų Maskva pajungta Lietuvos valiai? Apie mažai žinomus įvairialypius Lietuvos ir Maskvos santykius kalbėjosi Virginijus Savukynas kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu profesoriumi Rimvydu Petrausku.
Gatvių pavadinimai – tautos istorinės atminties išraiška. Jie rodo, kuriuos didvyrius geriausiai atsimena ir vertina žmonės. Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas suskaičiavo, kad Lietuvoje iki šiol populiariausia gatves ir aikštes vadinti Vytauto vardu. Vytauto skverą, gatvę, aikštę ar skersgatvį galima rasti kas šeštame Lietuvos mieste ar miestelyje.
Apleisti ir nuščiuvę Vilniaus sporto rūmai kadaise liudijo tikrai istorinį renginį. Prieš 27 metus jie tiesiog ūžė nuo idėjų ir emocijų. 1988 metų spalio 22 dieną prasidėjo Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba numato modernizuoti Elektroninio archyvo informacinę sistemąbei sukurti naujas elektronines paslaugas.
Nijolė Bulotaitė
Vilniaus mažajame teatre 300 – ąjį kartą buvo rodomas spektaklis „Madagaskaras“. Po jo žiūrovai buvo pakviesti į diskusiją už apskrito stalo, kuriame dalyvavo prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Eligijus Raila, dr. Aurelijus Gieda, doc. Aurimas Švedas, režisieriai Rimas Tuminas ir Arvydas Dapšys, dramaturgas Marius Ivaškevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Diskusiją moderavo režisierė - Gabrielė Tuminaitė, ji ragino istorikus pasidalinti savo įžvalgomis apie “Madagaskarą”, giliau pažvelgti į tokią istorinę asmenybę kaip K.Pakštas. Jubiliejaus metu teatro fojė buvo surengta unikali K.Pakšto laiškų, fotografijų, knygų ekspozicija.
Kada? 2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d.
Lietuvos televizija jau pradėjo rodyti dokumentinių laidų ciklą „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Šios ekspedicijos dalyviai savaitę istorine Kuršių marių žvejų burvalte, vadinama kurėnu, keliavo nuo Kauno iki Klaipėdos, siekdami geriau pažinti mūsų šalį ir jos istoriją. Į šią kelionę su garsiais žmonėmis – Edmundu Jakilaičiu, prof. Alfredu Bumblausku, Zita Kelmickaite, Selemonu Paltanavičiumi, Benediktu Vanagu, Gabrielium Liaudansku-Svaru – leidosi ir trys Istorijos fakulteto magistrantai: Akvilė Gasiulytė, Aušra Terleckaitė ir Simonas Teškevičius. Su jais kalbamės apie šios ekspedicijos įspūdžius, atradimus ir netikėtumus.
Альфредас Бумблаускас - самый известный историк Литвы. Специалист по Великому княжеству Литовскому и истории цивилизаций недавно побывал в Киеве. Его лекции сочли нужными и полезными для наших правительственных чиновников, занимающихся вопросами евроинтеграции. 
Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių praėjusių metų mokslinių disertacijų laureatus. Tarp apdovanotųjų pateko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Inga Leonavičiūtė. Jos disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje. Tai įvertinimas, kurio istorikų cechas Lietuvoje sulaukia itin retai.
Kas palaidotas Švč.Trejybės bažnyčios Vilniuje kriptoje? Ar tai XVII-XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Gal net pavyks rasti bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?
Tiriant Vilniaus švč.Trejybės bažnyčios kriptoje rastus palaikus aiškėja, kad ne vienas vilnietis nuo persivalgymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo sirgo podagra.
2015 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.
Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Neiššautas šūvis 1940 m. atžygiavus Sovietų Sąjungos kariuomenei – mūsų šalies trauma, tačiau nežinia, ar tas šūvis apskritai būtų kažką pakeitęs. Mat tuo metu tokiam netradiciniam šalies užpuolimui niekas pasaulyje nebuvo pasiruošęs: niekas nesuprato, kad tokiu būdu galima užgrobti kitą šalį.