"Sausio 13-oji žymi esminį momentą, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. SSRS karinės agresijos akivaizdoje mes visam pasauliui pademonstravome savo siekį apginti laisvę. Tai buvo tikrai itin svarbu, nes vienas dalykas – deklaruoti nepriklausomybę, o visai kitas – ją ginti ir apginti", – įsitikinęs VU Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.
Metams baigiantis - VU Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas apie istorijos pabaigas ir jos ateities formas, apie mūsų pastangas susivokti laiko tėkmėje, tyrinėjant asmeninės istorijos punktyrus ir valstybės bei tautos ar net Vakarų civilizacijos istoriją bei jos paraštes. 
Vakar Teatro salėje iškilmingai pagerbti 2015 m. labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai.
Interviu su geriausiu 2015 metų dėstytoju docentu dr. Aurimu Švedu apie studijas Istorijos fakultete ir istoriko amatą.
Artėjant šv. Kalėdoms, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų korporacija „Korp!Tilia“ kviečia pasikalbėti su fakulteto bibliotekininku Skirmantu Miču. 
Studentai kartais pavadinami visuomenės „šviežiu krauju“. Jie paprastai siejami su jaunatvišku idealizmu, noru keisti pasenusią ir nusistovėjusią tvarką, siūlo naujas idėjas ir sprendimus. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų korporacija „Korp!Tilia“ docento Nerijaus Šepečio klausė, kaip jis vertina fakultetą, studentus, jų organizacijas šiandien ir tas, kurios veikė prieš porą dešimtmečių.
Daugiau skaitykite © www.naujienos.vu.lt
Žurnalas „Reitingai“ antrą kartą pristatė dalykinius universitetų reitingus. Džiugu, kad Lietuvos universitetų lyderis yra Vilniaus universitetas, o VU Istorijos fakultetas – geriausias savo srityse: Istorijos bakalauro ir magistro bei Paveldosaugos magistro studijose. 
Vilniaus universiteto mokslininkai praskleidė šydą, koks buvo XVIII amžiuje gyvenusių vilniečių gyvenimas ir mirtis. O medžiagos apie tai jie gavo tyrinėdami kriptą su palaikais po Švč. Trejybės bažnyčia sostinės senamiestyje. Iš viso čia rasti 53 karstai su palaikais. Bent viena iš palaidotųjų tikrai buvo moteris. O kai kurie mėgo persivalgyti ir išgerti.
Visą tekstą skaitykite © www.15min.lt
Klausimas, kuriuo ketinu pasisakyti, nėra nei ypač aktualus, nei apčiuopiamai konkretus. Noriu kalbėti apie tam tikrą socialinę ligą, kurios kultūrinę raišką stebiu jau daugiau nei dešimtmetį ir kurios tam tikrą politinį paūmėjimą manausi regįs mūsų dienomis. Konkretus akstinas prabilti buvo delfi.lt paskleistas „Lietuvos in-telektualų atviras laiškas“ (2015-10-12), užsimojęs „apginti“ Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią puola… Čia jau nebesvarbu, ir taip žinome, kad NŽ-A ir jo autoriai bus pirmose gretose (plg. kad ir praėjusio Nr. 6 Arūno Streikaus Pastabas „Ar mums vis dar reikia tautos poetų?“).
Visą tekstą skaitykite © Naujasis Židinys
Lietuvos mokslininkė padėjo suprasti vieną didžiausių šių dienų paslapčių – iš kosmoso pastebėtus ženklus Kazachijos stepėse. Bet jos tyrimai paneigia, kad prieš tūkstančius metų žmonės taip siuntė žinią ateiviams. 35 metų archeologei Giedrei Motuzaitei-Matuzevičiūtei pavyko tai, ko galėtų pavydėti kiekvienas Lietuvos mokslininkas, – per kelias dienas jos tyrinėjimus pristatė populiariausia pasaulio žiniasklaida.
Daugiau skaitykite © www.lrytas.lt
Lapkričio 6–7 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Joachimo Lelewelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a.“, kurią rengė Istorijos fakultetas ir Lenkijos institutas Vilniuje. Renginys skirtas J. Lelewelio veikalo „Historyka tudzież o łatwem i pozytecznem nauczaniu historyi (1815)“, nedidelės, tačiau istorikos raidai programinės studijos, išleidimo 200-osioms metinėms.
Daugiau skaitykite © www.naujienos.vu.lt
Algirdo anūkas Ostejus 1382 metais gynė Kremlių nuo totorių, kai tuo metu Rusijos didvyriu laikomas Dmitrijus Donietis pasitraukė į saugesnę vietą. Rusią iš totorių jungo galutinai išvadavę carai buvo tikrieji Vytauto Didžiojo palikuonys. Tiesa, jie ir Lietuvą smarkiai susilpnino, pradėdami su ja nuožmią kovą. Ivanas Rūstusis pretendavo į Lietuvos sostą, numirus Žygimantui Augustui, o XVII amžiaus pradžioje lietuviai su lenkais įsiveržė į Kremlių. Ir kas žino, jei būtų palankiau susiklosčiusios aplinkybės, gal būtų Maskva pajungta Lietuvos valiai? Apie mažai žinomus įvairialypius Lietuvos ir Maskvos santykius kalbėjosi Virginijus Savukynas kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu profesoriumi Rimvydu Petrausku.
Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt
Gatvių pavadinimai – tautos istorinės atminties išraiška. Jie rodo, kuriuos didvyrius geriausiai atsimena ir vertina žmonės. Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas suskaičiavo, kad Lietuvoje iki šiol populiariausia gatves ir aikštes vadinti Vytauto vardu. Vytauto skverą, gatvę, aikštę ar skersgatvį galima rasti kas šeštame Lietuvos mieste ar miestelyje.
Viską tekstą skaitykite © www.15min.lt
Apleisti ir nuščiuvę Vilniaus sporto rūmai kadaise liudijo tikrai istorinį renginį. Prieš 27 metus jie tiesiog ūžė nuo idėjų ir emocijų. 1988 metų spalio 22 dieną prasidėjo Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
Salė ne iš privalomos pareigos, o nuoširdžiai audringai plojo, kai į tribūną iškopė vos prieš dvi dienas išrinktas Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK sekretorius Algirdas Brazauskas, pakeitęs Maskvai ištikimą Rimgaudą Songailą.
Visą tekstą skaitykite © lrytas.lt
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba numato modernizuoti Elektroninio archyvo informacinę sistemąbei sukurti naujas elektronines paslaugas.
Siekinti išsiaiškinti vartotojų lūkesčius vykdoma apklausa.
Pildydami anketą sugaišite vos kelias minutes. Apklausa anoniminė, ji vyks iki lapkričio 23 d.
Nijolė Bulotaitė
Stepono Batoro dienų Vilniaus universitete proga spalio 13 d. vyko diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nesivadina Stepono Batoro vardu?“. Ją moderavo Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis.
Prof. A. Bumblauskas, norėdamas pagrįsti teiginį, kad VU reiktų suteikti Stepono Batoro vardą, kalbėjo apie tai, kad VU pagal poveikį neturi lygių Europoje. Net 200 metų tai buvo ryčiausias taškas europiniame universitetų tinkle.
Visą tekstą skaitykie © naujienos.vu.lt
Vilniaus mažajame teatre 300 – ąjį kartą buvo rodomas spektaklis „Madagaskaras“. Po jo žiūrovai buvo pakviesti į diskusiją už apskrito stalo, kuriame dalyvavo prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Eligijus Raila, dr. Aurelijus Gieda, doc. Aurimas Švedas, režisieriai Rimas Tuminas ir Arvydas Dapšys, dramaturgas Marius Ivaškevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Diskusiją moderavo režisierė - Gabrielė Tuminaitė, ji ragino istorikus pasidalinti savo įžvalgomis apie “Madagaskarą”, giliau pažvelgti į tokią istorinę asmenybę kaip K.Pakštas. Jubiliejaus metu teatro fojė buvo surengta unikali K.Pakšto laiškų, fotografijų, knygų ekspozicija.
Visą diskusiją tiesiogiai transliavo Delfi TV.
Kada? 2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 4 d.
Kur? Vilniaus universiteto senieji rūmai, Universiteto g. 7, Vilnius.
Kas vyks? 22-asis Europos archeologų asociacijos (EAA) kasmetinis susitikimas – konferencija. Renginyje laukiama apie 1500-2000 dalyvių iš visos Europos!
Daugiau informacijos: www.eaavilnius2016.lt
Kasmet organizuojamos Europos archeologų asociacijos konferencijos sklandus vyksmas neįsivaizduojamas be savanorių pagalbos, todėl mes ieškome žmonių, kurie prisidėtų prie šio renginio organizavimo bei konferencijos metu savanoriautų šiose srityse:
Lietuvos televizija jau pradėjo rodyti dokumentinių laidų ciklą „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Šios ekspedicijos dalyviai savaitę istorine Kuršių marių žvejų burvalte, vadinama kurėnu, keliavo nuo Kauno iki Klaipėdos, siekdami geriau pažinti mūsų šalį ir jos istoriją. Į šią kelionę su garsiais žmonėmis – Edmundu Jakilaičiu, prof. Alfredu Bumblausku, Zita Kelmickaite, Selemonu Paltanavičiumi, Benediktu Vanagu, Gabrielium Liaudansku-Svaru – leidosi ir trys Istorijos fakulteto magistrantai: Akvilė Gasiulytė, Aušra Terleckaitė ir Simonas Teškevičius. Su jais kalbamės apie šios ekspedicijos įspūdžius, atradimus ir netikėtumus.
Daugiau skaitykite naujienos.vu.lt
