Prof. Alfredas Bumblauskas apie Vilniaus universiteto gimtadienį
Šįmet Vilniaus universiteto gimtadienį švęsime visą savaitę – nuo balandžio 1 iki balandžio 7 dienos. Švęsime linksmai, dvasingai, studentiškai ir sveikai. Tradiciškai bus eksponuojama pirmoji lietuviška knyga, o Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas surengs viešą paskaitą. Ta proga istoriką pakvietėme pasikalbėti apie universiteto gimtadienį.
Profesorius nedvejoja, kad balandžio 1-oji – tinkama diena švęsti universiteto gimtadienį, nes šią dieną Steponas Batoras pasirašė privilegiją. Su melagių diena ši data nesiejama – anot žymaus istoriko, kartais ir balandžio 1-ąją nutinka rimtų dalykų.
Visą interviu skaitykite © naujienos.vu.lt
Prof. A. Bumblauskas balandžio 4 d. 10 val. Teatro salėje skaitys viešą paskaitą „Universitetas brėžia civilizacijos ribas – logikų ir poetų universitetas“.
Universiteto gimtadienio renginių programa
Gerbiami kolegos, studentai, bičiuliai, nuoširdžiai kviečiame savo gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 proc.) skirti Vilniaus universiteto ISTORIJOS FAKULTETUI.
Tarpukariu permąstytas ir paneigtas darbštaus lietuvio mitas: šalyje buvo tūkstančiai juodadarbių, neturinčių profesijos, stokojančių verslumo ir darbštumo. Jiems lengviau buvo emigruoti.
Žemėlapis šiandien yra mums įprastas ir savaime suprantamas dokumentas, leidžiantis orientuotis tam tikroje teritorijoje ir sudarytas griežtai laikantis taisyklių. Kartografijos mokslui užgimstant XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), žemėlapio kūrimas daug labiau priklausė nuo paties kūrėjo išmonės ir vaizduotės. Jis teikė informaciją ir tų laikų keliautojams, ir mūsų laikų tyrėjams.
Lietuvos mokslų akademija paskyrė premijas 2015 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams.
DELFI konferencijoje viešėję VU Istorijos fakulteto prof. Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė dalijosi įžvalgomis apie humanitarinių mokslų situaciją Lietuvoje.
„Mes esame ištroškę didybės. Ieškome to, kas galėtų įrodyti kažkokią iš amžių glūdumų iškylančią lietuvių stiprybę ir taip įtvirtinti save dabartyje!“ – sako VU IF istorikas dr. Vytautas Volungevičius, tuo pačiu primindamas keistą mūsų visuomenės polinkį į mistifikacijas ir ezoteriką.
Naujas VU Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo tekstas „Literatūroje ir mene“. Šį kartą iš už Atlanto. 
Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi, vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – Vasario 16-osios išvakarėse LRT „Dėmesio centre“ pokalbis su VU Istorijos faskulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.
Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektui ir knygai „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ už gyvą urbanistinę istoriją skirta Patriotų premija 2016. 
"Pateiksiu paprastą pavyzdį. Apie visų čia, Lietuvoje, nemėgstamą Jozefą Pilsudskį ar labiau mėgstamą Adomą Mickevičių Lenkijoje kasmet išeina po naują knygą, naują interpretaciją, o mes sustojome 1938-aisiais. J. Basanavičiaus vardą minime iš balkonų Vasario 16-ąją, vadiname jį tautinio atgimimo tėvu, su juo vardu siejame modernios Lietuvos susikūrimą, o išsamios akademinės biografijos, apimančias visas jo veiklos sritis, neturime“, – kalbėjo kultūros istorikas.
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. O geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui doc. Aurimui Švedui sukelia šypseną. Savo profesiją jis vadina egzistenciniu nuotykiu ir studentams neleidžia atsilikti nuo šiuolaikinės istorijos tendencijų.
Kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru kviečiame bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokinius, besidominčius istorija, siekiančius žinių, kūrybingus ir norinčius tobulėti į Jaunųjų istorikų mokyklą. 
Holokausto edukacijoje aš matau problemą: ar iš tikrųjų mes geriau suprasime Holokaustą, jeigu žinosime, kaip jis fiziškai vyko, kas kiek šūvių paleido ir panašius dalykus, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, nagrinėjanti antijudaizmo ir antisemitizmo fenomeną, doc. dr. Jurgita Verbickienė.
Известный историк Литвы, профессор Вильнюсского университета Альфредас Бумблаускас, в интервью с EHU Times поделился своей точкой зрения относительно дискуссий о принадлежности наследия ВКЛ.
Istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Čelkis – geriausias 2015 m. jaunasis mokslininkas. Jo tyrimų tema – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos ir keliai.
Reikia pradėti nuo to, kad aš – netikras istorikas. Pirmiausia baigiau teisę Vilniaus universitete, įgijau magistro diplomą. Į istoriją aš patekau ir sau pačiam netikėtai, kai maždaug trečiame kurse pradėjau dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre. Daugiausia dirbau ties partizaninio karo ir teisiniais klausimais, nes ten buvau vienintelis žmogus, kuris turėjo tam reikalingų žinių. Taip išėjo, kad paliekant šį darbą man pasidarė labai gaila viso to, kas ten buvo mano apmąstyta ir surinkta, ir tada (2006 m.) parašiau knygą „Partizanai tada ir šiandien“.
Sausio 21 d. iškilmingi buvo išdalyti Lietuvos nacionalinio transliuotojo apdovanojimai „Auksinės bitės“, arba vadinamieji LRT „Oskarai“. Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ pripažinta geriausia LRT TV laida!
Apie sausio įvykius bei šiandieninę valstybę „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.