Prof. A. Bumblauskas: tarpukario Lietuvą išgarsino ANBO lėktuvai, krepšinis ir sviestas
Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi, vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – Vasario 16-osios išvakarėse LRT „Dėmesio centre“ pokalbis su VU Istorijos faskulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.
„Vasario 16-oji sukūrė šiandieninės lietuviškos tapatybės pagrindus. 1990 metų kovo 11-oji turėjo ant ko atsistoti. Tarpukario Lietuvos pasiekimai didžiuliai. Vien žemės ūkio suklestėjimas yra fenomenalus“ , – sako prof. A. Bumblauskas.
Pokalbio santrauka: A. Bumblauskas: tarpukario Lietuvą išgarsino ANBO lėktuvai, krepšinis ir sviestas, LRT.lt
Laidos „Dėmesio centre“ video galite rasti čia.
Taip pat žr. pokalbį su prof. A. Bumblausku TV3 studijoje apie Vasario 16-osios signatarus (video).
Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektui ir knygai „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ už gyvą urbanistinę istoriją skirta Patriotų premija 2016. 
"Pateiksiu paprastą pavyzdį. Apie visų čia, Lietuvoje, nemėgstamą Jozefą Pilsudskį ar labiau mėgstamą Adomą Mickevičių Lenkijoje kasmet išeina po naują knygą, naują interpretaciją, o mes sustojome 1938-aisiais. J. Basanavičiaus vardą minime iš balkonų Vasario 16-ąją, vadiname jį tautinio atgimimo tėvu, su juo vardu siejame modernios Lietuvos susikūrimą, o išsamios akademinės biografijos, apimančias visas jo veiklos sritis, neturime“, – kalbėjo kultūros istorikas.
Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. O geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui doc. Aurimui Švedui sukelia šypseną. Savo profesiją jis vadina egzistenciniu nuotykiu ir studentams neleidžia atsilikti nuo šiuolaikinės istorijos tendencijų.
Kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru kviečiame bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokinius, besidominčius istorija, siekiančius žinių, kūrybingus ir norinčius tobulėti į Jaunųjų istorikų mokyklą. 
Holokausto edukacijoje aš matau problemą: ar iš tikrųjų mes geriau suprasime Holokaustą, jeigu žinosime, kaip jis fiziškai vyko, kas kiek šūvių paleido ir panašius dalykus, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja, nagrinėjanti antijudaizmo ir antisemitizmo fenomeną, doc. dr. Jurgita Verbickienė.
Известный историк Литвы, профессор Вильнюсского университета Альфредас Бумблаускас, в интервью с EHU Times поделился своей точкой зрения относительно дискуссий о принадлежности наследия ВКЛ.
Istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Čelkis – geriausias 2015 m. jaunasis mokslininkas. Jo tyrimų tema – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos ir keliai.
Reikia pradėti nuo to, kad aš – netikras istorikas. Pirmiausia baigiau teisę Vilniaus universitete, įgijau magistro diplomą. Į istoriją aš patekau ir sau pačiam netikėtai, kai maždaug trečiame kurse pradėjau dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre. Daugiausia dirbau ties partizaninio karo ir teisiniais klausimais, nes ten buvau vienintelis žmogus, kuris turėjo tam reikalingų žinių. Taip išėjo, kad paliekant šį darbą man pasidarė labai gaila viso to, kas ten buvo mano apmąstyta ir surinkta, ir tada (2006 m.) parašiau knygą „Partizanai tada ir šiandien“.
Sausio 21 d. iškilmingi buvo išdalyti Lietuvos nacionalinio transliuotojo apdovanojimai „Auksinės bitės“, arba vadinamieji LRT „Oskarai“. Nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ pripažinta geriausia LRT TV laida!
Apie sausio įvykius bei šiandieninę valstybę „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.
"Sausio 13-oji žymi esminį momentą, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. SSRS karinės agresijos akivaizdoje mes visam pasauliui pademonstravome savo siekį apginti laisvę. Tai buvo tikrai itin svarbu, nes vienas dalykas – deklaruoti nepriklausomybę, o visai kitas – ją ginti ir apginti", – įsitikinęs VU Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.
Metams baigiantis - VU Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas apie istorijos pabaigas ir jos ateities formas, apie mūsų pastangas susivokti laiko tėkmėje, tyrinėjant asmeninės istorijos punktyrus ir valstybės bei tautos ar net Vakarų civilizacijos istoriją bei jos paraštes. 
Vakar Teatro salėje iškilmingai pagerbti 2015 m. labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos mokslo premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai.
Interviu su geriausiu 2015 metų dėstytoju docentu dr. Aurimu Švedu apie studijas Istorijos fakultete ir istoriko amatą.
Artėjant šv. Kalėdoms, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų korporacija „Korp!Tilia“ kviečia pasikalbėti su fakulteto bibliotekininku Skirmantu Miču. 
Studentai kartais pavadinami visuomenės „šviežiu krauju“. Jie paprastai siejami su jaunatvišku idealizmu, noru keisti pasenusią ir nusistovėjusią tvarką, siūlo naujas idėjas ir sprendimus. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų korporacija „Korp!Tilia“ docento Nerijaus Šepečio klausė, kaip jis vertina fakultetą, studentus, jų organizacijas šiandien ir tas, kurios veikė prieš porą dešimtmečių.
Vilniaus universiteto mokslininkai praskleidė šydą, koks buvo XVIII amžiuje gyvenusių vilniečių gyvenimas ir mirtis. O medžiagos apie tai jie gavo tyrinėdami kriptą su palaikais po Švč. Trejybės bažnyčia sostinės senamiestyje. Iš viso čia rasti 53 karstai su palaikais. Bent viena iš palaidotųjų tikrai buvo moteris. O kai kurie mėgo persivalgyti ir išgerti.