Renginiai

2022-06-15 09:30

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Joachimas Lelevelis ir pagalbinių istorijos mokslų praeitis, dabartis bei ateitis. Konferencija skirta Joachimo Lelevelio vadovėlio, pavadinto Mokslai, padedantys pažinti istorinius šaltinius (Nauki dające poznawać źródła historyczne) ir išleisto 1822 m. Vilniuje Zavadskio spaustuvėje, 200-ųjų metų jubiliejui.

Lietuvos mokslų akademija, Vilnius (Gedimino pr. 3)

Konferenciją galite stebėti ir nuotoliniu būdu:
https://us06web.zoom.us/webinar/register/WN_ nGo0Azd3TAueeuaaYWd2fg  

Konferencijos programa

Konferencijos tezės

Konferenciją finansuoja:
Lietuvos istorijos institutas

Konferenciją parėmė:
Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos mokslų akademijos Mokslo ir technikos istorijos komitetas 

Konferencijos organizacinis komitetas:
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lenkijos mokslų akademijos L. ir A. Birkenmajerių mokslo istorijos institutas
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 
Varšuvos universiteto biblioteka 
Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje
Jogailos universiteto Krokuvoje Istorijos institutas 
Lenkijos kultūros centras Paryžiuje – Sorbonos universitetas

2022-06-09 14:30

Kviečiame į diskusiją Ar lyčių lygybės klausimas aktualus Istorijos fakultete? Diskusiją moderuos docentas Tomas Vaiseta. Laukiame Jūsų birželio 9 d. (ketvirtadienis), 14:30 val., 211 auditorijoje.

2022-05-02 16:30

Gegužės 2-8 dienomis Istorijos fakultete lankysis grupė Jeruzalės Hebrajų universiteto studentų ir dėstytojų, kurie kartu su fakulteto kolegomis dalyvaus mokomojoje pažintinėje programoje "Lithuania in the 20^th Century: Multicultural Perspective of the Heritage Representations", kurios metu ne tik pažins Lietuvą, jos istoriją ir paveldą, bet ir diskutuos apie tai su Lietuvos mokslininkais, aptars daugiakultūriškumo, tapatybės, nacionalizmo problemas.

2022-05-06 13:00

2022 m. gegužės 6 d., 13.00–16.10 val., Vilniaus universitetas Šv. Jono g. 10 (buvusi Vilniaus universiteto kavinė), Vilnius

Karas ir paveldas – ilgus metus Lietuvoje budėjusi, atidėliota ar į paraštes nustumta tema. 2022 m. vasarį pasaulio istorijai pakrypus nauja linkme ji tapo karšta aktualija. Kaip veikia tarptautiniai paveldosaugos instrumentai karinių konfliktų akistatoje? Ar apskritai jie turi prasmę? Ar mes čia, Lietuvoje, esame tam pasiruošę? Paveldas, ideologija ir atmintis – kaip tai sąveikauja ir keičiasi karo akivaizdoje? Ar karo sugriautas paveldas turi teisę būti atkurtas? Susitikime ir padiskutuokime.

Kvietimas

 Facebook

Programa

• Pradžios žodis / 13.00–13.10 val.

„Heritas“ vadovė dr. Erika Kielė

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė

• I diskusija: Paveldas karo akistatoje: ar karo sugriautas paveldas atkuriamas? / 13.10–14.00 val.

Moderuoja prof. dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

• II diskusija: Paveldas karo akistatoje: ar Lietuva pasirengusi? Muziejų atvejis / 14.10–15.00 val.

Moderuoja prof. dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Kavos pertrauka / 15.00–15.20 val.

• III diskusija: Kariai, betonas, mitas: sovietų karių palaidojimo vietų problema / 15.20–16.10 val.

Moderuoja dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Organizatoriai:

• „Heritas“
• Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Partneriai:

• Vilniaus universiteto muziejus
• Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius, tel. 8 614 74265, el. paštas .
• Renginys bus fotografuojamas ir filmuojamas.

2022-04-27 18:00

2022 m. balandžio 27 d. 18 val. kviečiame dalyvauti Bažnytinio paveldo muziejaus dispute, kuriame istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir religijotyrininkas prof. Egdūnas Račius diskutuos apie tai, kiek ir kokio Rytų civilizacijų paveldo esama šiandienos Lietuvoje ir lietuviuose. Disputą moderuos istorikas dr. Liudas Jovaiša, jis vyks parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kontekste.

Geografinė Lietuvos padėtis lėmė sudėtingą krašto istorinę raidą ir civilizacinius iššūkius. Viena vertus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtra į dabartines Baltarusijos bei Ukrainos žemes, gyvenamas rusėnų ortodoksų, sąlygojo savotišką vidinį krašto „rytietiškumą“. Po Lietuvos krikšto diduomenėje sugyveno tiek katalikišką krikštą priėmusios, tiek iš rusėniškų valstybės teritorijų kilusios ortodoksiškos elito giminės. Unikali ir Vytauto Didžiojo į mūsų kraštus atgabentų totorių padėtis Lietuvos istorijoje. Daugiakultūrinę ir polikonfesinę valstybės tapatybę lėmė buvimas ant tikros ar įsivaizduojamos civilizacijų ribos. Daugiausia dėl XVI a. I pusės karų su Maskva 1569 m. buvo sudaryta Liublino unija. Ji savo ruožtu reiškė didesnį kultūrinį bei politinį suartėjimą su Lenkijos Karalyste ir tolydžio didėjantį elito madų bei mentaliteto „vakarėjimą“. Kovos su osmanais bei Sobieskio pergalė prie Vienos dar labiau sustiprino Abiejų Tautų Respublikos, kaip paskutinio krikščionybės forposto, mitą. Nepaisant to, didžioji bajoriškos politinės tautos dalis išliko ištikima sarmatizmo idealams bei juos materialiai įkūnijančiam kontušiniam kostiumui (šis savo ruožtu, manoma, susiformavo Persijos teritorijose). Tad ką gi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galėjo reikšti ir dabartinėje Lietuvoje reiškia „Rytų“ sąvoka? Kur ir kaip ji lokalizuojama? Kiek „Rytų“ Lietuvoje buvo anksčiau ir dabar?

Disputo tikslas – įrodyti, jog būtent viena ar kita – krikščioniška ar nekrikščioniška – istoriškai buvusi, bet ir dabartyje besireiškianti ar numanoma Rytų įtaka padarė didesnę įtaką Lietuvai, lietuvio mentalitetui ir jo kasdienybei. Dalyviai pristatys šias Rytų sampratas, atsakys į moderatoriaus, oponento, auditorijos klausimus ir pateiks baigiamąsias išvadas.

Tikimės, kad disputas prisidės prie gilesnio savosios tapatybės ir „Rytų“ diskurso pažinimo.

Tiesioginę renginio transliaciją kviečiame žiūrėti muziejaus Facebook paskyroje. 17 val. vyks nemokama ekskursiją po parodą.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją: tel. 8 5 269 7803,

Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Baltisches Haus“

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „IQ“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“

2022-04-25 17:00

Balandžio 25 d. 17 val. kviečiame į pirmąją šių metų Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje paskaitų ciklo renginį, kurio metu paskaitą Regions and Nation-Building in East-Central Europe skaitys Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. dr. Miloš Řezník.

Moderatorius: Dr. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas).

Paskaitos vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (211 aud.).

Renginys vyks anglų k. (be vertimo).

Paskaitų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

Regions and Nation-Building in East-Central Europe

National movements in the 19th century had a different relationship to regional traditions and cultures. While on the one hand these traditions could be perceived as a threat to national integration, on the other hand they functioned as treasuries of national culture. At the same time, however, national movements produced new forms of regionality and redefined the entity of the regions as such. National movements often grew out of "regional" patriotisms within supra-ethnic units. Other national movements, which did not reach the mass phase and did not result in the formation of a modern nation, transformed into a regional movement, which is still followed today by many current new regionalisms. Miloš Řezník is Director of the German Historical Institute in Warsaw, Professor of European Regional History at the University of Chemnitz, Chairman of the Czech-German Commission of Historians. Fields of research: nation building, regionality, memory, Romanticism, elite in Central Europe, 18th-19th centuries. He published, among other things, the monograph Neuorientierung einer Elite: Aristokratie, Loyalität und Ständewesen in Galizien, 1772-1795, Frankfurt/a.M. 2016.

2022-04-06 00:00

2022-04-10 00:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra kartu su Tartu universiteto Istorijos ir Archeologijos institutu, Tartu universiteto Archeologijos katedra ir Kretingos muziejumi 2022 m. balandžio 6 – 10 dienomis kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“ organizuoja teorinį – praktinį mokslinį seminarą „Senieji laukai ir akmenų aptvarai Vakarų Lietuvoje ir Rytų Baltijos Regione. Naujos tyrimų kryptys“.

Seminaro dalyviai:  doc. dr. Algimantas Merkevičius (VU AK); akad. prof. dr. Valter Lang (TU; IAI); prof. dr. Aivar Kriiska (TU, AK); Julius Kanarskas (KM); Medeina Gailiūtė (Skuodo biblioteka).

Seminaro metu bus organizuotos išvykos į archeologines vietoves. Jose bus detaliai apžiūrimos bei aptariamos senųjų laukų ir akmenų aptvarų struktūros in situ. Vakarais bus organizuojami seminarai-aptarimai apskriti stalai.

Seminaro tematikos:

• Senųjų laukų ir aptvarų tyrinėjimai Lietuvoje.
• Rytų Baltijos regione ir kitur.
• Senųjų laukų tipologija, terminologija ir chronologija.
• Senųjų laukų ir akmenų aptvarų atsiradimas ir raida.
• Akmenų aptvarų tipai, funkcijos, chronologija.
• Senųjų laukų ir akmenų aptvarų tolimesnės tyrimų kryptys.

Daugiau informacijos: doc. dr. Algimantas Merkevičius, el. paštas  

2022-04-08 14:30

Kviečiame dalyvauti paskaitoje  "Shaman - Hunter - Deer. Ethnographic and archaeological evidence of "shamanism" in hunters-gatherers societies of Northern Eurasia".

Paskaitą skaitys Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos tyrėja dr. Nataliia Mykhailova.

Paskaita vyks balandžio 8 d. 14.30 val. Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Paskaita vyks anglų kalba, trukmė - 1 val.  

2022-03-16 17:00

Trečiadienį, kovo 16 d., 17 val., 211 aud. į Fakulteto bendruomenei skirtą diskusiją.

Prasidėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija Ukrainoje be kitko sukėlė humanitarinę ir pabėgėlių krizę, taip pat kelią grėsmę Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugumui. Laisvoji Europa rodo didžiulį solidarumą su Ukraina, morališkai, ekonomiškai, kariškai, informacija ir kitaip remia Ukrainą, rūpinasi jos pabėgėliais. Kartu šio karo prieš Ukrainą metu iškyla pavojus Lietuvos visuomenės rimčiai, padidėja galimybė skleisti dezinformaciją, kurstyti priešiškumą pilietiniu, etniniu, kalbiniu ir kitokiu pagrindu ar skatinti neapykantą, kuri mūsų šalyje yra draudžiama. Su kokiais politinės, kalbinės, etninės tapatybės iššūkiais, naujomis patirtimis susiduria Lietuvos visuomenė, jos skirtingos grupės ar žmonės? Kokios nuotaikos, laikysenos pastebimos ar patiriamos VU akademinėje bendruomenėje, taip pat mūsų Istorijos fakultete? Ką apskritai apie dabartinį konfliktą gali pasakyti istorikai?

Kviečiame aptarti šiuos rūpimus klausimus susitikime su Istorijos fakulteto bendruomene - studentais, dėstytojais, administracijos darbuotojais. Diskusiją moderuoja doc. dr. Grigorijus Potašenko.

2022-03-15 09:44

Kovo 15 ir 16 d. Paryžiuje vyks Jungtinės programavimo iniciatyvos "Kultūros paveldas" (JPI CH) ir Prancūzijos pirmininkavimo Europos Tarybai organizuojama tarptautinė konferencija, skirta paveldosaugos mokslui "Heritage for the Future, Science for Heritage". 

VU Istorijos fakulteeto profesorė Marija Drėmaitė moderuose sesiją, skirtą naujoms paveldo formoms "The ever-expanding domain of patrimonialisation: challenges and perspectives".

Konferenciją galima stebėti nuotoliniu būdu.

Registracija į konferenciją ir konferencijos programa:
https://events.wisembly.com/heritage4future

2022-03-09 09:59

2022 kovo 9 d. 15:00 - 17:00

Renginys bus transliuojamas VU Teisės fakulteto Facebook paskyroje ir YouTube kanale

2022 m. vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą imta skelbti apie civilių žūtis ir sužalotus žmones, bombarduojamus gyvenamuosius namus, ligonines, darželius, mokyklas, universitetus. Nuo atakų požeminėse aikštelėse ir rūsiuose jau antrą savaitę priversti slėptis žmonės, trūksta maisto, vaistų, kitų būtiniausių produktų, o suteikti humanitarinę pagalbą tokiose situacijose nėra paprasta. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) skelbia, kad karo pabėgėlių skaičius artėja prie dviejų milijonų. Be to, pranešama apie Rusijos naudojamas draudžiamas ginklų rūšis, Rusija ne kartą grasino branduoliniu ginklu, apšaudytos ir užimtos Zaporožės, Černobylio atominės elektrinės, Rusijos karinės pajėgos šaudo į humanitariniais koridoriais bandančius eiti gyventojus.

Svarbu įvardinti visus Rusijos vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o taip pat paaiškinti, kaip tarptautinės humanitarinės teisės normos veikia praktikoje bei pabrėžti humanitarinių organizacijų veiklos reikšmę.

VU Teisės fakultetas kviečia į antrąją nuotolinę diskusiją, šįkart skirtą tarptautinės humanitarinės teisės ir veiklos klausimams Rusijai užpuolus Ukrainą.

Dalyviai:

Doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė (diskusijos moderatorė)

VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra

Dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė

VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, LR teisingumo viceministrė

Dr. Kęstutis Kilinskas

VU Istorijos fakulteto dėstytojas

Dr. Gražvydas Jasutis

Post-sovietinio saugumo ekspertas, kviestinis dėstytojas (Prancūzijos ir Šveicarijos universitetuose)

Dr. Manfredas Limantas

ES delegacija Ukrainoje, Teisingumo ir kovos su korupcija sektoriaus vadovas

Doc. dr. Andrius Klimašauskas

VU Medicinos fakultetas, Anesteziologijos reanimatologijos klinika, VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas

Luka Lesauskaitė

Lietuvos Raudonasis kryžius, komunikacijos vadovė

Justina Kaluinaitė

Vystomojo bendradarbiavimo platforma

Renginys bus transliuojamas VU Teisės fakulteto Facebook paskyroje ir YouTube kanale

2022-03-04 10:00

Šį penktadienį, kovo 4 d., 10 val. vyks susitikimas su mūsų absolvente ukrainiete Oleksandra Petrauskaite. Oleksandra gyvena Kijeve ir pasidalins su mumis žiniomis iš kariaujančios Ukrainos.  Kviečiame į 211 auditoriją. Susitikimas taip pat bus transliuojamas Zoom. Į šį susitikimą kviečiame ir mūsų Fakulteto Erasmus studentus, todėl kalbėsime angliškai. Su Oleksandra kalbėsis jos magistrinio darbo vadovė prof. dr. Jurgita Verbickienė. Kviečiame dalyvauti.

Join Zoom Meeting

https://liedm.zoom.us/j/81546574137

2022-02-24 10:00

The live broadcast of the event on Youtube:
https://youtu.be/RUzdNtFX554 

Nuotolinė tiesioginė renginio transliacija vyks Youtube kanalu: 
https://youtu.be/RUzdNtFX554.

Kviečiame prisijungti!

Šiandien Lietuva ir Japonija bendradarbiauja kultūros, mokslo, studijų ir kitose srityse. Abiejų šalių tarptautiniai santykiai buvo užsimegzti prieš šimtą metų – 1922 m. 2022 m. minime Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečio jubiliejų. Kai kurie šios bendros istorijos momentai ir herojai paliko neišdildomą įspaudą ir visuotinėje istorijoje. Lietuvos Respublikos požiūris į karo pabėgėlius 1939 m. ir iki pat valstybingumo praradimo 1940 m. lietuvių jiems teikta reali pagalba galėjo tapti akstinu Japonijos diplomatui Sugiharai išduoti tūkstančius tranzitinių vizų pabėgėliams. Šiandien Japonijoje Sugihara laikoma populiariausia XX a. asmenybe.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas šių jubiliejinių metų vasario 24 d. kviečią į tarptautinę mokslinę konferenciją National and International Attempt of Rescue World War II Jewish Refugees in Lithuania (1939-1941): Efforts by Lithuania, Poland, Japan, America, and Others. Renginys skiriamas Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių užmezgimo 100-ečiui. Konferencijoje bus pristatyti 1939–1941 m. įvykių tyrimai, gvildenami tų įvykių sąskambiai su šiandienos aktualijoms. Pranešimus skaitys mokslininkai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos. Bus atveriamos skirtingos Sugiharos istorijos interpretacijos, ieškoma jų sąlyčio taškų. 

Konferencijos programa

 https://naujienos.vu.lt: Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečiui paminėti – tarptautinė mokslinė konferencija VU

 Facebook 

2022-01-14 11:57

Kviečiame į prof. Richardo Butterwicko-Pawlikowskio (Londono universiteto koledžas (University College London), Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokykla (School of Slavonic and East European Studies)) paskaitą Abiejų Tautų Respublika nuo 1791 m. gegužės 3 d. iki 1792 m. liepos 23 d. Bandymas pateikti balansą.

2021-12-20 17:00

Kiekvienais metais Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – viešą metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai.

Metų paskaitas yra skaitę archeologai Albinas Kuncevičius, Justina Kozokaitė, Gintautas Vėlius, istorikai Martynas Jakulis, Nerijus Šepetys ir Aurimas Švedas, antropologas Donatas Brandišauskas.

2022 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto metų paskaitą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių tinklas: kaip nusiųsti laišką?“ skaitys dr. Tomas Čelkis .

Renginys vyks 2021 m. gruodžio 20 d., 17 val.  Nacionalinėje švietimo agentūroje, K. Kalinausko g. 7, trečio aukšto salėje. Patekimas su galimybių pasu.

Renginio metu bus galima įsigyti naujausią Tomo Čelkio knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas“.

Paskaita taip pat bus tiesiogiai transliuojama Nacionalinės švietimo agentūros youtube kanalu.

2021-12-14 15:00

Gruodžio 14 d. (antradienį), 15 val.  MSTeams platformoje vyks nuotolinė prof. Philipp Ther paskaita “After Neoliberalism – the Transformation since 1989/91 in Historical Perspective”.

Renginio nuoroda

Philipp Ther - Vienos universiteto Centrinės Europos istorijos profesorius, Transformacijų istorijos tyrimų centro (Research Center for the History of Transformations (RECET) įkūrėjas. 2019 m.  įvertintas Austrijos tyrimų fondo (Austrian Research Fund)  Wittgenstein apdovanojimu.

Anglų kalba publikuotos monografijos:

• The Outsiders: Refugees in Europe since 1492 (Princeton University Press, 2019), 

   

• Europe since 1989: A history (Princeton University Press, 2016);  

   

• The Dark Side of Nation States: Ethnic Cleansing in Modern Europe (Berghahn Press, 2014) and 

   

• Center Stage: Operatic Culture and Nation Building in 19th Century Central Europe (Purdue University Press, 2014).

Renginys vyksta projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose (Differenzen geschichtlicher Narrative in Wissenschaft und Politik seit 1990 in den Regionen Deutschland – Baltikum – Belarus – Russland) rėmuose

Proejektą finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje

2021-12-04 15:37

VU Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) kviečia visus universiteto bendruomenės narius ir svečius į atvirą diskusiją su LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ iniciatoriais! ? Renginyje dalyvaus Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas habilituotas daktaras Alfredas Bumblauskas bei žurnalistas, televizijos bei radijo laidų vedėjas, visuomenininkas Edmundas Jakilaitis. Pokalbį moderuos VU JŽD narės, VU žurnalistikos studentės Milda Bertašiūtė ir Ernesta Onusaitytė.

Apie ką diskutuosime? ? Pirmoje renginio dalyje iš arčiau susipažinsime su „Nacionalinės ekspedicijos“ projekto užkulisiais, išgirsime apie šios idėjos raidą, patirtus kelionių nuotykius, įkvepiančius atradimus ir ateities planus. Įpusėjus narpliosime žurnalistikos virtuvę, apžvelgsime švietimo Lietuvoje padėtį, drauge kelsime pačius aktualiausius šalies ir pasaulio klausimus bei kviesime publiką aktyviai įsitraukti į diskusiją! Renginys vyks gruodžio 4 d., 13 val. VU Filologijos fakulteto Vinco Krėvės (118) auditorijoje (Universiteto g. 5).

Svarbu! Į renginį bus įleidžiami tik Galimybių pasą ar kitą jį atitinkantį dokumentą pateikę asmenys (asmenims iki 16 m. užteks parodyti asmens dokumentą). Taip pat primename, kad diskusijos metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę. Norėdami dalyvauti, iki gruodžio 2 d. (imtinai) užpildykite registracijos formą

https://www.facebook.com/events/447279756783649?ref=newsfeed

2021-11-16 17:00

Dr. Amy Shapiro yra filosofijos ir lyčių studijų profesorė emeritė Alverno koledže (Alverno College) JAV, knygos „Different Horrors, Same Hell: Gender and the Holocaust“ (2013) bendraatorė, daugelio paskaitų ir tekstų apie moteris Holokausto metais ir po jo, autorė.

Paskaitoje kalbėsime apie Holokaustą iš moterų perspektyvos, apie jų patirtis ir likimus nacių okupacijos metais bei kaip šios patirtys gali praplėsti ar net pakeisti mūsų požiūrį į žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu per MSTeams platformą, lapkričio 16 d., antradienį, 17 val.

Renginio nuoroda:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_ZGI4NDFjZDctYzM4Ni00ODE0LThjZjktYTQyOTI1MjdjNWQw%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2277927c23-ab6f-4dee-8b97-b6b04b42f28b%22%7d

Renginys vyks Etninių teritorinių konfliktų Vidurio ir Rytų Europoje modulio rėmuose.

2021-11-18 13:00

18 November | 17:00 University of Vilnius Faculty of History Room 211, Universiteto g. 7

All those attending the lecture will be asked to present a valid National Certificate (Galimybių pasas)

In the 19th and early 20th centuries Slavic-speaking nations strove for cultural and political emancipation. To this end they referred inter alia to the idea of an all-Slavic community, thus developing a particular “Slavic idea”. In practice none of the attempts at forming a “Slavic identity” and “Slavic community”, however, ever had anything other in mind than particularistic objectives. Thus, the modern elitist discourse on Slavdom and Slavic community was thoroughly doomed to failure from the very start; at best, the “Slavic idea” within the Slavic-speaking world of the 19th and 20th centuries was of some periodical and limited impact. But it took on, apparently, a much greater power in its reversal, that is, as a conglomerate of anti-Slavic ideas, as created and propagated by non-Slavic Europeans. In any event, the notion of a coherent and united “Slavdom”, the idea of a particular “Slavic character” more than complied with the Western, especially with the German, external view of the “world of the Slavs” in its deep conviction of a supposed Romano-Germanic cultural superiority from at least the middle of the 19th century up until the mid-20th century. Against this backdrop the lecture will take a closer look at how the perception of the Slavic world developed within German political and cultural thought, what sort of “Slavic ideas” the Germans developed and used for which ends during modern times.

Eduard Mühle is professor of East Central and Eastern European History at Westfälische Wilhelms-University of Münster and a Foreign Member of the Polish Academy of Arts and Sciences. 1995-2005 he was director of the Herder-Institute for Historical Research on East Central Europe in Marburg and 2008-2013 director of the German Historical Institute in Warsaw. He was a Guest Professor and Senior Visiting Fellow at St. Antony’s College in Oxford, at Wolfson College in Cambridge and a Member of the Institute for Advanced Studies in Princeton. Currently he is working as a Fellow-in-Residence of the German Historical Institute Warsaw in Prague. He has published widely on a broad variety of topics of medieval and modern East Central and Eastern European History. His most recent monograph offers a new interpretation of the Slavs in the Middle Ages, which was published in German in 2020, in Polish in 2021 and is currently prepared for a Czech and English edition.

2021-10-15 16:00

Spalio 15 d., 16:00 val., tęsime VU pradėtą diskusijų ciklą „Atviri pokalbiai apie istoriją“. Jų metu kelsime klausimus apie istorinę tiesą, atminčių karus bei priežastis, dėl kurių renkamasi tarnauti vienai ar kitai ideologijai.

Šįka.rt kviečiame į pokalbį „POLIN muziejus ir Lenkijos atminties karai“. Kalbinsime istoriką, buvusį POLIN direktorių Dariusz’ą Stolą.

2014 m. atvėręs duris, Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN pritraukė milijonus lankytojų. Jis sėkmingai kalbėjo apie sudėtingą lenkų ir žydų praeitį. Tačiau muziejui surengus parodą apie 1968-ųjų antisionistinę kampaniją Lenkijoje ir paprieštaravus naujam įstatymui dėl dalyvavimo Holokauste, POLIN užsipuolė dešinieji nacionalistai ir valdančiosios partijos politikai.

Dariusz’as Stola pasakos apie muziejaus pasiekimus ir apie tai, kaip visa pasikeitė prasidėjus šalį suskaldžiusiems kultūriniams karams. Pokalbio metu svarstysime, kaip valstybinė atminties politika atmeta kritišką praeities vertinimą kaip „gėdinimo metodiką“. Apmąstysime, kaip tokie veiksmai veikia mus.

Moderatoriai: Sergejus Kanovičius ir Paulius Gritėnas.

Renginys vyks anglų kalba.

Renginys vyks VU centriniuose rūmuose, Teatro salėje.

Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu

https://www.facebook.com/events/692221128412645